VDU ŽŪA langas. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti sėkmingai pristatomi kaip šalies vizitinė kortelė. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir sėkmingai plėtoti šį sektorių modernizuojant senus ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius. Lietuvoje yra visos sąlygos padidinti pieno gamybą bent 2–3 kartus. Tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors hektarui tenkantis gyvulių tankis yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7^oC iki 24^oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9^oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50–90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4–7 dienas, tik kai kurioms reikia 2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos – tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Partnerio turinys:

Iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti VDU ŽŪA mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu pagerbti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Anot jos, vienas didžiausių pavojų moksle, o taip pat gyvenimo kelyje yra intelektualinis išdidumas: „Dažnai manome, kad suprantame pasaulį geriau nei yra iš tikrųjų. Svarbu neįstrigti savo tiesų gynyboje – pripažinti klaidas yra labai sveika, nes tai yra natūrali pažangos ir tobulėjimo dalis“.

Visų jaunųjų mokslininkų vardu sveikinimo žodį tarė ir dr. Vesta Vančugovienė, pabrėžusi, kad visi jų pasiekimai yra ne vieno žmogaus darbas. „Mūsų disertacijos gimė bendrystėje, dirbant kartu su moksliniais vadovais, konsultantais, mokslinių straipsnių recenzentais, mokslininkais, sutiktais konferencijose, stažuotėse, kitais doktorantais. Be tokios bendrystės šiandien mes nebūtume čia. Dėkoju už suteiktą galimybę būti šios mokslinės bendruomenės dalimi“, – teigė dr. V. Vančugovienė ir pridūrė, kad moksliniai tyrimai siekia keisti pasaulį, spręsti problemas, tobulėti, taigi, jaunųjų mokslininkų indėlis čia yra be galo svarbus.

Iškilmingo posėdžio metu VDU profesoriaus atestatas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorei dr. Eglei Jotautienei.

Daktaro laispsnis suteiktas šiems VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams:

Evaldui Makrickui (vadovas dr. Michael Manton)
Jūratei Staveckienei (vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė)
Indrei Bručienei (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Ievai Gaidei (vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė)
Andriui Grigui (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius)
Linui Jurevičiui (vadovas prof. dr. Petras Punys)
Mariui Kazlauskui (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Svajūnui Plungei (vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis)
Tomui Ūksui (vadovas prof. dr. Rolandas Bleizgys)
Martynui Rusteikai (vadovas prof. dr. Rolandas Drejeris)

VDU Garbės stipendija už mokslinę veiklą skirta VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Agronomija studentei Aivai Stankaitytei.

Iškilmingo posėdžio metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla, chormeisterė – Silvija Pročkytė. Akomponavo – Dominykas Šimonis).

Statybos inžinerijos studijų krypties vertinimas

2025 m. vasario 27 d. vyks Statybos inžinerijos studijų krypties vertinimas. Su savianalizės medžiaga galite susipažinti čia.

Vertinimo darbotvarkė.

Seminaras „Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“

Vasario 13 d. 13:00 val. kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ seminare „Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“, kurį ves VDU vėliavnešys, Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, ŽŪA magistrantas Jonas Pačėsas.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

„Nesu kompetentingas kalbėti apie gyvenimo išmintį bei dalintis patarimais, kaip būti sėkmingam. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai kalbėti apie save, pristatyti savo gyvenimo ir sėkmės istoriją. Tai jokiu būdu nebus kažkokios taisyklės ar patarimai. Tai – tik mano paties patirtis. Juk negalime nusirašyti kito žmogaus gyvenimo istorijos. Kiekvienas savo gyvenimo istoriją kuriame patys, su sėkmėmis ir skauduliais. Tobulų žmonių nėra, kaip ir nieko šiame pasaulyje nėra tobulo. Kasdienybėje save motyvuoju garsiojo JAV kino filmų prodiuserio, režisieriaus, animatoriaus Walt Disney žodžiais: ,,Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Juk paprastai norui nereikia nieko, tik asmeninės iniciatyvos. Aš gyvenime stengiuosi išnaudoti visas galimybes augti ir tobulėti, siekiu laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti“, – sako pranešėjas.

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip pat apie studentų gerovę universitete – kaip ją kurti ir puoselėti, išgirsite sėkmės istoriją ir sužinosite, kaip svajones paversti realybe. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“, kurioje galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

Skubos tvarka kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks vasario 12 d. (trečiadienį) 13.00 val. nuotoliniu būdu (MS Teams).

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki vasario 12 d. 12 val.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Edvinas: Akademija man – gamta ir žmogus

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Edvinas Meškuotis, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba trečio kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– VDU ŽŪA susidomėjau, nes dirbu su studijomis susijusioje srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademijoje siūlomas studijų galimybes sužinojau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Mane sudomino siūloma studijų programa Logistika ir prekyba.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Prieš pradedant studijuoti stereotipų apie VDU ŽŪA nebuvau girdėjęs.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijuoti Akademijoje nustebino studijų dalykų pasirinkimo kiekis ir studijų lankstumas.

– Ar šiuo metu dirbi pagal studijuojamą sritį?

– Taip, dirbu muitinės deklarantu, tad studijos yra šiek tiek susijusios su darbu.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – gamta ir žmogus.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Logistika ir prekyba?

– Šios studijų programos išskirtinumas – lankstumas, mokomų dalykų įvairovė, galimybė pačiam pasirinkti kai kuriuos studijų dalykus.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Žmogui, besirenkančiam savo studijų kelią, palinkėčiau rinktis tai, kas įdomu. Tuomet ir studijos neprailgs, bus įdomu mokytis.

Edvinas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“

„Instagram“

Nemokamas nuotolinis seminaras „Muitai ir jų įtaka pasaulinės prekybos dinamikai“

Vasario 20 d. 15 val. (EET, Lietuvos laiku) Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia prisijungti prie nemokamo internetinio seminaro „Muitai ir jų įtaka pasaulinės prekybos dinamikai“ ir sužinoti muitų reikšmę pasaulinėje prekyboje, naujausius reguliavimo pokyčius. Taip pat seminaro dalyviai išgirs, kodėl verta stoti į MBA programą „Muitinės procesų valdymas“.

MBA „Muitinės procesų valdymas“ gavo teigiamą sprendimą dėl ES muitinės pripažinimo sertifikato suteikimo ir laukia oficialaus sertifikato. Tai reiškia, kad magistro laipsnį bus galima įgyti pagal ES sertifikuotą MBA programą, o tai turės teigiamos įtakos Jūsų karjerai.

Ko tikėtis seminare?

MBA studentai Mantas Rimašauskas ir Donatas Butrimas pasidalys savo įžvalgomis apie automobilių importo situaciją ES.
Partnerystės docentas Anthony Buckley aptars, kaip nauji JAV importo tarifai kelia iššūkį prekybos partneriams.
Studijų programos komiteto pirmininkė docentė dr. Erika Besusparienė pristatys MBA „Muitinės procesų valdymas“.
Tiesioginė klausimų ir atsakymų sesija su pranešėjais.

Data: 2025 m. vasario 20 d.

Laikas: 15:00 val. (EET, Lietuvos laiku) Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Renginio formatas: Nuotolinis seminaras TEAMS platformoje

Kalba: seminaras vyks anglų kalba

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie TEAMS platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Prisijunkite, sužinokite ir tapkite MBA bendruomenės dalimi!

KONFERENCIJA “JAUNASIS MOKSLININKAS 2025”

22-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“ vyks 2025 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2025 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2025 m. kovo 14 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainai – vienas geriausių potyrių gyvenime

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija antro kurso studento Modesto Makselio ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Čekijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

Pasirinkau Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Pasirinkau Čekiją, nes ši valstybė yra Vidurio Europoje, todėl susisiekimas tiek su Lietuva, tiek su Čekijos kaimyninėmis valstybėmis – Vokietija, Austrija ir Lenkija – yra patogus. Be to, anksčiau nebuvau aplankęs Čekijos, todėl pamaniau, kad būtų naudinga ir įdomu artimiau susipažinti su šia valstybe. Norėjau vykti į Čekijos gyvybės mokslų universitetą, nes jo studijų programos dalykai savo turiniu atitiko VDU Žemės ūkio akademijoje studijuojamos programos dalykus. Taip pat šį universitetą rekomendavo kitas VDU Žemės ūkio akademijos studentas, kuris taip pat pagal ERASMUS+ programą buvo pasirinkęs šį universitetą.

– Kiek laiko buvai išvykęs pagal ERASMUS+ programą?

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykęs 4 mėnesius.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Pastebėjau, kad Lietuva ir Čekija savo klimatu, aplinka yra išties panašios valstybės, tačiau Čekija išsiskiria keliais dalykais. Čekijoje šiek tiek kitokia bendravimo kultūra, nes žmonės noriau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, viešose vietose užkalbina. Galbūt tam įtakos turi tai, kad Prahoje gyvena įvairių tautybių atstovai, todėl žmonės yra linkę su didesne tolerancija priimti vieni kitų kultūrinius skirtumus. Tai ypač pasijautė gyvenant bendrabutyje, kuriame buvo apsistoję studentai, atvykę iš valstybių, esančių bene visuose žemynuose.

Nors mūsų gyvenimo būdas skyrėsi, daug laiko praleisdavome kartu – keliaudavome, žaisdavome stalo žaidimus, vaišinomės tradiciniais patiekalais. Taip pat įsiminė tiek Prahos, tiek kitų Čekijos miestų įspūdinga architektūra, kraštovaizdis, kalnuotos vietovės.

Studijų mainų metu įsiminė dėstytojų geranoriškumas, dėmesys studentams. Nemažai laiko buvo skiriama praktinėms užduotims, taip galėjome įtvirtinti žinias. Nustebino ir tai, kad universiteto miestelio infrastruktūra yra itin išvystyta, jame netgi įrengtas zoologijos sodas.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Laisvalaikiu žaisdavome futbolą, turėjau galimybę apsilankyti aukšto lygio futbolo rungtynėse. Prahos universitetas turi savo ledo ritulio komandą, todėl kelis kartus stebėjome ir jų rungtynes. Norėdami labiau pažinti Čekijos kultūrą, vykome į įvairius muziejus, pilis, kavines, apžvalgos bokštus. Kadangi buvo patogu keliauti į kaimynines valstybes, vykome į Vokietiją, Austriją ir Lenkiją, kur ne tik aplankėme turistines vietas, bet ir kopėme į kalnus. Ši patirtis ypač įsiminė, kadangi Lietuvoje neturime galimybės pamatyti tokio pobūdžio kraštovaizdžio. Prie turiningo laisvalaikio praleidimo prisidėjo ir ERASMUS studentų tinklo (ERASMUS Student Network) bendruomenė, kuri organizavo įvairius užsiėmimus ir ekskursijas. Taip galėjome artimiau susipažinti ir užmegzti ryšius su kitais studentais.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– ERASMUS+ mainų metu įgijau savarankiškumo, patobulinau anglų kalbos žinias. Angliškai turėjau kalbėti ne tik buitinėje aplinkoje, viešose vietose, bet ir universitete, todėl anglų kalba nemažai išmokau savo specialybės terminų. Taip pat patobulinau savo laiko planavimo įgūdžius, nes į universitetą reikėdavo keliauti įvairiomis viešojo transporto priemonėmis ir kelionė dažniausiai trukdavo daugiau nei 40 minučių. ERASMUS+ mainai suteikė vieną geriausių patirčių gyvenime, nes galėjau pamatyti kitokį gyvenimo būdą, įgyti žinių savo studijuojamo dalyko srityje ir užmegzti draugystę su studentais iš kitų valstybių.

Modestas mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Modestu gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

VMU siūlo galimybę keisti profesiją: tapkite girininkijos specialistais

Mylintiems gamtą, besidomintiems mišku ir jame slypinčiais lobiais, bet gyvenime pasirinkusiems visai kitą profesinį kelią, Valstybinių miškų urėdija (VMU), bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bei Užimtumo tarnyba, siūlo galimybę keisti profesiją ir tapti girininkijos specialistais. Tai puiki galimybė ne tik įgyti naują kvalifikaciją, bet ir prisidėti prie atsakingo Lietuvos miškų valdymo bei profesionalių miškininkų komandos.

„Profesijos perkvalifikavimo programa – puiki galimybė tiems, kurie ieško prasmingos profesijos. Ši programa ne tik suteiks reikiamas kompetencijas, bet ir leis prisiliesti prie mūsų šalies miškų puoselėjimo,“ – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Didėjant klimato kaitos ir kitiems globaliems iššūkiams, auga ir atsakingų bei gebančių priimti inovatyvius sprendimus miškininkų poreikis. VDU Žemės ūkio akademijos tikslas – ieškantiems prasmingos profesijos suteikti profesionalių žinių ir įgūdžių, kurie padės užtikrinti tvarų miškų valdymą ir puoselėjimą. Tai – svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti aplinką ir kuriant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Šiandien profesionalų misija – kaip niekada svarbi: kurti sinergiją tarp tvaraus gamtos išteklių naudojimo, šiuolaikinių technologijų ir tradicijų. Profesijos perkvalifikavimo programa – išskirtinė galimybė motyvuotiems žmonėms įsisavinti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų perduodamas žinias, kurios vėliau bus pritaikytos ir praktiškai“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Programos privalumai

Ši programa yra orientuota į aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymą, suteikiant specifines žinias, kurios asmenims baigus programą ir įgijus girininkijos specialisto kvalifikaciją leis planuoti ir organizuoti miško dauginamosios medžiagos išauginimą, miškų atkūrimą, įveisimą, auginimą ir priežiūrą, darbe pasitelkti inovatyvius medienos išteklių apskaitos metodus, planuoti ir organizuoti racionalų miško išteklių naudojimą.

Girininkijos specialisto neformaliojo suaugusiųjų mokymo programa yra finansuojama valstybės. Joje dalyvauti gali bedarbiai arba dirbantys asmenys, turintys aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą su ne mažesne kaip 5 metų darbo patirtimi miškininkystės srityje. Tiek bedarbiams, tiek dirbantiems piliečiams turintiems aukštąjį išsilavinimą, patirtis miškininkystės srityje nėra privaloma.

Pasirinkusiems šią perkvalifikavimo programą bus padengiamos mokymosi paslaugų, kelionės ir apgyvendinimo, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kur teikiamos mokymo paslaugos, išlaidos. Be to, prie programos prisijungusiems, bedarbio statusą turintiems asmenims bus padengtos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos.

Naudinga paminėti ir tai, kad asmenims, prisijungusiems prie šios programos, bus skiriama mokymosi stipendija. Bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie mokymosi metu buvo atleisti iš darbo ir kuriems suteiktas bedarbio statusas bus paskirta 2,83 Eur už mokymosi valandą.

Perkvalifikavimo programos procesas

Užimtumo tarnyba su bedarbiu ar užimtu asmeniu sudaro trišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo – girininkijos specialisto programos. Šioje sutartyje numatoma, kad Užimtumo tarnyba finansuos neformalųjį suaugusiųjų švietimą, o VMU po mokymo įdarbins asmenį pagal įgytą kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Asmuo, baigęs mokymosi programą, galės pasirinkti sau tinkamiausią darbo vietą bet kuriame VMU regioniniame padalinyje, visoje Lietuvoje.

Mokymosi programos metu, būsimieji girininkijos specialistai iš VDU lektorių semsis žinių įvairiausiomis temomis. Mokydamiesi jie sužinos apie miško augalus, medžius, ekosistemas, priešgaisrinę, sanitarinę miško apsaugą, miškotvarkos bei medienos ruošos ypatumus ir daugybę kitų miškininkystės sričių. Visas įgytas žinias, baigę mokymosi programą, jie praktiškai galės panaudoti pradėję darbą girininkijose.

Mokymo paslaugas norintiems tapti girininkijos specialistais teiks Vytauto Didžiojo universitetas. Perkvalifikavimo programos trukmė – 5 mėnesiai arba 20 savaičių. Pirmoji girininkijos specialistų mokymų grupė startuos jau kovo 3 d.

Kaip prisijungti?

Norintys keisti savo karjeros kelią ir profesinį gyvenimą susieti su mišku turėtų registruotis el. paštu tapk_miskininku@vmu.lt. Visi užsiregistravę bus surinkti į grupę, kuri vasario pirmoje pusėje dalyvaus pilotiniame susitikime. Susitikimo metu VMU, VDU bei UT atstovai detaliau supažindins su programa, jos sąlygomis bei galimybėmis. Daugiau informacijos rasite Užimtumo tarnybos svetainėje: Parama mokymuisi, Girininkijos specialistas.

Kviečiame pradėti naują karjeros kelią!