Mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link

Kovo 20-ąją, minint Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko ilgametes tradicijas puoselėjanti mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė sveikindama susirinkusius konferencijos dalyvius teigė, kad augalai nuo seniausių laikų buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – jie maitina, gydo, teikia įkvėpimą ir grožį. „Šiandien mes susirinkome čia ne tik tam, kad galėtume gilintis į jų paslaptis, bet ir tam, kad prisidėtume prie tvarios ateities kūrimo. Herbologija – tai mokslas, kuris jungia gamtą ir žmogų, primena mums apie harmoniją, kurią turime puoselėti. Šios konferencijos tikslas – sujungti skirtingų sričių specialistus, dalintis praktinėmis patirtimis, aptarti naujausius tyrimus ir iššūkius augalų pasaulyje, piktžolių kontrolėje. Kiekvienas iš jūsų – tyrėjas, praktikantas, studentas ar tiesiog gamtos mylėtojas – prisidedate prie šios srities vystymo ir tobulėjimo. Dėkoju už jūsų atsidavimą, už laiką, skirtą gilintis į augalų pasaulį, ir už jūsų norą dalytis sukauptomis žiniomis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė ir linkėjo, kad ši konferencija taptų erdve ne tik profesiniam tobulėjimui, bet ir įkvėpimo šaltiniu kiekvienam dalyviui.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė džiaugėsi gausiu Akademijoje susirinkusiu ilgametes tradicijas puoselėjančios konferencijos dalyvių būriu.

„Per daugelį metų ši konferencija tapo svarbia akademine ir praktine platforma, kurioje dalijamasi naujausiais tyrimų rezultatais, joje gimsta reikšmingos idėjos ir užmezgami tvarūs bendradarbiavimo ryšiai. Herbologija – tai ne tik piktžolių valdymo strategijos, bet ir gilus gamtos pažinimas, leidžiantis suprasti ekologinius procesus, dirvožemio sveikatą ir tvaraus žemės ūkio perspektyvas. Piktžolės – tai gamtos iššūkis žemdirbiui, o tyrimų laukas agronomui. Džiaugiuosi matydama, kad moksliniai tyrimai, bendros iniciatyvos, doktorantų ir studentų įsitraukimas telkia mūsų bendrystę, kuriant naujus sprendimus ir skatinant agroverslo sektoriaus sėkmę ir proveržį“, – kalbėjo Agronomijos fakulteto dekanė, pridurdama, kad ši konferencija – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link.

VDU ŽŪA vykusioje mokslinėje konferencijoje „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ pristatyti moksliniai tyrimai ir kitos herbologijos mokslo aktualijos. Su pranešimų temomis ir autoriais kviečiame susipažinti konferencijos programoje.

Minint Tarptautinę miškų dieną VDU ŽŪA atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“

Minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“, surengta Valstybinės miškų tarnybos iniciatyva.
Parodoje eksponuojami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 4–7 klasių mokinių darbai, kuriuose vaikai kūrybiškai perteikė savo požiūrį į mišką, jo grožį ir svarbą mūsų pasauliui. Kiekvienas piešinys – tai spalvingas žvilgsnis į gamtą ir miško pasaulį vaikų akimis.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, kuris pasidžiaugė vaikų kūrybiškumu ir palinkėjo jiems sėkmės tolimesnėje kūryboje ir gamtos pažinimo kelyje.
Renginio metu visi dalyviai apdovanoti padėkomis, o daugiausiai simpatijų sulaukusių piešinių autoriai gavo Valstybinės miškų tarnybos ir VDU Žemės ūkio akademijos įsteigtus prizus.
Paroda VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų IV aukšto fojė, greta Miškų ir ekologijos fakulteto, veiks iki balandžio 14 dienos, tad kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti jaunųjų kūrėjų darbais.

VDU Žemės ūkio akademijoje moksleiviai minėjo „Žemės ir vandens dieną“

Kovo 20-ąją minima Pasaulinė žemės diena. Šią dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Kovo 22-ąją – Pasaulinė vandens diena, Lietuvoje minima nuo 2000-ųjų. Apjungiant šias dvi neginčijamą reikšmę visų mūsų ateičiai turinčias dienas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos bei Žemėtvarkos ir geomatikos katedrų iniciatyva buvo surengtas specialus renginys moksleiviams „Žemės ir vandens diena“, subūręs gausų būrį moksleivių iš Kauno „Aušros“ gimnazijos, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, Kauno r. Raudondvario gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos.

Žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis

Renginys „Žemės ir vandens diena“ buvo skirtas ne tik suteikti moksleiviams naujų žinių, bet ir paskatinti juos suprasti, kaip svarbu atsakingai valdyti gamtos išteklius. Dalyviai turėjo progą praktiškai pažinti žemės ir vandens svarbą mūsų gyvenime, įsitraukti į komandinį darbą bei atrasti mokslinių žinių pritaikymo galimybes kasdienybėje. Tokia renginio koncepcija padėjo jaunajai kartai suvokti, kad gamtos tvarumas ir atsakingas išteklių naudojimas yra būtini mūsų ateičiai.

Į renginį susirinkusius moksleivius sveikindamas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika akcentavo, kad žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis. Ir kviesdamas moksleivius sugrįžti į VDU Žemės ūkio akademiją pabrėžė, kad tuos išteklius valdyti galima išmokti studijuojant naujoje, darbo rinkos poreikius atliepiančioje bakalauro studijų programoje Vandens inžinerija bei sėkmingai praeitais studijų metais startavusioje bakalauro studijų programoje Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas.

Veiklos, kuri įkvepia pažinti

Renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dėstytojai vedė įvairias praktines veiklas, kuriose moksleiviai, mišriai pasiskirstę į komandas iš skirtingų mokyklų, sprendė užduotis ir gilino žinias apie žemės bei vandens išteklius. Lektoriai Giedrius Balevičius, doc. dr. Donatas Jonikavičius ir laborantė Rūta Puzienė pristatė aerofotografiją ir padėjo dalyviams suprasti, kaip fotografija prisideda prie atradimų žemėtvarkoje. Doc. dr. Jolanta Valčiukienė ir doc. dr. Daiva Juknelienė aiškino nekilnojamojo turto vertės nustatymo principus, o lektorius Raimundas Baublys kvietė praktiškai patirti vandens galią ir jos poveikį aplinkai. Lektorius Alvydas Žibas kėmė klausimą „Ar visoms žuvims reikia vandens?“, skatindamas moksleivius įsigilinti į vandens ekosistemas. Komandinio darbo ir praktinių užduočių formatas ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir sustiprino bendradarbiavimo bei problemų sprendimo įgūdžius.

Varžytuvėse dalyvavo keturios komandos, kurios buvo paskirstytos pagal spalvas: raudonieji, žalieji, oranžiniai ir geltonieji. Po įtemptos ir įdomios kovos trečioji vieta atiteko raudonųjų komandai, antrąją vietą iškovojo žaliųjų komanda, o pirmąją vietą dalinosi net dvi komandos, surinkusios vienodą taškų skaičių – geltonųjų ir oranžinių komandos. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais, taip įvertinant jų pastangas ir aktyvų dalyvavimą.

Vanduo ir žemė – gyvybės ratas, kurį privalome saugoti

Kasmet Pasaulinė vandens diena kviečia įsigilinti į vis kitą su vandens ištekliais susijusią temą, akcentuodama jų svarbą žmonijos gerovei ir aplinkai. Vanduo ir žemė yra neatsiejami – tai gamtos elementai, be kurių gyvybė neįmanoma. Požeminis vanduo, upės, ežerai ir jūros formuoja ekosistemas, daro įtaką klimatui, o kartu yra ir ekonomikos bei kasdienio gyvenimo pagrindas. Tačiau klimato kaita, tarša ir neatsakingas išteklių naudojimas kelia vis didesnius iššūkius, reikalaujančius mūsų dėmesio. Renginyje „Žemės ir vandens diena“ dalyvavę moksleiviai per praktines užduotis ir edukacines veiklas turėjo galimybę geriau suprasti šių išteklių vertę bei būtinybę juos tausoti. Tik suvokdami jų svarbą ir prisiimdami atsakomybę galime išsaugoti gamtos pusiausvyrą ateities kartoms.

Minint Pasaulinę Žemės dieną VDU ŽŪA suplevėsavo Žemės vėliava: Planeta – mūsų namai, kuriuos turime saugoti

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Ši jau tradicine tapusi ceremonija dar kartą priminė: turime ne tik atsakomybę, bet ir privilegiją būti darnoje su gamta ir išsaugoti Žemę ateities kartoms. Prisiminus taip pat kovo 20 d. minimą Tarptautinę laimės dieną, šią dieną kartu su Akademijos miestelio bendruomenės laisvalaikio sale organizuoti renginiai buvo dedikuoti „Laimingos Žemės dienai“.

Žemė – mūsų namai

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

Į Žemės vėliavos pakėlimo ceremoniją vidurdienį susirinko gausus VDU ŽŪA bendruomenės, partnerių, Akademijos miestelio gyventojų būrys.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kvietė pajausti dėkingumą už tai, kad Žemė mums suteikia. „Žemė – tai mūsų namai. Ji dovanoja mums viską, ko reikia gyvenimui: orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, dirvą, iš kurios auga mūsų maistas, ir nuostabią gamtos įvairovę, kuri įkvepia ir praturtina mūsų kasdienybę. Tačiau kartu ši diena mums primena ir apie didelius iššūkius – klimato kaitą, taršą, miškų kirtimą, nykstančias rūšis. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teigiamų pokyčių. Nereikia laukti didelių galimybių ar ypatingų akimirkų – kiekvienas mažas veiksmas turi reikšmę. Pasaulinė Žemės diena yra kvietimas būti sąmoningiems, tausoti gamtos išteklius, rūšiuoti atliekas, mažinti vartojimą, rinktis tvarias alternatyvas ir skatinti kitus elgtis atsakingai. Šiandien noriu paraginti jus kiekvieną sustoti ir įsiklausyti į gamtos balsą. Pajuskime dėkingumą už tai, ką Žemė mums suteikia. Tebūnie ši diena įkvėpimo šaltinis rūpintis savo aplinka ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną“, – linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidas Laukys teigė, kad tik nuo mūsų priklauso, kokioje Žemėje gyvens ateinančios kartos. „Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvename judesio, bėgimo, technologijų kupiname pasaulyje. Tai palieka ne tik džiaugsmingus dalykus, bet ir tam tikrą šleifą. Šleifą, kuris lieka mūsų aplinkoje, Žemėje ir daro įtaką ateičiai. Kasdien susiduriame su galimomis pasekmėmis. Dedant mokslininkų, specialistų, visuomenės pastangas galime padaryti tikrai daug svarbių dalykų. Nuo to, ką po savęs paliksime, priklauso mūsų ateitis“, – teigė V. Laukys ir VDU ŽŪA bendruomenei linkėjo nestokoti sėkmingų idėjų.

VDU ŽŪA bendruomenė – pažangi ir atsakinga

Kauno rajono savivaldybėse Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė renginio metu sveikino 30 metų veiklos jubiliejų švenčiančią VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedrą. „Per tris dešimtmečius ši katedra tapo svarbiu aplinkos ir ekologijos mokslo centru, ugdydama aukštos kvalifikacijos specialistus ir formuodama visuomenės požiūrį į darnų ryšį tarp gamtos ir žmogaus. Indėlis į tyrimus, aplinkosaugines iniciatyvas bei tvarios plėtros skatinimą yra reikšmingas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visam Kauno rajono kraštui. Tad ir toliau būkite pažangūs, atsakingi ir kūrybiški“, – linkėjo J. Rakauskaitė ir Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu Aplinkos ir ekologijos katedrai įteikė sveikinimo raštą.

Renginio dalyviai pakviesti bendrystei – akademinė bendruomenė ir svečiai apkabino VDU Žemės ūkio akademijos studentų ant grindinio pieštą Žemę: taip prisiimdami atsakomybę ir privilegiją Žemę saugoti savo kūnu, protu ir visa energija.

Svarbią dieną VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose atidaryta ir prof. dr. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorija.

Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat vyko diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijoje dalyvavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Diskusijos pradžioje iškeltas esminis klausimas – ar mes kaldiname, ar kaltiname? – tapo gairėmis visam vakarui. Kaltinti – lengviausia. Dažnai linkstame ieškoti kaltų: netinkamų sprendimų, sistemos klaidų ar visuomenės sąmoningumo stokos. Tačiau kaltinimai užveria mus pasyvumo rate. Tuo tarpu kaldinimas – tai veikimas, kūrimas ir pokytis, kurį galime inicijuoti kiekvienas iš mūsų.

Vienas iš prasmingiausių „kaldinimo“ būdų – gamta grįsti sprendimai. Jie skatina ne tik tausoti gamtą, bet ir pasitelkti ją kaip partnerę kuriant sveikesnę, darnesnę aplinką žmogui ir bendruomenei. Šie sprendimai tampa tiltu tarp ekologijos, švietimo, kultūros ir vietos iniciatyvų.

Dr. Indrė Ruškytė pristatė šalia universiteto kuriamą arboretumą – tai ne tik augalų kolekcija, bet ir atvira, įtraukianti erdvė gamtos pažinimui, aplinkosauginėms edukacijoms bei bendruomenės telkimui. Ši erdvė jau dabar tampa gyvu pavyzdžiu, kaip miestelio aplinka gali prisidėti prie ekologinio sąmoningumo ugdymo ir būti gamta grįstų sprendimų dalimi.

Miško pedagogikos svarbą ir gamtos poveikį žmogaus fizinei bei emocinei gerovei aptarė dr. Jolanta Stankevičiūtė. Ji kalbėjo apie būtinybę sugrąžinti vaikus ir suaugusiuosius į gamtą – ne tik kaip rekreacijos, bet ir kaip pažinimo erdvę. Gamtos stebėjimas, buvimas miške, mokymasis per patirtį stiprina ryšį su aplinka ir ugdo atsakingus piliečius. Miško pedagogika taip pat yra viena iš gamta grįstų švietimo krypčių, grąžinančių žinias į gyvą, autentišką aplinką.

Diskusijoje aktyviai įsitraukė ir Akademijos bendruomenės nariai – dalijosi idėjomis, klausimais ir pasiūlymais, kaip miestelio bendruomenė galėtų vieningai įsijungti į gamtos saugojimo iniciatyvas, kultūrinius renginius, švietėjiškas veiklas ir tvarumo projektus. Buvo aptartos galimos erdvės gamtos pažinimui, būdai įtraukti vaikus į miško pedagogikos programas bei pasidalinta asmeninėmis istorijomis apie buvimą gamtoje.

Užmegzti nauji ryšiai, įvardintos bendros vertybės ir užsidegimas veikti – visa tai leidžia tikėti, kad šios diskusijos atgarsiai virs prasmingais darbais. Juk kiekvienas mūsų žingsnis gali būti kaldinimas – kuriantis, įkvepiantis, vedantis į pokytį. O gamta grįsti sprendimai – tai galimybė veikti čia ir dabar, kartu kuriant darnią, laimingą žemę tiek sau, tiek ateities kartoms.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros 30-metis: su privilegija ir atsakomybe kurti tvarų rytojų

Kovo 19 dieną į Raudondvario dvarą rinkosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė, partneriai ir bendraminčiai. Gamtos apsuptyje, istoriniame pastate, buvo paminėtas Aplinkos ir ekologijos katedros 30 metų veiklos jubiliejus. Per eilę metų spėta nuveikti visa puokštė prasmingų darbų, atlikta reikšmingų mokslinių tyrimų, išugdyta ne viena jaunoji profesionalių specialistų karta.

Žengiant sąmoningumo keliu – svarus mokslininkų indėlis

Renginio-konferencijos „TVARUMO TRAJEKTORIJOS: ekologijos studijos, tyrimai ir gamta grįsti sprendimai“ dalyviams sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad Aplinkos ir ekologijos katedros įgyvendinamos įvairios ekologinės iniciatyvos yra itin svarbios. „Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai yra subrendę pasiūlyti sprendimus ne tik Lietuvai ir Europai, bet ir kitoms šalims, kad mūsų ekologiniai sprendimai būtų racionalūs visame pasaulyje. Mokslininkai svariai prisideda prie kultūrinio sąmoningumo didinimo – švietimas ir visuomenės informavimas apie ekologijos svarbą, didesnį pilietinį įsitraukimą į ekologines iniciatyvas yra labai svarbu spendžiant globalias problemas. Šiuo metu ekologiniai principai itin svarbūs išsaugant biologinę įvairovę, saugant nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, skatinant racionalų gamtos išteklių naudojimą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Renginio metu Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pristatė kartu su VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. dr. Vitu Marozu parengtą pranešimą „Ekologijos studijų raida ir perspektyvos VDU Žemės ūkio akademijoje“.

Prof. dr. L. Česonienė džiaugėsi paminėti ypatingą dieną susirinkusiu gausiu kolegų, buvusių darbuotojų, absolventų, partnerių, bendraminčių būriu. Ekologija – tai ne tik akademinis mokslas, bet ir gyvenimo būdas, leidžiantis ieškoti darnių sprendimų aplinkosaugos srityje. Aptardama kelis dešimtmečius trunkančią ekologijos studijų raidą, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja pastebėjo, kad plečiantis kolektyvui, daugėjant išugdytų jaunųjų profesionalų skaičiui, nuolatos išliko tvirtas vertybių pagrindas – kiekvienas esame atsakingas už mus supančią aplinką ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje

Ekologija nėra tik teorinė disciplina, bet apima įvairius praktinius aspektus – nuo gamtos apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo iki tvarios energetikos, žiedinės ekonomikos, ekologinio ūkininkavimo ir aplinkosaugos politikos.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su šalies aplinkosaugos situacijos pokyčiais, mokslo ir švietimo sistemos vystymusi, taip pat globaliomis ekologinėmis ir tvarumo problemomis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ekologijos studijos Lietuvoje tapo vis svarbesnės ir gerokai išsiplėtė, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir tvarumo iššūkius. Ekologijos mokslo pagrindai Lietuvoje buvo pradėti dėstyti dar sovietmečiu, kai aplinkosaugos klausimai dar nebuvo tokie aktualūs kaip dabar. Tačiau pradėti dėstyti ekologijos kursai ir užsiėmimai buvo pirmieji žingsniai ekologijos studijų raidoje. Pirmieji ekologijos kursai buvo orientuoti į gamtos išteklių valdymą ir apsaugą. Po nepriklausomybės atkūrimo ekologijos studijos pradėjo iš esmės plėstis. Lietuvoje vyko spartus perėjimas nuo centrinės planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos, ir aplinkos apsaugos klausimai tapo svarbesni tiek valstybės, tiek pilietinės visuomenės lygmeniu. Šiuo laikotarpiu Lietuva pradėjo priimti tarptautinius aplinkosaugos standartus ir pradėjo aktyviau dalyvauti tarptautinėse ekologinėse iniciatyvose, tokiuose kaip Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Aplinkos programos.

Ekologijos studijų programa buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar – VDU ŽŪA) 1995 m. Ši programa buvo orientuota į ekologiją ir aplinkos apsaugą žemės ūkio kontekste, siekiant parengti specialistus, kurie galėtų dirbti tvaraus žemės ūkio, gamtos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo srityse. Tai buvo svarbus žingsnis plėtojant ekologijos studijas Lietuvoje, atsižvelgiant į augančią aplinkosaugos ir tvarumo reikšmę. Su Miškų ir ekologijos fakultetu glaudžiai susijusios ir ekologijos, gamtosaugos, aplinkosaugos studijos. Dar 1976 m. doc. Algirdas Navasaitis sudarė gamtosaugos studijų dalyko programą, o nuo 1984 m. Bendroji ekologija ir gamtos apsauga pradėta dėstyti visoms universiteto studijų programoms (doc. Algirdas Navasaitis, doc. Slavomiras Mirinas, doc. Edmundas Bartkevičius). 1994 m. pirmieji studentai priimti į Taikomosios ekologijos I pakopos studijų programą (2002-2010 m. – Ekologijos studijų programa). Pokyčiai atsispindėjo ir fakulteto struktūriniuose padaliniuose. 1987 m. Miškininkystės katedra buvo pavadinta Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra.

Ekologijos krypties studijas kuravo Ekologijos katedra, vėliau Aplinkos ir ekologijos institutas (katedra). Pirmoji Ekologijos katedros vedėja buvo prof. dr. Vida Rutkovienė (1995–2003). Ekologijos katedrai vėliau Aplinkos ir ekologijos institutui vadovavo (2003–2018) prof. dr. Vitas Marozas, nuo 2018 m. – prof. dr. Laima Česonienė.

Į ekologijos studijas pirmieji studentai buvo priimti 1994 m., o pirmoji bakalaurų laida išleista 1998 m. Studentai, pasirinkę ekologijos studijas, įgyja išsamių žinių iš ekologijos, aplinkotyros, aplinkos apsaugos teorijos, miškų, laukų ir vandenų ekosistemų pažinimo. Po dviejų metų galima buvo rinktis miško ekologijos, agroekologijos ir hidroekologijos specializacijas. Nuo 1996 m. pradėti rengti ekologijos magistrai. 2022 m. buvo atnaujinta magistrantūros studijų programa, pakeistas jos pavadinimas į Ekologija ir klimato kaita (buvo Taikomoji ekologija).

2000-aisiais ekologijos studijos Lietuvoje tapo dar populiaresnės, nes globalios ekologinės problemos, tokios kaip klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir tarša, tapo vis didesniu iššūkiu tiek šalies, tiek pasaulinės bendruomenės mastu. Universitetai pradėjo plėtoti įvairias specializacijas, susijusias su ekologija, tokias kaip aplinkos inžinerija, ekologinė analizė ir monitoringas, tvarus žemės ūkis, gamtos apsaugos politika ir kt. Ekologijos studijų raida Lietuvoje rodo aiškų šios srities mokslo ir švietimo vystymąsi ir prisitaikymą prie globalių iššūkių. Ateityje ekologija ir tvarumas bus vis svarbesni, todėl tikėtina, kad ekologijos studijos toliau plėsis ir taps dar labiau integruotos į įvairias mokslo ir praktikos sritis, kaip ir į valstybės aplinkosaugos politiką bei pasaulinį vystymąsi. Karjeros galimybės ekologijos srityje – dirbti tarptautinėse organizacijose, ekologiniuose ūkiuose, aplinkosaugos konsultacijų įmonėse, valstybinių ir privačių organizacijų institucijose, taip pat moksliniuose tyrimuose ir technologijų kūrime.

Gyventi darnoje su gamta – kiekvieno pareiga

Renginį kartu su magistrantu Haroldu Čekavičiumi vedusi Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė dėkojo visiems, savo darbu, tyrimais ir kasdienėmis pastangomis prisidedantiems prie ekologijos mokslo plėtros ir tvarumo idėjų sklaidos. „Tegul ši konferencija tampa ne tik akademinių diskusijų erdve, bet ir įkvėpimo šaltiniu naujiems sprendimams, kurie kurs harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtos“, – kalbėjo konferencijos vedėja.

Renginio metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėjas dr. Genadijus Vorobjovas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvui įteikė sveikinimo raštą už reikšmingą indėlį kuriant ateities Lietuvą.

Visuomenininkas, socialinių iniciatyvų kūrėjas, pokyčių ir tvarumo idėjų lyderis Giedrius Bučas konferencijos dalyvius kvietė pamąstyti: „Išsaugoti negalime atsitraukti. Kur padėti kablelį?“. Pėsčiomis apėjęs Lietuvą, G. Bučas su komanda ryžosi dar vienai reikšmingai iniciatyvai – pėsčiomis apeiti Baltijos jūrą.

Pasak G. Bučo, kiekvienas asmeniškai turime prisiimti atsakomybę už tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. „Visuomenei iš esmės būtina pakeisti savo mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas „aš“ esame atsakingas už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje – keisdami savo įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“, – pokyčiams kvietė visuomenininkas.

Šiandienos veiksmai lemia, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj

Aplinka – gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, o šiuos pokyčius būtina stebėti ir analizuoti. Viena iš sričių, padedančių suprasti šiuos procesus, yra aerobiologija – mokslas, nagrinėjantis ore esančias biologines daleles ir jų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos prof. dr. Ingrida Šaulienė renginio metu pristatė pranešimą „Aerobiologijos tyrimai aplinkos pokyčių vertinimui: ekologinių ir sveikatos rizikų analizė“. Aerobiologiniai tyrimai leidžia įvertinti ne tik ekologinius pokyčius, bet ir jų sąsajas su klimato kaita, žmonių sveikata ir tvarumo iššūkiais. Savo tyrimų lauką pristačiusi mokslininkė prof. dr. I. Šaulienė dar kartą patvirtino, kad aerobiologija ir aplinkos pokyčių vertinimas yra būtini žingsniai siekiant išsaugoti mūsų ekosistemas. Tai priminimas, kad mūsų veiksmai šiandien lemia, kokioje aplinkoje gyvens ateities kartos.

Jūros ekosistemos išsaugojimui – inovatyvūs sprendimai

Baltijos jūra – viena jautriausių ekosistemų mūsų regione, kuriai nuolatiniai aplinkos pokyčiai ir žmogaus veikla kelia didžiulius iššūkius. Norint užtikrinti jos ateitį, būtina ne tik tyrinėti esamas problemas, bet ir kurti inovatyvius sprendimus, galinčius padėti išsaugoti jūros ekosistemą.

Klaipėdos universiteto profesorė, Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės MB „Inobiostar“ įkūrėja ir vadovė dr. Tatjana Paulauskienė konferencijoje pristatė pranešimą „Nuo idėjos iki inovacijos švarios Baltijos jūros link“.

Prof. dr. T. Paulauskienė drauge su kolegų mokslininkų komanda yra išradusi aplinkai draugiškų naftos išsiliejimų jūroje valymo sprendimų. Mokslininkės darbai, susiję su jūros taršos mažinimu, inovatyviais sprendimais ir ekologinėmis iniciatyvomis, rodo, kad mokslas gali būti ne tik žinių šaltinis, bet ir praktinis įrankis mūsų aplinkos gerinimui.

Tvarus vystymasis ir gamtos apsauga – dvi neatsiejamos sąvokos

Tvarus vystymasis – tai daugiau nei vien tik sąvoka. Tai kryptis, kuria turime judėti, kad užtikrintume subalansuotą žmogaus ir gamtos santykį. Aplinkos apsauga yra pirmas žingsnis, tačiau be nuoseklių sisteminių sprendimų ir inovacijų ji negali virsti ilgalaikiais pokyčiais.

Konferencijoje Kauno technologijos universiteto prof. dr. Linas Kliučininkas pristatė pranešimą „Nuo gamtos apsaugos iki tvaraus vystymosi“. Šių dienų pasaulis susiduria su daugybe iššūkių: klimato kaita, taršos problema, išteklių pereikvojimu. Tačiau mokslas ir technologijos gali tapti raktu į darnią ateitį.

Minint 30 metų veiklos jubiliejaus sukaktį, Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvą ir visus konferencijos dalyvius sveikino Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai.

Ekologijos mokslas neapsiriboja teorinėmis žiniomis – tai kryptis, formuojanti atsakingą visuomenę ir skatinanti pokyčius, kurių rezultatai matomi tiek gamtoje, tiek kasdieniame žmogaus gyvenime. Todėl itin svarbu rengti aukštos kvalifikacijos ekologijos specialistus, gebančius derinti mokslinius tyrimus su praktiniais sprendimais. Šią misiją sėkmingai vykdo Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvas, ugdydamas Taikomosios ekologijos bakalaurus bei Ekologijos ir klimato kaitos magistrus – profesionalus, kurie kurs darnią ir atsakingą ateitį. Jų rankose – ne tik mokslas, bet ir realūs veiksmai, galintys keisti pasaulį. Tęstinė katedros veikla ir toliau stiprina ekologinį sąmoningumą, kviesdama visus prisidėti prie darnios ir tvarios ateities kūrimo.

VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas

Balandžio 2 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 217 aud. vyks VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti ir susipažinti kaip planuojama atnaujinti VDU ŽŪA parką bei pasidžiaugti laukiančiais pokyčiais.

Susitikimo dalyvių registracija

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Vidmantė: Akademija leido suprasti – agrosektorius yra itin įdomus

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Vidmantė Mauragaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Vidmantė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Mokykloje pačios įdomiausios ir mylimiausios buvo biologijos pamokos, ypač tos, kurių metu mokėmės apie augalus. Turėjau pačią nuostabiausią biologijos mokytoją, kurios motyvacija ir užsidegimas mane labai stūmė į priekį. Nuo pat vaikystės labai mėgau gamtą, nors gimiau ir augau mieste, dažnai važiuodavome į kaimą, manau ten ir gimė mano meilė šiai sričiai. Augdama mačiau daug darbščių, savo darbą mylinčių žmonių, jie taip pat mane pastūmėjo rinktis būtent šias studijas. Ir nors labai artimo ryšio su žemės ūkiu niekada neturėjau, žinojau, kad visko įmanoma išmokti.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Pažįstamų, studijavusių VDU Žemės ūkio akademijoje, neturiu, todėl informacijos ieškojau pati. Visą informaciją, kuri man buvo aktuali ir įdomi, radau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nusprendusi studijuoti agronomijos kryptį, ieškojau aukštųjų mokyklų, siūlančių šias studijas, ir būtent VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė labiausiai – nuo griaunamų stereotipų iki įdomių dėstomų dalykų ir noro paruošti geriausius specialistus. Būtent tai man patiko labiausiai.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Turbūt girdėjau visus įmanomus stereotipus. Kad noriu pasirinkti studijų programą Agronomija mažai kam sakiau – baiminausi, kad toks pasirinkimas bus susietas su tam tikrai stereotipais, jog žemės ūkio darbai yra sunkūs ir purvini. Draugai palaikė, nes suprato, jog šiais laikais agronomija yra visai kitokia nei anksčiau ir suteikia daug daugiau galimybių. Seneliai ir kiti aplinkiniai nebuvo tokie supratingi, gavau ir paskatinimų baigus studijas mokytis kažką kito, nes „daug neuždirbsiu“ ir panašiai. Jaučiau daug dvejonių ir dėl to, kad nesu ūkininkų vaikas, nežinau ir nemoku daug dalykų, susijusių su žemės ūkiu, bet, kaip ir minėjau, tikiu, jog visko galima išmokti.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Vienas stereotipų, kurį pavyko paneigti yra tai, jog agronomai tik vaikšto po laukus. Pradėjusi studijuoti pamačiau, kiek daug skirtingų dalykų turi mokėti agronomas ir kiek daug skirtingų darbo galimybių tie dalykai atveria. Na, ir dar vienas stereotipas – kad šias studijas renkasi tik ūkininkų vaikai. Taip, dauguma mano grupiokų tokie ir yra, jie patys ūkininkauja ir daugelyje sričių nusimano daug geriau nei aš, yra pranašesni. Bet aš nieko blogo nematau. Juk visi turime nuo kažko pradėti, o ir ta „konkurencija“ yra puiki motyvacija stengtis.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino itin nuoširdūs dėstytojai, kurių paskaitos yra labai įdomios. Taip pat buvo patraukli galimybė pamatyti, koks įvairiapusis ir įdomus gali būti žemės ūkis!

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – galimybės, ateitis, progresas.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Visų pirma, studijų programoje Agronomija ruošiami itin reikalingi specialistai. Šios studijos leidžia suprasti, kas iš tiesų yra žemės ūkis, atveria duris į labai įdomią ir naudingą darbo sritį.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau klausyti savo ir tik savo širdies balso, kuo daugiau domėtis norima studijų programa bei profesija ir nepasiduoti siekiant savo svajonės.

Vidmantė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Minint Tarptautinę miškų dieną – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos atidarymas

Kovo 21 d. 14 val., minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyks Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos „Miškas – pasaulio medis“ atidarymas.
Tapybos darbai įkvėpti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo pasakojimų apie mišką ir miškininko profesiją!

Kas? M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“
Kur? VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Centrinių rūmų 4 aukšto fojė
Kada? Kovo 21 d. 14 val.

Parodos organizatoriai – Valstybinė miškų tarnyba ir Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla – kviečia balsuoti už labiausiai patikusius piešinius.

Paroda VDU ŽŪA eksponuojama iki balandžio 14 d.

BPF studentai ERASMUS BIP kursuose Roterdamo taikomųjų mokslų universitete

Š. m. kovo 10-14 d. du Bioekonomikos plėtros fakulteto studentai dalyvavo Roterdamo taikomųjų mokslų universiteto Verslo mokyklos organizuotuose ERASMUS BIP „Sustainability Pressure Cooker” kursuose tema „PERSONAS FOR OPEN URBAN PLATFORM”. Fakultetui atstovavo bakalauro Logistikos ir prekybos studijų programos studentė Faina Makarenko ir Verslo logistikos studijų programos magistrantas Ernestas Čistovas.

Studentai lankėsi kviestinių užsienio dėstytojų (Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir Olandijos) paskaitose, vykdė lauko tyrimą siekdami surinkti informaciją užduočiai atlikti bei turėjo konsultacijas su dėstytojais. Užduotį studentams suformulavo Roterdamo savivaldybės atstovai, kurie sukūrė platformą Roterdamo miesto gyventojams. Jų siekis yra susirinkti kuo daugiau informacijos apie mieste gyvenančius asmenis, jų profilį, poreikius, interesus, problemas ir pan. Tai padėtų savivaldybei tobulinti skaitmeninę savivaldybės infrastruktūrą, pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius.

Studentai buvo suskirstyti į 10 grupių ir po paskaitų dvi dienas vyko į konkrečiai grupei priskirtą Roterdamo rajoną atlikti interviu. Užduočiai atlikti taip pat studentai turėjo sukurti video apie tyrimo ir užduoties atlikimo procesą, pateikti bent 3 personų profilius (pagal sutiktus žmones ar atliktus interviu) bei sukurti bandomąją užklausą tos platformos DI pokalbių lange. Iššūkių ir įspūdžių buvo nemažai, tačiau norisi pasidžiaugti, kad mūsų studentai Faina Makarenko ir Ernestas Čistovas pakliuvo į dvi atskiras grupes, kurios buvo tarp laimėtojų grupių!

Kaip ir kuo galime nustebinti išrankius vartotojus?

Kaip gimsta verslo idėja? Kas svarbu dirbant su nauju produktu? Kokie bendruomeninio verslo ypatumai? Ar tiesioginis bendravimas su vartotojais sukuria papildomą vertę? Tokie klausimai kilo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga antrakursiams, kurie studijuoja su antrepreneryste ir inovacijomis susijusį studijų dalyką, dėstomą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtrso fakulteto docentės dr. Jurgitos Zaleckienės.

Padėti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus sutiko prekinio ženklo „Garlic moon“ įkūrėja ir vystytoja Dovilė Ilevičienė bei vietinių gamintojų ir amatininkų bendruomenės „Merkio slėnio skoniai ir amatai“ atstovė Rasa Ilinauskaitė.

Gali ieškoti idėjų arba pačios idėjos tave susiranda. Taip nutiko Dovilei prieš kelerius metus. Tai buvo visiškai naujas ir lietuvių gomuriui neįprastas produktas. Kelias nuo idėjos iki konkretaus produkto ilgas ir jis vis dar tęsiasi. Žinančių ir vartojančių šį produktą yra vis daugiau, bet dar ir dabar vyksta vartotojų supažindinimas su šiuo produktu. Dalyvavimas mugėse, parodose – nepigi, bet atsiperkanti investicija.

„Kaip klientas sužinos apie produktą, jeigu su produktu nesupažindinsi? Tai nuolatinis darbas. Visur, kur kviečia pristatyti produktą, einu. Laikui imlu, bet matau prasmę. Nauji ryšiai, naujos patirtys augina. Svarbu tai daryti nuoširdžiai, su dideliu tikėjimu ir užsidegimu. Kiekviename žingsnyje“, – teigia D. Ilevičienė.

D. Ilevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Kelių aktyvių žmonių iniciatyva Varėnos rajone buvo pradėtas vystyti bendruomeninis verslas. Sekmadieniais veikiančiame turgelyje siūlomi vietoje užauginti, pagaminti produktai: medus, žolynų arbatos, aliejus, uogos, daržovės, sūriai, miltai, kepiniai. Tokių produktų vartotojai nori. Tačiau problema, kad kaimiškose vietovėse nuolatinių gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Tad pagrindiniai klientai – miesto gyventojai, kurie į miškingą, dainomis ir legendomis apipintą kraštą atvyksta daugiausiai tik vasaroti. Susitikimas ir bendravimas su vartotojais leidžia vieniems kitus geriau pažinti, stiprina abipusį ryšį bei pasitikėjimą. Siekiant mažinti verslo sezoniškumą gimė „savitarnos šaldytuvo“, „skrajojančio turgelio“, „Dzūkijos keliautojo lauknešėlio“, įvairių edukacijų idėjos ir programos. Bendruomeninio verslo stiprybė – pasitikėjimas ir stiprus vertybinis pagrindas.

„Sutelkus bendraminčių pastangas galima nukeliauti gana nemažą kelią, tačiau idėjų ir entuziazmo ne visada pakanka. Palaikymas iš kitų suinteresuotųjų, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos, turizmo verslo vystytojų, be galo svarbus ir reikalingas“, – teigia R. Ilinauskaitė.

„Merkio slėnio skoniai ir amatai“ archyvo nuotr.

Paklaustos, ar būta nesėkmių ir klaidų, abi paskaitos viešnios atsakė – tikrai taip. Ir ne viena. Dirbant bei veikiant tai neišvengiama. Neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Klaidas bei iššūkius paskaitos viešnios įvardijo kaip verslo varomąją jėgą.

Straipsnį parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė