„Miškamokslio studijų bandymai Lietuvos universitete” Prof. habil.dr. Romualdas Deltuvas

Minint Lietuvos universiteto Kaune 100-ąsias (1918 m. vasario 16 d.) steigimo metines, verta prisiminti bandymus pradėti aukštąjį miškų mokslą šiame universitete. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, miškų ūkis tapo labai svarbia šalies ekonomikos šaka. Lietuvių miškininkus buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Žymiausias iš jų, sugrįžusių iš Rusijos į Lietuvą, buvo Povilas Matulionis, turėjęs polinkį tyrimams ir akademinio darbo patirties Sankt Peterburgo Miškų institute. Miškininkų rengimo problemą bandyta spręsti įsteigiant Tarpįstaiginę komisiją prie Švietimo ministerijos, kuri turėjo skirstyti stipendijas studijoms užsienyje. Komisija 1920 m. kovo mėnesį parinko 2 stipendininkus miškų ūkiui. Agronomija ir miškininkystė per visas nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo kūrimosi peripetijas žengė ir jų poreikiai vertinti kartu. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija 1920 m. liepos 3 d. paskelbė studentų agronomų, girininkų ir veterinorių domei, kad norintieji toliau tęsti mokslą užsieny arba Lietuvoje ir neturintieji mokslui eiti ištekliaus, gali gauti stipendijų.
Plačiau

Dar pradinukę į miškininkystę pašaukė… medžioklė

Pažangi studentė, aktyvi savanorė, medžiotoja, pasišventusi miškui ir miškininkystės mokslui – taip labai trumpai galima apibūdinti VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto ketvirto kurso studentę Pauliną Andriuškevičiūtę. Ji pati sako, kad yra trečios kartos medžiotoja savo šeimoje, tačiau pirmoji pasirinkusi miškininkystės bakalauro studijas. Paulinos svajonė – įgyti laukinių populiacijų valdymo magistro diplomą, taip pat patirties dirbant girininkijoje, o po šios praktikos atsidėti mokslo tiriamajam darbui.
Plačiau

„Vasaris – asmenino tobulėjimo mėnuo”

Nuolatinis tobulėjimas – tai nesibaigianti kelionė (L. Dobyns, C. Crawford-Mason). Kviečiame keliauti kartu dalyvaujant kasmetine tampančioje VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje net keturi seminarai, kuriuose susipažinsite su emociniu intelektu ir emocijomis, išgirsite kaip įmanoma (o gal ne?) suderinti technologijas, inovacijas, meną ir kultūrą, sužinosite kaip kalbėti viešai skiriant dėmesį auditorijai, aptarsite kaip sėkmingai pasiruošti žengimui į darbo rinką. Iniciatyvą vainikuos VDU ŽŪA Karjeros diena’22, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Daugiau

Seime atidaryta vaikų piešinių ir rašinių paroda “Kodėl aš noriu būti miškininku”

Didžiulio susidomėjimo sulaukęs mokinių rašinių ir piešinių konkursas “Kodėl aš noriu būti miškininku” bei jo dalyvių darbų paroda iš Kauno erdvių atkeliavo į Vilnių. Mažieji miško draugai praėjusį rudenį jau džiaugėsi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje veikusia paroda, o ypač jų kūrybą įmažinusia tokio pat pavadinimo knyga. Šiemet, vasario 1-ąją, konkurso darbai ir knyga pristatyta šalies politikams Seime.
Daugiau

VDU ŽŪA ir Valstybinių miškų urėdijos partnerystė sutvirtinta nauja sutartimi

Sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria remiantis bus skatinamas aukštos kvalifikacijos miškininkų rengimo procesas, vyks esamų šios profesijos atstovų kvalifikacijos tobulinimas, bus inicijuojami verslui aktualūs mokslo projektai.

Plačiau

Lietuvos ąžuolynai: kaip genetikai ketina juos ne tik išsaugoti, bet ir atkurti geresnius nei buvo?

Kaip ir kodėl keliauja medžiai, kas gresia Lietuvos ąžuolynams ir kaip genetikai ketina juos ne tik išsaugoti, bet ir atkurti geresnius nei buvo, – laidoje „Smalsumo genas“.

Daugiau

Renginio „Technologijos gamtosaugoje: inovatyvių paukščių apskaitos metodų pristatymas“ VAIZDO ĮRAŠAS

Gruodžio 17 dieną vyko nuotolinis renginys, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros mokslininkai pristatė porą metų vykdyto tyrimo rezultatus, kurio metu buvo išbandytas inovatyvių technologijų taikymas retų geninių paukščių paieškai ir monitoringui. Tyrimas atliktas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.
Plačiau

In Memoriam Jonui Daniuliui

PROF. JONAS DANIULIS
1928.04.12 – 2021.12.11

Eidamas 94-uosius metus mirė buvęs Miškotvarkos katedros profesorius Jonas Daniulis.
Jonas Daniulis gimė 1928.04.12 Sedoje. Mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1939-1941 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1942-1944 m. Mažeikių gimnazijoje, vėliau Telšių mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1945 m. Tais pačiais metais pradėjo studijas Miškų ūkio fakultete Vilniaus universitete, o nuo 1948 m. jau tęsė Leningrado miškų technikos akademijoje, kurioje 1950 m. įgijo miškų ūkio inžinieriaus diplomą.
Baigęs studijas J.Daniulis pradėjo dirbti Leningrado miškotvarkos įmonėje taksatoriumi, nuo 1953 m. būrio vedėju ir projekto autoriumi. Miškų tvarkymo darbus vykdė Tolimųjų Rytų, Užbaikalės, Jakutijos, Rytų Sibiro, Šiaurės ir vidurio europinės Rusijos miškuose. 1940 m. gruodžio – 1961 gegužės mėn. J.Daniulis dirbo Lietuvos miškotvarkos įmonės vyriausiuoju inžinieriumi. 1961 m. priverstinai grįžęs į Leningradą toliau dirbo miškotvarkoje būrio vedėju – projektų autoriumi, o nuo 1966 m. pradėjo dirbti mokslinį darbą mokslinio tyrimo grupės vadovu.
1973-1989 m. J.Daniulis dirbo tuometinio Visasąjunginio Susivienijimo “Miško projektas” distancinių metodų laboratorijos vadovu. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys – aerofoto ir kosminių nuotraukų panaudojimas miško resursų tyrimams, jų inventorizacijai ir kartografijai. 1969 m. apgynė žemės ūkio mokslo kandidato disertaciją. J.Daniulis originalios aerofoto ir kosminių nuotraukų dešifravimo metodikos ir viso komplekso miško inventorizacijos bei kartografavimo metodikų ir technologijų autorius. Mokslinio tyrimo rezultatai išdėstyti 3 kolektyvinėse monografijose ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Moksliniai darbai įvertinti buv. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje 1 aukso ir 3 bronzos medaliais ir TSRS kosmonautikos federacijos medaliu “Pirmasis žemės palydovas”.
J.Daniulis 1977, 1982, 1984 ir 1986 m. dėstė JTO Aplinkos apsaugos programos komisijos (UNEP) organizuotuose tarptautiniuose seminaruose, skirtuose distancinių metodų panaudojimui miškų ūkyje ir aplinkos apsaugoje. Iki 1989 m. antraeilėse pareigose dirbo Leningrado miškų technikos akademijoje pedagoginį darbą, dėstė miško taksacijos ir distancinių metodų dalykas. Kartu su bendraautoriais parašė vadovėlį “Miško aerofotonuotrauka ir aviacija” (rusų k. 1979 m.). 1989 m. jam buvo suteiktas docento mokslinis vardas ir tais pačiais metais – Rusijos Federacijos nusipelniusio miškininko garbės vardas. Grįžęs į Lietuvą nuo 1990 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio universitete Miškotvarkos katedroje iš pradžių vyr.moksliniu bendradarbiu, nuo 1994 m. – docento, o nuo 2000 m. – profesoriaus pareigose. Buvo nuotolinių tyrimų metodų ir geografinių informacinių sistemų mokyklos Lietuvos miškininkystėje kūrėjas. 1991-1994 m. J.Daniulis dirbo Lietuvos valstybinės geodezijos tarnybos vyriausiuoju specialistu. 1993 m. jam buvo nostrifikuoti agrarinių mokslų daktaro ir docento moksliniai laipsniai ir vardai. Dirbdamas LŽŪU Miškotvarkos katedroje parašė ir “Enciklopedijos” leidykla 1998 m. išleido pirmą lietuvių kalba vadovėlį – monografiją “Aerofotometodai: aerofotonuotraukų dešifravimas”. Parengė mokomąją priemonę “Miško kartografija”.

Tegu mūsų užuojauta sumažina visų buvusiųjų kartu su Juo netekties skausmą.

Su Jonu Daniuliu bus galima atsisveikinti laidojimo namuose Žukausko g. 1A gruodžio 15 d. nuo 14 val. Mišios – kitos dienos ryte, po jų urna bus išlydima į Vilniaus Rokantiškių kapines.

Profesorius Vitas Marozas: „Jei dirbsi mėgstamą darbą, gyvenime lydės sėkmė“

Šiandien prof. dr. Vitas Marozas – Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas. Jei skaičiuotume ir studijų laikotarpį, tai šioje mokslo šventovėje praleisti33 metai. Skaičius simboliškas, o gal lemtingas… Kalbamės apie skaičius, mokslus, gyvenimą ir svajones su neseniai išrinktu Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu.

Plačiau

Mokslinė konferencija „Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2021“

Maloniai kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijose „Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2021“, organizuojamoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros. Konferencija įvyks 2021 metų gruodžio 10 dieną, VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 503 auditorijoje (Studentų 11, Akademija, Kauno rajonas). Jei norėtumėte dalyvauti konferencijoje bei padaryti pranešimą, prašome pranešti iki gruodžio 9 dienos telefonu (8-37) 752 269 arba el. paštu gintautas.mozgeris@vdu.lt.

Programa

9.30	Dalyvių registracija
10.00	Miško buveinių stebėsena nuotolinių tyrimų metodais: Punios šilo atvejis (Donatas Jonikavičius)
10.20	Miško dangos kaita Lietuvoje antroje 20-o amžiaus pusėje: tendencijos, priežastys ir pasekmės (Gintautas Mozgeris)
10.40	Lietuvos miškų būklė ir aplinkos globali kaita (Algirdas Augustaitis)
11.00	Pempės – labiausiai paplitę paukščiai Lietuvoje? (Daiva Tiškutė-Memgaudienė)
11.20	Exploring forest research and managment (Michael Manton)
11.40	Kurortinio miesto želdynų būklė (Lina Straigytė)
12.00	Kavos pertrauka
12.20	Laukinių vandens paukščių apsikrėtimo Sarcocystis spp. parazitais stebėsenos Lietuvoje apžvalga 2015-2021 m. (Jolanta Stankevičiūtė, Rasa Vaitkevičiūtė)
12.40	Miškų politikos mokslo raida Rytų ir Centrinės Europos šalyse (Ekaterina Makrickienė)
13.00	Natūralių buveinių struktūros ir antropogeninio poveikio įtaka jų būklei (Gediminas Brazaitis)
13.20	Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų (Edgaras Linkevičius)
13.40	Analysis of marketing strategies of selected countries’ state forest enterprise (Adepeju Rebecca Ogunwale)
14.00	Genetiniai tyrimui medžių populiacijų adaptabilumo stiprinimui (Darius Danusevičius)
14.20	Diskusija apie miško mokslinių tyrimų plėtrą bei Miško mokslų katedros vaidmenį šiame procese