Kvietimas dalyvauti kviestinės dėtytojos paskaitose

Maloniai kviečiame dalyvauti 2022 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 2 d. vyksiančiose Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorės prof. dr. habil. Irina Pilvere paskaitose.

Paskaitos vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

Paskaitų tema: „Bioeconomy Development: Challenges and Possibilities“.

Registracija ir detalus paskaitų tvarkaraštis.

Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.

Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė

Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas, tiesiogiai susijęs su urbanizacijos laipsniu. Tačiau ne visi gyvūnai traukiasi iš žmonių užimamų teritorijų ar nyksta – dalis prisitaiko, adaptuojasi ar net išnaudoja miestus. „Stebimas kai kurių rūšių prisitaikymas prie specifinių miesto sąlygų, čia mažesnė plėšrūnų ir konkurentų sąveika, ilgesni veisimosi sezonai, padidėjęs kai kurių rūšių gausumas, fiksuojama sumažėjusi dalies gyvūnų jaučiama žmonių baimė ir didesnė tolerancija miesto triukšmui. Tačiau dauguma jų vis tiek renkasi ramesnes miestų teritorijas – gyvūnų tankis didėja tolstant nuo miesto centro į priemiesčius“, – įžvalgomis dalijasi dr. R. Vaitkevičiūtė.

„Žmonės kartais dar nustemba didesniuose miestų parkuose, žaliose zonose, ar paupių krūmynuose pamatę stirną, lapę, kiškį, pastebėję šakomis liuoksinčią voverę, bet šie gyvūnai puikiai prisitaikę gyventi visai šalia mūsų. Namų rūsiuose, plyšiuose patogiai įsikuria akmeninės kiaunės, šeškai. Arčiau žaliųjų zonų gyvena miškinės kiaunės, priemiesčiuose įsikuria mangutai. Jeigu yra upė, kanalai, didesni tvenkiniai, galime pastebėti nuolat gyvenančių bebrų. Užklysta ir šernai, briedžiai, bet jie miestuose neužsibūna. Dauguma šių gyvūnų pagal savo fiziologiją aktyvūs temstant ir prieš aušrą. Dienos metu gyventojai dažniausiai sutinka stirną, lapę“, – apie miestuose dažniau pastebimus laukinius gyvūnus pasakoja dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad lapės – bene lengviausiai mieste išgyventi ir susirasti maisto prisitaikę plėšrūnai, todėl pastaruoju metu itin dažnai girdime apie jų ir žmonių susitikimus urbanizuotose teritorijose. „Neretai sutinkamos ir stirnos – joms mūsų vis dar žaliuose miestuose užtenka augalinio maisto, o ir pati stirna yra nedidelės teritorijos gyvūnas. 2019 m. atliktų stebėjimų duomenimis, stirna Kauno mieste buvo dažniausiai sutinkamas gyvūnas. Po jos sekė nuolat mieste gyvenančios rūšys – lapė, kiškis ir bebras“, – duomenimis apie Kaune dažniausiai pastebimus gyvūnus dalijasi mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė

Briedžiai į miestus užsuka dažnai, bet trumpam

Dažnai pasigirsta pranešimai apie į miestus užsukančius briedžius – stambūs gyvūnai atkreipia gyventojų dėmesį. „Apie žmonių pastebėtus briedžius girdime beveik visuose didžiuosiuose miestuose bent po kartą per metus. Briedžiai į miestus užsuka migruodami, ieškodami naujų teritorijų, poravimosi laikotarpiu. Kartais žiemos metu jiems paranku čia susirasti maisto, nes miesto augalija labai įvairi, dėl genėjimo visuomet yra jaunų šakelių ir ūglių. Tačiau briedis ilgai vienoje teritorijoje neužsibūna, dažniausiai mieste nebūna ilgiau nei kelias dienas“, – apie briedžių vizitus į urbanizuotas teritorijas kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad jeigu briedžio elgesys nekelia pavojaus žmonėms, įrenginiams ar eismui, dėl jo specialiai nieko daryti nereikia.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad daugelis stambių laukinių gyvūnų paprastai yra jautrūs urbanizacijai, todėl miestuose sutinkami retai, pavyzdžiui, Taurusis elnias labai jautrus gyvūnas ir miesto vengia, todėl apie juos pranešimų nėra.

Vilioja ir ant kelių pilamas druskų mišinys

Nors briedžiai į miestus gali užklysta tiesiog migruodami, dauguma kitų gyvūnų į miestą užsuka ieškodami maisto ar prieglobsčio. „Labiausiai gyvūnus į miestus traukia „lengvas“ maistas. Kai kurie gyvūnai urbanizuotose teritorijose jaučiasi saugesni, nes čia nėra natūralių priešų. Šaltuoju sezonu laukinius gyvūnus vilioja ir ant kelių pilamas įvairių druskų mišinys. Mineralai būtini gyvūnų racione, todėl miškuose medžiotojai įrengia specialias druskų laižyklas gyvūnams. O miestuose ant kelių pilami druskų mišiniai yra pavojingi, todėl didelis jų kiekis gali sukelti gyvūnų sveikatos sutrikimų“, – apie miestuose gyvūnų randamą prieglobstį ir pavojus pasakoja mokslininkė.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad į miestus užsukus laukiniams gyvūnams kyla pavojus ne tik jiems, bet ir mums. „Jau žinome, kiek daug eismo įvykių nutinka keliuose dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Be to, plėšrūnai gali nešioti įvairias ligas, platinti helmintus, kitus parazitus, pavojingus ne tik naminiams augintiniams, bet ir žmogui“, – įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA Miško mokslų katedros lektorė.

Išprašyti tenka tik šernus

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad stambūs laukiniai žvėrys miestuose dažniausiai ilgai neužsibūna, kaip patys ateina, taip ir išeina, todėl svarbu jų specialiai nebaidyti, nevaikyti, negąsdinti, nesistengti paglostyti ar kuo arčiau prieiti, nes išgąsdintas gyvūnas gindamasis gali sužeisti, įkąsti.

„Tik šernus dažnai tenka išprašyti iš miestų, nes jie čia puikiausiai randa maisto, pripranta prie žmonių. Pernai buvo bene skandalingiausias ir plačiai nuskambėjęs šernų antplūdis Tauragėje. Miesto centre gyvūnai ne tik sugadino vejas, bet ir drąsiai šeimininkavo miestiečių kiemuose. Tai sukėlė pasipiktinimą, todėl savivaldybė kartu su medžiotojais ėmėsi reguliuoti populiaciją“, – apie miestuose norinčius įsikurti, bet daug žalos galinčius sukelti gyvūnus pasakoja mokslininkė.

Dažnai miestiečiams kelia nerimą į urbanizuotas teritorijas užklydę galimai sergantys gyvūnai. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bet kokiomis aplinkybėmis gaudyti, imti gyvūnus patiems draudžiama, tačiau būtina pranešti tarnyboms jei pastebėtas gyvūnas sužeistas, sužalotas arba yra akivaizdžiai sergantis. „Pranešti būtina kai gyvūno kūno išorėje matomi sužeidimai, ligos požymiai, pavyzdžiui, nuplikęs kailis, gyvūnas išliesėjęs arba elgiasi nebūdingai rūšiai. Tokiais atvejais patariama skambinti pagalbos numeriu 112 ir specialistai pagal situaciją nukreips į atitinkamą tarnybą. Taip pat radus nugaišusį laukinį gyvūną visada reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – patarimais dalijasi VDU ŽŪA Miškų mokslų katedros lektorė.

Pataria nesijaukinti laukinių gyvūnų

Kartais netoliese pastebėjus pakartotinai užsukantį sveiką gyvūną gali kilti pagunda jį jaukintis – pašerti, palikti pašaro ir taip sudaryti prielaidas dažnesniems ir ilgesniems vizitams mieste, tačiau mokslininkė to daryti nerekomenduoja. „Laukinis gyvūnas yra laukinis. Nors ir sunku atsispirti, tačiau reikėtų suprasti, kad jo natūraliame mitybos racione nėra maisto atliekų ar to, kas neauga, negyvena gamtoje. Todėl nereikėtų jo jaukinti augintinių pašaru ar žmonių maistu. Gyvūnui gali sutrikti virškinimas, jis gali net žūti. Pripratęs prie nuolatinio „lengvo“ maisto, jis gali nebesugrįžti į savo natūralias buveines“, – apie pavojų gyvūnams keliantį žmonių norą juos jaukintis kalba dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė pastebi, kad net ir galimybė prieiti prie atliekų netvarkinguose konteineriuose gali paveikti ekologinę gamtos pusiausvyrą. „Nustatyta, kad vidutiniškai nuo 10 iki 50 proc. miesto plėšrūnų racione yra maisto atliekos, tačiau kai kuriais atvejais maisto atliekos sudaro daugiau nei 90 proc. Tai labai pavojinga pirmiausia dėl to, kad maitindamiesi maisto atliekomis, gyvūnai rizikuoja sunaudoti plastiką ir kitas nesuvirškinamas atliekas. Be to, maitinimasis žmogaus maisto atliekomis gali pasireikšti gyvūnų elgsenos pasikeitimu – urbanizuotoje teritorijoje gimę laukiniai gyvūnai praranda instinktą ir nebemoka natūraliai susirasti maisto, sumedžioti. Sudarius galimybę laukiniams gyvūnams naudotis maisto atliekomis, daromas poveikis kitoms rūšims per mitybinę grandinę, keičiasi ekologiniai procesai, o tai didina laukinės gyvūnijos ir žmonių tarpusavio santykį, kas nėra gerai“, – reziumuodama pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Klimato savaitė 2022

Aplinkos ministerija spalio 24-30 d. jau ketvirtus metus rengia Klimato savaitę, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto ekologijos ir klimato kaitos, taikomosios ekologijos ir miškininkystės studijų programų studentai 26 d. lankėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kur Klimato ir tyrimų skyriuje klausėsi įdomios skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko paskaitos apie klimato kaitą meteorologų akimis, specialistas Lukas Sudvajus pristatė radarų tyrimus klimato kaitai vertinti, prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos patarėja Edita Gečaitė-Česnulevičė pristatė oro prognozių rengimo metodiką, laboratorijose studentai susipažino su turima naujausia įranga meteorologiniams reiškiniams fiksuoti ir vertinti.

Džiaugiamės puikiu specialistų profesionalų ir besiruošiančių jais tapti studentų dialogu apie klimato kaitos iššūkius.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega: „Biologinės įvairovės išlaikymas – žmonijos išgyvenimo sąlyga“

Nuolatinių pokyčių ir nerimo kontekste į antrą planą negalima nustumti to, kas iš tiesų dabar svarbiausia ir kur turėtų būti telkiama daugiau dėmesio: pernelyg intensyvus gamtinių išteklių naudojimas atvedė iki situacijos, kai būtini radikalūs pokyčiai. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kalbėdamas Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusios Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) Generalinės asamblėjos metu, atkreipė dėmesį į bioįvairovei kylančias grėsmes ir būtinybę nedelsiant reaguoti, ieškoti sprendimų bei juos įgyvendinti.

Anot M. Vaščegos, Europos Sąjungos (ES) bioįvairovės strategijos įgyvendinime aukštojo mokslo institucijos atlieka išskirtinį vaidmenį – būdamos švietimo, mokslo tyrimų ir inovacijų lyderėmis, dirbdamos visuomenės ir ekonomikos gerovei, per stiprias partnerystes jos jau tapo svarbiu Europos žaliojo kurso ramsčiu.

M. Vaščegos įžanginis pranešimas ICA generalinės asamblėjoje pakvietė Europos gyvybės mokslų universitetų lyderius į kasmetinį 12-ąjį ICA rektorių ir dekanų forumą, kuriame šiemet akcentuotas bioįvairovės išsaugojimas ir gyvybės mokslų sukuriamų žinių saugumas, atvirumas bei atsakinga sklaida šių dienų geopolitinių ir globalių tendencijų kontekste.

Bioįvairovės išsaugojimas – mūsų pačių gerovei

„Žmonėms kyla klausimų dėl bioįvairovės apsaugos. Kodėl mums tai svarbu? Bioįvairovės išlaikymas – viena iš žmonijos išgyvenimo sąlygų. Sveikos ir gyvybingos ekosistemos saugo gyvybę gamtoje palaikančius vabzdžius, derlingus dirvožemius ir plačius genetinių variacijų resursus – mums tai būtina ilgalaikiam maisto tiekimo užtikrinimui. Sveikos ekosistemos perdirba maistines medžiagas ir užtikrina tęstinumą. Jos valo orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, padeda dirvožemiui sulaikyti ir akumuliuoti anglį, reguliuoja klimatą ir saugo mus nuo stichinių nelaimių“, – apie nepaneigiamą bioįvairovės reikšmę žmonijos išlikimui kalbėjo M. Vaščega.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad ne mažiau svarbūs ir žmogiškieji elementai – ryšys su gamta būtinas mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. „Laikas gamtoje gerina miegą, mažina nerimą, padeda įveikti stresines situacijas ir išvengti depresijos. Tyrimai atskleidžia, kad buvimas gamtoje prisideda prie vaikų kognityvinių įgūdžių lavinimo. Be to, daugeliui žmonių visame pasaulyje tai yra svarbi jų kultūrinės tapatybės dalis, – pastebėjimais dalijasi M. Vaščega. – Visame pasaulyje ekosistemos patiria spaudimą dėl vis ambicingesnio žemės ūkio sektoriaus, miestų plėtros, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir apgyvendinimo, pernelyg intensyvios žvejybos. Ekosistemos kenčia ir nuo cheminės, perteklinių maistinių medžiagų, atliekų, triukšmo ir šviesos taršos. Dar vienas joms kylantis iššūkis – invazinių rūšių daromas spaudimas, o viską dar labiau komplikuoja klimato kaita“, – apie kompleksinius, neigiamus pokyčius lemiančius veiksnius kalbėjo M. Vaščega.

Bioįvairovės nykimo pasekmės jau šalia

Pasaulyje fiksuojamos akivaizdžios bioįvairovės mažėjimo pasekmės: ekstremalūs klimato reiškiniai ir ekosistemų degradacija didina maisto bei vandens trūkumą, matome savo namus priverstus palikti žmones ir vis ryškėjančius konfliktus dėl gamtos išteklių netausojančio vartojimo.

„Anksčiau galėjome įsivaizduoti, kad šios problemos tolimos, mūsų neliečia ir artimiausiu metu nepalies. Tačiau dabar atėjo mūsų eilė – Europa jau patiria katastrofiškas sausras ir potvynius, o miškai ir pasėliai naikinami naujų kenkėjų ir ligų. Mažėja laukuose skraidančių ir augalus apdulkinančių vabzdžių, fiksuojami neigiami dirvožemio kokybės rodiklių pokyčiai. Mes išnaudojame gamtos resursus daug greičiau, nei jie gali atsistatyti ir stumiame gamtą pavojingų lūžio taškų link“, – pastebėjimais apie nerimą keliančius pokyčius dalijosi EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Pasak M. Vaščegos, ypatingai daug nerimo šiuo metu kelia faktas, kad Europos Sąjungoje keturios iš penkių saugomų buveinių yra prastos būklės, net trečdalio būklė vertinama kaip toliau blogėjanti ir tik viena iš dešimties rodo realius pagerėjimo ženklus.

Ignoruodami pokyčius krizės nesustabdysime

Akivaizdu, kad laikas nėra mūsų pusėje – mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dabar turime trumpą, galintį greitai pasibaigti šansą sulėtinti klimato ir biologinės įvairovės krizę. „Veikdami skubiai ir ryžtingai dar galime užtikrinti žmonijai tinkamą ateitį. Norint išnaudoti šią trumpalaikę galimybę, privalome keisti gamybos principus ir vartojimo įpročius. Mums reikia novatoriškų sprendimų, kurie suteiktų daugiau erdvės gamtai, tuo pačiu spręsdami augančios populiacijos išmaitinimo, reikalingos energijos ir kitų išteklių užtikrinimo klausimus“, – apie laukiančios užduoties svarbą įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Pasak M. Vaščegos, tai reiškia sudėtingą skirtingų, bet tarpusavyje susijusių tikslų siekimą vienu metu – resursus privalome nukreipti į rūšių ir ekosistemų išsaugojimą bei atkūrimą, kovą su klimato kaita, ES atsparumo didinimą, gyvenimo kokybės gerinimą ir pagalbą bendruomenių klestėjimui. EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, tam, kad vyktų realūs žalieji pokyčiai, dabar svarbus visos visuomenės, visų ekonomikos sektorių, visų valdymo lygių aktyvus įsitraukimas.

Kalbėdamas apie susiklosčiusią nepalankią situaciją, M. Vaščega atkreipė dėmesį, kad prie dabartinės krizės galėjo prisidėti ir gamtos dosnumas bei atlaidumas. „Gamtos gyvybės tinklas toks turtingas, atsparus, patikimas, nematomas, jis atliko tokį gerą darbą suteikdamas mums palankias sąlygas pernelyg ilgai, mes visa tai įpratome laikyti savaime suprantama duotybe. Dabar mes negalime patikėti, kad tai nėra amžina, ignoruojame ženklus ir atsisakome tikėti grėsmių realumu. Neigdami problemą ją tik giliname, nes priešinamės pokyčiams, kurie yra neišvengiami. Mes stengiamės ir toliau daryti tuos pačius dalykus, gaminti, vartoti ir gyventi lyg nieko nebūtų blogo“, – apie nerimą keliančią tendenciją kalbėjo M. Vaščega.

Europos žaliasis kursas – kompasas, kai krypties laikytis sudėtinga

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, pradžiai turime tai, kas labai svarbu – informaciją apie realią situaciją ir žinias, kaip galime ją keisti. „Mokslo ir akademinės bendruomenės darbo dėka daug žinome apie mūsų poveikį gamtai. Taip pat daug žinome apie teigiamus pokyčius galinčius lemti pasirinkimus, kurie padėtų išeiti iš krizės. Šioje bendruomenėje vis labiau pripažįstama, kad biosferos vientisumas nėra antraeilė problema. Tai yra kertinis pagrindas, būtina sąlyga mūsų siekiamam žaliam kokybiškam gyvenimui“, – teigė M. Vaščega ir atkreipė dėmesį, kad jaučiamas didėjantis visuomenės įsitraukimas. Anot jo, pokyčiai jau jaučiami – auga visuomenės susidomėjimas, iniciatyvos ir aktyvus jų palaikymas.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad nors praradome daug laiko, bet jau pripažįstame ir suprantame kylančius iššūkius bei turime išsamų Europos žaliąjį kursą – gaires, kaip su jais kovoti. „2019 metais, kai buvo paskelbtas Europos žaliasis kursas, jis tapo visos ES veiksmų planu, padedančiu vienu metu išspręsti dvi – klimato ir biologinės įvairovės – krizes, sukurti atsparią ekonomiką, skirtą pagerinti visų piliečių sveikatą ir gerovę. Po Europos žaliojo kurso paskelbimo buvo daug pokyčių, atskleidusių, kad jis išlieka „žalias“ visomis aplinkybėmis, tai ne tik orientyras gerais laikais, bet ir nuo kelio neleidžiantis nuklysti kompasas, kai užsibrėžtų tikslų siekti tampa daug sudėtingiau“, – pasitelkdamas metaforas kalbėjo M. Vaščega ir atkreipė dėmesį, kad Europos žaliojo kurso rėmuose pristatyta 2030 m. biologinės įvairovės strategija, kurioje įvardinami tikslai ir veiksmai, būtini siekiant apsaugoti ir atkurti gamtą. Ši strategija numato spaudimo mažinimą visoms mūsų ekosistemoms – žemei, vandeniui ir jūrai, skatina atsakingą ir tvarų jų resursų naudojimą.

„Galime džiaugtis, kad dėmesys tikrai atkreiptas, 2024 m. ES į biologinę įvairovę ketina investuoti 7,5 % ES biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. ši dalis padidės iki 10 %. Be to, jau padidintas biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui skiriamas finansavimas iš įvairių finansavimo priemonių ES biudžete. Tikimės, kad tai taip pat paskatins kitus finansavimo šaltinius prisidėti prie būtinų pokyčių finansinio palaikymo. Greta to, EK taip pat stengiasi užtikrinti, kad žalioji priesaika – „nedaryti didelės žalos“ – būtų taikoma visoms ES finansuojamoms programoms valstybėse narėse“, – kalbėjo M. Vaščega.

Iš universitetų tikisi radikalių pokyčių inicijavimo

EK atstovybės Lietuvoje atstovas atkreipė dėmesį ir į akademinei bendruomenei svarbų aspektą – 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje didelis dėmesys skiriamas žinioms ir švietimui – tai apima priemones, skirtas remti mokslinius tyrimus, švietimą ir gebėjimus pereiti prie žaliojo kurso. Anot jo, universitetai užima unikalią vietą švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ekosistemoje, teikia esminę paramą ES žaliajam kursui.

Kreipdamasis į susirinkusius ICA narius – rektorius ir dekanus – M. Vaščega išsakė lūkestį, kad būtent Europos universitetai inicijuos radikalius ir situaciją iš esmės galinčius keisti pokyčius. „Aukštojo mokslo institucijose susitelkę ryškiausi ir geriausi rytojaus kūrėjai. Akademikų atliekami tyrimai užpildys žinių apie biologinę įvairovę spragas ir padarys gamtos apsaugos vertybes labiau matomas. Jau dabar mokslininkų bendruomenė skleidžia žinias apie žmogaus poveikį ir pateikia galimus sprendimus. Ir tai vyksta visur – nuo gyvosios gamtos mokslų iki ekonomikos, teisės, verslo, inžinerijos, socialinių mokslų, sveikatos ir gerovės. Universitetuose vykdomos studijų programos padeda ugdyti kritinį mąstymą, integruoti žinias ir tarpdalykinius įgūdžius, kurių mums reikia perėjimui į žalesnę ateitį“, – kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų svarbą reziumavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.

ICA komunikatas – Europos gyvybės mokslų universitetų pozicija bioįvairovei išsaugoti

ICA iniciatyva buvo parengtas komunikatas „Life sciences universities addressing the urgent need to bend the curve of biodiversity loss“, skirtas išreikšti Europos gyvybės mokslų universitetų poziciją dėl universitetų prisidėjimo siekiant išsaugoti bioįvairovę.

51 Europos gyvybės mokslų universitetas, tyrimų centras, fakultetas ICA Generalinės Asamblėjos metu sutiko ICA vardu pasirašyti ir paskelbti komunikatą. Oficialiame pranešime teigiama, jog švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra gyvybiškai svarbūs ramsčiai pereinant prie tvarios žiedinės bioekonomikos, kuri tausoja išteklius ir didina biologinę įvairovę, skatina biologinės įvairovės išsaugojimą, tvarią maisto gamybą, mažina neigiamus padarinius klimato kaitai ir pan.

ICA generalinė sekretorė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dr. Rasa Pakeltienė teigia, kad komunikatu ICA nariai politiniams lyderiams, verslo sektoriui ir plačiajai visuomenei įsipareigoja dalytis žiniomis apie biologinę įvairovę, jos prigimtinę vertę, tendencijas ir dinamiką bei funkcinę reikšmę, gamtinių ir miesto ekosistemų tvarumui ir, kad fundamentinius biologinės įvairovės tyrimus aukštojo mokslo institucijos derins su gamta pagrįstų sprendimų paieška, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo, atkūrimo ir didinimo tuo pat metu plėtojant tvarią žiedinę bioekonomiką.

Komunikate pažymima, kad ICA universitetai sutinka skatinti savo studentus – ateities specialistus ir sprendimus priimančius asmenis – įsisavinti visą turimą supratimą apie visuomenės poreikius, priemones ir būdus išsaugoti, atkurti ir didinti biologinę įvairovę visų tipų sausumos ir jūrų ekosistemose. Anot dr. R. Pakeltienės, svarbu paminėti ir tai, kad oficialiame pranešime susitarta saugoti ir didinti gyvybės mokslų universitetų teritorijų, miestelių ir kitos infrastruktūros biologinę įvairovę tam, kad jie taptų gerosios praktikos pavyzdžiais, skatinančiais biologinę įvairovę.

Taip pat komunikate pažymima, kad ICA sieks aktyvaus bendradarbiavimo su Tarpvyriausybine biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo ir politikos platforma (IPBES), Tarpvyriausybine klimato kaitos grupe (IPPC), EK ir su miestų planavimo bei kitais ekonomikos ir visuomenės sektoriais mūsų regionuose visoje Europoje. Komunikate teigiama, kad ICA universitetai yra atviri bendradarbiavimui su jūrų, žemės ūkio maisto, miškininkystės ir biologinės kilmės pramonės šakomis. Taip siekiant paskatinti ir įgyvendinti konkrečius elgesio ir institucinius pokyčius, kad būtų veiksmingai pažabotos ir netgi pakeistos biologinės įvairovės mažėjimo tendencijos bei paspartintas perėjimas prie žiedinės, klimatui neutralios visuomenės.

ICA rektorių ir dekanų forumas, organizuotas VDU ŽŪA, buvo jau 12-asis forumas, kurio metu aukštojo mokslo įstaigų vadovai, politinių sprendimų priėmėjai ir mokslininkai diskutuoja aktualiomis temomis ir siekia prisidėti įgyvendinat Europinius Žaliojo kurso, Europos Biodiversifikacijos ir kitus strateginius siekius. Kasmet organizuojamo forumo tematikos turi tęstinumą ir atliepia aktualiausius šių dienų globalius iššūkius.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos lankėsi Palermo universitete

Spalio 3–6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė pagal ERASMUS+ mainų programą lankėsi Palermo universitete.
Plačiau

Atsinaujinusi „Sumanaus moksleivio akademija 2022-2023“ skelbia registraciją

Kasmet auganti „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) stebina ir šiemet – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vykdomas projektas plečiasi ir 2022-2023 mokslo metais moksleivių lauks net dvi naujienos – tai keturių projekto susitikimų programą papildęs penktasis susitikimas, suteiksiantis galimybę pažinti agrosektoriaus lyderius ir speciali II lygio programa, norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

„Sumanaus moksleivio akademijos“ projekte šiemet moksleivių lauks net 5 susitikimai, vykdomi mokslo metų eigoje – nuo spalio iki birželio mėnesio. Užsiėmimų-susitikimų laikas individualiai derinamas pagal gimnazijos poreikius. Planuojama, kad pirmasis (projekto atidarymo, susipažinimo), ketvirtasis (pažinties su agorsektoriaus lyderiais) ir penktasis (projekto uždarymo) susitikimai vyks kontaktiniu būdu. Antrasis ir trečiasis teminiai užsiėmimai pagal pasirinktas mokslo krypčių klases galės vykti pasirinktinai kontaktiniu arba nuotoliniu būdu*. Penktajame susitikime – šventiniame renginyje, skirtame projekto užbaigimui ir iškilmingam pažymėjimų įteikimui – susiburs visi projekto dalyviai. Projektą baigusiems moksleiviams bus skiriami 20 ak. val. programos įvykdymo, mokytojams – 20 ak. val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Kviečiame moksleivius būti drąsiems imantis iniciatyvos ir papasakojant mokytojui ar karjeros koordinatoriui apie šį projektą, o mokytojus – skatinti moksleivių sumanumą ir registruoti moksleivių klases.

Apsispręsti, kurios krypties klasėje būtų įdomu lavinti žinias bei įgūdžius, padės informacija apie projektą ir užsiėmimų temos.

Baigusiems „Sumanaus moksleivio akademijos“ pirmąjį lygį (baigusiems projektą iki 2022 m.), siūlome gilinti tos pačios mokslo krypties klasės žinias „Sumanaus moksleivio akademijos“ II lygio programoje.

REGISTRACIJA iki spalio 6 d.

Daugiau informacijos: Brigita Medveckienė brigita.medveckienė@vdu.lt, 8 625 80444.

Praėjusiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademiją“ baigė 1950 moksleivių. Prisijunkite ir tapkite svarbia VDU Žemės ūkio akademijos augančio „Sumanaus moksleivio akademijos“ projekto dalimi! Ugdykime sumanumą kartu!

*Priklausomai nuo epidemiologinių aplinkybių organizatoriai pasilieka teisę keisti užsiėmimų vykdymo formą ir turinį.

Mariaus Čepulio paskaitoje – kitoks žvilgsnis į gamtą

2021 metų rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria nustatoma, kad nuo šiol kiekvienų metų rugsėjo 23 d. minima ES ekologinė diena. Šiai dienai paminėti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra suorganizavo viešą gamtininko Mariaus Čepulio paskaitą.

Simboliška, jog rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis, kuomet dienos ir nakties trukmė yra vienoda – tai gamtos pusiausvyros simbolis, kurį atspindi ekologinė gamyba, tvarus žemės ūkis, kai maisto produktų gamyba vykdoma atsižvelgiant į gamtą, biologinę įvairovę ir gyvūnų gerovę. Lygiadienį ne tik susilygina dienos ir nakties laikas, bet taip pat suaktyvėja gamta ir gyvūnai, prasideda paukščių migracija, atšąla ežerai.

Kuo skiriasi erkė nuo gulbės

Gamtininkas, fotografas, rašytojas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas Marius Čepulis paskaitoje pristatė neįprastą, kitokį, savą požiūrį į gamtą ir privertė klausytojus pažvelgti į gamtą kitomis akimis. Pranešėjas pasakojo apie gyvosios gamtos sąsajas su negyvąja, apie žmogaus ir gamtos ryšį. „Žmogus gamtoje užima tik nedidelę dalį. Mūsų požiūris į gamtą yra toks, kad mes esame gamtos viršūnėje, geriausi, tačiau ar iš tiesų taip yra?“ – kėlė klausimą gamtininkas.Paskaitoje buvo aptartas platus gamtos spektras, paminint visų gamtos pasaulio karalysčių – monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų – atstovus. Susitikime netrūko intriguojančių klausimų, pavyzdžiui, kuo skiriasi erkė nuo gulbės. Įprasta, kad gulbėmis grožimės, o apie erkes atsiliepiame vien neigiamai. M. Čepulis pateikė neįprastą gamtos paveikslą teigdamas, kad erkių yra šimtai tūstančių, jos atlieka ir skaidytojo, ir parazito vaidmenis. Jų yra visur aplinkui, tiek ir ant mūsų pačių šiuo metu, ir nereikėtų erkių vienareikšmiškai vadinti kenkėjais. „Kuo erkės geros? Jos reguliuoja gyvūnų populiaciją, žmonių populiaciją. Gamtoje reikalinga pusiausvyra, o ją padeda reguliuoti ligos, ligas pernešantys gyvūnai“, – pasakojo M. Čepulis, paneigdamas mitus apie gyvūnus, kurie dažnai yra laikomi kenkėjais. Kalbėdamas apie erkes gamtininkas atskleidė ir eksperimento saugantis jų rezultatus – guminiai batai pasirodė pranašesni už sandalus.

Geras, blogas ar reikalingas

„Mes mėgstame skirstyti į gerą ir blogą, tačiau yra visiškai vienodai. Turi būti ne geras ir blogas, bet vienodai reikalingas“, – pasakojo M. Čepulis pridėdamas, kad įprastai augalus taip pat skirstome į gražius ir negražius. „Nemėgstame ir naikiname piktžoles, tačiau jeigu išnyktų, pavyzdžiui, dilgėlės, netektume 30-40 rūšių vabzdžių. Dilgėlės turi labai platų panaudojimo spektrą, jos tinka ir salotoms, gali būti ir šampūno pakaitalas. Piktžolės – balandos, varnalėšos – yra maisto šaltinis drugeliams, paukščiams. Panašiai ir su krūmais, medžiais, miškais. Sakome, kad jie menkaverčiai, nevertingi, kertame krūmynus, lazdynus, tačiau retai susimąstome, jog iškirtus krūmus, nebelieka lakštingalų“, – kalbėjo gamtininkas.Tęsiant intriguojančius klausimus M. Čepulis teiravosi auditorijos kam reikalingi uodai. Ir po kontraversiškų klausytojų atsakymų atskleidė, jog jeigu neliktų uodų, tundroje neliktų augalų, kadangi uodai yra vieni pagrindinių apdulkintojų. Nelikus uodų, žmonių populiacija kasmet būtų apie 1 mln. didesnė. „Žuvys taip pat reikalingos visokios, ne tik lašišos ar upėtakiai, yra šimtai rūšių, kurios turi gyventi ir dalyvauti upės ekosistemoje, kad ir kiti upės gyvūnai klestėtų. Negalime skirstyti į mylimus ir nemylimus. O mes mėgstame drugelius ir nekenčiame vikšrų, ėdančių mūsų nasturtas, nors vikšras yra tas pats drugelis. Kai pamatome rupūžę šalia braškės, pykstame, nes galvojame, kad tai ji suėdė braškę, o iš tiesų ji suėdė šliužą, kuris valgė braškę. Šliužai ir varliagyviai taip pat reikalingi. Vaikome karksinčius kovus, nežinodami, kad jie naikina grambuolių lervas“, – kalbėjo M. Čepulis, papildydamas, jog taip pat esame įpratę skirstyti ir grybus, dažnai nežinodami, kad grybai padeda kovoti su bakterijomis ir taip pat kiekviena jų rūšis yra svarbi. Dažnai klystama manant, kad grybai auga tik miške, tačiau jų yra visur, o apie 800 rūšių grybų yra ir žmonėse.

Saugoti ne rūšį, bet aplinką

Paskaitoje taip pat apkalbėti ir kitų žinduolių, žuvų, paukščių vaidmenys gamtinėje ekosistemoje. Baigiantis paskaitai, gamtininkas M. Čepulis uždavė klausimą ar mums žmonėms reikia kištis į gamtą ir kaip stipriai tai turėtume daryti. „Mes jau įsikišome. Yra teritorijų, kur nesikišame, paliekama gamtai, bet Lietuvoje tokių teritorijų yra tik apie 1 procentą. Patys esame sugadinę gamtą“, – kalbėjo M. Čepulis, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove.

„Turėtume saugoti ne rūšį, bet saugoti aplinką. Kai saugome aplinką, tada išgyvena krūva rūšių. Neturėtume skirstyti gražus ar negražus. Visi, kurie yra gamtoje, yra vienodai reikalingi. Visi atlieka savo funkcijas. Reikėtų saugoti visus“, – reziumavo gamtininkas.

Mokslinė konferencija „Quo vaditis, Silvae?“: programa, konferencijos leidinys ir pranešimai

Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) 9 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyko mokslinė konferencija „Quo vaditis, silvae?“ skirta universitetinių miškininkystės studijų šimtmečiui ir miškotyros mokslo ištakoms Lietuvoje paminėti bei miškotyros ir miškų sektoriaus perspektyvoms aptarti.

Su miškotyros šiandiena, kylančiais iššūkiais ir Lietuvos mokslininkų siūlomais sprendimais galite susipažinti konferencijai skirtame leidinyje, kuris pateikiamas čia.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurios tekstas pateikiamas čia.

PROGRAMA IR PRANEŠIMAI

8.30–9.00 Registracija

9.00–9.20 Sveikinimo žodis

Akad. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

Akad. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius

Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius

9.20–9.50 „Quo vaditis, silvae?“

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

9.50–10.20 Miškotyros ištakos Lietuvoje

Habil. dr. Romualdas Deltuvas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius

10.20–10.50 Miškotyros vaidmuo modernioje visuomenėje

Dr. Nerijus Kupstaitis, LR Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas

10.50–11.00 Diskusijos

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–12.00 Miškotyra Vytauto Didžiojo universitete

Prof. dr. Vitas Marozas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. Dr. Gintautas Mozgeris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas

12.00–12.30 Miškotyra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute

Dr. Marius Aleinikovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai

12.30–13.00 Mokslas ir inovacijos Lietuvos valstybiniuose miškuose

Valdas Kaubrė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius

13.00–14.00 Pietūs

14.00–14.15 Ekologinė miškininkystė

Dr. Gediminas Brazaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.15–14.30 Tvaraus miško naudojimo tyrimų aktualijos

Dr. Gintautas Mozgeris, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.30–14.45 Klimato kaitos ir kitų stresorių kompleksiškas poveikis miško ekosistemoms

Dr. Algirdas Augustaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.45–15.00 Miško medžių ir gyvūnų genetiniai tyrimai

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

15.00–15.15 Laukinių gyvūnų tyrimai miško ekosistemose

Dr. Artūras Kibiša, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas

15.15–15.30 Miškotyros socialiniai-ekonominiai tyrimai

Dr. Diana Lukminė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.30–15.45 Miško medžių sveikatingumo tyrimai

Jaun. akad. Diana Marčiulynienė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.45–16.00 Miškotyra miestų ir rekreacinėse teritorijose

Doc. dr. Lina Straigytė, VDU Žemės ūkio akademija, docentė

16.00–16.45 Diskusija „Quo vaditis, silvae“, konferencijos rezoliucijos priėmimas

16.45-17.30 Stendiniai pranešimai, kavos pertrauka

Stendiniai pranešimai:

„Lietuvos didžiagirės“ – didžiųjų Lietuvos miškų masyvų bei žmogaus ir miško bendrystės istorijos studija

Brukas Algirdas, Mozgeris Gintautas

Kraštovaizdžio įtaka miesto paukščių bendrijoms: miško ir agrarinio kraštovaizdžių apsupties įtaka paukščių bendrijų struktūrai, gausai ir rūšinei įvairovei

Bisikirskienė Loreta, Brazaitis Gediminas, Šimkevičius Kastytis

Medžių mikrobuveinės ūkiniuose miškuose – įvairovė ir apsaugos rekomendacijos

Brazaitis Gediminas, Preikša Žydrūnas

Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta

Mažalapės liepos evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Kavaliauskas Darius, Gailing O.

Pilkojo vilko ir hibridizacija su šunimis Lietuvoje

Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Špinkytė – Bačkaitienė Renata

DNA – based tracking of historical introductions of forest trees: the case of European beech (Fagus sylvatica L.) in Lithuania

Kembrytė Rūta, Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Baliuckas Virgilijus, Kavaliauskas Darius, Fussi Barbara, Kempf Marta

Ar auginsime Lietuvoje bukus? Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų

Linkevičius Edgaras

Kelias link adaptyvaus miškų valdymo Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Makrickienė Ekaterina

Kompleksiškas miškininkavimo alternatyvų vertinimas: laukti, spėlioti ar modeliuoti?

Mozgeris Gintautas, Makrickienė Ekaterina, Pivoriūnas Nerijus

Lietuvos miškingumas vakar, šiandien ir rytoj

Mozgeris Gintautas, Juknelienė Daiva

Miškininkavimas ir Lietuvos miškų potencialas kaupti anglį

Mozgeris Gintautas, Vaiva Kazanavičiūtė

Ką savo krūtinėlėse atneša į Lietuvą migruojantys vandens paukščiai?

Stankevičiūtė Jolanta, Vaitkevičiūtė – Balčė Rasa

Drebulinės kempinės sukeliamo puvinio formos vertinimas naudojant garsinę tomografiją

Vaidelys Tadas

Medžių vandens naudojimo efektyvumas kaip prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos rodiklis

Sidabrienė Diana, Marozas Vitas, Augustaitis Algirdas

Miško pelkių vertė Lietuvoje: atkūrimo poreikis

Makrickas Evaldas, Manton Michael, Grygoruk Mateusz

Beržo sulos gavybos Lietuvoje galimybių tyrimai

Mingaila Justas, Vilimas Vladas, Bartkevičius Edmundas

Lietuvos miškų ekosistemų būklė – kokia ji?

Tiškutė-Memgaudienė Daiva, Damskienė Jurgita, Shor Melvin Adam, Jablonskienė Aušra

DNR padeda atsekti medžių kilmę: miškų kilmės kontrolė pagal DNR žymenis

Kavaliauskas Darius, Danusevičius Darius

Į laisvę paleistų danielių (Dama dama L.) judėjimo dėsningumas

Šimkevičius Kastytis, Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Kibiša Artūras, Bakševičius Mindaugas

Nuotoliniai metodai miškotyroje

Jonikavičius Donatas

Paprastosios pušies ir paprastosios eglės aukštesnių selekcinių ciklų sėklinių plantacijų genetinė įvairovė, derėjimo gausa ir sporifikacijos sinchroniškumas

Raudonius Darius, Danusevičius Darius

Vilko ekologijos tyrimai Lietuvoje

Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Danusevičius Darius, Kembrytė Rūta, Adeikis Petras, Šimkevičius Kastytis, Kibiša Artūras

Pirmakursiams – ekskursija VDU ŽŪA erdvėse ir susitikimai fakultetuose

Rugpjūčio 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia pirmakursius susipažinti su fakultetų dekanais, dėstytojais, bendrakursiais ir patyrinėti Akademijos erdves.

9 val. VDU ŽŪA pirmakursiai kviečiami rinktis prie VDU Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.), kur prasidės pažintinė ekskursija, kurios metu studentams bus pristatytos Akademijos erdvės, fakultetai, laboratorijos. Į ekskursiją susirinkusius studentus pasveikins VDU ŽŪA kanclerė profesorė dr. Astrida Miceikienė.

10 val. VDU ŽŪA pirmakursių laukia susitikimai fakultetuose. Čia studentai susipažins su fakultetų, kuriuose studijuos, dekanais, dėstytojais, studijų administratorėmis, bendrakursiais.

Agronomijos fakultetas: Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
Bioekonomikos plėtros fakultetas: Universiteto g.10, 602 aud., Akademija, Kauno r.
Inžinerijos fakultetas: Studentų g. 15 201 aud., Akademija, Kauno r.
Miškų ir ekologijos fakultetas: Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.

Ekskursijos VDU ŽŪA erdvėse ir susitikimų fakultetuose metu pirmakursius lydės ir į kilusius klausimus atsakys studentai-mentoriai.

Kilus bet kokiems studentiškiems klausimams drąsiai galite kreiptis į VDU ŽŪA studentę, pirmakursių mentorę Pauliną Andriuškevičiūtę „Facebook“ paskyroje.

Su kitais „Įvado į studijas VDU 2022“ renginiais galima susipažinti čia bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Klimato kaitos iššūkiai: pokyčius išgyvenantiems miškams – inovatyvūs sprendimai

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.

Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei

Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai. „Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies. Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.