Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 4 of 45 | VDU Žemės ūkio akademija

(Ne)atrasta Afrika: kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią ir neknibžda turistai

Namibijos galbūt ir neišvysime turistų dažniausiai lankomų šalių sąraše, tačiau pasirinkęs šią kryptį gali būti tikras – tokioje kelionėje gali aplankyti vietas, kuriose žmogus tebėra svečias, o gamta – galinga šeimininkė. Birželį kartu su bendraminčių grupe Pietų Afrikoje keliavęs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša patvirtina – Namibija yra pati įdomiausia ir kartu laukiniškiausia Pietų Afrikos regiono šalis, kurios kraštovaizdis – itin mažai paveiktas žmogaus.

Baugu, bet įdomu: ten, kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią

„Mūsų kelionės maršrutas neapsiribojo pagrindiniu, turistų dažniausiai lankomu maršrutu. Žinoma – šie maršrutai taip pat patrauklūs, tačiau man žymiai įdomiau rinktis atokesnes vietas, kuriose turistų sutiksi ne taip ir dažnai ir pamatysi daugiau autentikos. Pavyzdžiui, Skeletų krantas – atoki teritorija, besidriekianti Atlanto vandenyno pakrante kelis šimtus kilometrų, kurią turistai paprastai aplenkia. Iš Antarktikos šią vietą pasiekia Bengelos srovė, „įlendanti“ net į tropikus, taip sudarydama nestandartinį atšiaurų klimatą: čia dažnai vyrauja rūkas, vėjai. Skeletų krantas dažnai vadinamas laivų kapinynu dėl čia dažnai dūžtančių laivų, net ir dabar, turint moderniausią navigacijos įrangą“, – sako mokslininkas.

Skeletų kranto nacionaliniame parke apsistoti nakčiai galimybės nėra, tad tenka jį kirsti vienu ypu. „Patirtis ypač įdomi, o kraštovaizdis labai atšiaurus“, – sako pašnekovas.

Nors Skeletų krantas yra arti vandenyno, tačiau pakrantėje vyrauja dykumos. Šaltoji Bengelos srovė ir dėl jos susidarančios oro masės regiono krituliais nelepina. „Tačiau šalti vandenys, atplaukiantys nuo Antarktikos, ruoniams sudaro palankias sąlygas įsikurti net tropinėse platumose. Vienintelė čia gyvenanti rūšis – Pietų Afrikos jūros lokys Arctocephallus pusillus. „Cape Cross“ draustinyje jų gyvena dešimtys tūkstančių. Iš tiesų – vienoje vietoje pamatyti tiek ruonių – įspūdinga. Jie gyvena laisvai, nėra uždaryti aptvaruose“, –  pasakoja Ž. Preikša ir priduria, kad čia aptverta tik pati lankymo teritorija, abipusiam – žmonių ir ruonių – saugumui.

„Be abejonės, didžiausia gyvūnų oazė Namibijoje yra Etošos nacionaliniame parke. Per kelias dienas pamatėme beveik visus stambesnius žinduolius, įskaitant liūtus, leopardus, gepardus, raganosius, dramblius, žirafas. Pačių gyvūnų gausa yra didžiulė. Parkas maksimaliai pateisino visus lūkesčius. Tiesa, ir parko dydis įspūdingas – trečdalis Lietuvos teritorijos“, – Etošos nacionalinio parko mastą detalizuoja mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša

Himba gentyje – šimtus metų puoselėjamos tradicijos

Namibijoje aptinkama nemažai civilizacijos mažai paveiktų kaimelių. Himba – išskirtinė Afrikos gentis, kurioje gyvenimo ritmas teka pagal gamtos ir protėvių diktuojamą tvarką.

„Himba genties moterys išsiskiria neįprastomis šukuosenomis ir apranga – čia jos vaikšto mažai prisidengusios. Vanduo nėra naudojamas asmeninei higienai, t. y. prausimuisi. Kūnus šios genties žmonės įsitrina ochra – tarsi uoliena. Dėl šios priežasties jų kūnai būna raudoni. Moterų šukuosenos – išskirtinės. Atrodo, jog dalis plaukų tikri, kiti – tarsi prilipdyti iš molio. Genties moterų gyvenimo būdas – taip pat savitas. Į miestą jos praktiškai nevaikšto, būna tik savo erdvėje, neturi daug kontaktų“, – apie vieną žymiausių Afrikos genčių pasakoja mokslininkas.

Giliai po žeme – gyvybės šaltinis

Paviršinis vanduo Namibo dykumoje yra ypač trumpalaikis, todėl žmonės naudoja gruntinį vandenį. Tokiam vandeniui išgauti reikalingi siurbliai, kurie be energijos – neveikia. Todėl čia žmonės pasitelkia išradingumą – vietiniai geriamąjį vandenį išgauna pasitelkdami vėjo malūnus. „Daugelyje vietų gruntinis vanduo slūgso giliai, todėl tik nedaugelio augalų šaknys geba pasiekti vandenį. Taip pat ir žmonės nesant vandens negali ganyti gyvulių. Tokiose vietose augalija – itin skurdi. Išlieka tik tie augalai, kurie gali išverti ilgalaikes sausras. Įvairių laukinių stambiųjų gyvūnų galima stebėti visoje šalyje, ne tik saugomose teritorijose, kas retai pasitaiko Afrikoje. Tiesa, jų paplitimą stipriai riboja vandens trūkumas. Sausas klimatas stipriai sulėtina organinių medžiagų skaidymosi procesus, tad čia galima sutikti daugybę šimtmečių išlikusius medžius, nors, dalis jų ir sausus, bet jie dar išliks ne vieną šimtmetį“, – apie stebėtiną augalijos gebėjimą prisitaikyti pasakoja mokslininkas.

„Paradoksalu, tačiau klimato šiltėjimas šios šalies žmonėms gali būti tik į naudą, nes sunykus šaltajai Bengelos srovei, šiltos oro masės nuo Atlanto gali slinkti link sausumos ir atnešti daug kritulių, todėl dabar čia dominuojančios dykumos susitrauktų ar visai išnyktų ir žmonės galėtų apgyvendinti dideles naujas teritorijas. Be abejo, laukinei gamtai tai būtų pražūtinga“ – sako mokslininkas.

VDU ŽŪA kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė: esu ir būsiu šios bendruomenės dalis

Penkerių metų laikotarpis, pažymėtas reikšmingais pokyčiais, pamokomis ir tvirtai priimtais, proveržį kuriančiais sprendimais – tokią žymę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) istorijoje paliko kadenciją baigusi kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Nuo šiol prof. dr. A. Miceikienė profesinę veiklą tęs VDU prorektorės strateginei plėtrai ir finansams pareigose: tai – naujas profesinis etapas, tačiau toli gražu ne atsisveikinimas su Akademijos bendruomene, kuriai kanclerė skyrė tiek daug energijos ir širdies.

Viena kryptis – bendra kelionė: su pamokomis, pergalėmis ir iššūkiais

Penkerių metų kelias kanclerės pareigose prof. dr. A. Miceikienei buvo ne tik atsakomybės ir sėkmės kupinas laikotarpis, bet ir kelionė, kur netrūko reikšmingų sprendimų ir iššūkių, kuriems reikėjo ryžtingos lyderystės. Per šį laiką Akademijos bendruomenė keitėsi, augo, stiprėjo ir ieškojo naujų kelių, išlaikydama tvirtą stuburą.

„Man atėjus dirbti į kanclerės pareigas, buvo prasidėjusi universitetų integracija, todėl manau, kad didžiausias Akademijos pasiekimas yra tai, jog likome Žemės ūkio akademija – su savo identitetu, savo struktūra, žmonėmis. Per šį laikotarpį sustiprėjome kaip Akademija, sustiprėjome partnerystėje su socialiniais partneriais. Taip pat džiaugiuosi sustiprėjusia bendruomene. Žinoma, lydėjo ne tik džiaugsmai, bet ir pamokos, iššūkiai. Vienas jų, pasitikusių kadencijos pradžioje – studentų skaičiaus pokytis. Bendradarbiaujant su fakultetų dekanais, studijų programų komitetais, kuriant bendrą marketingo lauką, studentų skaičius pradėjo didėti. Taip pat išaugo tarptautinių studentų mastai – daugėjo trumpalaikiams kursams į Akademiją atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičius. Turėjome tikslą kiekviename fakultete įveiklinti bent po vieną studijų programą, vykdomą anglų kalba. Deja, šio tikslo įgyvendinti kol kas nepavyko – galbūt tai galėtų būti vienas iš naujojo kanclerio tikslų“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Profesorei pradėjus eiti kanclerės pareigas, Lietuvą kaustė COVID-19 pandemija. Prof. dr. A. Miceikienė atvira: tuo metu labiausiai trūko gyvo bendravimo su Akademijos bendruomene. „Tokie momentai tikrai palietė emociškai. Pirmieji kadencijos metai buvo sunkūs: buvo vykdoma pertvarka, teko atleisti kelis žmones – kai reikėjo atsisveikinti su savo kolektyvo nariais, buvo pats sunkiausias momentas. Laikotarpis buvo tikrai ne iš lengvųjų – mažai mokslininkų etatų, nedidelis studentų skaičius. Vykstant pertvarkai ne kartą teko kalbėtis su padaliniais, įrodyti, kad mums reikia optimizuoti procesus, padalinius, veiklas. Tokie momentai sunkiai ištrinami iš atminties“, – atvirauja prof. dr. A. Miceikienė.

Kaip vieną sunkiausių iššūkių prof. dr. A. Miceikienė įvardija Agrocheminių tyrimų laboratorijos perkėlimo į VDU Žemės ūkio akademijos sudėtį procesą. „Apie tai būtų galima parašyti knygą. Susidūrėme su biurokratijos nenoru priimti Lietuvai reikalingus sprendimus. Tačiau įsitikinau, kad visi darbai yra padaromi, jeigu jie daromi kartu: sunkiausiais momentais žemės ūkio verslas parodė savo susitelkimą ir veikdami kartu laboratoriją išsaugojome“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Bendrystėje gimsta agrosektoriaus pažanga

„Pradėjus eiti VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas, kartu su socialiniais partneriais sutarėme stiprinti universiteto įvaizdį: siekėme gerinti Akademijos, kaip žemės ūkio mokslo institucijos, įvaizdį, savo ruožtu partneriai siekė gerinti agroverslo įvaizdį. Džiaugiuosi – mes tikrai padarėme pažangą: gimė daug įvairių iniciatyvų, Akademija ir verslas aktyviai įsitraukė kuriant ir įgyvendinant priemones, kurios gerina žemės ūkio įvaizdį. Žinoma, darbų dar laukia. VDU Žemės ūkio akademijoje įkurti ekscelencijos centrai, ateities fermos statybos projektas, akredituotos laboratorijos – visa tai prisideda prie agrosektoriaus įvaizdžio kūrimo. Kuriant modernų agrosektorių reikšmingas vaidmuo tenka ir ūkininkams. Pavyzdžiui, Vilniuje įvykęs ūkininkų protestas dar kartą pademonstravo šių kultūringų, išsilavinusių žmonių vienybę“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kuriant agrosektoriaus proveržį VDU Žemės ūkio akademija prisiima atsakingą mokslo lyderės vaidmenį. „Įkurtas Bioekonomikos tyrimų institutas pradėjo kuruoti tarptautinius projektus: Akademija anksčiau niekada neturėjo tokio didelio kiekio „Horizon“, „Intereg“ ir kitų tarptautinių projektų. Žemės ūkio srityje lyderiaujantiems Europos ir pasaulio universitetams esame matomi kaip stiprūs partneriai. Mokslo srityje ypač jaučiamas Akademijos, kaip aukštosios žemės ūkio mokyklos, sustiprėjimas Europos mastu. Esu tikra – esame viena geriausių aukštųjų žemės ūkio mokyklų Pabaltijo regione. Sprendimas iš užsienio pasikviesti aukšto lygio mokslininkų Akademijos mokslininkams suteikė postūmį – formuojasi tarptautinės komandos, vykdančios aukšto lygio mokslo tyrimus“, – proveržiu džiaugiasi prof. dr. A. Miceikienė.

Į viršūnes įkopusių absolventų laukia nauji horizontai

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos studentai, žinodami, koks agrosektorius yra modernus, turi daug ambicijų ir motyvacijos. „Tikiu, kad didžioji dalis Akademijos absolventų grįš į regionus, ten dirbs ir kurs verslus. Šiandien regionams kaip niekada reikalingi aukštų kompetencijų specialistai – tokie ir yra VDU Žemės ūkio akademijos absolventai. Jaunimui agrosektorius atveria plačius horizontus kurti inovatyvius verslus, pasitelkiant įvairias paramos galimybes. Susidomėjimas žemės ūkio studijomis galbūt ir nėra taip greitai augantis, kaip norėtume, tačiau tokios tendencijos pastebimos visoje Europoje“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Akimirkos, kurioms širdyje skirta ypatinga vieta

Paklausta, kokie momentai kadencijos metu širdyje paliko gražiausią pėdsaką, prof. dr. A. Miceikienė neabejodama atsako – VDU Žemės ūkio akademijos šimtmečio metai. „Visi šiai ypatingai progai paminėti skirti metai buvo reikšmingi. Tačiau baigiamieji šimtmečio minėjimo renginiai, vykę 2024 m. spalio 17–18 dienomis, buvo patys įspūdingiausi. Šventiniuose renginiuose dalyvavęs gausus bendruomenės, socialinių partnerių ir Akademijos bičiulių būrys parodė – mes norime švęsti. Taip pat tarp labiausiai atmintyje išlikusių įvykių – VDU Garbės profesoriaus regalijų įteikimo iškilmės VDU Žemės ūkio akademijos profesoriui dr. Jonui Čaplikui, VDU Garbės daktaro regalijų įteikimo iškilmės buvusiai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorei, profesorei, vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Irinai Pilvere. Žinoma, atmintyje išlieka ir kasdieniai darbai, kai galime pasidžiaugti – mažos akimirkos kuria bendruomenės stiprybę. Baigdama kanclerės kadenciją, VDU Žemės ūkio akademijos nepalieku – esu ir būsiu šios bendruomenės dalis. Akademijos bendruomenei noriu palinkėti išlikti susitelkusiai ir atsakingai. Taip pat – dirbti kartu, nes tik bendradarbiaujant gimsta proveržį kuriantys rezultatai“, – linki VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė.

Brandos darbų rengimas VDU Žemės ūkio akademijoje 2025–2026 m. m. 

Brandos darbas – vidurinio ugdymo programos mokinio arba kelių mokinių ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo procese, pradedant III arba IV gimnazijos klasėje. Tinkamai parengus ir pristačius pasirinkto dalyko brandos darbą prie stojamojo balo gali būti pridėta 0,25 balo.

Vykdant brandos darbą, gali būti:  

  • Atliekamas tyrimas – jo aprašymas laikomas brandos darbu.
  • Kuriamas produktas – papildomai rengiamas brandos darbo aprašas.
  • Atliekamas kūrybinis darbas – papildomai rengiamas brandos darbo aprašas.

Brandos darbą sudaro:  

  • Rengiant tyrimą ar kuriant produktą – trys dalys: procesas, rezultatas, pristatymas.
  • Rengiant kūrybinį darbą – keturios dalys: procesas, rezultatas (kuris išskiriamas į dvi dalis – kūrybinį darbą ir kūrybinio darbo aprašą), pristatymas.

IV gimnazijos klasės mokinys teikia prašymą ir pasirenka brandos darbą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano dalyko ar šio plano dviejų ir daugiau dalykų (kai rengiamas tarpdalykinis brandos darbas) iki einamųjų mokslo metų rugsėjo 25 d.

III gimnazijos klasės mokinys teikia prašymą ir pasirenka brandos darbą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano dalyko ar šio plano dviejų ir daugiau dalykų (kai rengiamas tarpdalykinis brandos darbas) iki einamųjų mokslo metų kovo 15 d.

Brandos darbą IV gimnazijos klasės mokinys atlieka nuo einamųjų metų spalio 1 d., III gimnazijos klasės mokinys – nuo einamųjų metų kovo 27 d.

Brandos darbo rengimo etapai:

  • Idėjos arba sumanymo projektavimas.
  • Problemos identifikavimas.
  • Temos formulavimo etapas – objekto konkretinimas.

Brandos darbo temos pasirinkimas ir formulavimas turi keturis svarbiausius kriterijus:

  • Brandos darbo tema turi dominti mokinį.
  • Brandos darbo tema turi būti aktuali, svarbi, turinti naujumo elementų.
  • Brandos darbo tema turi būti problemiška ir leidžianti išsamiau atskleisti mokinio dalykines bei bendrąsias kompetencijas.
  • Brandos darbo tema turi atitikti mokinio pasirengimą ir temos įgyvendinimo galimybes.

Kad būtų lengviau pasirinkti temą, galima atsakyti į šiuos klausimus:

  • Ar yra atitiktis tarp aktualumo ir realumo?
  • Ar gautos žinios bus naudingos?
  • Ar rezultatus bus galima pritaikyti konkrečiai praktinei veiklai / ar rezultatai turės teorinę reikšmę?
  • Kiek brandos darbui atlikti prireiks laiko?
  • Kokios yra galimybės ir kokie ištekliai spręsti numatytą problemą?

Brandos darbo rengimo eiga bendradarbiaujant su VDU ŽŪA mokslininkais:

  1. Mokinys ir mokytojas suformuluoja temą, atitinkančią VDU ŽŪA siūlomas temų kryptis.
  2. Mokytojas kreipiasi į VDU ŽŪA nurodytu el. paštu, nurodydamas ugdymo įstaigą, trumpai aprašydamas mokinio pasirinktą brandos darbo temą ir bendradarbiavimo lūkesčius.
  3. Jeigu VDU ŽŪA mokslininkų tyrimų kryptis atitinka moksleivio pasirinktą brandos darbo temą ir yra abipusis susitarimas, sudaromas brandos darbo rengimo planas.
  4. Mokinys ir mokytojas (pagal poreikį) gali lankytis VDU ŽŪA suderintu su mokslininku-konsultantu laiku ir atlikti brandos darbui atlikti reikalingus eksperimentus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog mokslininko vaidmuo yra konsultacinis – mokinys darbą atlieka savarankiškai. Visame darbo rengimo procese dalyvauja mokytojas, mokinys, mokslininkas-konsultantas.
VDU ŽŪA fakultetas Mokomasis dalykas mokykloje Brandos darbo kryptys pagal VDU ŽŪA galimybes
Agronomijos fakultetas Biologija Augalų regeneravimas in vitro
Biologija Augalinių žaliavų kokybės vertinimas
Biologija Pigmentinių medžiagų kiekio pokytis termiškai apdorotuose vaisiuose ar daržovėse
Inžinerijos fakultetas Fizika Dirvožemio drėgmė ir jos reguliavimas
Statybinių medžiagų fizika
Skysčių fizika gamtoje (hidraulika)
Geografija Kraštovaizdžio kaitos tyrimai taikant GIS technologijas
Miškų ir ekologijos fakultetas Chemija Azoto junginiai skirtingu pašaru maitinamų paukščių mėšle

Daugiau informacijos apie brandos darbų vykdymą.

Kontaktai:
VDU ŽŪA marketingo vadybininkė dr. Brigita Medveckienė
el. p. brigita.medveckiene@vdu.lt
mob. +370 625 80444

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojų vizitas Ege universitete

Rugsėjo 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė, Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir docentė dr. Daiva Šileikienė bei Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Rita Pupalienė pagal Erasmus+ mainų programą lankėsi Ege universitete.

Ege universitetas yra valstybinis universitetas, įsikūręs Izmiro mieste, Egėjo regione, Turkijoje. Universitete veikia 20 fakultetų, 10 institutų, 11 profesinių mokyklų ir 38 taikomųjų tyrimų centrai. 2025 m. duomenimis, Ege universitete dirba 2 974 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, o studentų skaičius siekia 52 873. Žuvininkystės fakultetas yra vienas iš universiteto fakultetų, ruošiantis novatoriškus ir konkurencingus bakalauro bei magistro studijų programų akvakultūros inžinierius. Fakultete yra 3 katedros, jame šiuo metu studijuoja 362 studentai.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos pristatė universitetą, savo atstovaujamus fakultetus ir Akvakultūros centrą. Jos skaitė paskaitas dviejų bakalauro ir magistro studijų programų – Akvakultūros ir Žvejybos technologijų ir jūros gėrybių perdirbimo technologijų – studentams. Paskaitų klausytis buvo pakviesti ir Žemės ūkio fakulteto studentai. Paskaitose nagrinėtos temos: paviršinių vandens telkinių kokybė ir jų taršos priežastys; ES aplinkos politika žemės ūkyje ir akvakultūroje; akvakultūra Lietuvoje – būklė, iššūkiai ir galimybės; žemės ūkio tyrimų metodologija ir kt.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės susitiko su kolegomis iš Žuvininkystės fakulteto ir jo administracija, susipažino su fakultete vykdomu studijų procesu ir moksliniais tyrimais, aptarė bendradarbiavimo galimybes.

Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Ege universiteto Tarptautinių ryšių koordinatoriui doc. dr. İilker Aydın ir Žvejybos technologijų ir jūros gėrybių perdirbimo technologijų katedros docentui dr. Ozan Soykan už rūpestį ir pagalbą vizito metu.

Parodoje „Gyvulininkystė 2025“ – VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos

Rugsėjo 25–27 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje parodoje „Gyvulininkystė 2025“ VDU ŽŪA mokslininkai pristatys mokslo inovacijas. Kviečiame susipažinti su VDU ŽŪA stende organizuojamais pristatymais, demonstracijomis ir kitomis veiklomis.

Šių metų parodoje lankytojų lauks kaip niekad gausi veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams.

Renginyje savo veiklą pristatys gyvūnų augintojų asociacijos, vyks edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams bei gyvulininkystės produktų degustacijos.

Verslo atstovai supažindins su moderniausiais technologijų sprendimais, padedančiais modernizuoti ūkį: nuo robotizuotų šėrimo, melžimo ir mėšlo tvarkymo sistemų iki automatizuotų pašarų ruošimo įrenginių. Lankytojai turės progą pamatyti ir naujausios žemės ūkio technikos demonstracijas realiomis sąlygomis.

Parodos programoje – gausybė šviečiamųjų renginių. Juose bus aptariamos užkrečiamųjų gyvūnų ligų ir biosaugos temos, veisimo programos, gyvūnų gerovės užtikrinimas, paramos bei kompensacijų galimybės ūkininkams ir kiti svarbūs klausimai.

Lankytojai bus kviečiami į degustacijas, kur profesionalūs virtuvės meistrai gamins, pristatys ir kvies paragauti įvairių gyvulininkystės produktų. Taip pat vyks edukacijos apie triušių, avių ir alpakų vilnos panaudojimo galimybes, o norintys turės galimybę pajodinėti žirgais ir pasimėgauti įspūdingais jų pasirodymais.

Viso renginio metu vyks geriausių Lietuvos drožėjų pasirodymai – grandininiais pjūklais jie kurs unikalius medžio dirbinius, kuriuos bus galima ne tik išvysti, bet ir įsigyti. Tradicinė amatų ir sodinukų mugė suburs vietos gamintojus, siūlančius rankų darbo dirbinius, sodinukus bei įvairius maisto produktus.

Paroda „Gyvulininkystė 2025“ – tai susitikimų erdvė ūkininkams, verslininkams, technologijų kūrėjams ir visiems, kurie domisi gyvulininkystės tradicijomis bei naujovėmis.

Apgailestaujame, bet dėl užkrečiamųjų ligų grėsmės dalis gyvūnų veislių (pieniniai ir mėsiniai galvijai, avys bei ožkos), šiemet nebus demonstruojami.

Skelbiamas konkursas VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigoms eiti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Taryba skelbia viešą konkursą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigoms užimti. Nuo rugsėjo 22 d. prasideda pretendentų, siekiančių užimti VDU ŽŪA kanclerio postą, dokumentų priėmimas. Pretendentų dokumentai priimami iki spalio 7 d. 15:00 val.

VDU ŽŪA kanclerio kandidatūrą penkerių metų kadencijai Universitete renka VDU ŽŪA Taryba, vadovaudamasi LR mokslo ir studijų įstatymu, VDU statutu ir VDU ŽŪA Tarybos patvirtintu VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu (pridedamas). VDU ŽŪA Taryba renka kanclerio kandidatūrą iš Akademijos mokslininkų ar pripažintų menininkų ir teikia ją VDU rektoriui. Asmuo, dalyvaujantis kanclerio kandidatūros rinkimuose, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės (ne mažesnės nei 5 m. vadovaujamo darbo) patirties. Kanclerio atlyginimas yra 7 200 eurų (neatskaičius mokesčių).

Rinkimuose dalyvauti norintis pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant kanclerio pareigas, deklaraciją dėl nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto atskleidimo; taip pat kitus dokumentus, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti kanclerio kandidatūros rinkimams, bei nurodyti savo kontaktinius duomenis.

Pretendentų dokumentai užklijuotuose vokuose teikiami VDU  Dokumentų valdymo centro vadovui adresu K. Donelaičio g. 58-8, 44248 Kaunas. Pretendentas dokumentus gali pateikti asmeniškai, siųsti registruotu laišku, pasinaudojus kurjerių paslaugomis ar elektroniniu būdu el. paštu dvc@vdu.lt. Dokumentai pateikiami lietuvių kalba arba pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. Pretendentas privalo nurodyti savo telefonus, adresą ir el. paštą.

Atviras VDU ŽUA Tarybos posėdis, skirtas pretendentų prisistatymui, numatomas spalio 16 d. Po kandidatų prisistatymų (tą pačią spalio 16 d.) vyks  uždaras Tarybos posėdis, skirtas kanclerio kandidatūros rinkimams.

Daugiau informacijos teikiama tel. +370 37 327 955 ir el. paštu dvc@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašas

Pretendento būti kandidatu į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerius deklaracija dėl nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto atskleidimo

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų organizavimo kalendorius

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – VDU ŽŪA doc. dr. L. Straigytės fotografijų parodos atidarymas

Rugsėjo 19 d. 17.30 val. M. K. Čiurlionio 150 gimimo metų sukakties proga Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto docentės dr. Linos Straigytės fotografijų parodos atidarymas.

1990 metais, praėjus mėnesiui po Kovo 11-osios akto paskelbimo, Lietuvos rinktinė, kurioje dalyvavo ir du Miškų fakulteto atstovai, išvyko į VI sudėtingumo kategorijos slidžių žygį-ekspediciją. Tikslas buvo patriotinis – nuvežti ir pritvirtinti ant Čiurlionio ledyninio kupolo Arktyje M. K. Čiurlionio kalnus pažyminčią lentą ir iškelti jau vėl nepriklausomos Lietuvos trispalvę.

Kviečiame į šios ekstremalios ekspedicijos fotografijų parodos atidarymą, kurio metu išgirsite atsiminimus apie sekančias baltąsias meškas, susitikimus su jūrų vėpliais, paukščių debesis, išsimaudymą šaltame Arkties vandenyje, įkritimą į plyšį ir, galiausiai, džiaugsmingas akimirkas pritvirtinus Čiurlionio kalnams atminimo lentą ir iškeltą trispalvę.

Kaip nepasiklysti mokslų labirintuose? Atsakė, kokius mokomuosius dalykus pasirinkti sėkmingą karjerą planuojantiems 10-tokams

Dešimta klasė – svarbus momentas kiekvieno moksleivio gyvenime, diktuojantis tolimesnį kelią ir galintis tapti pagrindu profesijos pasirinkimui. Būtent dabar – tinkamiausias laikas galvoti, kokius mokomuosius dalykus pasirinkti žengiant į 11 klasę ir planuojant sėkmingą karjerą.

Pasirinkimai, padaryti 10 klasėje, gali turėti ilgalaikę įtaką tolimesnei karjerai

Vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad moksleiviai pasirinktų dalykus, atitinkančius jų interesus, stiprybes arba jiems aktualias, siekiamas tobulinti disciplinas. „Moksleiviai turėtų pasidomėti įvairiomis studijų programomis ir pagalvoti, kokios sritys juos domina. Dešimtoje klasėje jaunuoliai gali ir turėtų pradėti aiškiai formuluoti savo tikslus. Tuo pačiu labai svarbu suprasti, kad pasirinkimai, padaryti 10 klasėje, gali turėti ilgalaikę įtaką tolimesnei karjerai ir asmeniniam tobulėjimui. Dėl to šis etapas turi būti įvertintas atsakingai, pasitelkiant tiek vidinį jausmą, tiek konsultacijas su mokyklose dirbančiais karjeros specialistais ar aukštosios mokyklos atstovais“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė.

Pasirinkti tinkamus mokomuosius dalykus padeda ir aiškus supratimas apie tai, kokie egzaminai reikalingi renkantis norimas studijas. „Pasidomėkite konkursiniu balu, kad žinotumėte, kokie dalykai ir kokie egzaminai sudarys jūsų balą. Tai leis ne tik geriau pasiruošti brandos egzaminams, bet ir pasirinkti tinkamus mokomuosius dalykus, kurie atitiks ateities studijų reikalavimus“, – sako pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė

„Pateiksiu pavyzdį: jeigu jūsų svajonė – tapti inžinerijos srities profesionalu, svarbiausi egzaminai bus matematikos ir fizikos. Tiesa, fiziką galima keisti chemija, biologija, informacinėmis technologijomis ar geografija. Mąstantiems apie agronomijos, kraštovaizdžio dizaino, maisto kokybės ir saugos studijas – reikėtų rinktis biologiją. Biologijos egzaminas taip pat sudaro didžiausią procentą ekologijos ir miškininkystės studijose, tad galvojant apie ateitį šiose srityse, į mokomųjų dalykų sąrašo prioritetus reikėtų įtraukti biologiją. Jeigu svarstote studijuoti apskaitą ir finansus ar logistiką ir prekybą – reikėtų dėmesį telkti matematikai, nes būtent matematikos egzaminas turės didžiausią konkursinio balo svorį“, – vardija doc. dr. R. Čingienė.

Ar populiarus pasirinkimas visada garantuoja perspektyvią ateitį?

Būna – dešimtokai pasirenka tuos dalykus, kurie yra laikomi „populiariais“ arba kurie, jų nuomone, garantuos lengvą priėmimą į aukštąją mokyklą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jūsų stiprybės ir interesai gali lemti geresnius rezultatus nei pasirinkimas tik pagal „trenduose“ esančius dalykus. Nepaisant to, kad pasirinkimo procesas gali būti sudėtingas, labai svarbu pagalvoti ir apie ateities darbo rinką.

„Pavyzdžiui, agrosektoriaus darbo rinka – itin perspektyvi ir reikalaujanti kvalifikuotų specialistų. Žemės ūkio sektorius šiandien į priekį yra vedamas modernizacijos ir naujausių technologijų. Tai motyvuotiems ir žingeidiems jaunuoliams gali tapti puikia erdve kurti ir diegti inovacijas. VDU Žemės ūkio akademija, nuolat kurdama ir atnaujindama darbo rinkos poreikius atliepiančias studijų programas, siūlo įvairias galimybes pasirinkti inovatyvias disciplinas“, – tikina doc. dr. R. Čingienė.

Atsakingai priimti sprendimai atveria galimybių duris

VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė pastebi, kad šių dienų dešimtokai – tai karta, kuri nebijo klausti, domėtis ir rinktis. „Informacijos ir veiklų gausoje, jie nori gilintis į tai, kas iš tiesų aktualu jų ateičiai. Jaunuoliai vertina galimybes, lankstumą, technologinius sprendimus, o kartu – ieško prasmės tame, ką daro. Bendraudami su universitetais, studentais, dalyvaudami karjeros dienose ir kitose aukštųjų mokyklų organizuojamose veiklose, jie ne tik gauna informaciją – jie ją vertina ir priima sprendimus. Tai džiugina, nes rodo brandą ir pasirengimą kurti savo kelią atsakingai“, – sako pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti unikalią galimybę moksleiviams pasilengvinti sprendimus dėl svarbių ateičiai pasirinkimų, įskaitant ir 11-12 klasėms skirtų mokomųjų dalykų pplano sudarymą. Dešimtus veiklos metus skaičiuoja VDU ŽŪA kartu su šalies regionų vietos verslo ir savivaldos partneriais vykdomas 10–12 klasių jaunuoliams skirtas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“. . Pirmaisiais metais projekto dalyviai supažindinami net su keturiomis sritimis – inžinerija, gamtos mokslais, verslumu ir ekologija. Antraisiais metais jie gali gilintis į labiausiai patikusią kryptį, toliau lavinti kritinį mąstymą ir įgūdžius.  Tokia galimybė išbandyti skirtingas sritis dešimtokams gali padėti atrasti svarių argumentų dėl tolesnės mokslo ar studijų krypties pasirinkimo Projekto metu moksleiviai atvyksta į Akademiją, kur mokslininkai su jais dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Projekte taip pat sudaroma galimybė pamatyti agrosektoriaus darbo rinką iš arti – organizuojami vizitai į įmones, susitikimai su praktikais – savo veiklos sričių profesionalais. Na, o geriausias patvirtinimas, kad tokia iniciatyva veikia – edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai, atitinkamoje kryptyje studijas pasirinkę jaunuoliai, kurie jau tapę pirmakursiais prisimena patirtį projekte kaip šviesų etapą, padėjusį priimti itin svarbius sprendimus“, – pasakoja dr. D. Montvydaitė.

Pašnekovei antrina ir doc. dr. R. Čingienė – šiais laikais moksleiviai turi platų galimybių spektrą tyrinėti ir susipažinti su juos dominančiomis disciplinomis. „Todėl dar kartą noriu pabrėžti – dešimtoje klasėje tinkamai pasirinkti mokomuosius dalykus yra svarbus žingsnis į ateitį. Remiantis savo stiprybėmis ir ilgalaikiais tikslais atsakingai priimtas sprendimas gali atverti duris į norimą profesiją ir sėkmingą karjerą. Tad nebijokite klausti, domėtis ir planuoti jau dabar – ir nepamirškite, kad asmeninės sėkmingos ateities kalviai esate jūs patys“, – sako pašnekovė.

Ekologijos savaitė 2025

Rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje švenčiama Ekologijos diena. Šią dieną visoje Europoje vyksta renginiai, akcijos ir iniciatyvos, o kai kuriose šalyse ekologijai skiriamas visas rugsėjis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kartu su VšĮ „Ekoagros“ visus neabejingus ekologijai rugsėjo 22–28 d. kviečia tapti nacionalinės Ekologijos savaitės mozaikos dalimi.

Rugsėjo 23 d., minint Ekologijos dieną, kviečiame rengtis arba pasipuošti žalios spalvos akcentu.

Renginių programa

Prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas
Rugsėjo 22 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija 

Rugsėjo 22 d. 13 val. vyks prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose (444 auditorija). 1996 m. V. Rutkovienė ėmėsi iniciatyvos kurti naują nepriklausomą sertifikavimo įstaigą, skirtą ekologiškų produktų sertifikavimui ir 1997 m. kovo 14 d. Kaune įsteigta pirmoji Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“.

Vieša paskaita apie ekologiją ir studentų projektų pristatymas
Rugsėjo 23 d.
VDU Žemės ūkio akademija 

Rugsėjo 23 d. 11 val. vyks vieša paskaita tema „Ekologijos pasaulis studijų ir mokslo visuomenės akimis“. Renginyje vyks 2 dėstytojų – prof. L. Česonienės ir prof. Ž. Tarasevičienės bei 3 studentų grupių  projektų pristatymai apie ekologiškų produktus įvairovę prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse bei internete.

Atvira paskaita „Profesija – ekologinio ūkio tikrintojas. Praktinė mokomoji patikra“
Rugsėjo 24 d. 
VDU ŽŪA mokomasis ūkis

Praktinė mokomoji patikra vyks VDU ŽŪA mokomajame ūkyje rugsėjo 24 d. nuo 10:30 val. ir susidės iš dviejų dalių: fizinė patikra laukuose (apie 40 min.) bei dokumentinė patikra ir protokolo pildymas VDU ŽŪA Bandymų stoties auditorijoje (nuo 11:30 val., numatoma trukmė apie 1,5 val). Susitikimo vieta 10:30 val. prie VDU ŽŪA Bandymų stoties pastato (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Parodomosios patikros tikslas – supažindinti su ekologinio ūkio tikrintojo profesija, pristatyti ekologinio sertifikavimo procesą bei jį reglamentuojančią aplinką.

Ekologinei savaitei skirtos veiklos parodoje „Gyvulininkystė 2025“
Rugsėjo 25–27 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija

Specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“ rugsėjo 25–27 dienomis vyks Akademijoje, Kauno rajone. Šių metų parodoje veiks kaip niekad didelė veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams. Parodoje prisistatys gyvūnų augintojų asociacijos, vyks įvairios edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams, vyks gyvulininkystės produktų degustacijos. Parodoje vyks tradicinė amatų ir sodinukų mugė, vietos gamintojai prekiaus savo produkcija.

Renginio metu vyks šviečiamoji programa, kurioje bus aptariamos šios aktualios temos:
– užkrečiamosios gyvulių ligos ir biosauga;
– veisimo programos;
– trumposios tiekimo grandinės;
– kitos aktualios gyvulininkystės temos.

Daugiau informacijos apie Ekologijos savaitės iniciatyvą ir renginius.

VDU Žemės ūkio akademijoje stadiono pievelę papuošė „laumių ratai“

Kai šiemet du trečdaliai Europos kentė nuo sausros ar karščio bangų, vasara mums nepašykštėjo lietaus. Kol tautiečiai pelnytai reiškė nepasitenkinimą dėl nenusisekusių atostogų orų, o žemdirbiai – dėl pasemtų laukų, gamta stengėsi atsiimti savo. Po kelių daugiau ar mažiau sausringų vasarų drėgmė leido gausiau sužydėti pievoms, atsigauti vabzdžių populiacijai, gyvūnams sėkmingai išauginti jauniklių vadas, prisipildė, o kai kur ir persipildė vandens telkiniai, atsistatė požeminių vandenų lygis.

Pagal medijose grybautojų reklamuojamus laimikius matyti, kad grybai miškuose taip pat nesnaudžia, skuba išauginti kuo daugiau vaisiakūnių sporoms paskleisti, lyg prisibijodami, kad kiti metai gali būti ir ne tokie dosnūs drėgme. Išaugusi iš sporos grybiena (micelis) dirvožemyje auga spinduliškai į visas puses, todėl kartais galima aptikti daugiau ar mažiau taisyklingu ratu išaugusių grybų, liaudyje vadinamus laumių ratais, raganų žiedais ar ratilais.

Grybai dygsta ant požeminio grybienos rato pakraščio, o rato viduje augmenija kartais būna skurdesnė, kartais vešlesnė priklausomai nuo grybo rūšies. Tokių grybų žiedų dažniau galima pastebėti parkuose, pievose, kur grybiena augdama mažiau sustabdoma įvairių kliūčių: kelmų, šiekštų ar medžių šaknų. Priskaičiuojama apie 60 rūšių formuojančių grybienos ratų. Dažniausiai aptinkami meškabudžių (Leucoparilus), tauriabudžių (Clitocybe), žvynabudžių (Macrotepiota) ar pievagrybių (Agaricus) formuojami ratai. Vienas iš tokių yra ir lauminis mažūnis (Marasmius oreades), sutinkamas pievose, ganyklose ir net pajūrio kopose. Tai nedidelis grybas laibu koteliu, jo kepurėlė dažniausiai yra tik 1,0–5,0 cm pločio, retai išauga iki 7 cm. Lauminio mažūnio grybiena paprastai auga taisyklingu apskritimu, o grybai ant rato kraštų palankiomis sąlygomis dygsta nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Mažūnio grybienos žiedai šią vasarą išmargino ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) esančią stadiono pievelę.

Nors grybai vejoje laikomi sveiko dirvožemio požymiu, tokia lauminio mažūnio „žiedų magija“ džiugina ne visus, o ypač – tvarkingos vejos puoselėtojus. Mažūnis saprotrofas, konkuruoja su žole dėl maistinių medžiagų. Grybiena daugiametė, kai įsitvirtina, augdama sunaudoja toje vietoje esančias maistingąsias medžiagas, žolė tampa skurdesnė.

Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)  

Su mažūniais kovoti gana sunku, kažkiek padeda grybų rinkimas ir vejos pjovimas, aeravimas, dirvožemio su grybiena iškasimas ir pakeitimas. Mažūniams naikinti naudojama ne tik mechaninės, bet ir cheminės priemonės – tos pačios trąšos, kaip ir samanų naikinimui, dirvožemio kalkinimas, taip pat  ir  fungicidai. Naudojant bet kurias iš šių priemonių dirvožemį grybienos ratų vietoje reikėtų praardyti grėbliu ar kitomis priemonėmis, kad naudojama medžiaga lengviau pasiekų po žeme esančią grybieną.

Beje, lauminis mažūnis, valgomas grybas (ketvirtos kategorijos), paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir kai kur laikomas tikru delikatesu. Vertinamas dėl malonaus skonio ir aromato, naudojamas šviežias ar džiovintas sriuboms, makaronų ir ryžių patiekalų paskaninimui. Maistui naudojamos kepurėlės, nes koteliai – kieti ir plaušėti. Lauminis mažūnis džiūsta gana gerai, užtenka ir gerai įšilusios palangės. Džiovintų lauminių mažūnių galima rasti ir Lietuvos internetinėse parduotuvėse.

Pavadinimas „raganų ratai“ atėjo pas mus iš Vakarų Europos ir prigijo daugiausiai paskutinį šimtmetį. Ankščiau jie buvo daugiau siejami su laumių, o Žemaitijoje ir Prūsijoje su kaukų vardu.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė