Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – VDU ŽŪA doc. dr. L. Straigytės fotografijų parodos atidarymas

Rugsėjo 19 d. 17.30 val. M. K. Čiurlionio 150 gimimo metų sukakties proga Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto docentės dr. Linos Straigytės fotografijų parodos atidarymas.

1990 metais, praėjus mėnesiui po Kovo 11-osios akto paskelbimo, Lietuvos rinktinė, kurioje dalyvavo ir du Miškų fakulteto atstovai, išvyko į VI sudėtingumo kategorijos slidžių žygį-ekspediciją. Tikslas buvo patriotinis – nuvežti ir pritvirtinti ant Čiurlionio ledyninio kupolo Arktyje M. K. Čiurlionio kalnus pažyminčią lentą ir iškelti jau vėl nepriklausomos Lietuvos trispalvę.

Kviečiame į šios ekstremalios ekspedicijos fotografijų parodos atidarymą, kurio metu išgirsite atsiminimus apie sekančias baltąsias meškas, susitikimus su jūrų vėpliais, paukščių debesis, išsimaudymą šaltame Arkties vandenyje, įkritimą į plyšį ir, galiausiai, džiaugsmingas akimirkas pritvirtinus Čiurlionio kalnams atminimo lentą ir iškeltą trispalvę.

IN MEMORIAM ARŪNAS ČMUKAS (1986-2025)

„Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“
Justinas Marcinkevičius

(Ištrauka iš Arūno Čmuko įrašo socialiniame tinkle facebook.)

ARŪNAS ČMUKAS – 1986-10-06 – 2025-09 -15

Lietuva neteko didelio mokslinio potencialo, žmogaus, kuris kūrė ir darė dėl savo valstybės. Klastinga liga staiga ir netikėtai iš mūsų tarpo išsivedė agronomijos mokslų daktarą Arūną Čmuką – iškilų mokslininką – puikų dėtstytoją, nuostabų mylimą vyrą, tėtį, sūnų, brolį ir labai gerą draugą, auksinį žveją.
Velionis Arūnas gimė Alytaus rajone Simne. Mokėsi ir baigė Alytaus miesto XII vidurinę mokyklą dabar Likiškėlių progimnazija. Studijavo Marijampolės kolegijoje dabartinėje Mykolo Riomerio universiteto Sūduvos kolegijoje, kurią baigė 2008 metais, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, bakalauro, magistro studijas. Arūnas Čmukas 2023 metais VDU Žemės ūkio akademijoje sėkmingai apgynė mokslų dakataro desertaciją tema – „Biologinių preparatų ir įsėlinių tarpinių pasėlių poveikis vasarinių rapsų agrocenozei“.
Sukūrė šeimą susilaukė sūnaus Augusto. Išėjo Arūnas Čmukas – žmogus, kuris savo gyvenimo pavyzdžiu buvo mums visiems. Jam rūpėjo mokslas, namai – šeima ir viskas kas buvo apilnk jį. Buvo auksinis žvejys. Arūnas labai džiaugėsi ir didžiavosi sūnumi Augustu ir kaip jam buvo malonu kad galėjo be jokio išdidumo atvira širdimi daug prisdėti prie mažųjų ugdymo Alytaus lopšelyje darželyje „Volungėlė“, kurį lankė jo sūnus. Jo dėka, buvo sutvarkytas lopšelio darželio gerbuvis, o vaikai pažino kas yra tikroji mažoji gamtos gyvybė.
Arūnas Čmukas mokėjo suderinti mokslą, darbą, laiką šeimai ir žvejybą. Mums visiems truks Arūno, kuris taip staiga išėjo…

Nuoširdi užuojauta kolegoms, studentams, žmonai Neringai, sūnui Augustui, tėvams, artimiesiems, visiems pažinojusiems velionį. Tebus jam lengva gimtojo Simno žemelė, kurią jis taip mylėjo.

Su liūdesiu bičiuliai ir Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai.

ATSISVEIKINIMAS:
2025-09-17 Alytaus r. sav. Simno m. laidojimo namuose – 10.00 val. – 15.00 val.
Šv. Mišios 2025-09-17 – 14.00 val. Alytaus r. sav. Simno m. Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.
Karstas išnešamas 2025-09-17 – 15.00 val. laidojama Alytaus r. sav. Simno miestelio kapinėse.

Kaip nepasiklysti mokslų labirintuose? Atsakė, kokius mokomuosius dalykus pasirinkti sėkmingą karjerą planuojantiems 10-tokams

Dešimta klasė – svarbus momentas kiekvieno moksleivio gyvenime, diktuojantis tolimesnį kelią ir galintis tapti pagrindu profesijos pasirinkimui. Būtent dabar – tinkamiausias laikas galvoti, kokius mokomuosius dalykus pasirinkti žengiant į 11 klasę ir planuojant sėkmingą karjerą.

Pasirinkimai, padaryti 10 klasėje, gali turėti ilgalaikę įtaką tolimesnei karjerai

Vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad moksleiviai pasirinktų dalykus, atitinkančius jų interesus, stiprybes arba jiems aktualias, siekiamas tobulinti disciplinas. „Moksleiviai turėtų pasidomėti įvairiomis studijų programomis ir pagalvoti, kokios sritys juos domina. Dešimtoje klasėje jaunuoliai gali ir turėtų pradėti aiškiai formuluoti savo tikslus. Tuo pačiu labai svarbu suprasti, kad pasirinkimai, padaryti 10 klasėje, gali turėti ilgalaikę įtaką tolimesnei karjerai ir asmeniniam tobulėjimui. Dėl to šis etapas turi būti įvertintas atsakingai, pasitelkiant tiek vidinį jausmą, tiek konsultacijas su mokyklose dirbančiais karjeros specialistais ar aukštosios mokyklos atstovais“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė.

Pasirinkti tinkamus mokomuosius dalykus padeda ir aiškus supratimas apie tai, kokie egzaminai reikalingi renkantis norimas studijas. „Pasidomėkite konkursiniu balu, kad žinotumėte, kokie dalykai ir kokie egzaminai sudarys jūsų balą. Tai leis ne tik geriau pasiruošti brandos egzaminams, bet ir pasirinkti tinkamus mokomuosius dalykus, kurie atitiks ateities studijų reikalavimus“, – sako pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė

„Pateiksiu pavyzdį: jeigu jūsų svajonė – tapti inžinerijos srities profesionalu, svarbiausi egzaminai bus matematikos ir fizikos. Tiesa, fiziką galima keisti chemija, biologija, informacinėmis technologijomis ar geografija. Mąstantiems apie agronomijos, kraštovaizdžio dizaino, maisto kokybės ir saugos studijas – reikėtų rinktis biologiją. Biologijos egzaminas taip pat sudaro didžiausią procentą ekologijos ir miškininkystės studijose, tad galvojant apie ateitį šiose srityse, į mokomųjų dalykų sąrašo prioritetus reikėtų įtraukti biologiją. Jeigu svarstote studijuoti apskaitą ir finansus ar logistiką ir prekybą – reikėtų dėmesį telkti matematikai, nes būtent matematikos egzaminas turės didžiausią konkursinio balo svorį“, – vardija doc. dr. R. Čingienė.

Ar populiarus pasirinkimas visada garantuoja perspektyvią ateitį?

Būna – dešimtokai pasirenka tuos dalykus, kurie yra laikomi „populiariais“ arba kurie, jų nuomone, garantuos lengvą priėmimą į aukštąją mokyklą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jūsų stiprybės ir interesai gali lemti geresnius rezultatus nei pasirinkimas tik pagal „trenduose“ esančius dalykus. Nepaisant to, kad pasirinkimo procesas gali būti sudėtingas, labai svarbu pagalvoti ir apie ateities darbo rinką.

„Pavyzdžiui, agrosektoriaus darbo rinka – itin perspektyvi ir reikalaujanti kvalifikuotų specialistų. Žemės ūkio sektorius šiandien į priekį yra vedamas modernizacijos ir naujausių technologijų. Tai motyvuotiems ir žingeidiems jaunuoliams gali tapti puikia erdve kurti ir diegti inovacijas. VDU Žemės ūkio akademija, nuolat kurdama ir atnaujindama darbo rinkos poreikius atliepiančias studijų programas, siūlo įvairias galimybes pasirinkti inovatyvias disciplinas“, – tikina doc. dr. R. Čingienė.

Atsakingai priimti sprendimai atveria galimybių duris

VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė pastebi, kad šių dienų dešimtokai – tai karta, kuri nebijo klausti, domėtis ir rinktis. „Informacijos ir veiklų gausoje, jie nori gilintis į tai, kas iš tiesų aktualu jų ateičiai. Jaunuoliai vertina galimybes, lankstumą, technologinius sprendimus, o kartu – ieško prasmės tame, ką daro. Bendraudami su universitetais, studentais, dalyvaudami karjeros dienose ir kitose aukštųjų mokyklų organizuojamose veiklose, jie ne tik gauna informaciją – jie ją vertina ir priima sprendimus. Tai džiugina, nes rodo brandą ir pasirengimą kurti savo kelią atsakingai“, – sako pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti unikalią galimybę moksleiviams pasilengvinti sprendimus dėl svarbių ateičiai pasirinkimų, įskaitant ir 11-12 klasėms skirtų mokomųjų dalykų pplano sudarymą. Dešimtus veiklos metus skaičiuoja VDU ŽŪA kartu su šalies regionų vietos verslo ir savivaldos partneriais vykdomas 10–12 klasių jaunuoliams skirtas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“. . Pirmaisiais metais projekto dalyviai supažindinami net su keturiomis sritimis – inžinerija, gamtos mokslais, verslumu ir ekologija. Antraisiais metais jie gali gilintis į labiausiai patikusią kryptį, toliau lavinti kritinį mąstymą ir įgūdžius. Tokia galimybė išbandyti skirtingas sritis dešimtokams gali padėti atrasti svarių argumentų dėl tolesnės mokslo ar studijų krypties pasirinkimo Projekto metu moksleiviai atvyksta į Akademiją, kur mokslininkai su jais dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Projekte taip pat sudaroma galimybė pamatyti agrosektoriaus darbo rinką iš arti – organizuojami vizitai į įmones, susitikimai su praktikais – savo veiklos sričių profesionalais. Na, o geriausias patvirtinimas, kad tokia iniciatyva veikia – edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai, atitinkamoje kryptyje studijas pasirinkę jaunuoliai, kurie jau tapę pirmakursiais prisimena patirtį projekte kaip šviesų etapą, padėjusį priimti itin svarbius sprendimus“, – pasakoja dr. D. Montvydaitė.

Pašnekovei antrina ir doc. dr. R. Čingienė – šiais laikais moksleiviai turi platų galimybių spektrą tyrinėti ir susipažinti su juos dominančiomis disciplinomis. „Todėl dar kartą noriu pabrėžti – dešimtoje klasėje tinkamai pasirinkti mokomuosius dalykus yra svarbus žingsnis į ateitį. Remiantis savo stiprybėmis ir ilgalaikiais tikslais atsakingai priimtas sprendimas gali atverti duris į norimą profesiją ir sėkmingą karjerą. Tad nebijokite klausti, domėtis ir planuoti jau dabar – ir nepamirškite, kad asmeninės sėkmingos ateities kalviai esate jūs patys“, – sako pašnekovė.

Mudanya universiteto mokslininko dr. S. Şengül paskaita „Kas yra ekonomika?“

Rugsėjo 29 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vyks Mudanya universiteto (Turkija) Ekonomikos ir finansų katedros vedėjo dr. Serkan Şengül paskaita „Kas yra ekonomika?“.
Paskaita vyks VDU ŽŪA III rūmų 420 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.).

Dr. S. Şengül yra įgijęs ekonomikos daktaro laipsnį Yıldız technikos universitete. Jis taip pat baigė magistrantūros studijas Kadir Has universitete (ekonomika) ir Tilburgo universitete (kiekybinė finansų analizė ir aktuariniai mokslai). Bakalauro studijas jis vykdė Stambulo Bilgi universitete ir Londono universitete (LSE programa), daugiausia dėmesio skirdamas matematikai ir ekonomikai.

Dr. S. Şengül mokslinių tyrimų sritys apima finansų reguliavimą, sisteminę riziką, viešuosius finansus, energetikos ekonomiką, žemės ūkio ir žuvininkystės ekonomiką bei erdvinę ekonometriją. Dr. S. Şengül mokslinius straipsnius yra publikavęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose (ESCI, SCOPUS, SSCI, SCI-E), pranešimus pristatęs daugelyje tarptautinių konferencijų. Mokslininkas taip pat yra kelių knygų skyrių apie finansizaciją, ekonominę diplomatiją ir darnų vystymąsi autorius ar bendraautorius.

Dr. S. Şengül dėsto platų ekonomikos ir finansų kursų spektrą, įskaitant mikroekonomiką, makroekonomiką, pinigų teoriją ir žaidimų teoriją.

Mudanya universitetas yra Vytauto Didžiojo universiteto partnerinis universitetas, su kuriuo praėjusiais metais yra pasirašyta nauja ERASMUS sutartis. Partneriai vykdo ekonomikos, finansų ir logistikos studijų programas bei mato daug galimybių bendradarbiauti tiek dėstytojų, tiek studentų mainų srityse.

Ateities žemėje kūrėjams – projektas „Gamtamokslis“

„Gamtamokslis“ – tai socialinis projektas, skirtas 11-12 klasių moksleiviams, kuriuo siekiama įkvėpti ir paskatinti jaunuolius siekti geresnių mokymosi rezultatų. Taip pat supažindinti juos su perspektyviu, dinamišku žemės ūkio sektoriumi, atveriant karjeros galimybes šioje ir artimose sektoriui srityse.

Projekto tikslas – suteikti nemokamas profesionalių korepetitorių paslaugas 100-tui šalies jaunuolių. Dalyvaudami projekte moksleiviai turės galimybę visus mokslo metus gilinti vieno iš pasirinktų dalykų žinias: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ar anglų kalbos.

Atrankos vykdymo tvarka

Projekte „Gamtamokslis“ gali dalyvauti motyvuoti 11-12 klasių mokiniai, siekiantys pagerinti savo vieno iš pasirinktų dalykų mokymosi rezultatus: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos. Moksleiviai, norintys dalyvauti projekte, turi iki rugsėjo 23 d. užpildyti registracijos anketą. Joje reikia nurodyti asmeninius duomenis, pasirinkti vieną mokymosi dalyką, pateikti asmeninę motyvaciją ir rekomendaciją.

Registracijos anketa

Vertinimo komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktus dokumentus, sprendimą dėl atrinktų dalyvių priims iki rugsėjo 30 d. Atrinkti moksleiviai bus informuoti asmeninėmis žinutėmis. Projekto dalyviai įsipareigoja aktyviai dalyvauti nuotoliniame mokymo procese. Jeigu dalyvis nesilaiko šios sąlygos, organizatoriai turi teisę stabdyti paslaugos teikimą. Įgyvendinant projektą prioritetas teikiamas tiems, kurie planuoja karjerą žemės ūkio sektoriuje ir su juo susijusiose srityse.

Projektą palaiko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

Kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks rugsėjo 17 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki rugsėjo 17 d. 12 val.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Ekologijos savaitė 2025

Rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje švenčiama Ekologijos diena. Šią dieną visoje Europoje vyksta renginiai, akcijos ir iniciatyvos, o kai kuriose šalyse ekologijai skiriamas visas rugsėjis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kartu su VšĮ „Ekoagros“ visus neabejingus ekologijai rugsėjo 22–28 d. kviečia tapti nacionalinės Ekologijos savaitės mozaikos dalimi.

Rugsėjo 23 d., minint Ekologijos dieną, kviečiame rengtis arba pasipuošti žalios spalvos akcentu.

Renginių programa

Prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas
Rugsėjo 22 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija

Rugsėjo 22 d. 13 val. vyks prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose (444 auditorija). 1996 m. V. Rutkovienė ėmėsi iniciatyvos kurti naują nepriklausomą sertifikavimo įstaigą, skirtą ekologiškų produktų sertifikavimui ir 1997 m. kovo 14 d. Kaune įsteigta pirmoji Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“.

Vieša paskaita apie ekologiją ir studentų projektų pristatymas
Rugsėjo 23 d.
VDU Žemės ūkio akademija

Rugsėjo 23 d. 11 val. vyks vieša paskaita tema „Ekologijos pasaulis studijų ir mokslo visuomenės akimis“. Renginyje vyks 2 dėstytojų – prof. L. Česonienės ir prof. Ž. Tarasevičienės bei 3 studentų grupių projektų pristatymai apie ekologiškų produktus įvairovę prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse bei internete.

Atvira paskaita „Profesija – ekologinio ūkio tikrintojas. Praktinė mokomoji patikra“
Rugsėjo 24 d.
VDU ŽŪA mokomasis ūkis

Praktinė mokomoji patikra vyks VDU ŽŪA mokomajame ūkyje rugsėjo 24 d. nuo 10:30 val. ir susidės iš dviejų dalių: fizinė patikra laukuose (apie 40 min.) bei dokumentinė patikra ir protokolo pildymas VDU ŽŪA Bandymų stoties auditorijoje (nuo 11:30 val., numatoma trukmė apie 1,5 val). Susitikimo vieta 10:30 val. prie VDU ŽŪA Bandymų stoties pastato (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Parodomosios patikros tikslas – supažindinti su ekologinio ūkio tikrintojo profesija, pristatyti ekologinio sertifikavimo procesą bei jį reglamentuojančią aplinką.

Ekologinei savaitei skirtos veiklos parodoje „Gyvulininkystė 2025“
Rugsėjo 25–27 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija

Specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“ rugsėjo 25–27 dienomis vyks Akademijoje, Kauno rajone. Šių metų parodoje veiks kaip niekad didelė veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams. Parodoje prisistatys gyvūnų augintojų asociacijos, vyks įvairios edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams, vyks gyvulininkystės produktų degustacijos. Parodoje vyks tradicinė amatų ir sodinukų mugė, vietos gamintojai prekiaus savo produkcija.

Renginio metu vyks šviečiamoji programa, kurioje bus aptariamos šios aktualios temos:
– užkrečiamosios gyvulių ligos ir biosauga;
– veisimo programos;
– trumposios tiekimo grandinės;
– kitos aktualios gyvulininkystės temos.

Daugiau informacijos apie Ekologijos savaitės iniciatyvą ir renginius.

Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje

Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir doktorantė Aušra Žliobaitė 2025 m. liepos 9–13 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto organizuojamame renginių cikle „Trumposios maisto tiekimo grandinės integravimas maisto saugumui užtikrinti“. Renginiai yra dalis Švedijos instituto finansuojamo projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC).

Projekto tikslas – sukurti mokymosi ir paramos tinklą tiems, kurie formuoja trumpas maisto tiekimo grandines (TMG) vietinėse rinkose Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, siekiant dalytis patirtimi, ugdyti gebėjimus ir kurti bendrus IT paramos mechanizmus, kurie skatintų stabilias ir atsparias maisto sistemas.

Įgyvendinant SFSC4foodsecurity tinklaveikos projektą, susitiko partneriai iš Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos bei atstovai iš Krokuvos maisto sektoriaus, savivaldos institucijų. Taip pat buvo lankomi Krokuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių gerieji pavyzdžiai. Šių susitikimų tikslas buvo įvertinti, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra galėtų prisidėti prie maisto saugumo užtikrinimo Krokuvos metropolinėje zonoje, taip pat Baltijos regiono šalyse ir Ukrainoje.

Pirmosios susitikimų dienos renginyje dalyvavo dokt. Aušra Žliobaitė iš Žemės ūkio rūmų (Lietuva), prof. dr. Vilma Atkočiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Aiva Apsa Kisemice iš Kaimo plėtros forumo (Latvija), Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (Švedija), pirmasis Krokuvos mero pavaduotojas Stanisław Mazur, Krokuvos „Jednosc“ fondo, kurio pagrindinė veikla organizuoti šviečiamasias veiklas Ukrainos pabėgelių vaikams ir paaugliams bei kurti tvirtesnius Lenkijos ir Ukrainos santykius, vadovė Olena Postolnyk, Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija) ir Krzysztofas Gorlichas, vadovaujantis Krokuvos tarpinstitucinei darbo grupei, rengiančiai Krokuvos plėtros strategiją 2030/2050, kurios viena iš sričių trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra bei apsirūpinimo maistu saugumas.

Renginiuose buvo nagrinėjamas trumpų maisto tiekimo grandinių, susietų su nepramoniniu žemės ūkiu Krokuvos metropolinėje zonoje, potencialo užtikrinant aprūpinimą maistu krizės metu klausimas.

Rytų Lenkija pasižymi stipriomis žemės ūkio tradicijomis ir gamina daug bei įvairių maisto produktų, tačiau Krokuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra susiduria su didelėmis kliūtimis. Mieste gyvena apie milijoną gyventojų, tačiau vietos organizacijos, nesuvokdamos maisto saugumo svarbos, mieliau investuoja į miesto infrastruktūrą, parkus ir poilsio zonas. Klimato kaitos ir užsienio kapitalo (Prancūzijos, Anglijos) įtaka dar labiau spartina miesto plėtrą, išstumia vietos žemės ūkį, o ūkininkai savo ūkius perkelia į Vidurio Lenkiją ar kitus regionus.

Nebeužtenka „vietos“ miesto gyventojams ir turistams pamaitinti vietos ūkininkų pagamintais produktais Krokuvoje. Kyla klausimas, kiek miestas gali būti saugus apsirūpinant maisto produktais, kai gamintojai nutolę dideliais atstumais. Ar stambūs monoūkiai gali užtikrinti pakankamą saugumą siekiant apsirūpinti maisto produktais? Viena iš galimų sprendimo krypčių – skatinti smulkius ūkius neišsikelti, stiprinti jų galimybes gaminti ir vietoje parduoti maisto produktus. Tam būtini modernūs skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys logistiką ir vietos produktų prieinamumą.

Lenkijos žemės ūkis patiria didelį spaudimą iš aplinkosaugininkų, urbanistų ir miesto gyventojų, dažnai pralaimėdamas šioje interesų kovoje. Krokuvos savivaldybėje būti ūkininku tampa vis sudėtingiau. Prekybos centruose matomas maisto perteklius dažnai užgožia sąmoningą supratimą, iš kur maistas atkeliavo, ir mažina ūkininkų darbo vertinimą. Geriausios ūkininkavimui tinkamos žemės, kurias galima drėkinti upių vandeniu, dažniausiai atitenka miesto plėtrai.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi smulkių, šeimos pagrindu valdomų ūkių gausa, kurie, nepaisant riboto masto, palaiko kaimo ekonomiką ir tradicijas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) strategija šiems ūkiams suteikia galimybę stiprinti tiesioginius ryšius su vartotojais, didinti pelno maržas, sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų ir skatinti ekologines praktikas. Jos taip pat stiprina bendruomenes per dalyvavimo modelius ir skatina kaimo vietovių plėtrą.

Investicijų į TMTG privalumai apima aplinkosaugą – mažesnes transporto emisijas ir biologinę įvairovę, ekonominį pelną per tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą, socialinę naudą per bendruomeniškumą bei dalyvaujamąjį valdymą per daugiapakopes partnerystes. Tuo pačiu metu yra iššūkių: ribotas produkcijos mastas, sudėtinga reguliacinė aplinka, konkurencija su industrializuotomis sistemomis bei bendradarbiavimo ir galios disbalanso problemos.

Susitikime Krokuvos vicemeras Stanisław Mazur pabrėžė poreikį aiškiai įvardyti TMTG vaidmenį miesto strategijoje. Buvo išskirti keli esminiai aspektai:

Vietos paklausos kūrimas – viešieji pirkimai (ypač mokykloms ir viešosioms įstaigoms) galėtų tapti pagrindine priemone skatinti vietos ūkininkus gaminti maisto produktus.
Turgaviečių ir maisto rinkų atgaivinimas Krokuvos mieste ir priemiestyje – jos gali tapti alternatyva prekybos tinklams ir prisidėti prie gyvybingų viešųjų erdvių kūrimo.
Maisto infrastruktūros stiprinimas – būtina gerinti logistiką, sandėliavimą, plėtoti skaitmenines platformas, kurios leistų gamintojams tiesiogiai pasiekti vartotojus.
Partnerystės valdymas – sėkminga vietos maisto politika įmanoma tik bendradarbiaujant su regiono savivalda, ūkininkais, universitetais, NVO, verslo atstovais ir vietos maisto produktų vartotojais.

Svarbią patirtį pristatė Anatolijus Tkačukas iš Ukrainos Pilietinės visuomenės instituto. Jo teigimu, karo metu paaiškėjo, kad gerai išplėtota vietos gamyba nėra prabanga, o gyvybiškai būtina sąlyga. Nors buvo sunaikinta milijonai tonų grūdų ir sandėlių, užminuoti laukai ir sugriauta logistikos infrastruktūra, Ukraina nepatyrė bado. Vietos bendruomenės, savivaldybės ir smulkūs ūkininkai išplėtojo daržus, bendruomenines iniciatyvas, sukūrė vietines maisto rinkas ir taip užtikrino aprūpinimą maisto produktais. Ši patirtis rodo, kad maisto suverenitetas yra neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Krokuvai tai signalas ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl klimato kaitos ar pandemijų.

Latvijos kaimo forumo atsparumo ir darnaus vystymosi specialistė Aiva Apša-Ķīšeniece pažymėjo, kad Ryga yra vienas iš 116 miestų, kurių atstovai pasirašė Milano miesto maisto politikos paktą (MUFPP) – susitarimą, kuriame įsipareigojama plėtoti maisto politiką ir tvarias maisto sistemas, kurios būtų įtraukios, lanksčios, saugios ir įvairios, teiktų sveiką ir maistą visiems, mažintų tausoti ir išsaugoti biologinę įvairovę, tuo pačiu prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninant jų poveikį.

Projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC) lyderė prof. dr. Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Konsultavimo paslaugų kompetencijų centro pristatė projekto rezultatus, pasidalijo Švedijos trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija), trumpųjų maisto tiekimo grandinių konsultantų tinklo CORONET pristatė APPETIT platformos funkcionavimo ypatumus. Buvo pažymėta, kad regioniniu lygmeniu yra galimybių plėtoti TMTG ir nacionalines inovacijas glaudžiau bendradarbiaujant. BŽŪP strateginių planų suderinimas galėtų atverti finansavimo ir politikos įgyvendinimo sinergiją, o siūlomas Baltijos šalių maisto ir gėrimų parduotuvių tinklas pagal SFSC4FOODSEC iniciatyvą suteikia platformą keistis žiniomis ir bendrai išsakyti pozicijas. Besiformuojantis Krokuvos miesto ir kaimo partnerystės modelis yra prototipas, kurį būtų galima pritaikyti visame regione, ypač jeigu jį paremtų ES miestų darbotvarkės finansavimo mechanizmai. Dabartinė maisto saugumo krizė, kurią pabrėžia atsparūs Ukrainos neoficialūs tinklai, yra ir iššūkis, ir galimybė pozicionuoti maisto ir gėrimų pardavimus kaip esminius į krizes reaguojančių maisto sistemų komponentus.

Viename iš renginių prof. dr. V. Atkočiūnienė pristatė TMTG plėtros ypatumus Lietuvoje. Mokslininkė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje skatinamos maitinti vaikus ekologiškais bei nacionalinės kokybės vietos produktais. Nuo 2019 m. įgyvendinama nacionalinė programa palaiko tokį maitinimą, o pastaraisiais metais parama išaugo tiek finansine apimtimi, tiek dalyvaujančių darželių skaičiumi. Parama kompensuoja kainų tarp intensyviai užaugintos ir ekologiškos bei nacionalinės kokybės produktų skirtumus ir skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios didžiąją dalį maisto perka pagal kokybės sistemas.

Lietuvos maisto produktų rinkoje dominuoja stambūs prekybos tinklai, kurie valdo apie 77 % visos rinkos, o vietos ūkininkai dažniausiai neturi galimybės tiesiogiai patekti į didžiąją rinką. Dėl to smulkieji ir vidutiniai ūkiai patiria žemą pelningumą, turi silpną derybinę galią ir nesutelkia išteklių. Vartotojų pasitikėjimas vietos produkcija taip pat išlieka menkas. Vartotojų poreikis sveikatai palankiai, vietoje užaugintai produkcijai dažnai nėra patenkinamas.

Siekiant spręsti šias problemas, rekomenduojama skatinti ūkininkų kooperaciją, didinti vietos produktų vertę, formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinti viešąjį sektorių pirkti vietos maisto produktus bei didinti gyventojų perkamosios galios ir sveikatai palankių produktų prieinamumą.

TMTG organizavimas gali būti tiek privatūs ūkių sprendimai, tiek viešojo sektoriaus ir pilietinių iniciatyvų partnerystės rezultatas. Dabartinė situacija pasižymi siauru vietos produktų asortimentu, didelėmis savikainomis, žemu ūkininkų verslumu ir ribotu prisidėjimu prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Ideali vietos maisto sistema Lietuvoje būtų tinklinė, apimanti visą procesą nuo ūkininkavimo, perdirbimo, pardavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo. Ji remtųsi įvairiais verslo modeliais (B2C, B2B, B2G), apjungtų kooperuotas ir pavienių ūkių TMTG bei plėtotų bandomuosius ir įvairių suinteresuotųjų dalyvavimu pagrįstus projektus. Vietos produktų koncentracija, geografinė padėtis, gyventojų tankumas ir infrastruktūra būtų vertinami planuojant tiekimo grandines. Pereiti prie idealaus modelio siūloma per bendruomenines sistemas, multifunkcinius centrus arba maisto dalijimosi HUB’us, kur ūkininkai koordinuotų vietos šviežių produktų rinkodarą, paskirstymą ir dalinį perdirbimą prieš pateikimą vartotojams ar didmenininkams.

Projekto partneriai iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos atliko nacionalines TMTG poreikių analizes. Jos atskleidė bendras kliūtis:

stambių prekybos tinklų dominavimą (daugiau nei 70 % rinkos Lenkijoje ir Lietuvoje),
menką paramą smulkiesiems gamintojams,
vartotojų įpročius prioritetą teikti patogiam pirkimui ir pigesniems produktams,
logistikos bei infrastruktūros spragas.

Kartu buvo identifikuoti ir „tiltai“, jungiantys šalis:

Lietuvos mokyklų maitinimo programos, įtraukiančios vietos produktus,
Lenkijos 2017 m. žemės ūkio mažmeninės prekybos įstatymas ir Lietuvos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymai (2023 m.), kurie supaprastino tiesioginę prekybą,
Latvijos žalieji viešieji pirkimai,
Švedijos švietimo apie vietos maisto vertę kampanijos,
Ukrainos bendruomeninės iniciatyvos bei skaitmeninės maisto prekybos platformos.

Antrąją susitikimų dieną projekto partneriai dalyvavo Krokuvos miesto savivaldybės, regioninės valdžios, konsultavimo centrų, ūkininkų, universitetų, NVO, restoranų ir turgaviečių atstovų diskusijose. Diskusijose akcentuota:

būtinybė išsaugoti žemės ūkio paskirties žemes miesto ir priemiestinėse teritorijose,
mažo masto ūkininkavimo, bendruomeninių daržų, mokyklų sodų ir ūkininkų turgelių vaidmens stiprinimas,
poreikis sistemingai integruoti maisto klausimus į miesto plėtrą ir žemėtvarkos planavimą,
poreikis pripažinti vietos maisto produktus ir plėtoti kritinę infrastruktūrą, vietos maisto sistemas.

Sutarta, kad reikalingi reguliarūs suinteresuotųjų šalių susitikimai, o Krokuva galėtų inicijuoti valstybinės žemės ūkio biržos sukūrimą, skirtą tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai vietos produktais.

Diskusijų metu taip pat buvo pabrėžta, jog trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra daugiau nei ekonominė galimybė – tai miesto atsparumo, tvarumo ir socialinės sanglaudos pagrindas. Krokuva, bendradarbiaudama su Baltijos regiono partneriais ir pasitelkdama Ukrainos patirtį, turi galimybę tapti viena iš pirmaujančių Europos miestų, pripažįstančių vietos maisto sistemas kaip kritinę infrastruktūrą ir tvarios plėtros prioritetą.

Paskutines dvi susitikimų dienas projekto partneriai lankė gerosios praktikos pavyzdžius, diskutavo apie TMTG vystytojų diegiamas inovacijas, politikos priemones ir naujus projektus.

SFSC4FOODSEC projektą finansuoja Švedijos institutas

VDU Žemės ūkio akademijoje stadiono pievelę papuošė „laumių ratai“

Kai šiemet du trečdaliai Europos kentė nuo sausros ar karščio bangų, vasara mums nepašykštėjo lietaus. Kol tautiečiai pelnytai reiškė nepasitenkinimą dėl nenusisekusių atostogų orų, o žemdirbiai – dėl pasemtų laukų, gamta stengėsi atsiimti savo. Po kelių daugiau ar mažiau sausringų vasarų drėgmė leido gausiau sužydėti pievoms, atsigauti vabzdžių populiacijai, gyvūnams sėkmingai išauginti jauniklių vadas, prisipildė, o kai kur ir persipildė vandens telkiniai, atsistatė požeminių vandenų lygis.

Pagal medijose grybautojų reklamuojamus laimikius matyti, kad grybai miškuose taip pat nesnaudžia, skuba išauginti kuo daugiau vaisiakūnių sporoms paskleisti, lyg prisibijodami, kad kiti metai gali būti ir ne tokie dosnūs drėgme. Išaugusi iš sporos grybiena (micelis) dirvožemyje auga spinduliškai į visas puses, todėl kartais galima aptikti daugiau ar mažiau taisyklingu ratu išaugusių grybų, liaudyje vadinamus laumių ratais, raganų žiedais ar ratilais.

Grybai dygsta ant požeminio grybienos rato pakraščio, o rato viduje augmenija kartais būna skurdesnė, kartais vešlesnė priklausomai nuo grybo rūšies. Tokių grybų žiedų dažniau galima pastebėti parkuose, pievose, kur grybiena augdama mažiau sustabdoma įvairių kliūčių: kelmų, šiekštų ar medžių šaknų. Priskaičiuojama apie 60 rūšių formuojančių grybienos ratų. Dažniausiai aptinkami meškabudžių (Leucoparilus), tauriabudžių (Clitocybe), žvynabudžių (Macrotepiota) ar pievagrybių (Agaricus) formuojami ratai. Vienas iš tokių yra ir lauminis mažūnis (Marasmius oreades), sutinkamas pievose, ganyklose ir net pajūrio kopose. Tai nedidelis grybas laibu koteliu, jo kepurėlė dažniausiai yra tik 1,0–5,0 cm pločio, retai išauga iki 7 cm. Lauminio mažūnio grybiena paprastai auga taisyklingu apskritimu, o grybai ant rato kraštų palankiomis sąlygomis dygsta nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Mažūnio grybienos žiedai šią vasarą išmargino ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) esančią stadiono pievelę.

Nors grybai vejoje laikomi sveiko dirvožemio požymiu, tokia lauminio mažūnio „žiedų magija“ džiugina ne visus, o ypač – tvarkingos vejos puoselėtojus. Mažūnis saprotrofas, konkuruoja su žole dėl maistinių medžiagų. Grybiena daugiametė, kai įsitvirtina, augdama sunaudoja toje vietoje esančias maistingąsias medžiagas, žolė tampa skurdesnė.

Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)

Su mažūniais kovoti gana sunku, kažkiek padeda grybų rinkimas ir vejos pjovimas, aeravimas, dirvožemio su grybiena iškasimas ir pakeitimas. Mažūniams naikinti naudojama ne tik mechaninės, bet ir cheminės priemonės – tos pačios trąšos, kaip ir samanų naikinimui, dirvožemio kalkinimas, taip pat ir fungicidai. Naudojant bet kurias iš šių priemonių dirvožemį grybienos ratų vietoje reikėtų praardyti grėbliu ar kitomis priemonėmis, kad naudojama medžiaga lengviau pasiekų po žeme esančią grybieną.

Beje, lauminis mažūnis, valgomas grybas (ketvirtos kategorijos), paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir kai kur laikomas tikru delikatesu. Vertinamas dėl malonaus skonio ir aromato, naudojamas šviežias ar džiovintas sriuboms, makaronų ir ryžių patiekalų paskaninimui. Maistui naudojamos kepurėlės, nes koteliai – kieti ir plaušėti. Lauminis mažūnis džiūsta gana gerai, užtenka ir gerai įšilusios palangės. Džiovintų lauminių mažūnių galima rasti ir Lietuvos internetinėse parduotuvėse.

Pavadinimas „raganų ratai“ atėjo pas mus iš Vakarų Europos ir prigijo daugiausiai paskutinį šimtmetį. Ankščiau jie buvo daugiau siejami su laumių, o Žemaitijoje ir Prūsijoje su kaukų vardu.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė

Agronomijos fakulteto dekanės sveikinimas Rugsėjo 1-osios proga