Minint Kovo 11-ąją apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais liudijantys tikrąją nepriklausomybės dvasią

Šiandien žodis „laisvė“ – kaip niekada reikšmingas. Laisvė – tai tvirtas pamatas, ant kurio kuriama mūsų valstybė, bendruomenė ir asmeninė atsakomybė už ateitį. Minint 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko kasmetinis Kovo 11-osios minėjimas, kurio metu apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais ir ypatingais pasiekimais kuriantys inovatyvią, darnią ir tvarią Akademiją. Šių žmonių indėlis į šviesią Lietuvos ir pasaulio ateitį dar kartą liudija apie tikrąją nepriklausomybės dvasią, kuri šiandien itin gaji.

Galimybė būti savimi savo valstybėje – neįkainojama vertybė

Susirinkusius į iškilmingą renginį sveikinusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė tiems, kurie prieš 35 metus drąsiai visam pasauliui pareiškė: „Norime būti laisvi“, kvietė nuoširdžiai padėkoti. Šiandien turime neįkainojamą vertybę – galimybę būti savimi savo valstybėje.

„Laisvė – tai didžiausia galimybė gyventi ir kurti. Nepriklausomai nuo to, kuria kalba kalbame, kokie mūsų tikėjimo ar kultūrų skirtumai ir ypatumai, nepriklausomoje valstybėje tai garantuota galimybė kurti tai, ką norime ir kuo tikime, tai galimybė gyventi taip, kaip manome esant geriausia, tai galimybė prisidėti prie savo gimtojo miesto ir savo šalies dabarties bei ateities ir klestėjimo. Ši diena yra tarsi atramos taškas, į kurį atsirėmę galime iš naujo išgyventi vienybę. Yra kas mus vienija, nors ir esame skirtingi. Turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Yra už ką ir prieš ką esame atsakingi. Tai Lietuva – mūsų Tėvynė, mums dovanota ir patikėta. Vėl įkvepiame laisvės, kuri turi atsakomybės skonį. Vėl kartojame sau, kad esame tiek laisvi, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir vieni už kitus. Šios atsakomybės neįmanoma perduoti tik kitiems, kaip ir negalima jos reikalauti vien iš kitų. Per maža ją kai kada prisiminti ar kitiems priminti, nes tik įgyvendinant ją kasdienybėje laikosi ir auga Lietuva. Lietuvos tvirtumui ypač svarbus jos žmonių tarpusavio ryšys“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Motyvuotiems studentams skirtos skatinamosios stipendijos

VDU Žemės ūkio akademijos studentai – tai tvarios ateities kūrėjai, kuriems rūpi, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. Studentų ateičiai neabejingi Akademijos partneriai jaunosios kartos atstovams renginio metu įteikė skatinamąsias vardines stipendijas. VDU ŽŪA absolventų Ievos ir Arno Radzevičių stipendija įteikta studijų programos Agronomija pirmakursei Rasai Šiuliokaitei.

UAB „Nando“ skatinamąsias vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentams: ketvirtakursei Gabijai Žilytei, antrakursiui Mantui Liucvaikiui, antrakursei Mildai Galminaitei.

VDU ŽŪA partneriai AB „East West Agro“, kasmet prisidedantys skatinant motyvuotą ir veržlią jaunąją kartą, vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentėms – trečiakursei Aurelijai Balsytei, ketvirtakursei Kotrynai Veikalaitei ir studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentams – trečiakursiui Pauliui Marcinkui ir ketvirtakursiui Dovydui Mikulskiui.

Geriausia investicija yra investicija į žinias. Motyvuotiems studentams, savo žinių kelią tiesti pasirinkusiems VDU ŽŪA, iškilmingo renginio metu vardines stipendijas skyrė ir Akademijos partneriai UAB „Nordzucker Business Services“. Skatinamosiomis įmonės stipendijomis apdovanoti studijų programos Apskaita ir finansai ketvirtakursiai Karolina Štilpaitė, Augustė Kačerauskaitė, Paula Rimkutė, trečiakursė Ieva Kavaliauskaitė ir antrakursis Žanas Muchinas.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatinamąsias stipendijas skyrė studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pirmakursei Agnei Kasputytei ir trečiakursei Gabijai Viktorijai Rumeikaitei.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė Kauno valstybinio teatro solistai Iveta Kalkauskaitė, Andrius Apšega ir pianistas Dominykas Šimonis.

Nominacijų apdovanojimai

Nominacija „Metų mokslo įvertinimas“

Nominacija įteikta VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stočiai – už Kauno rajono mero padėką bei gautą nominaciją „Metų ūkis 2024“, skirtą už ilgametį darbą vykdant mokslinius tyrimus bei dalinantis žiniomis, indėlį į žemės ūkio pažangą.

Nominacija „Metų projektas“

Metų projektu tapo projektas „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis“. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komandos projekto vadovė vyresn. m. d. dr. Vaida Steponavičienė ir projekto vykdytojai: vyr. m. d., prof. dr. Vaclovas Bogužas, vyr. m. d., prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys.

Nominacija „Metų pradedantysis tyrėjas“

Nominacija įteikta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros magistrantui Mantui Brazauskui – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus.

Nominacija „Metų darbuotojas“

Nominacija apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų administratorė Aušra Vitkauskienė – už nuolatinę pagalbą, atsakingumą, geranoriškumą, pozityvų požiūrį ir nuoširdų bendradarbiavimą.

Nominacija „Metų nacionalinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkių komandos – vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitos Kulaitienės, m. d., doc. dr. Dovilės Levickienės ir m. d., doc. dr. Nijolės Vaitkevičienės – bendradarbiavimui su verslo įmone UAB „SoTU SoTU“ – už kuriamus inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės, sveikatai palankius maisto produktus, turinčius funkcinių ir medicininių savybių normaliai žarnyno funkcijai palaikyti.

Nominacija „Metų tarptautinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriui, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Ryčiui Skominui – už reikšmingą tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio universitetais ir verslo parneriais.

Nominacija „Metų dėstytojas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Dovilė Levickienė – už studentų vertinimus, dėstymo kokybę vedant paskaitas ne tik lietuviams, bet ir vizituojantiems studentams iš užsienio, studijų programų populiarinimą vedant įvairius užsiėmimus jaunajai kartai;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros d dr. Jurgita Zaleckienė – už puikią studijų kokybę, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, nuoširdų bendravimą su studentais, atsakingai atliekamas Žemės ūkio verslo vadybos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkės pareigas, įsitraukimą į studijų programų viešinimo darbus;
Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katerdos vedėja, doc. dr. Jolanta Valčiukienė – už pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis mokslo ir studijų institucijomis ir studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei..
Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė – už nuoširdų darbą su studentais, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, intensyvių „Erasmus+“ kursų organizavimą.

Nominacija „Metų studentas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agronomijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė Erika Jakienė – už nuoširdų atsidavimą, žinių siekimą, pozityvumą ir gebėjimą burti aplinkinius bendriems tikslams, aktualių mokslinių tyrimų vykdymą, aktyvų VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą, prisidėjimą prie edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ veiklų, narystę Agronomijos fakulteto taryboje bei studentų atstovybės VDU fakultetų taryboje;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai 3 kurso studentė Rugilė Gudaitienė – už puikius studijų rezultatus, aktyvų įsitraukimą į mokslinę veiklą;
Inžinerijos fakulteto Bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 kurso studentas Vidmantas Trumpius – už puikius studijų rezultatus ir puikiai vykdomas grupės seniūno pareigas;
Miškų ir ekologijos fakulteto Bakalauro studijų programos Miškininkystė 3 kurso studentė Margarita Žemaitytė – už puikius studijų rezultatus.

Studijų metodinių priemonių konkurso apdovanojimai

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Viktorija Vaštakaitei-Kairienei, jaunesn. m. d., dr. Jūratei Staveckienei, doc. dr. Jurgitai Kulaitienei – už laboratorinį ir demonstracinį stendą „Inovatyvūs daržovių auginimo metodai kontroliuojamoje aplinkoje“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovui Bogužui, doc. dr. Linai Marijai Butkevičienei, vyr. lekt. dr. Jovitai Balandaitei – už sėjomainų kolekciją „Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Metodinių leidinių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Ilonai Vagusevičienei, prof. dr. Kęstučiui Romaneckui, doc. dr. Vytautui Liakui, prof. dr. Zitai Kriaučiūnienei – už vadovėlį „Augalų produktyvumas“ (sudarytojas prof. P. Duchovskis). Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso apdovanojimai

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje I-oji vieta skirta: Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesoriui, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. akademikui dr. Egidijui Šarauskiui, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Zitai Kriaučiūnienei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Davut Karayel, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Vilmai Naujokienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Išmaniųjų žemės ūkio technologijų ir mašinų poveikis dirvožemiui, augalams ir aplinkai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje II-oji vieta skirta: Bioekonomikos tyrimų instituto ir Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitai Kulaitienei, m. d., doc. dr. Nijolei Vaitkevičienei, m. d., doc. dr. Dovilei Levickienei, jaunesn. m. d., asist. dr. Mariui Lasinskui – už mokslo produkcijos rinkinį „Abiotinių ir biotinių veiksnių įtaka augalinės žaliavos ir perdirbimo produktų kokybei“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje III-oji vieta skirta Bioekonomikos tyrimų instituto ir Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyresn. m. d., prof. dr. Kęstučiui Navickui, vyresn. m. d., doc. dr. Kęstučiui Venslauskui, m. d., asist. dr. Mantui Rubežiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, diegiant efektyvias organinių atliekų perdirbimo technologijas“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje I-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Kristinai Lekavičienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Inovatyvūs sprendimai žemės ūkyje ir jų įtaka aplinkai“. Laimėtojai skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje II-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. laborantei, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Jūratei Staveckienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Sunokimo tarpsnio ir genotipo įtaka kiauliauogės (Solanum sp.) vaisių fitocheminei sudėčiai“. Laimėtojai skirtas diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje III-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros asistentui, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Linui Jurevičiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės integravimas efektyviam hidroenergetikos išteklių vertinimui ir vandens saugyklų valdymui“. Laimėtojui skirtas diplomas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Startuoja pirmoji unikalios perkvalifikavimo programos grupė – VMU kviečia meilę miškui paversti savo profesija

Šių metų pradžioje Valstybinių miškų urėdija pakvietė gamtą mylinčius ir apie prasmingą darbą svajojančius žmones registruotis į profesijos perkvalifikavimo programą. Ji suteikia galimybę įgyti vertingų miškininkystės žinių ir prisijungti prie profesionalių miškininkų komandos – tapti girininkijos specialistais. Programą organizuoja VMU kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Užimtumo tarnyba. Paskelbus registraciją, net 200 žmonių išreiškė norą keisti karjeros kryptį. Pirmoji mokymų grupė startavo jau kovo 12 d., o antroji bus formuojama rudenį.

„Džiaugiamės dideliu susidomėjimu programa – tai rodo, kad vis daugiau žmonių nori įprasminti savo meilę gamtai bei savo darbu prisidėti prie miškų puoselėjimo. Linkime sėkmės šiandien startavusiems studentams ir būsimiems kolegoms, iki susitikimo miške!“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Ši profesijos perkvalifikavimo programa – puikus ir įkvepiantis žingsnis, suteikiantis galimybę žmonėms, kurie myli gamtą, įgyti vertingų žinių ir prisijungti prie miškininkų bendruomenės. Valstybinių miškų urėdijos kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Užimtumo tarnyba parengta programa atveria naujas karjeros galimybes žmonėms, norintiems prisidėti prie miškų išsaugojimo ir tvarios plėtros. Itin gausus būrys susidomėjusiųjų perkvalifikavimo programa dar kartą įrodo – esame teisingame kelyje: žmonėms rūpi tvari Lietuvos ir pasaulio ateitis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Daugelis programą pasirinkusių asmenų prieš tai su miškininkyste neturėjo nieko bendro, tačiau darbas miškininkystės sferoje buvo jų sena svajonė ir tikslas, kurį dabar jie galės įgyvendinti baigę VMU profesijos perkvalifikavimo programą. Pavyzdžiui, tapti girininkijos specialiste programos dalyvę Dovilę Bakšanskienę paskatino meilė gamtai ir močiutės pavyzdys dar nuo vaikystės. Universitete baigusi verslo vadybą ir pradėjusi profesinę karjerą, Dovilė suprato, kad tai – nėra jos pašaukimas. Su miškininkais programos dalyvė jau buvo užmezgusi ryšį, dalyvaudavo visuomeninėse veiklose, miškasodžiuose, organizuodavo mokinių išvykas į girininkijas. Todėl pamačiusi galimybę dalyvauti programoje, Dovilė iš karto užsiregistravo ir pradėjo siekti savo svajonės. Kita programos dalyvė, Agnė Milevičiūtė, taip pat mato prasmę šioje programoje ir tikisi, kad tapus girininkijos specialiste pavyks sugrįžti arčiau savo šaknų bei nors maža dalele prisidėti prie to, kas mums, kaip visuomenei, turėtų būti labai svarbu.

Kodėl verta rinktis šią programą?

Girininkijos specialisto neformaliojo suaugusiųjų mokymo programa yra finansuojama valstybės. Joje dalyvauti gali bedarbiai arba dirbantys asmenys, turintys aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą su ne mažesne kaip 5 metų darbo patirtimi miškininkystės srityje. Tiek bedarbiams, tiek dirbantiems piliečiams turintiems aukštąjį išsilavinimą, patirtis miškininkystės srityje nėra privaloma. Pasirinkusiems šią perkvalifikavimo programą padengiamos mokymosi paslaugų, kelionės ir apgyvendinimo, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kur teikiamos mokymo paslaugos, išlaidos. Be to, prie programos prisijungusiems, bedarbio statusą turintiems asmenims bus padengtos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Naudinga paminėti ir tai, kad asmenims, prisijungusiems prie šios programos, bus skiriama mokymosi stipendija. Bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie mokymosi metu buvo atleisti iš darbo ir kuriems suteiktas bedarbio statusas bus paskirta 2,83 Eur už mokymosi valandą. O svarbiausia – baigusiems programą bus pasiūlyta girininkijos specialisto darbo vieta bet kuriame Lietuvos regione.

Ko galima išmokti dalyvaujant programoje?

Ši programa yra orientuota į aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymą, suteikiant specifines žinias, kurios asmenims baigus programą ir įgijus girininkijos specialisto kvalifikaciją leis planuoti ir organizuoti miško dauginamosios medžiagos išauginimą, miškų atkūrimą, įveisimą, auginimą ir priežiūrą, darbe pasitelkti inovatyvius medienos išteklių apskaitos metodus, planuoti ir organizuoti racionalų miško išteklių naudojimą. Programa trukmė – 20 savaičių (480 valandų).

Kaip prisijungti?

Norintys savo profesinį gyvenimą susieti su mišku ar sužinoti daugiau apie programą, jos sąlygas bei ateities karjeros galimybes, turėtų kreiptis el. paštu tapk_miskininku@vmu.lt. Taip pat daugiau informacijos rasite Užimtumo tarnybos svetainėje: Parama mokymuisi, Girininkijos specialistas.

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas

Balandžio 3 d. 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks dirvožemio mokslo pradininko, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario korespondento Viktoro Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Posėdžių salėje (Studentų g. 11-217, Akademija, Kauno r.).

RENGINIO PROGRAMA:

14.00–14.20 val. Įžangos žodis
VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė,
LMA viceprezidentas, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius

14.20–14.50 val. „Dirvožemio mokslo pradininkas – LŽŪA profesorius, LMA narys korespondentas
Viktoras Ruokis“
LMA akad., prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas,
LMA akad., prof. habil. dr. Albinas Kusta

14.50–15.05 val. „Lietuvos dirvožemininkų draugija ir dirvožemio mokslo raida šalyje“
Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, VU doc. dr. Jonas Volungevičius

15.05–15.20 val. „Dirvožemio tvaraus naudojimo aktualijos Europoje“
LMA akad. dr. Žydrė Kadžiulienė

15.20–15.40 val. Profesoriaus Viktoro Ruokio geologijos kabineto – geologijos ir mineralorogijos laboratorijos lankymas
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė
ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

15.40–16.00 val. Minėjimo dalyvių prisiminimai prie puodelio kavos

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU ŽŪA vyks vėliavos iškėlimo ceremonija ir diskusijų vakaras

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir diskusijų vakare.

12 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų prieigose bus iškeliama Žemės vėliava. Šia Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija Akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.

18 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 auditorijoje vyks diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijos dalyviai: prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Kviečiame dalyvauti!

Organizatoriai VDU ŽŪA: Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra

Prof. dr. Laima ČesonieneEl. p. laima.cesoniene1@vdu.lt

Doc. dr. Anželika DautartėEl. p. anzelika.dautarte@vdu.lt

Doc. dr. Algirdas GavenauskasEl. p. algirdas.gavenauskas@vdu.lt

VDU ŽŪA langas. Daugiau pieno ir mėsos, mažiau oro taršos – tai įmanoma

Gyvulininkystės ūkiuose diegdami tvarias inžinerines sistemas galime ženkliai padidinti mėsos ir pieno gamybą, nedidinant oro taršos.

Lietuvoje yra visos galimybės padidinti pieno ir mėsos gamybą bent du kartus. Klimatinės sąlygos puikiai tinka gyvulininkystei, gyvulių tankis yra labai mažas, lietuviai myli gyvūnus ir moka juos auginti, yra visos galimybės (technologinės ir finansinės) kurti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriuose net jaunimas galės mėgautis įdomiu ir nesunkiu darbu. Stiprinant gyvulininkystę stiprės ir augalininkystės sektorius, nes reikės daugiau pašarų, didės poreikis kokybiškiems, vietiniuose ūkiuose tvariai pagamintiems pašarams.

Apie geras galimybes gyvulininkystės plėtrai galima plačiai rašyti, tik ar geriems norams nesutrukdys viena kliūtis – siekis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, mažinti oro taršą? To siekti mus ragina norai turėti švaresnį orą ir įvairūs įsipareigojimai mažinti oro taršą. Apie tai reikia galvoti ir to siekti, tik nereikia bijoti plėtoti gyvulininkystę. Jeigu mes norėsime, tai oro taršą ženkliai sumažinsime ir didinant gyvulių skaičių.

Mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos

Gyvūnai neteršia aplinkos ir yra mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos. Tik reikia teisingai pažvelgti į tuos gyvūnus ir viską įvertinti.

Kiekviena ūkinė veikla daro poveikį aplinkai. Tačiau ūkinė veikla atneša ir daug naudos žmogui. Taip, laikant galvijus išsiskiria metano dujų (CH4), kurios daro poveikį šilumos mainams atmosferoje ir klimato kaitai. Dar galima pasakyti, kad šių dujų vienos tonos poveikis 28 kartus didesnis nei anglies dvideginio. Tačiau suskaičiavus visas dujas, Lietuvoje ŠESD sudėtyje metanas sudaro apie 17 proc., iš jų gyvulininkystėje tik 11 proc.

Dėl šių metano dujų dažnai labai kaltinama gyvulininkystė. Pamirštama, kad gyvulininkystė mus aprūpina ne tik maisto produktais, bet ir žaliava biometano gamybai (mėšlas yra pati geriausia žaliava biometano gamybai), kuris šaliai labai reikalingas siekiant energetinės nepriklausomybės. Iš mėšlo biometaną galime gaminti ištisus metus ir pasiekti didelį energetinį efektyvumą, gaminant elektros energiją ar biometaną panaudojant vidaus degimo varikliuose, t. y. transporte. Tik reikia didinti laikomų gyvūnų skaičių ir sukaupiamo mėšlo kiekį – didinti žaliavos kiekį biometano gamybai. O mėšlo jau šiandien labai trūksta. Todėl geriau didinkime gyvūnų kiekį, o ne mėšlo importą.

Gyvulininkystė taip pat padeda didinti bioįvairovę visoje ekosistemoje, didina ganyklų plotus (taip pat daugiamečių pievų), padeda kaupti anglį dirvožemyje, didina dirvožemio gyvybingumą ir derlingumą ir t. t.

Taigi Žmogus neturi teisės pykti ant gyvūnų, nes nėra už ką, gyvūnai neteršia aplinkos. Žmogus turi pykti ant savęs, kad jis tapo labai godus ir nesugeba susitvarkyti, taip pat nesugeba susitvarkyti ir su metano dujomis. O tam yra visos galimybės, reikia tik norėti.

Reikia skatinimo mėšlą nukreipti biodujų gamybai

Reikia sudaryti technologines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvulininkystės ūkiuose diegti moksliniais tyrimais pagrįstas efektyvias metano emisijos mažinimo priemones pagal principą „žinios+inovacijos+finansai“.

Surinkime metano dujas ir panaudokime energijos gamybai. Lietuvoje metano dujų gyvulininkystėje išgaruoja 72,43 kt per metus, iš jų 62,95 kt iš virškinimo procesų gyvūnų žarnyne (sudaro 86,9 proc. nuo bendros emisijos gyvulininkystėje) ir 9,48 kt iš mėšlo (13,1 proc.). Pagrindiniai metano emisijos šaltiniai: pieniniai galvijai (metano emituoja apie 47 proc. nuo bendros emisijos žemės ūkyje); mėsiniai galvijai (apie 46 proc.); kiaulės (apie 3 proc.); avys (apie 2 proc.) (Lithuania’s Greenhouse Gas Inventory Report 2024).

Galimybės sumažinti metano emisiją iš mėšlo tvarkymo technologijų, surenkant iš mėšlo išsiskyrusį metaną, yra geros. Yra visos sąlygos daugiau kaip 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujoms gaminti, t. y. surinkti daugiau kaip pusę išsiskyrusio metano ir panaudoti energijos gamybai. Tam yra visos gyvulių laikymo technologinės galimybės. Daugiau kaip 34 proc. kiaulių mėšlo jau naudojama biodujoms gaminti, o dar 57 proc. ūkiuose sukaupiama skystojo mėšlo, t.y. beveik visas kiaulių mėšlas gali būti panaudojamas biodujų gamybai. Laikant karves skystojo mėšlo sukaupiama 38 proc., kitus galvijus – 23 proc., stambėjant ūkiams skystojo mėšlo bus sukaupiama vis daugiau. Lietuvoje yra daugiau kaip 120 stambių (laikoma daugiau kaip 200 karvių) pieno gamybos ūkių, kuriuose tikslinga būtų pastatyti nedidelės galios biodujų jėgaines.

Mažinant metano emisiją iš mėšlo, rekomenduojama:

– efektyviau panaudoti mėšlą biodujų gamybai: įrengiant biodujų jėgaines ūkiuose arba/ir sukuriant žaliavų tiekimo grandines į didelės galios biodujų jėgaines regionuose, skatinant ūkininkus mėšlą nukreipti biodujų gamybai;

–sudaryti sąlygas ekonomiškai pelningai biodujų gamybai (pvz., subsidijuoti biometano gamybą; pagal ilgalaikę sutartį gamintojui mokėti gamybos sąnaudomis pagrįstą kainą už pagamintos energijos vienetą).

…ir mažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų

Reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti daugiau kaip 15 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja daugiau kaip 20 %); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Mažinant metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne, rekomenduojama:

–skatinti ir motyvuoti gyvūnų augintojus taikyti klimatui draugiškus gyvulių šėrimo racionus, virškinamumą aktyvinančių medžiagų naudojimą: racione naudoti probiotikus, metano inhibitorius, racione lyginant su norma sumažinti baltymų, sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, o padidinti ląstelienos;

–galvijus grupuoti ir šerti skirtingais racionais;

–intensyvinti ir skatinti gyvulininkystės ūkių skaitmenizavimą, tiksliųjų technologijų diegimą: automatizuotas šėrimas, melžimas, mėšlo tvarkymas, procesų ir gyvulių bandos valdymas, gyvūnų laikymo sąlygų gerinimas ir kt.;

–gerinti galvijų laikymo sąlygas bei sveikatingumą ir taip didinti jų produktyvumą;

–ilginti galvijų ganymo laikotarpį;

–laikyti produktyvesnių veislių galvijus.

Mažinant metano emisiją reikia tiksliau nustatyti metano išmetimus gyvulininkystėje, rekomenduotina patikslinti metano emisijos koeficientus galvijams, kiaulėms ir avims pagal taikomas naujas gyvulių laikymo technologijas, taikomas inovacijas dujų emisijai mažinti, naujus pašarų racionus ir juose naudojamus priedus.

Gyvulininkystės ūkių atstovams rūpi oro taršos mažinimas, jie ūkiuose nori ir pagal savo galimybes diegia inovacijas mažinančias metano emisiją. Tačiau susiduriama su šiomis problemomis: labai trūksta patikimos, tyrimų rezultatais pagrįstos informacijos apie metano emisiją, jo žalą aplinkai ir siūlomas priemones metano emisijai mažinti. Kaip tas priemones taikyti, jų efektyvumą, poveikį aplinkos taršai, taikomų priemonių ekonominį efektyvumą. Nėra sistemos, skirtos ūkiuose diegiamų oro taršos mažinimo inovacijų skatinimui. Ūkius, kurie investuoja į inovacijas ir eina „klimatui neutralaus ūkio“ kryptimi, reikia viešint ir skatinti, pvz., jų produkcija ženklinti specialiu ženklu; už taip pagamintą produkciją mokėti brangiau.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA kviečia moksleivius kartu paminėti „Žemės ir vandens dieną“ 2025!

Minint Pasaulinę Žemės dieną ir Pasaulinę vandens dieną kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti renginyje „Žemės ir vandens diena“, kuris vyks kovo 20 d. 10.00-13.15 val. VDU Žemės ūkio akademijoje. Renginio iniciatoriai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos ir Žemėtvarkos ir geomatikos katedros.

Praktinio pobūdžio veiklomis užpildytame renginyje moksleiviai susipažins su aerofotografija, bandys išsiaiškinti kas yra bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, sužinos kiek kainuoja žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, susipažins kokia yra vandens galia ir atsakys į klausimą ar visoms žuvims reikia vandens. Renginį vainikuos laimėtojų apdovanojimai.

Kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo?	Lekt. Giedrius Balevičius, doc. dr. Donatas Jonikavičius ir lab. Rūta Puzienė
Žemė ir kitas nekilnojamasis turtas: kas, kaip ir kiek kainuoja?	Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, doc. dr. Daiva Juknelienė
Vandens galia: griauti ir/ar saugoti?	Lekt. Raimundas Baublys
Ar visoms žuvims reikia vandens?	Lekt. Alvydas Žibas

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki kovo 17 d. (dalyvių skaičius ribotas)

Data: Kovo 20 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 10.00-13.15 val. (preliminariai)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno rajonas; tiksli renginio vieta bus nurodyta užsiregistravusiems)

Kontaktai pasiteiravimui:
„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo koordinatorė dr. Brigita Medveckienė
Telefonas +370 625 80444
El. paštas brigita.medveckiene@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kvietimas į monografijos „KUKURŪZAI” pristatymą!

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „HERBOLOGIJA 2025: PIKTŽOLIŲ EKOLOGIJA IR KONTROLĖ“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 505 auditorijoje, Agronomijos fakultetete (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 20 d. 10 val. vyks mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“. Maloniai kviečiame visus dalyvauti!

Konferencijos programa.

Registracija į konferenciją.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“

Gegužės 27 d. Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet), bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir Lietuvos socialinių mokslų centru, kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“.

Konferencija vyks LSMU Visuomenės sveikatos fakultete, 101 auditorijoje (Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva).

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitys ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis.

Tai pirmasis unikalus renginys regione, kurį paspartino naujai pradėjęs veikti LLLNet. „Gyvosios laboratorijos“ – tai atviros inovacijų ekosistemos realioje aplinkoje, grindžiamos sistemingu naudotojų bendrakūros metodu, pagal kurį mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla integruojama į bendruomenių ir (arba) daugiašalę aplinką, o inovacijų proceso centre atsiduria piliečiai ir (arba) galutiniai vartotojai.
Konferencija skirta pasidalinti gyvųjų laboratorijų, kurios jau veikia ar netrukus pradės veikti Lietuvoje, patirtimis ir diskutuoti apie jas platesniuose moksliniuose ir praktiniuose diskursuose, atspindint naujausius pokyčius inovacijų ekosistemose, pasiekiamus pasitelkiant bendrakūrą.
Šis renginys yra unikali platforma, kurioje galima užmegzti ryšius, keistis gerąja patirtimi, bendradarbiauti įgyvendinamuose ir naujai rengiamuose projektuose, diskutuojant apie naujausias tendencijas, kaip modeliuoti ateitį siekiant didesnio poveikio gyvųjų laboratorijų metodikų pagalba.
Konferencija vyks LSMU patalpose, kur veikia kelios naujai įkurtos gyvosios laboratorijos, skirtos sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūrai Lietuvoje.
Konferencija vyks anglų kalba, gyvai ir nuotoliu. Pranešimo santraukos apimtis – iki 500 žodžių; santrauka rengiama anglų kalba pagal pridedamą šabloną ir siunčiama el. paštu: asociacija@lllnet.lt. Santraukas recenzuos konferencijos mokslinis komitetas. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Registracija prasidėjo!
Aktualios datos:
Santraukų pateikimas: iki 2025 m. kovo 31 d.
Pranešimas apie santraukos priėmimą: iki 2025 m. balandžio 30 d.
Registracija į konferenciją: iki 2025 m. gegužės 15 d.

2025 m. įsteigtas LLLNet – asociacija, kurios tikslas – apjungti visas šalies gyvąsias laboratorijas. Šios asociacijos viena pirmųjų narių taip pat yra ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto jaunesn. m. d. dr. Jovita Balandaitė.

Vizitas Medininkų pasienyje: muitinės ir logistikos studentams – naudingos žinios apie muitinės veiklą

Kovo 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas, magistrantūros studijų programos Verslo logistika ir bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba studentai lankėsi UAB „Durga“ priklausančiame pasienių eilių formavimo terminale prie Medininkų pasienio. Studentus lydėjo dėstytojos doc. dr. Erika Besusparienė, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė ir lekt. Kristina Gesevičienė.

Socialiniai partneriai supažindino su Lietuvos muitinės raida nuo Lietuvos nepriklausomybės iki dabartinės situacijos. UAB „Durga“ pristatydama įmonės istoriją nuo 1994 m. kartu aptarė, kaip muitinė vystėsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Socialiniai partneriai papasakojo apie pirmuosius muitinės postus, jų veiklą ir prekių judėjimo patikrą. Studentai sužinojo, kaip per tris dešimtmečius keitėsi muitinės procedūros ir kokią įtaką tam turėjo technologijų pažanga bei tarptautinės prekybos pokyčiai.

Taip pat buvo aptarta, kaip šiandien organizuojamas krovininių automobilių judėjimas per Medininkų pasienio postą. Didelį vaidmenį atlieka vilkikų eilių formavimo terminalas Medininkų pasienyje, kuris padeda reguliuoti transporto srautus, užtikrinti sklandžią ir efektyvią krovinių patikrą bei sumažinti transporto grūstis pasienyje.

UAB „Durga“ atstovas Jonas Aleksonis, kuris yra MBA Muitinės procesu valdymas alumni pristatė, kaip įmonė atsižvelgia į tvarumo aspektus. Siekiant pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, terminale įrengtos dušo kabinos, sporto treniruokliai, veikia valgykla ir parduotuvė. Be to, vilkikų vairuotojams maitinimo paslaugas teikia vietos kaimo bendruomenė, suteikdama jiems galimybę mėgautis kokybišku maistu. Taip prisidedame ir prie vietos bendruomenės gerovės.

Įmonė taip pat didelį dėmesį skiria aplinkosaugai. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, naftos teršalai yra surenkami į specialią naftos produktų gaudyklą. Kasmet iš terminalo išvežama net 10 tonų teršalų, taip prisidedant prie švaresnės aplinkos ir tvaraus verslo vystymo.

Vizitas Medininkų pasienio terminale suteikė studentams ne tik teorinių žinių, bet ir galimybę iš arti pamatyti, kaip veikia muitinės ir logistikos sektorius. Toks bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra itin svarbus jaunajai kartai, siekiančiai įgyti praktinių įgūdžių ir suprasti logistikos bei muitinės veiklos subtilybes realioje darbo aplinkoje.

Grįždami studentai taip pat aplankė Medininkų memorialą, kur pagerbė tragiškai žuvusius Lietuvos pasienio pareigūnus ir prisiminė šį svarbų mūsų šalies istorijos įvykį. Vėliau jų kelias vedė į istorinę Medininkų pilį – vieną seniausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos gynybinių pilių, menančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Studentams buvo įdomu susipažinti su pilimi ir jos vaidmeniu Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu bei jos reikšmę krašto gynyboje. Šis apsilankymas ne tik praturtino jų istorines žinias, bet ir suteikė progą iš arčiau pažinti Lietuvos kultūrinį paveldą.