Ornitologas M. Karlonas pataria moksleiviams: gyvenimas trumpas – svarbu nesiblaškyti

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto kaimas. Vis dėlto, anot gamtininko, kur pasisuks gyvenimo kelias priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo visuomeniškumo jausmo – ar ieškosi naudos sau, ar fokusuosies į aplinką: „Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet tas visuomeniškumo kiekis mumyse, manau, jau yra užkoduotas mums gimstant“.

Belaukiant balandžio mėn. per LRT startuosiančios M. Karlono dokumentinės laidos „Žvėriškos istorijos“, kalbamės su ornitologu apie jo meilę gamtai, veiklas ir studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

– Mariau, ar tapote tuo, kuo norėjote būti nuo vaikystės?

Nežinau, ar vaikystėje iš karto žinojau kuo noriu būti. Gal tiesiog buvo aišku, kas mane traukia – gamta mane visą laiką domino. Nors atsimenu, kad pradinėse klasėse savo būsimą profesiją nupiešiau kaip baldžiaus – gal dėlto, kad tėtis dirbo su mediena. Tai nepanašu, kad iš karto žinojau, bet turbūt tos gyvenimo aplinkybės, kad gamta, miškas, pelkė buvo mano žaidimų aikštelė, taip natūraliai viskas ir susiklostė. Ar esu patenkintas? Kaip ir kiekviename darbe, yra įdomių dalykų ir tokių, kurie nelabai patinka, bet iš esmės, šiandien aš pats renkuosi, kuo noriu būti, o tai turbūt ir yra svarbiausia.

– Gyvenote kaime?

O taip, augau Didžiojo Raisto kaime Jonavos rajone. Tai toks buvęs durpynas, o prieš tai – viena didžiausių pelkių Kauno ir Jonavos rajonuose, nusausinta ir eksploatuota sovietmečiu. Aišku, kai jau gimiau, buvo likus tik tokia išeksploatuota žaizda miškų apsuptyje. O kaime vaikų beveik nebuvo, atvažiuodavo tik savaitgaliais iš kitų miestų pas senelius. Tad natūraliai gavosi, kad po pamokų eidavau kažkur į gamtą, pelkes.

– Ir ką ten veikdavote?

Nemanau, kad vaikui reikia galvoti, ką veikti. Vaikui reikia empirinio patyrimo. Sakykime, suaugusiesiems pakanka žinių, o vaikui reikia pačiupinėti kažką, sukurti, pajausti, užuosti ir pan. Gamta yra pilna tokių nuotykių. Tai man tas ir rūpėdavo: parsitempti namo kokį driežą ar gyvatę, peles auginau, kurmius gaudydavau. Žvejyba, iki paauglystės, kai susidomėjau paukščiais, buvo labai didelis hobis. Eidavau vienas į durpyno ežerėlius žvejoti. Gamta yra tokia neaprėpiama žaidimų aikštelė, kur netenka ilgai galvoti, ką veikti. Jei vaikas yra žingeidus, tiesiog vaikščiodamas po mišką, po pievas, ant kiekvieno kampo gali susirasti sau labai įvairios veiklos.

– Šiuolaikiniai vaikai, augantys mieste, jau nebeturi tokių galimybių. Kaip manote, jei nebūtumėte gyvenęs gamtoje, ar būtumėte atsidūręs ten, kur dabar esate?

Žinoma, dabar aš jau sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą, nesusijusį su visuomeninėmis ir gamtosauginėmis vertybėmis, bet jei aplinka būtų kitokia, gal ir būčiau kitą kelią pasirinkęs. Manau, kad dalis žmogaus pasaulėžiūros – ar ji yra egocentrinė, sufokusuota į save, ar labiau altruistinė, nukreipta į aplinką (ekocentrinė), yra užkoduota genuose. Man atrodo, kai žmogus gimsta, jau aišku, kur jis links. O vėliau pagal tą pasaulėžiūrą ras sferą, kur save realizuoti: ar viskas sau, o kiti nesvarbu, ar kaip tik nori save aplinkai duoti. Tuomet turbūt nuo aplinkybių priklauso, kokioje terpėje žmogus augo: Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet ta pasaulėžiūra, manau, jau yra užkoduota mums gimstant.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado paukščiai?

Oi, atsirado jie, iš tikrųjų, per vieną dieną. Tėvai pradėjo lesinti paukščius kieme, kas man nelabai buvo įdomu, bet sėdėjau su arbatos puodeliu prie lango, žiūrėjau į tą lesyklą apatiškai ir staiga pamačiau nuo kaimynų pusės atsklendžiantį kažkokį plėšrų paukštį. Jis atakavo lesykloje buvusius paukščius, nieko nepasigavo, nuskrido į šoną, bet nuo tos akimirkos man pasidarė įdomu: noriu daugiau apie tą paukštį sužinoti, noriu auginti tokį plėšrų paukštį.

Pradėjau skaityti knygas namuose, o netrukus tėvai įvedė internetą namuose, susiradau ornitologų draugijos forumą ir supratau, kad ne vienas toks keistas esu. Pradėjau domėtis, klausinėti. Aišku, mane labai greitai ornitologai perauklėjo, kad gamtos į namus tįsti nereikia, kad gamta turi gyventi gamtoje. Visgi man ir pačiam labai greitai atėjo tas supratimas įsitraukus į tą tikrų gamtininkų bendruomenę. Supratau, kad gamta turi gyventi gamtoje, o ne žmogaus kambaryje ar kažkur kitur. Nuo to laiko nelaikau jokio gyvūno namuose, nebent, laikinai, sužeistą.

Tada tiesiog pradėjau stebėti, eiti kiekvieną dieną po pamokų į gamtą, į pelkes, į miškus, bet jau kitomis akimis ieškoti paukščių, stebėti ne tik plėšriuosius, o įvairius paukščius. Atsimenu, tėvai nupirko žiūronus, susitaupiau ir nusipirkau mažiuką fotoaparatuką. Po truputį mane pastebėjo jau patyrę ornitologai, pasiimdavo į įvairias ekspedicijas, ekskursijas, išvykas – taip ir įsitraukiau. Jau nuo aštuoniolikos buvau ornitologų draugijos narys, dvidešimties metų buvau išrinktas ornitologų draugijos į valdybą, netrukus pradėjau dalyvauti įvairiose paukščių apskaitose, dirbti su aplinkosauginiais projektais.

– O tai kaip pamokos, kaip egzaminai?

Mokykloje nebuvau stropus mokinys, netgi toks kartais silpnesnis už vidutinioką. Ačiū pavaduotojai, kuri 11-12 klasėje pastebėjo mano polinkį gamtai ir pradėjo mane ruošti biologijos egzaminui, nes jau matė, kad man tas rūpi, nors šiaip niekas kitas man beveik nerūpėjo. Baigiau mokyklą, įstojau į tuometinį Žemės ūkio universitetą. Bet stojau tėčio pėdomis – į miškininkystę, nes atrodė, kad gamta būtinai yra miškai. Po pusės metų, supratęs, kad miškų auginimas ekonominiams tikslams ne man, mečiau universitetą ir pradėjau dirbti ornitologu. Po šešerių metų vėl stojau, paragintas kolegos gamtininko, gero bičiulio ir VDU dėstytojo Žydrūno Preikšos, į VDU Žemės ūkio akademiją – Taikomosios ekologijos programą. Tąsyk nesuklydau – ši sritis buvo kaip tik man. Taip pasibaigiau bakalaurą, o po to ir magistrą.

– Ką studijos pridėjo prie savamokslio ornitologo karjeros?

Daug ko pridėjo. Galėčiau sakyti, kad viską žinau, darbą turiu, bet geram specialistui universitetinio išsilavinimo irgi reikia. Viena vertus, gavau diplomą, be kurio nebūčiau galėjęs dirbti ekspertinio darbo, kita vertus, studijos suteikė gerokai platesnį supratimą apie mus supančią aplinką. Nuo aštuoniolikos buvau su uždraudęs domėtis kitais dalykais apart ornitologijos. Juk visur geras nebūsi, o gyvenimas per trumpas, kad blaškyčiausi per kelias veiklas. Vis dėlto, sukdamasis vienoje srityje galiausiai supranti, kad reikia ir platesnio supratimo, bent jau apie artimas tavo veiklai sferas. Geras ornitologas turi išmanyti ir hidrologiją, ir botaniką, ir visus kitus dalykus, netgi ūkininkavimą ir miškininkystę. Ekologas įgauna tokį bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis, kaip veikia visa gamtos sistema, kaip sąveikauja negyvasis ir gyvasis pasauliai. Taigi studijos supažindina su tam tikromis sritimis, kurioms pats gal nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai. Sutikau tikrai puikių dėstytojų, su kuriais galėjau ir dalykiškai padiskutuoti, ir išsižiojęs klausyti įdomių jų paskaitų. Buvo didelis malonumas semtis iš jų žinių.

– Vienu metu studijavote ir dirbote, dabar jūsų veiklų sąraše – daugybė skirtingų projektų. Iš kur turite tiek energijos?

– Kai žmogus daro tai, kas jam labai patinka, neskaičiuoja nieko, tiesiog kaifuoja. Gyvenimas tampa darbu, kas yra tokia pavojaus riba tapti darboholiku ar net perdegti – esu tą patyręs, tačiau supratau, kad kitaip negaliu.

Su išgelbėta gulbe giesmininke

Kaip ir kiekvienam žmogui, nebūtinai gamtosaugos srityje, svarbiausia yra prasmė, savirealizacija. Jeigu žmogus atranda, kas jam patinka ir nešvaisto laiko, tam, kas nepatinka, tuomet viskas susidėlioja. Tuomet nedirbi bet kaip, nes beprasmiška daryti kažką, ką pats kuri, pusėtinai. Būtų gaila savo laiko dirbi nekokybiškai. Žinoma, tos visos mūsų iniciatyvos, projektai – tai labiau mano idėjos, bet ties jų įgyvendinimu dirbame su nuostabia komanda, kolegomis, tad ačiū jiems už tai. Vienintelis dalykas, į kurį stengiuosi atsižvelgti – tai šeimos ir vaikų poreikiai ir brangus laikas su jais.

– Dažniausias savirealizacijos priešas – šeima, draugai ar aplinkiniai, kurie bando tave atkalbėti. Ar nebuvo jūsų kelyje pasipriešinimo?

Buvo, žinoma. Paauglystė gi buvo – kiek visokių patyčių. Įsivaizduokite keturiolikmetį stebintį paukščius. Vaikai, kurie yra kitokie, neužsiima tomis pačiomis veiklomis, visuomet yra patyčių objektai, jiems klijuojamos pravardės. Kur tu bebūsi, vaikai, o labiausiai paaugliai iki kokių šešiolikos metų yra labai žiaurūs žmonės. Paskui žmogus išmoksta kažko nepasakyti garsiai ar pasijuokti mintysi. Tad jei kažkam atrodo, kad, va, aš čia tik toks vienas nuskriaustas buvau, tai ne, paauglystėje su patyčiomis turbūt visi yra susidūrę. Gal tik vieni daugiau, o kiti mažiau. Manau, svarbu ateityje nesureikšminti to kaip traumų. Tai yra etapas jauno žmogaus gyvenime ir kitaip nebus, reikia fokusuotis į savo dalykus ir stengtis prie daug nekreipti dėmesio.

Nors šeima mane labai palaikydavo, prisimenu, juokais net seneliai yra pasakę: nu, Mariuk, jau užsiimk kuo rimtu, o ne tais savo paukščiukais. Yra buvę tokių pasakymų, pasišaipymų, maždaug, pažaisk ir praeis. Visiems atrodė, kad iš to neišgyvensi, užsiimk tuo, ką daro „normalūs“ žmonės.

– Ką patartumėte dabartiniams moksleiviams?

Labai džiaugiuosi, kad anksti suradau save ir jau dvidešimties metų pradėjau dirbti ornitologinį darbą. Mokykla suteikia standartines žinias, bet, manau, svarbu ieškoti savęs, kas tau pačiam patinka, ir pradėti tuo smalsiai domėtis. Vis dėlto, patarčiau žmonėms vadovautis tuo pačiu credo, kurio aš laikiausi – nesiblaškyti. Jei jau atradai, tai ir laikykis savo srities. Gyvenimas trumpas, tad jeigu nori būti geru specialistu, neturi laiko turėti keturių hobių ir dar penktos veiklos. Domėtis ir pasaulėžiūrą plėsti yra gerai, bet nuolatos mėtytis per skirtingas veiklas neverta – tai yra problema, kurią aš matau šių laikų jaunime.

Ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius, „Ornitostogų“ įkūrėjas Marius Karlonas ornitologinį darbą pradėjo dirbti nebaigęs jokių studijų, tačiau po kelių metų suprato, kad geram specialistui reikia universitetinio išsilavinimo. Įstojęs į VDU Taikomosios ekologijos programą Marius pabaigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Plačios artes liberales studijų modelis jam suteikė bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis ir visa gamtos sistema, ir supažindino su tam tikromis sritimis, kurioms pats nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai.

Minint Tarptautinę miškų dieną VDU ŽŪA atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“

Minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“, surengta Valstybinės miškų tarnybos iniciatyva.
Parodoje eksponuojami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 4–7 klasių mokinių darbai, kuriuose vaikai kūrybiškai perteikė savo požiūrį į mišką, jo grožį ir svarbą mūsų pasauliui. Kiekvienas piešinys – tai spalvingas žvilgsnis į gamtą ir miško pasaulį vaikų akimis.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, kuris pasidžiaugė vaikų kūrybiškumu ir palinkėjo jiems sėkmės tolimesnėje kūryboje ir gamtos pažinimo kelyje.
Renginio metu visi dalyviai apdovanoti padėkomis, o daugiausiai simpatijų sulaukusių piešinių autoriai gavo Valstybinės miškų tarnybos ir VDU Žemės ūkio akademijos įsteigtus prizus.
Paroda VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų IV aukšto fojė, greta Miškų ir ekologijos fakulteto, veiks iki balandžio 14 dienos, tad kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti jaunųjų kūrėjų darbais.

Minint Pasaulinę Žemės dieną VDU ŽŪA suplevėsavo Žemės vėliava: Planeta – mūsų namai, kuriuos turime saugoti

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Ši jau tradicine tapusi ceremonija dar kartą priminė: turime ne tik atsakomybę, bet ir privilegiją būti darnoje su gamta ir išsaugoti Žemę ateities kartoms. Prisiminus taip pat kovo 20 d. minimą Tarptautinę laimės dieną, šią dieną kartu su Akademijos miestelio bendruomenės laisvalaikio sale organizuoti renginiai buvo dedikuoti „Laimingos Žemės dienai“.

Žemė – mūsų namai

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

Į Žemės vėliavos pakėlimo ceremoniją vidurdienį susirinko gausus VDU ŽŪA bendruomenės, partnerių, Akademijos miestelio gyventojų būrys.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kvietė pajausti dėkingumą už tai, kad Žemė mums suteikia. „Žemė – tai mūsų namai. Ji dovanoja mums viską, ko reikia gyvenimui: orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, dirvą, iš kurios auga mūsų maistas, ir nuostabią gamtos įvairovę, kuri įkvepia ir praturtina mūsų kasdienybę. Tačiau kartu ši diena mums primena ir apie didelius iššūkius – klimato kaitą, taršą, miškų kirtimą, nykstančias rūšis. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teigiamų pokyčių. Nereikia laukti didelių galimybių ar ypatingų akimirkų – kiekvienas mažas veiksmas turi reikšmę. Pasaulinė Žemės diena yra kvietimas būti sąmoningiems, tausoti gamtos išteklius, rūšiuoti atliekas, mažinti vartojimą, rinktis tvarias alternatyvas ir skatinti kitus elgtis atsakingai. Šiandien noriu paraginti jus kiekvieną sustoti ir įsiklausyti į gamtos balsą. Pajuskime dėkingumą už tai, ką Žemė mums suteikia. Tebūnie ši diena įkvėpimo šaltinis rūpintis savo aplinka ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną“, – linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidas Laukys teigė, kad tik nuo mūsų priklauso, kokioje Žemėje gyvens ateinančios kartos. „Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvename judesio, bėgimo, technologijų kupiname pasaulyje. Tai palieka ne tik džiaugsmingus dalykus, bet ir tam tikrą šleifą. Šleifą, kuris lieka mūsų aplinkoje, Žemėje ir daro įtaką ateičiai. Kasdien susiduriame su galimomis pasekmėmis. Dedant mokslininkų, specialistų, visuomenės pastangas galime padaryti tikrai daug svarbių dalykų. Nuo to, ką po savęs paliksime, priklauso mūsų ateitis“, – teigė V. Laukys ir VDU ŽŪA bendruomenei linkėjo nestokoti sėkmingų idėjų.

VDU ŽŪA bendruomenė – pažangi ir atsakinga

Kauno rajono savivaldybėse Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė renginio metu sveikino 30 metų veiklos jubiliejų švenčiančią VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedrą. „Per tris dešimtmečius ši katedra tapo svarbiu aplinkos ir ekologijos mokslo centru, ugdydama aukštos kvalifikacijos specialistus ir formuodama visuomenės požiūrį į darnų ryšį tarp gamtos ir žmogaus. Indėlis į tyrimus, aplinkosaugines iniciatyvas bei tvarios plėtros skatinimą yra reikšmingas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visam Kauno rajono kraštui. Tad ir toliau būkite pažangūs, atsakingi ir kūrybiški“, – linkėjo J. Rakauskaitė ir Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu Aplinkos ir ekologijos katedrai įteikė sveikinimo raštą.

Renginio dalyviai pakviesti bendrystei – akademinė bendruomenė ir svečiai apkabino VDU Žemės ūkio akademijos studentų ant grindinio pieštą Žemę: taip prisiimdami atsakomybę ir privilegiją Žemę saugoti savo kūnu, protu ir visa energija.

Svarbią dieną VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose atidaryta ir prof. dr. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorija.

Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat vyko diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijoje dalyvavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Diskusijos pradžioje iškeltas esminis klausimas – ar mes kaldiname, ar kaltiname? – tapo gairėmis visam vakarui. Kaltinti – lengviausia. Dažnai linkstame ieškoti kaltų: netinkamų sprendimų, sistemos klaidų ar visuomenės sąmoningumo stokos. Tačiau kaltinimai užveria mus pasyvumo rate. Tuo tarpu kaldinimas – tai veikimas, kūrimas ir pokytis, kurį galime inicijuoti kiekvienas iš mūsų.

Vienas iš prasmingiausių „kaldinimo“ būdų – gamta grįsti sprendimai. Jie skatina ne tik tausoti gamtą, bet ir pasitelkti ją kaip partnerę kuriant sveikesnę, darnesnę aplinką žmogui ir bendruomenei. Šie sprendimai tampa tiltu tarp ekologijos, švietimo, kultūros ir vietos iniciatyvų.

Dr. Indrė Ruškytė pristatė šalia universiteto kuriamą arboretumą – tai ne tik augalų kolekcija, bet ir atvira, įtraukianti erdvė gamtos pažinimui, aplinkosauginėms edukacijoms bei bendruomenės telkimui. Ši erdvė jau dabar tampa gyvu pavyzdžiu, kaip miestelio aplinka gali prisidėti prie ekologinio sąmoningumo ugdymo ir būti gamta grįstų sprendimų dalimi.

Miško pedagogikos svarbą ir gamtos poveikį žmogaus fizinei bei emocinei gerovei aptarė dr. Jolanta Stankevičiūtė. Ji kalbėjo apie būtinybę sugrąžinti vaikus ir suaugusiuosius į gamtą – ne tik kaip rekreacijos, bet ir kaip pažinimo erdvę. Gamtos stebėjimas, buvimas miške, mokymasis per patirtį stiprina ryšį su aplinka ir ugdo atsakingus piliečius. Miško pedagogika taip pat yra viena iš gamta grįstų švietimo krypčių, grąžinančių žinias į gyvą, autentišką aplinką.

Diskusijoje aktyviai įsitraukė ir Akademijos bendruomenės nariai – dalijosi idėjomis, klausimais ir pasiūlymais, kaip miestelio bendruomenė galėtų vieningai įsijungti į gamtos saugojimo iniciatyvas, kultūrinius renginius, švietėjiškas veiklas ir tvarumo projektus. Buvo aptartos galimos erdvės gamtos pažinimui, būdai įtraukti vaikus į miško pedagogikos programas bei pasidalinta asmeninėmis istorijomis apie buvimą gamtoje.

Užmegzti nauji ryšiai, įvardintos bendros vertybės ir užsidegimas veikti – visa tai leidžia tikėti, kad šios diskusijos atgarsiai virs prasmingais darbais. Juk kiekvienas mūsų žingsnis gali būti kaldinimas – kuriantis, įkvepiantis, vedantis į pokytį. O gamta grįsti sprendimai – tai galimybė veikti čia ir dabar, kartu kuriant darnią, laimingą žemę tiek sau, tiek ateities kartoms.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros 30-metis: su privilegija ir atsakomybe kurti tvarų rytojų

Kovo 19 dieną į Raudondvario dvarą rinkosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė, partneriai ir bendraminčiai. Gamtos apsuptyje, istoriniame pastate, buvo paminėtas Aplinkos ir ekologijos katedros 30 metų veiklos jubiliejus. Per eilę metų spėta nuveikti visa puokštė prasmingų darbų, atlikta reikšmingų mokslinių tyrimų, išugdyta ne viena jaunoji profesionalių specialistų karta.

Žengiant sąmoningumo keliu – svarus mokslininkų indėlis

Renginio-konferencijos „TVARUMO TRAJEKTORIJOS: ekologijos studijos, tyrimai ir gamta grįsti sprendimai“ dalyviams sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad Aplinkos ir ekologijos katedros įgyvendinamos įvairios ekologinės iniciatyvos yra itin svarbios. „Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai yra subrendę pasiūlyti sprendimus ne tik Lietuvai ir Europai, bet ir kitoms šalims, kad mūsų ekologiniai sprendimai būtų racionalūs visame pasaulyje. Mokslininkai svariai prisideda prie kultūrinio sąmoningumo didinimo – švietimas ir visuomenės informavimas apie ekologijos svarbą, didesnį pilietinį įsitraukimą į ekologines iniciatyvas yra labai svarbu spendžiant globalias problemas. Šiuo metu ekologiniai principai itin svarbūs išsaugant biologinę įvairovę, saugant nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, skatinant racionalų gamtos išteklių naudojimą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Renginio metu Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pristatė kartu su VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. dr. Vitu Marozu parengtą pranešimą „Ekologijos studijų raida ir perspektyvos VDU Žemės ūkio akademijoje“.

Prof. dr. L. Česonienė džiaugėsi paminėti ypatingą dieną susirinkusiu gausiu kolegų, buvusių darbuotojų, absolventų, partnerių, bendraminčių būriu. Ekologija – tai ne tik akademinis mokslas, bet ir gyvenimo būdas, leidžiantis ieškoti darnių sprendimų aplinkosaugos srityje. Aptardama kelis dešimtmečius trunkančią ekologijos studijų raidą, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja pastebėjo, kad plečiantis kolektyvui, daugėjant išugdytų jaunųjų profesionalų skaičiui, nuolatos išliko tvirtas vertybių pagrindas – kiekvienas esame atsakingas už mus supančią aplinką ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje

Ekologija nėra tik teorinė disciplina, bet apima įvairius praktinius aspektus – nuo gamtos apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo iki tvarios energetikos, žiedinės ekonomikos, ekologinio ūkininkavimo ir aplinkosaugos politikos.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su šalies aplinkosaugos situacijos pokyčiais, mokslo ir švietimo sistemos vystymusi, taip pat globaliomis ekologinėmis ir tvarumo problemomis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ekologijos studijos Lietuvoje tapo vis svarbesnės ir gerokai išsiplėtė, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir tvarumo iššūkius. Ekologijos mokslo pagrindai Lietuvoje buvo pradėti dėstyti dar sovietmečiu, kai aplinkosaugos klausimai dar nebuvo tokie aktualūs kaip dabar. Tačiau pradėti dėstyti ekologijos kursai ir užsiėmimai buvo pirmieji žingsniai ekologijos studijų raidoje. Pirmieji ekologijos kursai buvo orientuoti į gamtos išteklių valdymą ir apsaugą. Po nepriklausomybės atkūrimo ekologijos studijos pradėjo iš esmės plėstis. Lietuvoje vyko spartus perėjimas nuo centrinės planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos, ir aplinkos apsaugos klausimai tapo svarbesni tiek valstybės, tiek pilietinės visuomenės lygmeniu. Šiuo laikotarpiu Lietuva pradėjo priimti tarptautinius aplinkosaugos standartus ir pradėjo aktyviau dalyvauti tarptautinėse ekologinėse iniciatyvose, tokiuose kaip Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Aplinkos programos.

Ekologijos studijų programa buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar – VDU ŽŪA) 1995 m. Ši programa buvo orientuota į ekologiją ir aplinkos apsaugą žemės ūkio kontekste, siekiant parengti specialistus, kurie galėtų dirbti tvaraus žemės ūkio, gamtos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo srityse. Tai buvo svarbus žingsnis plėtojant ekologijos studijas Lietuvoje, atsižvelgiant į augančią aplinkosaugos ir tvarumo reikšmę. Su Miškų ir ekologijos fakultetu glaudžiai susijusios ir ekologijos, gamtosaugos, aplinkosaugos studijos. Dar 1976 m. doc. Algirdas Navasaitis sudarė gamtosaugos studijų dalyko programą, o nuo 1984 m. Bendroji ekologija ir gamtos apsauga pradėta dėstyti visoms universiteto studijų programoms (doc. Algirdas Navasaitis, doc. Slavomiras Mirinas, doc. Edmundas Bartkevičius). 1994 m. pirmieji studentai priimti į Taikomosios ekologijos I pakopos studijų programą (2002-2010 m. – Ekologijos studijų programa). Pokyčiai atsispindėjo ir fakulteto struktūriniuose padaliniuose. 1987 m. Miškininkystės katedra buvo pavadinta Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra.

Ekologijos krypties studijas kuravo Ekologijos katedra, vėliau Aplinkos ir ekologijos institutas (katedra). Pirmoji Ekologijos katedros vedėja buvo prof. dr. Vida Rutkovienė (1995–2003). Ekologijos katedrai vėliau Aplinkos ir ekologijos institutui vadovavo (2003–2018) prof. dr. Vitas Marozas, nuo 2018 m. – prof. dr. Laima Česonienė.

Į ekologijos studijas pirmieji studentai buvo priimti 1994 m., o pirmoji bakalaurų laida išleista 1998 m. Studentai, pasirinkę ekologijos studijas, įgyja išsamių žinių iš ekologijos, aplinkotyros, aplinkos apsaugos teorijos, miškų, laukų ir vandenų ekosistemų pažinimo. Po dviejų metų galima buvo rinktis miško ekologijos, agroekologijos ir hidroekologijos specializacijas. Nuo 1996 m. pradėti rengti ekologijos magistrai. 2022 m. buvo atnaujinta magistrantūros studijų programa, pakeistas jos pavadinimas į Ekologija ir klimato kaita (buvo Taikomoji ekologija).

2000-aisiais ekologijos studijos Lietuvoje tapo dar populiaresnės, nes globalios ekologinės problemos, tokios kaip klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir tarša, tapo vis didesniu iššūkiu tiek šalies, tiek pasaulinės bendruomenės mastu. Universitetai pradėjo plėtoti įvairias specializacijas, susijusias su ekologija, tokias kaip aplinkos inžinerija, ekologinė analizė ir monitoringas, tvarus žemės ūkis, gamtos apsaugos politika ir kt. Ekologijos studijų raida Lietuvoje rodo aiškų šios srities mokslo ir švietimo vystymąsi ir prisitaikymą prie globalių iššūkių. Ateityje ekologija ir tvarumas bus vis svarbesni, todėl tikėtina, kad ekologijos studijos toliau plėsis ir taps dar labiau integruotos į įvairias mokslo ir praktikos sritis, kaip ir į valstybės aplinkosaugos politiką bei pasaulinį vystymąsi. Karjeros galimybės ekologijos srityje – dirbti tarptautinėse organizacijose, ekologiniuose ūkiuose, aplinkosaugos konsultacijų įmonėse, valstybinių ir privačių organizacijų institucijose, taip pat moksliniuose tyrimuose ir technologijų kūrime.

Gyventi darnoje su gamta – kiekvieno pareiga

Renginį kartu su magistrantu Haroldu Čekavičiumi vedusi Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė dėkojo visiems, savo darbu, tyrimais ir kasdienėmis pastangomis prisidedantiems prie ekologijos mokslo plėtros ir tvarumo idėjų sklaidos. „Tegul ši konferencija tampa ne tik akademinių diskusijų erdve, bet ir įkvėpimo šaltiniu naujiems sprendimams, kurie kurs harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtos“, – kalbėjo konferencijos vedėja.

Renginio metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėjas dr. Genadijus Vorobjovas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvui įteikė sveikinimo raštą už reikšmingą indėlį kuriant ateities Lietuvą.

Visuomenininkas, socialinių iniciatyvų kūrėjas, pokyčių ir tvarumo idėjų lyderis Giedrius Bučas konferencijos dalyvius kvietė pamąstyti: „Išsaugoti negalime atsitraukti. Kur padėti kablelį?“. Pėsčiomis apėjęs Lietuvą, G. Bučas su komanda ryžosi dar vienai reikšmingai iniciatyvai – pėsčiomis apeiti Baltijos jūrą.

Pasak G. Bučo, kiekvienas asmeniškai turime prisiimti atsakomybę už tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. „Visuomenei iš esmės būtina pakeisti savo mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas „aš“ esame atsakingas už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje – keisdami savo įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“, – pokyčiams kvietė visuomenininkas.

Šiandienos veiksmai lemia, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj

Aplinka – gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, o šiuos pokyčius būtina stebėti ir analizuoti. Viena iš sričių, padedančių suprasti šiuos procesus, yra aerobiologija – mokslas, nagrinėjantis ore esančias biologines daleles ir jų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos prof. dr. Ingrida Šaulienė renginio metu pristatė pranešimą „Aerobiologijos tyrimai aplinkos pokyčių vertinimui: ekologinių ir sveikatos rizikų analizė“. Aerobiologiniai tyrimai leidžia įvertinti ne tik ekologinius pokyčius, bet ir jų sąsajas su klimato kaita, žmonių sveikata ir tvarumo iššūkiais. Savo tyrimų lauką pristačiusi mokslininkė prof. dr. I. Šaulienė dar kartą patvirtino, kad aerobiologija ir aplinkos pokyčių vertinimas yra būtini žingsniai siekiant išsaugoti mūsų ekosistemas. Tai priminimas, kad mūsų veiksmai šiandien lemia, kokioje aplinkoje gyvens ateities kartos.

Jūros ekosistemos išsaugojimui – inovatyvūs sprendimai

Baltijos jūra – viena jautriausių ekosistemų mūsų regione, kuriai nuolatiniai aplinkos pokyčiai ir žmogaus veikla kelia didžiulius iššūkius. Norint užtikrinti jos ateitį, būtina ne tik tyrinėti esamas problemas, bet ir kurti inovatyvius sprendimus, galinčius padėti išsaugoti jūros ekosistemą.

Klaipėdos universiteto profesorė, Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės MB „Inobiostar“ įkūrėja ir vadovė dr. Tatjana Paulauskienė konferencijoje pristatė pranešimą „Nuo idėjos iki inovacijos švarios Baltijos jūros link“.

Prof. dr. T. Paulauskienė drauge su kolegų mokslininkų komanda yra išradusi aplinkai draugiškų naftos išsiliejimų jūroje valymo sprendimų. Mokslininkės darbai, susiję su jūros taršos mažinimu, inovatyviais sprendimais ir ekologinėmis iniciatyvomis, rodo, kad mokslas gali būti ne tik žinių šaltinis, bet ir praktinis įrankis mūsų aplinkos gerinimui.

Tvarus vystymasis ir gamtos apsauga – dvi neatsiejamos sąvokos

Tvarus vystymasis – tai daugiau nei vien tik sąvoka. Tai kryptis, kuria turime judėti, kad užtikrintume subalansuotą žmogaus ir gamtos santykį. Aplinkos apsauga yra pirmas žingsnis, tačiau be nuoseklių sisteminių sprendimų ir inovacijų ji negali virsti ilgalaikiais pokyčiais.

Konferencijoje Kauno technologijos universiteto prof. dr. Linas Kliučininkas pristatė pranešimą „Nuo gamtos apsaugos iki tvaraus vystymosi“. Šių dienų pasaulis susiduria su daugybe iššūkių: klimato kaita, taršos problema, išteklių pereikvojimu. Tačiau mokslas ir technologijos gali tapti raktu į darnią ateitį.

Minint 30 metų veiklos jubiliejaus sukaktį, Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvą ir visus konferencijos dalyvius sveikino Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai.

Ekologijos mokslas neapsiriboja teorinėmis žiniomis – tai kryptis, formuojanti atsakingą visuomenę ir skatinanti pokyčius, kurių rezultatai matomi tiek gamtoje, tiek kasdieniame žmogaus gyvenime. Todėl itin svarbu rengti aukštos kvalifikacijos ekologijos specialistus, gebančius derinti mokslinius tyrimus su praktiniais sprendimais. Šią misiją sėkmingai vykdo Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvas, ugdydamas Taikomosios ekologijos bakalaurus bei Ekologijos ir klimato kaitos magistrus – profesionalus, kurie kurs darnią ir atsakingą ateitį. Jų rankose – ne tik mokslas, bet ir realūs veiksmai, galintys keisti pasaulį. Tęstinė katedros veikla ir toliau stiprina ekologinį sąmoningumą, kviesdama visus prisidėti prie darnios ir tvarios ateities kūrimo.

VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas

Balandžio 2 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 217 aud. vyks VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti ir susipažinti kaip planuojama atnaujinti VDU ŽŪA parką bei pasidžiaugti laukiančiais pokyčiais.

Susitikimo dalyvių registracija

Minint Tarptautinę miškų dieną – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos atidarymas

Kovo 21 d. 14 val., minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyks Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos „Miškas – pasaulio medis“ atidarymas.
Tapybos darbai įkvėpti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo pasakojimų apie mišką ir miškininko profesiją!

Kas? M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“
Kur? VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Centrinių rūmų 4 aukšto fojė
Kada? Kovo 21 d. 14 val.

Parodos organizatoriai – Valstybinė miškų tarnyba ir Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla – kviečia balsuoti už labiausiai patikusius piešinius.

Paroda VDU ŽŪA eksponuojama iki balandžio 14 d.

Atsinaujinęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ tapo dar labiau patrauklus motyvuotiems moksleiviams

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo atstovais vystomas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ įgauna pagreitį: Akademijoje jau įvyko pirmieji du iš 15 šalies savivaldybių – Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r., Kazlų Rūdos sav., Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r. – atvykusių moksleivių susitikimai su VDU ŽŪA mokslininkais. Netrukus projekto dalyviai bus laukiami dar viename – trečiajame – susitikime Akademijoje, vėliau lankysis agrosektoriaus įmonėse, o gegužę pasitiks švęsdami pasiektą projekto finišo liniją ir iškilmingai atsiimdami projekto baigimo pažymėjimus VDU Žemės ūkio akademijoje.

Šiais metais projektas moksleivius pasitiko atsinaujinęs

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė džiaugiasi jau devintus metus organizuojamo edukacinio projekto raškomais vaisiais – projektas kasmet pasižymi vis didesne kokybe, motyvuotų moksleivių noru tobulėti ir mokytis iš savo srities profesionalų.

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė

„Šiais metais projektas, skirtas 10–12 klasių moksleiviams, dalyvius pasitiko atsinaujinęs. Atsižvelgus į bendradarbiaujančių savivaldybių ir moksleivių grįžtamąjį ryšį remiantis ankstesnių metų potyriais, siekiant išsigryninti tikslinę, labiausiai suinteresuotą moksleivių grupę, kuri būtų labiausiai susidomėjusi VDU ŽŪA siūlomomis mokslo kryptimis, taip pat siekiant dar didesnės susitikimų kokybės, šiemet, siekiantiems dalyvauti projekte, įvesta motyvacinė registracijos anketa, padedanti pažinti save, atrasti motyvacijos ir numatyti dominančią mokslo / studijų kryptį. Ankstesniais metais I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėdavo pasirinkti vieną klasę iš pasiūlytų keturių. Šiais metais I lygio programos dalyviai pirmojo ir antrojo susitikimų metu turėjo galimybę „pasimatuoti“ visas keturias – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos – klases. Taip moksleiviai galėjo susipažinti su visa VDU Žemės ūkio akademija, studijų galimybėmis ir mokslininkų vykdomais tyrimais“, – projekto pokyčius komentuoja dr. B. Medveckienė.

Moksleiviai projekto pokyčius jau spėjo įvertinti teigiamai. Pasak projekto vadybininkės, nors prieš apsilankydami Akademijoje dalis jaunuolių buvo tvirtai nusprendę, kurią kryptį norėtų rinktis, tačiau sudalyvavę visų keturių klasių susitikimuose džiaugėsi įgyta patirtimi. „Po susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais moksleiviai džiaugėsi „prisilietę“ prie visų keturių Akademijos fakultetų: turėjo galimybę pajausti, kuo gyvena kiekvienas fakultetas, bendruomenė ir mokslininkai“, – atsiliepimus komentavo VDU ŽŪA atstovė.

Šiais metais projekte iš viso dalyvauja apie 700 moksleivių. I lygyje – 438, II – lygyje 262 moksleiviai. Prie pernai metais dalyvavusių 9 rajonų (Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r.) šiemet prisijungė dar 6 (Kazlų Rūdos sav, Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r.).

Projekto dalyviams – plačios aprėpties verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų, ekologijos užsiėmimai

Šiais metais pirmojo ir antrojo vizito į Akademiją metu projekto dalyvių laukė gausi susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais programa. „Susitikimų metu vystomos temos atspindi VDU ŽŪA mokslininkų vykdomus tyrimus, Akademijos siūlomas studijų programas. Mums itin svarbu, kad moksleiviai į mokslo aktualijas ir inovacijas galėtų pažvelgti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėjo galimybę sužinoti, kaip nepasiklysti šiuolaikinių finansų labirintuose, kaip planuoti ir valdyti savo finansus. Susitikimų metu kalbėta ir globaliomis temomis, pavyzdžiui, apie maisto švaistymo problemą. Projekto dalyviai taip pat aiškinosi, kaip gimsta žaliosios erdvės; kokią informaciją galima sužinoti iš medžio pjūvio; kaip žemės ūkyje veikia įvairi įranga ir technika – moksleiviai susipažino, kaip nuimamos įvairios grūdinės kultūros; gilino žinias apie temperatūrą ir aiškinosi, kaip ją išmatuoti. Vizito Akademijoje metu laboratorijose moksleivių taip pat laukė įdomios užduotys: čia jie tyrinėjo įvairias žaliavas, susipažino su augalų auginimu terpėse. Praktinės užduotys laukė ir susitikimo metu, kur kalbėta apie žemės ir nekilnojamo turto reikšmę“, – pasakoja dr. B. Medveckienė.

Projekto tęstiniame – II lygyje – dalyvaujantys moksleiviai, pildydami motyvacinę registracijos anketą, buvo paprašyti įvardyti, kurią klasę – Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų ar Ekologijos – klasę pageidauja rinktis. II lygyje moksleiviai gilina atitinkamos srities kompetencijas rengdami pasirinktos – verslo, savivaldos ar ŽŪA dėstytojų – pasiūlytos temos projektus, kuriose, mentoriaujant VDU ŽŪA dėstytojams, sprendžia probleminį klausimą ir ieško galimų sprendimų. Pirmojo susitikimo metu moksleiviai buvo supažindinti su pasirinktos krypties projekto tikslu, uždaviniais ir rengimu. Projekto dalyviai taip pat buvo pakviesti klausytis paskaitų / dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurių tematika buvo pritaikyta pagal vieną iš keturių pasirinktų klasių.

„Verslumo klasę pasirinkę moksleiviai gilino žinias finansų srityje, dalyvavo išmanumo turnyre ir analizavo šalies ekonomikos subtilybes. Inžinerijos klasės moksleiviai susipažino su kosmoso technologijomis, skirtomis žemės ūkio mašinų valdymui; brėžinių rengimu; medžiagų mechaninių charakteristikų tyrimais; dronais ir kita inžinerijos srities įranga. Gamtos mokslų klasės moksleiviai susitikimų metu gamino kokteilius, naudodami liofilizuotas medžiagas, ir nustatinėjo kokteilių maistinę vertę; susipažino su kontroliuojamos aplinkos daržininkyste; susipažino su fiziologiniais procesais augaluose; atliko maisto produktų juslinę analizę. Moksleiviai taip pat vyko į VDU ŽŪA Bandymų stotį, kur susipažino su vykdoma veikla ir atliekamais tyrimais. Ekologijos klasę pasirinkusieji projekto dalyviai aiškinosi vandens ekosistemos pokyčius, nuotolinio tyrimo metodus aplinkotyroje; susipažino su miškų genetika; analizavo, kaip rūgštingumas veikia maisto skonį; aiškinosi, kaip aplinka veikia žmogaus sveikatą; gilino žinias apie chemines medžiagas; analizavo paukščių buveines ir kitą sparnuočių specifiką“, – moksleiviams pasiūlytų patirčių sąrašą komentuoja VDU ŽŪA atstovė.

Moksleiviai džiaugiasi įgyta patirtimi

Vasario 26 d., antrojo vizito į Akademijoje metu, moksleiviai ir juos lydintys mokytojai taip pat buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA Karjeros dienoje „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“. Renginys subūrė kelis šimtus moksleivių ir studentų, kurie turėjo galimybę aplankyti 28 įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų stendus.

Renginio metu į Akademiją moksleivius atlydėjusi Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Raudonienė džiaugiasi edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ kuriama pridėtine verte. „Moksleiviai, dalyvaudami šiame projekte, tobulina įgūdžius ir įvairias kompetencijas. Ypač moksleivius žavi galimybė atlikti laboratorinius darbus. VDU ŽŪA dėstytojų paskaitos naudingos bendram išprusimui ir gilinant turimas žinias. Moksleiviai į Akademiją važiuoja itin noriai o po kiekvieno vizitodžiaugiasi įgyta patirtimi ir laukia kitų susitikimų. Projekte dalyvaujame trečius metus. Būna, kad II lygį pasirinkę moksleiviai artėjant projektinių darbų pristatymui turi nuogąstavimų – tačiau viešasis kalbėjimas taip pat itin naudingas: taip moksleiviai turi galimybę įveikti save, o vėliau jie džiaugiasi įgyta patirtimi“, – teigia B. Raudonienė.

Trečius metus projekte dalyvaujančios Plungės „Saulės“ gimnazijos karjeros specialistė Irena Norgėlienė antrina B. Raudonienei – moksleiviai noriai vyksta į Akademiją ir džiaugiasi projekto teikiamomis naudomis.

„Moksleiviai turi galimybę pažinti VDU ŽŪA, dėstytojus, bendruomenę, čia vykdomus mokslinius tyrimus. O vėliau, baigę mokyklą, studijoms jie gali pasirinkti tai, su kuo jau yra susipažinę. Džiaugiamės ir projekto naujiena – motyvacine registracijos anketa. Į Akademiją atvyksta motyvuoti moksleiviai. II lygyje dalyvaujantys moksleiviai galimybę atlikti projektinį darbą vertina teigiamai – jiems tai yra įdomu. Yra ir moksleivių, jau galvojančių apie studijas VDU Žemės ūkio akademijoje“, – teigia I. Norgėlienė pridurianti, kad kol kas tarp dažniausiai ateities studijoms norimų pasirinkti sričių iš studentų lūpų skamba agronomijos ir inžinerijos krypčių pavadinimai.

Įsibėgėjant pavasariui – dar daugiau patirčių

Kovo 28–29 d. projekto I ir II lygio moksleiviai į Akademiją atvyks jau trečiąjį kartą. Čia jaunuoliai ir juos lydintys pedagogai lankysis VDU ŽŪA organizuojamoje parodoje „Ką pasėsi… 2025“, kur turės galimybę susipažinti ir pabendrauti su agrosektoriaus įmonėmis, klausyti parodos metu vykstančių seminarų. I lygio moksleivių taip pat laukia seminaras „Tu – lyderis?/!“. Šio vizito metu II lygio moksleiviai, vykdantys pasirinktos krypties projektą, turės galimybę dar kartą gyvai susitikti su VDU ŽŪA dėstytojais ir užduoti rūpimus klausimus.

Ir tai – dar ne visos projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ siūlomos galimybės. „Pavasarį moksleivių laukia dar vienas susitikimų ciklas – „Diena su agrosektoriaus lyderiais“. Jaunuoliai ir juos lydintys mokytojai lankysis agrosektoriaus įmonėse ir susipažins su įmonių vystoma veikla, sužinos, kokių kompetencijų reikia ateities profesionalams ir apžvelgs perspektyvios karjeros galimybes. Ugdymo įstaigos taip pat turi galimybę agrosektoriaus lyderius kviesti atvykti į mokyklas“, – projekto naudas aptaria dr. B. Medveckienė.

Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždaromasis renginys vyks gegužės 16 d. „Tądien projekto dalyvius kviesime apsilankyti VDU Studijų festivalyje. Moksleivių lauks fakultetų ir įvairiausių pramogų erdvė. Mokytojams taip pat skirsime dėmesį – VDU Studijų festivalyje juos kviesime klausyti seminarą, dalyvauti kitose festivalio veiklose. Gegužės 16 d. II lygio moksleiviai Akademijoje taip pat pristatys viso projekto metu vykdytus pasirinktos krypties projektus, o po jų visus projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvius pakviesime į iškilmingą renginį, kur bus paskelbti geriausi projektai, moksleiviams bus įteikti programos įvykdymo pažymėjimai, o mokytojams – kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai“, – sako edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė.

Akimirka iš 2023–2024 m. m. projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždarymo renignio

Minint Kovo 11-ąją apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais liudijantys tikrąją nepriklausomybės dvasią

Šiandien žodis „laisvė“ – kaip niekada reikšmingas. Laisvė – tai tvirtas pamatas, ant kurio kuriama mūsų valstybė, bendruomenė ir asmeninė atsakomybė už ateitį. Minint 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko kasmetinis Kovo 11-osios minėjimas, kurio metu apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais ir ypatingais pasiekimais kuriantys inovatyvią, darnią ir tvarią Akademiją. Šių žmonių indėlis į šviesią Lietuvos ir pasaulio ateitį dar kartą liudija apie tikrąją nepriklausomybės dvasią, kuri šiandien itin gaji.

Galimybė būti savimi savo valstybėje – neįkainojama vertybė

Susirinkusius į iškilmingą renginį sveikinusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė tiems, kurie prieš 35 metus drąsiai visam pasauliui pareiškė: „Norime būti laisvi“, kvietė nuoširdžiai padėkoti. Šiandien turime neįkainojamą vertybę – galimybę būti savimi savo valstybėje.

„Laisvė – tai didžiausia galimybė gyventi ir kurti. Nepriklausomai nuo to, kuria kalba kalbame, kokie mūsų tikėjimo ar kultūrų skirtumai ir ypatumai, nepriklausomoje valstybėje tai garantuota galimybė kurti tai, ką norime ir kuo tikime, tai galimybė gyventi taip, kaip manome esant geriausia, tai galimybė prisidėti prie savo gimtojo miesto ir savo šalies dabarties bei ateities ir klestėjimo. Ši diena yra tarsi atramos taškas, į kurį atsirėmę galime iš naujo išgyventi vienybę. Yra kas mus vienija, nors ir esame skirtingi. Turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Yra už ką ir prieš ką esame atsakingi. Tai Lietuva – mūsų Tėvynė, mums dovanota ir patikėta. Vėl įkvepiame laisvės, kuri turi atsakomybės skonį. Vėl kartojame sau, kad esame tiek laisvi, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir vieni už kitus. Šios atsakomybės neįmanoma perduoti tik kitiems, kaip ir negalima jos reikalauti vien iš kitų. Per maža ją kai kada prisiminti ar kitiems priminti, nes tik įgyvendinant ją kasdienybėje laikosi ir auga Lietuva. Lietuvos tvirtumui ypač svarbus jos žmonių tarpusavio ryšys“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Motyvuotiems studentams skirtos skatinamosios stipendijos

VDU Žemės ūkio akademijos studentai – tai tvarios ateities kūrėjai, kuriems rūpi, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. Studentų ateičiai neabejingi Akademijos partneriai jaunosios kartos atstovams renginio metu įteikė skatinamąsias vardines stipendijas. VDU ŽŪA absolventų Ievos ir Arno Radzevičių stipendija įteikta studijų programos Agronomija pirmakursei Rasai Šiuliokaitei.

UAB „Nando“ skatinamąsias vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentams: ketvirtakursei Gabijai Žilytei, antrakursiui Mantui Liucvaikiui, antrakursei Mildai Galminaitei.

VDU ŽŪA partneriai AB „East West Agro“, kasmet prisidedantys skatinant motyvuotą ir veržlią jaunąją kartą, vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentėms – trečiakursei Aurelijai Balsytei, ketvirtakursei Kotrynai Veikalaitei ir studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentams – trečiakursiui Pauliui Marcinkui ir ketvirtakursiui Dovydui Mikulskiui.

Geriausia investicija yra investicija į žinias. Motyvuotiems studentams, savo žinių kelią tiesti pasirinkusiems VDU ŽŪA, iškilmingo renginio metu vardines stipendijas skyrė ir Akademijos partneriai UAB „Nordzucker Business Services“. Skatinamosiomis įmonės stipendijomis apdovanoti studijų programos Apskaita ir finansai ketvirtakursiai Karolina Štilpaitė, Augustė Kačerauskaitė, Paula Rimkutė, trečiakursė Ieva Kavaliauskaitė ir antrakursis Žanas Muchinas.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatinamąsias stipendijas skyrė studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pirmakursei Agnei Kasputytei ir trečiakursei Gabijai Viktorijai Rumeikaitei.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė Kauno valstybinio teatro solistai Iveta Kalkauskaitė, Andrius Apšega ir pianistas Dominykas Šimonis.

Nominacijų apdovanojimai

Nominacija „Metų mokslo įvertinimas“

Nominacija įteikta VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stočiai – už Kauno rajono mero padėką bei gautą nominaciją „Metų ūkis 2024“, skirtą už ilgametį darbą vykdant mokslinius tyrimus bei dalinantis žiniomis, indėlį į žemės ūkio pažangą.

Nominacija „Metų projektas“

Metų projektu tapo projektas „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis“. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komandos projekto vadovė vyresn. m. d. dr. Vaida Steponavičienė ir projekto vykdytojai: vyr. m. d., prof. dr. Vaclovas Bogužas, vyr. m. d., prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys.

Nominacija „Metų pradedantysis tyrėjas“

Nominacija įteikta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros magistrantui Mantui Brazauskui – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus.

Nominacija „Metų darbuotojas“

Nominacija apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų administratorė Aušra Vitkauskienė – už nuolatinę pagalbą, atsakingumą, geranoriškumą, pozityvų požiūrį ir nuoširdų bendradarbiavimą.

Nominacija „Metų nacionalinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkių komandos – vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitos Kulaitienės, m. d., doc. dr. Dovilės Levickienės ir m. d., doc. dr. Nijolės Vaitkevičienės – bendradarbiavimui su verslo įmone UAB „SoTU SoTU“ – už kuriamus inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės, sveikatai palankius maisto produktus, turinčius funkcinių ir medicininių savybių normaliai žarnyno funkcijai palaikyti.

Nominacija „Metų tarptautinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriui, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Ryčiui Skominui – už reikšmingą tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio universitetais ir verslo parneriais.

Nominacija „Metų dėstytojas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Dovilė Levickienė – už studentų vertinimus, dėstymo kokybę vedant paskaitas ne tik lietuviams, bet ir vizituojantiems studentams iš užsienio, studijų programų populiarinimą vedant įvairius užsiėmimus jaunajai kartai;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros d dr. Jurgita Zaleckienė – už puikią studijų kokybę, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, nuoširdų bendravimą su studentais, atsakingai atliekamas Žemės ūkio verslo vadybos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkės pareigas, įsitraukimą į studijų programų viešinimo darbus;
Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katerdos vedėja, doc. dr. Jolanta Valčiukienė – už pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis mokslo ir studijų institucijomis ir studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei..
Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė – už nuoširdų darbą su studentais, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, intensyvių „Erasmus+“ kursų organizavimą.

Nominacija „Metų studentas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agronomijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė Erika Jakienė – už nuoširdų atsidavimą, žinių siekimą, pozityvumą ir gebėjimą burti aplinkinius bendriems tikslams, aktualių mokslinių tyrimų vykdymą, aktyvų VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą, prisidėjimą prie edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ veiklų, narystę Agronomijos fakulteto taryboje bei studentų atstovybės VDU fakultetų taryboje;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai 3 kurso studentė Rugilė Gudaitienė – už puikius studijų rezultatus, aktyvų įsitraukimą į mokslinę veiklą;
Inžinerijos fakulteto Bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 kurso studentas Vidmantas Trumpius – už puikius studijų rezultatus ir puikiai vykdomas grupės seniūno pareigas;
Miškų ir ekologijos fakulteto Bakalauro studijų programos Miškininkystė 3 kurso studentė Margarita Žemaitytė – už puikius studijų rezultatus.

Studijų metodinių priemonių konkurso apdovanojimai

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Viktorija Vaštakaitei-Kairienei, jaunesn. m. d., dr. Jūratei Staveckienei, doc. dr. Jurgitai Kulaitienei – už laboratorinį ir demonstracinį stendą „Inovatyvūs daržovių auginimo metodai kontroliuojamoje aplinkoje“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovui Bogužui, doc. dr. Linai Marijai Butkevičienei, vyr. lekt. dr. Jovitai Balandaitei – už sėjomainų kolekciją „Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Metodinių leidinių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Ilonai Vagusevičienei, prof. dr. Kęstučiui Romaneckui, doc. dr. Vytautui Liakui, prof. dr. Zitai Kriaučiūnienei – už vadovėlį „Augalų produktyvumas“ (sudarytojas prof. P. Duchovskis). Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso apdovanojimai

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje I-oji vieta skirta: Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesoriui, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. akademikui dr. Egidijui Šarauskiui, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Zitai Kriaučiūnienei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Davut Karayel, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Vilmai Naujokienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Išmaniųjų žemės ūkio technologijų ir mašinų poveikis dirvožemiui, augalams ir aplinkai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje II-oji vieta skirta: Bioekonomikos tyrimų instituto ir Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitai Kulaitienei, m. d., doc. dr. Nijolei Vaitkevičienei, m. d., doc. dr. Dovilei Levickienei, jaunesn. m. d., asist. dr. Mariui Lasinskui – už mokslo produkcijos rinkinį „Abiotinių ir biotinių veiksnių įtaka augalinės žaliavos ir perdirbimo produktų kokybei“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje III-oji vieta skirta Bioekonomikos tyrimų instituto ir Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyresn. m. d., prof. dr. Kęstučiui Navickui, vyresn. m. d., doc. dr. Kęstučiui Venslauskui, m. d., asist. dr. Mantui Rubežiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, diegiant efektyvias organinių atliekų perdirbimo technologijas“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje I-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Kristinai Lekavičienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Inovatyvūs sprendimai žemės ūkyje ir jų įtaka aplinkai“. Laimėtojai skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje II-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. laborantei, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Jūratei Staveckienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Sunokimo tarpsnio ir genotipo įtaka kiauliauogės (Solanum sp.) vaisių fitocheminei sudėčiai“. Laimėtojai skirtas diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje III-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros asistentui, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Linui Jurevičiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės integravimas efektyviam hidroenergetikos išteklių vertinimui ir vandens saugyklų valdymui“. Laimėtojui skirtas diplomas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Startuoja pirmoji unikalios perkvalifikavimo programos grupė – VMU kviečia meilę miškui paversti savo profesija

Šių metų pradžioje Valstybinių miškų urėdija pakvietė gamtą mylinčius ir apie prasmingą darbą svajojančius žmones registruotis į profesijos perkvalifikavimo programą. Ji suteikia galimybę įgyti vertingų miškininkystės žinių ir prisijungti prie profesionalių miškininkų komandos – tapti girininkijos specialistais. Programą organizuoja VMU kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Užimtumo tarnyba. Paskelbus registraciją, net 200 žmonių išreiškė norą keisti karjeros kryptį. Pirmoji mokymų grupė startavo jau kovo 12 d., o antroji bus formuojama rudenį.

„Džiaugiamės dideliu susidomėjimu programa – tai rodo, kad vis daugiau žmonių nori įprasminti savo meilę gamtai bei savo darbu prisidėti prie miškų puoselėjimo. Linkime sėkmės šiandien startavusiems studentams ir būsimiems kolegoms, iki susitikimo miške!“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Ši profesijos perkvalifikavimo programa – puikus ir įkvepiantis žingsnis, suteikiantis galimybę žmonėms, kurie myli gamtą, įgyti vertingų žinių ir prisijungti prie miškininkų bendruomenės. Valstybinių miškų urėdijos kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Užimtumo tarnyba parengta programa atveria naujas karjeros galimybes žmonėms, norintiems prisidėti prie miškų išsaugojimo ir tvarios plėtros. Itin gausus būrys susidomėjusiųjų perkvalifikavimo programa dar kartą įrodo – esame teisingame kelyje: žmonėms rūpi tvari Lietuvos ir pasaulio ateitis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Daugelis programą pasirinkusių asmenų prieš tai su miškininkyste neturėjo nieko bendro, tačiau darbas miškininkystės sferoje buvo jų sena svajonė ir tikslas, kurį dabar jie galės įgyvendinti baigę VMU profesijos perkvalifikavimo programą. Pavyzdžiui, tapti girininkijos specialiste programos dalyvę Dovilę Bakšanskienę paskatino meilė gamtai ir močiutės pavyzdys dar nuo vaikystės. Universitete baigusi verslo vadybą ir pradėjusi profesinę karjerą, Dovilė suprato, kad tai – nėra jos pašaukimas. Su miškininkais programos dalyvė jau buvo užmezgusi ryšį, dalyvaudavo visuomeninėse veiklose, miškasodžiuose, organizuodavo mokinių išvykas į girininkijas. Todėl pamačiusi galimybę dalyvauti programoje, Dovilė iš karto užsiregistravo ir pradėjo siekti savo svajonės. Kita programos dalyvė, Agnė Milevičiūtė, taip pat mato prasmę šioje programoje ir tikisi, kad tapus girininkijos specialiste pavyks sugrįžti arčiau savo šaknų bei nors maža dalele prisidėti prie to, kas mums, kaip visuomenei, turėtų būti labai svarbu.

Kodėl verta rinktis šią programą?

Girininkijos specialisto neformaliojo suaugusiųjų mokymo programa yra finansuojama valstybės. Joje dalyvauti gali bedarbiai arba dirbantys asmenys, turintys aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą su ne mažesne kaip 5 metų darbo patirtimi miškininkystės srityje. Tiek bedarbiams, tiek dirbantiems piliečiams turintiems aukštąjį išsilavinimą, patirtis miškininkystės srityje nėra privaloma. Pasirinkusiems šią perkvalifikavimo programą padengiamos mokymosi paslaugų, kelionės ir apgyvendinimo, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kur teikiamos mokymo paslaugos, išlaidos. Be to, prie programos prisijungusiems, bedarbio statusą turintiems asmenims bus padengtos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Naudinga paminėti ir tai, kad asmenims, prisijungusiems prie šios programos, bus skiriama mokymosi stipendija. Bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie mokymosi metu buvo atleisti iš darbo ir kuriems suteiktas bedarbio statusas bus paskirta 2,83 Eur už mokymosi valandą. O svarbiausia – baigusiems programą bus pasiūlyta girininkijos specialisto darbo vieta bet kuriame Lietuvos regione.

Ko galima išmokti dalyvaujant programoje?

Ši programa yra orientuota į aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymą, suteikiant specifines žinias, kurios asmenims baigus programą ir įgijus girininkijos specialisto kvalifikaciją leis planuoti ir organizuoti miško dauginamosios medžiagos išauginimą, miškų atkūrimą, įveisimą, auginimą ir priežiūrą, darbe pasitelkti inovatyvius medienos išteklių apskaitos metodus, planuoti ir organizuoti racionalų miško išteklių naudojimą. Programa trukmė – 20 savaičių (480 valandų).

Kaip prisijungti?

Norintys savo profesinį gyvenimą susieti su mišku ar sužinoti daugiau apie programą, jos sąlygas bei ateities karjeros galimybes, turėtų kreiptis el. paštu tapk_miskininku@vmu.lt. Taip pat daugiau informacijos rasite Užimtumo tarnybos svetainėje: Parama mokymuisi, Girininkijos specialistas.

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU ŽŪA vyks vėliavos iškėlimo ceremonija ir diskusijų vakaras

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir diskusijų vakare.

12 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų prieigose bus iškeliama Žemės vėliava. Šia Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija Akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.

18 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 auditorijoje vyks diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijos dalyviai: prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Kviečiame dalyvauti!

Organizatoriai VDU ŽŪA: Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra

Prof. dr. Laima ČesonieneEl. p. laima.cesoniene1@vdu.lt

Doc. dr. Anželika DautartėEl. p. anzelika.dautarte@vdu.lt

Doc. dr. Algirdas GavenauskasEl. p. algirdas.gavenauskas@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.