Miškų ir ekologijos fakultete lankėsi Švedijos verslininkų grupė

Gegužės 5 d. ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete lankėsi grupė Švedijos verslininkų, kurie investuoja į miškus bei miškininkavimą (šiuo metu Lietuvoje bendrai valdo per 6000 ha miškų) bei toliau planuoja tęsti investicijas į miškus bei medienos pramonę Lietuvoje. Delegacijoje taip pat buvo didžiausios privačios miškų priežiūros įmonės Baltijos šalyse HD Forest, SCA (didžiausios Švedijos celiuliozės įmonės bei vieno didžiausių Švedijoje miško savininkų), Ernst&Young, SEB Banko atstovai ir ekspertai, kurių verslas siejasi su miškų sektoriumi ir jo finansavimu. Svečiai susipažino su Žemės ūkio akademija, miškininkystės universitetinėmis studijomis ir mokslu Lietuvoje. Vizito metu Miško mokslų katedros profesorius Gintautas Mozgeris skaitė paskaitą „Anglies valdymas Lietuvos miškuose“, kurios metu pristatė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir valdymo sistemą Lietuvoje, anglies stebėseną Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose bei Lietuvos miškininkų pastangas stengiantis kuo daugiau prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Buvo pateikti naujausi Miško mokslų katedros tyrimų, nagrinėjančių anglies kaupimo ir miškininkavimo sąsajas, rezultatai. Taip pat diskutuotos Lietuvos miškų bei dabartinės miškininkystės perspektyvos ateityje, žvelgiant tiek iš miškininko, tiek ir iš investuoto pozicijų.

Akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ keliauja po Lietuvą

Balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje pradėta vykdyti akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ įgauna pagreitį. Pirmąją akcijos savaitę VDU ŽŪA bendruomenės atstovai aplankė 12 mokyklų, antrąją savaitę dar 15 mokyklų teritorijose buvo pasodinta dešimtys kilmingų ąžuolų sodinukų. Iš viso akcijoje panoro dalyvauti per 30 Lietuvos mokyklų.
Daugiau

Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti valdomą deginimą?

Balandžio viduryje Lietuvoje viešėjo ugnies istorijos tyrinėtojas, profesorius Čarlzas Rafneris (Charles Ruffner) iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tyrėjas, bendradarbiaujantis su mokslininkais iš Lietuvos, atkakliai siekia, kad ugniai būtų grąžinta priderama vieta gamtoje ir žmonių galvose.
„Mes vieninteliai iš visų gyvūnų sugebėjome panaudoti ugnį. Tik daugelis kultūrų tai pamiršo, nes mes save atskyrėme nuo natūralaus ugnies ciklo. Vienintelė vieta, kur naudojame ugnį, yra vidaus degimo varikliai, šildymo katilai, bet atviros ugnies beveik neliko“, – teigia profesorius iš JAV ir atsako į klausimus, kodėl gamtai reikia ugnies ir kas tas valdomas (kontroliuojamas) deginimas.
Daugiau

VDU ŽŪA organizuotoje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2022“ – mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusijos aplinkosaugos klausimais

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.
Daugiau

Kodėl energetinės krizės akivaizdoje neišnaudojami vietiniai resursai?

Šių metų vasario 24 dienos rytas apvertė pasaulį aukštyn kojomis ir pakeitė jį negrįžtamai. Rusijos pradėta karinė intervencija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes ir parodė tikruosius veidus. Karas Ukrainoje yra didelė tragedija visam pasauliui, apie kurią yra privaloma kalbėti garsiai ir privaloma veikti kuo galima greičiau.
Prasidėjusios karinės intervencijos fone matomas daug aiškesnis poreikis kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų importo. Lietuva viena pirmųjų paskelbė atsisakanti naudoti išteptas krauju dujas. Mes tapome didžiuliu pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, tačiau reikia suprasti, kad visų Europos šalių dujų ir elektros rinkos yra tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad tolimesnis dujų ir elektros importas iš Rusijos ir toliau vyks į Europos Sąjungą, ir toliau bus vykdomas karo finansavimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius sako, kad „Nepriklausomybė nuo rusiškų dujų šių dienų pasaulyje reiškia itin daug. Kiekvienas papildomas Lietuvoje suvartotas gamtinių dujų kubinis metras reiškia papildomą iš Rusijos į ES importuotą gamtinių dujų kubinį metrą. Ir taip kiekvienoje šalyje. Kuo Lietuvoje bus daugiau sunaudojama gamtinių dujų, tuo mažės mūsų galimybė perteklinį per Klaipėdos SGD terminalą importuotą gamtinių dujų kiekį reeksportuoti į tas ES šalis, kurios neturi pakankamų alternatyvių gamtinių dujų importo galimybių. Tokia situacija bus iki tol, kol visa Europos Sąjunga bendrai galės atsisakyti rusiškų dujų eksporto.“
„Panašiai netiesiogiai rusiškų energetinių išteklių importą į ES mažina ir elektros energijos importo į Lietuvą mažinimas, net jei elektra į Lietuvą iš Rusijos yra importuojama nežymiais kiekiais. Ir taip bus iki tol, kol Europos Sąjungos elektros energetikoje, apimančioje visas tarpusavyje daugiau ar mažiaus susijusias atskirų ES šalių elektros energetikos sistemas, bus naudojami iš Rusijos importuojami energetiniai ištekliai elektros energijos gamybai.“ – sako Martynas Nagevičius.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo pabrėžia, kad „Mes, kaip valstybė, turime įvertinti, kad Lietuva turi vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau jie vis dar nėra pilnai išnaudojami. Iki šiol Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje 75 proc. šilumai pagaminti sunaudoto kuro sudarė biomasės kuras, o iš apytiksliai 40 proc. vietinės elektros apie 20 proc[1]. sudarė atsinaujinantys energijos šaltiniai.“
Nedaugelis žino, kad Lietuvoje šilumos poreikis yra dvigubai didesnis negu elektros poreikis. Be biokuro išlaikyti tokius aukštus rodiklius ir pasiekimus šilumos sektoriuje būtų neįmanoma. Tai nėra tik skambūs žodžiai, su tuo sutiko ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pažiūrėkime į faktus: biokuras padėjo gyventojams sutaupyti daugiau nei 40 proc. šilumos kainų, dėl biokuro naudojimo sumažėjo daugiau kaip 70 proc. CO2 emisijų kiekis centralizuoto šildymo sektoriuje. Vilma Baturo, paklausta apie biokuro svarbą pabrėžia, kad „Lietuva buvo ir yra viena tarp pirmųjų šalių, padariusi proveržį centralizuoto šildymo sektoriuje dujas pakeitusi biokuru. Mūsų šalies rezultatai biokuro sektoriuje kalba patys už save ir mes turime tuo didžiuotis. Galime turėti ir dar didesnius rodiklius, tik turime nesustoti. Biokuras yra strateginės svarbos sektorius šalies energetikoje ir svarbi ekonomikos dalis. Jis yra raktas į energetinę nepriklausomybę.“
Šiuos ir susijusius klausimus sektoriaus ekspertai renkasi aptarti balandžio 28 d. Druskininkuose, kur vyks konferencija ir paroda „Tvari biomasės energetika 2022“. Tai specializuota biokuro gamybos, miškų ir medienos pramonės, technikos bei perdirbimo galimybių paroda, taip pat konferencija biomasės energetikos ir šių dienų aktualijų energetikos kontekste temomis.
Konferencijos metu svečiai ir dalyviai galės padiskutuoti su sektoriaus ekspertais ir pasiklausyti įdomių pranešimų įvairiomis temomis: „Miškai energetinės krizės akivaizdoje“, „Galimi biokuro kainų vystymosi scenarijai“, ir kt. Tai tik dalis įtraukiančių pranešimų temų, kurias bus galima išgirsti konferencijoje.
Pranešimus pristatys savo sektorių puikiai išmanantys ekspertai: Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe generalinis sekretorius Jean-Marc Jossart, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės katedros vedėjas ir docentas dr. Albinas Tebėra, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas bei Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Marius Valukynas.
Parodos metu dalyvių ir svečių akims – biokuro gamybos ir miško technikos ekspozicija, demonstruojama dirbanti „gyvai“. Kiekvienas svečias turės galimybę ne tik pasižvalgyti, bet ir su eksponuojamos technikos atstovais vietoje aptarti demonstruojamos bei atstovaujamos technikos galimybes, pardavimo sąlygas ir pan., o su biokuro gamintojais, miško darbų paslaugų tiekėjais aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Šiuo metu tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministerijos ir kitos institucijos renka ir teikia įvairius pasiūlymus, kaip galima greitai didinti vietinę atsinaujinančią energijos gamybą. Atsinaujinanti energetika – tai raktas į energetinę nepriklausomybę, o biomasės energetika – žemiausiai kabantis vaisius, kuris jau įrodė savo naudą ir kurio veikimui Lietuvoje jau sukurta visa infrastruktūra. Tereikia šį vaisių nuskinti ir užbaigti kai kuriuos darbus, didinant ne tik šilumos, bet ir elektros generaciją naudojant biokurą.
Daugiau informacijos apie parodą ir konferenciją „Tvari biomasės energetika 2022“ galite rasti svetainėse www.biokuras.lt ir www.miskininkas.eu.
Renginio organizatoriai: tinklalapis www.miskininkas.eu ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA.
[1] Lietuvos energetikos agentūros duomenimis. Šaltinis https://www.ena.lt/aktuali-aei-statistika-2/.
TVARI BIOMASĖS ENERGETIKA 2022 kvietimas 04.20 Programa

Geriausia investicija – žinios. Virtualus informacinis susitikimas apie magistrantūros studijas VDU ŽŪA

Kur investuoti savo laiką, kad indėlis būtų vertingas? Kur mažiausiai rizikos? Geriausia laiko investicija – žinios – studijos, mokslas, tobulėjimas. Vienintelė rizika čia – matant akivaizdžią grąžą norėsis investuoti dar – tobulintis ir semtis daugiau žinių.
Daugiau

VDU ŽŪA bendruomenė lankėsi medienos pramonės įmonėse: Lietuva tampa išmanios žaliosios statybos centru

Balandžio 20 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslinės bendruomenės nariai kartu su kolegomis iš kitų mokslo įstaigų lankėsi Lietuvos medienos pramonės įmonėse.
Daugiau

Akademijos miestelyje žaliuos VDU ŽŪA dovanotų kilmingų ąžuolų alėja

Ketvirtadienio popietę Akademijos miestelyje, Pilėnų gatvės skvere, pasodinti 22 ąžuoliukai, išauginti iš kilmingų Lietuvos ąžuolų gilių. Medelius bendruomenei padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Prie iniciatyvos prisidėjo Kauno rajono savivaldybė ir Akademijos seniūnija.
Daugiau

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.
Daugiau

Akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ organizuojanti VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė kviečia puoselėti gamtą ir bendrystę

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje rengia akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“. Akcijos idėja – minint miškininkystės mokslų šimtmetį ir akcentuojant Pasaulinės žemės dienos reikšmę, skleisti žinią apie medžių svarbą planetai ir mūsų visų ateičiai darnoje su gamta. Vedini šia idėja Lietuvos mokykloms VDU Žemės ūkio akademija dovanoja ąžuolų sodinukus, specialiai išaugintus iš kilmingų šalies ąžuolų gilių.
Daugiau