Tarp kandidatų į LMA tikruosius narius – VDU ŽŪA mokslininkai

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas praneša, kad pagal spalio 10 d. paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti kandidatai į akademijos tikruosius narius pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes. Tarp kandidatų – du Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje, kandidatais įregistruoti Algirdas Augustaitis, VDU vyr. mokslo darbuotojas, profesorius, ir Gediminas Brazaitis, VDU profesorius. Abu kandidatus iškėlė VDU Senatas.

Kandidatais taip pat įregistruoti trys VDU mokslininkai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje, kandidate įregistruota Ineta Dabašinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė. Iškėlė VDU Senatas, akademikas Bonifacas Stundžia.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, Zoologijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Algimantas Paulauskas, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Iškėlė VDU Senatas.

Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Audrius Dėdelė, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas. Iškėlė VDU Senatas.

Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Kalėdų simboliu tapusios eglės likimas priklauso nuo mūsų

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia ne pačiom šviesiausiom spalvom. Didžiausią grėsmę žaliaskarėms kelia klimato kaita ir masiniai žievėgraužio tipografo, liaudiškai kinivarpų, antplūdžiai. Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje išsaugotume eglių populiaciją, ir kuo jos svarbios miško biologinei įvairovei, atsako Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.

Vien sumažinti eglių kirtimo amžių nepakanka

Atsižvelgdama į kenkėjų daromą žalą elgynams, Aplinkos ministerija gruodžio pradžioje priėmė sprendimą sumažinti minimalų eglių kirtimo amžių ūkiniuose miškuose iki 61 metų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesoriaus dr. Gedimino Brazaičio, tai nėra problemos sprendimas, o bandymas išvengti padarinių ar bent juos sumažinti. „Tai paprasčiausiai yra esamų resursų gelbėjimas, o ne eglių populiacijos išsaugojimo priemonė. Vietoj to, kad prarastų vertingą medieną, valstybė nori ją išsaugoti ir uždirbti pajamų. Tai yra praktinis požiūris. Tuo tarpu problemos sprendimas žiūrint į ilgalaikę perspektyvą būtų kurti mišrius ir būtinai įvairiaamžius medynus“, – teigia profesorius.

„Kalbant apie mišrumą, dabartiniai teisės aktai jau tai įtvirtina ir pats miškų sektorius supranta, kad geriau atkurti mišką, kuriame augtų ne vien tik eglė. Tačiau įvairiaamžiškumo mes plynais kirtimais nepasieksime, o tai yra labai svarbi sąlyga, – teigia prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Miškai su eglėmis būtų atsparesni, jeigu žievėgraužio tipografo pažeidimams jautri medyno dalis – penkiasdešimties metų ir vyresnės eglės – sudarytų dešimt ar maksimaliai dvidešimt procentų visų medžių. Jei ta dalis medžių žūtų dėl tipografo veiklos, patį mišką išsaugotume. Jaunesnės eglės greitai užimtų žuvusiųjų vietą ir toks miškas būtų tvariausias.“

Mokslininko teigimu, prie dabartinių problemų smarkiai prisidėjo tai, jog po Antro pasaulinio karo buvo sodinami didžiuliai monokultūrinių eglynų plotai. „Tuo metu reikėjo atkurti per karą masiškai iškirstus miškus, o eglė yra santykinai greitai auganti medžių rūšis, turinti vertingą medieną. Remiantis tuometinėmis žiniomis, neatrodė, jog ateityje tai sukels problemų. Taip pat dalis miškų buvo sodinami žemės ūkio žemėse, o tai sąlygojo mažesnį medžių atsparumą“, – aiškina profesorius.

Reikia keisti kirtimų ir miško sodinimo praktikas

Pasak prof. dr. Gedimino Brazaičio, norint ilgalaikių pokyčių, reikėtų keisti miškininkystės praktikas jaunuose miškuose.

„Mums reikėtų atkreipti dėmesį į jaunesnius, 30-40 metų amžiaus, medynus ir galvoti, ką su jais daryti. Galima taikyti skirtingo intensyvumo kirtimus, kur vietomis medynai būtų praretinami intensyviau, sukuriamos aikštelės, kuriose savaime atželtų nauja eglių karta. Tokiu būdu formuotųsi pomiškis, antrasis ardas, atsirastų įvairiaamžiškumas. Taip būtų galima jaunesnius medynus palaipsniui transformuoti į įvairiaamžius“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.

Tuo tarpu saugomose teritorijose, dabartiniuose senesniuose medynuose, turėtume orientuotis į atrankinio tipo kirtimus, kurie padėtų formuotis jaunesniajai kartai ir didintų miško tvarumą. Šiuose miškuose labai svarbu išsaugoti bent dalį senų eglių.

Svarbi rūšis biologinei įvairovei

Senos brandžios eglės yra labai svarbios miško biologinei įvairovei palaikyti. Jeigu visuose miškuose būtų leista kirsti šešiasdešimties metų sulaukusias egles, tai pasireikštų biologinės įvairovės praradimais.

„Įdomu tai, jog biologinei įvairovei pati reikalingiausia yra stambių žuvusių eglių mediena, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros lektorius dr. Žydrūnas Preikša. – Tada eglė tampa viena svarbiausių medžių rūšių daugeliui organizmų grupių. Reikalingi tiek stuobriai, tiek virtuoliai, nors juose ir ant jų gyvena visiškai skirtingos rūšys. Šiuo atveju svarbi būtent stambi negyva mediena – ant 10 cm skersmens negyvos medienos saugomų rūšių rasime ypač mažai.“

Pasak mokslininko, eglių stuobriai ypač svarbūs beveik visiems geniniams paukščiams kaip mitybinė bazė. Taip pat kerpėms ir grybams, kurių dalis auga išimtinai tik ant eglių.

„Jei nebus brandžių žaliuojančių medžių, nebus ir stambių stuobrių ar virtuolių. Stambi negyva mediena svarbi rūšims dar ir todėl, kad ji išlieka gamtoje nesupuvusi žymiai ilgiau nei smulki ir taip rūšys gali gyvuoti ant vieno substrato žymiai ilgiau. Jeigu, pavyzdžiui, grybas ir bandytų įsikurti ant plonų virtuolių, šie greitai supūtų ir grybas nespėtų išauginti vaisiakūnių ir pasidauginti. Ilgalaikėje perspektyvoje jis tokiame miške neišliktų“, – teigia Ž. Preikša.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

Straipsnio šaltinis: naturalit.lt

Kviečiame registruotis į apmokamų studentų mokslinių praktikų konkursą!

Domiesi miško ekosistemomis, inovatyviais informacinių technologiniais sprendimais, komunikacijos ir meno projektais ar edukacinėmis iniciatyvomis? Šis konkursas – puiki galimybė įgyti praktikos ir prisidėti prie pažangiausių tyrimų. Šiais metais pagrindinės temos:

Miškų ekosistemų tyrimai ir taršos analizė (dirvožemis, biomasė, buveinės);
Inovatyvių matavimo technologijų taikymas moksliniuose tyrimuose (dendrometrija, nuotoliniai tyrimai, integruotos technologijos);
Dirbtinio intelekto ir optimizavimo metodų taikymai miškininkystėje (duomenų analizė, gyvūnų identifikacija);
Ekonominiai ir augimo modeliai miškų valdymui (sprendimų priėmimo paramos sistemos: R, Python);
Viešinimo, meno ir edukacijos projektai miškų sektoriuje (Forest 4.0, Venecijos architektūros bienalė, STEAM galimybės).

Registracija atvira iki 2025 m. sausio 10 d.!

Daugiau informacijos ir registracijos forma: https://forms.office.com/e/CjwMwtnHXc

Nepraleisk progos prisidėti prie ateities miškų kūrimo!

Tarp magistro darbų konkursų laureatų – VDU ŽŪA absolventas

Lapkričio 28-ąją Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2024“ ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net keturi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventai.

Šiais metais Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą rengė ir laureatus apdovanojo jau 16-ąjį kartą. Konkursui buvo pateikti 56 magistro darbai, kurie pretendavo tapti geriausiais vienoje iš 7 sričių: technologijų, gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, humanitarinių, menų ir socialinių srityse.

Konkurso „Geriausias magistro darbas 2024“ laureatu Žemės ūkio mokslų srityje tapo VDU ŽŪA magistras Paulius Stonkus. Darbo tema – „Paprastosios eglės (picea abies (l.) H. Karst.) populiacijų išlikimo, produktyvumo, stiebo kokybės ir genetinės įvairovės įvertinimas bandomuosiuose želdiniuose“. Darbo vadovas dr. Darius Kavaliauskas.

Miškų tylai, aplinkos darnai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas skamba garsiai

Nuo 1924-ųjų, kuomet buvo įkurta Akademija, iki 2024-ųjų, kai minime Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejų, mūsų valstybei teko patirti ne vieną sudėtingą politinį ir ekonominį sukrėtimą. Tačiau visame šiame skaudžių įvykių ir praradimų sūkuryje didžiulė Lietuvos nacionalinio turto dalis – miškai – buvo išsaugoti, jais visada rūpintasi. Ir tai – didžiulis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, vienintelio šalyje rengusio ir šiuo metu rengiančio universitetinio lygmens specialistus miškininkystės sektoriui pagal unikalias studijų programas, nuopelnas. Tad 100-mečio sukaktis – išskirtinė proga iš pačių šio fakulteto atstovų išgirsti sėkmės receptą, formuojantį ypatingą miškininkų, o paskutiniaisiais dešimtmečiais – ir ekologijos specialistų bendruomenę, gebančią prisiimti vis naujus iššūkius.

Grįžti į Lietuvą traukė darbinga, pozityvi ir lanksti savosios Alma mater atmosfera

„VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą ką tik pasiekė žinia, kurios laukėme su nekantrumu – mūsų fakulteto mokslininkų grupė (vadovas prof. dr. Darius Danusevičius) laimėjo tarptautinio projekto finansavimą ir drauge su dar 11 mokslo ir valstybinių institucijų iš šešių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos Švedijos, Danijos ir Vokietijos – pradeda įgyvendinti beveik 2 mln. Eur vertės projektą pagal Interreg Baltijos Jūros regiono programą. Projekto tikslas – sukurti ir adaptuoti miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regionui. Iki šiol toks monitoringas buvo vykdomas Centrinėje ir Pietų Europoje, tačiau klimato pokyčiai daro įtaką miškams ir pas mus, todėl aktualu turėti efektyvią miškų stebėsenos sistemą“, – džiugia žinia dalijasi projekte dalyvausiantis Miškų ir ekologijos fakulteto jaunosios kartos mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos jaunuoju akademiku 2022-aisiais išrinktas dr. Darius Kavaliauskas.

Pašnekovas į savąją Alma mater po aštuonerių metų yra grįžęs iš Vokietijos, kur Bavarijos miškų genetikos tarnyboje dirbo mokslinį projektinį darbą tarptautiniuose ir vietos valdžios institucijų finansuotuose projektuose.

Paprašytas pasidalyti patirtimi, kaip ir kuo skiriasi mokslinė aplinka turtingiausios Vokietijos žemės Bavarijos laboratorijoje ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete, pašnekovas teigia, kad svarstyklės tikrai stipriai nesvyra į kurią nors vieną pusę – yra miškų mokslo krypčių, kuriose pirmauja vakariečiai, tačiau yra ir tokių, kuriose lietuviai jau yra netgi stipresni arba sėkmingai darbuojasi kaip lygiaverčiai partneriai. Tai patvirtina Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų sėkmė dalyvaujant tokiuose aukšto lygio programose kaip „Horizon Europe“, LIFE ar INTERREG, taip pat įvairiuose kitokiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.

„Vokietija, būdama turtinga šalis, orientuota labiau į aplinkos apsaugą, o mes siekiame suderinti aplinkosaugą su miškų naudojimu, kad miškai neštų ir ekonominę naudą. Palyginti su kolegomis vakariečiais lietuviai mokslininkai tebesame šiek tiek „alkanesni“, veržlesni, nebijantys išeiti iš komforto zonos ir taip gerokai išlošiame, nes galimybės šiuo metu plėtoti mokslinę veiklą Lietuvoje yra tikrai geros“, –kalba pašnekovas, pastebintis, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje šiuo metu daug naujos įrangos, reikalingos DNR tyrimams atlikti. Daug galimybių tobulėti universiteto dėstytojams ir mokslininkams atveria ir mobilumo programa ERASMUS+.

Dr. D. Kavaliauskas su šypsena pasakoja, kad jį kelias niekur kitur ir negalėjo atvesti, kaip į VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą, nes yra ne tik užaugęs vienoje vaizdingiausių Lietuvos vietų – Zarasų rajone, bet ir tenykštėje Zarasų Ąžuolo gimnazijoje turėjo puikias biologijos, geografijos mokytojas, motyvavusias pirmiesiems moksliniams tyrimams ir bandymams bei skatinusias dalyvauti gamtos dalykų olimpiadose.

Lietuvos mokslų akademijos jaunasis akademikas, VDU ŽŪA dr. Darius Kavaliauskas

Pats bakalauro studijoms pasirinkęs programą Ekologija ir aplinkotyra, o magistrantūrai – Miško ekologijos kryptį, dr. D. Kavaliauskas ir šiandien yra įsitikinęs, kad jeigu nenorime Lietuvoje pristigti miškininkų, vaikai į šią išskirtinę profesiją turi būti pradėti orientuoti dar besimokydami mokykloje, o universitetinės šios krypties studijos sulaukti atitinkamo valstybės dėmesio. „Studentų Miškų ir ekologijos fakultete nėra sumažėję katastrofiškai, tačiau turint omenyje aukštajam mokslui pritaikytą laisvosios rinkos modelį, nevienodas galimybes regionų jaunuoliams pasirengti brandos egzaminams ir „peršokti“ konkursinio balo patekti į Akademiją kartelę bei esamą šalies demografinę situaciją, ateityje miškininkystės sektoriuje ir specialistų praktikų, ir jaunų protų mokslinėje veikloje ims trūkti vis labiau“, – prognozuoja dr. D. Kavaliauskas.

Jis teigia nuo pat pirmojo kurso Akademijoje patekęs į labai motyvuojančią siekti užsibrėžto tikslo ir žmogiškai jaukią aplinką. „Atsakingai studijuodamas nelikau nepastebėtas“, – su šypsena kalba pašnekovas, prisimindamas, kaip nejučia iš studentiškos auditorijos, paskatintas savo magistro darbo vadovės doc. dr. Janinos Šepetienės ir būsimo mokslinio vadovo prof. dr. Dariaus Danusevičiaus, persikėlė į Miško genetikos ir fiziologijos laboratoriją.

„Vadovas nuolat skatino mane naudotis galimybe stažuotis užsienio universitetuose ir mokslinėse institucijose. 3 mėn. stažavausi Švedijoje, po to 5 mėn. Vokietijoje, po kelias savaites Austrijoje, Slovėnijoje, Danijoje ir kt.). Su jo pritarimu neilgam išvykau ir į Bavariją, tačiau tas „neilgam“ užsitęsė net 8 metus. Tai šiek tiek lėmė ir šeiminės aplinkybės, bet labiausiai – nuolat vienas kitą viję projektai. Tačiau galiausiai esu namuose. Darbinga, pozityvi ir lanksti Miškų ir ekologijos fakulteto atmosfera ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien esu Lietuvoje, o ne kur nors kitur“, – komplimentų savajam fakultetui negaili į jį po pertraukos grįžęs mokslininkas.

Asmenybės ugdė asmenybes

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius šiemet kartu su Akademija švenčia ir asmeninį simbolinį jubiliejų – sukanka 50 metų, kai 1974-aisiais jis pirmą kartą pravėrė Miškų ir ekologijos fakulteto duris, tapęs šio fakulteto pirmakursiu.

Pratęsdamas kolegos dr. D. Kavaliausko mintį profesorius pastebi, kad iš tiesų visais laikais Miškų ir ekologijos fakultetą rinkosi išskirtiniai žmonės, kuriems pozityvi atmosfera, bendradarbiavimas, bičiulystė buvo labai svarbūs dėmenys.

„Pamenu, tais laikais prieš stojamuosius egzaminus vykdavo parengiamieji kursai, į kuriuos susirinkdavo stojantieji iš visos Lietuvos. Regis, tokioje situacijoje turėjome vieni į kitus žiūrėti kaip į konkurentus. Bet užuot taip elgęsi mes draugiškai dalijomės konspektais, mezgėme draugystes ir daugelis tapome bičiuliais visam gyvenimui“, – su šypsena prisimena pašnekovas.

Tapęs studentu E. Bartkevičius teigia fakultete radęs tikrą to meto miškų mokslo ir erudicijos žiedą – doc. Praną Džiaukštą, doc. Lionginą Žuklį, doc. Algirdą ir Mindaugą Navasaičius, prof. Simoną Pileckį, prof. Vaidotą Antanaitį – ne tik miškotyrai nusipelniusį mokslininką, bet ir Sąjūdžio dvasią vėliau į Akademiją atnešusią asmenybę, Lietuvos žmonių išrinktą Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos deputatą, kuris Maskvoje, suvažiavimo sesijoje, sovietams ir visam pasauliui paskelbė, kad Lietuva atkuria savo nepriklausomybę.

„Kokį korifėjų turime fakultete, supratau besimokydamas ketvirtame kurse, kai gavau progą išvykti į studentų mokslinę konferenciją Lvive. V. Antanaitis įdavė man dovanų nuvežti ryšulėlį knygų miškotyros temomis. Kai scenoje dovaną įteikiau, tikėjausi panašaus gesto ir iš šeimininkų ukrainiečių pusės, tačiau jie tik skėstelėjo rankomis, atkreipdami mano dėmesį, kad tai V. Antanaičio vadovaujama mūsiškė Miškotvarkos katedra mokslo pasiekimais ne tik pirmauja Sovietų Sąjungoje ir leidžia mokslo leidinius, bet yra gerai žinoma visoje Rytų Europos erdvėje.

Tapęs V. Antanaičio aspirantu, vėliau dėstytoju, prof. dr. E. Bartkevičius teigia vienintelėje savo gyvenimo darbovietėje patyręs ir labai džiuginančių pakilimų, ir sunkių laikotarpių.

„Atkūrus valstybės nepriklausomybę, centralizuotas mokslo tyrimų finansavimas nutrūko, o lietuviškos finansų sistemos dar neturėjome. Menki atlyginimai vėlavo, šildymo auditorijose ir laboratorijose atsisakėme. Vienu metu netgi teko papildomai įsidarbinti bendrabučio budėtoju, tad kaimynai pašmaikštaudavo, kad nežinia, kokias pareigas tas Bartkevičius Akademijoje iš tiesų eina – mokslo darbuotojo ar sargo“, – šiandien juokiasi prisiminimais besidalijantis buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius

Dekanu tapęs 2000-aisiais ir šias pareigas ėjęs net 21 metus, prof. dr. E. Bartkevičius teigia ir šiandien besididžiuojantis tuo, kad Miškų ir ekologijos fakultete pavyko sukurti oficialiai neįformintą, tačiau labai stiprų klasterį, akademinę bendruomenę sujungusį su miškininkais gamybininkais. Tai leido drauge tobulinti studijų procesą, gerai suprasti bei atliepti vieniems kitų lūkesčius ir poreikius.

„Džiaugiuosi, kad šis ryšys išlikęs ir šiandien“, – pastebi šalies miškininkų pasitikėjimą pelnęs ir net 12 metų Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento pareigas ėjęs prof. dr. E. Bartkevičius.

Pasak pašnekovo, miškininko profesija dar prieš pora dešimtmečių buvo tokia populiari, kad į dvi studijų programas kasmet buvo priimama po 80 studentų. Tai leido sukurti ir daugiau programų, dalis kurių sėkmingai gyvuoja iki šiol. Populiari tarp stojančiųjų tapo studijų programa Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas. Prie šios studijų programos populiarinimo daug prisidėjo 2008 m. įkurta Medžioklėtyros laboratorija ir jos pirmasis vadovas doc. dr. Kęstutis Pėtelis. Entuziazmu ir naujomis idėjomis nenusileidžia ir dabartinis vadovas dr. Artūras Kibiša.

Prof. dr. E. Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad fakultetas turi ir giliausias šalyje aplinkosaugos krypties mokslo ištakas dar nuo to laiko, kai fakultete dirbo prof. Tadas Ivanauskas – jau šeštajame dešimtmetyje būsimiesiems miškininkams pradėtas dėstyti aplinkosaugos dalyko kursas.

„Vėliau Miškininkystės katedra keitė pavadinimą ir tapo Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra, o 1994-aisiais pribrendo laikas pradėti įgyvendinti ir studijų programą Taikomoji ekologija. Šią fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų lauko plėtrą 2008-aisiais vainikavo viso fakulteto pavadinimo pakeitimas į esamąjį ir šiuo metu. „Mano manymu, istoriškai tai buvo labai teisingas sprendimas“, – teigia prof. dr. E. Bartkevičius, atkreipiantis dėmesį, kad Miškų ir ekologijos fakulteto rengiamiems ekologams suteikiamas labai platus kompetencijų spektras. Ir tai esminis skirtumas nuo panašaus profilio studijų programų kitose šalies aukštosiose mokyklose.

Prof. dr. E. Bartkevičius ragina atkreipti dėmesį ir į dar vieną išskirtinį Miškų ir ekologijos fakulteto veiklos dalį. Tai – istorinės atminties saugojimas. „Prof. Vaidoto Antanaičio knygą „Gyvenimo liudijimai“ ir prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo, Žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas ėjusio 2004–2011 metais, knygą „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“ laikau neįkainojamomis vertybėmis Akademijos istorijos metraštyje“, – teigia pašnekovas.

Ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas atskleidžia, kad nemažas iššūkis net ir aukščiausios kvalifikacijos dėstytojams būdavo fakultete organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos susirinkdavo gausios grupės miškininkų praktikų.

Tai buvo nuostabus abipusio ryšio sutvirtinimas, skatinęs dėstytojus pasitempti, o kursantus – naudotis galimybe įgyti naujų žinių.

Linkėdamas ir naujajame Akademijos veiklos šimtmetyje darbuotis „atsiraitojus rankoves“, buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas šiandien neabejoja dėl vieno – darbščiai, kūrybingai ir susitelkusiai fakulteto bendruomenei visi darbai ir iššūkiai yra įveikiami.

Geriausiai kalba žmonių darbai

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad fakultetas šiuo metu iš tiesų darbuojasi „atsiraitojęs rankoves“ – tiek mokslo srityje, tiek įgyvendindamas modernias studijų programas, didindamas tarptautiškumą ir socialinę partnerystę. Šios veiklos rezultatas – sėkmingai dirbantys absolventai Valstybinių miškų urėdijoje, Aplinkos ministerijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje, Aplinkos ir apsaugos departamente, Valstybinių saugomų teritorijų tarnyboje, Valstybinių miškų tarnyboje, mokslo ir studijų institucijose, verslo įmonėse bei patys sukūrę nuosavus verslus.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas

„Miškų ir ekologijos fakulteto uždavinys – kurti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus miško ir visų kitų biologinių išteklių naudojimo bei žmogui ir gyvūnams darnios, saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Džiaugiamės, kad nuolat atnaujinamos mūsų studijų programos sulaukia Lietuvos ir užsienio studentų dėmesio. Pavyzdžiui, ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba dėstomos magistantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita rengiami ekologijos magistrai, išmanantys klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebantys numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas. Klimato krizės kontekste visos šios kompetencijos yra ypač aktualios“, – neabejoja Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad 2023-aisiais atnaujinta ir fakulteto pamatinė II pakopos studijų programa Miškininkystė. Tai padaryta reaguojant į šalies miškų sektoriui kylančius naujus iššūkius, vis sparčiau diegiamas inovacijas bei tarpdisciplininių kompetencijų įgijusių specialistų poreikį darbo rinkoje.

Pasak pašnekovo, studijuoti programoje gali ne tik miškininkystės bakalaurai, kaip buvo iki šiol, bet ir baigusieji kitas I pakopos studijų programas. Tai skatina miškininkystės magistrantūros studijų prieinamumą, lankstumą, tarptautiškumą bei didina miškininko profesijos kompetencijų aprėptį.

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti teoriškai stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis“, – dėsto pašnekovas.

Mokslininko pastebėjimu, fakultete tebeišlieka populiarios ir ištęstinės magistrantūros studijos. Programoje Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas studijuoja jau dirbantys asmenys, kuriems aktualu įgyti laukinių gyvūnų biologijos ir ekologijos, populiacijų tvarkymo, racionalaus jų išteklių naudojimo bei apsaugos besikeičiančiomis antropogeninio poveikio sąlygomis srityje žinių bei gebėti šias žinias kūrybiškai pritaikyti.

Pasak prof. dr. V. Marozo, kelios paminėtos studijų programos ar keli išvardyti mokslo projektai – tik menka dalis Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenės pasišventimo bendram tikslui rezultatų. „Juk ne veltui sakoma, kad miškas ir miškininkai mėgsta tylą. Tad geriau už mus tegul kalba mūsų darbai“, – su šypsena reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 12-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2025 m. spalio 1–3 dienomis.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių iššūkių kontekste.

Pagrindinės konferencijos sesijų temos:

Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo;

Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą;

Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos;

Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

Konferencijos metu vyks politinė, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Svarbios datos:

Iki 2025 m. birželio 30 d. – ankstyvoji registracija
Iki 2025 m. liepos 7 d. – ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Nuo 2025 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. – vėlyvoji registracija
Nuo 2025 m. liepos 8 d. iki rugsėjo 5 d. – vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Iki 2025 m. rugsėjo 19 d. – straipsnių pateikimas

Dalyvio mokestis	Kontaktiniu būdu (Eur)	Nuotoliniu būdu (Eur)
Ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki liepos 7 d.	300	170
Vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki rugsėjo 5 d.	400	220
Studentams	150	100
Dalyviams	150	Nemokamai
Autoriams ir bendraautoriams iš Ukrainos (jeigu visi autoriai yra iš Ukrainos)	150	100

Dalyvio mokestis dalyvaujant kontaktiniu būdu apima ne tik publikaciją konferencijos leidinyje, bet ir kavos pertraukėles, pietus ir šventinę vakarienę. Apgyvendinimo, kultūrinės (socialinės) programos ir transporto išlaidas apmoka konferencijos dalyviai.

Konferencijos pranešėjai dalyvio mokestį sumoka gavę informaciją apie pranešimo anotacijos patvirtinimą, bet ne vėliau negu aukščiau nurodyti mokėjimo terminai. Patvirtinimas apie anotaciją bus atsiųstas el. paštu per 5 d. d. nuo registracijos anketos užpildymo.

Daugiau informacijos apie konferenciją.

Registracija konferencijos tinklapyje

Informacija autoriams

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Artėjant šventėms – specialisto patarimai: kaip tinkamai išsirinkti ir prižiūrėti Kalėdų eglę?

Kiekvienais metais kartu su artimaisiais džiaugdamiesi gražiausiomis žiemos šventėmis, į savo namus pakviečiame ir dar vieną ypatingą viešnią – tviskančią žaliaskarę. Pasiūla – kiekvieno poreikiams: namus dabinsime gyva ar dirbtine eglute, galbūt puošime žaliaskarės šaką ar vazone įsitaisiusią eglę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretumo vadovas Juozas Girinas pataria rinktis gyvą žaliaskarę – atsakingai ir tinkamai nukirsta eglutė gamtai žalos nedaro, o mes į namus parsinešame simbolį, kuris parodo, kad jau visai netrukus atgims ir pati gamta.

Eglučių pasiūla – gausi: kaip išsirinkti tinkamą?

„Atsakingai kertant eglutes, žala gamtai tikrai nedaroma. Svarbiausia, kad žaliaskarės būtų kertamos teisingai. O didžioji masė eglučių, skirtų kirtimui, yra auginamos plantacijose. Šiais laikais pasiūla didelė – žmonės gali rinktis tarp gyvos ir dirbtinės eglutės. Tačiau pasvarstykime: kokį simbolį turi gyva eglutė? Tai gamtos atgimimo ženklas – po švenčių netrukus pradės ilgėti dienos“, – gyvos žaliaskarės svarbą akcentuoja VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Užauginti sveiką ir gražią eglutę – ilgas ir sudėtingas procesas. „Tai priklauso nuo dirvožemio, priežiūros, formavimo – du kartus per metus reikia formuoti šakas. Užauginti gražią metro aukščio eglutę prireikia apie septynerių–aštuonerių metų“, – teigia pašnekovas.

Plantacijose užaugintos eglutės, atėjus tinkamam laikui, yra nukertamos – lieka plynas laukas, kuris vėliau ir vėl yra užsodinamas. O kaip žinoti, kad miške augančių eglučių kirtimas nėra žalingas gamtai? „Miške pasodintas eglutes reikia retinti. Todėl miškininkai, kirsdami eglutes, tikrai gamtai nieko blogo nedaro“, – sako J. Girinas.

Kad namuose papuošta žaliaskarė, jos šaka ar vazone auganti eglutė džiugintų kuo ilgiau ir spygliai nenubyrėtų dar net nesulaukus švenčių, ja reikia tinkamai pasirūpinti. Pasak VDU ŽŪA Arboretumo vadovo, nukirstą eglutę ar jos šaką būtina nuolat laistyti, talpoje visada turi būti vandens. O vazone augančios eglutės žemė turi būti drėgna. Todėl papuošus žaliaskarę ja reikia ne tik grožėtis, bet nepamiršti ir nuolat prižiūrėti.

VDU Žemės ūkio akademijos Arboretumo vadovas Juozas Girinas

Namus puošusi eglutė lauke gali džiuginti visus metus

Dar vienas puikus sprendimas, norint namus papuošti gyva žaliaskare – pirkti eglutę, esančią vazone. „Žinau ne vieną žmogų, kuris tokias eglutes vėliau pasodina lauke ir turi eglučių alėją. Vazone užauginti eglutę nėra paprasta. Pardavėjai dažniausiai to nedaro – eglutę iškasa iš dirvos. Labai svarbu, kaip eglutė yra iškasama: ar šaknys anksčiau buvo suformuotos, ar iškasant šaknys buvo saugomos, o galbūt – nukapotos. Tačiau, jeigu eglutė bus tinkamai iškasta ir patalpinta į tinkamą vazoną – tai puikus pasirinkimas“, – teigia pašnekovas.

Deja, prekybos vietose norint įsigyti eglutę vazone ir „plika“ akimi pamatyti, ar žaliaskarės šaknys sveikos, ar pažeistos – sunku. Belieka teirautis pardavėjų ir tikėti jų sąžiningumu.

Nusipirkus eglutę vazone, praėjus gražiausioms žiemos šventėms ir sulaukus tinkamos temperatūros ją galima sodinti į dirvą. VDU ŽŪA Arboretumo vadovas pataria – namuose nupuošus eglutę ją reikėtų palaikyti vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. „Taip eglutę reikėtų palaikyti iki pavasario ir tuomet pasodinti. Tačiau būna taip, kad po švenčių nebūna didelių šalčių, tuomet norint pasodinti eglutę pavasario laukti nebūtina“, – sako J. Girinas ir priduria, kad geriausiai eglutės auga lengvoje derlingoje žemėje, pavyzdžiui, komposte su durpėmis.

Kur dėti eglutę šventėms pasibaigus?

Jeigu namus puošia nukirsta žaliaskarė ar jos šaka, praėjus šventėms, su ja reikia tinkamai atsisveikinti. „Apmaudu, kad šiais laikais žmonės skuba gyventi – vos praėjus Kalėdoms eglutės jau yra išmetamos. Anksčiau tradicijos buvo kitokios – eglutė namuose dabinta tik Kūčių vakarą, o nupuošiama – sulaukus Trijų Karalių šventės. Praėjus šventėms eglutės numesti į patvorį tikrai negalima. Miestuose eglutės yra surenkamos. Jeigu turite galimybę, eglutę galima sukarpyti ir sudeginti. Dar vienas būdas – eglutę kompostuoti. Yra ir kitų panaudojimo būdų – pavyzdžiui, atėjus šiltajam sezonui, eglutės kotu sode galima parišti vaismedžius, o darže – daržovių stiebus“, – tvarius eglutės panaudojimo būdus vardija VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Artėjant šventėms – svarbus palinkėjimas

J. Girinas savo namuose puošia žaliaskarės šaką. „Anksčiau, kai anūkai buvo maži, puošdavome eglutę. Kartais eglutę dabindavome ir užaugintą vazone. Įprastai eglutę puošiame likus dienai iki Kūčių, o nupuošiame po Trijų Karalių šventės“, – apie šeimos tradicijas pasakoja pašnekovas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU ŽŪA Arboretumo vadovas bendruomenei ir visiems žmonėms linki sveikatos. „Ji – svarbiausia. Būdami sveiki galėsime džiaugtis gyvenimu ir būti darnoje su savimi, gamta ir visu pasauliu. Akademijai linkiu produktyvių metų, naujų galimybių ir dar didesnio proveržio“, – sako J. Girinas.

Naujas LIFE projektas Lietuvoje – ForestHabitatLT

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu dalyvauja projekte „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ angl. „Developing and implementing Closer-to-Nature forest management practices towards multifunctional forest landscapes and favourable Natura 2000 areas“ akronimas „LIFE ForestHabitatLT“ (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektas truks 6 metus (2024-2030 m.), bendra projekto vertė – 3,94 mln. Eur.
Projektas buvo pristatytas VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje spalio mėnesį „ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI VERSLUI: 100 metų pažangai“.
Džiugu, kad projekto pradžia sutampa su šiais metais priimtu Europos gamtos atkūrimo reglamentu ir projektas prisidės prie Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių kompleksų išsaugojimo, palaikymo ir atkūrimo. Artimesnio gamtai miškų tvarkymo koncepcija yra ES miškų strategijos 2030 dalis, o 2023 metais Europos Komisija jau išleido artimesnio gamtai miškų tvarkymo gaires.
Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama parengti artimesnės gamtai miškininkystės gaires pritaikytas Lietuvai, bus siekiama populiarinti gamtinėms vertybėms palankesnius miškų tvarkymo būdus bei pademonstruoti, kokiomis priemonėmis miškininkai aktyviai prisideda ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Projekto veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose: Šimonių girioje, Buktos miške, Praviršulio tyrelyje ir Dabravolės pelkėje. VDU vykdomos veiklos apims teorinės dalies artimesnio gamtai miškų tvarkymo principų pritaikymo Lietuvai parengimą, blogos būklės buveinių tvarkymo priemonių aprašymą bei stebėsenos vykdymą.

Projekto partneriai:

Projektą finansuoja:

„Finansuoja Europos Sąjunga. Požiūriai ir nuomonės išreikšti yra autoriaus nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti už juos atsakinga“