VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Diplomai bus įteikiami Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams.

Šventinė ceremonija vyks VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

9.00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

11.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

14.00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

16.30 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Miškininkystės mokslo šimtmetį mininti VDU Žemės ūkio akademija Lietuvai dovanoja tūkstantį kilmingų ąžuoliukų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto medelyne sėkmingai išpuoselėti kilmingų ąžuolų sodinukai jau veši pas naujus šeimininkus. Miškininkystės mokslo šimtmetį šiemet švenčianti VDU Žemės ūkio akademija 1000 ąžuoliukų dovanojo Lietuvos mokykloms, dar beveik 200 medelių, perduotų Kauno rajono savivaldybės bendruomenėms ir miškininkystei neabejingiems partneriams – Lietuvos laikų savininkų klubui, Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Renavo dvarui ir kt. – sužaliuos jų želdynuose. Visi šie ąžuoliukai – nacionaliniam genetiniam fondui vertingų ąžuolų palikuonys.

Ilgaamžiai ąžuolai turi savų paslapčių

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – ne tik auditorijos bei laboratorijos, bet ir kelis hektarus užimantis medelynas ir arboretumas – retų augalų kolekcija po atviru dangumi. Arboretumo vedėjas, ilgametę darbo patirtį turintis miškininkystės ekspertas Juozas Girinas pasakoja, kad kolekcijoje, tarnaujančioje būsimųjų šalies miškininkų studijų procese, auga per 20 skirtingų ąžuolų rūšių, atvežtų iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau Lietuvoje savaime auga tik dvi jų rūšys – paprastasis ir bekotis ąžuolas. Bekočių ąžuolų galima pamatyti Lazdijų rajono Trakų miške arba specialiai auginamų želdynuose. Lietuvoje gerokai gausiau veša paprastieji ąžuolai – tvirčiausi, mūsų platumose ilgiausiai gyvenantys medžiai. Pasak J. Girino, Švedijoje, kur taip pat daug ąžuolų, galima aptikti dar įspūdingesnių bei senesnių egzempliorių nei mūsiškis rekordininkas Stelmužės ąžuolas, kurio apimtis prie žemės – 13 m, o amžius – apie 1,5 tūkst. metų.

Miškininkystės ekspertas neabejoja, kad ir Stelmužės ąžuolas, ir kiti Lietuvoje augantys ąžuolai-gamtos paminklai – pasižymi išskirtinėmis savybėmis, todėl auginti naujiems sėjinukams VDU Žemės ūkio akademijos specialistai surinko konkrečių medžių giles – Kauno rajone augančio Karvelių ąžuolo, Kėdainių rajono Šaravų ąžuolo ir kitų vertingų plačiašakių.

„Gamtoje bet kuri gyvybės forma turi priešų. Ąžuolai – ne išimtis. Todėl laikas nuo laiko ištinka periodų, kai šie medžiai visoje Europoje pradeda džiūti dėl juos puolančios miltligės, lapsukių, drėgmės stokos. Lietuvoje toks ąžuolams nepalankus periodas buvo 2003–2004 metai, kai šie medžiai masiškai džiuvo dėl ilgai užsitęsusios sausros. O štai senoliai išliko gyvi, nors per jų amžių nepalankių periodų būta ne vienas ir ne dešimt. Vadinasi, senieji ąžuolai turi ypatingų savybių, suteikiančių jiems išskirtinio atsparumo“, – aiškina miškininkystės ekspertas.

Tiksliausias dauginimo būdas – klonavimas

Girinas beveik du dešimtmečius vadovavo Kėdainių miškų urėdijai (šiuo metu tai – Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninis padalinys) ir ten sukūrė unikalų klonuotų medelių ąžuolyną. Jį, šiuo metu jau gerokai ūgtelėjusį, galima aptikti Josvainių girininkijos teritorijoje. „Esame pasodinę 60-ies seniausių Lietuvos ąžuolų klonus, t. y. surinkę ir įskiepiję senolių šakeles į jaunus poskiepius. Kai sėjinukus augini iš gilių, būna žinoma tik jų mama, o tėtis lieka nežinomas, nes žiedadulkes perneša vėjas. Klonuojant šiek tiek įtakos gali turėti poskiepio genetika, augimvietė, tačiau įskiepio genotipas nepakinta. Todėl didelė tikimybė, kad šie klonuoti ąžuolai tarpusavyje besikryžmindami duos taip pat labai stiprius ir atsparius palikuonis. Tik norint tuo įsitikinti, žmogui reikėtų pagyventi bent 200 metų“, – su šypsena kalba pašnekovas, pastebėdamas, kad auginti visus ąžuolus tik iš klonų būtų per daug sudėtinga ir brangu. Todėl dažniau renkamos ir dauginamos drūtuolių gilės.

Akcija sutelkė bendruomenes ir tapo pilietiškumo pamokomis

Ąžuolams neabejingą VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vadovą J. Giriną džiugina faktas, kad šio fakulteto medelyne išauginti ir nuolatinės augimvietės jau „prašęsi“ vertingi ąžuoliukai šį pavasarį taip greitai surado naujus šeimininkus. Norą dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuotoje akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ pareiškė kelios dešimtys regionų bei miestų švietimo įstaigų. Akcijos idėja – minint miškininkystės mokslo šimtmetį skleisti žinią apie medžių svarbą tvariai planetos ateičiai. Visose mokyklose, kuriose ąžuoliukai buvo pasodinti, šis procesas tapo iškilmingomis pilietiškumo pamokomis.

Kalbintas akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ dalyvavusios Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys teigia, kad gimnazija iki šiol tebegyvena ąžuolų sodinimo šventės, kurioje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir kiti garbūs svečiai, įspūdžiais. „Neabejoju, kad moksleivių susitikimas su prasmingą projektą pasiūliusio žemės ūkio ir miškininkystės specialistus rengiančio modernaus universiteto atstovais griauna senus stereotipus apie agrosektorių ir skatina abiturientus rinktis šaliai strategiškai aktualias studijų programas“, – įsitikinęs Plungės „Saulės“ gimnazijos vadovas. Garbingiausioje vietoje vienas ąžuolų pasodintas gimnazijos statuso „Saulei“ suteikimo 25-mečio garbei ir pirmojo jos direktoriaus Juozo Milašiaus atminimui, likusieji, tikimasi, taps puošmena gimnazijos, įsikūrusios vaizdingoje Babrungo upės pakrantėje, panoramoje.

Kauno rajono savivaldybei, kurios teritorijoje įsikūrusi ir pati VDU Žemės ūkio akademija, dovanoti kilmingų ąžuolų sodinukai nuo šiol augs seniūnijose, Garliavos šimtmečio parke, Akademijos gyvenvietėje naujai pasodintoje Sūduvos alėjoje. Prieš 600 metų pagal Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Šiai sukakčiai paminėti Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Sūduvos metais, o kairiajame Nemuno krante įsikūrusi Kauno r. Akademijos gyvenvietė patenka į šią simbolinę teritoriją. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, universiteto dovanotų ąžuolų sodinimo akcijos turi ypatingą reikšmę – jos telkia vietos bendruomenes, stiprina bendradarbiavimo ryšius, ugdo pilietiškumą.

Medžiams dėmesio reikia taip pat, kaip bitėms

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas J. Girinas atkreipia dėmesį, kad išauginti ąžuolą nėra paprasta. Didžiausias jaunų ąžuoliukų priešas – žoliapjovė, per arti aplink medelį pjaunant žolę galinti sužaloti žievę, taip pat drėgmės trūkumas. Miškininkas prisimena, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalyje vyko ypač aktyvus ąžuolų sodinimo vajus. „Pamenu, talką surengę kėdainiškiai tuomet entuziastingai nešė jau ūgtelėjusius medelius. Kai kurių jų šaknys buvo visiškai nepridengtos ir atrodė, kad jiems nėra šansų prigyti. Tačiau vietos ugniagesiai visą vasaros sezoną naująjį ąžuolyną gausiai laistė. To rezultatas – Kėdainių miesto prieigose žaliuojantis ąžuolynas. Iš tiesų ąžuolams žmogaus dėmesio reikia taip pat kaip bitėms“, – reziumuoja pašnekovas.

Miškininkystės studijų proveržis: solidžios stipendijos ir Europos žaliojo kurso garantuojama karjera

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus, vystyti bioekonomiką bei sunkiai prognozuojamoje geopolitinėje situacijoje užtikrinti nacionalinį saugumą, vis svarbesnis vaidmuo tenka šalies miškininkystės sektoriui. Atsižvelgdama į tai, kad universitetinį išsilavinimą įgijusių miškininkų poreikis ateityje augs, šią valstybei strategiškai svarbią studijų kryptį pasirinkusius pirmakursius Aplinkos ministerija jau nuo ateinančių mokslo metų skatins solidžiomis stipendijomis – 200 eurų dydžio skatinamąsias stipendijas kiekvieną mėnesį gaus dešimt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto pirmosios pakopos Miškininkystės studijų programos pirmojo kurso studentų, nusiteikusių modernioms tarpdisciplininėms studijoms.

Poreikis – 52 miškininkystės studijų pirmakursiai kasmet, priimama vos 13

„Miškininkystės sektoriui keliami labai atsakingi uždaviniai. Todėl auga ir ateityje augs kvalifikuotų, šiuolaikiškų žinių bei kompetencijų įgijusių šios srities specialistų poreikis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet į miškininkystės bakalauro universitetines studijas reikėtų priimti po 52 pirmakursius. Deja, ir dėl demografinių priežasčių, ir dėl klaidingo pastarojo meto naratyvo apie miškininko vaidmenį visuomenėje, susidomėjimas šia profesija yra sumenkęs. 2020 m. į šią programą buvo priimta 15 studentų, 2021 m. – 13 studentų. Todėl situaciją būtina keisti neatidėliojant“, – teigia aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijoje kuruojantis gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sritis.

Siekiant Europos žaliojo kurso tikslų – didėjantis darbo vietų spektras miškininkystės profesionalams

Pasak viceministro, miškai yra svarbiausia Lietuvos ekosistema ir didžiulis turtas. Tinkamai šiuo turtu rūpintis užtikrinant ekosistemos tvarumą – profesionalų uždavinys, todėl jų darbas tampa vis sudėtingesnis. Jeigu anksčiau svarbiausia miškininkų užduotis buvo tiekti medieną, pastaruoju metu iškelti uždaviniai šią medieną užauginti sveiką, užtikrinti tvarumą, saugoti biologinę įvairovę, tinkamai rūpintis rekreaciniais miškais.

„Įgyvendindami Žaliojo kurso tikslus, švelnindami klimato kaitą turime efektyviai išnaudoti miško ekosistemą, kad ji gebėtų sugerti kuo daugiau CO₂. Kartu pačius miškus turime pritaikyti klimato kaitai ilgalaikėje perspektyvoje atitinkamai keisdami medynų rūšinę sudėtį. Nacionalinio miškų susitarimo, kurio procedūros šiuo metu eina į pabaigą, dalyviai yra sutarę, kad iki 2050 m. miškingumas Lietuvoje turėtų padidėti iki 40 proc. Visa tai didins ir miškininkystės specialistų veiklos lauką. Lietuvoje įvyko tektoninis lūžis, kai savo centralizuoto šildymo sistemą perorientavome į biokurą. Tai mūsų sėkmės istorija, kuri didina miško svarbą. Šalyje sparčiai vystosi medienos pramonė, vis daugiau atsinaujinančių išteklių, t. y. medienos, jau artimoje ateityje pageidaus ir statybų, ir besivystantis bioekonomikos sektoriai, todėl strateginis valstybės tikslas – turėti tvarią miško ekosistemą, kurioje vyrautų balansas tarp ekonominių, rekreacinių ir aplinkosauginių tikslų. Tad jaunus ambicingus žmones, norinčius būti aktyviais šių procesų dalyviais, skatiname rinktis perspektyvią miškininko profesiją“, – ragina D. Augutis, atkreipdamas dėmesį, kad darbo vietų spektras šios srities profesionalams bus labai platus ir įdomus tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose – nuo retų rūšių stebėsenos iki valstybinės miško politikos formavimo veiklos.

Siekdama spręsti specialistų trūkumo problemą ir populiarinti miškininko profesiją, Aplinkos ministerija skyrė tikslines stipendijas Miškininkystės bakalauro studijas pasirinkusiems pirmakursiams. Galimybė iš Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų skirti tikslines skatinamąsias stipendijas numatyta Vyriausybės patvirtintame Paramos aukštųjų mokyklų studentams skyrimo tvarkos apraše.

Miškų vaidmuo – didžiausias per pastaruosius 50 metų

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas, komentuodamas skatinamųjų stipendijų skyrimo tikslą būsimiesiems miškininkystės bakalaurams, teigia neabejojantis, kad valstybės dėmesys miškams prasideda nuo atitinkamo požiūrio į jaunosios kartos ugdymą. Tai, kad Aplinkos ministerija pasirinksiantiems miškininkystės studijas skyrė stipendijas, rodo, kad valstybės požiūris yra atsakingas.

„Šiandienos kontekste miškininko profesija tampa viena aktualiausių ir perspektyviausių. Nėra kito efektyvesnio būdo, galinčio mažinti klimato kaitą, kaip tinkamai prižiūrimi esami ir sodinami nauji miško plotai. Todėl džiugina tai, kad vienas strateginių Vyriausybės uždavinių – juos plėsti. Konkurencija dėl žemės ūkio ir miško plotų gyvuoja visame pasaulyje, nes žmonijai reikia ir maisto, ir miško bei medienos. Todėl Lietuvoje labai sveikintina tendencija įmiškinti žemės ūkio veiklai nepalankias žemes. Ir šis procesas pastebimai aktyvėja – kasmet 1000 ha privačios žemės apsodinama mišku. Planuojama, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu parama už šią veiklą didės, todėl, tikėtina, procesas dar spartės. Ir visam jam reikės miškininkų dėmesio, rūpesčio bei žinių. Istoriškai per pastaruosius 50 metų miškai Lietuvoje tokio didelio vaidmens, kokį įgyja dabar, neturėjo. Ir tai tikrai gera žinia būsimiesiems miškininkams“, – teigia A. Pivoriūnas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, suteikianti universitetinį miškininko išsilavinimą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija yra vienintelė šalies aukštoji mokykla, kurios Miškų ir ekologijos fakultete galima įgyti universitetinį miškininko išsilavinimą. Šio fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad ši mokymo bazė iš tiesų yra unikali, nes joje gebama derinti ir šiemet 100-metį mininčio Lietuvos miškininkystės mokslo tradicijas, ir moderniausias europietiškas studijų tendencijas, t. y. tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą. Todėl fakultete ypač laukiami pirmakursiai, kurie tęs fakulteto lyderystės tradicijas ir kurs Lietuvos miškų ateitį.

Tarptautinis miškininkystės studijų krypties vertinimas

2022 m. gegužės 25 d. vyks tarptautinis miškininkystės studijų krypties vertinimas. Ekspertų vizitas vyks nuotoliniu būdu.
Darbotvarkė

Akademijoje vykusiame Studijų festivalyje – pokalbiai apie studijas, inovacijų šou ir pramogos

Gegužės 13 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų miestelio erdvėse vyko Studijų festivalis. Į renginį susirinkęs gausus būrys moksleivių ir mokytojų turėjo galimybę susipažinti su studijų galimybėmis VDU ir Akademijoje.

Festivalio metu moksleivių laukė dėstytojų ir svečių pranešimai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusiems mokytojams buvo skirtas profesorės Liudos Šinkariovos seminaras „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“.
Daugiau

Aplinkos ministerija skyrė 10 skatinamųjų stipendijų pasirinksiantiems miškininkystės studijas VDU

Ateinančiais mokslo metais 10 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – po 200 eurų per mėnesį. Lėšas tikslinėms stipendijoms skyrė Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją. Tikimasi, kad tai padės išvengti šių specialistų trūkumo po kelerių metų.
Daugiau

Akcijos „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ kilmingų medžių palikuonys šaknis įleido visoje Lietuvoje

Balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje pradėta vykdyti akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ apraizgė visą Lietuvą. Pirmąją akcijos savaitę kilmingų ąžuolų sodinukai papuošė 12 mokyklų kiemus, antrąją savaitę ąžuolai pasodinti dar 15 mokyklų teritorijų, o trečiąją – paskutinę – savaitę akcija vainikuota vizitais dar 7 mokyklose.
Daugiau

Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi?

Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei rašiniuose pasvarstyti apie medžio gyvenimą.

Galbūt gyvenate įdomiame mediniame name ar namuose turite įdomų medinį daiktą, kurio istorija norite pasidalinti? Galbūt jūsų fantaziją jaudina neįprastas medinis baldas? Gal savo gyvenimo neįsivaizduojate be medinio vaikystės žaislo ar iš medžio pagamintos smulkmenos? O gal į medžio gyvenimą žvelgiate kur kas globaliau ir moksliškiau, domitės miškų išlikimo bei jų priežiūros klausimais?

Kviečiame pasidalinti savo didžiausiu turtu – fantazija bei kūrybiškumu – ir vėl aktyviai dalyvauti piešinių ir rašinių konkurse „Medžio kelias“.

Moksleivių darbų (rašinių ar piešinių) laukiam iki birželio 3 dienos imtinai.

Nugalėtojus skelbsime birželio 10 d. Facebook grupėje Miškininkas ir www.miskininkas.eu

Skanuotus siųskite e.p.: miskininkas.eu@gmail.com, originalus Dainiui Šeronui, tel. 8 699 32532, į:

a) Lietuvos paštą, Akademijos paštas, Kauno r. sav. Pilėnų g. 1, Akademija, 53347 Kauno r. sav.
b) LP Express, Pilėnų g. 1, Akademija 53347
c) Omniva, Kauno Akademijos EXPRESS MARKET paštomatas, 55534
d) Express Market Venipak paštomatas, Pilėnų g. 1, Akademija, Kauno r.

Konkurso “Medžio kelias” globėjai: europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konkurso draugai: Žurnalas “Mūsų girios”, Privačių miškų savininkų asociacija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, LAMMC Miškų institutas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Valstybinė miškų tarnyba prie AM ir Miškininkų sąjunga, Lietuvos gamtos fondas.

Rengėjas www.miskininkas.eu

VDU ŽŪA bendruomenė meilę gamtai įprasmino dalyvaudama miškasodyje

Gegužės 6 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės nariai dalyvavo Valstybinės miškų urėdijos organizuotame miškasodyje.
Į Zapyškio seniūnijoje, Ežerėlio girininkijoje surengtą miškasodį susirinkusius talkininkus sveikino Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. VDU Žemės ūkio akademijai įteiktas sertifikatas, kuriuo bendruomenei padėkota už prasmingą darbą atkuriant Lietuvos miškus. „Miškasodis – vienas gražiausių darbų, įprasminančių žmogaus meilę gamtai“, – rašoma VDU Žemės ūkio akademijai skirtoje padėkoje.
Valstybinių miškų urėdijos organizuotame miškasodyje taip pat dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos atstovai. Po miškasodžio Ežerėlio girininkijoje talkininkų laukė Valstybinių miškų urėdijos parūpinti pietūs.

Miškų ir ekologijos fakultete lankėsi Švedijos verslininkų grupė

Gegužės 5 d. ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete lankėsi grupė Švedijos verslininkų, kurie investuoja į miškus bei miškininkavimą (šiuo metu Lietuvoje bendrai valdo per 6000 ha miškų) bei toliau planuoja tęsti investicijas į miškus bei medienos pramonę Lietuvoje. Delegacijoje taip pat buvo didžiausios privačios miškų priežiūros įmonės Baltijos šalyse HD Forest, SCA (didžiausios Švedijos celiuliozės įmonės bei vieno didžiausių Švedijoje miško savininkų), Ernst&Young, SEB Banko atstovai ir ekspertai, kurių verslas siejasi su miškų sektoriumi ir jo finansavimu. Svečiai susipažino su Žemės ūkio akademija, miškininkystės universitetinėmis studijomis ir mokslu Lietuvoje. Vizito metu Miško mokslų katedros profesorius Gintautas Mozgeris skaitė paskaitą „Anglies valdymas Lietuvos miškuose“, kurios metu pristatė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir valdymo sistemą Lietuvoje, anglies stebėseną Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose bei Lietuvos miškininkų pastangas stengiantis kuo daugiau prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Buvo pateikti naujausi Miško mokslų katedros tyrimų, nagrinėjančių anglies kaupimo ir miškininkavimo sąsajas, rezultatai. Taip pat diskutuotos Lietuvos miškų bei dabartinės miškininkystės perspektyvos ateityje, žvelgiant tiek iš miškininko, tiek ir iš investuoto pozicijų.