VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione

Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.

Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema

„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.

Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.

Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.

Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.

Projekte kurs efektyvius sprendimus

Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.

D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.

„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.

Kaip stiprinti miškų atsparumą?

Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.

ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.

Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.

Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.

Ekologė Roberta: be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities

Roberta Dovidavičiūtė gamtą pamilo dar vaikystėje, o paskui sako supratusi – prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ji gali prisidėti ir pati. Gamtos apsauga prasideda nuo mažų kasdienių sprendimų, kuriuos priimame kiekvienas asmeniškai. Du kartus apsilankiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), trečią kartą čia sugrįžo jau kaip studentė, o tapusi diplomuota ekologe prisiėmė ir atsakingą misiją: saugoti gamtą – mūsų namus, reikalaujančius begalinio dėmesio.

Būti gamtoje = jausti ramybę ir harmoniją

„Augdama nuostabios gamtos apsuptyje, visada žavėjausi gamta ir natūraliai pradėjau ją tyrinėti. Mano akimis, gamta yra sritis, kurią reikia puoselėti ir būtent prie jos išsaugojimo noriu prisidėti ir aš. Apie studijų programą Taikomoji ekologija pirmą kartą išgirdau mokyklos organizuoto vizito į universitetą metu. Būtent čia, dar tuo metu Aleksandro Stulginskio universitete, lankiausi du kartus, nė nenutuokdama, kad trečią kartą čia grįšiu jau kaip studentė. Atidžiai išanalizavusi informaciją internete, renginiuose pasikalbėjusi su studijų programos atstovais, supratau, kad ši studijų programa yra būtent ta sritis, kurioje matau savo ateitį“, – pasakoja pašnekovė.

Robertos kasdienybė ir laisvalaikis – neatsiejami nuo gamtos. „Gamta man yra vieta, kur įgyju energijos tiek geromis, tiek sunkiomis dienomis. Be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities – jos išsaugojimas turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – tikina VDU ŽŪA absolventė.

Plačios savirealizacijos galimybės

Studijų metais Robertabuvo aktyvi studentė – naudojosi įvairiomis Akademijos teikiamomis galimybėmis, o baigusi studijas įgytas žinias pritaikė darbe.

„Studijų metu atlikau dvi praktikas. Pirmoji vyko Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje, antroji – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, Kauno marių regioniniame parke. Abi praktikos leido artimiau susipažinti su karjeros galimybėmis ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Jos suteikė aiškesnį supratimą apie tai, kur galėčiau save realizuoti ateityje. Studijų metais dalyvavau mobilumo savaitės renginiuose Italijoje, Trieste. Tai buvo programos „Transform4Europe“ siūloma galimybė. Ši patirtis leido įsitikinti, kad mūsų studijos yra itin stiprios, o taip pat buvo puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš skirtingų šalių. Italija mane sužavėjo savo autentiškumu. Taip pat dalyvavau savaitės vasaros mokykloje Katovicuose, Lenkijoje. Čia turėjau galimybę gilinti teorines žinias ir įgyti praktinės patirties atliekant paviršinio vandens tyrimus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jai Lenkijos gamta ir ekologiniai sprendimai paliko didelį įspūdį.

„Studijos mane išmokė savarankiškumo, atidumo ir gebėjimo pastebėti detales, kurios gamtoje turi didelę reikšmę. Įgijau ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir turėjau progą mokytis iš geriausių savo srities specialistų. O studentams patarčiau išnaudoti visas studijų suteikiamas galimybes – tiek teorines, tiek praktines. Asmeniškai jaučiuosi pasiėmusi apie 80 procentų to, ką galėjau. Kartais norisi dalyvauti visur, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklų ir mokymosi. Neseniai pradėjau dirbti pagal specialybę. Studijų metu įgytos teorinės žinios padeda geriau suprasti aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus, o tai labai praverčia kasdienėje veikloje“, – sako Roberta.

Žmonių sąmoningumas auga, bet dar yra kur tobulėti

Tampa akivaizdu – klimato kaita ir jos padariniai palies visus: jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, todėl siekiant juos įveikti, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

Paklausta, ar pasaulis gamtos išteklius naudoja racionaliai, Roberta tikina, kad tikrai turime kur tobulėti. „Deja, mano nuomone, dažnai atrodo, kad gamtos išteklių naudojimas vis dar yra labiau orientuotas į ekonominę naudą nei į tvarumą. Visuomenėje vis dar vyrauja materialistinis požiūris, nors ekologiškai atsakingas elgesys tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mano nuomone, dalis visuomenės aktyviai stengiasi spręsti klimato kaitos problemas, tačiau didžioji dalis vis dar renkasi patogumą ir materialines vertybes, o ne tvarumą“, – sako pašnekovė.

Robertos teigimu, Lietuvos ir pasaulio ateitis sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius – kiekvieno žmogaus rankose. „Lietuvoje tikiu, kad situacija bent jau nesikeis į blogąją pusę, tačiau pasauliniu mastu viskas sparčiai kinta ir prognozuoti ateitį sunku. Deja, dabartinė situacija ir daugelio žmonių požiūris neleidžia matyti labai šviesios ateities, tačiau vis dar turiu vilties, kad žmonės supras gamtos svarbą ir ims veikti atsakingiau“, – kalba VDU ŽŪA absolventė.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu

Balandžio 8 d. vyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkti ir patvirtinti LMA tikrieji nariai, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai.

Tarp naujųjų LMA tikrųjų narių buvo išrinkti:

VDU Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesorius, Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje);
Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje);
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Audrius Dėdelė (Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje).

Kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai vyko susirinkimo pabaigoje. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti, pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais.

Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais

Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.

Kodėl verta tapti mentoriumi:

Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.

„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Registracijos anketa

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

Daugiau nei 30 būsimų medžiotojų baigė mokymus – artėja egzaminų diena

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šių metų gegužės 8 d. visoje Lietuvoje vyks medžiotojų teorijos egzaminas, kuris bus organizuojamas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Egzaminas vyks vienu metu visuose miestuose, o registracija vykdoma per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS).

Šiam egzaminui jau aktyviai ruošiasi daugiau kaip 30 būsimų medžiotojų, sėkmingai baigusių medžiotojų mokymo kursus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Kursai vyko mišriuoju būdu – paskaitos vyko kontaktiniu būdu ir nuotoliniu būdu, tai leido suderinti mokymus su individualiais dalyvių tvarkaraščiais ir užtikrinti maksimalų prieinamumą.

Kursų trukmė siekė 97 akademines valandas, o jų metu klausytojai gilinosi į saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, gamtosaugą, medžioklės teisę, gyvūnų atpažinimą ir kitas svarbias temas.

Teorijos egzaminas bus laikomas kompiuteriu, testas sudarytas iš 70 klausimų, suskirstytų į dvi dalis:

Pirma dalis: 20 klausimų apie saugą medžioklėje (įskaitant šaudymo situacijas);

Antra dalis: 50 klausimų iš kitų mokymo programos temų.

Testui spręsti skiriama 45 minutės – 15 minučių pirmajai daliai ir 30 minučių antrajai. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei pirmoje dalyje atsakoma teisingai į ne mažiau kaip 90 % klausimų, o antroje – į ne mažiau kaip 70 %. Neišlaikius pirmosios dalies, antrosios laikyti negalima.

Medžiotojo pažymėjimas suteikia teisę dalyvauti medžioklėje, bet kartu įpareigoja atsakingai elgtis gamtoje, laikytis saugumo reikalavimų ir prisidėti prie tvarios aplinkosaugos politikos.

Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno pirmųjų metų sukakties piknikas

Balandį minime ypatingą sukaktį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio ąžuolynui sueina pirmieji gyvavimo metai. Balandžio 14 d. 12 val. kviečiame susiburti 100-mečio ąžuolyne ir paminėti šią progą, pažymint ne tik ąžuolyno pirmųjų metų sukaktį, bet ir mūsų tradicijų, bendrystės stiprinimo svarbą. Pabendrausime, išbandysime partnerių dovanotas sūpynes, šachmatus… Kviečiame atsinešti savo termopuodelį su mėgstamu karštu gėrimu, lengvu užkandžiu pasirūpinsime mes.

Apie savo ketinimą dalyvauti maloniai prašome informuoti užpildant REGISTRACIJOS formą iki balandžio 10 d.

Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks ypatingos 2024 m. balandžio 12-osios akimirkos. Šią dieną drauge su gausiu būriu svečių, mecenatų, alumnų, bičiulių, padedančių stiprinti ir garsinti VDU ŽŪA, pasodintas 100-mečio ąžuolynas.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolynui parinkta bene įspūdingiausia Nemuno link besileidžiančio šlaito juosiama akademinio miestelio erdvė. Į ją pakiliai nusiteikę ir ne vienas prisipažinę ąžuolą savo gyvenime sodinsiantys pirmą kartą, 2024 m. balandžio 12 d. rinkosi Europos Parlamento, Seimo, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių ir savivaldos organizacijų atstovai bei vadovai, VDU ŽŪA mecenatai, verslo ir socialiniai partneriai, buvę rektoriai bei gausus būrys pačių VDU ŽŪA bendruomenės narių. Garbė pasodinti po savo vardinį ąžuolą buvo suteikta visų keturių fakultetų bei kitų akademinių ir neakademinių padalinių kolektyvams.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyne 2024 m. balandžio 12 d. buvo pasodinti 38 vardiniai ąžuolai asmenų ar bendruomenių, lydėjusių ir tebelydinčių VDU Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu ir kasdien kuriančių istoriją. Šie asmenys ir bendruomenės tai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Valstybinių miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Vyskupas Rimantas Norvila
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta
Rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas
Rektorius emeritas prof. dr. Antanas Maziliauskas
Rektorius prof. dr. Juozas Augutis
Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Klubas „ŽŪA alumni“
Klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyrius
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis
Sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Reiškiant padėką ir pagarbą VDU ŽŪA mecenatams, kurių nuolatinė pagalba ir nuoširdus rūpestis stiprina VDU Žemės ūkio akademiją, 100-mečio ąžuolų giraitėje augs šių mecenatų vardiniai ąžuolai:

UAB „Rovaltra“
AB „Lytagra“
UAB „Dotnuva Baltic“
UAB „Baltic Agro“
UAB „Delaval“
UAB „Dojus agro“
UAB „Agrochema“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Ivabaltė”
UAB „Plungės Jonis“
UAB „Agrokoncernas“
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
UAB „East West Agro“
Mocevičiaus firma „Ginalas“
UAB „Baltic Agro Machinery“.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“

Balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“. Konferencija skirta miestų želdynų kūrimo, įrengimo, valdymo ir priežiūros specialistams bei visiems besidomintiems želdynų skaitmenizacijos temomis.

REGISTRACIJA

Konferencijos organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, bendradarbiaujant su GreenAreasEU ir R3GIS kompanijomis.

Gamta traukia kaip magnetas: Margarita miesto grindinį iškeitė į žaliuojančius miškus

Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Miškininkystė trečiakursė, kurios kelias nuo meno mokyklos iki miškų mokslų – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip įvairios sritys gali susijungti ir skatinti žmones gilintis į gamtos pažinimą bei atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.

Gamta paskatino pažinti gyvą pasaulį

„Atrodo, yra nusistovėjęs stereotipas, kad žemės ūkio mokslus, tarp jų ir miškininkystę, studijuoja tik ūkininkų vaikai ar su tuo susiję žmonės. Aš baigiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, meno mokyklą, todėl kai šeimai pranešiau, kad „akį užkabino“ miškininkystės sritis ir planuoju stoti į VDU Žemės ūkio akademiją, į mane pradėjo įtariai? žiūrėti: „Kaip tu, kaunietė, tik liepas Laisvės alėjoje mačiusi, studijuosi miškų mokslą?“. Išties – skamba kaip blogas anekdotas. Apie tai užsiminus tėvams, jiems lyg akyse žybtelėjo abejonė, bet kartu ir smalsumas. Todėl nusprendėme artimiau susipažinti su šiuo, atrodo, šešėlyje paliktu mokslu, apie kurį mus labiau apšvietė miškininkas profesorius dr. Darius Danusevičius, kuris, beje, šiuo metu yra mano bakalauro darbo vadovas. Po susitikimo supratau, kad miškininkystė – ne grandininiai pjūklai, malkų skaldymas ir pelkėje įklimpę botai, o inovatyvus, kupinas technologijų ir gamtos pažinimo mokslas. Dabar, jau trejus metus studijuojama VDU Žemės ūkio akademijoje, galiu tvirtai rėžti: pasirinkusi miškininkystės kryptį pataikiau tiesiai į dešimtuką?“, – sako Margarita.

Akivaizdu – mergina su gamta turi ypatingą ir gilų ryšį, kuris ją lydėjęs nuo mažų dienų tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Nuo pat mažens gamta buvo paslaptinga, skatinanti pažinti aplink esantį gyvą pasaulį. Mama nespėdavo vabalų man iš kišenės kratyti, o aš jau lendu į medžio drevę pažiūrėti, ar ten pelėda gyvena. Dabar mano laisvalaikis ir hobiai neretai priklauso nuo tuo metu vyraujančio sezono bei oro. Lyja – skaitau knygą. Nustojo lyti – einu laukan ieškoti sraigių ir vabaliukų, kurie kaip ir aš – išlenda, kai lietus nustoja lyti. Sninga – nekeliu kojos iš namų ir mezgu. Savaime suprantama, kad miškininkams gamta tikrai įdomi, todėl jau ankstų pavasarį tėvus ir draugus kviečiu miškan. Nebūtinai turint tikslą – užtenka pasigrožėti žaliuojančia augalija ir galbūt net paieškoti slampinėjančių gyvūnų pėdsakų. Gamta yra pusiausvyros ir nesustojančios sąsajos įkūnijimas, kur kiekvienas elementas – tiek skruzdėlytė, tiek šimtametis ąžuolas – turi savo vietą ir reikšmę. Kaip miškininkė, jaučiu atsakomybę padėti išlaikyti šį gamtos kompleksą, juk nuo senų laikų mūsų protėviai laikė mišką šventu, o jo jėgas įasmenino per dievus ir dvasias. Taip, gamta yra išteklius, bet ji taip pat yra mūsų palikimas, gyvybės tinklas, reikalaujantis ir pagarbos, ir atsakomybės“, – savo pažiūriu dalijasi VDU ŽŪA studentė.

VDU ŽŪA studijų programos Miškininkystė studentė Margarita Žemaitytė

Pataria: pramiegotos galimybės nebesugrįžta

Margarita atvira – baigus mokyklą, VDU Žemės ūkio akademija ir miškininkystė tapo šviežio oro gurkšnis, į jos gyvenimą įnešęs naujų spalvų. „Supratau, kaip ir kokiais būdais mokytis man yra geriausia, išmokau informaciją pritaikyti praktiškai ir apie problemas mąstyti kritiškai, taip pat atsiradusios naujos galimybės ir idėjos gerokai praplėtė akiratį. Akademijoje išties daug ko išmokau, bet taip pat supratau, kiek daug dar nežinau“, – sako pašnekovė.

Aktyvi studijų programos Miškininkystė trečiakursė studijų metais jau spėjo pasinaudoti ir praktikos, ir ERASMUS+ galimybėmis. Abi patirtys, pasak Margaritos, neįkainojamos ir paliksiančios reikšmingą pėdsaką jos asmeniniame ir ateities profesiniame gyvenime. „Aišku, praktikos jau turėjau nemažai, tiek Lietuvoje, tiek svetur. Miškininkystės srityje be praktikos būtų išties sunku. Gali skaityti vadovėlius, straipsnius, gilintis į skaidres, bet be praktikos tai yra tik teorija, kurią vieną sunku pritaikyti gyvai nepamačius ir nepačiupinėjus. Esu išbandžiusi ir ERASMUS+ galimybes. 2024 m. rudenį praleidau Suomijoje, kur studijavau Helsinkio universitete. Tiesą pasakius, manau, kad dauguma studentų pramiega pasiūlymą pasinaudoti galimybe studijas išbandyti svetur. Žinoma, kiek teko bendrauti su studentais, dauguma sutiko, kad pradžia tikrai nelengva, bet tai toli gražu nereiškia, kad neverta pabandyti. Nauja kultūra ir integravimasis į ją, kalbos įgūdžių tobulinimas bei lankstumas yra kertiniai dalykai, kurių neišvengiamai reikės ir kurie tikrai padės ateityje. ERASMUS+ mainams mano pasirinkimas Suomija, manau, lengvai suprantamas: aukštos kokybės išsilavinimas, miškinga vietovė. Akį iškart patraukė inovacijos ir pažanga. O ten pabuvusi supratau, kad man, uždaresniam žmogui, suomių tylus bei romus charakteris taip pat prie širdies“, – atskleidžia Margarita.

VDU ŽŪA 2024 metų studente išrinkta Margarita sako, kad šis įvertinimas jai buvo netikėtas. „Visada mokiausi dėl savęs, siekiau gerų rezultatų, kuriais vėliau galėčiau pati didžiuotis ir ramiai siekti asmeninio tobulėjimo. Aišku, džiugu būti pastebėtai, bet taip pat svarstau, ar išties to nusipelniau. Vis dėlto esu dėkinga ir tikiuosi žmonių, kurie mane pastebėjo, nenuvilti“, – mintimis dalijasi studentė.

Ar ateities paveikslą tapysime tik šviesiomis spalvomis?

Taip, gamta Margaritą nuo mažų dienų traukė kaip magnetas, tačiau tuo pačiu ir klausinėjo – kaip mergina gali prisidėti prie jos saugojimo ir kaip gali suteikti prasmingą tikslą tam, kas merginą taip žavi? Šiandien žmonijai tenka dorotis su globaliomis problemomis. Klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius.

„Klimato kaitos poveikis yra vienas iš didžiausių iššūkių žmonijai. Liūdna, bet daug žmonių vis dar nesupranta šios problemos masto. Tačiau globalus atšilimas yra realus ir jį galima matyti ne tik kompiuterio ekranuose pavaizduotuose grafikuose, bet ir išėjus laukan. Visuomenė išties deda daug pastangų: atsinaujinančios energijos naudojimas spartėja, globaliniai susitarimai rodo įsipareigojimą mažinti teršalų kiekį, o kasdien plintantis sąmoningumas pasiekia vis daugiau žmonių. Kad mes dedame daug pastangų ir turime geras intencijas – yra tiesa, o ar to užtenka – sužinosime tik ateityje. Nors tokios problemos kaip klimato kaita ir išteklių eikvojimas yra rimtos, manau, jas galime spręsti tarp tvarumo ir ekonominio augimo rasdami aukso viduriuką. Gamtos saugojimas – itin reikalingas, bet taip pat turime neignoruoti ekonominės gerovės, kuri reikalinga gerinant gyvenimus ir palaikant inovacijas. Skiriant per daug dėmesio vienai ar kitai pusei gali atsirasti nenumatytų pasekmių. Tai padaryti tikrai nėra lengva ir reikalauja pastangų, bet manau, kad kada nors bus ateitis, kur klestės ir žmogus, ir gamta“, – ateities paveikslą piešia Margarita.

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kur randama sinergija tarp žmogaus, gamtos ir technologijų. Kad studentės Margaritos piešiamas ateities paveikslas taptų realybe, pasauliui reikalingi aukštos erudicijos profesionalai. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programa Miškininkystė, integruojant ilgaamžiškumą ir modernumą, specialistus ugdo jau 100 metų. Pasirinkdami studijų programą Miškininkystė, pasirenkate šiuolaikiškas mokslu grįstas studijas, ugdančias kūrybiškai mąstančius profesionalus, užtikrinančius ekosistemų tvarumą ir miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.

Ornitologas M. Karlonas pataria moksleiviams: gyvenimas trumpas – svarbu nesiblaškyti

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto kaimas. Vis dėlto, anot gamtininko, kur pasisuks gyvenimo kelias priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo visuomeniškumo jausmo – ar ieškosi naudos sau, ar fokusuosies į aplinką: „Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet tas visuomeniškumo kiekis mumyse, manau, jau yra užkoduotas mums gimstant“.

Belaukiant balandžio mėn. per LRT startuosiančios M. Karlono dokumentinės laidos „Žvėriškos istorijos“, kalbamės su ornitologu apie jo meilę gamtai, veiklas ir studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

– Mariau, ar tapote tuo, kuo norėjote būti nuo vaikystės?

Nežinau, ar vaikystėje iš karto žinojau kuo noriu būti. Gal tiesiog buvo aišku, kas mane traukia – gamta mane visą laiką domino. Nors atsimenu, kad pradinėse klasėse savo būsimą profesiją nupiešiau kaip baldžiaus – gal dėlto, kad tėtis dirbo su mediena. Tai nepanašu, kad iš karto žinojau, bet turbūt tos gyvenimo aplinkybės, kad gamta, miškas, pelkė buvo mano žaidimų aikštelė, taip natūraliai viskas ir susiklostė. Ar esu patenkintas? Kaip ir kiekviename darbe, yra įdomių dalykų ir tokių, kurie nelabai patinka, bet iš esmės, šiandien aš pats renkuosi, kuo noriu būti, o tai turbūt ir yra svarbiausia.

– Gyvenote kaime?

O taip, augau Didžiojo Raisto kaime Jonavos rajone. Tai toks buvęs durpynas, o prieš tai – viena didžiausių pelkių Kauno ir Jonavos rajonuose, nusausinta ir eksploatuota sovietmečiu. Aišku, kai jau gimiau, buvo likus tik tokia išeksploatuota žaizda miškų apsuptyje. O kaime vaikų beveik nebuvo, atvažiuodavo tik savaitgaliais iš kitų miestų pas senelius. Tad natūraliai gavosi, kad po pamokų eidavau kažkur į gamtą, pelkes.

– Ir ką ten veikdavote?

Nemanau, kad vaikui reikia galvoti, ką veikti. Vaikui reikia empirinio patyrimo. Sakykime, suaugusiesiems pakanka žinių, o vaikui reikia pačiupinėti kažką, sukurti, pajausti, užuosti ir pan. Gamta yra pilna tokių nuotykių. Tai man tas ir rūpėdavo: parsitempti namo kokį driežą ar gyvatę, peles auginau, kurmius gaudydavau. Žvejyba, iki paauglystės, kai susidomėjau paukščiais, buvo labai didelis hobis. Eidavau vienas į durpyno ežerėlius žvejoti. Gamta yra tokia neaprėpiama žaidimų aikštelė, kur netenka ilgai galvoti, ką veikti. Jei vaikas yra žingeidus, tiesiog vaikščiodamas po mišką, po pievas, ant kiekvieno kampo gali susirasti sau labai įvairios veiklos.

– Šiuolaikiniai vaikai, augantys mieste, jau nebeturi tokių galimybių. Kaip manote, jei nebūtumėte gyvenęs gamtoje, ar būtumėte atsidūręs ten, kur dabar esate?

Žinoma, dabar aš jau sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą, nesusijusį su visuomeninėmis ir gamtosauginėmis vertybėmis, bet jei aplinka būtų kitokia, gal ir būčiau kitą kelią pasirinkęs. Manau, kad dalis žmogaus pasaulėžiūros – ar ji yra egocentrinė, sufokusuota į save, ar labiau altruistinė, nukreipta į aplinką (ekocentrinė), yra užkoduota genuose. Man atrodo, kai žmogus gimsta, jau aišku, kur jis links. O vėliau pagal tą pasaulėžiūrą ras sferą, kur save realizuoti: ar viskas sau, o kiti nesvarbu, ar kaip tik nori save aplinkai duoti. Tuomet turbūt nuo aplinkybių priklauso, kokioje terpėje žmogus augo: Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet ta pasaulėžiūra, manau, jau yra užkoduota mums gimstant.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado paukščiai?

Oi, atsirado jie, iš tikrųjų, per vieną dieną. Tėvai pradėjo lesinti paukščius kieme, kas man nelabai buvo įdomu, bet sėdėjau su arbatos puodeliu prie lango, žiūrėjau į tą lesyklą apatiškai ir staiga pamačiau nuo kaimynų pusės atsklendžiantį kažkokį plėšrų paukštį. Jis atakavo lesykloje buvusius paukščius, nieko nepasigavo, nuskrido į šoną, bet nuo tos akimirkos man pasidarė įdomu: noriu daugiau apie tą paukštį sužinoti, noriu auginti tokį plėšrų paukštį.

Pradėjau skaityti knygas namuose, o netrukus tėvai įvedė internetą namuose, susiradau ornitologų draugijos forumą ir supratau, kad ne vienas toks keistas esu. Pradėjau domėtis, klausinėti. Aišku, mane labai greitai ornitologai perauklėjo, kad gamtos į namus tįsti nereikia, kad gamta turi gyventi gamtoje. Visgi man ir pačiam labai greitai atėjo tas supratimas įsitraukus į tą tikrų gamtininkų bendruomenę. Supratau, kad gamta turi gyventi gamtoje, o ne žmogaus kambaryje ar kažkur kitur. Nuo to laiko nelaikau jokio gyvūno namuose, nebent, laikinai, sužeistą.

Tada tiesiog pradėjau stebėti, eiti kiekvieną dieną po pamokų į gamtą, į pelkes, į miškus, bet jau kitomis akimis ieškoti paukščių, stebėti ne tik plėšriuosius, o įvairius paukščius. Atsimenu, tėvai nupirko žiūronus, susitaupiau ir nusipirkau mažiuką fotoaparatuką. Po truputį mane pastebėjo jau patyrę ornitologai, pasiimdavo į įvairias ekspedicijas, ekskursijas, išvykas – taip ir įsitraukiau. Jau nuo aštuoniolikos buvau ornitologų draugijos narys, dvidešimties metų buvau išrinktas ornitologų draugijos į valdybą, netrukus pradėjau dalyvauti įvairiose paukščių apskaitose, dirbti su aplinkosauginiais projektais.

– O tai kaip pamokos, kaip egzaminai?

Mokykloje nebuvau stropus mokinys, netgi toks kartais silpnesnis už vidutinioką. Ačiū pavaduotojai, kuri 11-12 klasėje pastebėjo mano polinkį gamtai ir pradėjo mane ruošti biologijos egzaminui, nes jau matė, kad man tas rūpi, nors šiaip niekas kitas man beveik nerūpėjo. Baigiau mokyklą, įstojau į tuometinį Žemės ūkio universitetą. Bet stojau tėčio pėdomis – į miškininkystę, nes atrodė, kad gamta būtinai yra miškai. Po pusės metų, supratęs, kad miškų auginimas ekonominiams tikslams ne man, mečiau universitetą ir pradėjau dirbti ornitologu. Po šešerių metų vėl stojau, paragintas kolegos gamtininko, gero bičiulio ir VDU dėstytojo Žydrūno Preikšos, į VDU Žemės ūkio akademiją – Taikomosios ekologijos programą. Tąsyk nesuklydau – ši sritis buvo kaip tik man. Taip pasibaigiau bakalaurą, o po to ir magistrą.

– Ką studijos pridėjo prie savamokslio ornitologo karjeros?

Daug ko pridėjo. Galėčiau sakyti, kad viską žinau, darbą turiu, bet geram specialistui universitetinio išsilavinimo irgi reikia. Viena vertus, gavau diplomą, be kurio nebūčiau galėjęs dirbti ekspertinio darbo, kita vertus, studijos suteikė gerokai platesnį supratimą apie mus supančią aplinką. Nuo aštuoniolikos buvau su uždraudęs domėtis kitais dalykais apart ornitologijos. Juk visur geras nebūsi, o gyvenimas per trumpas, kad blaškyčiausi per kelias veiklas. Vis dėlto, sukdamasis vienoje srityje galiausiai supranti, kad reikia ir platesnio supratimo, bent jau apie artimas tavo veiklai sferas. Geras ornitologas turi išmanyti ir hidrologiją, ir botaniką, ir visus kitus dalykus, netgi ūkininkavimą ir miškininkystę. Ekologas įgauna tokį bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis, kaip veikia visa gamtos sistema, kaip sąveikauja negyvasis ir gyvasis pasauliai. Taigi studijos supažindina su tam tikromis sritimis, kurioms pats gal nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai. Sutikau tikrai puikių dėstytojų, su kuriais galėjau ir dalykiškai padiskutuoti, ir išsižiojęs klausyti įdomių jų paskaitų. Buvo didelis malonumas semtis iš jų žinių.

– Vienu metu studijavote ir dirbote, dabar jūsų veiklų sąraše – daugybė skirtingų projektų. Iš kur turite tiek energijos?

– Kai žmogus daro tai, kas jam labai patinka, neskaičiuoja nieko, tiesiog kaifuoja. Gyvenimas tampa darbu, kas yra tokia pavojaus riba tapti darboholiku ar net perdegti – esu tą patyręs, tačiau supratau, kad kitaip negaliu.

Su išgelbėta gulbe giesmininke

Kaip ir kiekvienam žmogui, nebūtinai gamtosaugos srityje, svarbiausia yra prasmė, savirealizacija. Jeigu žmogus atranda, kas jam patinka ir nešvaisto laiko, tam, kas nepatinka, tuomet viskas susidėlioja. Tuomet nedirbi bet kaip, nes beprasmiška daryti kažką, ką pats kuri, pusėtinai. Būtų gaila savo laiko dirbi nekokybiškai. Žinoma, tos visos mūsų iniciatyvos, projektai – tai labiau mano idėjos, bet ties jų įgyvendinimu dirbame su nuostabia komanda, kolegomis, tad ačiū jiems už tai. Vienintelis dalykas, į kurį stengiuosi atsižvelgti – tai šeimos ir vaikų poreikiai ir brangus laikas su jais.

– Dažniausias savirealizacijos priešas – šeima, draugai ar aplinkiniai, kurie bando tave atkalbėti. Ar nebuvo jūsų kelyje pasipriešinimo?

Buvo, žinoma. Paauglystė gi buvo – kiek visokių patyčių. Įsivaizduokite keturiolikmetį stebintį paukščius. Vaikai, kurie yra kitokie, neužsiima tomis pačiomis veiklomis, visuomet yra patyčių objektai, jiems klijuojamos pravardės. Kur tu bebūsi, vaikai, o labiausiai paaugliai iki kokių šešiolikos metų yra labai žiaurūs žmonės. Paskui žmogus išmoksta kažko nepasakyti garsiai ar pasijuokti mintysi. Tad jei kažkam atrodo, kad, va, aš čia tik toks vienas nuskriaustas buvau, tai ne, paauglystėje su patyčiomis turbūt visi yra susidūrę. Gal tik vieni daugiau, o kiti mažiau. Manau, svarbu ateityje nesureikšminti to kaip traumų. Tai yra etapas jauno žmogaus gyvenime ir kitaip nebus, reikia fokusuotis į savo dalykus ir stengtis prie daug nekreipti dėmesio.

Nors šeima mane labai palaikydavo, prisimenu, juokais net seneliai yra pasakę: nu, Mariuk, jau užsiimk kuo rimtu, o ne tais savo paukščiukais. Yra buvę tokių pasakymų, pasišaipymų, maždaug, pažaisk ir praeis. Visiems atrodė, kad iš to neišgyvensi, užsiimk tuo, ką daro „normalūs“ žmonės.

– Ką patartumėte dabartiniams moksleiviams?

Labai džiaugiuosi, kad anksti suradau save ir jau dvidešimties metų pradėjau dirbti ornitologinį darbą. Mokykla suteikia standartines žinias, bet, manau, svarbu ieškoti savęs, kas tau pačiam patinka, ir pradėti tuo smalsiai domėtis. Vis dėlto, patarčiau žmonėms vadovautis tuo pačiu credo, kurio aš laikiausi – nesiblaškyti. Jei jau atradai, tai ir laikykis savo srities. Gyvenimas trumpas, tad jeigu nori būti geru specialistu, neturi laiko turėti keturių hobių ir dar penktos veiklos. Domėtis ir pasaulėžiūrą plėsti yra gerai, bet nuolatos mėtytis per skirtingas veiklas neverta – tai yra problema, kurią aš matau šių laikų jaunime.

Ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius, „Ornitostogų“ įkūrėjas Marius Karlonas ornitologinį darbą pradėjo dirbti nebaigęs jokių studijų, tačiau po kelių metų suprato, kad geram specialistui reikia universitetinio išsilavinimo. Įstojęs į VDU Taikomosios ekologijos programą Marius pabaigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Plačios artes liberales studijų modelis jam suteikė bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis ir visa gamtos sistema, ir supažindino su tam tikromis sritimis, kurioms pats nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai.