Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 6 of 41 | VDU Žemės ūkio akademija

Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų studijų metodinių priemonių ir mokslo darbų konkursai, nominacijų skyrimas

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.

Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 12 d. 13 val.

STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant VDU ŽŪA studijų programų studentams.

Konkursui gali būti teikiami:

  • Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
  • Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
  • Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).

SMP konkursui teikiama laisvos formos paraiška. SMP konkursui paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Kartu su paraiška pateikiamas akademinio padalinio Tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:

  • SMP pavadinimas;
  • Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
  • SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
  • Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
  • Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
  • Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
  • Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
  • Kiti privalumai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei doc. dr. Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d.

Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.

Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę doc. dr. Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874, +370 37 752107.

MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, išrinkti ir apdovanoti geriausius VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.

Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:

  • Mokslininkų grupių kategorija (teikiamo mokslo darbo autorių skaičius 2–4 asmenys, o kiekviena publikacija rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
  • Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
  • Jaunojo mokslininko (tyrėjai, turintys daktaro mokslo laipsnį, ne vyresni nei 40 metų iki paraiškų teikimo termino pabaigos), doktoranto ar jų kolektyvo kategorija.

Konkursui teikiami paskutiniųjų 2 kalendorinių metų bendros tematikos mokslinė produkcija, kurią gali sudaryti: 

  • Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
  • Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
  • Moksliniai straipsniai;
  • Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenariniuose posėdžiuose (pateikiant konferencijos programą).

Kartu su MD konkursui pateikiama:  

  • Akademinio padalinio tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija, kurioje turi būti nurodyta teikiamo MD pavadinimas, autorius (-iai) bei kūrybinis indėlis, kuris įvertinamas proporcingai autorių skaičiui, arba pagal autorių pasirašyta bendrą deklaraciją;
  • Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas;
  • Žinios apie MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, pareigos, mokslo laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai).

Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui doc. dr. Algiui Kvaraciejui (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 227 kab.)  iki vasario 15 d.

Pateikti MD vertinami palyginamuoju metodu pagal šiuos kriterijus:

  • MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą, lyderystę tarptautinėje tyrėjų komandoje;
  • MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
  • MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį (1 priedas) ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
  • Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis;
  • Kokybę (kalbos taisyklingumą, vaizdumą, įforminimą ir kt.) ir darbų autoriaus (-ių) mokslinių tyrimų sisteminį kryptingumą.

MD  konkurso  laimėtojams skiriamos  ne  daugiau  kaip  5  premijos: mokslininkų  grupių  kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.

Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių doc. dr. Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, +370 37 752350.

NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:

  • Metų mokslo įvertinimas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už gautus svarbius nacionalinius ir / ar tarptautinius apdovanojimus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų projektas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už sėkmingai praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendintą studijų / mokslo / mokslo sklaidos projektą, turėjusį reikšmingą poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu.
  • Metų pradedantysis tyrėjas – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai padaliniai.
  • Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų nacionalinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo nacionalinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų tarptautinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo tarptautinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
  • Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.

Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA administracinės grupės vadovei dr. Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d.

Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų mokslo įvertinimas, Metų projektas, Metų pradedantysis tyrėjas, Metų darbuotojas, Metų nacionalinė partnerystė, Metų tarptautinė partnerystė – po vieną laimėtoją, Metų dėstytojas, Metų studentas – kiekvienoje kategorijoje po keturis laimėtojus.

Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA administracinės grupės vadovę dr. Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559, +370 37 752278.

VDU ŽŪA Studijų metodinių priemonių konkursas organizuojamas pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2024 m. sausio 26 d. nuostatus.

VDU ŽŪA Mokslo darbų konkursas ir VDU ŽŪA Nominacijų teikimas, skyrimas organizuojami pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2025 m. sausio 30 d nuostatus.

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2025: nemokami seminarai ir Karjeros diena

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip pat apie studentų gerovę universitete – kaip ją kurti ir puoselėti, išgirsite sėkmės istoriją ir sužinosite, kaip svajones paversti realybe. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“, kurioje galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Visi seminarai ir VDU ŽŪA Karjeros diena’25 vyks kontaktiniu būdu.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 6 d. 13:00 val. – 14:00 val. 

„Kodėl sportuoti sveika: fizinių pratimų poveikis mūsų sveikatai“

VDU fizinio rengimo trenerė, sveikos gyvensenos ekspertė, docentė dr. Asta Mockienė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Fizinis aktyvumas yra stiprus dirgiklis, veikiantis visą žmogaus organizmo sistemą. Fizine veikla užsiimančio žmogaus organizme vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų arba jas atitolinti. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, gerina psichoemocinę būseną. Nustatyta, kad sportuojančių asmenų atmintis geresnė, sportuojant  ugdoma valia, didėja savivertė. Fiziniai pratimai didina fizinį pajėgumą, dėl to lėtėja nuovargis – galime ilgiau ir produktyviau dirbti ar/ir mokytis. Tai – tik kelios fizinio aktyvumo teikiamos naudos. Seminare sužinosite dar daugiau apie tai, kaip fizinis aktyvumas veikia sveikatą ir kodėl sportas turėtų būti įtrauktas į kiekvieno savimi besirūpinančio žmogaus dienotvarkę. 

Vasario 13 d. 13.00 val. – 14:00 val. 

„Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“

VDU vėliavnešys, Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, ŽŪA magistrantas Jonas Pačėsas

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

„Nesu kompetentingas kalbėti apie gyvenimo išmintį bei dalintis patarimais, kaip būti sėkmingam. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai kalbėti apie save, pristatyti savo gyvenimo ir sėkmės istoriją. Tai jokiu būdu nebus kažkokios taisyklės ar patarimai. Tai –  tik mano paties patirtis. Juk negalime nusirašyti kito žmogaus gyvenimo istorijos. Kiekvienas savo gyvenimo istoriją kuriame patys, su sėkmėmis ir skauduliais. Tobulų žmonių nėra, kaip ir nieko šiame pasaulyje nėra tobulo. Kasdienybėje save motyvuoju garsiojo JAV kino filmų prodiuserio, režisieriaus, animatoriaus Walt Disney žodžiais: ,,Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Juk paprastai norui nereikia nieko, tik asmeninės iniciatyvos. Aš gyvenime stengiuosi išnaudoti visas galimybes augti ir tobulėti, siekiu laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti“, – sako pranešėjas.

Vasario 19 d. 14:00 val. – 15:00 val.

„Studentų gerovė universitete: įsitraukimo, paramos ir bendruomeniškumo stiprinimas“

VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 505 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimo metu bus pristatyta nauja studentų gerovės programa, skirta didinti studentų įsitraukimą į universiteto veiklas, užtikrinti individualią pagalbą bei kurti tvarią ir palaikančią bendruomenę. Aptarsime mentorystės programą „Studentai – studentams“, individualių konsultacijų svarbą, veiklų koordinavimą, skirtą psichologinei ir socialinei gerovei, bei programos įgyvendinimo etapus. Šis projektas atspindi universiteto įsipareigojimą stiprinti studentų gerovę bei skatinti jų aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Vasario 26 d. 13:00 val. – 15:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’25

„Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA Karjeros dieną’25 – jau netrukus.

————————————————–

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Naujos galimybės ekologams: pradėkite karjerą Valstybinių miškų urėdijoje

Valstybinių miškų urėdija (VMU) – viena regioniškiausių Lietuvos įmonių, patikėjimo teise atsakinga už valstybinių miškų gerovę. Siekdama užtikrinti efektyvią miškų priežiūrą, įmonė siūlo konkurencingus atlyginimus, platų papildomų naudų paketą ir palankias darbo sąlygas. Įmonė siekdama prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių bei modernizuoti požiūrį į darnų miškininkavimą, nuo 2025 m. sausio 6 d. VMU į girininkijos specialisto pareigas pradeda priimti ne tik miškininkystės, bet ir ekologijos studijas baigusius specialistus.
Plačiau

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete įgyvendinta Erasmus+ mišri intensyvi programa „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir apsauga žmogaus paveiktose ekosistemose“

2024 m. lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete įgyvendinta Erasmus mišri intensyvi programa (angl. Blended Intensive Program) (BIP) „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir apsauga žmogaus paveiktose ekosistemose“ („Wildlife Management and Conservation in Human Altered Ecosystems“). Programos tikslas – supažindinti studentus su šiuo metu aktualiomis laukinių gyvūnų valdymo ir apsaugos temomis miško ir žemės ūkio ekosistemose.

Šioje programoje dalyvavo 31 studentas iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto, Karelijos taikomųjų mokslų universiteto (Suomija), Krokuvos žemės ūkio universiteto (Lenkija), Transilvanijos Brašovo universiteto (Rumunija), Batumi Shota Rustaveli valstybinio universiteto (Sakartvelas), L.N. Gumilyovo Eurazijos nacionalinio universiteto (Kazachstanas), Lodzės universiteto (Lenkija) ir Politechnikos instituto Unilasalle (Prancūzija).

 

Kursų programą sudarė teoriniai ir praktiniai mokymai, įskaitant nuotolines paskaitas internetu bei savaitės trukmės mokymąsi susitikus gyvai Miškų ir ekologijos fakultete. Intensyvi programa apėmė ne tik teorines paskaitas, bet ir dėstytojų moderuojamas diskusijas, savarankišką studentų mokymąsi ir jų parengtus pristatymus,  taip pat dviejų dienų trukmės lauko praktikas: Europinių stumbrų populiacijos atkūrimo vietoje Stėgalių gamtiniame komplekse Dzūkijos Nacionaliniame parke bei mokomąją medžioklę VDU ŽŪA mokomuosiuose medžioklės plotuose.

Programos metu studentai gilino žinias apie laukinės gyvūnijos valdymą skirtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis plačiame Europos šiaurės ir pietų valstybių kontekste: stambiųjų plėšrūnų (rudųjų meškų, vilkų) populiacijų valdymą ir konfliktus su visuomene, laukinių gyvūnų populiacijų vaidmenį miško ekosistemose ir žemės ūkyje. Taip pat buvo paliesti labai svarbūs laukinių gyvūnų populiacijų valdymo aspektai gaisrų paveiktų ekosistemų klimato kaitos kontekste.

Programos turinys ir dėstytojų kompetencijos studentams leido įgyti žinių ir praktinės patirties apie šiuolaikinį laukinių gyvūnų populiacijų valdymą įvairiuose Europos regionuose, įskaitant ir ES saugomas rūšis (pavyzdžiui, žmogaus sukelto trikdymo įtaka alpinių gyvūnų populiacijoms intensyvaus turizmo regionuose ir susirūpinimo nekeliančių, gausių vietinių medžiojamųjų gyvūnų  išteklių valdymą, o taip pat invazinių gyvūnų rūšių kontrolę).

Kursų metu organizuota edukacinė ekskursija į Čepkelių valstybinį rezervatą ir kultūrinė programa Dzūkijos Nacionalinio parko lankytojų centre. Kultūrinę programą užbaigė dzūkų nacionalinių patiekalų degustacija.

Išskirtinė kursų programos dalis – praktinė mokomosios medžioklės patirtis. Remiantis studentų anketoje pateiktais atsiliepimais, tai buvo reikšmingiausias programos įvykis bei išskirtinė galimybė pamatyti medžioklės plotus Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos medžiotojų tradicijomis. Studentai gerai įvertino ir medžioklės organizacinę dalį. Pasak studentų išreikštos padėkos, tai buvo patirtis, kurią jie ilgai prisimins ir įspūdžiai, kuriais pasidalins grįžę į savo universitetus.

Programą dėstė 5 VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai (prof. dr. Gediminas Brazaitis, dr. Michael Manton, dr. Artūras Kibiša, dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė ir dokt. Mindaugas Bakševičius) ir 6 partnerinių universitetų dėstytojai – dr. Edgars Dubrovskis Latvija), dr. Mari Hautala (Suomija), prof. dr. hab. inż. Michał Ciach (Lenkija), prof. dr. Ovidiu Ionescu ir Darius Hardalau (Rumunija), bei prof. dr. Charles Ruffner (JAV).

Pagrindiniai programos rezultatai – studentų parengtos prezentacijos apie jų šalyje esančią laukinių gyvūnų populiacijų valdymo sistemą ir prezentacijos iš anksto dėstytojų parengtose tematikose, kurias studentai parengė grupėse po 4–5 studentus.

Erasmus BIP programą organizavo Miško mokslų katedros asistentė dr. Jolanta Stankevičiūtė, programos koordinatorė – ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė – dr. Monika Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Studentai įsitraukia į projekto Forest 4.0 veiklas

Šeši MEF studentai 2024 metų vasarą-rudenį pasinaudojo galimybe gauti stipendiją iš projekto „Creation of the centre of excellence in smart forestry (Forest 4.0)“ Nr. 101059985 tiesioginių lėšų.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Gytis Žvirblaitis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 IF Biodujų laboratorijoje, kur sklandžiai įsiliejo į laboratorijos kolektyvą ir jo vykdomus mokslinius tyrimus. Laboratorijoje atliko laboranto funkcijas, pagal sudarytą grafiką užkraudamas biodujų reaktorius, fiksuodamas eksperimentų duomenis. Tiesiogiai dalyvavo įsisavinant Forest 4.0 projekto įsigytą įrangą, po praktikos įdarbintas projekte pastoviam darbui. Praktikai vadovavo prof. K.Navickas.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Dominykas Mocekainis ir Miškininkystės studijų programos III kurso studentė Austėja Astrauskaitė praktiką atliko atitinkamai 2024.07.01 –2024.09.30 ir 2024.09.01 –2024.11.30 MEF Miško mokslų katedros Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje. Praktikos metu susipažino su mėginių ruošimu DNR išskyrimui, DNR išskyrimu ir genetinio medžiagų banko tvarkymu. Įgytos kompetencijos orientuotos į VDU pradedamo vykdyti INTERREG projekto DIVERSE_GENE_WATCH, kuriame dalyvauja Forest 4.0, tyrimus. Praktikai vadovavo prof. D.Danusevičius.

Miškininkystės studijų programos III kurso studentai Laurynas Mikalauskas, Paulius Talmantas ir Paulius Stancelis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 VDU ŽŪA Miškų monitoringo ir Geomatikos laboratorijose. Praktikos metu susipažinta su miško tyrimų barelių matavimais naudojant šiuolaikinę dendrometrinių ir geodezinių matavimų techniką, dalyvavo ekspedicijoje į Dzūkijos Nacionalinį parką. Praktikantai susipažino su Geomatikos laboratorijos naudojama lazerinio skenavimo iš bepiločių orlaivių technologija, dalyvavo 2-ose duomenų rinkimo misijose ŽŪA Arboretume bei privačioje miško valdoje Pakruojo rajone (https://amvmt.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-misku-skenavimo-technologijos-pristatytos-ir-mokslui-ir-misku-savininkams/). L.Mikalauskas pasirinko baigiamojo darbo temą, tiesiogiai susijusią su praktikos metu pradėtais tyrimais, susijusiais su nuotolinių tyrimų ir DI naudojimu miestų želdiniams inventorizuoti. Praktikantai taip pat susipažino su GIS duomenų bazių sudarymu ir prisidėjo formuojant Kauno rajono želdynų duomenų bazę, kuri vėliau naudota DI grindžiamiems algoritmams apmokinti. Praktikos vadovai prof. A.Augustaitis ir doc. D.Jonikavičius.

Praktikų metu studentai ne tik susipažino su konkrečių laboratorijų vykdomais moksliniais tyrimais, tačiau įgijo daug praktinės patirties ir naujų žinių apie inovacijas miškininkystėje. Kita vertus, projektų tyrėjų komandos pasipildė naujais pajėgumais.

Tarp kandidatų į LMA tikruosius narius – VDU ŽŪA mokslininkai

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas praneša, kad pagal spalio 10 d. paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti kandidatai į akademijos tikruosius narius pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes. Tarp kandidatų – du Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje, kandidatais įregistruoti Algirdas Augustaitis, VDU vyr. mokslo darbuotojas, profesorius, ir Gediminas Brazaitis, VDU profesorius. Abu kandidatus iškėlė VDU Senatas.

Kandidatais taip pat įregistruoti trys VDU mokslininkai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje, kandidate įregistruota Ineta Dabašinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė. Iškėlė VDU Senatas, akademikas Bonifacas Stundžia.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, Zoologijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Algimantas Paulauskas, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Iškėlė VDU Senatas.

Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Audrius Dėdelė, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas. Iškėlė VDU Senatas.

Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Kalėdų simboliu tapusios eglės likimas priklauso nuo mūsų

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia ne pačiom šviesiausiom spalvom. Didžiausią grėsmę žaliaskarėms kelia klimato kaita ir masiniai žievėgraužio tipografo, liaudiškai kinivarpų, antplūdžiai. Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje išsaugotume eglių populiaciją, ir kuo jos svarbios miško biologinei įvairovei, atsako Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.

Vien sumažinti eglių kirtimo amžių nepakanka

Atsižvelgdama į kenkėjų daromą žalą elgynams, Aplinkos ministerija gruodžio pradžioje priėmė sprendimą sumažinti minimalų eglių kirtimo amžių ūkiniuose miškuose iki 61 metų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesoriaus dr. Gedimino Brazaičio, tai nėra problemos sprendimas, o bandymas išvengti padarinių ar bent juos sumažinti. „Tai paprasčiausiai yra esamų resursų gelbėjimas, o ne eglių populiacijos išsaugojimo priemonė. Vietoj to, kad prarastų vertingą medieną, valstybė nori ją išsaugoti ir uždirbti pajamų. Tai yra praktinis požiūris. Tuo tarpu problemos sprendimas žiūrint į ilgalaikę perspektyvą būtų kurti mišrius ir būtinai įvairiaamžius medynus“, – teigia profesorius.

„Kalbant apie mišrumą, dabartiniai teisės aktai jau tai įtvirtina ir pats miškų sektorius supranta, kad geriau atkurti mišką, kuriame augtų ne vien tik eglė. Tačiau įvairiaamžiškumo mes plynais kirtimais nepasieksime, o tai yra labai svarbi sąlyga, – teigia prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Miškai su eglėmis būtų atsparesni, jeigu žievėgraužio tipografo pažeidimams jautri medyno dalis – penkiasdešimties metų ir vyresnės eglės – sudarytų dešimt ar maksimaliai dvidešimt procentų visų medžių. Jei ta dalis medžių žūtų dėl tipografo veiklos, patį mišką išsaugotume. Jaunesnės eglės greitai užimtų žuvusiųjų vietą ir toks miškas būtų tvariausias.“

Mokslininko teigimu, prie dabartinių problemų smarkiai prisidėjo tai, jog po Antro pasaulinio karo buvo sodinami didžiuliai monokultūrinių eglynų plotai. „Tuo metu reikėjo atkurti per karą masiškai iškirstus miškus, o eglė yra santykinai greitai auganti medžių rūšis, turinti vertingą medieną. Remiantis tuometinėmis žiniomis, neatrodė, jog ateityje tai sukels problemų. Taip pat dalis miškų buvo sodinami žemės ūkio žemėse, o tai sąlygojo mažesnį medžių atsparumą“, – aiškina profesorius.

Reikia keisti kirtimų ir miško sodinimo praktikas

Pasak prof. dr. Gedimino Brazaičio, norint ilgalaikių pokyčių, reikėtų keisti miškininkystės praktikas jaunuose miškuose.

„Mums reikėtų atkreipti dėmesį į jaunesnius, 30-40 metų amžiaus, medynus ir galvoti, ką su jais daryti. Galima taikyti skirtingo intensyvumo kirtimus, kur vietomis medynai būtų praretinami intensyviau, sukuriamos aikštelės, kuriose savaime atželtų nauja eglių karta. Tokiu būdu formuotųsi pomiškis, antrasis ardas, atsirastų įvairiaamžiškumas. Taip būtų galima jaunesnius medynus palaipsniui transformuoti į įvairiaamžius“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.

Tuo tarpu saugomose teritorijose, dabartiniuose senesniuose medynuose, turėtume orientuotis į atrankinio tipo kirtimus, kurie padėtų formuotis jaunesniajai kartai ir didintų miško tvarumą. Šiuose miškuose labai svarbu išsaugoti bent dalį senų eglių.

Svarbi rūšis biologinei įvairovei

Senos brandžios eglės yra labai svarbios miško biologinei įvairovei palaikyti. Jeigu visuose miškuose būtų leista kirsti šešiasdešimties metų sulaukusias egles, tai pasireikštų biologinės įvairovės praradimais.

„Įdomu tai, jog biologinei įvairovei pati reikalingiausia yra stambių žuvusių eglių mediena, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros lektorius dr. Žydrūnas Preikša. – Tada eglė tampa viena svarbiausių medžių rūšių daugeliui organizmų grupių. Reikalingi tiek stuobriai, tiek virtuoliai, nors juose ir ant jų gyvena visiškai skirtingos rūšys. Šiuo atveju svarbi būtent stambi negyva mediena – ant 10 cm skersmens negyvos medienos saugomų rūšių rasime ypač mažai.“

Pasak mokslininko, eglių stuobriai ypač svarbūs beveik visiems geniniams paukščiams kaip mitybinė bazė. Taip pat kerpėms ir grybams, kurių dalis auga išimtinai tik ant eglių.

„Jei nebus brandžių žaliuojančių medžių, nebus ir stambių stuobrių ar virtuolių. Stambi negyva mediena svarbi rūšims dar ir todėl, kad ji išlieka gamtoje nesupuvusi žymiai ilgiau nei smulki ir taip rūšys gali gyvuoti ant vieno substrato žymiai ilgiau. Jeigu, pavyzdžiui, grybas ir bandytų įsikurti ant plonų virtuolių, šie greitai supūtų ir grybas nespėtų išauginti vaisiakūnių ir pasidauginti. Ilgalaikėje perspektyvoje jis tokiame miške neišliktų“, – teigia Ž. Preikša.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

Straipsnio šaltinis: naturalit.lt

Kviečiame registruotis į apmokamų studentų mokslinių praktikų konkursą! 

Domiesi miško ekosistemomis, inovatyviais informacinių technologiniais sprendimais, komunikacijos ir meno projektais ar edukacinėmis iniciatyvomis? Šis konkursas – puiki galimybė įgyti praktikos ir prisidėti prie pažangiausių tyrimų. Šiais metais pagrindinės temos:

  • Miškų ekosistemų tyrimai ir taršos analizė (dirvožemis, biomasė, buveinės);
  • Inovatyvių matavimo technologijų taikymas moksliniuose tyrimuose (dendrometrija, nuotoliniai tyrimai, integruotos technologijos);
  • Dirbtinio intelekto ir optimizavimo metodų taikymai miškininkystėje (duomenų analizė, gyvūnų identifikacija);
  • Ekonominiai ir augimo modeliai miškų valdymui (sprendimų priėmimo paramos sistemos: R, Python);
  • Viešinimo, meno ir edukacijos projektai miškų sektoriuje (Forest 4.0, Venecijos architektūros bienalė, STEAM galimybės).
Registracija atvira iki 2025 m. sausio 10 d.!
Daugiau informacijos ir registracijos forma: https://forms.office.com/e/CjwMwtnHXc
Nepraleisk progos prisidėti prie ateities miškų kūrimo!

Tarp magistro darbų konkursų laureatų – VDU ŽŪA absolventas

Lapkričio 28-ąją Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2024“ ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net keturi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventai.

Šiais metais Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą rengė ir laureatus apdovanojo jau 16-ąjį kartą. Konkursui buvo pateikti 56 magistro darbai, kurie pretendavo tapti geriausiais vienoje iš 7 sričių: technologijų, gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, humanitarinių, menų ir socialinių srityse.

Konkurso „Geriausias magistro darbas 2024“ laureatu Žemės ūkio mokslų srityje tapo VDU ŽŪA magistras Paulius Stonkus. Darbo tema – „Paprastosios eglės (picea abies (l.) H. Karst.) populiacijų išlikimo, produktyvumo, stiebo kokybės ir genetinės įvairovės įvertinimas bandomuosiuose želdiniuose“. Darbo vadovas dr. Darius Kavaliauskas.