Fakultetų naujienos Archives | Page 14 of 181 | VDU Žemės ūkio akademija

Kvietimas į monografijos „KUKURŪZAI” pristatymą!

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „HERBOLOGIJA 2025: PIKTŽOLIŲ EKOLOGIJA IR KONTROLĖ“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 505 auditorijoje, Agronomijos fakultetete (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)  kovo 20 d. 10 val. vyks mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“. Maloniai kviečiame visus dalyvauti!

Konferencijos programa.

Registracija į konferenciją.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“

Gegužės 27 d. Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet), bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir Lietuvos socialinių mokslų centru, kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“.

Konferencija vyks LSMU Visuomenės sveikatos fakultete, 101 auditorijoje (Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva).

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitys ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis.

Tai pirmasis unikalus renginys regione, kurį paspartino naujai pradėjęs veikti LLLNet. „Gyvosios laboratorijos“ – tai atviros inovacijų ekosistemos realioje aplinkoje, grindžiamos sistemingu naudotojų bendrakūros metodu, pagal kurį mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla integruojama į bendruomenių ir (arba) daugiašalę aplinką, o inovacijų proceso centre atsiduria piliečiai ir (arba) galutiniai vartotojai.
Konferencija skirta pasidalinti gyvųjų laboratorijų, kurios jau veikia ar netrukus pradės veikti Lietuvoje, patirtimis ir diskutuoti apie jas platesniuose moksliniuose ir praktiniuose diskursuose, atspindint naujausius pokyčius inovacijų ekosistemose, pasiekiamus pasitelkiant bendrakūrą.
Šis renginys yra unikali platforma, kurioje galima užmegzti ryšius, keistis gerąja patirtimi, bendradarbiauti įgyvendinamuose ir naujai rengiamuose projektuose, diskutuojant apie naujausias tendencijas, kaip modeliuoti ateitį siekiant didesnio poveikio gyvųjų laboratorijų metodikų pagalba.
Konferencija vyks LSMU patalpose, kur veikia kelios naujai įkurtos gyvosios laboratorijos, skirtos sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūrai Lietuvoje.
Konferencija vyks anglų kalba, gyvai ir nuotoliu. Pranešimo santraukos apimtis – iki 500 žodžių; santrauka rengiama anglų kalba pagal pridedamą šabloną ir siunčiama el. paštu: asociacija@lllnet.lt. Santraukas recenzuos konferencijos mokslinis komitetas. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Registracija prasidėjo!
Aktualios datos:
Santraukų pateikimas: iki 2025 m. kovo 31 d.
Pranešimas apie santraukos priėmimą: iki 2025 m. balandžio 30 d.
Registracija į konferenciją: iki 2025 m. gegužės 15 d.

2025 m. įsteigtas LLLNet – asociacija, kurios tikslas – apjungti visas šalies gyvąsias laboratorijas. Šios asociacijos viena pirmųjų narių taip pat yra ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto jaunesn. m. d. dr. Jovita Balandaitė.

Vizitas Medininkų pasienyje: muitinės ir logistikos studentams – naudingos žinios apie muitinės veiklą

Kovo 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas, magistrantūros studijų programos Verslo logistika ir bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba studentai lankėsi UAB „Durga“ priklausančiame pasienių eilių formavimo terminale prie Medininkų pasienio. Studentus lydėjo dėstytojos doc. dr. Erika Besusparienė, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė ir lekt. Kristina Gesevičienė.

Socialiniai partneriai supažindino su Lietuvos muitinės raida nuo Lietuvos nepriklausomybės iki dabartinės situacijos. UAB „Durga“ pristatydama įmonės istoriją nuo 1994 m. kartu aptarė, kaip muitinė vystėsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Socialiniai partneriai papasakojo apie pirmuosius muitinės postus, jų veiklą ir prekių judėjimo patikrą. Studentai sužinojo, kaip per tris dešimtmečius keitėsi muitinės procedūros ir kokią įtaką tam turėjo technologijų pažanga bei tarptautinės prekybos pokyčiai.

Taip pat buvo aptarta, kaip šiandien organizuojamas krovininių automobilių judėjimas per Medininkų pasienio postą. Didelį vaidmenį atlieka vilkikų eilių formavimo terminalas Medininkų pasienyje, kuris padeda reguliuoti transporto srautus, užtikrinti sklandžią ir efektyvią krovinių patikrą bei sumažinti transporto grūstis pasienyje.

UAB „Durga“ atstovas Jonas Aleksonis, kuris yra MBA Muitinės procesu valdymas alumni pristatė, kaip įmonė atsižvelgia į tvarumo aspektus. Siekiant pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, terminale įrengtos dušo kabinos, sporto treniruokliai, veikia valgykla ir parduotuvė. Be to, vilkikų vairuotojams maitinimo paslaugas teikia vietos kaimo bendruomenė, suteikdama jiems galimybę mėgautis kokybišku maistu. Taip prisidedame ir prie vietos bendruomenės gerovės.

Įmonė taip pat didelį dėmesį skiria aplinkosaugai. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, naftos teršalai yra surenkami į specialią naftos produktų gaudyklą. Kasmet iš terminalo išvežama net 10 tonų teršalų, taip prisidedant prie švaresnės aplinkos ir tvaraus verslo vystymo.

Vizitas Medininkų pasienio terminale suteikė studentams ne tik teorinių žinių, bet ir galimybę iš arti pamatyti, kaip veikia muitinės ir logistikos sektorius. Toks bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra itin svarbus jaunajai kartai, siekiančiai įgyti praktinių įgūdžių ir suprasti logistikos bei muitinės veiklos subtilybes realioje darbo aplinkoje.

Grįždami studentai taip pat aplankė Medininkų memorialą, kur pagerbė tragiškai žuvusius Lietuvos pasienio pareigūnus ir prisiminė šį svarbų mūsų šalies istorijos įvykį. Vėliau jų kelias vedė į istorinę Medininkų pilį – vieną seniausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos gynybinių pilių, menančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Studentams buvo įdomu susipažinti su pilimi ir jos vaidmeniu Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu bei jos reikšmę krašto gynyboje. Šis apsilankymas ne tik praturtino jų istorines žinias, bet ir suteikė progą iš arčiau pažinti Lietuvos kultūrinį paveldą.

VDU ŽŪA atvirų durų dienos parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stende, kuriame susipažins su VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija antrąją ir trečiąją parodos dienas – kovo 28 d. ir 29 d.– atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų dienos“, kuriose lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

„VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ interesantai bus laukiami VDU ŽŪA Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 28 d. 14 val. ir kovo 29 d. 10.00 val.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 14.00 val. (kovo 28 d.) ir/ar 10.00 val. (kovo 29 d.), kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – pagal poreikį interesantai bus supažindinti su skirtingomis Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto „VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas Vytauto Didžiojo universiteto stende parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Seminaras „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“

Kovo 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedra kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 seminare „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT).

Seminaras vyks Aukštaitijos profesinio rengimo centre (Technikumo g. 2, Alanta).

Seminaro programa:

9.30-10:00 val. Registracija į seminarą.

10.00-10.30 val. Projekto veiklos 3 metų apžvalga. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė.

10.30-11:30 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT) didėjantis aktualumas“. R. Čiūtas.

11.30-12.00 val.. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU Žemės ūkio akademijos dr. E. Linkevičius.

12.00-12.30 val. Kavos pertrauka.

12.30-13.00 val. ,,Bioanglies gamyba, panaudojimo galimybės ir technologijos“. VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. E. Zvicevičius.

13.00-13.30 val. Paulownijos auginimo technilogija Aukštaitijos profesinio rengimo centre. PRC mokytoja V. Šeikienė.

13.30-14.00 val. Diskusijos ir atsakymai į klausimus.

Projekto „SafeHabitus“ pirmasis „Nacionalinis politikos dialogas“

2025 m. vasario 27 d. nuotoliniu būdu vyko projekto „SafeHabitus“ renginys „Nacionalinis politikos dialogas“ skirtas diskusijai su atstovais, prisidedančiais prie ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų darbo aplinkos formavimo.

Renginio tikslas – identifikuoti ir išanalizuoti nacionalines / regionines politikos ir valdžios sistemas bei susijusias institucijas, suinteresuotas šalis ir veikėjus, kurie prisideda prie ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų darbo aplinkos formavimo.

Renginio metu buvo pristatyti ūkių sveikatos ir saugos sistemos aspektai, diskutuota apie veikėjų spektrą, kurie formuoja šią sistemą, išryškintos esamos sveikatos ir saugos politikos žemės ūkyje problemos ir tobulinimo galimybės. Renginio metu taip pat aptarti prioritetiniai poreikiai Lietuvos žemės ūkyje, ūkininkų ir dirbančiųjų žemės ūkyje gerovės kontekste. Diskusijoje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, seniūnijų, Ūkininkų sąjungos atstovai.

„SafeHabitus“ yra daugiašalis projektas, siekiantis stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo ūkininkavimo srityje. Taikant naujus metodus ir bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį, projektu siekiama skatinti saugesnę praktiką ūkiuose visoje ES.

Kontaktai: – CoP Lietuva   Anastasija Novikova, anastasija.novikova@vdu.lt

Daugiau informacijos apie projektą:

Apie SafeHabitus projektą:
SafeHabitus yra ketverių metų trukmės projektas, kurį koordinuoja TEAGASC Airija ir finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon Europe“ programą, dotacijos sutarties numeris 101084270. Šis daugiašalis projektas siekia stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas (FHS KIS) bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

VDU ŽŪA mokslininkėms – Lietuvos mokslų akademijos premijos už geriausius mokslinius darbus

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius mokslinius darbus ir paskyrė premijas bei pagyrimo raštus šešiems Vytauto Didžiojo universiteto studentams, tarp kurių – ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkės.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:

doktorantei Karolinai Jackevičienei už mokslo darbą „Organinių mulčių poveikis valgomosios morkos (Daucus Sativa L.) auginimo sąlygoms“ (darbo vadovė doc. Aušra Sinkevičienė) skirta premija ir pagyrimo raštas.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

magistrantei Aidai Kazilionienei už mokslo darbą „Žaliųjų ir tradicinių obligacijų pajamingumo palyginamasis vertinimas Šiaurės Europos šalyse“ (darbo vadovė lekt. Asta Bendoraitytė).

Konkursų nugalėtojams premijų laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.

Kviečiame prisidėti kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį skiriant 1.2% pajamų mokesčio labdaros ir paramos fondui „Parama regionų jaunimo studijoms”

Puoselėjant ryšį su VDU Žemės ūkio akademija kviečiame prisidėti prie VDU ŽŪA klestėjimo.

Rinkoje jau dabar stinga išsilavinusių naujos kartos kūrėjų, savo karjerą planuojančių agrosektoriuje. Jauno žmogaus motyvacija yra svarbiausia dedamoji siekiant tikslo. Tą jau seniai supranta senieji Europos universitetai, kuriuose studentai priimami ne tik pagal pažymius, bet ir pagal motyvaciją. Todėl VDU ŽŪA alumnų užduotis – pašalinti egzistuojančią nelygybę ir padėti motyvuotiems regionų jaunuoliams įgyti šiuolaikišką išsilavinimą.

Kviečiame prisidėti kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį skiriant 1.2% pajamų mokesčio labdaros ir paramos fondui „Parama regionų jaunimo studijoms” (įmonės kodas 305768640). Daugiau informacijos apie fondą: https://bit.ly/3TezXp5

Kaip skirti 1.2% paramą rasite čia: https://www.youtube.com/watch?v=VVpaY-FFbKk

VDU ŽŪA langas. Pasaulinės žemės ūkio produktų rinkos: sąlyginė ramybė

Prasidėjus kovo mėnesiui, pasaulinės žaliavų rinkos pasižymi sąlyginai dideliu stabilumu. Nepaisant augančių geopolitinių rizikų, Donaldo Trumpo sprendimų ir grėsmių dėl JAV-ES prekybos apribojimų bei muitų, pagrindiniai biržų akcijų indeksai (S&P 500, Vokietijos DAX, OMX Baltic) vasario paskutinę savaitę sumažėjo apie 1-2 proc., o naftos barelio kaina pagrindinėse pasaulio biržose išliko stabili – apie 70 JAV dolerių už barelį.

Vasario mėnesį pagrindinių žemės ūkio produktų kainos Europos biržose taip pat buvo sąlyginai ramios – daugiausia augo cukraus ir kukurūzų kainos, o kitų produktų, įskaitant pieno produktus, kainos išliko beveik nepakitusios. Paryžiaus biržose (MATIF) rapsų kaina buvo apie 540 EUR už toną, o kviečių – apie 230 EUR už toną. Kukurūzų kaina, priešingai, nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos išaugo nuo 205 iki 220 EUR už toną. Kukurūzų kainų augimas susijęs su prastomis oro sąlygomis ir nepalankiomis prognozėmis JAV, Argentinoje, Brazilijoje, taip pat su padidėjusiu kukurūzų poreikiu bioenergetikos pramonėje ir kitose sektoriuose.

Cukraus kaina Londono ateities sandorių biržoje nuo sausio iki vasario vidurio išaugo nuo 470 iki 550 JAV dolerių už toną. Staigus cukraus kainų kilimas susijęs su sumažėjusia cukraus gamyba Brazilijoje ir Indijoje, taip pat su globaliai augančiu cukraus poreikiu. Brazilijoje mažesnis kritulių kiekis lemia cukranendrių nepakankamą išsivystymą, o jei kritulių kiekis išliks mažas, balandžio mėnesį laukiamas pirmasis cukraus derlius gali vėluoti ir tai mažins cukraus gamybos apimtis.

Tuo tarpu į Europą importuojama kava 2025 metų sausio-vasario mėnesiais patyrė itin didelį kainų augimą. Nuo sausio vidurio iki vasario pabaigos kavos kaina Londono biržoje išaugo nuo 4900 iki 5800 svarų sterlingų už toną, o prieš metus ši kaina buvo tik 2900 svarų sterlingų. Šio staigaus kainų augimo priežastys yra įvairios: prastos klimato sąlygos pagrindinėse kavos gamintojose – Brazilijoje, Kolumbijoje ir Vietname – sausra arba per didelis kritulių kiekis. Be to, kavos kainą didina didėjančios gamybos sąnaudos, įskaitant padidėjusias transportavimo ir darbo išlaidas.

Nepaisant išaugusių geopolitinių rizikų ir sąlyginio žaliavų rinkų stabilumo, globalizuotos žemės ūkio produktų rinkos rodo, kad kainų svyravimams didelę įtaką turi klimato pokyčiai skirtingose pasaulio šalyse. Tai lemia staigius kainų šuolius ir daro poveikį Europos žemės ūkio produktų bei maisto rinkoms.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius dr. Algirdas Justinas Staugaitis

Partnerio turinys: