Mariaus Čepulio paskaitoje – kitoks žvilgsnis į gamtą

2021 metų rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria nustatoma, kad nuo šiol kiekvienų metų rugsėjo 23 d. minima ES ekologinė diena. Šiai dienai paminėti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra suorganizavo viešą gamtininko Mariaus Čepulio paskaitą.

Simboliška, jog rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis, kuomet dienos ir nakties trukmė yra vienoda – tai gamtos pusiausvyros simbolis, kurį atspindi ekologinė gamyba, tvarus žemės ūkis, kai maisto produktų gamyba vykdoma atsižvelgiant į gamtą, biologinę įvairovę ir gyvūnų gerovę. Lygiadienį ne tik susilygina dienos ir nakties laikas, bet taip pat suaktyvėja gamta ir gyvūnai, prasideda paukščių migracija, atšąla ežerai.

Kuo skiriasi erkė nuo gulbės

Gamtininkas, fotografas, rašytojas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas Marius Čepulis paskaitoje pristatė neįprastą, kitokį, savą požiūrį į gamtą ir privertė klausytojus pažvelgti į gamtą kitomis akimis. Pranešėjas pasakojo apie gyvosios gamtos sąsajas su negyvąja, apie žmogaus ir gamtos ryšį. „Žmogus gamtoje užima tik nedidelę dalį. Mūsų požiūris į gamtą yra toks, kad mes esame gamtos viršūnėje, geriausi, tačiau ar iš tiesų taip yra?“ – kėlė klausimą gamtininkas.Paskaitoje buvo aptartas platus gamtos spektras, paminint visų gamtos pasaulio karalysčių – monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų – atstovus. Susitikime netrūko intriguojančių klausimų, pavyzdžiui, kuo skiriasi erkė nuo gulbės. Įprasta, kad gulbėmis grožimės, o apie erkes atsiliepiame vien neigiamai. M. Čepulis pateikė neįprastą gamtos paveikslą teigdamas, kad erkių yra šimtai tūstančių, jos atlieka ir skaidytojo, ir parazito vaidmenis. Jų yra visur aplinkui, tiek ir ant mūsų pačių šiuo metu, ir nereikėtų erkių vienareikšmiškai vadinti kenkėjais. „Kuo erkės geros? Jos reguliuoja gyvūnų populiaciją, žmonių populiaciją. Gamtoje reikalinga pusiausvyra, o ją padeda reguliuoti ligos, ligas pernešantys gyvūnai“, – pasakojo M. Čepulis, paneigdamas mitus apie gyvūnus, kurie dažnai yra laikomi kenkėjais. Kalbėdamas apie erkes gamtininkas atskleidė ir eksperimento saugantis jų rezultatus – guminiai batai pasirodė pranašesni už sandalus.

Geras, blogas ar reikalingas

„Mes mėgstame skirstyti į gerą ir blogą, tačiau yra visiškai vienodai. Turi būti ne geras ir blogas, bet vienodai reikalingas“, – pasakojo M. Čepulis pridėdamas, kad įprastai augalus taip pat skirstome į gražius ir negražius. „Nemėgstame ir naikiname piktžoles, tačiau jeigu išnyktų, pavyzdžiui, dilgėlės, netektume 30-40 rūšių vabzdžių. Dilgėlės turi labai platų panaudojimo spektrą, jos tinka ir salotoms, gali būti ir šampūno pakaitalas. Piktžolės – balandos, varnalėšos – yra maisto šaltinis drugeliams, paukščiams. Panašiai ir su krūmais, medžiais, miškais. Sakome, kad jie menkaverčiai, nevertingi, kertame krūmynus, lazdynus, tačiau retai susimąstome, jog iškirtus krūmus, nebelieka lakštingalų“, – kalbėjo gamtininkas.Tęsiant intriguojančius klausimus M. Čepulis teiravosi auditorijos kam reikalingi uodai. Ir po kontraversiškų klausytojų atsakymų atskleidė, jog jeigu neliktų uodų, tundroje neliktų augalų, kadangi uodai yra vieni pagrindinių apdulkintojų. Nelikus uodų, žmonių populiacija kasmet būtų apie 1 mln. didesnė. „Žuvys taip pat reikalingos visokios, ne tik lašišos ar upėtakiai, yra šimtai rūšių, kurios turi gyventi ir dalyvauti upės ekosistemoje, kad ir kiti upės gyvūnai klestėtų. Negalime skirstyti į mylimus ir nemylimus. O mes mėgstame drugelius ir nekenčiame vikšrų, ėdančių mūsų nasturtas, nors vikšras yra tas pats drugelis. Kai pamatome rupūžę šalia braškės, pykstame, nes galvojame, kad tai ji suėdė braškę, o iš tiesų ji suėdė šliužą, kuris valgė braškę. Šliužai ir varliagyviai taip pat reikalingi. Vaikome karksinčius kovus, nežinodami, kad jie naikina grambuolių lervas“, – kalbėjo M. Čepulis, papildydamas, jog taip pat esame įpratę skirstyti ir grybus, dažnai nežinodami, kad grybai padeda kovoti su bakterijomis ir taip pat kiekviena jų rūšis yra svarbi. Dažnai klystama manant, kad grybai auga tik miške, tačiau jų yra visur, o apie 800 rūšių grybų yra ir žmonėse.

Saugoti ne rūšį, bet aplinką

Paskaitoje taip pat apkalbėti ir kitų žinduolių, žuvų, paukščių vaidmenys gamtinėje ekosistemoje. Baigiantis paskaitai, gamtininkas M. Čepulis uždavė klausimą ar mums žmonėms reikia kištis į gamtą ir kaip stipriai tai turėtume daryti. „Mes jau įsikišome. Yra teritorijų, kur nesikišame, paliekama gamtai, bet Lietuvoje tokių teritorijų yra tik apie 1 procentą. Patys esame sugadinę gamtą“, – kalbėjo M. Čepulis, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove.

„Turėtume saugoti ne rūšį, bet saugoti aplinką. Kai saugome aplinką, tada išgyvena krūva rūšių. Neturėtume skirstyti gražus ar negražus. Visi, kurie yra gamtoje, yra vienodai reikalingi. Visi atlieka savo funkcijas. Reikėtų saugoti visus“, – reziumavo gamtininkas.

Mokslinė konferencija „Quo vaditis, Silvae?“: programa, konferencijos leidinys ir pranešimai

Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) 9 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyko mokslinė konferencija „Quo vaditis, silvae?“ skirta universitetinių miškininkystės studijų šimtmečiui ir miškotyros mokslo ištakoms Lietuvoje paminėti bei miškotyros ir miškų sektoriaus perspektyvoms aptarti.

Su miškotyros šiandiena, kylančiais iššūkiais ir Lietuvos mokslininkų siūlomais sprendimais galite susipažinti konferencijai skirtame leidinyje, kuris pateikiamas čia.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurios tekstas pateikiamas čia.

PROGRAMA IR PRANEŠIMAI

8.30–9.00 Registracija

9.00–9.20 Sveikinimo žodis

Akad. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

Akad. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius

Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius

9.20–9.50 „Quo vaditis, silvae?“

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

9.50–10.20 Miškotyros ištakos Lietuvoje

Habil. dr. Romualdas Deltuvas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius

10.20–10.50 Miškotyros vaidmuo modernioje visuomenėje

Dr. Nerijus Kupstaitis, LR Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas

10.50–11.00 Diskusijos

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–12.00 Miškotyra Vytauto Didžiojo universitete

Prof. dr. Vitas Marozas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. Dr. Gintautas Mozgeris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas

12.00–12.30 Miškotyra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute

Dr. Marius Aleinikovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai

12.30–13.00 Mokslas ir inovacijos Lietuvos valstybiniuose miškuose

Valdas Kaubrė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius

13.00–14.00 Pietūs

14.00–14.15 Ekologinė miškininkystė

Dr. Gediminas Brazaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.15–14.30 Tvaraus miško naudojimo tyrimų aktualijos

Dr. Gintautas Mozgeris, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.30–14.45 Klimato kaitos ir kitų stresorių kompleksiškas poveikis miško ekosistemoms

Dr. Algirdas Augustaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.45–15.00 Miško medžių ir gyvūnų genetiniai tyrimai

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

15.00–15.15 Laukinių gyvūnų tyrimai miško ekosistemose

Dr. Artūras Kibiša, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas

15.15–15.30 Miškotyros socialiniai-ekonominiai tyrimai

Dr. Diana Lukminė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.30–15.45 Miško medžių sveikatingumo tyrimai

Jaun. akad. Diana Marčiulynienė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.45–16.00 Miškotyra miestų ir rekreacinėse teritorijose

Doc. dr. Lina Straigytė, VDU Žemės ūkio akademija, docentė

16.00–16.45 Diskusija „Quo vaditis, silvae“, konferencijos rezoliucijos priėmimas

16.45-17.30 Stendiniai pranešimai, kavos pertrauka

Stendiniai pranešimai:

„Lietuvos didžiagirės“ – didžiųjų Lietuvos miškų masyvų bei žmogaus ir miško bendrystės istorijos studija

Brukas Algirdas, Mozgeris Gintautas

Kraštovaizdžio įtaka miesto paukščių bendrijoms: miško ir agrarinio kraštovaizdžių apsupties įtaka paukščių bendrijų struktūrai, gausai ir rūšinei įvairovei

Bisikirskienė Loreta, Brazaitis Gediminas, Šimkevičius Kastytis

Medžių mikrobuveinės ūkiniuose miškuose – įvairovė ir apsaugos rekomendacijos

Brazaitis Gediminas, Preikša Žydrūnas

Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta

Mažalapės liepos evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Kavaliauskas Darius, Gailing O.

Pilkojo vilko ir hibridizacija su šunimis Lietuvoje

Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Špinkytė – Bačkaitienė Renata

DNA – based tracking of historical introductions of forest trees: the case of European beech (Fagus sylvatica L.) in Lithuania

Kembrytė Rūta, Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Baliuckas Virgilijus, Kavaliauskas Darius, Fussi Barbara, Kempf Marta

Ar auginsime Lietuvoje bukus? Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų

Linkevičius Edgaras

Kelias link adaptyvaus miškų valdymo Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Makrickienė Ekaterina

Kompleksiškas miškininkavimo alternatyvų vertinimas: laukti, spėlioti ar modeliuoti?

Mozgeris Gintautas, Makrickienė Ekaterina, Pivoriūnas Nerijus

Lietuvos miškingumas vakar, šiandien ir rytoj

Mozgeris Gintautas, Juknelienė Daiva

Miškininkavimas ir Lietuvos miškų potencialas kaupti anglį

Mozgeris Gintautas, Vaiva Kazanavičiūtė

Ką savo krūtinėlėse atneša į Lietuvą migruojantys vandens paukščiai?

Stankevičiūtė Jolanta, Vaitkevičiūtė – Balčė Rasa

Drebulinės kempinės sukeliamo puvinio formos vertinimas naudojant garsinę tomografiją

Vaidelys Tadas

Medžių vandens naudojimo efektyvumas kaip prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos rodiklis

Sidabrienė Diana, Marozas Vitas, Augustaitis Algirdas

Miško pelkių vertė Lietuvoje: atkūrimo poreikis

Makrickas Evaldas, Manton Michael, Grygoruk Mateusz

Beržo sulos gavybos Lietuvoje galimybių tyrimai

Mingaila Justas, Vilimas Vladas, Bartkevičius Edmundas

Lietuvos miškų ekosistemų būklė – kokia ji?

Tiškutė-Memgaudienė Daiva, Damskienė Jurgita, Shor Melvin Adam, Jablonskienė Aušra

DNR padeda atsekti medžių kilmę: miškų kilmės kontrolė pagal DNR žymenis

Kavaliauskas Darius, Danusevičius Darius

Į laisvę paleistų danielių (Dama dama L.) judėjimo dėsningumas

Šimkevičius Kastytis, Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Kibiša Artūras, Bakševičius Mindaugas

Nuotoliniai metodai miškotyroje

Jonikavičius Donatas

Paprastosios pušies ir paprastosios eglės aukštesnių selekcinių ciklų sėklinių plantacijų genetinė įvairovė, derėjimo gausa ir sporifikacijos sinchroniškumas

Raudonius Darius, Danusevičius Darius

Vilko ekologijos tyrimai Lietuvoje

Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Danusevičius Darius, Kembrytė Rūta, Adeikis Petras, Šimkevičius Kastytis, Kibiša Artūras

Pirmakursiams – ekskursija VDU ŽŪA erdvėse ir susitikimai fakultetuose

Rugpjūčio 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia pirmakursius susipažinti su fakultetų dekanais, dėstytojais, bendrakursiais ir patyrinėti Akademijos erdves.

9 val. VDU ŽŪA pirmakursiai kviečiami rinktis prie VDU Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.), kur prasidės pažintinė ekskursija, kurios metu studentams bus pristatytos Akademijos erdvės, fakultetai, laboratorijos. Į ekskursiją susirinkusius studentus pasveikins VDU ŽŪA kanclerė profesorė dr. Astrida Miceikienė.

10 val. VDU ŽŪA pirmakursių laukia susitikimai fakultetuose. Čia studentai susipažins su fakultetų, kuriuose studijuos, dekanais, dėstytojais, studijų administratorėmis, bendrakursiais.

Agronomijos fakultetas: Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
Bioekonomikos plėtros fakultetas: Universiteto g.10, 602 aud., Akademija, Kauno r.
Inžinerijos fakultetas: Studentų g. 15 201 aud., Akademija, Kauno r.
Miškų ir ekologijos fakultetas: Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.

Ekskursijos VDU ŽŪA erdvėse ir susitikimų fakultetuose metu pirmakursius lydės ir į kilusius klausimus atsakys studentai-mentoriai.

Kilus bet kokiems studentiškiems klausimams drąsiai galite kreiptis į VDU ŽŪA studentę, pirmakursių mentorę Pauliną Andriuškevičiūtę „Facebook“ paskyroje.

Su kitais „Įvado į studijas VDU 2022“ renginiais galima susipažinti čia bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Klimato kaitos iššūkiai: pokyčius išgyvenantiems miškams – inovatyvūs sprendimai

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.

Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei

Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai. „Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies. Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.

Erasmus+ projekto MARIPET pirmasis susitikimas Tronheime

Rugpjūčio 10-11 d. Trondheime, Norvegijos mokslo ir technologijų universitete vyko pirmasis Erasmus+ projekto „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] susitikimas, kuriame dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Artūras Stimbirys ir doc. dr. Anželika Dautartė. Susitikimo metu aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, aplankytas lašišų auginimo ūkis bei lašišų perdirbimo įmonė.

Vykdant MARIPET projektą bus sukurta inovatyvi 5 modulių mokymo programa, virtuali mokymosi aplinka; platforma, skirta naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams, bus parengtas naminių gyvūnėlių parašo gamybos iš žvejybos atliekų vadovas / el. knyga, organizuojami mokymo seminarai, sklaidos renginiais visose projekto šalyse.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas. Kitas projekto susitikimas vyks mūsų universitete sausio mėn. Numatoma projekto pabaiga 2024 02 28.

Žmonių ir laukinių žvėrių gyvybių išsaugojimui keliuose – VDU ŽŪA absolventų sukurta inovacija

Neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, dalis su eismo saugumu susijusių problemų vis dar laukia efektyvių sprendimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Ši inovacija yra ateities išmaniųjų̨ kelių sudedamoji dalis, galinti tiesiogiai prisidėti prie saugesnių kelių žmonėms ir gyvūnams.

Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius džiaugiasi VDU Žemės ūkio akademijoje įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios atveria daug galimybių. Dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu atkreipiau dėmesį į aktualią problemą – autoįvykius, kurių metu dėl susidūrimų su automobiliais nukenčia gyvūnai ir žmonės. Siekdami sumažinti nelaimingų autoįvykių keliuose skaičių, sukūrėme inovatyvią priemonę, perspėjančią vairuotojus apie netoli kelio esantį gyvūną“, – apie siekį prisidėti prie gyvosios gamtos ir žmonių gyvybių išsaugojimo kalba D. Pratašius.

Prie atbaidymo sistemų gyvūnai pripranta, izoliavimo priemonės – brangios

Pratašius atkreipia dėmesį, kad eismo saugumas yra viena pagrindinių užduočių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos keliuose. Siekiama išvengti eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, mažinti su tuo susijusių išlaidų, kylančių dėl žmonių ir gyvūnų sužalojimų ir žūčių, žalos gamtai ir visuomenei, autotransporto priemonių sugadinimo.

Inovatyvios idėjos autoriai pasakoja, kad pradinis inovacijos kūrimo etapas – galimybių studija, atskleidusi, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje. „Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų išbėgimo į kelią tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje plačiausiai taikomos priemonės yra tinklo tvoros, kurios būna derinamos su nušokimo rampomis ir vienvėriais varteliais. Draugiškiausia aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė yra žalieji tiltai, gana plačiai paplitę ES šalyse, taip pat planuojami ir Lietuvoje kelyje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės. Šios priemonės brangios, dažniausiai taikomos tik magistraliniuose keliuose. Poreikis yra ir alternatyvioms apie gyvūnus įspėjančioms priemonėms, kurios būtų pigesnės ir tikrai veiksmingos“, – apie efektyvių ir nebrangių apsaugos priemonių poreikį pasakoja D. Pratašius.

„Supratome, kad gyvūnų visiškai izoliuoti neįmanoma ir negalima, prie atbaidymo sistemų gyvūnai ilgainiui įpranta ir priemonės tampa neefektyvios, todėl geriausia informuoti vairuotojus apie prie kelio priartėjusius gyvūnus ir suteikti galimybę pasirinkti mažesnį greitį, saugiau bei atidžiau pravažiuoti pavojingą kelio ruožą“, – pastebėjimais dalijasi aplinkosaugos ekspertas, VDU ŽŪA absolventas.

Naudojamos perspėjimo apie laukinius gyvūnus sistemos – nepakankamai efektyvios

Dr. K. Pratašienė pastebi, kad šiuo metu yra sukurta įvairių vairuotojų perspėjimo apie laukinius gyvūnus priemonių. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje vairuotojų informavimui naudojami mirksintys kelio ženklai, kurie jie mirksi ištisai, nepriklausomai ar gyvūnas priartėjęs prie kelio ar ne, todėl vairuotojai pripranta ir pradeda ignoruoti.

„Užsienyje ir jau Lietuvoje taip pat naudojamos sistemos, perspėjančios apie prie kelio priartėjusį gyvūną, šių priemonių efektyvumas didelis, kadangi gyvūnai yra užfiksuojami, kai patenka į aktyvią zoną. Stambiam gyvūnui priartėjus prie kelio sensoriai užfiksuoja judesius ir signalas davikliais siunčiamas į švieslentę. Vairuotojams užsidega įspėjamieji signalai, bet pravažiavę švieslentę jie nebėra informuojami apie laukinius gyvūnus“, – įžvalgomis apie naudojamas vairuotojų perspėjimo sistemas, jų privalumus ir trūkumus dalijasi dr. K. Pratašienė.

Nuo seisminių jutiklių iki dažytų ragų – vairuotojų ir gyvūnų saugumui

Pasak pašnekovės, viena inovatyvesnių, tačiau gana utopinių idėjų – žemėje nuo stambaus gyvūno judesių sklindančias vibracijas fiksuojantys seisminiai jutikliai. Nors Šiaurės Amerikoje sukurta sistema nepasiteisino perspėjant apie šalia kelio esančius gyvūnus, tačiau yra sėkmingai naudojama kovoje su nepageidaujamais kurmiais ir graužikais daržuose, soduose.

„Taip pat bandyta dėti gyvūnams apykakles, kurios siųstų radijo bangas vairuotojams, kai gyvūnai su siųstuvais priartėja prie kelio, bet ši idėja taip pat atmesta kaip nepasiteisinusi. Suomijoje elnių ragai buvo purškiami aerozoliniu, šviesą atspindinčiu purškalu, tačiau pastebėta, kad esant nepalankioms sąlygoms aerozolis nusiplauna, gyvūnai ragus periodiškai numeta, nusilaužia“, – apie išskirtines, bet nepakankamai efektyvias technologijas kalba dr. K. Pratašienė.

Gyvybes galintis išsaugoti savarankiškas išmaniųjų technologijų įrenginys

Pratašiaus ir dr. K. Pratašienės idėja – sukurti kas 50 metrų, ant kiekvieno išdėstyto signalinio stulpelio montuojamas autonomines, saulės energija įkraunamas išmaniąsias kepures, kurios infraraudonųjų spindulių pagalba fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikus pradeda mirksėti – taip vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypatingai budriems – mažinti greitį ir atsargiau pravažiuoti pavojingą ruožą.

„Sukurtas rezultatas – visiškai savarankiškas išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginys, montuojamas nekeičiant esamų kelio ženklinimo stulpelių matmenų, skirtas vairuotojų ir gyvūnų apsaugai, tiksliai ir efektyviai veikiantis pavojingiausiu laiku – esant prieblandai ir tamsiuoju paros metu“, – apie inovatyvią, gyvybes galinčią išsaugoti idėją kalba VDU Žemės ūkio akademijos absolventas D. Pratašius ir pastebi, kad prie inovacijos atsiradimo prisidėjo studijų metu įgytos žinios ir įdiegtos vertybės, suformuotas ekologinis mąstymas.

Pratašius pasakoja, kad jau atliktas gaminio testavimas realiomis sąlygomis – specialiai numatytuose bei su Lietuvos kelių direkcija suderintuose kelių ruožuose normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis išbandyta galutinė versija. Tyrimo metu buvo sumontuoti 8 davikliai. Pusė ant esamų stulpelių, kadangi numatytame ruože stulpeliai buvo išdėstyti kas 100 metrų, tyrimo metu buvo įkasti papildomi stulpeliai su jau integruotais davikliais taip, kad davikliai būtų išdėstyti kas 50 metrų. Tyrimai parodė, kad jutikliai gyvūnus aptinka visada, kai šie priartėja prie kelio, daviklius galima montuoti atvirose ir miškingose teritorijose.

Termovizorinė kamera įrodė sukurtos sistemos efektyvumą

Anot pašnekovo, norint įsitikinti, kad jutikliai suveikia tiksliai, gyvūnų identifikavimui pastatyta termovizinė kamera, kurios pagalba galima identifikuoti visus šiltus objektus ir stebėti sąsajas su jutiklių darbu. „Tyrimai patvirtino, kad po pirminių modifikacijų jutikliai visada sureaguodavo į didesnių gyvūnų išbėgimą į stebimo kelkraščio zoną. Termovizine kamera bandymai buvo atliekami nuo 2021 m. spalio ir yra atliekami iki šiol. Pavasario mėnesių duomenų analizė, kai kiekvieną naktį registruota daug gyvūnų, parodė, kad kai kuriomis naktimis šalia kelio esančioje pievoje gyvūnai būna gana ilgai, po kelias valandas, vadinasi, ir jų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį rizika yra ne trumpalaikė, epizodinė, o ilgalaikė“, – apie perspėjimo sistemos efektyvumą ir aktualumą pasakoja pašnekovas.

Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius inovatyvios idėjos įgyvendinimui įkūrė įmonę – MB „Dok inovacija“ ir džiaugiasi sėkmingu startu bei sulaukiamu palaikymu. Idėjos aktualumą įrodo su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, sukurtas produktas daug dėmesio bei palaikymo sulaukė tarptautinėje inovacijų parodoje „Technorama“.

MEDŽIOKLĖTYROS LABORATORIJA DALYVAVO RESPUBLIKINĖS MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODOS „RAUDONĖ 2022“ ATIDARYMO ŠVENTĖJE

Liepos 16 d. Raudonės pilyje, Jurbarko r., vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės trofėjų parodos „Raudonė 2022“ atidarymo šventė. Parodą bus galima aplankyti iki lapkričio mėnesio. Raudonės pilyje eksponuojama 2 000 medžioklės trofėjų – daugiausia iš visų buvusių parodų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Parodos atidaryme dalyvavę tarptautiniai medžioklės trofėjų teisėjai iš Estijos ir Latvijos pažymėjo, kad Europoje dar nebuvo tokio atvejo, jog viena šalis vienoje vietoje eksponuotų tiek trofėjų, kiek Lietuva. Vengrijos, Čekijos, Vokietijos parodos tikrai didelės ir surenka 2–3 tūkst. egzempliorių, bet jie būna ne vienos šalies.

Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Valstybinių miškų urėdija, Saugomų teritorijų tarnyba, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija, kurie parengė edukacinius stendus.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

Klimato kaitos iššūkiai – galimybė susitelkti pozityviems pokyčiams

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad klimato kaita ir jos padariniai palies visus – jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime, nes klimato kaita yra didžiausias šio amžiaus iššūkis visam pasauliui. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, jų įveikimui reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

„Taikomoji ekologija – studijos apie klimato kaitos procesų švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Visa Europa įtraukiama į aplinkosauginių problemų sprendimą ir Žaliojo kurso įgyvendinimą. Taikomosios ekologijos studijos siekia apimti Žaliojo kurso iškeliamas problemas. Nors didžioji VDU Žemės ūkio akademijos mokslinių tyrimų dalis apima žemės ūkio sektorių ir kokias technologijas galime taikyti šioje srityje, jauniems specialistams siūlome savo žiniomis prisidėti prie klimato kaitos švelninimo galimybių susijusiuose transporto ir energetikos sektoriuose. Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai jau septynis dešimtmečius stebi klimato pokyčius ir labai aiškiai matyti, kad paskutiniai du dešimtmečiai pilni ekstremalių situacijų klimate, žemės ūkyje, žmonių darbo ir gyvenimo sąlygose“, – į neišvengiamus pokyčius atkreipia dėmesį doc. dr. D. Šileikienė.

Anot mokslininkės, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo savo iniciatyvomis, teisėkūros principais – inicijuodami ir palaikydami naujų teisės aktų siūlymus, ieškodami geriausios praktikos pavyzdžių Europoje. „Europa lyderiauja aplinkosaugos srityje, galima rasti inovatyvių sprendimų pavyzdžių, kaip praktiškai įrengti ir apželdinti namus, sodinti gyvatvores, įrengti apsaugas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Nereikia laukti iniciatyvos iš valdžios institucijų, kiekvienas žmogus, pradėdamas nuo savęs, gali kurti ar prisidėti prie jau esamų iniciatyvų“, – mintimis dalijasi doc. dr. D. Šileikienė ir pastebi, kad socialinės atsakomybės skiepijimas ir jos perteikimas kitiems yra pats pažangiausias būdas.

Anot mokslininkės, gerosios praktikos pavyzdžiais galima įkvėpti žmones gyventi kitaip ir tai būtina daryti jau dabar, nes nieko nekeičiant laukia dar daugiau iššūkių galinčios sukelti klimato kaitos pasekmės. „Tvarus ekonomikos pažangos skatinimas ir žmonių asmeninio gyvenimo tvarumo vystymas – ateities kryptis. Kiekvienas turime savęs paklausti, ar gyvenime mums tikrai tiek daug visko reikia, turime protingai sugyventi su gamta. Jungtinės Tautos teigia, kad esant dabartiniam klimato kaitos tempui išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gamtiškai turtingiausiose vietovėse visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2100 m. gali išnykti apie 90 proc. šiandien likusių Šveicarijos Alpių ledynų. Europos Komisija skelbia informaciją, kad iš Europos Sąjungoje esančių 10 tūkstančių augalų rūšių 3 tūkstančiai pripažintos nykstančiomis, iš jų dešimtadaliui gresia išnykimas. Drugių populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 60 procentų, problemų kyla ir bitėms. Manau, kad negalima gamtos išnaudoti tik imant ir nieko negrąžinant. Ekologinio pėdsako skaičiavimas turėtų būti mūsų kasdienis darbas. Tos informacijos priėmimas ir įveiklinimas savo asmeniniame gyvenime gali daug pakeisti“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį, kad studijų programa Taikomoji ekologija įpareigoja mąstyti plačiau – siekti mažinti neigiamą poveikį aplinkai visose srityse.

Inovatyvi idėja ir jos įgyvendinimas – gyvūnų ir žmonių gyvybių išsaugojimui

Aplinkosaugos ekspertas, dirbantis poveikio aplinkai tyrimų srityje, UAB „Ekostruktūra“ bendrasavininkas Darius Pratašius, džiaugiasi įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios absolventams atveria daug galimybių, studentai gali rinktis artimą darbą, kur jie imlesni. Mane dar studijuojant domino programinės įrangos galimybių išnaudojimas, Geografinė informacinė sistema (GIS), triukšmo, oro ir vandens kokybės vertinimas, stimuliacijos. Pradėjau darbą kaip GIS inžinierius, vėliau dirbau aplinkosaugos įmonėje, po septynių metų tapau aplinkosaugos vadovu, direktoriumi ir galiausiai su kolege įkūrėme savo įmonę“, – apie sėkmingą karjeros pradžią ir tolygų augimą kalba D. Pratašius.

Aplinkosaugos srities ekspertas, dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu, atkreipė dėmesį į aktualią problemą – autoįvykius, kurių metu dėl susidūrimų su automobiliais nukenčia gyvūnai ir žmonės. „Siekdami sumažinti nelaimingų autoįvykių keliuose skaičių sukūrėme inovatyvią priemonę, perspėjančią vairuotojus apie netoli kelio esantį gyvūną. Viskas prasidėjo nuo galimybių studijos, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje. Pastebėjome, kad siekiant išvengti gyvūnų ir automobilių susidūrimų kuriamos gyvūnus atbaidančios sistemos, bet jos nėra efektyvios. Kilo mintis, kad reikėtų eiti kitu keliu – ieškoti būdų, kaip vairuotojus informuoti apie netoliese esančius gyvūnus. Dabar šiam tikslui naudojami kelio ženklai, tačiau dalis vairuotojų prie jų pripratę ir ignoruoja. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasitelkė šiuolaikines technologijas – termovizorine kamera fiksuojami gyvūnai, juos aptikus perduodamas signalas ir perspėjama švieslentėse, tačiau ši sistema taip pat nėra tobula, nes pravažiavęs švieslentę vairuotojas nėra informuojamas. Kilo idėja sukurti tokius daviklius, kurie būtų montuoti ant kiekvieno kas 50 metrų išdėstyto signalinio stulpelio. Montuojamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonųjų spindulių pagalba fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikus pradeda mirksėti – taip vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypatingai budriems – mažinti greitį ir atsargiau pravažiuoti pavojingą ruožą“, – apie inovatyvią, gyvybes galinčią išsaugoti idėją pasakoja D. Pratašius ir pastebi, kad kuriant priemonę buvo naudingos studijų metu įgytos žinios ir įdiegtos vertybės, suformuotas ekologinis mąstymas.

Pratašius inovatyvios idėjos įgyvendinimui įkūrė dar vieną įmonę – MB „Dok inovacija“ ir džiaugiasi sėkmingu startu bei sulaukiamu palaikymu. Idėjos aktualumą įrodo su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, sukurtas produktas pastebėtas ir tarptautinėje parodoje – sulauktas dėmesys ir pripažinimas džiugina ir skatina toliau dirbti.

Būsimi specialistai – laukiami pokyčių iniciatoriai

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, esant daugiau taikomosios ekologijos žinių turinčių specialistų, bus lengviau keisti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą ir vartojimą, vis daugiau žmonių pereis prie tvaraus gyvenimo būdo „Visuomenės brandumo požymis – siekis gyventi taip, kad būtų geriau patiems ir gamtai, susidraugavimas su gamta turi eiti per asmeninių patirčių perteikimą ir ugdymą, švietimą, mokslinius tyrimus, informacijos pateikimą. Nuolat kalbama apie ekologines problemas, klimato kaitą, Europoje šis aplinkosauginis požiūris į ekologines problemas ir klimato kaitos švelninimą labai aktyvus ir pozityvus. Europos komisija skiria labai daug finansų, juos reikia įsisavinti sąmoningai, kad gyvenimas taptų tvaresnis, kad žemės ūkyje, pramonėje, transporto sektoriuje įgyvendintume pokyčius, tada mūsų aplinka taps kokybiškesnė, mažiau sirgsime. Europoje kasmet fiksuojama 50 tūkstančių žmonių mirčių dėl oro taršos. Tai – be galo dideli skaičiai, kuriuos galima sumažinti gerinant oro kokybę, mažinant taršą. Keisdami savo įpročius ne tik padedame gamtai, bet ir geriname savo pačių gyvenimo kokybę“, – apie iššūkius, kuriems sprendimus kurs ir įgyvendins studijų programos Taikomoji ekologija absolventai, kalba doc. dr. D. Šileikienė.

Šios studijų programos absolventė Simona Pošiūnaitė įsitikinusi, kad studijų metu įsisavintos žinios apie biologinę įvairovę ir jos gyvenamąją aplinką, įgytas supratimas apie gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką tarpusavyje gali sušvelninti ir padėti prisitaikyti prie globalinio atšilimo sukeltų problemų. „Klimato kaitos sukelti padariniai, pavyzdžiui, kritulių kiekio pasikeitimas, potvynių bei sausrų intensyvėjimas, karščio bangos, prastėjanti vandens kokybė, nykstanti rūšių įvairovė, mažėjantis pasėlių derlius ir kiti veikia visus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentus, taip pat ir žmonių sveikatą, todėl būtent šiuo metu ypač reikalingi kvalifikuoti ekologai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, gebantys parengti klimato kaitos švelninimo priemones, mokantys spręsti įvairias ekologines problemas. Aukšta studijų kokybė bei profesionalūs dėstytojai VDU Žemės ūkio akademijoje paruošia stiprius ir kompetentingus taikomosios ekologijos specialistus“, – mintimis dalinasi programos absolventė S. Pošiūnaitė.

Studijų programa Taikomoji ekologija– mylintiems gamtą

Studijų programos Taikomoji ekologija absolventė Eva Kareivaitė nuo vaikystės jaučia meilę gamtai. Tai ją paskatino rinktis studijas, kurios atveria dar daugiau galimybių prisidėti prie tvarios gamtos kūrimo, puoselėjimo ir išsaugojimo. „Studijuojant paskutiniame kurse nusišypsojo sėkmė – atlikau apmokamą pusės metų trukmės praktiką aplinkosaugos srityje tarptautinėje įmonėje „Hollister Lietuva“, po praktikos gavau darbo sutarties kontraktą, likau aplinkosaugos srityje, džiaugiuosi galimybe dirbti tarptautinėje kompanijoje ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Studijų metu įgijau ne tik aplinkotyros žinių, kurias naudoju atliekant savo kasdienias funkcijas, bet ir išmokau sistemiškai vertinti situaciją, priimti greitus sprendimus ir spręsti iškilusias problemas“, – apie studijų metu įgytas kompetencijas ir sėkmingą karjeros startą mintimis dalinasi studijų programos Taikomoji ekologija absolventė E. Kareivaitė.

Plačios žinios – galimybė patiems rinktis karjeros kryptį

Studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi išskirtinai plačias įsidarbinimo ir karjeros galimybes – gali dirbti valstybės, mokslo ir studijų institucijose, švietimo įstaigose, aukštųjų technologijų ir inovacijų, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose taikomosios ekologijos žinių reikalaujančiose srityse, įgyvendinti aplinkosauginius, klimato kaitos valdymo projektus, gebės patys kurti aplinkosaugos verslą, gilinti žinias magistrantūros studijose.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad studijų programos Taikomoji ekologija absolventai dabar labai paklausūs visose sferose, o tokių specialistų poreikis ateityje vis labiau augs. Būsima darboviete gali tapti Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas ir jo padaliniai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės, įmonių aplinkos apsaugos skyriai. Programos absolventai steigia savo įmones, kuria inovatyvius produktus ir prisideda prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo.

Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Pirmasis Erasmus+ projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ susitikimas

Liepos 5-6 d. Didime, (Turkija) vyko pirmasis Erasmus+ projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB) susitikimas. Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Pagrindinis projekto tikslas – įgalinti bitininkus, atsižvelgiant į tarptautinius standartus gaminti patikimus ir kokybinius reikalavimus atitinkančius apiterapijos produktus: propolį, bičių pienelį, žiedadulke ir kt. Projekto rėmuose numatyta parengti mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių video, surengti projekto rezultatus pristatančius susitikimus su tiksline grupe kiekvienoje šalyje ir kitos aktualios veiklos. Sustikime dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. Dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė, kurios pristatė atliktos Lietuvos bitininkų apklausos rezultatų analizę bei apžvelgė situaciją Lietuvos bitininkystės sektoriuje. Kitas projekto susitikimas numatytas Perudžoje (Italija).

Mokslininkai pasiūlė, kaip suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pasiūlė naują metodiką, kaip geriau suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose. Tai galima padaryti saugant biologinei įvairovei svarbius medžius su mikrobuveinėmis. Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą.
Plačiau