Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 9 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

Miškininkystė sujungė ir pomėgį gamtai, ir ambicijas nuolat tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė Monika Papartė naujiems žmonėms dažnai prisistato su šypsena: jau pati jos pavardė aplinkiniams turėtų sufleruoti, jog ji yra žmogus, susijęs su mišku. Ir iš tiesų įtemptą M. Papartės darbotvarkę sudaro netgi du su miškais ir miškininkyste susiję elementai – VĮ Valstybinių miškų urėdija M. Papartė dirba Miško išteklių apskaitos skyriaus vyresniąja specialiste, o VDU ŽŪA ieško efektyvių sprendimų, kaip apie realią situaciją miškuose sužinoti miškininkams kuo mažiau braidant po pelkes ir tankumynus, o vietoje to pasitelkiant nuotolinių tyrimų technologiją – preciziškai tikslius duomenis gauti naudojant lazerio spindulio impulsus.

Profesija prasideda nuo miško ekosistemos pažinimo

„Šiuolaikinė miškininkystė yra sektorius, į kurį itin sparčiai veržiasi pačios moderniausios pasaulyje žinomos technologijos. Ir miškininko praktiko veiklų amplitudė šiuo metu iš esmės skiriasi nuo stereotipiškai įsivaizduojamų sunkių, vyriškos ištvermės reikalaujančių darbų. Šiandien miškininkystėje save vienodai sėkmingai gali atrasti ir vaikinai, ir merginos, kurie mėgsta gamtą, technologijas ir kurie nori aktyviai dalyvauti klimato kaitos švelninimo procesuose“, – teigia VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė M. Papartė, pastebinti, kad šį teiginį puikiai iliustruoja jos pačios istorija.

Monika užaugo Vilniuje, daugiaaukščių mikrorajone, kaip pati sako, buvo „moksliukė“, tad labai gerais pažymiais su pagyrimu baigusi gimnaziją galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą praktiškai visuose Lietuvos universitetuose. Tačiau gamtos problemoms neabejinga mergina būsimos studijų programos pradėjo ieškoti dar dešimtoje klasėje – naršė internete ir tyrinėjo, kas labiausiai tiktų ir prie širdies, ir prie ambicijų nuolat tobulėti. Netrukus artimiesiems dešimtokė pranešė, kad iš sostinės išvyks į Kauną studijuoti miškininkystės. „Tėvai ir bendraklasiai turėjo dvejus metus laiko priprasti prie šio mano sprendimo“, – su šypsena prisimena pašnekovė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė Monika Papartė

VDU Žemės ūkio akademijos doktorantė atskleidžia, kad miškininkystės mokslas yra labai platus ir jis aprėpia daug skirtingų dalykų. „Vien tam, kad suprastume, kaip miškas atsiranda, miškininko profesijoje reikalingos medžių genetikos, sėklininkystės, sodmenų auginimo, dirvotyros, miško želdinimo ir įveisimo žinios. Be to, nepakanka vien praktinio visų procesų suvokimo – ne mažiau svarbu išmanyti miškininkystės veiklą reglamentuojančią valstybės teisinę bazę bei žinoti, kur, ką ir kokiomis apimtimis leistina sodinti ar kirsti“, – dėsto pašnekovė, pastebinti, jog norint, kad sveikas miškas sulauktų brandos, būtina taikyti tinkamas priežiūros priemones, o tam reikia išmanyti miško ekosistemos sandarą plačiąja prasme – entomologiją (mokslą apie vabzdžius), žvėrių ir paukščių biologiją ir daugelį kitų mokslo sričių. Tik tuomet, atsižvelgus į įvairių veiksnių poveikį miškui, galima parinkti reikiamas apsaugos priemones.

M. Papartės teigimu, anksčiau bene svarbiausias miškininkų tikslas buvo pramonę aprūpinti mediena ir užauginti kuo daugiau medžių. Tačiau šiame amžiuje miškininkų darbas sparčiai kinta ir kyla vis naujų iššūkių – reikia ir tiekti medieną pramonės, atsinaujinančios energetikos sektoriams, ir užtikrinti miško tvarumą, apsaugoti biologinę įvairovę bei vystyti rekreacines funkcijas. Todėl miškininkų užduotis yra išlaikyti balansą tarp trijų miško paskirčių: ekologinės, ekonominės ir socialinės, nes visuomenei miško vis labiau reikia ir kaip poilsio vietos. Todėl taikomi skirtingi ūkininkavimo metodai skirtingos paskirties miškuose.

Tvari miškininkytė – veiksmingas būdas mažinti klimato krizei

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė atkreipia dėmesį, kad naujų iššūkių miškams ir miškininkams kelia klimato krizė. Sausros, vėjai, sniegas anksčiau nebūdingais laikotarpiais, taip pat sparčiai plintantys kenkėjai, tarp kurių Lietuvoje „pirmauja“ žievėgraužis tipografas, miškams daro didžiulę žalą. Todėl mokslininkai ieško įvairių priemonių, kurios padėtų išauginti neigiamam aplinkos poveikiui atsparesnius miškus.

„Mokslininkai yra ištyrę, kad pats miškas yra viena efektyviausių klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau anglies dioksidą miškai sugeria tik iki tam tikro amžiaus. Sengirėse yra priešingai – pūvanti mediena CO2 išskiria. Kažkodėl niekas nepyksta ant ūkininkų, kodėl jie kasmet pjauna derlių. Juk jų išauginti augalai buvo tokie gražūs. O jeigu kertamas brandos sulaukęs miškas, tai jau esą labai blogai. Pavienių neleistinų atvejų, deja, pasitaiko, tačiau jų nepavyksta išvengti nė vienoje gyvenimo srityje. Tačiau iš principo turime susitarti, ar iš miškų, užimančių trečdalį šalies teritorijos, norime gauti ekonominės naudos, ar ne. Tik reikia nepamiršti, kad neeksploatuojamų miškų išlaikymas ir priežiūra kainuotų labai brangiai. Esu mokslo pusėje. O mokslas sako, kad naratyvas, jog Lietuvoje miškai nyksta, yra klaidingas“, – ne vienerius metus šalyje trunkančią įtampą tarp miško eksploatuotojų ir jo gynėjų visuomenininkų komentuoja pašnekovė.

M. Papartės teigimu, rezervatus, draustinius, rekreacines ir kitas apsaugos statusą turinčias teritorijas saugo įstatymas. Visus kitus miškus būtina eksploatuoti, nes periodiškai atnaujinamas miškas yra efektyvi priemonė mažinanti CO2 kiekį atmosferoje. Dėl to pasaulyje pažangiausiomis miškininkystės technologijomis garsėjančiose Skandinavijos šalyse pastaruoju metu mediena komercinių, daugiabučių ir kitų pastatų statybose ir kituose sektoriuose naudojama vis plačiau, taip joje užkonservuojant anglies dvideginį.

Nuotolinių tyrimų technologija –  Lietuvos valstybinių miškų plotams

M. Papartė atskleidžia, kad įgijus bazinių miškininkystės žinių ją pačią labiausiai sudomino geografinių informacinių sistemų technologijos ir tai, kaip miškininkystėje galima pritaikyti nuotolinius tyrimus.

Šiems tyrimams priskiriamos ir įprastos, realių spalvų nuotraukos, ir  hiperspektrinės, taip pat lazerinio skenavimo, radarų, jutiklių duomenys ir kt. Skirtingi duomenys užfiksuojami įvairiais jutikliais, kuriuos galima montuoti į skirtingas platformas (pavyzdžiui: palydovą, lėktuvą, droną). Palydoviniai duomenys ypač tinkami norint ištirti dideles teritorijas, pavyzdžiui, tam tikrus Amazonės džiunglių ar visų Europos miškų plotus. Detalesnius duomenis sąlyginai didelėms teritorijoms galima gauti montuojant jutiklį lėktuve ar sraigtasparnyje, o didžiausio tikslumo duomenys gaunami dronu ar net pačiam nešantis jutiklį rankose, bet tokiu būdu tiriamos teritorijos dydis daug mažesnis. Tačiau svarbiausia ne tai, kokiu būdu gauta informacija, o tai, kaip žmogus sugeba šią informaciją interpretuoti ir panaudoti.

M. Papartė savo moksliniame darbe naudojasi lazerinio skenavimo technologija (angl. LiDAR – Light Detection and Ranging). Ši technologija skirta gauti informaciją apie tiriamus objektus jų tiesiogiai nematuojant, o panaudojant lazerio spindulį. Kai kuriose pasaulio šalyse ši technologija jau naudojama ir gamybiniame miškininkystės lygmenyje. Ją taikant įvertinamas medynų tūris, vidutinis aukštis ir įvairūs kiti rodikliai, svarbūs miškininkavimui. Mokslininkai visame pasaulyje nuolat tyrinėja šios technologijos teikiamus duomenis ir jų panaudojimo galimybes miškininkystės srityje.

„Mane domina, kaip nuotolinių tyrimų technologijas galima pritaikyti Lietuvos valstybinių miškų inventorizacijoje. Siekiant, kad miškotvarkos procesai vyktų sklandžiai, turime turėti tikslius ir aktualius duomenis apie miško išteklius. Pagal dabar galiojančią tvarką kas 10 metų kiekvieną miško sklypą privalo apžiūrėti specialistas taksatorius ir įvertinti tam tikrus medyno rodiklius bei juos dokumentuoti. Tai labai laikui imlus darbas, kuriam reikia didelio būrio žmonių. Be to, šis darbas nėra visada malonus, nes toli gražu ne visi miškai yra taip lengvai įveikiami kaip Dzūkijos pušynai – taksatoriams tenka brautis ir per krūmynus, ir per pelkes. Tačiau tikiuosi, kad ilgai netruks, kol modernios technologijos palengvins šį darbą“, – reziumuoja pažangios LiDAR technologijos potencialą Lietuvos miškininkystėje tirianti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė M. Papartė.

Miškininkų bendruomenės darbas turi išskirtinę prasmę

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjo prof. dr. Gintauto Mozgerio teigimu, miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos, atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos poreikius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei  medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jaunus žmones, neabejingus tvarumo idėjoms ir šiuo metu svarstantiems apie profesijos pasirinkimą, kviečiu jungtis prie miškininkų bendruomenės. Be abejo, miškininko darbas nebus lengvas, tačiau jis turi išskirtinę prasmę“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
  • Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
  • Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
  • Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
  • Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
  • Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
  • Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
  • Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
  • Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
  • Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
  • Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
  • Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
  • Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
  • Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
  • Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
  • Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
  • Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
  • Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
  • Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
  • Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
  • Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
  • Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
  • Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
  • Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
  • Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
  • kštienė.
  • Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
  • Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
  • Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
  • Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

 

 

 

 

 

VDU ŽŪA komanda „Biologinės įvairovės iššūkyje“ laimėjo 4-ąją vietą

Gegužės 2 d.–birželio 28 d. Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (angl. Association for European Life Sciences Universities – ICA) „Biologinės įvairovės iššūkis“ vyko aštuoniolikos asociacijos narių universitetų teritorijose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 9 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 1205 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1785 stebėjimai) ir užėmė ketvirtąją vietą.

Pirmąją vietą užėmusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto 265 dalyvių komanda užregistravo 1927 rūšis. Antrąją vietą užėmė Liuveno universiteto 720 dalyvių komanda, užregistravusi 1717 rūšių (fiksuodama 12128 stebėjimus). Trečiąją vietą užėmė Vageningeno universiteto 577 dalyvių komanda, užregistravusi 1575 rūšis (fiksuodama 11689 stebėjimus).

Šių metų iššūkyje dalyvavusių komandų visas užregistruotas rūšis galima rasti renginio „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“ ir Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto svetainėse.

Šių metų nugalėtojai fiksavo daugiau rūšių nei 2023 metais. Praėjusių metų iššūkyje dalyvavo 17 universitetų atstovai, o pirmąsias tris vietas užėmė Hohenheimo (2115 rūšių, 78 dalyviai), Švedijos žemės ūkio mokslų (1826 rūšys, 293 dalyviai) ir Liuveno (1458 rūšys, 590 dalyvių) universitetų komandos. VDU Žemės ūkio akademijos 13 dėstytojų ir studentų komanda pernai Akademijos teritorijoje užregistravo 759 rūšis ir užėmė septintąją vietą.

Neporinis šaknialindis (Stenocorus meridianus). Ryčio Skomino nuotr.

Juodbuožis duobkasys (Nicrophorus vespilloides). Ryčio Skomino nuotr.

Ąžuolinis zefyras (Favonius quercus). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Žalsvasis stagarinukas (Agapanthia villosoviridescens). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Mėlynžiedis laumžirgis (Aeshna cyanea). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10)  įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

VDU ŽŪA atstovai dalyvauja 26-ajame IUFRO pasauliniame miškininkystės kongrese Stokholme

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovai dalyvauja 26-ajame IUFRO pasauliniame miškininkystės kongrese Stokholme, Švedijoje.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai pristato savo tyrimų rezultatus čia vykstančioje konferencijoje, kurioje šiemet siūloma klausyti daugiau kaip 4200 pranešimų. Kongreso metu taip pat vyksta paroda, kurioje dalyvauja daugiau kaip 100 organizacijų iš viso pasaulio.

VDU išsiskiria Miškų ir ekologijos fakulteto kartu su Informatikos fakulteto mokslininkų vykdomo projekto Forest 4.0 mokslininkų sukurtu, virtualia realybe grindžiamu sprendimu – kongreso dalyviai turi galimybę apsilankyti virtualiame lietuviškame miške, kur gali pasiklausyti jo garsų, paliesti samanų lengvumą, pajusti miško produktų skonį degustuojant natūralius specialiai saldintus kankorėžius.

IUFRO 2024 kongresas šiemet pritraukė daugiau nei 4500 dalyvių.

IUFRO pasaulinio miškininkystės kongreso metu, iškilmingoje kongreso atidarymo ir apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriui dr. Algirdui Augustaičiui skirtas apdovanojimas kaip Baltijos šalių mokslininkui, padariusiam ženklų indėlį miškininkystės srityje.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

IUFRO pasaulinio kongreso metu VDU ŽŪA prof. dr. A. Augustaičiui skirtas reikšmingas apdovanojimas

Miškininkystės mokslų pasaulinės organizacijos (IUFRO) pasaulinio kongreso metu, iškilmingoje kongreso atidarymo ir apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriui dr. Algirdui Augustaičiui skirtas apdovanojimas kaip Baltijos šalių mokslininkui, padariusiam ženklų indėlį miškininkystės srityje.

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: tvari ateitis – patikimose kūrėjų rankose

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Absolventų rankose – bilietas į naują gyvenimo etapą

Šventinėse iškilmėse VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi ir didžiavosi VDU Žemės ūkio akademijos absolventais. „Šiandien jūsų rankose – bilietas. Svajonių, užsibrėžtų tikslų ir naujo gyvenimo etapo link. Šiandien jumis be galo didžiuojamės – turite pilną teisę išeiti aukštai iškėlę galvas, nes įrodėte galintys suderinti akademinius iššūkius ir savo asmeninius tikslus. Išeinate vedami tvirtų vertybių, esate stipresni, atkaklesni ir kantresni. Esame be galo laimingi, kad šiam keliui, kuris buvo paženklintas ne tik laimėjimais, bet ašaromis, ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo akimirkomis, pasirinkote mus“, – kalbėjo VDU rektorius.

Sveikindamas absolventus, prof. habil. dr. J. Augutis priminė, kad mokslas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. „Šios dienos bilietas nežymi galutinės stotelės. Tai galimybė keliauti toliau ir išbandyti savo troškimus. Nežinote, kur šis kelias jus nuves, tačiau peržengę baimės ir netikrumo ribas tikrai surasite veiklą, kuri miela jūsų širdžiai, kuri suteikia džiaugsmo ir vertės jūsų bei aplinkinių gyvenimams“, – teigė VDU rektorius.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Diplomas – atkaklumo, žinių ir įgūdžių simbolis

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė, kad universiteto baigimą žymintis simbolis – diplomas, yra tik menka dalis to, ką studentai patyrė per visus studijų metus: tai pirmųjų paskaitų jaudulys, pažintis su bendramoksliais, nerimo ir džiaugsmo akimirkos įveikus sudėtingus atsiskaitymus, bet visų svarbiausia – neįkainojama patirtis būti VDU dalimi. „Šiandien universitetas nebėra vien tik konkreti vieta. Tai erdvė bendradarbystei, klausimams, nuomonei, kūrybiškumui, atradimams. Esame tikri, kad visa tai su savimi išsinešate naujų atradimų link“, – kalbėjo VDU Studijų prorektorė ir pridūrė, kad studijos yra įsimintina žmogaus gyvenimo stotelė, kartu – tai naujų galimybių ir naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė 

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė absolventams linkėjo nestokoti drąsos, siekti savo svajonių ir niekada nenustoti tikėti savimi. „Šis diplomas yra jūsų pasiekimų simbolis. Tai liudija jūsų atkaklumą, žinias ir įgūdžius. Bet tai nėra pabaiga – tai tik nauja pradžia. Nuo šiol jūsų laukia nauji iššūkiai, naujos galimybės ir nauji pasiekimai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis niekada nesibaigia. Gyvenimas pateiks jums daug pamokų, ir kiekviena diena bus proga augti ir tobulėti. Nepamirškite savo vertybių ir tų pamokų, kurias išmokote per šiuos metus“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sėkmę garantuoja nuoseklus darbas ir pastangos

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir dekanai.

„Universitete augote ir brendote ne tik kaip specialistai, bet ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, tačiau studijų Agronomijos fakultete pabaiga – tai tik naujo ir ne mažiau svarbaus gyvenimo etapo pradžia. Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai jus išmokė pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam, reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo“, – linkėjo Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis absolventams linkėjo niekada nenustoti mokytis, nes gyvenimas niekada nenustoja mokyti. „Studijų metu parašyta daug darbų, išlaikyta nemažai egzaminų, apginti baigiamieji darbai. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų. Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo srities profesionalai“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakultetos dekanas ir absolventams linkėjo sėkmės, pridurdamas, kad tikroji sėkmė atkeliauja tada, kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai ir įdeda labai daug pastangų.

Geriausia investicija – žinios

„JAV politikas, publicistas, mokslininkas  Benjaminas Franklinas yra  pasakęs: „Investicija į žinias moka geriausias palūkanas.“ Mieli absolventai, labai linkiu, kad šios dienos investicija į jūsų gaunamus diplomus būtų tinkamai išnaudota, visuomet jauskite savo vertę. Linkiu kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas. Mieli absolventai, sveikinu jus ir džiaugiuosi kartu su jumis jūsų sėkme. Ir toliau siekite savo tikslų. Linkiu, kad visi jie būtų prasmingi. Sėkmės jums visur ir visada“, – absolventams linkėjo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Šiandien mūsų planeta susiduria su daug problemų – klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės nykimas. Miškai yra ne tik medžių rinkinys, bet gyvybiškai svarbi mūsų planetos dalis. Jie reguliuoja klimatą, saugo dirvožemį bei vandenis, suteikia prieglobstį gyvūnams ir augalams bei yra nepakeičiamas atgaivos šaltinis žmonėms. Jūs kaip miškininkai, ekologai esate atsakingi už šių unikalių ekosistemų puoselėjimą. Svarbiausia, jūs įgyjote supratimą, kad ekologija, miškininkystė yra ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jūs suprantate, kad aplinkos išteklius, miškus turime naudoti tvariai, atsižvelgdami į dabartinės ir ateities kartų poreikius“, – kalbėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Absolventams ypatingą dieną juos sveikino ir VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė. „VDU Studentų atstovybės vardu noriu nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasveikinti jus su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu – studijų baigimu! Noriu jums palinkėti, kad šis pasiekimas taptų tvirtu pamatu jūsų ateities svajonėms. Nevenkite didelių svajonių ir siekite jų visomis jėgomis, būkite atviri naujoms idėjoms ir galimybėms bei prisiminkite, kad mūsų Alma Mater visada jums atvira – sugrįžkite bendradarbiauti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventus kvietė VDU Studentų atstovybės prezidentė.

Tvari ateitis – patikimose rankose

VDU Žemės ūkio akademijos absolventus sveikinę mecenatai neabejoja – žalios ir tvarios ateities kūrimas atiduodamas į patikimas alumnų rankas. Nestokoti drąsos būti pavyzdžiu sau ir kitiems absolventams linkėjo AB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, UAB „Brasta Pack“ vadovas Mantas Rudaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto absolventas  Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos (prezidiumo) narė Vaida Venckuvienė.

VDU ŽŪA absolventams – vardinės stipendijos

Iškilmingo renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteiktos stipendijos. Akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių įsteigta 2,5 tūkst. eurų vienkartinė vardinė stipendija už geriausią studijų programos Agronomija bakalauro baigiamąjį darbą skirta Gabijai Gudaitytei. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė už geriausią bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą įteikė Marijai Jankauskaitei. Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka už geriausius bakalauro ir magistro studijų programos Miškininkystė baigiamuosius darbus stipendijas įteikė bakalaurui Rokui Rutkauskui ir magistrui Pauliui Stonkui. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša už geriausią studijų programos „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“ magistro baigiamąjį darbą įteikė Giedriui Kurpeikiui.

VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė studijų programos Miškininkystė absolventams Giedriui Kurpeikiui, Rokui Rutkauskui ir Pauliui Stonkui įteikė apdovanojimus už aktualias miškų ūkio problemas sprendžiančius baigiamuosius darbus.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Ignas Andriukevičius, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką kūrė ir grupė „Iki mėnulio“.

VDU ŽŪA dėstytojų apsilankymas Chulalongkorn universitete (Tailandas)

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS CHULALONGKORN UNIVERSITETE (TAILANDAS)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė – pagal Erasmus+ mainų programą 2024 m. birželio 10-14 d. lankėsi Chulalongkorn universitete, esančiame Bankoke (Tailandas).

Chulalongkorn universitetas (Chula) yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Tailande, įkurta 1917 metais. Jau 14 metus iš eilės Chulalongkorn universitetas užima pirmąją vietą Tailande ir yra 224-tas pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“. Universitete yra 26 fakultetai, mokyklos, kolegijos ir institutai, siūlantys 447 studijų programas. Šioje mokslo įstaigoje mokosi daugiau nei 37 tūkst. studentų, dirba apie 8 tūkst. dėstytojų ir kito personalo.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė savo universitetą, dalijosi mokslinių tyrimų ir dėstomų dalykų žiniomis bei pačios susipažino su studijų procesu ir atliekamais tyrimais Chulos universiteto Inžinerijos fakulteto Aplinkos inžinerijos katedroje. Buvo aptartos bendrų projektų ir bendradarbiavimo galimybės vykdant dėstytojų ir studentų mainus pagal Erasmus+ programą.

VDU   Žemės ūkio akademijos dėstytojos turėjo galimybę dalyvauti Chula tarptautinėje darbuotojų mainų savaitėje „Connecting Through Differeces“. Šiame renginyje dalyvavo Kinijos, Indonezijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetų atstovai. Tarptautinės savaitės dalyviai buvo supažindinti su universiteto tarptautiniais siekiais, naujovėmis, studentų veikla, taip pat tajų kalba ir tradicijomis. Renginio metu buvo organizuotos ekskursijos į žymius šalies istorijos ir kultūros objektus.

Seminaras-lauko diena „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti seminare-lauko dienoje „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“.

RENGINIO PROGRAMA

Data ir laikas: 2024 m. birželio 20 d. 9:00 val.

Vieta: J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, Kėdainių r. savivaldybės administracijos II aukšto salė.