Miškų tylai, aplinkos darnai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas skamba garsiai

Nuo 1924-ųjų, kuomet buvo įkurta Akademija, iki 2024-ųjų, kai minime Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejų, mūsų valstybei teko patirti ne vieną sudėtingą politinį ir ekonominį sukrėtimą. Tačiau visame šiame skaudžių įvykių ir praradimų sūkuryje didžiulė Lietuvos nacionalinio turto dalis – miškai – buvo išsaugoti, jais visada rūpintasi. Ir tai – didžiulis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, vienintelio šalyje rengusio ir šiuo metu rengiančio universitetinio lygmens specialistus miškininkystės sektoriui pagal unikalias studijų programas, nuopelnas. Tad 100-mečio sukaktis – išskirtinė proga iš pačių šio fakulteto atstovų išgirsti sėkmės receptą, formuojantį ypatingą miškininkų, o paskutiniaisiais dešimtmečiais – ir ekologijos specialistų bendruomenę, gebančią prisiimti vis naujus iššūkius.

Grįžti į Lietuvą traukė darbinga, pozityvi ir lanksti savosios Alma mater atmosfera

„VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą ką tik pasiekė žinia, kurios laukėme su nekantrumu – mūsų fakulteto mokslininkų grupė (vadovas prof. dr. Darius Danusevičius) laimėjo tarptautinio projekto finansavimą ir drauge su dar 11 mokslo ir valstybinių institucijų iš šešių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos Švedijos, Danijos ir Vokietijos – pradeda įgyvendinti beveik 2 mln. Eur vertės projektą pagal Interreg Baltijos Jūros regiono programą. Projekto tikslas – sukurti ir adaptuoti miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regionui. Iki šiol toks monitoringas buvo vykdomas Centrinėje ir Pietų Europoje, tačiau klimato pokyčiai daro įtaką miškams ir pas mus, todėl aktualu turėti efektyvią miškų stebėsenos sistemą“, – džiugia žinia dalijasi projekte dalyvausiantis Miškų ir ekologijos fakulteto jaunosios kartos mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos jaunuoju akademiku 2022-aisiais išrinktas dr. Darius Kavaliauskas.

Pašnekovas į savąją Alma mater po aštuonerių metų yra grįžęs iš Vokietijos, kur Bavarijos miškų genetikos tarnyboje dirbo mokslinį projektinį darbą tarptautiniuose ir vietos valdžios institucijų finansuotuose projektuose.

Paprašytas pasidalyti patirtimi, kaip ir kuo skiriasi mokslinė aplinka turtingiausios Vokietijos žemės Bavarijos laboratorijoje ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete, pašnekovas teigia, kad svarstyklės tikrai stipriai nesvyra į kurią nors vieną pusę – yra miškų mokslo krypčių, kuriose pirmauja vakariečiai, tačiau yra ir tokių, kuriose lietuviai jau yra netgi stipresni arba sėkmingai darbuojasi kaip lygiaverčiai partneriai. Tai patvirtina Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų sėkmė dalyvaujant tokiuose aukšto lygio programose kaip „Horizon Europe“, LIFE ar INTERREG, taip pat įvairiuose kitokiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.

„Vokietija, būdama turtinga šalis, orientuota labiau į aplinkos apsaugą, o mes siekiame suderinti aplinkosaugą su miškų naudojimu, kad miškai neštų ir ekonominę naudą. Palyginti su kolegomis vakariečiais lietuviai mokslininkai tebesame šiek tiek „alkanesni“, veržlesni, nebijantys išeiti iš komforto zonos ir taip gerokai išlošiame, nes galimybės šiuo metu plėtoti mokslinę veiklą Lietuvoje yra tikrai geros“, –kalba pašnekovas, pastebintis, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje šiuo metu daug naujos įrangos, reikalingos DNR tyrimams atlikti. Daug galimybių tobulėti universiteto dėstytojams ir mokslininkams atveria ir mobilumo programa ERASMUS+.

Dr. D. Kavaliauskas su šypsena pasakoja, kad jį kelias niekur kitur ir negalėjo atvesti, kaip į VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą, nes yra ne tik užaugęs vienoje vaizdingiausių Lietuvos vietų – Zarasų rajone, bet ir tenykštėje Zarasų Ąžuolo gimnazijoje turėjo puikias biologijos, geografijos mokytojas, motyvavusias pirmiesiems moksliniams tyrimams ir bandymams bei skatinusias dalyvauti gamtos dalykų olimpiadose.

Lietuvos mokslų akademijos jaunasis akademikas, VDU ŽŪA dr. Darius Kavaliauskas

Pats bakalauro studijoms pasirinkęs programą Ekologija ir aplinkotyra, o magistrantūrai – Miško ekologijos kryptį, dr. D. Kavaliauskas ir šiandien yra įsitikinęs, kad jeigu nenorime Lietuvoje pristigti miškininkų, vaikai į šią išskirtinę profesiją turi būti pradėti orientuoti dar besimokydami mokykloje, o universitetinės šios krypties studijos sulaukti atitinkamo valstybės dėmesio. „Studentų Miškų ir ekologijos fakultete nėra sumažėję katastrofiškai, tačiau turint omenyje aukštajam mokslui pritaikytą laisvosios rinkos modelį, nevienodas galimybes regionų jaunuoliams pasirengti brandos egzaminams ir „peršokti“ konkursinio balo patekti į Akademiją kartelę bei esamą šalies demografinę situaciją, ateityje miškininkystės sektoriuje ir specialistų praktikų, ir jaunų protų mokslinėje veikloje ims trūkti vis labiau“, – prognozuoja dr. D. Kavaliauskas.

Jis teigia nuo pat pirmojo kurso Akademijoje patekęs į labai motyvuojančią siekti užsibrėžto tikslo ir žmogiškai jaukią aplinką. „Atsakingai studijuodamas nelikau nepastebėtas“, – su šypsena kalba pašnekovas, prisimindamas, kaip nejučia iš studentiškos auditorijos, paskatintas savo magistro darbo vadovės doc. dr. Janinos Šepetienės ir būsimo mokslinio vadovo prof. dr. Dariaus Danusevičiaus, persikėlė į Miško genetikos ir fiziologijos laboratoriją.

„Vadovas nuolat skatino mane naudotis galimybe stažuotis užsienio universitetuose ir mokslinėse institucijose. 3 mėn. stažavausi Švedijoje, po to 5 mėn. Vokietijoje, po kelias savaites Austrijoje, Slovėnijoje, Danijoje ir kt.). Su jo pritarimu neilgam išvykau ir į Bavariją, tačiau tas „neilgam“ užsitęsė net 8 metus. Tai šiek tiek lėmė ir šeiminės aplinkybės, bet labiausiai – nuolat vienas kitą viję projektai. Tačiau galiausiai esu namuose. Darbinga, pozityvi ir lanksti Miškų ir ekologijos fakulteto atmosfera ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien esu Lietuvoje, o ne kur nors kitur“, – komplimentų savajam fakultetui negaili į jį po pertraukos grįžęs mokslininkas.

Asmenybės ugdė asmenybes

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius šiemet kartu su Akademija švenčia ir asmeninį simbolinį jubiliejų – sukanka 50 metų, kai 1974-aisiais jis pirmą kartą pravėrė Miškų ir ekologijos fakulteto duris, tapęs šio fakulteto pirmakursiu.

Pratęsdamas kolegos dr. D. Kavaliausko mintį profesorius pastebi, kad iš tiesų visais laikais Miškų ir ekologijos fakultetą rinkosi išskirtiniai žmonės, kuriems pozityvi atmosfera, bendradarbiavimas, bičiulystė buvo labai svarbūs dėmenys.

„Pamenu, tais laikais prieš stojamuosius egzaminus vykdavo parengiamieji kursai, į kuriuos susirinkdavo stojantieji iš visos Lietuvos. Regis, tokioje situacijoje turėjome vieni į kitus žiūrėti kaip į konkurentus. Bet užuot taip elgęsi mes draugiškai dalijomės konspektais, mezgėme draugystes ir daugelis tapome bičiuliais visam gyvenimui“, – su šypsena prisimena pašnekovas.

Tapęs studentu E. Bartkevičius teigia fakultete radęs tikrą to meto miškų mokslo ir erudicijos žiedą – doc. Praną Džiaukštą, doc. Lionginą Žuklį, doc. Algirdą ir Mindaugą Navasaičius, prof. Simoną Pileckį, prof. Vaidotą Antanaitį – ne tik miškotyrai nusipelniusį mokslininką, bet ir Sąjūdžio dvasią vėliau į Akademiją atnešusią asmenybę, Lietuvos žmonių išrinktą Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos deputatą, kuris Maskvoje, suvažiavimo sesijoje, sovietams ir visam pasauliui paskelbė, kad Lietuva atkuria savo nepriklausomybę.

„Kokį korifėjų turime fakultete, supratau besimokydamas ketvirtame kurse, kai gavau progą išvykti į studentų mokslinę konferenciją Lvive. V. Antanaitis įdavė man dovanų nuvežti ryšulėlį knygų miškotyros temomis. Kai scenoje dovaną įteikiau, tikėjausi panašaus gesto ir iš šeimininkų ukrainiečių pusės, tačiau jie tik skėstelėjo rankomis, atkreipdami mano dėmesį, kad tai V. Antanaičio vadovaujama mūsiškė Miškotvarkos katedra mokslo pasiekimais ne tik pirmauja Sovietų Sąjungoje ir leidžia mokslo leidinius, bet yra gerai žinoma visoje Rytų Europos erdvėje.

Tapęs V. Antanaičio aspirantu, vėliau dėstytoju, prof. dr. E. Bartkevičius teigia vienintelėje savo gyvenimo darbovietėje patyręs ir labai džiuginančių pakilimų, ir sunkių laikotarpių.

„Atkūrus valstybės nepriklausomybę, centralizuotas mokslo tyrimų finansavimas nutrūko, o lietuviškos finansų sistemos dar neturėjome. Menki atlyginimai vėlavo, šildymo auditorijose ir laboratorijose atsisakėme. Vienu metu netgi teko papildomai įsidarbinti bendrabučio budėtoju, tad kaimynai pašmaikštaudavo, kad nežinia, kokias pareigas tas Bartkevičius Akademijoje iš tiesų eina – mokslo darbuotojo ar sargo“, – šiandien juokiasi prisiminimais besidalijantis buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius

Dekanu tapęs 2000-aisiais ir šias pareigas ėjęs net 21 metus, prof. dr. E. Bartkevičius teigia ir šiandien besididžiuojantis tuo, kad Miškų ir ekologijos fakultete pavyko sukurti oficialiai neįformintą, tačiau labai stiprų klasterį, akademinę bendruomenę sujungusį su miškininkais gamybininkais. Tai leido drauge tobulinti studijų procesą, gerai suprasti bei atliepti vieniems kitų lūkesčius ir poreikius.

„Džiaugiuosi, kad šis ryšys išlikęs ir šiandien“, – pastebi šalies miškininkų pasitikėjimą pelnęs ir net 12 metų Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento pareigas ėjęs prof. dr. E. Bartkevičius.

Pasak pašnekovo, miškininko profesija dar prieš pora dešimtmečių buvo tokia populiari, kad į dvi studijų programas kasmet buvo priimama po 80 studentų. Tai leido sukurti ir daugiau programų, dalis kurių sėkmingai gyvuoja iki šiol. Populiari tarp stojančiųjų tapo studijų programa Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas. Prie šios studijų programos populiarinimo daug prisidėjo 2008 m. įkurta Medžioklėtyros laboratorija ir jos pirmasis vadovas doc. dr. Kęstutis Pėtelis. Entuziazmu ir naujomis idėjomis nenusileidžia ir dabartinis vadovas dr. Artūras Kibiša.

Prof. dr. E. Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad fakultetas turi ir giliausias šalyje aplinkosaugos krypties mokslo ištakas dar nuo to laiko, kai fakultete dirbo prof. Tadas Ivanauskas – jau šeštajame dešimtmetyje būsimiesiems miškininkams pradėtas dėstyti aplinkosaugos dalyko kursas.

„Vėliau Miškininkystės katedra keitė pavadinimą ir tapo Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra, o 1994-aisiais pribrendo laikas pradėti įgyvendinti ir studijų programą Taikomoji ekologija. Šią fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų lauko plėtrą 2008-aisiais vainikavo viso fakulteto pavadinimo pakeitimas į esamąjį ir šiuo metu. „Mano manymu, istoriškai tai buvo labai teisingas sprendimas“, – teigia prof. dr. E. Bartkevičius, atkreipiantis dėmesį, kad Miškų ir ekologijos fakulteto rengiamiems ekologams suteikiamas labai platus kompetencijų spektras. Ir tai esminis skirtumas nuo panašaus profilio studijų programų kitose šalies aukštosiose mokyklose.

Prof. dr. E. Bartkevičius ragina atkreipti dėmesį ir į dar vieną išskirtinį Miškų ir ekologijos fakulteto veiklos dalį. Tai – istorinės atminties saugojimas. „Prof. Vaidoto Antanaičio knygą „Gyvenimo liudijimai“ ir prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo, Žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas ėjusio 2004–2011 metais, knygą „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“ laikau neįkainojamomis vertybėmis Akademijos istorijos metraštyje“, – teigia pašnekovas.

Ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas atskleidžia, kad nemažas iššūkis net ir aukščiausios kvalifikacijos dėstytojams būdavo fakultete organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos susirinkdavo gausios grupės miškininkų praktikų.

Tai buvo nuostabus abipusio ryšio sutvirtinimas, skatinęs dėstytojus pasitempti, o kursantus – naudotis galimybe įgyti naujų žinių.

Linkėdamas ir naujajame Akademijos veiklos šimtmetyje darbuotis „atsiraitojus rankoves“, buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas šiandien neabejoja dėl vieno – darbščiai, kūrybingai ir susitelkusiai fakulteto bendruomenei visi darbai ir iššūkiai yra įveikiami.

Geriausiai kalba žmonių darbai

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad fakultetas šiuo metu iš tiesų darbuojasi „atsiraitojęs rankoves“ – tiek mokslo srityje, tiek įgyvendindamas modernias studijų programas, didindamas tarptautiškumą ir socialinę partnerystę. Šios veiklos rezultatas – sėkmingai dirbantys absolventai Valstybinių miškų urėdijoje, Aplinkos ministerijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje, Aplinkos ir apsaugos departamente, Valstybinių saugomų teritorijų tarnyboje, Valstybinių miškų tarnyboje, mokslo ir studijų institucijose, verslo įmonėse bei patys sukūrę nuosavus verslus.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas

„Miškų ir ekologijos fakulteto uždavinys – kurti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus miško ir visų kitų biologinių išteklių naudojimo bei žmogui ir gyvūnams darnios, saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Džiaugiamės, kad nuolat atnaujinamos mūsų studijų programos sulaukia Lietuvos ir užsienio studentų dėmesio. Pavyzdžiui, ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba dėstomos magistantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita rengiami ekologijos magistrai, išmanantys klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebantys numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas. Klimato krizės kontekste visos šios kompetencijos yra ypač aktualios“, – neabejoja Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad 2023-aisiais atnaujinta ir fakulteto pamatinė II pakopos studijų programa Miškininkystė. Tai padaryta reaguojant į šalies miškų sektoriui kylančius naujus iššūkius, vis sparčiau diegiamas inovacijas bei tarpdisciplininių kompetencijų įgijusių specialistų poreikį darbo rinkoje.

Pasak pašnekovo, studijuoti programoje gali ne tik miškininkystės bakalaurai, kaip buvo iki šiol, bet ir baigusieji kitas I pakopos studijų programas. Tai skatina miškininkystės magistrantūros studijų prieinamumą, lankstumą, tarptautiškumą bei didina miškininko profesijos kompetencijų aprėptį.

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti teoriškai stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis“, – dėsto pašnekovas.

Mokslininko pastebėjimu, fakultete tebeišlieka populiarios ir ištęstinės magistrantūros studijos. Programoje Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas studijuoja jau dirbantys asmenys, kuriems aktualu įgyti laukinių gyvūnų biologijos ir ekologijos, populiacijų tvarkymo, racionalaus jų išteklių naudojimo bei apsaugos besikeičiančiomis antropogeninio poveikio sąlygomis srityje žinių bei gebėti šias žinias kūrybiškai pritaikyti.

Pasak prof. dr. V. Marozo, kelios paminėtos studijų programos ar keli išvardyti mokslo projektai – tik menka dalis Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenės pasišventimo bendram tikslui rezultatų. „Juk ne veltui sakoma, kad miškas ir miškininkai mėgsta tylą. Tad geriau už mus tegul kalba mūsų darbai“, – su šypsena reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 12-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2025 m. spalio 1–3 dienomis.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių iššūkių kontekste.

Pagrindinės konferencijos sesijų temos:

Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo;

Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą;

Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos;

Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

Konferencijos metu vyks politinė, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Svarbios datos:

Iki 2025 m. birželio 30 d. – ankstyvoji registracija
Iki 2025 m. liepos 7 d. – ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Nuo 2025 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. – vėlyvoji registracija
Nuo 2025 m. liepos 8 d. iki rugsėjo 5 d. – vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Iki 2025 m. rugsėjo 19 d. – straipsnių pateikimas

Dalyvio mokestis	Kontaktiniu būdu (Eur)	Nuotoliniu būdu (Eur)
Ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki liepos 7 d.	300	170
Vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki rugsėjo 5 d.	400	220
Studentams	150	100
Dalyviams	150	Nemokamai
Autoriams ir bendraautoriams iš Ukrainos (jeigu visi autoriai yra iš Ukrainos)	150	100

Dalyvio mokestis dalyvaujant kontaktiniu būdu apima ne tik publikaciją konferencijos leidinyje, bet ir kavos pertraukėles, pietus ir šventinę vakarienę. Apgyvendinimo, kultūrinės (socialinės) programos ir transporto išlaidas apmoka konferencijos dalyviai.

Konferencijos pranešėjai dalyvio mokestį sumoka gavę informaciją apie pranešimo anotacijos patvirtinimą, bet ne vėliau negu aukščiau nurodyti mokėjimo terminai. Patvirtinimas apie anotaciją bus atsiųstas el. paštu per 5 d. d. nuo registracijos anketos užpildymo.

Daugiau informacijos apie konferenciją.

Registracija konferencijos tinklapyje

Informacija autoriams

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Artėjant šventėms – specialisto patarimai: kaip tinkamai išsirinkti ir prižiūrėti Kalėdų eglę?

Kiekvienais metais kartu su artimaisiais džiaugdamiesi gražiausiomis žiemos šventėmis, į savo namus pakviečiame ir dar vieną ypatingą viešnią – tviskančią žaliaskarę. Pasiūla – kiekvieno poreikiams: namus dabinsime gyva ar dirbtine eglute, galbūt puošime žaliaskarės šaką ar vazone įsitaisiusią eglę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretumo vadovas Juozas Girinas pataria rinktis gyvą žaliaskarę – atsakingai ir tinkamai nukirsta eglutė gamtai žalos nedaro, o mes į namus parsinešame simbolį, kuris parodo, kad jau visai netrukus atgims ir pati gamta.

Eglučių pasiūla – gausi: kaip išsirinkti tinkamą?

„Atsakingai kertant eglutes, žala gamtai tikrai nedaroma. Svarbiausia, kad žaliaskarės būtų kertamos teisingai. O didžioji masė eglučių, skirtų kirtimui, yra auginamos plantacijose. Šiais laikais pasiūla didelė – žmonės gali rinktis tarp gyvos ir dirbtinės eglutės. Tačiau pasvarstykime: kokį simbolį turi gyva eglutė? Tai gamtos atgimimo ženklas – po švenčių netrukus pradės ilgėti dienos“, – gyvos žaliaskarės svarbą akcentuoja VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Užauginti sveiką ir gražią eglutę – ilgas ir sudėtingas procesas. „Tai priklauso nuo dirvožemio, priežiūros, formavimo – du kartus per metus reikia formuoti šakas. Užauginti gražią metro aukščio eglutę prireikia apie septynerių–aštuonerių metų“, – teigia pašnekovas.

Plantacijose užaugintos eglutės, atėjus tinkamam laikui, yra nukertamos – lieka plynas laukas, kuris vėliau ir vėl yra užsodinamas. O kaip žinoti, kad miške augančių eglučių kirtimas nėra žalingas gamtai? „Miške pasodintas eglutes reikia retinti. Todėl miškininkai, kirsdami eglutes, tikrai gamtai nieko blogo nedaro“, – sako J. Girinas.

Kad namuose papuošta žaliaskarė, jos šaka ar vazone auganti eglutė džiugintų kuo ilgiau ir spygliai nenubyrėtų dar net nesulaukus švenčių, ja reikia tinkamai pasirūpinti. Pasak VDU ŽŪA Arboretumo vadovo, nukirstą eglutę ar jos šaką būtina nuolat laistyti, talpoje visada turi būti vandens. O vazone augančios eglutės žemė turi būti drėgna. Todėl papuošus žaliaskarę ja reikia ne tik grožėtis, bet nepamiršti ir nuolat prižiūrėti.

VDU Žemės ūkio akademijos Arboretumo vadovas Juozas Girinas

Namus puošusi eglutė lauke gali džiuginti visus metus

Dar vienas puikus sprendimas, norint namus papuošti gyva žaliaskare – pirkti eglutę, esančią vazone. „Žinau ne vieną žmogų, kuris tokias eglutes vėliau pasodina lauke ir turi eglučių alėją. Vazone užauginti eglutę nėra paprasta. Pardavėjai dažniausiai to nedaro – eglutę iškasa iš dirvos. Labai svarbu, kaip eglutė yra iškasama: ar šaknys anksčiau buvo suformuotos, ar iškasant šaknys buvo saugomos, o galbūt – nukapotos. Tačiau, jeigu eglutė bus tinkamai iškasta ir patalpinta į tinkamą vazoną – tai puikus pasirinkimas“, – teigia pašnekovas.

Deja, prekybos vietose norint įsigyti eglutę vazone ir „plika“ akimi pamatyti, ar žaliaskarės šaknys sveikos, ar pažeistos – sunku. Belieka teirautis pardavėjų ir tikėti jų sąžiningumu.

Nusipirkus eglutę vazone, praėjus gražiausioms žiemos šventėms ir sulaukus tinkamos temperatūros ją galima sodinti į dirvą. VDU ŽŪA Arboretumo vadovas pataria – namuose nupuošus eglutę ją reikėtų palaikyti vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. „Taip eglutę reikėtų palaikyti iki pavasario ir tuomet pasodinti. Tačiau būna taip, kad po švenčių nebūna didelių šalčių, tuomet norint pasodinti eglutę pavasario laukti nebūtina“, – sako J. Girinas ir priduria, kad geriausiai eglutės auga lengvoje derlingoje žemėje, pavyzdžiui, komposte su durpėmis.

Kur dėti eglutę šventėms pasibaigus?

Jeigu namus puošia nukirsta žaliaskarė ar jos šaka, praėjus šventėms, su ja reikia tinkamai atsisveikinti. „Apmaudu, kad šiais laikais žmonės skuba gyventi – vos praėjus Kalėdoms eglutės jau yra išmetamos. Anksčiau tradicijos buvo kitokios – eglutė namuose dabinta tik Kūčių vakarą, o nupuošiama – sulaukus Trijų Karalių šventės. Praėjus šventėms eglutės numesti į patvorį tikrai negalima. Miestuose eglutės yra surenkamos. Jeigu turite galimybę, eglutę galima sukarpyti ir sudeginti. Dar vienas būdas – eglutę kompostuoti. Yra ir kitų panaudojimo būdų – pavyzdžiui, atėjus šiltajam sezonui, eglutės kotu sode galima parišti vaismedžius, o darže – daržovių stiebus“, – tvarius eglutės panaudojimo būdus vardija VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Artėjant šventėms – svarbus palinkėjimas

J. Girinas savo namuose puošia žaliaskarės šaką. „Anksčiau, kai anūkai buvo maži, puošdavome eglutę. Kartais eglutę dabindavome ir užaugintą vazone. Įprastai eglutę puošiame likus dienai iki Kūčių, o nupuošiame po Trijų Karalių šventės“, – apie šeimos tradicijas pasakoja pašnekovas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU ŽŪA Arboretumo vadovas bendruomenei ir visiems žmonėms linki sveikatos. „Ji – svarbiausia. Būdami sveiki galėsime džiaugtis gyvenimu ir būti darnoje su savimi, gamta ir visu pasauliu. Akademijai linkiu produktyvių metų, naujų galimybių ir dar didesnio proveržio“, – sako J. Girinas.

Naujas LIFE projektas Lietuvoje – ForestHabitatLT

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu dalyvauja projekte „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ angl. „Developing and implementing Closer-to-Nature forest management practices towards multifunctional forest landscapes and favourable Natura 2000 areas“ akronimas „LIFE ForestHabitatLT“ (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektas truks 6 metus (2024-2030 m.), bendra projekto vertė – 3,94 mln. Eur.
Projektas buvo pristatytas VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje spalio mėnesį „ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI VERSLUI: 100 metų pažangai“.
Džiugu, kad projekto pradžia sutampa su šiais metais priimtu Europos gamtos atkūrimo reglamentu ir projektas prisidės prie Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių kompleksų išsaugojimo, palaikymo ir atkūrimo. Artimesnio gamtai miškų tvarkymo koncepcija yra ES miškų strategijos 2030 dalis, o 2023 metais Europos Komisija jau išleido artimesnio gamtai miškų tvarkymo gaires.
Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama parengti artimesnės gamtai miškininkystės gaires pritaikytas Lietuvai, bus siekiama populiarinti gamtinėms vertybėms palankesnius miškų tvarkymo būdus bei pademonstruoti, kokiomis priemonėmis miškininkai aktyviai prisideda ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Projekto veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose: Šimonių girioje, Buktos miške, Praviršulio tyrelyje ir Dabravolės pelkėje. VDU vykdomos veiklos apims teorinės dalies artimesnio gamtai miškų tvarkymo principų pritaikymo Lietuvai parengimą, blogos būklės buveinių tvarkymo priemonių aprašymą bei stebėsenos vykdymą.

Projekto partneriai:

Projektą finansuoja:

„Finansuoja Europos Sąjunga. Požiūriai ir nuomonės išreikšti yra autoriaus nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti už juos atsakinga“

Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

VDU ŽŪA tarybos narių rinkimai

2024 m. gruodžio 31 d. baigiasi VDU Žemės ūkio akademijos tarybos kadencija, todėl paskelbta Tarybos sudarymo procedūra.

Kviečiame siūlyti kandidatus į VDU ŽŪA tarybą.

Miškų ir ekologijos fakultetas turi dvi VDU ŽŪA tarybos narių vietas:

Profesorius, vyriaus.m.d. – 1 vieta;

Docentas, vyresn.m.d. – 1 vieta.

Tarybos nariu gali būti akademinių padalinių dėstytojai ir mokslo darbuotojai, užimantys šias pareigybes viešojo konkurso būdu. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai jų skyrimo metu turi būti įdarbinti ne mažiau kaip 0,5 et.

Kandidatus į ŽŪA Tarybos narius gali pasiūlyti akademinio padalinio institutų, katedrų, centrų susirinkimai, dėstytojų ir / ar mokslo darbuotojų grupės, akademinio personalo pavieniai asmenys. Pastarieji gali pasiūlyti ir savąsias kandidatūras.

Kandidatų pasiūlymai ar pasisiūlymai yra pateikiami raštu Miškų ir ekologijos fakulteto tarybos pirmininkui prof. Dariui Danusevičiui iki š.m. lapkričio 22 d. 14.00 val. arba žodžiu šios tarybos posėdžio metu.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių vizitas Varšuvos gyvybės mokslų universitete

Spalio 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė pagal Erasmus+ mobilumo programą lankėsi Varšuvos gyvybės mokslų universitete (SGGW).

Varšuvos gyvybės mokslų universitetas nuo 2023 m. priklauso Žaliųjų Europos universitetų aljansui (UNIgreen). UNIgreen yra aštuonių Europos universitetų aljansas, ypatingą dėmesį skiriantis tvariam žemės ūkiui, žaliosioms biotechnologijoms ir aplinkos bei gyvosios gamtos mokslams, kurie yra kertinės sritys, siekiant įgyvendinti efektyviai išteklius naudojančią žiedinę, skaitmeninę ir klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m.

SGGW siūlo 40 studijų programų lenkų kalba ir 12 studijų programų anglų kalba. Universiteto Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultete yra vykdomos aplinkos inžinerijos ir statybos inžinerijos studijų programos. Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė Akademiją, skaitė paskaitas, taip pat susitiko su Inžinerinės statybos instituto Geotechnikos katedros vadovu, profesoriumi dr. Wojciech Sas, docentais dr. Justyna Dzięcioł, dr. Andrzej Głuchowski ir aptarė bendrų projektų galimybes bei susipažino su studijų procesu ir tyrimais, vykdomais Statybos inžinerijos institute.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių – išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys – sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga – vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingo renginio nuotraukų galerija

Maloniai kviečiame aplankyti Iškilmingo VDU ŽŪA 100-mečio renginio NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.