Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

Skubos tvarka kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks vasario 12 d. (trečiadienį) 13.00 val. nuotoliniu būdu (MS Teams).

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki vasario 12 d. 12 val.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Edvinas: Akademija man – gamta ir žmogus

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Edvinas Meškuotis, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba trečio kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– VDU ŽŪA susidomėjau, nes dirbu su studijomis susijusioje srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademijoje siūlomas studijų galimybes sužinojau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Mane sudomino siūloma studijų programa Logistika ir prekyba.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Prieš pradedant studijuoti stereotipų apie VDU ŽŪA nebuvau girdėjęs.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijuoti Akademijoje nustebino studijų dalykų pasirinkimo kiekis ir studijų lankstumas.

– Ar šiuo metu dirbi pagal studijuojamą sritį?

– Taip, dirbu muitinės deklarantu, tad studijos yra šiek tiek susijusios su darbu.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – gamta ir žmogus.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Logistika ir prekyba?

– Šios studijų programos išskirtinumas – lankstumas, mokomų dalykų įvairovė, galimybė pačiam pasirinkti kai kuriuos studijų dalykus.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Žmogui, besirenkančiam savo studijų kelią, palinkėčiau rinktis tai, kas įdomu. Tuomet ir studijos neprailgs, bus įdomu mokytis.

Edvinas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“

„Instagram“

Nemokamas nuotolinis seminaras „Muitai ir jų įtaka pasaulinės prekybos dinamikai“

Vasario 20 d. 15 val. (EET, Lietuvos laiku) Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia prisijungti prie nemokamo internetinio seminaro „Muitai ir jų įtaka pasaulinės prekybos dinamikai“ ir sužinoti muitų reikšmę pasaulinėje prekyboje, naujausius reguliavimo pokyčius. Taip pat seminaro dalyviai išgirs, kodėl verta stoti į MBA programą „Muitinės procesų valdymas“.

MBA „Muitinės procesų valdymas“ gavo teigiamą sprendimą dėl ES muitinės pripažinimo sertifikato suteikimo ir laukia oficialaus sertifikato. Tai reiškia, kad magistro laipsnį bus galima įgyti pagal ES sertifikuotą MBA programą, o tai turės teigiamos įtakos Jūsų karjerai.

Ko tikėtis seminare?

MBA studentai Mantas Rimašauskas ir Donatas Butrimas pasidalys savo įžvalgomis apie automobilių importo situaciją ES.
Partnerystės docentas Anthony Buckley aptars, kaip nauji JAV importo tarifai kelia iššūkį prekybos partneriams.
Studijų programos komiteto pirmininkė docentė dr. Erika Besusparienė pristatys MBA „Muitinės procesų valdymas“.
Tiesioginė klausimų ir atsakymų sesija su pranešėjais.

Data: 2025 m. vasario 20 d.

Laikas: 15:00 val. (EET, Lietuvos laiku) Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Renginio formatas: Nuotolinis seminaras TEAMS platformoje

Kalba: seminaras vyks anglų kalba

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie TEAMS platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Prisijunkite, sužinokite ir tapkite MBA bendruomenės dalimi!

KONFERENCIJA “JAUNASIS MOKSLININKAS 2025”

22-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“ vyks 2025 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2025 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2025 m. kovo 14 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainai – vienas geriausių potyrių gyvenime

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija antro kurso studento Modesto Makselio ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Čekijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

Pasirinkau Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Pasirinkau Čekiją, nes ši valstybė yra Vidurio Europoje, todėl susisiekimas tiek su Lietuva, tiek su Čekijos kaimyninėmis valstybėmis – Vokietija, Austrija ir Lenkija – yra patogus. Be to, anksčiau nebuvau aplankęs Čekijos, todėl pamaniau, kad būtų naudinga ir įdomu artimiau susipažinti su šia valstybe. Norėjau vykti į Čekijos gyvybės mokslų universitetą, nes jo studijų programos dalykai savo turiniu atitiko VDU Žemės ūkio akademijoje studijuojamos programos dalykus. Taip pat šį universitetą rekomendavo kitas VDU Žemės ūkio akademijos studentas, kuris taip pat pagal ERASMUS+ programą buvo pasirinkęs šį universitetą.

– Kiek laiko buvai išvykęs pagal ERASMUS+ programą?

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykęs 4 mėnesius.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Pastebėjau, kad Lietuva ir Čekija savo klimatu, aplinka yra išties panašios valstybės, tačiau Čekija išsiskiria keliais dalykais. Čekijoje šiek tiek kitokia bendravimo kultūra, nes žmonės noriau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, viešose vietose užkalbina. Galbūt tam įtakos turi tai, kad Prahoje gyvena įvairių tautybių atstovai, todėl žmonės yra linkę su didesne tolerancija priimti vieni kitų kultūrinius skirtumus. Tai ypač pasijautė gyvenant bendrabutyje, kuriame buvo apsistoję studentai, atvykę iš valstybių, esančių bene visuose žemynuose.

Nors mūsų gyvenimo būdas skyrėsi, daug laiko praleisdavome kartu – keliaudavome, žaisdavome stalo žaidimus, vaišinomės tradiciniais patiekalais. Taip pat įsiminė tiek Prahos, tiek kitų Čekijos miestų įspūdinga architektūra, kraštovaizdis, kalnuotos vietovės.

Studijų mainų metu įsiminė dėstytojų geranoriškumas, dėmesys studentams. Nemažai laiko buvo skiriama praktinėms užduotims, taip galėjome įtvirtinti žinias. Nustebino ir tai, kad universiteto miestelio infrastruktūra yra itin išvystyta, jame netgi įrengtas zoologijos sodas.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Laisvalaikiu žaisdavome futbolą, turėjau galimybę apsilankyti aukšto lygio futbolo rungtynėse. Prahos universitetas turi savo ledo ritulio komandą, todėl kelis kartus stebėjome ir jų rungtynes. Norėdami labiau pažinti Čekijos kultūrą, vykome į įvairius muziejus, pilis, kavines, apžvalgos bokštus. Kadangi buvo patogu keliauti į kaimynines valstybes, vykome į Vokietiją, Austriją ir Lenkiją, kur ne tik aplankėme turistines vietas, bet ir kopėme į kalnus. Ši patirtis ypač įsiminė, kadangi Lietuvoje neturime galimybės pamatyti tokio pobūdžio kraštovaizdžio. Prie turiningo laisvalaikio praleidimo prisidėjo ir ERASMUS studentų tinklo (ERASMUS Student Network) bendruomenė, kuri organizavo įvairius užsiėmimus ir ekskursijas. Taip galėjome artimiau susipažinti ir užmegzti ryšius su kitais studentais.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– ERASMUS+ mainų metu įgijau savarankiškumo, patobulinau anglų kalbos žinias. Angliškai turėjau kalbėti ne tik buitinėje aplinkoje, viešose vietose, bet ir universitete, todėl anglų kalba nemažai išmokau savo specialybės terminų. Taip pat patobulinau savo laiko planavimo įgūdžius, nes į universitetą reikėdavo keliauti įvairiomis viešojo transporto priemonėmis ir kelionė dažniausiai trukdavo daugiau nei 40 minučių. ERASMUS+ mainai suteikė vieną geriausių patirčių gyvenime, nes galėjau pamatyti kitokį gyvenimo būdą, įgyti žinių savo studijuojamo dalyko srityje ir užmegzti draugystę su studentais iš kitų valstybių.

Modestas mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Modestu gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

VMU siūlo galimybę keisti profesiją: tapkite girininkijos specialistais

Mylintiems gamtą, besidomintiems mišku ir jame slypinčiais lobiais, bet gyvenime pasirinkusiems visai kitą profesinį kelią, Valstybinių miškų urėdija (VMU), bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bei Užimtumo tarnyba, siūlo galimybę keisti profesiją ir tapti girininkijos specialistais. Tai puiki galimybė ne tik įgyti naują kvalifikaciją, bet ir prisidėti prie atsakingo Lietuvos miškų valdymo bei profesionalių miškininkų komandos.

„Profesijos perkvalifikavimo programa – puiki galimybė tiems, kurie ieško prasmingos profesijos. Ši programa ne tik suteiks reikiamas kompetencijas, bet ir leis prisiliesti prie mūsų šalies miškų puoselėjimo,“ – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Didėjant klimato kaitos ir kitiems globaliems iššūkiams, auga ir atsakingų bei gebančių priimti inovatyvius sprendimus miškininkų poreikis. VDU Žemės ūkio akademijos tikslas – ieškantiems prasmingos profesijos suteikti profesionalių žinių ir įgūdžių, kurie padės užtikrinti tvarų miškų valdymą ir puoselėjimą. Tai – svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti aplinką ir kuriant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Šiandien profesionalų misija – kaip niekada svarbi: kurti sinergiją tarp tvaraus gamtos išteklių naudojimo, šiuolaikinių technologijų ir tradicijų. Profesijos perkvalifikavimo programa – išskirtinė galimybė motyvuotiems žmonėms įsisavinti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų perduodamas žinias, kurios vėliau bus pritaikytos ir praktiškai“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Programos privalumai

Ši programa yra orientuota į aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymą, suteikiant specifines žinias, kurios asmenims baigus programą ir įgijus girininkijos specialisto kvalifikaciją leis planuoti ir organizuoti miško dauginamosios medžiagos išauginimą, miškų atkūrimą, įveisimą, auginimą ir priežiūrą, darbe pasitelkti inovatyvius medienos išteklių apskaitos metodus, planuoti ir organizuoti racionalų miško išteklių naudojimą.

Girininkijos specialisto neformaliojo suaugusiųjų mokymo programa yra finansuojama valstybės. Joje dalyvauti gali bedarbiai arba dirbantys asmenys, turintys aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą su ne mažesne kaip 5 metų darbo patirtimi miškininkystės srityje. Tiek bedarbiams, tiek dirbantiems piliečiams turintiems aukštąjį išsilavinimą, patirtis miškininkystės srityje nėra privaloma.

Pasirinkusiems šią perkvalifikavimo programą bus padengiamos mokymosi paslaugų, kelionės ir apgyvendinimo, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kur teikiamos mokymo paslaugos, išlaidos. Be to, prie programos prisijungusiems, bedarbio statusą turintiems asmenims bus padengtos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.

Naudinga paminėti ir tai, kad asmenims, prisijungusiems prie šios programos, bus skiriama mokymosi stipendija. Bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie mokymosi metu buvo atleisti iš darbo ir kuriems suteiktas bedarbio statusas bus paskirta 2,83 Eur už mokymosi valandą.

Perkvalifikavimo programos procesas

Užimtumo tarnyba su bedarbiu ar užimtu asmeniu sudaro trišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo – girininkijos specialisto programos. Šioje sutartyje numatoma, kad Užimtumo tarnyba finansuos neformalųjį suaugusiųjų švietimą, o VMU po mokymo įdarbins asmenį pagal įgytą kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Asmuo, baigęs mokymosi programą, galės pasirinkti sau tinkamiausią darbo vietą bet kuriame VMU regioniniame padalinyje, visoje Lietuvoje.

Mokymosi programos metu, būsimieji girininkijos specialistai iš VDU lektorių semsis žinių įvairiausiomis temomis. Mokydamiesi jie sužinos apie miško augalus, medžius, ekosistemas, priešgaisrinę, sanitarinę miško apsaugą, miškotvarkos bei medienos ruošos ypatumus ir daugybę kitų miškininkystės sričių. Visas įgytas žinias, baigę mokymosi programą, jie praktiškai galės panaudoti pradėję darbą girininkijose.

Mokymo paslaugas norintiems tapti girininkijos specialistais teiks Vytauto Didžiojo universitetas. Perkvalifikavimo programos trukmė – 5 mėnesiai arba 20 savaičių. Pirmoji girininkijos specialistų mokymų grupė startuos jau kovo 3 d.

Kaip prisijungti?

Norintys keisti savo karjeros kelią ir profesinį gyvenimą susieti su mišku turėtų registruotis el. paštu tapk_miskininku@vmu.lt. Visi užsiregistravę bus surinkti į grupę, kuri vasario pirmoje pusėje dalyvaus pilotiniame susitikime. Susitikimo metu VMU, VDU bei UT atstovai detaliau supažindins su programa, jos sąlygomis bei galimybėmis. Daugiau informacijos rasite Užimtumo tarnybos svetainėje: Parama mokymuisi, Girininkijos specialistas.

Kviečiame pradėti naują karjeros kelią!

Jaunųjų agronomių tyrimuose – inovatyvūs sprendimai agrosektoriui

Agrosektoriui žengiant koja kojon su naujausiomis technologijomis, nuolat auga kompetentingų, inovacijas kuriančių specialistų poreikis. O kai šie specialistai į pasaulio ateitį žiūri atsakingai – kuriami ir priimami inovatyvūs sprendimai, leidžiantys spręsti su tvarumu, aplinkosauga ir visuomenės gerove susijusius iššūkius. Vedina gamtos ir technologijų sinergijos siekiu formuojasi ir naujoji agronomų karta. Tokios yra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) jaunosios mokslininkės Austėja Švereikaitė ir Justina Deveikytė – baigusios bakalauro ir magistrantūros studijas, doktorantūros studijoms pasirinko tą pačią Akademiją – tapusią neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

Kelias VDU ŽŪA – nuo studentės iki darbuotojos ir mokslininkės

Ūkininkų šeimoje gimusi, užaugusi ir šiuo metu pati esanti jaunoji ūkininkė A. Švereikaitė atėjus laikui užpildyti prašymą studijuoti jau buvo tvirtai užtikrinta, kokį kelią nori pasirinkti. Tada dar moksleivė stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje net nedvejodama pirmuoju ir vieninteliu numeriu A. Švereikaitė įrašė studijų programą Agronomija.

„Kadangi esu glaudžiai susijusi su žemės ūkiu – tai yra mano gyvenimo neatsiejama dalis, kurioje pati aktyviai dalyvauju ir vystau veiklą, – pasirinkimas studijuoti šioje programoje vieninteliame universitete, kuris ją siūlo, buvo natūralus žingsnis. Norėjau įgyti žinių, kurios būtų ne tik teorinės, bet ir praktiškai pritaikomos mano kasdienėje veikloje. Dar būdama bakalauro antro kurso studentė, pasirinkau baigiamojo darbo vadovą – prof. dr. Kęstutį Romanecką, kuris tapo ne tik mano vadovu, bet ir svarbiu įkvėpimo šaltiniu moksle. Dar ankstyvoje studijų stadijoje šis profesorius įtraukė mane į vykdomus eksperimentinius tyrimus. Dėka profesoriaus turėjau progą prisijungti prie mokslininkų komandos, kurioje kartu dirbome atliekant bendrus tyrimus, dalijomės idėjomis ir siekėme rezultatų. Šis įsitraukimas į eksperimentinę veiklą man atvėrė naujas galimybes – pradėjau domėtis tyrimais, gilintis į detales, ieškoti naujų sprendimų ir metodų. Šis kelias mane vedė toliau, kai prof. dr. K. Romaneckas tapo ne tik mano magistro, bet ir doktorantūros studijų vadovu. Įsitraukdama į mokslinę veiklą pamačiau mokslo grožį, ir tai buvo lemiamas momentas, kai supratau, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla man yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo aistra“, – pasakoja doktorantė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė

Studijuodama bakalauro studijų programoje Agronomija A. Švereikaitė buvo tvirtai apsisprendusi baigusi studijas grįžti į gimtinę ir darbuotis tėvų ūkyje. Tačiau šiandien pašnekovė sako, kad laikas, praleistas Akademijoje, įnešė kitų minčių. „Atradusi polinkį mokslui kol kas koreguoju savo gyvenimo tikslus ir planuoju likti universitete. Įstojusi į doktorantūros studijas, gavau darbą Agronomijos fakultete, jame esu atsakinga už studijų viešinimą. Šiais metais papildomai pradėjau dirbti ir kaip jaunesnioji mokslininkė. Ateityje, apgynusi disertaciją, planuoju likti Akademijoje, toliau tęsti vykdomus mokslinius darbus ir pradėti pedagoginę veiklą“, – planus vardija A. Švereikaitė.

Agronomija + Pedagogika = išpildytos svajonės

J. Deveikytė, baigdama 12 klasę ir atėjus laikui apsispręsti, kuriuo keliu sukti renkantis studijas, svarstė kelis skirtingus variantus. Priėmusi sprendimą studijuoti bakalauro studijų programoje Agronomija, vėliau, turėdama daug noro ir užsidegimo, „pasimatavo“ ir mokytojos profesiją, ir mokslininkės kelią.

„Besimokydama mokykloje nežinojau, kur noriu studijuoti, dvejojau ir kur stoti: ar eiti mokytojos kelio link ar ateitį sieti su gamtos mokslais. Įstojusi į bakalauro studijų programą Agronomija, kartu savanoriškai tyrinėjau ir augalų biotechnologijų subtilybes – tai man buvo ir yra itin įdomi sritis. Tačiau giliai širdyje kirbėjo klausimas: o kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jeigu būčiau tapusi mokytoja? Vedina šia mintimi pasinaudojau VDU teikiamomis plačiomis galimybėmis ir baigiau gretutinių studijų programą Pedagogika. Vėliau dirbau įmonėje, užsiimančioje aliejinių ir pluoštinių augalų selekcija, veislių palaikymu ir sėklininkyste, taip pat dirbau mokytoja vienoje Kauno r. pagrindinėje mokykloje. Turėjau galimybę palyginti skirtingus sektorius, o gavusi pasiūlymą įsidarbinti Akademijoje, pasirinkau tolimesnę karjerą sieti su aukštojo mokslo institucija“, – pasakoja jaunoji mokslininkė, šiuo metu dirbanti ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referente.

Bakalauro studijos, J. Deveikytės teigimu, padėjo tvirtus agronomijos žinių pamatus. Magistrantūroje jaunosios agronomės žinių bagažas tik plėtėsi: studentai lankė verslo įmones ir čia formavosi suvokimas apie išsilavinusių specialistų poreikį agrosektoriuje. „Matėme, kad žemės ūkyje dirbama su šiuolaikiška ir modernia technika, tad po truputį plėtėsi ir mano pasaulėžiūra, jog aš kaip specialistė turiu būti plačios erudicijos. Turiu suprasti, ko reikia augalui ir kaip jam tai duoti palankiai, kartu gaunant geriausius rezultatus. Neretas magistrantas derina studijas ir darbą – tai įvardyčiau kaip vieną iš privalumų, kadangi dirbdami jie pamato vyraujančias tendencijas, o grįžę į studijas Akademijoje, su dėstytojais gali tiesiogiai diskutuoti rūpimais klausimais, pateikti savo įžvalgų. Doktorantas turi daugiau laisvės planuotis savo tyrimus ir moklinę veiklą. Žinoma, su didesne laisve atsiranda ir didesnė atsakomybė. Turime tam tikrus reikalavimus, kuriuos privalome įgyvendinti. Bet rašant mokslinius straipsnius įdomu gilintis į savo tiriamą objektą, pradedi žvelgti į jį visai kitaip“, – mokslo ypatybes pasakoja doktorantė J. Deveikytė.

„Visada buvau kruopšti, atsakinga, smalsi ir pareiginga, bet apie doktorantūrą nebuvau pagalvojusi. Turbūt pastebėjusios šias ar kitas atliepiančias doktorantui būdingas mano savybes, pagalvoti apie galimybę stoti į doktorantūrą pasiūlė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė ir prof. dr. Natalija Burbulis. Dvejojau, kuklinausi, tačiau mane labai traukė pedagogės darbas. Paragavusi darbo mokykloje dirbant biologijos mokytoja, norėjau išbandyti dar ir kitas alternatyvas. Dabar studijuodama jau trečiame doktorantūros kurse džiaugiuosi, kad galėsiu grįžti prie pedagogės pašaukimo ir įprasminti savo darbo pastangas tiesioginiame darbe su studentais – dėstysiu studijų dalyko Selekcija ir sėklininkystė laboratorinius darbus. O baigusi studijas ir turėdama daktaro laipsnį labai norėčiau dėstyti dar daugiau, taip pat plėtoti mokslinius tyrimus ir žadinti smalsumo gyslelę kituose studentuose“, – ateities planus vardija J. Deveikytė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referentė, doktorantė Justina Deveikytė

Moksliniai tyrimai – agrosektoriaus pažangai

A. Švereikaitės disertaccijos tema – „Endogeninių rotacijų su įsėliniais tarpiniais pasėliais poveikis kukurūzų agrocenozei“. „Eksperimente kukurūzų monopasėlyje yra auginami įsėliniai tarpiniai augalai, kurie keičiami kitais vaismainio principu. Kukurūzai kaip antsėlis lieka tas pats. Tai vidinė arba „endogeninė“ rotacija. Terminas „endogeninė rotacija“ yra panaudotas pirmą kartą. Tokios hipotezės ir kompleksinės plačios apimties tyrimai tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje yra atliekami pirmą kartą. Endogeninė (įsėlių) rotacija turėtų išspręsti kukurūzų atsėliavimo neigiamą poveikį dirvožemiui, aplinkai ir pasėlio fitosanitarinei būklei“, – teigia jaunoji mokslininkė, pridurdama, kad remiantis šio tyrimo išvadomis galima paminėti, jog tarpsėjos sistemos ne tik didina ekonominį derlių, bet ir pagerina kitas ekosistemų funkcijas.

Šios naujos žinios ateityje leis kurti naujos kartos tvarias energetinės ar pašarinės reikmės agrocenozes, didinant pasėlio bioįvairovę ir daugiafunkciškumą per endogenines (įsėlių) rotacijas. „Tai leis apsirūpinti pigia žaliava biokuro, biodujų ir elektros gamybai, atpigins gyvulininkystės technologijas. Atlikti tyrimai sudarys prielaidas efektyviau apsirūpinti augaline biomase energetinėms ir/ar pašarinėms reikmėms, minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir dirvožemiui. Tyrimų rezultatus bus galima naudoti kuriant produktyvias energetinių/pašarinių agrocenozių rotacijas bei gaminant inovatyvų aukštos kokybės biokurą/pašarą iš vietinių žaliavų“, – pasakoja doktorantė.

A. Švereikaitės asmeninio archyvo nuotr.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė J. Deveikytė tyrinėja kvapiuosius bazilikus. Anksčiau tyrimus atlikusi su trimis veislėmis, dabar jų augina dešimt skirtingų veislių. „Šis darbas leido man dar geriau pažinti kvapiųjų bazilikų pasaulį ir atrasti įspūdingą jų įvairovę. Kiekviena veislė viena nuo kitos skiriasi ne tik spalva – nuo sodriai žalios iki elegantiškai violetinės, bet ir lapų forma: „Marseillais“, „Bordeaux“ ir „Thai“ lapeliai yra smulkūs ir grakštūs, o „Genovese“ lapai – didesni ir mėsingi. Skiriasi ir augalų struktūra: šakojimosi intensyvumas, aukštis bei bendra masė, kur žaliųjų bazilikų augalai dažniausiai užauga didesni nei violetiniai. Taip pat išsiskiria aromatas – „Cinnamon“ ir „Thai“ veislės džiugina ypatingai sodriu kvapu. Be to, kiekviena veislė turi savitas, išskirtines skonines savybes, kurios praturtina kulinarinius eksperimentus. Kalbant apie tyrimo aktualumą, nuolat ieškoma saugių, veiksmingų ir aplinką tausojančių metodų, kaip padidinti biologiškai aktyvių junginių kiekį augaluose. Mano tyrimai sutelkti į įvairių aplinkos sąlygų, tokių kaip sausra ar aukšta temperatūra, modeliavimą bei biologinių preparatų poveikio analizę. Iki šiol gauti rezultatai rodo, kad aminorūgščių panaudojimas gali pagerinti kvapiųjų bazilikų biologines savybes“, – tyrimą aptaria jaunoji mokslininkė.

Pavyzdžiui, kaip nurodoma literatūroje, bazilikai gali pagerinti neretam žmogui nepriimtiną ožkos sūrio kvapą ir skonį. Kvapusis bazilikas turi aromatinių junginių, kurie gali padėti užmaskuoti stiprų ožkos pieno skonį. Šie augalai ne tik skanūs, bet ir naudingi mūsų sveikatai – kvapieji bazilikai savyje kaupia gausybę biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip flavonoidai, polifenoliai, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Tai gali sumažinti lėtinių ligų (širdies ligų, vėžio ir diabeto) riziką. Augalas prisideda prie imuniteto stiprinimo, nes turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, kurios organizmui padeda organizmui kovoti su infekcijomis, palaiko kvėpavimo takų sveikatą, padeda sumažinti pilvo pūtimą, skatina virškinimo fermentų gamybą, ramina nervų sistemą ir kt. Fenoliniai junginiai ir flavonoidai sustiprina baziliko antioksidacinį aktyvumą, todėl jis puikiai tinkamas naudoti funkciniuose maisto produktuose bei kaip natūralus konservantas. Be to, baziliko eterinis aliejus pasižymi išskirtinėmis antimikrobinėmis savybėmis, kurios atveria galimybes jį naudoti kaip efektyvų maisto konservavimo priedą. Jis ne tik pailgina įvairių maisto produktų galiojimo laiką, bet ir slopina per maistą plintančių patogenų augimą, užtikrindamas didesnį produktų saugumą ir kokybę. Ne paslaptis, kad šiandieniniai vartotojai vis dažniau renkasi natūralumą – maisto produktus be sintetinių priedų, praturtintus natūraliais konservantais“, – teigia J. Deveikytė, pridurianti, kad kvapiųjų bazilikų bioaktyvių medžiagų kiekis ir inovatyvus jų panaudojimas tampa ne tik aktualus, bet ir itin svarbus sprendžiant sveikatai palankesnės mitybos klausimus.

J. Deveikytės asmeninio archyvo nuotr.

Pamatas sėkmingai karjerai dedamas nuo pirmos studijų dienos

A. Švereikaitė kaip vieną iš VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumų įvardija unikalų požiūrį ir nuoseklų dėmesį kiekvienam studentui. „Jau pirmosiomis studijų dienomis atsiskleidžia dėstytojų atsidavimas ir draugiškas požiūris, kuris padeda studentams jaustis svarbia akademinės bendruomenės dalimi. Čia ne tik suteikiama erdvė tobulėti, bet ir skatinamas atvirumas idėjoms, iniciatyvumui bei asmeniniam augimui. Toks asmeninis požiūris sukuria tvirtą pasitikėjimo atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugūs klausti, diskutuoti ir išbandyti save įvairiose srityse. Kitas svarbus aspektas – dėmesys praktiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui. Universitetas suteikia galimybių įsitraukti į įvairius projektus, tyrimus ir papildomas veiklas, kurios ne tik praturtina studentų žinias, bet ir padeda užmegzti ryšius su profesine aplinka. Dėstytojai skatina įsitraukti į mokslines iniciatyvas, dalyvauti seminaruose ar konferencijose, o tai suteikia praktinės naudos ir studentams leidžia pasiruošti sėkmingai karjerai“, – privalumus vardija pašnekovė.

Turėdama trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – patirties, A. Švereikaitė gali užtikrintai įvardyti, kodėl moksleiviai turėtų rinktis studijas būtent VDU Žemės ūkio akademijoje. „Agronomijos fakultetas siūlo aukštos kokybės studijų programas, orientuotas į žemės ūkio mokslų plėtrą. Universitete turime daug laboratorinių bei praktinių darbų, kuriuos atliekame, o ne tik klausome teorinių žinių. O Bandymų stotyje galime sėkmingai darbuotis atliekant baigiamuosius darbus. Studentai mokomi apie naujausias technologijas, kurios žemės ūkyje padeda siekti efektyvesnių ir ekologiškesnių sprendimų. Bendradarbiavimas su ūkininkais, įmonėmis, agroverslo atstovais studentams leidžia susipažinti su savo srities specifika, taip pat užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais. Be to, kiekvienas studentas turi galimybę išvykti į ERASMUS studijų mainus, pasimokyti kitame universitete, kitoje šalyje“, – vardija VDU ŽŪA doktorantė.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Matas: jaučiu meilę miškui ir noriu dirbti gamtos naudai

Matas Stasytis, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Miškininkystė pirmo kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Matas pasidalijo, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Miškuose lankausi dažnai, mano giminėje taip pat yra miškininkų. Jaučiau ir jaučiu meilę miškui, todėl noras dirbti valstybei ir gamtai naudingą darbą paskatino domėtis miškininkystės sritimi.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademiją sužinojau iš pažįstamų rato – jie dirba VDU ŽŪA.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– VDU Žemės ūkio akademija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kviečianti pasirinkti studijų programą Miškininkystė. Ši priežastis mane ir paskatino savo studijų kelią susieti su Akademija.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Pradedant studijas girdėjau įvairių stereotipų: neva miškininkai visą gyvenimą praleidžia tik miške ir maitina uodus bei erkes; buvo sakančių, kad miškininko darbas yra labai pavojingas.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiam ir aplinkiniams?

– Visus stereotipus, kuriuos išvardijau anksčiau, pradėjęs studijuoti paneigiau.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programoje Miškininkystė mane labiausiai nustebino VDU taikomas Artes liberales principas.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – nuostabi, moderni, natūrali.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Miškininkystė?

– Ši studijų programa – įvairiapusė, džiugina ir tinkamas teorijos bei praktikos žinių santykis.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Žmogui, besirenkančiam savo studijų kelią, palinkėčiau sprendimus priimti pačiam. Tėvai ir draugai gali tik patarti.

Matas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo „Facebook“.

Susitikimas su „Investuok Lietuvoje“ (kitaip IL’as) atstovais

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vasario 13 d. 10 val. vyks susitikimas su „Investuok Lietuvoje“ (kitaip IL’as) atstovais. Susitikimo tema – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą (Kauną) agromaisto ir industrinių biotechnologijų srityje, bendradarbiavimo galimybės su mokslo institucijomis ir bioekonomikos HUB potencialo panaudojimas ir galimybės. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Data ir laikas: Vasario 13 d. 10 val.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 217 kab. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA pristato naują dvigubo diplomo studijų programą Akvamatika: tvari ateitis – aukštos erudicijos specialistų rankose

Kaip spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius – ši mintis tvarios ateities kūrėjų galvose linksniuojama nepailstamai. Siekiant sukurti harmoniją tarp išteklių naudojimo ir žmonijos poreikių atliepimo, reikalingi aukštos erudicijos specialistai. Atliepdama šį poreikį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato dvigubo diplomo anglų kalba dėstomą magistrantūros studijų programą Akvamatika, sukurtą Akademijai bendradarbiaujant su Silezijos universitetu Katowicuose (Lenkija).

Studentams žinias perduos trijų universitetų dėstytojai

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vienas iš studijų programos Akvamatika kūrėjų Raimundas Baublys atskleidžia, kad studijų programa unikali tuo, jog yra apjungiami gamtos ir inžinerijos mokslai, o tai sudaro palankesnes galimybes šią programą baigusiems studentams žvelgti į esamus aplinkos apsaugos klausimus ir problemas kur kas plačiau ir giliau, spręsti teorines ir praktines vandens ūkio tvarkymo problemas, susiejant aplinkosaugą, inžineriją ir tvarumą.

„Tai leidžia šios programos absolventams būti plačios erudicijos specialistais. Studijų programa sudaryta taip: VDU suteiks inžinerinės krypties žinias bei reikiamus įgūdžius, tuo tarpu Silezijos universiteto dėstytojai perteiks biologijos ir gamtos mokslų žinias ir praktinėmis veiklomis išugdys reikiamus gebėjimus“, – studijų programos subtilybes komentuoja mokslininkas ir priduria, kad dvigubo diplomo studijų programa pasižymi tuo, jog vieną semestrą studentams sudaromos sąlygos studijuoti kitame šios programos kūrime dalyvavusiame universitete.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vienas iš studijų programos Akvamatika kūrėjų Raimundas Baublys

„Mūsų atveju šioje programoje besimokinantys studentai antrąjį semestrą studijuoja Silezijos universitete, o trečiąjį semestrą Silezijos universitete šioje programoje studijuojantys studentai atvyksta į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti inžinerinių studijų modulių. Galiausiai baigiamuosius darbus studentai ruošia ir ginasi universitetuose, į kuriuos įstojo. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie studijų moduliai yra dėstomi dėstytojų iš Italijos Triesto universiteto, o tai dar labiau didina šios studijų programos išskirtinumą ir unikalumą. Studijų programos Akvamatika studijos numatytos anglų kalba, tai galbūt kai kam gali atrodyti kaip papildomas iššūkis. Tačiau įvertinus, kad studentai gaus trijų universitetų dėstytojų anglų kalba dėstomų studijų dalykų žinias ir išugdytus gebėjimus, vertiname tai kaip dar vieną šios programos išskirtinumą ir universalumą, nes šios studijų programos absolventai gebės savuosius gebėjimus pritaikyti tarptautinėje rinkoje“, – teigia lektorius R. Baublys.

Vandens apsaugos ir tvaraus vystymo iššūkių sprendimas – diplomuotų specialistų rankose

Šios studijų programos studentai jau studijų metu rinkdamiesi baigiamojo darbo temą galės prisidėti prie universitetuose vykdomų mokslinių projektų, taip ne tik stebėdami projekto veiklas iš šalies, bet ir realiai prisidėdami prie projektinių veiklų vykdymo. „Didžioji dauguma vykdomų projektų yra tarptautiniai, todėl dalyvaudami šiose veiklose studentai susipažins su tarptautinių projektų įgyvendinimo principais, praplės ryšius su užsienio mokslininkais ir – svarbiausia – jų baigiamojo darbo tema bus tiesiogiai orientuota į dabarties ir ateities iššūkius, kuriuos, tyrinėdami moksliniu pagrindu, studentai bus pasiruošę spręsti. Ir tuo atveju, jeigu studentai norėtų dar labiau gilintis į pasirinktą temą, jiems bus suteikiamos visos galimybės pratęsti mokslinius tyrimus doktorantūros studijose, o tai atveria dar didesnes galimybes tiek pačio studijuojančiojo tobulėjimui, tiek ir prisidedant prie pasaulinės mokslinės plėtros“, – sako mokslininkas, pridurdamas, kad studijų programos Akvamatika absolventai savo žiniomis ir gebėjimais gebės svariai prisidėti prie dabartinių vandens apsaugos ir tvaraus vystymo iššūkių sprendimo.

Absolventų laukia tarptautinė darbo rinka

Studijų programos Akvamatika absolventai galės dirbti įstaigose, kuriose formuojama ir įgyvendinama aplinkosauginė sritis: valstybės ir savivaldybių institucijose (Aplinkos ministerija (AM), Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, Aplinkos apsaugos agentūra prie AM, LR Žemės ūkio ministerija; Miestų ir rajonų savivaldybių administracijos), taip pat aplinkosaugos ir vandentvarkos sektoriuose projektų rengimo ir statybų projektų vadovais, akvakultūros sektoriuje, ar, matydami naujas galimybes ir rinkoje esančias nišas – tiesiog kurti savo verslą, kuriame pritaikytų jau turimas žinias bei įdiegtų naujausias technologijas, orientuojantis į naujausių iššūkių sprendimus.

„Suprantama, kad šios studijų programos suteiktas išsilavinimas leis ne tik pristatyti save kaip specialistą nacionalinėje rinkoje, bet netgi labiau save pozicionuoti kaip plačios erudicijos specialistą, gebantį įsijungti į tarptautinę darbo rinką, pateikiant save kaip gebantį spręsti iššūkius ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. O keičiantis klimatui ir vis daugėjant su klimato kaita susijusių iššūkių, šios srities specialistų poreikis yra sparčiai augantis, todėl būtent šios programos absolventai būtų tinkamai pasiruošę prisidėti prie šių iššūkių sprendimų“, – kalba mokslininkas.

Tarptautinė studijų programos Akvamatika kūrėjų grupė

Tvarios ateities horizonte – aplinkai palankių sprendimų paieškos

Kadangi tvarios ateities kūrimas tampa vis dažnesniu poreikiu, o kartu ir būtinybe, studijų programos Akvamatika absolventai nusimanys ne tik apie biologinės įvairovės išsaugojimą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą, bet savo patirtimi prisidės ir prie tvarios ateities kūrimo. Studijuodami tokius studijų modulius kaip Hidrologija ir hidrogeologija, Vandens išteklių valdymas ir modeliavimas, šios programos absolventai gebės vertinti paviršinius ir požeminius vandens išteklius, jų tvarų naudojimą tiek pramonėje, gamyboje, tiek ir žemės ūkyje, kur vandens išteklių panaudojimo optimizavimas tampa vis aktualesniu klausimu ir nacionaliniu, ir globaliniu mastu.

„Orientuojantis į šiuos minėtus globalius pokyčius į studijų programą Akvamatika yra įtrauktas studijų dalykas Klimato kaitos krizių valdymas. Nagrinėjant šiuos ir kitus klausimus, labai pravers numatyti studijų dalykai, pavyzdžiui, Pažeistų vandens sistemų atstatymas, Žuvų ištekliai, Akvakultūra, šalia gilinantis ir į Hidrotechninius statinių konstrukcijas bei hidroenergetiką. Perpratus Nuotolinių stebėjimų taikymą tiek atliekant aplinkos monitoringą, tiek šiuos metodus taikant agrosektoriuje, kokybiška ir patikima išankstinė duomenų analizė leis priimti aplinkai palankius sprendimus, kartu diegiant tvarias ir gamtai draugiškas priemones. Taip formuojamas atsakingo vartojimo ir gamybos skatinimas“, – studijų programos Akvamatika teikiamas naudas vardija mokslininkas.