ENABLS projekto partneriai susitiko Wageningeno universitete: tvarūs pokyčiai per bendrakūrą ir gyvąsias laboratorijas

2025 m. gegužės 7–8 d. viename žaliausių Europos universitetų – Wageningeno universitete (Wageningen University & Research, WUR, Nyderlandai) – vyko trečiasis ENABLS projekto (Education and Nature-Based Solutions: enable society to bend the curve for biodiversity) plenarinis susitikimas.

Wageningeno universitetas pasaulyje garsėja kaip aplinkosaugos, tvarios žemdirbystės, maisto sistemų ir klimato kaitos tyrimų lyderis. Čia ne tik kuriamos pažangios žinios, bet ir įgyvendinami praktiniai sprendimai, kurių esmė – gamta grįsti sprendimai (NBS). Universitetas aktyviai taiko gyvųjų laboratorijų metodiką, kurioje mokslo, politikos ir bendruomenių dialogas virsta veiksmais: nuo miesto daržų iki eksperimentinio maisto miško (Food Forest) – tai gyvi pavyzdžiai, kaip kartu galima kurti darnesnę ateitį.

Susitikime dalyvavo visų vienuolikos projekte dalyvaujančių šalių partneriai – universitetų, tyrimų institutų, konsultacinių organizacijų bei tinklų atstovai. Vytauto Didžiojo universitetui atstovavo Miškų ir ekologijos fakulteto specialistai, kurie aktyviai prisideda prie gamta grįstų sprendimų integravimo į švietimo sistemas ir bendruomenines iniciatyvas.

Dvi susitikimo dienos išsiskyrė įtraukiančiu formatu – auditorinės diskusijos derėjo su veiklomis gamtoje. Pirmąją dieną daug dėmesio skirta profesinio mokymo modulių rengimui (TVET), gamta grįstų sprendimų integravimui į universitetines studijas bei projekto poveikio vertinimui. Partneriai taip pat pasidalijo viešinimo patirtimis ir planuojamais rezultatais, aptarė tarpinio vertinimo susitikimą ir ilgalaikio tvarumo užtikrinimą.

Antrąją dieną vyko praktiniai užsiėmimai, skirti gyvųjų laboratorijų taikymui. Kartu su projekto koučeriais partneriai diskutavo apie bendruomenių įtraukimą, refleksijos kultūrą ir pokyčių fiksavimą. Pristatyti konkretūs įrankiai – dalyvių refleksijos žurnalai, stebėjimo formos, bendrakūros sesijų aprašai. Dieną vainikavo vizitas į Wageningeno maisto mišką, kuriame vyko praktinė veikla ir užbaigiamoji refleksija.

Šis susitikimas patvirtino, kad ENABLS projektas neapsiriboja teoriniu žinojimu – jis kuria tikrus pokyčius, skatina universitetų ir bendruomenių partnerystes ir įgalina veikti. Gyvųjų laboratorijų metodika įsitvirtina kaip vienas esminių būdų ugdyti gebėjimą spręsti kompleksines aplinkosaugines problemas – bendradarbiaujant, reflektuojant ir kuriant realiomis sąlygomis.

Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2024-2025“ pasiekė finišą

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo atstovais vystomas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišą. Gegužės 16 d. 10.30 val. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių ir mokytojų lauks turiningas laikas VDU Studijų festivalyje ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija.

Gegužės 16 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2024-2025“ baigiamojo renginio programa

VDU Studijų festivalio programa

Gegužės 16 d. Akademijoje susiburs moksleiviai ir mokytojai iš 15 šalies savivaldybių – Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r., Kazlų Rūdos sav., Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r. Projekto uždaryme taip pat dalyvaus projekto programą baigę Kauno, Jonavos, domeikavos gimnazijų moksleiviai ir mokytojai. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždaromojo renginio metu projekto dalyvių VDU Studijų festivalyje lauks fakultetų, platesnių galimybių, sporto, pramogų, maisto, muzikos ir poilsio erdvės, taip pat prizai. Mokytojams taip pat skirsime dėmesį – VDU Studijų festivalyje jie turės atskirą programą su galimybe dalyvauti specialiai jiems skirtuose seminaruose. Edukacinio projekto baigiamajame renginyje II lygio dalyviai taip pat pristatys viso projekto metu vykdytus pasirinktos krypties projektus, o po jų visus projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvius pakviesime į iškilmingą renginį, kur bus paskelbti geriausi projektai, moksleiviams bus įteikti programos įvykdymo pažymėjimai, o mokytojams – kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 10-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais moksleiviai dalyvavo I lygio programoje, apimančioje visas keturias – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos – projekto kryptis, o baigusieji I lygio programą ankstesniais mokslo metais, tęsė veiklas gilindami pasirinktos vienos iš keturių srities žinias specialioje II lygio programoje. Šiais mokslo metais šiame, davintus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja apie 700 moksleivių. Prie pernai metais dalyvavusių 9 rajonų (Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r.) šiemet prisijungė dar 6 (Kazlų Rūdos sav, Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r.). Pedagogų teigimu, tai šalyje plačiausios aprėpties ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?

Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja

Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas?

Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų?

Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti. Todėl panaudotų ličio baterijų tvarkymo klausimai vis dar lieka aktualūs. Kitaip problemas teks spręsti panašiai, kaip išspręstos plastiko taros problemos.

Nuo pradinio atradimo aštuntajame dešimtmetyje iki Nobelio premijos įteikimo 2019 m. ličio jonų baterijų naudojimas išaugo eksponentiškai dėl teikiamos galios ir patogumo. Jų gamyba ir šalinimas vis dažniau tampa aplinkosaugos problema. Deja, bet dauguma išmetamų ličio baterijų galiausiai patenka į sąvartynus arba yra kaupiamos namuose. Tai labai pavojinga, nes gaisrai gali kilti ir namuose.

Ličio baterijos yra sudėtingos struktūros, susidedančios iš vieno-penkių įprastų katodų, anodo, elektrolito, separatoriaus ir srovės rinktuvų kartu su pakuotės komponentais. Padidėjusią ličio jonų baterijų paklausą rinkoje daugiausia galima atsekti dėl didelio šios baterijos chemijos „energijos tankio“. Energijos tankis reiškia energijos kiekį, kurį sistema kaupia tam tikroje erdvėje.

Ličio baterijos gali būti mažesnės ir lengvesnės nei kitų tipų baterijos, kartu sulaikant tiek pat energijos kiekį. Dėl šios miniatiūrizacijos vartotojas sparčiai pradėjo naudoti mažesnius nešiojamus ir belaidžius gaminius. Ličio jonų baterijos yra pagamintos iš tokių medžiagų kaip kobaltas, grafitas ir litis, kurios laikomos svarbiais mineralais. Kai šios baterijos išmetamos į šiukšliadėžę, mes prarandame šiuos svarbiausius išteklius, nes jos turi būti perdirbamos.

Vienkartinės, neįkraunamos baterijos – pagamintos iš ličio metalo ir dažniausiai naudojamos gaminiuose, tokiuose kaip fotoaparatai, laikrodžiai, nuotolinio valdymo pultai, delniniai žaidimai ir dūmų detektoriai. Šias baterijas gali būti sunku atskirti nuo įprastų šarminių baterijų dydžių, tačiau jos taip pat gali turėti specialių formų (pavyzdžiui, mygtukų arba monetų baterijų), skirtų konkrečiai įrangai, pavyzdžiui, kai kurių tipų fotoaparatams: ant baterijos ieškokite žodžio „litis“, kad būtų lengviau juos atpažinti. Baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti kitas atliekas ar dirvožemį, vandenis. Taip pat į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunami elementai gali tapti gaisro priežastimi.

DI sugeneruotas vaizdas

Įkraunami ličio polimerų elementai (ličio jonų, ličio jonų elementai) – dažniausiai randami mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose įrankiuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, vaikiškuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, mažuose ir dideliuose prietaisuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir elektroninėse skaityklose, kaip belaidėse ausinėse, rankiniuose elektriniuose įrankiuose, mažuose ir dideliuose prietaisuose, elektrinėse transporto priemonėse ir elektros energijos kaupimo sistemose. Kai kurias ličio jonų baterijas galima lengvai išimti iš jų maitinamų gaminių, o kitų – ne. Ličio jonų (Li-ion) baterijos naudojamos daugelyje gaminių. Jeigu pasibaigus tarnavimo laikui jie netinkamai tvarkomi, gali pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. Elementus draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Net ir smulkiuose elektronikos įrenginiuose yra daug pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gali būti kadmio, švino, freono, arseno, gyvsidabrio ir kitų medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali užteršti dirvožemį ir vandenis, pakenkti įvairioms ekosistemoms, žmonių sveikatai. O tinkamai rūšiuojant elektroniką pavojingas medžiagas galima nukenksminti, tinkamas perdirbimui medžiagas vėliau panaudoti iš naujo.

Ar ličio baterijos yra pavojingos atliekos?

Kai jas išmetame, dauguma šiandien naudojamų ličio jonų (antrinių baterijų) ir ličio pirminių baterijų gali būti pavojingos atliekos dėl užsiliepsnojimo ir reaktyvumo (D001 ir D003). Todėl ličio jonų baterijas arba tas, kurios yra elektroniniuose prietaisuose, reikia surinkti į specialius konteinerius, toliau atiduoti perdirbti sertifikuotuose baterijų elektronikos perdirbėjams, kurie priima baterijas, jokiu būdu neišmesti į komunalinių atliekų dėžes. Ličio jonų baterijų ir prietaisų, kuriuose yra šios baterijos, NEGALIMA išmesti į buitines šiukšles ar šiukšlių dėžes.Kad išvengtumėte gaisro, užklijuokite akumuliatoriaus gnybtus ir (arba) įdėkite ličio jonų baterijas į atskirus plastikinius maišelius.

Ličio bateriją ar elektroninį prietaisą, kuriame yra baterija, išmetus į šiukšliadėžę arba į komunalinę šiukšliadėžę kartu su buitinėmis antrinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikas, popierius ar stiklas, baterija gali būti sugadinta arba sutraiškyta transportuojant arba nuo perdirbimo ir rūšiavimo įrangos, ir tai gali sukelti gaisrą. Pažeisti, sugedę arba atšaukti ličio akumuliatoriai, įskaitant tuos, kurie buvo netinkamai naudojami ar pažeisti, yra labiau linkę užsidegti transportuojant nei sveiki ličio akumuliatoriai.

Atsargumo priemonės naudojant: kiekvieną bateriją arba įrenginį, kuriame yra baterija, įdėkite į atskirą plastikinį maišelį. Ant akumuliatoriaus gnybtų uždėkite nelaidžią juostą (pavyzdžiui, elektros juostą). Jeigu ličio jonų akumuliatorius sugenda, susisiekite su akumuliatoriaus arba įrenginio gamintoju dėl konkrečios naudojimo informacijos. Net panaudotose baterijose gali pakakti energijos susižaloti ar kilti gaisrui. Ne visas baterijas vartotojas gali išimti arba prižiūrėti. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus ir gaminio ženklinimą dėl saugos ir naudojimo.

Kokie yra universalūs ličio baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai?

Universalieji atliekų reglamentai pateikia supaprastintą reikalavimų rinkinį, taikomą gamintojams ir kitiems tvarkytojams, kurie tvarko konkrečias įprastų pavojingų atliekų rūšis iš įvairios komercinės aplinkos (pavyzdžiui., baterijos, atšaukti pesticidai, gyvsidabrio turinti įranga, aerozolių balionėliai). Reikalavimai skiriasi, priklausomai nuo to, ar tvarkytojas vienu metu vietoje sukaupia daugiau ar mažiau nei 5000 kilogramų universalių atliekų, tačiau apima, kaip tvarkyti atliekas, kaip ženklinti konteinerius, kiek laiko atliekos gali būti kaupiamos vietoje, kur jas galima siųsti ir kitus nebenaudojamų baterijų tvarkymo aspektus.

Pagal visuotinius atliekų reglamentus nereikalaujama vežti naudojant pavojingų atliekų manifestą, tačiau reikalaujama, kad atliekos būtų siunčiamos į leistiną pavojingų atliekų šalinimo įrenginį arba pavojingų atliekų perdirbėją kaip galutinę paskirties vietą. Tarptautiniai ličio baterijų pervežimai, tvarkomi kaip universalios atliekos, taip pat turi atitikti reikalavimus dėl universalių atliekų eksporto ir importo. Universaliosios baterijų atliekų taisyklės neįpareigoja naudoti vienodo pavojingų atliekų manifesto arba gabenimo naudojant pavojingų atliekų vežėją, tačiau galioja Transporto departamento taisyklės dėl ličio baterijų gabenimo. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) įmonėms rekomenduoja pasikonsultuoti su savo valstybinėmis kietųjų ir pavojingų atliekų agentūromis, kad gautų papildomos informacijos apie taikomus visuotinius atliekų reglamentus. Atsižvelgdama į gaisrų dėl ličio baterijų skaičių, EPA vertina universalius baterijų atliekų tvarkymo standartus.

Kur priduoti smulkius elektronikos prietaisus su ličio baterijomis?

Visa pridavimo tvarka yra labai smulkiai ir aiškiai aprašyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.

Smulkius elektronikos prietaisus (pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį, muzikos grotuvą, įkroviklį, mobilųjį telefoną, skrudintuvą, stalinę lempą, virdulį, elektrinį žaislą, nedidelį kavos aparatą, plaukų džiovintuvą, plaukų tiesintuvą, elektroninę cigaretę ir pan.) galima:

Nemokamai priduoti smulkios elektronikos prietaisų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjami tos pačios rūšies elektroniniai prietaisai.
Išmesti į gamintojų ir importuotojų ar organizacijų įrengtus smulkiai elektronikai skirtus konteinerius ar pristatyti į įrengtas tokių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos įrengtose surinkimo vietose). · Nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat sugedusius, nebetinkamus naudoti smulkius elektroninius prietaisus galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“
Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius (t. y. baterijos, sagos formos elementai, sudėtinės baterijos ir akumuliatoriai, kurie yra sandarūs, gali būti nešiojami ir nėra priskiriami nei pramoninėms, nei automobiliams skirtoms baterijoms ar akumuliatoriams) galima:
Nemokamai priduoti baterijų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjamos tos pačios rūšies baterijos, įkraunami elementai.
Išmesti į baterijoms skirtus konteinerius (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ įrengtose surinkimo vietose, arba Autogamintojų ir importuotojų asociacijos įrengtose vietose). · Priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat nebeveikiančias, nebetinkamas naudoti baterijas galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“.

Kai kurios įmonės atliekų surinkimą vykdo apvažiavimo būdu, tai reiškia – reikia tik paskambinti arba jų tinklalapyje užsiregistruoti ir sutarti laiką, kada jie gali atvykti ir nemokamai surinkti. Registracijos forma.

Prasidėjo priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma. VDU Žemės ūkio akademija siūlo rinktis iš 18 magistrantūros studijų programų.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu (iš jų VDU ŽŪA – 6), 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

VDU ŽŪA MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

Žemės ūkio mokslai
(Žemės ūkio mokslų magistro laipsnis)
Agronomija (NL – 2 m.)
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga (NL – 2 m.)
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas (I – 3 m.)
Miškininkystė (NL – 2 m., I – 3 m.)

Gyvybės mokslai
(Gyvybės mokslų magistro laipsnis)
Agroekosistemos (I – 3 m.)
Ekologija ir klimato kaita (I – 3 m.)

Verslo ir viešoji vadyba
(Verslo vadybos magistro laipsnis)
Apskaita ir finansai (I – 3 m.)*
Muitinės procesų valdymas (MBA, anglų k.)** (NL – 1 m.)
Verslo logistika (I – 2 m.)*
Žemės ūkio verslo vadyba (I – 3 m.)*
(Viešojo administravimo magistro laipsnis)
Kaimo plėtros administravimas (I – 3 m.)*

Socialiniai mokslai
(Socialinių mokslų magistro laipsnis)
Žemės ūkio ekonomika (I – 3 m.)*

Inžinerijos mokslai
(Inžinerijos mokslų magistro laipsnis)
Akvamatika (anglų k.) (NL – 2 m.)
Hidrotechninės statybos inžinerija (I – 3 m.)
Mechanikos inžinerija (specializacijos: Transporto inžinerija, Žemės ūkio inžinerija, Mašinų patikimumo inžinerija) (NL – 2 m.)
Tvarioji energetika (NL – 2 m.)
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (NL – 2 m.)
Žemėtvarka (I – 3 m.)

*Mišrios nuotolinės studijos
**Nuotolinės studijos

Kviečiame kurti perspektyvią ateitį kartu!

PRIĖMIMAS Į VDU ŽŪA PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 19 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2025: išsilavinimas, augimas, perspektyvi karjera

Agrosektorius – tai ne tik maisto gamyba, bet ir pasaulinės ekonomikos variklis, nuo kurio priklauso maisto sauga, aplinkos tvarumas ir regionų vystymasis. Šis sektorius nuolat tobulėja ir modernėja, todėl kvalifikuoti specialistai tampa nepakeičiami. Nuo naujausių žemės ūkio technologijų diegimo iki tvaraus išteklių naudojimo ir efektyvaus verslo valdymo – ši sritis reikalauja įvairių kompetencijų ir gebėjimų. Todėl agrosektoriaus specialistai yra esminė grandis užtikrinant tvarų vystymąsi ir inovacijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikiu ir trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija, verslo ir socialiniai partneriai, taip pat Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius motyvuotus studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2025 m.

Viskas tik prasideda: VDU ŽŪA partnerių stipendijos motyvuotiems būsimiems studentams

Svajojantiems apie studijas, bet susiduriantiems su nerimu, ar tikrai viskas klostysis pagal planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia savo svajonių siekti lengviau. Pradedamas stipendijų pirmakursiams steigimo projektas „Viskas tik prasideda“. Universitetas kartu su Žemės ūkio akademijos verslo ir socialiniais partneriais labiausiai motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas Akademijoje planuojantiems būsimiesiems studentams skirs skatinamąsias stipendijas. Tai – puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus.

Verslo ir valdžios stipendijos liudija specialistų poreikį

Rinkoje stokojant kvalifikuotų, išsilavinusių specialistų, verslo ir socialiniai partneriai vienija jėgas su Akademija tam, kad sinergijos dėka turėtume pakankamai ateitį kuriančių profesionalų. Prie šios VDU iniciatyvos jau prisijungė Lietuvos ir tarptautinės kompanijos, kurioms socialinė atsakomybė visuomenės vystymui yra viena iš pagrindinių veiklos vertybių. Šiuo metu projekte dalyvauja UAB „Hegelmann Transporte“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, AB „Linas Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Rovaltra“, UAB „DeLaval“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Nordzucker Business Services“, UAB „Nando“, UAB „Baltic Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, AB „Lytagra“, UAB „ReArma“, UAB „Tyrens Lietuva“, UAB „Inžinerinis projektavimas“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Pirmakursius stipendijomis taip pat skatins Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Melioracijos įmonių asociacija, LR Aplinkos ministerija ir LR žemės ūkio ministerija.

Tai įmonės, kurios jau ne vienerius metus bendradarbiauja remiant VDU Žemės ūkio akademijos studentus. Socialiai atsakingo verslo atstovai žino, jog geriausias būdas išvengti darbuotojų trūkumo ateityje yra investicija į studentus. Daugiausiai tai įmonės, kurios investuoja į mechanikos bei vandens inžinierių, žemėtvarkininkų, miškininkų, apskaitininkų, maisto kokybės ekspertų ir kitų labai trūkstamų specialistų rengimą. Tačiau VDU pirmakursių fondas yra skirtas įvairių studijų krypčių studentų rengimui, kadangi jau dabar Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas visose veiklos srityse. Todėl projektas „Viskas tik prasideda“ vienija Unversiteto ir verslo bei socialinių partnerių jėgas tam, kad būtų kuriama maksimali sinergija užtikrinant plataus pasirinkimo galimybes motyvuotam jaunimui.

Atranka vyks keliais etapais: prašymai teikiami VDU platformoje Mokslevių ID

Svarbiausias veiksnys, norintiems pretenduoti į šią stipendiją, yra motyvacija. Norintieji pretenduoti gauti stipendiją turi užsiregistruoti Moksleivių ID platformoje ir užpildyti stipendijos gavimo paraišką, pateikiant motyvuotus argumentus, kodėl jo / jos studijas turėtų finansuoti universitetas ar verslo bei socialiniai partneriai. Tuomet sulaukę universiteto ar verslo bei socialinių parnerių pasiūlymo finansuoti ar remti studijas, įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą stojimo paraiškoje pasirinktą studijų programą nurodžius pirmuoju prioritetu.

Pretendentų atranka bus vykdoma 3 etapais. Pirmasis etapas vyksta iki birželio 1 d., antrasis – iki rugpjūčio 1 d., trečiasis – iki rugpjūčio 31 d. Atranką vykdys iš universiteto atstovų ir verslo bei socialinių partnerių sudaryta komisija, kuri priims sprendimus dėl stipendijų skyrimo.

Su paraiškas pateikusiais moksleiviais VDU atstovai susisieks per savaitę nuo paraiškos pateikimo ir informuos, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi bei priimami. Informaciją apie stipendijos paskyrimą būsimi studentai gaus iki nurodyto etapo pabaigos.

Priklausomai nuo konkurso ir moksleivio motyvacijos, įstojus į valstybės finansuojamą vietą būsimiems pirmakursiams gali būti pasiūlytos įvairios stipendijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas – studijų kainos padengimas sieks nuo 25 iki 100 proc. visos sumos.

Daugiau informacijos Moksleivių ID platformoje.

Veiksmas prasideda čia ir dabar: VDU ŽŪA studentai gilinosi į klimato kaitos priežastis ir sprendimus

Klimato krizė nebelaukia – kiekviena diena tampa vis svarbesnė. Mokslininkai vieningai sutaria: turime vos kelerius metus esminiams pokyčiams, jeigu norime išvengti skaudžių padarinių ateities kartoms. Suprasti šios problemos mastą ir kartu ieškoti išeičių balandžio 30 dieną susirinko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentai.

Dirbtuves vedė Evelina Lekešiūtė – aktyvi klimato kaitos edukatorė, „Klimato freskos“ fasilitatorė ir projektų vadovė asociacijoje „Aktyvus jaunimas“. Ji yra Kauno technologijos universiteto alumnė, turinti patirties projektų valdyme ir neformaliame ugdyme. E. Lekešiūtė taip pat atstovavo Lietuvai tarptautinėje COP29 Jaunimo Konferencijoje Azerbaidžane kaip vienintelė šalies delegatė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykusiose interaktyviose „Klimato freskos“ dirbtuvėse, kurias inicijavo Aplinkos ir ekologijos katedra, dalyvavo dviejų studijų programų studentai – Taikomosios ekologijos bakalauro II kurso ir Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros (anglų kalba) I kurso studijuojantieji.

Dirbtuvės kvietė dalyvius panirti į klimato kaitos procesų esmę pasitelkiant unikalų, žaidimo principu paremtą mokymosi metodą. Komandose dirbę studentai analizavo priežastinius ryšius, diskutavo, vertino globalius procesus ir ieškojo būdų, kaip juos sustabdyti ar švelninti. Procesas ne tik lavino kritinį mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius, bet ir įkvėpė asmeniniams sprendimams.

Šios dirbtuvės – tai ne dar viena paskaita ar teorinis susitikimas. Tai veiksmo pradžia, kurioje žinojimas tampa atsakomybe, o supratimas – postūmiu keisti. Studentai išsinešė ne tik žinias apie klimato kaitą, bet ir aiškesnį supratimą, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti jau šiandien.

EIP projekto „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamoji konferencija

Gegužės 15 d. 8–17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos bei Inžinerijos fakultetai kviečia dalyvauti bendro EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamojoje konferencijoje.

Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.).

Konferencijos programa:

8:00–9:00 val. Registracija į konferenciją.

9:00–9:15 val. Konferencijos atidarymas. VDU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.

9:15–9:45 val. „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) galimybės: Žemės ūkio ministerijos vykdomos žinių sklaidos, mokslo, inovacijų ir konsultavimo priemonės“. LR ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė dr. V. Žoštautienė.

9:45–10:30 val. „Bioanglies gamyba ir panaudojimo galimybės: technologijos ir tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. E. Zvicevičius.

10:30–11:10 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ didėjantis aktualumas. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius R. Čiūtas.

11:10–11:40 val. Kavos pertrauka.

11:40–12:20 val. „Tvarūs ir inovatyvūs projektai Aukštaitijos profesinio rengimo centre“. Aukštaitijos profesinio rengimo centro mokytoja V. Šeikienė.

12:20–13:00 val. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. E. Linkevičius.

13:00–14:00 val. Praktinės patirtys ir diskusijos. Dalyvauja: E. Blechertas, E. Juškevičius, ūkininkas K. Svečiulis, mokslininkai: doc. dr. Inga Adamonytė, doc. dr. E. Zvicevičius, doc. dr. E. Linkevičius, V. Šeikienė, R. Čiūtas.

14:00–15:00 val. Vakarienė

15:00–17:00 val. Apibendrinimas ir VDŪ ŽŪA laboratorijų lankymas.

Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų laboratorija. Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doktorantas K. Žiūra.

VDU ŽŪA Arboretumo lankymas. Arboretumo vadovas J. Girinas.

VDU Studijų festivalis 2025

Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!

Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)

2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

Kokie bus Lietuvos miškai: akademikai miškasodyje

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikai, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistais sodino paprastosios pušies, paprastosios eglės ir juodalksnio medelius VĮ „Lietuvos miškų urėdija“ Ukmergės regioninio padalinio miškuose. Kelias valandų padirbėję daugiau kaip vieno hektaro plote – pasodinę kelis šimtus pušaičių ir eglaičių, renginio dalyviai pokalbyje diskutavo aktualiomis temomis.

Visiems žinomas stiprus emocinis lietuvių ryšys su gamta ir ypač medžiais. Tai liudija dažni protestai, kai miestuose pradedama kirsti medžius. Tačiau ar visuomenė žino medžių kirtimo ir atsodinimo principus? Ar įsivaizduojame, kaip evoliucionavo ir kokie turėtų būti Lietuvos miškai? Ar reikia leisti miškui ataugti natūraliai, ar būtina formuoti jo struktūrą? Kokio intensyvumo ekonominė veikla gali būti leidžiama miškuose? Galbūt gamta be žmogaus įsikišimo yra pats geriausias ekosistemų tvarumo stiprinimo būdas? Juk gamtinė atranka yra stipri evoliucinė jėga, lemianti natūralią miško ekosistemų raidą. Vis dėlto reikia suvokti, kad pastaraisiais dešimtmečiais didelį poveikį ekosistemoms daro žmogaus sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksniai. Dėl to augalija, taip pat medžiai ima migruoti, o Lietuvos miškuose jau dygsta naujos jų rūšys. Be to, medžius puola įvairūs kenkėjai, kuriems labai patinka šylantis klimatas.

Todėl vargu, ar galime tik pasyviai stebėti šiuos procesus, tikėdamiesi, kad miško ekosistemos atsilaikys. Mokslininkų manymu, reikia padėti miškui stiprinant svarbiausių miško ekosistemos rūšių adaptyvumą ir adaptabilumą. Tai galima padaryti taikant pagalbinę populiacijų migraciją, vystant gamtai artimą miškininkystę. Kartu būtina stiprinti medžių prisitaikymą prie aplinkos – kurti jų genetinio gerinimo programas, praturtinti bioįvairovę ir genetinę įvairovę. Šios priemonės neabejotinai sustiprintų miško ekosistemų tvarumą.
Kita vertus, būtina įvertinti rūšių migracijos procesus ir jų pasekmes. Pasitraukus ledynmečiui Lietuvą pasiekė mums įprastos miško medžių rūšys, tačiau jų migracijos greitis buvo nevienodas. Pavyzdžiui, liepos įsitvirtino Lietuvoje prieš keliolika tūkstančių metų, o bukas su platanalapiu klevu – tik dabar. Todėl reikia nuspręsti, ar stengsimės „uždaryti duris“ ir stabdyti šį natūralų rūšių plitimo procesą, ar visgi reikėtų stiprinti migruojančių rūšių adaptyvumą, kad jos įsitvirtintų Lietuvos miškuose ir taip padidintų jų bioįvairovę. Sprendimus teks priimti remiantis moksliniais tyrimais, kadangi klaidos šioje srityje sunkiai ištaisomos.

Verta akcentuoti, kad itin svarbų vaidmenį išsaugant ir atkuriant miško ekosistemas atlieka miškininkai. Jų darbas neapsiriboja vien ūkine veikla – miškininkai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių kontrolės, miškų atkūrimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo, stebi medynų sanitarinę būklę, planuoja miško priežiūros darbus, siekdami užtikrinti ekosistemų tvarumą, įgyvendina saugomų teritorijų tvarkymo planus ir bendradarbiauja su mokslininkais bei aplinkosaugininkais.

Taigi, miškasodžio dalyviai ne tik prisidėjo prie Lietuvos girių atkūrimo. Mokslininkai kartu su urėdijos specialistais nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti geriausių minimų problemų sprendimo metodų.

Parengė akad. Darius Danusevičius ir LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA