Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 7 of 39 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai nuolat plėtoja partnerystės ryšius su verslu – kartu įgyvendinami projektai, kuriami ir komercializuojami nauji produktai, technologijos. Siekiant dar plačiau plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei atskleisti mokslinio darbo rezultatus plačiajai visuomenei spalio 17 d. VDU ŽŪA surengta mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“. Pranešimus skaitys LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Konfernecija VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.). Konferencijos pradžia spalio 17 d. 9:00 val.

Kaip alternatyva negalintiems atvykti – konferencijos transliacija YouTube:

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

 

 

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

Daugiau apie projektą: Įgyvendinamas renginių komunikacijos priemonių projektas | VDU Žemės ūkio akademija.

Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Kompleksinius uždavinius spręsianti technologija teiks pridėtinę vertę ne vien miškų ūkio, bet ir transporto sektoriui.

 Motyvą pasufleravo neefektyvūs dabartiniai metodai ir alternatyvų stoka

 Miškotyros mokslinėje veikloje daug kompetencijų turintis Vytauto Didžiojo universitetas ir veržlios IT sistemų kūrimo bei diegimo įmonės „Benco Baltic Engineering Company“ komanda dalinsis žiniomis bei praktine patirtimi, įgyvendinant MIKIS.

Sistema atliks kelias esmines funkcijas: vertins miškų gaisringumą, identifikuos išvartytus jų plotus, atnaujins miškų kelių būklės informaciją ir pateiks jų kokybės analizę. Skirtingi modulių uždaviniai glaudžiai susiję, nes keliai –  miško ekosistemos dalis, būtina veiksmingai miškų priežiūrai ir ekstremalių situacijų valdymui. Miškų kelių būklė neatsiejama ir nuo susisiekimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros, taip pat rekreacijos.

Šiose srityse dirbantiems žmonėms MIKIS pateikiami išsamūs rezultatai padės greičiau, tiksliau priimti reikiamus svarbius sprendimus. Visgi tai ne vieninteliai aspektai, paskatinę naują mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iniciatyvą dar menkai skaitmenizuotai šalies miškininkystei stiprinti.

„Šiuo metu miškų gaisringumas vertinamas pagal statistinius duomenis ir orų prognozes, o pažeisti plotai nustatomi vykdant fizines inspekcijas. Analogiškai vyksta miško kelių būklės vertinimas. Tuo tarpu miškingų vietovių kelių identifikavimui ir koordinačių nustatymui įtakos turi mechaniniu būdu renkamų įvairių miško parametrų nepakankamas tikslumas.

Rinkoje kol kas nėra technologiškai pažangių sprendimų, kurie galėtų sumažinti minėtiems metodams reikalingus nemenkus žmogiškuosius resursus, palengvinti tam tikrų specialistų darbą ir pateikti efektyvų rezultatą: kiek įmanoma tikslesnius duomenis“, – komentuoja ART21 įkūrėjas Augustas Alešiūnas.

Pažangus veikimas lemia paprastą naudojimą

Kuriama miškų ir jų kelių informacinė sistema vertinimą atliks analizuodama tiriamos vietovės palydovinius vaizdinius duomenis, meteorologinę informaciją, taip pat bepiločiu orlaiviu sukauptus aerofotografijos duomenis ir automobilyje sumontuotos stebėjimo įrangos informaciją.

Dėl automatizuoto duomenų perdavimo, pasitelkiant 5G ryšio komunikaciją, MIKIS galės lengvai naudotis net specifinių techninių žinių neturintis asmuo. „Naujausios kartos ryšio technologija taip pat užtikrins stabilų sistemos ryšio tinklą, taigi informacijos perdavimo ir išanalizavimo procesas vyks sparčiau. Be to, 5G savybės leidžia atvaizduoti rezultatus artimu realiam laiku“, – priduria A. Alešiūnas.

Naujasis sprendimas rinkoje atlieps ne vienos tikslinės grupės poreikius. Pradedant valstybinėmis institucijomis, kurios kasdien sprendžia su miškais ir jų keliais susijusius strateginius bei praktinius klausimus: Valstybine miškų urėdija, Valstybine miškų tarnyba, Aplinkos bei Susisiekimo ministerijomis.

Miškų savininkams sistema padės efektyviau rūpintis jų valdomų teritorijų, įskaitant miško kelius, priežiūra ir tvarkymu. Gelbėtojams ir gaisrininkams operatyvi, patikima informacija apie miško kelių būklę ar pravažumą būtina ekstremaliose situacijose. Mokslo institucijoms inovacija pasitarnaus tyrimų srityje. Turizmo, aktyvaus laisvalaikio atstovams ir savarankiškai tokio tipo poilsį praktikuojantiems gamtos mylėtojams miško kelių būklė aktuali planuojant žygių maršrutus ar kitas veiklas.

Iniciatyva atliepia ambiciją skatinti sektoriaus augimą

Pradėję nuo pažangių produktų bei paslaugų kūrimo, vystymo ir diegimo agromaisto industrijoje, jau kelerius metus ART21 aktyviai siekia inovuoti neišnaudotų galimybių pilną miškininkystę. Veiklų tematika apima nuotolinius tyrimus ir naujoves miškų būklės analizei, ligų bei parazitų identifikavimui, laukinių žvėrių stebėjimui ir skaičiavimui.

„Pavyzdžiui, prieš metus startavusios tarptautinės iniciatyvos FOREST 4.0 tikslas – sukurti išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą, kuriame dirbtinis intelektas ir daiktų internetas tarnauja kaip įrankis pertvarkyti miškų veiklą, skaitmenizuojant visą vertės grandinę: nuo išteklių valdymo iki galutinių produktų. Auginant centro teikiamas perspektyvas sieksime įtraukti suinteresuotąsias šalis pasauliniu mastu“, – pasakoja įmonės įkūrėjas.

Anot A. Alešiūno, būsimoji miškų ir miškų kelių informacinė sistema – nacionalinės reikšmės žingsnis, tačiau ieškant efektyviausių kelių į visuotinį tvarumą ir technologinį progresą derėtų žvelgti globaliai, bet pradėti veikti pirmiausia lokaliai.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

 

Vilkų tyrimai Lietuvoje 2018–2024 metais: nuo balto lapo iki individualaus genetinio identifikavimo

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

2018 metai kėlė daug nežinios ir nerimo dėl vilkų kiekio ir populiacijos būklės Lietuvoje. Buvo naudojama vilkų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodika (apskaita vykdoma tą pačią dieną visoje šalies teritorijoje), kuria nelabai pasitikėta. Žiniasklaidoje nuvilnydavo straipsniai ir kalbos, kad Lietuvos miškuose gyvena ir gyvulius pjauna vilko ir šuns hibridai. 2005 metais įvestas vilkų sumedžiojimo limitas kasmet tapdavo aršių diskusijų objektu. Nors 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas, tačiau kuriant šį dokumentą iš esmės buvo naudotasi kitose šalyse atliktais tyrimais, o duomenų iš Lietuvos teritorijos buvo minimaliai.

2018 metais buvo žengtas didelis žingsnis pirmyn – pradėti išsamūs sumedžiotų vilkų tyrimai, sukurta stambiųjų plėšrūnų ir jų veiklos registravimo visus metus sistema biomon.lt. Vilkų tyrimai natūraliose jų buveinėse visada yra komplikuoti, ypač kai norima gauti informaciją visos šalies mastu. Šalys, kurios vilkų nemedžioja, priverstos eiti šiuo keliu. Lietuva, turėdama išimtį dėl vilkų medžiojimo, turėjo galimybę pasirinkti paprastesnį kelią. Taigi, nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono kiekvienas sumedžiotas vilkas ne tik buvo užregistruojamas, bet iš jo paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jeigu sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas (1 pav.). Dėka atsakingo visų medžiotojų požiūrio ir darbo jau šešerius metus yra surenkama virš 98 % visų privalomų mėginių. Taip visi kritę vilkai neša informaciją apie bendrą populiacijos būklę Lietuvoje, o kadangi mėginiai renkami ir tiriami jau eilę metų, galima analizuoti ir populiacijos būklės pokyčius.

1 pav. Nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono iš kiekvieno sumedžioto vilko paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jei sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas

Genetiniai tyrimai atskleidžia įvairiapusę informaciją apie vilkus ir jų populiaciją: genetinę įvairovę ir struktūrą; vilkų hibridizacijas su šunimis įvairiose tėvinėse kartose; giminystės ryšius, o giminingų individų sumedžiojimo vietos ir „svetimų“ vilkų aptikimai atskleidžia migracijas. Danties pjūvyje, padidintame 100 kartų, matomos susisluoksniavusios metinės rievės, pagal kurias, tarsi medienoje, galima suskaičiuoti vilko nugyventus metus. Patelės gimdoje išlieka buvusių embrionų prisitvirtinimo dėmės, kurios parodo, ar paskutinį pavasarį ji turėjo atsivedusi jauniklių.

Genetiniai tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų komandos pradėti vykdyti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai jau pirmaisiais metais atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacija buvo patyrusi reikšmingą genetinės įvairovės sumažėjimą. Šį vilkų kiekio, o tuo pačiu ir genetinės įvairovės, nuosmukį patvirtina ir užfiksuoti istoriniai faktai: apie 1970 metus visoje Lietuvos teritorijoje buvo priskaičiuojama tik apie 40 vilkų. Taigi, dabartinių vilkų genetikoje vis dar buvo išlikę 50 metų senumo įvykių pėdsakai. Pastaraisiais metais atliekami tyrimai konstatuodavo, kad dėl išaugusio vilkų skaičiaus ir efektyvios imigracijos vilkų populiacija yra sėkmingo genetinės įvairovės atstatymo proceso eigoje. O šiais metais tyrimų rezultatai parodė džiugią žinią – vilkų populiacijos genetinė įvairovė pilnai atsistatė.

Atliekant sumedžiotų vilkų duomenų analizę pagal jų genetinį panašumą tarpusavyje, išryškėjo įdomus vaizdas – tarsi Lietuvoje gyventų vilkai žemaičiai, aukštaičiai ir dzūkai/suvalkiečiai (2 pav.). Lietuvos vilkų populiacijoje genetiškai išsiskiria: (a) rytų ir centrinės Lietuvos genetinė vilkų grupė, kurios genetinį panašumą, tikėtina, lemia migracijos iš šiaurės rytų pietų link; (b) dar stipriau diferencijuojasi Žemaitijos regionas, kuris, tikėtina, yra likęs nuošaliau migracijos linijų, todėl išsaugojo savo genetinį savitumą ir (c) stiprus pietinės Lietuvos populiacijos genetinis savitumas, tikėtina, dėl srautų iš Lenkijos. Lietuvos gamtinėmis sąlygomis nėra vilkų migracijas užkertančių rimtų barjerų, todėl gyvūnai, o tai reiškia ir genai, migruoja. Tačiau, kaip matyti iš žemėlapio, „savo“ teritorijose „savi“ yra dažnesni.

2 pav. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal panašumą Lietuvos teritorijoje, individus suskirstant į tris genetines grupes

Atliekami genetiniai tyrimai paneigė kažkada grėsmingai skambėjusį gandą, kad Lietuvos miškuose pilna vilko ir šuns mišrūnų. Tačiau kažkuriose protėvių kartose buvusių vilko ir šuns hibridizacijų vis dėlto aptinkama. Tokių iš senų kartų ateinančių šuniškų genų atvejų skaičius yra labai nedidelis, tik 1,1 % iš ištirtų individų turėjo 15 % ir daugiau procentų genų, būdingų šunims. Tokius hibridus patikimai galima nustatyti tik atliekant genetinius tyrimus, nes savo išvaizda jie gali būti tiek identiški grynakraujam vilkui, tiek turėti kai kurių šuniškų bruožų. Pavyzdžiui, keli labai reti atvejai, kai sumedžioti „vilkai“ turėjo didesnį kiekį šunims būdingų genų: 2021–2022 metų medžioklės sezono metu prie Vilniaus sumedžiota 5 metų amžiaus vilkė (3 pav. A), kuri turėjo 44 % šuniškų genų, bet atrodė identiškai, kaip ir kiti tos pačios medžioklės metu sumedžioti vilkai; 2023–2024 metais prie Prienų sumedžiotas 11 metų vilkas (3 pav. C) turėjo 67 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizdoje šuniški genai „išlindo“ tik snukio spalvoje – kailio spalva aplink nasrus buvo tamsi; priešingas pavyzdys – 2021–2023 metais Kėdainių rajone sumedžiotas jauniklis (3 pav. D) turėjo tik 17 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizda akivaizdžiai skyrėsi nuo būdingos vilkams (aplink nasrus jo kailis buvo juodas, kojos beveik baltos, viso kailio plaukai menkesni, plonesni, minkštesni). Panevėžio rajone auginta žymioji Luna (3 pav. B), turėjusi 50 % šuns genų, buvo tipinės vilkams būdingos išvaizdos.

3 pav. Vilkų ir šunų hibridų išvaizda (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės ir Aplinkos ministerijos „Facebook“ nuotr.)

Atliekami genetiniai tyrimai suteikia galimybę identifikuoti retas genų formas, nebūdingas Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Tai reiškia, kad vilkas, turintis didesnį kiekį tokių retų genų formų, tikėtina, yra atėjęs iš tolimesnių teritorijų, kuriose jis neturėjo galimybės paveldėti genų, būdingų Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Įdomu tai, kad tokie tolimieji migrantai pasitaiko tiek tarp patinų, tiek ir tarp patelių. Taigi, pirmuosius keturis tyrimų sezonus (nuo 2018–2019 m. iki 2021–2022 m.) buvo stebima stipri „svetimų“ vilkų migracija iš šiaurės–rytinės pusės į šalies gilumą (4 pav.). 2022–2023 metai buvo pirmieji, kai nebeišryškėjo tolimųjų migrantų judėjimo kryptys. Migracijos sustojimo priežastys nėra įrodytos, tačiau galima daryti prielaidą, kad genų migraciją sustabdė atsiradusi vilkams neįveikiama tvora pasienyje su Baltarusija. Kita galima to priežastis – pernelyg tanki vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje, dėl to neliko laisvų teritorijų atkeliaujantiems vilkams įsilieti. Naujausi tyrimų rezultatai iš 2023–2024 metų medžioklės sezono parodė, kad šiaurės rytinė vilkų migracijos kryptis atsistatė (tiesa, ne tokia stipri kaip ankstesniais metais), o ją papildo naujai atsiradęs tolimųjų migrantų srautas iš pietų pusės.

4 pav. Retas genų formas turinčių tolimųjų migrantų judėjimo kryptys Lietuvos teritorijoje

Tolimieji migrantai praturtina Lietuvoje gyvenančių vilkų genetinę įvairovę bei mažina giminingų individų kryžminimosi tikimybę. Reikia pasidžiaugti, kad yra genetiškai ištirta virš tūkstančio vilkų imtis, ir tarp tokio didelio ištirtų vilkų kiekio nepasitaikė atvejų, kad būtų kryžminęsi artimai giminiški vilkai. Tai reiškia, kad nebuvo nustatyta dauginimosi atvejų nei tarp brolių ir seserų, nei tarp pusbrolių ir pusseserių, nei pirmos, nei antros kartos.

Gyvūnų amžiaus tyrimai

Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių buvo gana stabilus per visus šešerius tyrimo metus (5 pav.). Kiekvienais metais apie 48–60 % sumedžiotų vilkų sudarė 5–10 mėnesių amžiaus jaunikliai. Vyresnių vilkų proporcija (skaičiuojant kiekvienoje amžiaus grupėje pamečiui) buvo ženkliai mažesnė. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu buvo sumedžioti du seniausi vilkai per visą tyrimo laikotarpį. Šie patinai ėjo tryliktus metus ir buvo sumedžioti Molėtų ir Utenos rajonuose. Ankstesniais sezonais sumedžioti seniausi vilkai (patelės) ėjo dešimtus ir dvyliktus metus.

5 pav. Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių per pastaruosius šešerius metus

Lietuvoje vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų (vilkas laikomas suaugusiu nuo trečiųjų gyvenimo metų) amžius 2023–2024 metų sezoną buvo 5,84 metų. Ankstesniais sezonais buvo atitinkamai 4,85; 4,40; 4,12; 4,83 ir 5,25 metų. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija nėra permedžiojama, nes medžiojant pernelyg intensyviai vilkai praktiškai neturėtų galimybės sulaukti vyresnio amžiaus. Be to, nuo 2021–2022 metų sezono stebima tendencija, kad vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų amžius didėja, o tai taip pat yra teigiamas vilkų populiacijos būklės rodiklis.

Turimi duomenys leido atsakyti į klausimą, ar vienodai pasiskirsto sumedžiotų jauniklių ir suaugusių  proporcija, priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio (6 pav.). Skaičiavimai atskleidė, kad medžioklės sezono pradžioje yra ženkliai didesnė tikimybė sumedžioti kelių mėnesių amžiaus jauniklį. Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais jaunikliai sudarė vidutiniškai 58–67 % tarp visų tais mėnesiais sumedžiotų vilkų. Tuo tarpu sausio mėnesį jauniklių procentas krito iki vidutiniškai 38 %, o vasario ir kovo mėnesiais jauniklių dalis sudarė tik vidutiniškai 17–19 %.

6 pav. Jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio

Apskaičiuota jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų patvirtino sklandžiusią nuomonę, kad medžioklės sezono pradžioje dažniau sumedžiojami nepatyrę jaunikliai. Tęsiantis medžioklės sezonui, vilkų atsargumas didėja. Labai tikėtina, kad dėl tos pačios priežasties, tęsiantis medžioklių varant sezonui, mažėja ir sumedžiojamų vilkų kiekis per tą patį laiko tarpą.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

Produktyvumo tyrimai

Daug atidumo ir kruopštumo iš medžiotojų reikalauja produktyvumo tyrimams reikalingos gimdos suradimas ir išėmimas. Tačiau, žinant sumedžiotos patelės amžių ir turint tyrimams pateiktą gimdą, galima nustatyti, nuo kokio amžiaus patelės pradeda vesti jauniklius ir iki kiek metų veda, ar pasitaiko suaugusių patelių, kurios nevedė jauniklių, kiek jauniklių atsivedė paskutinį pavasarį ir panašiai. Taigi, šešerių metų laikotarpio tyrimo duomenimis, patelės pirmųjų savo jauniklių susilaukė ne anksčiau kaip per ketvirtąjį arba penktąjį savo gimtadienį. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visos patelės, būdamos tokio amžiaus, susilaukė pirmųjų jauniklių. Vidutiniškai būdamos ketverių metų amžiaus jauniklius vedė 27 % patelių, būdamos penkerių – 43 % patelių; visos kitos pirmuosius savo jauniklius atsivedė dar vėlesniame amžiuje. Nustatyti tik du atvejai, kai jauniklius atsivedė trejų metų amžiaus patelės. Amžiui didėjant, tikimybė, kad patelė bus vedusi jauniklius, taip pat didėja. Tačiau imant bendrai visas pateles nuo trejų metų (subrendusias), nustatyta, kad 2023 metų pavasarį jauniklius buvo atsivedusi tik kas trečia patelė (31 %). Stebimas šio rodiklio kritimas. Palyginimui, 2018, 2019 metų pavasariais 50–70 % patelių buvo vedusios jauniklius. Tokias pasekmes galėjo lemti teritorijos „prisotinimas“ vilkais, nes tam, kad vilkai vestų palikuonis, yra būtini du veiksniai: vilkas turi turėti partnerį dauginimuisi ir neužimtą teritoriją naujai šeimai gyventi ir maitintis. Jeigu nėra laisvos 100–200 km2 teritorijos, vilkai, net turėdami sau porą, įprastai nesidaugina. Įdomu tai, kad visos pačios seniausios sumedžiotos patelės, kurioms buvo dešimt (dvi) ir vienuolika (penkios) metų, paskutinį pavasarį buvo vedusios jauniklius.

Sveikatingumo stebėjimai

Medžiotojai, sumedžioję vilką, registruoja, ar kailyje ir odoje yra plika akimi matomi požymiai, kad gyvūnas užsikrėtęs niežinėmis erkėmis. Tokie duomenys renkami nuo 2014–2015 metų medžioklės sezono. Taigi, per dešimties metų laikotarpį užkrėstumas niežinėmis erkėmis svyravo nuo 10 % (2023–2024 metų medžioklės sezonas) iki 31 % (2018–2019 metų medžioklės sezonas). Pastarieji treji metai buvo mažiausio užkrėstumo (15–10 %) niežinėmis erkėmis laikotarpis.

Vilkų populiacijos valdymas

Bendru sutarimu vilkų šeimų skaičius yra vienas kertinių rodiklių, nusakančių populiacijos gausą visose Europos šalyse, kur gyvena vilkai. Neretai atsispiriama nuo šeimų skaičiaus ir planuojant vilko populiacijos valdymą-medžioklę. Pastaruosius šešis medžioklės sezonus vilkų sumedžiojimo limitas vis buvo didinamas, taigi, kasmet augo sumedžiojamų vilkų skaičius (7 pav.). Kasmet tyrimai buvo atliekami iš vis didėjančios vilkų imties, todėl nekeista, kad kasmet buvo „atrandamas“ vis didesnis vilkų šeimų skaičius. Reikia suprasti, kad realus Lietuvos teritorijoje gyvenančių vilkų šeimų skaičius nebūtinai augo, tiesiog didėjančioje duomenų imtyje vis didėjo tikimybė priartėti prie tikrojo šeimų skaičiaus. Šį teiginį netiesiogiai patvirtina kitas skaičiavimas: jeigu kasmet imti tik pirmus 50 sumedžiotų jauniklių (taip galima vienodai lyginti visus medžioklės sezonus) ir paanalizuoti, kiek šeimų nustatyta, jeigu imtis kasmet vienoda, paaiškėja, kad vienodoje imtyje per pastaruosius penkerius metus nustatytų šeimų skaičius išliko pastovus. Iš esmės, didinant limitą, didėjo iš šeimos sumedžiojamų individų skaičius. Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais vilkų šeimų skaičius esminiai nedidėjo, tačiau augo šeimoms priklausančių individų skaičius. Štai 2023–2024 metų medžioklės sezono metu Anykščių rajone buvo sumedžioti net septyni tos pačios vados jaunikliai. Tai netiesiogiai įrodo palankias aplinkos sąlygas (nedidelė konkurencija, pakankamai maisto, nėra lemtingų ligų ar parazitų) vilkams daugintis – šeimai buvo sėkmingai pavykę išauginti net septynis vilkiukus.

7 pav. Sumedžiotų vilkų skaičiaus pokyčio palyginimas su nustatytų šeimų skaičiumi

Per pastaruosius šešis medžioklės sezonus 836 medžiotojai sumedžiojo po vieną ar po keletą vilkų. Užregistruota, kad per šį laikotarpį 19 medžiotojų sumedžiojo po 5 ir daugiau vilkų. Didžioji dauguma medžiotojų (689) buvo sumedžioję po vieną vilką.

Skaičiuojant nuo 2016–2017 metų medžioklės sezono, buvo stebimas vilkų sumedžiojimo greitėjimas kiekvieną kitą sezoną, lyginant su prieš tai buvusiu (8 pav.). Vilkų sumedžiojimo greitis buvo apskaičiuotas kiekvienam medžioklės sezonui, pradedant nuo spalio 15 dienos; buvo imti laikotarpiai kas penkios dienos, ir sumuoti per tuos laikotarpius sumedžioti vilkai. Tai yra, suskaičiuota, kiek vilkų buvo sumedžiota per pirmąjį penkių dienų laikotarpį (nuo spalio 15 iki 19 dienos) tada pridėti vilkai, sumedžioti per antrąjį laikotarpį (nuo spalio 20 iki 24 dienos) ir taip toliau. Taip skaičiuojant kiekvieno medžioklės sezono duomenis, pastebėta, kad kiekvieną kitą medžioklės sezoną sumedžiojimo kreivė kaskart kilo vis sparčiau. Didžiąja dalimi vilko sumedžiojimas yra sėkmės dalykas – kuo vilkų yra daugiau, tuo didesnė tikimybė juos sumedžioti ir atvirkščiai, kuo mažiau vilkų, tuo sumedžiojimai retesni. Galima daryti prielaidą, kad tik didėjant vilkų skaičiui aplinkoje, galimas toks sumedžiojimo greičio kreivės kasmetinis kilimas. Tačiau vilkų skaičiaus augimas turi gamtines talpumo ribas, todėl ir kreivės kilimas kažkuriais metais turi sustoti. Toks kilimo sustojimas ir buvo nustatytas po 2023–2024 metų medžioklės sezono, tai yra, paskutinįjį medžioklės sezoną pirmą kartą kreivė kilo lėčiau nei prieš tai buvusį 2022–2023 metų sezoną. Paskutiniais metais vilkų populiacijos gausos augimas sustojo. Matomai buvo pasiekta tiek vilkų gamtinė talpa, tiek sumedžiojimo riba, kai išmedžiojamas populiacijos augimą lemiantis prieaugis.

8 pav. Vilkų sumedžiojimo greitis kiekvieną medžioklės sezoną, skaičiuojant suminį sumedžiojimą kas penkios dienos

Pastaruoju metu kyla diskusijos apie vilkų medžioklės sezono prailginimą. Siūloma ankstinti medžioklės sezono pradžią: kelti iš spalio 15 dienos į rugpjūčio mėnesį. Tokie siūlymai argumentuojami: (I) per trumpu medžioklės laikotarpiu, kad būtų įmanoma suvaldyti populiacijos augimą; (II) efektyvesne ūkinių gyvūnų apsauga nuo juos puldinėjančių vilkų, kaip tik pjovimo piko laikotarpiu, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Paankstinta medžioklės sezono pradžia atvertų galimybę sumedžioti daugiau vilkų per medžioklės sezoną bei medžioti vilkus gyvulių pjovimo piko laikotarpiu. Tačiau kokie vilkai būtų medžiojami? Didžiąją dalį vilkų populiacijos sudaro šeimose gyvenantys vilkai ir apie 10–15 % vilkų yra pavieniai, ieškantys savo galimybės daugintis. Iš esmės šeimas sudaro tėvai ir jų jaunikliai (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais tai būtų trijų–keturių mėnesių amžiaus vilkiukai). Jeigu būtų medžiojama atsitiktinai (tykojant elnių ar kitų žvėrių), taip, kaip dabar dažniausiai ir medžiojama, tai didžiausia tikimybė, kad visų pirma būtų sumedžiojami jaunikliai, nes jie tuo laikotarpiu sudaro ženklią dalį populiacijoje bei nepasižymi tokiu atsargumu, kaip suaugę vilkai. Rugpjūčio mėnesį pirmų metų jaunikliai dar būna su visais pieniniais dantimis, dalis skruostinių dantų dar net pilnai nesudygę, kaukolės kaulai ploni, porėti, kaulų siūlės nesuaugusios (9 pav.). Nuotraukose rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis (gavus atskirą leidimą medžioti gyvulių pjovimo rajone), sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės, kuriose matyti, kad tikrieji iltiniai dantys dar net neprasikalę. Tik rugsėjo mėnesį išauga tikrosios iltys, tačiau jų sienelės dar būna labai plonos ir trapios, ilties šaknis net nesusiformavusi (tuo laikotarpiu iltys būna nykštuko kepurėlės formos), o šalia kurį laiką vis dar „kabo“ ir pieninės iltys. Rugpjūčio pabaigoje kaukolės ilgis tesiekia 17,5 cm, o plotis 9,4 cm (kaukolės įvertinimo balas 26,9). Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pirmamečiai jaunikliai dar akivaizdžiai mažesni už suaugusius vilkus. Lieka medžioti šių jauniklių maitintojus ir mokytojus tėvus. VDU ŽŪA mokslininkų kai kurių stebėjimų duomenimis, pernykštės vados jaunikliai (jeigu jie vis dar laikosi tėvinėje gaujoje), likę be tėvų nesugebėjo sėkmingai prižiūrėti ir išmaitinti jaunesniosios vados brolių ir seserų. Medžioklė rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atveria duris vilkų šeimų destrukcijai.

9 pav. Rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės nuotraukos)

Iš vienos pusės turima net keletą kartų išaugusią elninių žvėrių gausą, kurie daro nepageidaujamą poveikį ne tik miško želdiniams, bet ir ūkininkų pasėliams. Šiuo atžvilgiu gausi vilkų populiacija žmonėms turėtų atrodyti kaip pagalba iš gamtos. Tačiau iš kitos pusės, vilkai, nors ir nestokodami laukinio grobio, pjauna naminius gyvulius ir augintinius. Vilkai, pradėję pjauti ir maitintis naminiais gyvuliais ir augintiniais, tampa probleminiais vilkais. Kaip išmedžioti žmonėms nepriimtinos elgsenos probleminius vilkus, bet neardyti laukiniais žvėrimis besimaitinančių vilkų šeimų? Šiuo atveju, deja, nebegali padėti iki šiol vykdomas kiekybinis populiacijos valdymas. Net nedideliame kiekyje vilkų gali pasitaikyti besispecializuojančių pjauti gyvulius. Jeigu vilkai naminių gyvulių pjovimo nesieja su pavojumi, jie neturi jokios priežasties vengti rinktis tokį maisto šaltinį.

Dabartiniu laikotarpiu stebimi susidarę gyvulių pjovimo židiniai. Tai parodo kai kurių vilkų įprotį nuolat maitintis naminiais gyvuliais. Taigi, reikalingas specializuotas probleminių vilkų sumedžiojimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma ne mažinti vilkų skaičių gyvulių pjovimo rajonuose, o sumedžioti konkrečius vilkų individus (ar individą), kurie vėl ir vėl pjauna gyvulius. Šis tikslas yra pasiekiamas – vilkas turi būti sumedžiojamas prie jo paties pasipjauto gyvulio. Daugkartiniai stebėjimai atskleidė, kad vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų (10 pav. Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotraukos). Žinant vilkų elgsenos niuansus, galima sėkmingai išimti probleminių vilkų individus, netrikdant „tinkamo elgesio“ vilkų šeimų jautriu jauniklių auginimo ir mokymo laikotarpiu.

10 pav. Vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų. (Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotr.)

MEF atstovai ForestSAT 2024 konferencijoje

Per daugiau kaip du dešimtmečius ForestSAT konferencijos tapo didžiausiu pasauliniu mokslininkų, dirbančių miško erdvinės analizės metodų srityje, forumu. ForestSAT 2024 konferencijoje, įvykusioje rugsėjo 9-13 dienomis Rotorua mieste, Naujojoje Zelandijoje, dalyvavo beveik tūkstantis dalyvių, nepabūgusių keliauti į kitą Žemės kraštą iš viso pasaulio. Beveik dviejuose šimtuose žodinių pranešimų nagrinėtos įvairiausios su miškininkyste susijusios nuotolinių tyrimų, erdvinės duomenų analizės ir pan. problemos.

Konferencijoje dalyvavo VDU ŽŪA MEF dėstytojai bei projekto Forest 4.0 mokslo darbuotojai Donatas Jonikavičius ir Gintautas Mozgeris. D.Jonikavičius pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjamos iš drono atliekamo daugiaspektrio skenavimo galimybės miškų atkūrimo būklei vertinti. G.Mozgerio pranešime aptarta nuotolinių tyrimų reikšmė Lietuvos Nacionalinėje miškų inventorizacijoje bei pristatyti naujos miško išteklių informacinės sistemos metmenys.

Gamta pagrįsti sprendimai aukštajame moksle ir TVET siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą

Praėjus 8 mėnesiams, ENABLS projektas įsibėgėja!
Žmogaus veikla skatina išnykti daugiau rūšių nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu. Dėl tebesitęsiančio biologinės įvairovės mažėjimo kyla pavojus, kad milijonai rūšių išnyks visam laikui, o tai labai pablogins gyvybiškai svarbias ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, oro ir vandens kokybę, anglies dioksido sugėrimą ir gerą dirvožemio būklę.
Reaguojant į šiuos iššūkius, programos Horizon Europe projektas eNaBlS yra vienas iš lyderių siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą pasitelkiant švietimą, bendradarbiavimą, informuotumo didinimą ir socialinį dalyvavimą. Pagrindinis projekto komponentas yra gamta pagrįstų sprendimų (NBS) – ekonomiškai efektyvių, gamtos įkvėptų metodų, kuriais saugomos, valdomos ir atkuriamos natūralios ar pakeistos ekosistemos – skatinimas. Šie sprendimai ne tik saugo biologinę įvairovę, bet ir teikia didelę naudą visuomenei.
eNaBlS tikslas – įtraukti biologinę įvairovę ir NBS į aukštojo mokslo bei techninio ir profesinio mokymo (TVET) programas. Tai turėtų būti pasiekta taikant tarpdisciplininį požiūrį, kuris remiasi įvairiomis žiniomis ir visos visuomenės indėliu. Gyvosios laboratorijos bus įkurtos Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Graikijoje ir Čekijoje. Šiose įtraukiose, daugelį dalyvių vienijančiose platformose bus suteikiamas balsas visiems, skatinamas į gamtą orientuotas požiūris ir skatinami reikšmingi pokyčiai.
eNaBlS partneriai sėkmingai užbaigė pirmąjį šio projekto etapą – įvertino, kaip NBS ir biologinės įvairovės nykimo temos šiuo metu integruojamos į aukštojo mokslo ir TVET mokymo programas. Šiame etape taip pat buvo tiriamas visuomenės požiūris, tarptautinės politikos tendencijos ir bendradarbiavimo schemos tiek tarp universitetų, tiek tarp universitetų ir TVET institucijų. Šios įžvalgos padės pagrindą būsimai veiklai, kuria bus siekiama didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir NBS, ugdyti gebėjimus ir skatinti perėjimą prie gamtai palankios visuomenės.

Ateityje eNaBlS įtrauks specialistus į konstruktyvų dialogą dėl esamų NBS standartų ir protokolų, skatins universitetus ir profesines mokyklas tapti visuomenės pavyzdžiu ir, bendradarbiaudama su „Gyvosiomis laboratorijomis“, rengs ir bandomuoju būdu išbandys NBS mokymo modulius.
Likite prisijungę! Sekite mus socialiniuose tinkluose ir apsilankykite mūsų svetainėje, kad gautumėte naujienų: https://enabls.eu/

 

VDU įvadinė savaitė ’24

Labas, STUDENTE! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!

Kviečiame jungtis prie pirmų žingsnių universitete VDU įvadinėje savaitėje ir pradėti kelionę link jaudinančios savo ateities užtikrintai, su parama ir atsakymais!

Visą VISĄ reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali čia: https://ivadas.vdu.lt/

FB renginys. 

O čia dalinamės įvadinės savaitės programos Kaune ir Vilniuje apžvalga ⬇️

(detali programa: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/)

 RUGPJŪČIO 26 D., PIRMADIENIS
Šią dieną Kaune ir Vilniuje susitiksi bei susipažinsi su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais, universiteto kultūra bei aplinka, savo studijų miestu ir fakultetu!
Vakare lauks neeilinė pažintis su universiteto rektoriumi prie (nealkoholinio) alaus bokalo!

14.00-15.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:

  • Agronomijos fakultetas: Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
  • Bioekonomikos plėtros fakultetas: Universiteto g.10, 164 aud., Akademija, Kauno r.
  • Inžinerijos fakultetas: Studentų g. 15, 204 aud., Akademija, Kauno r.
  • Miškų ir ekologijos fakultetas: Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.

 RUGPJŪČIO 27 D., ANTRADIENIS
Antrąją įvadinės savaitės dieną tavęs lauks visiems pirmakursiams būtini anglų kalbos testai, ranką ties ir apie save pasakos universiteto organizacijos, įtrauks VDU Sporto centro veiklos, o su tavo studijų miestu susipažinti artimiau padės orientacinis žaidimas bei ekskursija!

 RUGPJŪČIO 28 D., TREČIADIENIS
Akademinėje mugėje turėsi visas galimybes sužinoti viską, kas aktualu apie studijas. Taip pat bus daug naudingos informacijos studentams turintiems papildomų poreikių ar norintiems gauti papildomos paramos!

 RUGPJŪČIO 29 D., KETVIRTADIENIS
Ketvirtadienį registruositės į studijų dalykus

 RUGPJŪČIO 31 – RUGSĖJO 1 D. tikimės šėlsi VDU Studentų atstovybės organizuojamoje FUXŲ stovykloje!
Registracija: https://forms.gle/Ke3QrLKRJcJBCgAU6 (registracija užsidaro rugpjūčio 16 d. vidurnaktį)

 RUGSĖJO 2 D., PIRMADIENIS
Tavęs laukia tradicinė VDU pirmakursių priesaika, universiteto eisena, VDU rektoriaus sveikinimas ir šventinis Manto Jankavičiaus koncertas!

❗️Su pilna VDU įvadinės savaitės programa susipažink: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 12 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

  • Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
  • Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
  • Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
  • Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
  • Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 13 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 14 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52–102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

Paskutinė galimybė norintiems įstoti į pirmosios pakopos studijas VDU ŽŪA

Rugpjūčio 19 d. prasidės papildomo LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 19-22 dienomis. Prašymą galima teikti iki rugpjūčio 22 d. 15 val. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

  • dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
  • tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo antrojo etapo metu (rugpjūčio 19-22 d.)  bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo stojamieji egzaminai į VDU menų srities ir meno pedagogikos studijas, Specialiosios pedagoginės pagalbos Logopedijos specializaciją, Katalikų teologiją, Religijos pedagogiką vyks rugpjūčio 20-22 d. Informacija apie stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo antrajam etapui, rugpjūčio 26 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 26 d. 15 val. iki rugpjūčio 28 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 27 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 28 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Vis dar yra galimybė gauti VF vietą VDU

Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji dar gali pretenduoti į VF vietas šiose programose:

  • Mokomojo dalyko pedagogika: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: STEAM pedagogika (Biologija, Chemija, Fizika, Informatika, Matematika, Technologijos)
  • Informatikos sistemos
  • Multimedijos ir interneto technologijos
  • Biologija ir genetika
  • Taikomoji ekologija

Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurie atitinka minimalius priėmimo reikalavimus ir kurių konkursinis balas ne mažiau 5. Daugiau informacijos.

Valstybės finansuojamos vietos skiriamos konkurso būdu.

Kilus klausimams kreipkitės – 837 323 206.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

VDU ŽŪA šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

 Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 
Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 
Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 
 

  

 

Inžinerijos mokslai

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

VDU Studijų informacijos centras:

K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: (8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas:  loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Hidroekologijos ekspertė: pasiekus ekologinį dugną taisyti padėtį bus vėlu

Neįprastai įšilusi Baltijos jūra ir kaitri saulė šią vasarą į Lietuvos pajūrį sutraukia rekordinius skaičius poilsiautojų, prisipažįstančių, kad tokia klimato kaita Lietuvoje juos tik džiugina. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės teigimu, anksčiau nei rugpjūčio viduryje 20 0C perkopusi Baltijos jūros temperatūra turi kelti ne džiaugsmą, o nerimą, nes tai signalas, kad pamažu artėjame ekologinės katastrofos link.

Išgyvename rekordų dešimtmetį

„Pradėkime nuo to, kad didelė visuomenės dalis dar apskritai tebeneigia, jog klimato kaita yra apokaliptinis reiškinys. Esą klimatas kito visuomet – mūsų planeta tai šąla, tai šyla. Bet klimato pokyčiai niekada nebuvo tokie spartūs. Įsiklausykime, ką kalba Lietuvos ir pasaulio meteorologai: rekordiškai karštas birželis, rekordiškai karšta liepa, rekordinės liūtys, potvyniai ir netgi žiemą atpučiami rekordiniai šalčiai dėl tirpstant ledynams besikeičiančių vandenynų stovių – pastaruosius 10 m. tik ir girdime apie tokius rekordus, ir tai yra vienareikšmė žinia apie ištikusią klimato krizę“, – kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. L. Česonienė, pastebinti, kad dėl keičiantis klimatui prarastų buveinių pakanka išnykti vienai rūšiai ir atsiranda pavojus visai ekosistemai.

Neigiamą poveikį vietos ekosistemoms daro ir įsigalinčios naujos agresyvios invazinės rūšys, kurioms šylantis mūsų klimatas labai tinka. Pasak pašnekovės, Lietuvos daržininkai jau spėjo patirti, kokius nuostolius neša invazinis šliužas luzitaninis arionas. Keičiantis klimatui keičiasi ir vietinių rūšių elgesys. Eglės dėl ilgai besitęsiančių sausrų nuolat yra stresinės būsenos, kuri ypač kenkia seniems medžiams, nes dėl streso silpnėja jų imuninė sistema. Ir tuo sėkmingai naudojasi vietiniai vabzdžiai žievėgraužiai tipografai – eglės ir eglynai Lietuvoje šių vabzdžių yra pakenkti masiškai – tai akivaizdžiai mato ne tik miškininkai, bet ir visa visuomenė.

Privalome išmokti valdyti klimato rizikas

Hidroekosistemų srityje dirbanti VDU ŽŪA atstovė teigia, kad klimato krizė labiausiai veikia vandens išteklius ir jų ekosistemas. „Kauno hidrometeorologijos stoties duomenys, kuriuos mokslininkai analizuoja nuo 1949 m., atskleidžia vykstantį spartų aplinkos oro temperatūros didėjimą. Dėl to didėja ir paviršinio vandens temperatūra. Jeigu XX a. vidutinė paviršinio vandens temperatūra svyravo 10–20 0C  – vienais metais truputį nukrisdavo, kitais – pakildavo, tai pastarąjį dešimtmetį ji tik kyla. Stebint kritulių kiekius, to paties teigti negalima. Sulaukiame ir ilgai besitęsiančių sausrų, ir rekordiškai daug kritulių, tačiau nematome tiesinės priklausomybės tarp kritulių kiekio ir metų. Gąsdina kitkas – tai dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai“, – su nerimu kalba prof. dr. L. Česonienė, neabejojanti, kad klimato kaitos žmonija greituoju laikotarpiu sustabdyti neturi galių. Todėl galvodami apie ateitį turime didinti dėmesį aplinkos apsaugai bei išmokti prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių, taikydami inovatyvius inžinerinius bei kitokius sprendimus.

„Privalome išmokti valdyti iššūkius, susijusius su kritulių pertekliumi ir trūkumu: kaupti juos specialiai įrengtuose rezervuaruose, kad užklupus „juodai dienai“, t. y. sausrų laikotarpiams, turėtume kuo drėkinti augalus, nes upės ir kiti paviršiniai vandens telkiniai per sausras nusenka. Taip pat turime galvoti apie inžinerines inovacijas pajūrio regione, kuris vis dažniau kenčia nuo potvynių“, – situaciją komentuoja prof. dr. L. Česonienė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė

Mirusiose Baltijos jūros zonose – tarsi niūriausio fantastinio filmo scenarijuje

Didžiausią nerimą mokslininkei kelia šylantis Baltijos jūros vanduo, nes, pašnekovės žodžiais, „išaušus dienai X“, kai jau negalėsime į Baltiją įbristi, taisyti padėtį bus per vėlu.„Mūsų Baltija – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Eutrofikacijos lygmuo joje labai aukštas. Tai reiškia, kad vyksta spartūs ekosistemos pokyčiai, spartus dumblių ir vandens augalų viešėjimas, sukeltas tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus, nes vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosforo kiekio didėjimui“, – aiškina VDU ŽŪA atstovė.

Profesorės teigimu, Baltijos jūroje yra visiškai negyvų zonų, kurių visuma jau didesnė už Lietuvos teritoriją. Deguonies koncentracija tuose plotuose mažesnė nei 2 mg/l. Jūros florai ir faunai palankioje terpėje ši koncentracija turėtų būti gerokai didesnė.

„Mirusiose Baltijos jūros zonose tarsi niūriausio fantastinio filmo scenarijuje vandenyje vyrauja vandenilio sulfidas, metano dujos, vyksta spartūs puvimo procesai. Ir šios zonos plečiasi. Eutrofikaciją skatina į jūrą tebepatenkančios neišvalytos pramonės ir gyventojų ūkių nuotekos, taip pat iš žemės ūkio plotų su paviršiniais vandenimis sutekantys mineralinių trąšų likučiai. Pastebimai kylanti jūros vandens temperatūra eutrofikacijos procesą dar labiau spartina. Dar pridėkime į Baltiją patenkantį mikroplastiką, medikamentus, įvairias pavojingas medžiagas“, – vardija pašnekovė, ironizuojanti, kad palyginti su visa šia Baltijos jūrai tenkančia „puokšte“, poilsiautojų šlapinimasis į jūros vandenį tėra nemaloni smulkmena – vanduo yra pajėgus natūraliai apsivalyti nuo urino rūgšties.

„Europos Pietų šalių kurortus pamėgusius Lietuvos poilsiautojus mano žodžiai galbūt sunkiai įtikina, nes ten vanduo dar šiltesnis, o eutrofikacijos grėsmės ir ekologinės katastrofos tarsi nėra. Tačiau nepamirškime, kad Baltijos jūros vidutinis gylis – vos 54 m, o daugiau kaip trečdalio jos gylis mažesnis nei 30 m. Giliausia Baltijos vieta Landsoro įduboje – 459 m, o lietuvių pamėgtos Viduržemio jūros vidutinis gylis – 1541 m, o didžiausias – net 5267 m. Be to, mūsų jūros druskingumas labai mažas – Baltiją maitina beveik vien gėlieji vandenys. Sūrus vanduo iš Atlanto vandenyno į Baltiją patenka tik per siaurą sąsiaurį prie Danijos krantų. Daugumą kitų pasaulio jūrų ir maitina požeminiai sūrymai, glūdintys mažiausiai 1 km gylyje. Taigi, Baltijos jūra jų nepasiekia. O natrio chloridas yra aktyviai dezinfekuojanti medžiaga, ir kuo jo daugiau, tuo vanduo švaresnis“, – aiškina mokslininkė.

Kalbų daugiau negu darbų

Prof. dr. L. Česonienės teigimu, esamoje situacijoje yra vienintelis kelias – tai valstybės ir visuomenės politinis, ekonominis bei socialinis apsisprendimas mažinti taršą.

„Apmaudu, kad Lietuvoje turime daug kaimo vietovių ir netgi mikrorajonų miestuose, kur gyventojų ūkių nuotekos netvarkomos niekaip. Dalis šių žmonių neturi lėšų, o dalis netgi nesupranta, kad daro blogai. Namų ūkiuose, kur nuotekos nėra surenkamos, o tiesiog išleidžiamos į aplinką, HELCOM  (Baltijos jūrą saugančios Helsinkio konvencijos) duomenimis, vienas gyventojas per metus sudaro didžiulę taršos apkrovą ekosistemai, suvartodamas 25,6 kg biocheminio deguonies, 4,4 kg bendrojo azoto, 0,9 kg bendrojo fosforo. Mes atliekame monitoringą ir stebime savivaldybių teritorijose esančias maudyklas. Paradoksas, tačiau mikrobiologinis užterštumas didesnis ne ten, kur maudosi žmonės, o prie ant kranto stovinčių kavinių. Pastarosios privalo turėti valymo įrenginius, bet akivaizdu, kad juos naudoja netinkamai. Todėl turi būti stiprinamas r kontrolės mechanizmas“, – teigia mokslininkė.

Pasak prof. dr. L. Česonienės, Lietuvos politikai daug kalba, tačiau aplinkos apsauga vis dar išlieka podukros vietoje. Pašnekovė pasakoja, kad jai dažnai tenka dalyvauti rengiant savivaldybių aplinkos monitoringo programas, kurias vėliau savivaldybių tarybos turi patvirtinti. Tačiau jeigu tik savivaldybei pritrūksta pinigų, visų pirma yra „nukerpamas“ aplinkosaugai skirtas biudžetas, nes šioje srityje greitų pokyčių nepamatysi ir rinkėjams neparodysi.

„Gamtoje vyksta ilgalaikiai ir visa apimantys procesai. Galima  išvalyti ežerą, bet kokia iš to nauda, jeigu taršos priežastis nebus likviduota – ją reikia šalinti visame baseine, o ne konkrečiame vandens telkinyje“, – aiškina ekspertė.

VDU ŽŪA atstovės teigimu, blogybė yra tai, kad šiuo metu Lietuvoje labai trūksta tikrųjų gamtos advokatų – ekologijos specialistų.

„Tai turi būti labai motyvuoti ir labai tvirtą stuburą turintys profesionalai, pasiryžę atstovauti ne teršėjų, o gyvosios gamtos interesams. Tokiems specialistams reikia labai gerai pažinti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus, turėti daug tarpdisciplininių žinių, tarp jų ir teisinių. Šių žmonių misija Lietuvoje bus įveiklinti procesus, kurie iki šiol neveikia: mes turime ruoštis invazinių rūšių antplūdžiui, dažnėjančioms sausroms ir potvyniams, bet to kažkodėl nedarome, mes kalbame apie žemės ūkio tvarumą, tačiau šalyje teturime vos 8 proc. ekologinių ūkių, nors mažoje Lietuvos teritorijoje visi ūkiai turėtų dirbti ekologiškai. Mes leidome sunykti mišriems ūkiams, organinį mėšlą keičiame sintetinėmis trąšomis, taip projektuodami dirvožemio degradaciją ir dykumėjimą, mes leidžiame ir toliau į Baltijos jūrą tekėti taršioms medžiagoms“, – esamas problemas vardija prof. dr. L. Česonienė, prisipažįstanti, kad ją stebina bei piktina pseudožalumo etikete pridengiama nekompetencija.

„Lietuvoje ką tik uždrausta naudoti tarą su nepritvirtintais plastikiniais dangteliais, tačiau vos ne visas maistas tebepakuojamas į plastikinę tarą, leidžiama kūrenti anglies anglį ir suodžiais nuodyti gyvenančiuosius aplink. Vis dažniau girdžiu garsių žmonių prisipažinimus, kad jie didžiuojasi esantys vegetarai ir nevalgantys mėsos, nes gyvulininkystės sektorius generuoja daug CO2. Bet kažkodėl  nesusimąstoma, kad nelikus gyvulių vegetarų mėgiamas daržoves beliks tręšti sintetinėmis trąšomis. Ar tokio tikslo siekiame?“ – susimąstyti ragina mokslininkė.

VDU ŽŪA pritrūkusių konkursinio balo nepalieka už borto: parengiamosios studijos – kaip tik jums!

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje –  susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Siekiant atliepti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su agroverslu įgyvendina vienerių metų trukmės parengiamųjų studijų programą. Parengiamosios studijos – tai išskirtinė 1 m. trukmės programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo (2024 m. priėmime nustatytas minimalus konkursinis balas 5,0, stojantiems į žemės ūkio mokslų krypčių programas – 4,5).

Svarbiausia – motyvacija ir noras tobulėti 

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, parengiamosios studijos skirtos jaunuoliams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasisekė sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų ir nepavyko peržengti minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. „Palaikome minimalaus konkursinio balo būtinybę, bet taip pat suprantame, kad regionų jaunimas ne visada turi sąlygas siekti savo tikslų. Norintys studijuoti VDU ŽŪA perspektyvias specialybes, bet neperžengę minimalaus konkursinio balo kartelės, gali rinktis parengiamąsias studijas. Įdedant pastangų ir nuoseklaus darbo, galima pasirengti ir sėkmingai perlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, išsilaikyti kai kurių pirmo kurso dalykų egzaminus ir pradėti studijas ne nuo pirmo, bet nuo antro kurso“, – apie parengiamųjų studijų galimybes ir teikiamą naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Skatina jaunuosius talentus

Kartais universitetų durys užsiveria pritrūkus ir vienos dešimtosios iki minimalaus pereinamojo konkursinio balo. VDU Žemės ūkio akademija, būdama socialiai atsakinga institucija ir veikdama partnerystėje su absolventų klubu „ŽŪA alumni“, jau ketvirtus metus tiesia pagalbos ranką per egzaminus suklupusiems jaunuoliams. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

Šis fondas, bendraudamas su agroverslo įmonėmis, ūkininkais, veikdamas su VDU ŽŪA absolventais, kaupia lėšas ir siekia sudaryti regionų jaunimui kuo palankesnes finansines sąlygas studijuoti perspektyvias su agrosektoriumi susietas studijų programas, kartu spręsti agronomų, inžinierių ir kitų specialistų trūkumo problemas.

Kas laukia pasirinkusių parengiamąsias studijas? 

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės, tad po metus trukusių parengiamųjų studijų, sėkmingai įstojus į universitetą, studijos bus tęsiamos jau antrame kurse.

Parengiamųjų studijų program sudaro:

  • Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
  • Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
  • Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
  • Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

PARENGIAMŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMA 

Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:

Norintys studijuoti privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė

Dr. Rasa Čingienė

Telefonas +370 682 22 874

El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt