Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Ieva: Akademija kuria nepaprastą pridėtinę vertę

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Ieva Stankevičiūtė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga ketvirto kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik spartus agrosektoriaus inovacijų tobulėjimas, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Ieva pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Visuomet svajojau studijuoti veterinarijos srityje, tačiau supratusi, kad šio darbo galiu nepakelti emociškai, pradėjau krypti veterinarinės maisto saugos link, o galutiniu sprendimu tapo VDU ŽŪA studijų programa Maisto kokybė ir sauga.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Aktyviai ieškodama specialybės, kurią norėčiau pasirinkti, informaciją apie studijas VDU ŽŪA atradau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Žemės ūkis skambėjo kaip man artima sritis, tai atliepė kažkokią dalį mano vertybėse. Kadangi ši sritis nėra man visiškai svetima, nusprendžiau, kad įsivaizduoju save būtent čia – Akademijoje.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Stereotipas, su kuriuo teko susidurti prieš pradedant studijas Akademijoje: šioje įstaigoje lengva mokytis.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– VDU ŽŪA yra tikrai kompetentinga švietimo įstaiga, dideliu mastu kurianti nepaprastą pridėtinę vertę.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programoje Maisto kokybė ir sauga mane labiausiai sužavėjo bendruomeniškumas, dėstytojų kompetencija ir nuoširdus bendravimas su studentais.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ateitis, viltis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?

– Studijų metu įgyjamas suvokimas, kad maistas – ne tik turinys, kuris užpildo skrandį. Taip pat įvardijama maisto saugos užtikrinimo svarba. Studijuojant įgyjamos žinios, kurios skatina suprasti, kiek dar daug neišnaudoto potencialo turime kalbant apie maisto produktų panaudojimą.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui, kuris dvejoja, kuriuo keliu eiti, palinkėčiau neklausyti kas ką sako ir vadovautis širdimi – ji geriausiai žino ko nori! Nei mama, nei tėtis, nei draugas geriau nežino, ko reikia Tau!

Ieva mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainų metu – galimybė tobulinti įgūdžius ir atrasti šalies grožį

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Logistika ir prekyba antro kurso studento Vilo Vorobjovo ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Nyderlanduose istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

– ERASMUS+ mainams pasirinkau Nyderlandus. Vykau į Roterdamo taikomųjų mokslų universitetą.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

– Anksčiau niekada neteko lankytis Nyderlanduose, todėl ir nusprendžiau vykti į šią šalį. Pasirinkimas manęs nenuvylė.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko buvai išvykęs pagal ERASMUS+ programą?

– Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykęs savaitę.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

– Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

– Mainų metu mane sužavėjo tai, kad Nyderlanduose itin populiari transporto priemonė yra dviračiai, juos turi beveik kiekvienas ir dviračių takai yra puikiai išvystyti. Roterdamas yra labai modernus ir tvarkingas miestas. Roterdamas taip pat yra suskirstytas į rajonus ir kai kuriuose vyrauja labai įvairios žmonių tautybės.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

– Kadangi tai buvo intensyvi mainų programa ir ji truko tik vieną savaitę, visas laikas buvo skirtas užduočių sprendimui ir darbų rengimui. Tačiau taip pat buvo pakankamai laisvų akimirkų, per kurias aplankiau žymius miesto objektus ir pamačiau visą miesto grožį. Šį miestą galėčiau lyginti su Venecija.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Išvykos metu patobulinau darbo komandoje bei bendravimo su žmonėmis, kuriuos sutinki pirmą kartą, įgūdžius. Šias savybes galėjau tobulinti skirtos užduoties metu: turėjome imti interviu iš priskirto rajono žmonių.

Vilas mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Vilu gali:

„Instagram“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

Vandens ištekliai – ne begaliniai: kaip išsaugosime gamtos turtą?

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ir šis gamtos išteklius nėra begalinis. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai vykstant urbanizacijai ir pramonės plėtrai reikia efektyvių, šiuolaikiškų ir tvarių sprendimų vandens išteklių valdymo srityje. Kylant daugiau globalių iššūkių ir kuriant vis modernesnes sistemas, kvalifikuotų vandens inžinerijos specialistų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Kryptinga aukštos erudicijos profesionalų kompetencija ir žinios yra raktas į sėkmingą vandens išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.

Sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus – svarbus profesionalų vaidmuo

Švarus vanduo neatsiejamas nuo efektyvaus nuotekų valymo. UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad vandens inžinerijos specialistai yra itin svarbi jungiamoji grandis sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus.

„Šių dienų globaliame kontekste daugelis šalių susiduria su geriamojo vandens išgavimo ir kokybės problemomis. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, auga nuotekų kiekis. Prie viso to prisideda ir klimato kaitos padariniai – didesnis kritulių kiekis. Visi žino, kad vanduo yra gyvybė. Tuo tarpu tinkamai išvalytos nuotekos – tai švari ir saugi gamta bei vandens telkiniai. Šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje tiekiamas geriamasis vanduo ir išleidžiamos nuotekos į vandens telkinius atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tačiau technologijos tobulėja, cheminės medžiagos, naudojamos vandens inžinerijoje, taip pat darosi tvaresnės ir labiau efektyvios, atsiranda biomedžiagos, nanomedžiagos ir pan. Didėja reikalavimai vandens kokybei ar išleidžiamoms nuotekoms. Todėl vandens inžinierių darbas yra dinamiškas“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Didesnis per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis lemia staigų paviršinių nuotekų tinklų apkrovimą. Atsakingas darbas tenka vandens inžinerijos specialistams – priimti efektyvius, aplinką tausojančius ir šiuolaikiškus sprendimus. „Net ir tvarkingai dirbančios paviršinių nuotekų sistemos gali nespėti talpinti didesnio kritulių kiekio, o kartais priežastis labai elementari – užsinešusios lietaus grotelės. Kartais lietaus surinkimo sistemos pasenusios arba per mažos apimties ir neapskaičiuotos didesniam kritulių kiekiui. Tokiu atveju reikalingi atnaujinimai. Todėl vandens inžinieriai gali prisidėti projektuojant naujas didesnės apimties lietaus surinkimo sistemas ar reikiamose vietose projektuojant laikinas buferines lietaus pasaugojimo talpyklas, kurios leistų neapsemti gatvių ir kelių bei neapkrauti lietaus paviršinių tinklų“, – vieną iš vandens inžinierių darbo specifikų įvardija specialistas.

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius

Vandens inžinerijos specialistai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose

Reaguodama į globalių iššūkių sprendimų paieškos ir darbo rinkos poreikius, šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato naują bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkės doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, išsilavinusių vandens inžinierių poreikis auga tiek regionuose, tiek didmiesčiuose, nes vis daugiau dėmesio skiriama tvariam vandens išteklių valdymui ir aplinkos apsaugai. „Tai vienintelė universitetinė programa Lietuvoje, suteikianti žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje. Studijų programa Vandens inžinerija yra orientuota į realius rinkos poreikius. Regionuose svarbu užtikrinti efektyvų tvarų vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taip pat reikia spręsti vandens režimo reguliavimo, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros plėtros, apsaugos nuo potvynių ir panašias problemas. Didmiesčiuose, kur gyventojų skaičius nuolat didėja, vandens inžinieriai tampa svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms teikti, bet ir infrastruktūros plėtrai bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į sparčią urbanizaciją ir klimato kaitai atsparių sprendimų poreikį, reikia kvalifikuotų inžinierių, galinčių priimti inovatyvius ir tvarius sprendimus, užtikrinančius švarų vandenį ir sveiką aplinką visiems“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Adamonytė

Doc. dr. I. Adamonytei antrina ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas. „Augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose lemia ir didesnį nuotekų kiekį valyklose. Visa tai lemia, kad kai kurios nuotekų valyklos patiria padidintą apkrovą, todėl yra rizika, kad nuotekos nebus išvalomos iki nustatyų normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties reikia atnaujinimų ir patobulinimų“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose.

VDU ŽŪA studijų programos Vandens inžinerija absolventai galės užsiimti konsultaciniu darbu ar tęsti studijas magistrantūroje. Sukaupę reikiamą darbo patirtį vandens inžinerijos specialistai gali užsiimti statybos ir statybos projekto vadovo, melioracijos statybos vadovo veiklomis. Baigus magistrantūros studijas atsiveria galimybė tapti projekto ir/ar ekspertizės vadovu.

„Studijos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę lankytis įmonėse, susipažinti su studijuojama sritimi ne tik studijų, mokslo, bet ir verslo aplinkoje, realiai pamatyti studijų praktinį pritaikomumą ir karjeros perspektyvas“, – priduria studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. I. Adamonytė.

Inžinerijos krypties studijos – vienos perspektyviausių

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis atkreipia dėmesį į regionams reikalingų kvalifikuotų specialistų poreikį. „Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

A. Klišonio teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Tvarus vandens išteklių naudojimas: ką gali visuomenė?

Viena iš tvaraus vandens naudojimo strategijų – efektyvumo didinimas ir švaistymo mažinimas. Tai apima inovatyvių technologijų diegimą, leidžiančių mažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, drėkinimo sistemų modernizavimas, lietaus vandens surinkimo sistemos, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda sumažinti vandens poreikį ir didina jo panaudojimo efektyvumą.

„Tvarus vandens išteklių naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą ir žmonių gerovę. Vanduo yra ne tik būtinas žmogaus gyvenimui, bet ir svarbus daugelio pramonės šakų veiklai. Tvarus vandens valdymas apima atsakingą vandens išteklių naudojimą, užtikrinant jų ilgaamžiškumą ir minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia doc. dr. I. Adamonytė.

Visuomenės indėlis saugant vandens išteklius – itin reikšmingas, nes net ir maži kasdieniai veiksmai gali turėti svarų poveikį, ypač kuriant tvarią ateitį. Atsakingas vandens naudojimas prasideda nuo asmeninių įpročių.

„Vandens ištekliai, kad ir kokia jų gausa pasižymi Lietuva, nėra begaliniai. Visuomenės indėlis saugant šį gamtos turtą – taip pat labai svarbus: galime racionaliau ir tvarkingiau naudoti vandens išteklius, pavyzdžiui, sausrų metu mažiau laistyti žaliąsias pievas, rečiau pjauti vejas – ir saulė ne taip greitai jas išdegintų. Taip pat labai svarbus vandens inžinierių darbas – duomenų apie vandens suvartojimo ir kokybės analizavimas, kuris gali padėti priimti sprendimus vandens išteklių valdymo strategijoms. Vandens inžinieriai per tam tikras iniciatyvas ar projektus gali prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo“, – teigia dr. J. Matulevičius ir priduria, kad itin svarbu ugdyti atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.

Geriausiai 2024–2025 m. m. rudens semestre įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

2024–2025 m. m. rudens semestre vykdytoje apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę išrinkti geriausiai studentų įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojai. Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“. Didžiuojamės ir sveikiname kviesdami pasidalinti savo geraisiais dėstymo pavyzdžiais su kolegomis.

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dėstytojai:

lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė
asist. dr. Ramunė Masienė
doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė
doc. dr. Robertas Kosteckas
doc. dr. Povilas Mulerčikas
prof. dr. Kęstutis Romaneckas
doc. dr. Dovilė Levickienė
prof. dr. Aušra Blinstrubienė
prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Nobertas Uselis
lekt. Karolis Grušas
doc. dr. Ilona Vagusevičienė
doc. dr. Vytautas Liakas
dokt. Mindaugas Dorelis
jaunesn. m. d. Jovita Balandaitė
asist. dr. Aloyzas Velička
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rita Pupalienė
prof. dr. Stanislavas Mostauskis
prof. dr. Zita Kriaučiūnienė
lekt. Aurelija Šaluchaitė
doc. dr. Jolanta Sinkevičienė
doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai:

vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
doc. dr. Jurgita Zaleckienė
doc. dr. Jūratė Savickienė
doc. dr. Dalia Perkumienė
prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dėstytojai:

doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius
lekt. Ramūnas Mieldažys
lekt. dr. Vaidas Bivainis
asist. dr. Dainius Savickas
lekt. dr. Antanas Kavolynas
prof. dr. Dainius Steponavičius
doc. dr. Antanas Juostas
lekt. dr. Kristina Lekavičienė
doc. dr. Egidijus Zvicevičius
prof. dr. Eglė Jotautienė
doc. dr. Daiva Juknelienė
prof. dr. Rolandas Bleizgys
doc. dr. Rolandas Domeika
lekt. Otilija Miseckaitė
lekt. Albinas Andriušis
doc. dr. Jonas Čėsna

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai:

prof. dr. Virginija Dulskienė
doc. dr. Anželika Dautartė
prof. dr. Laima Česonienė
lekt. dr. Žydrūnas Preikša

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: nebūtina keliauti toli, kad pajaustum studijų mainų pulsą

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentės Ugnės Jurevičiūtės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Latvijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

– ERASMUS+ mainams pasirinkau Latviją. Vykau į Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetą Jelgavoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

– Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas sužavėjo siūlomomis aukšto lygio kraštovaizdžio architektūros studijomis, taip pat čia radau labiausiai sutampančius su Lietuvoje studijuojama programa dalykus. Latvijos klimatas labai artimas Lietuvos klimatui, Latvijoje įgyvendinta daug puikių kraštovaizdžio architektūros ir dizaino sprendimų – šios priežastys lėmė mano norą mainams vykti į kaimyninę šalį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

– Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi keturis mėnesius – pavasario semestrui.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

– Tai buvo pirmoji ilgalaikė ERASMUS+ išvyka. Anksčiau esu dalyvavusi trumpalaikiuose mainuose tame pačiame Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

– Latvija – viena iš Baltijos valstybių, turinti daug panašumų su Lietuva. Nustebino ir daug naudingos patirties suteikė į studijų programos dalykus integruoti BOVA (The Baltic Forestry, Veterinary and Agricultural University Network) bei BIP (Blended Intensive Programmes) kursai. Mainų metu teko dalyvauti abiejų tipų kursuose, kuriuose turėjome galimybę gilinti profesines žinias, mokytis dirbti komandoje su skirtingų patirčių ir pasaulėžiūrų žmonėmis, taip pat ekskursijų metu galėjome artimiau pažinti Latviją, jos kraštovaizdį ir kraštovaizdžio formavimo sprendimus. Aplankėme mažą, tačiau žavų Dobelės miestelį, kuriame įsiminė vaikų ir jaunimo laisvalaikiui pritaikytos erdvės. Taip pat lankėme paslaptingą Latvijos gamtos kampelį – Kemerių nacionalinį parką. Labiausiai įsiminusi vieta Latvijoje – Jūrmala. Traukiniu nuo Jelgavos lengvai pasiekiamas pajūrio miestas sužavėjo architektūra, o ypač pakrante ir paukščių gausa. Rodos, ta pati Baltijos jūra, tačiau įlanka suteikia kitokį pajūrio pojūtį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

– Greta studijų išbandžiau įvairių veiklų. Viso semestro metu universitete veikė puikus sporto centras, kur galėjome dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose, naudotis baseinu – tad laisvu metu lankiausi jame. Šylant orams su draugėmis vis daugiau laiko praleisdavau pačioje Jelgavoje. Čia lankydavome nediduką Jelgavos senamiestį, šalia universiteto esančią Pašto salą bei šalia Lielupės upės besiganančius laukinius arklius. Taip pat keletą kartų lankėmės Rygoje. Čia dalyvavome renginyje už Ukrainos laisvę, prisiminėme tebevykstantį karą, lankėme muziejus, galerijas ir susipažinome su Latvijos menininkų darbais bei kultūra. Kultūrą teko pažinti ir Latvijos atlikėjų koncertų metu. Viso semestro metu, o ypač pradžioje, vyko ERASMUS+ studentams skirti renginiai, žaidimų vakarai, pažintis su skirtingomis šalimis ir kultūromis. Tai buvo puiki proga susipažinti su kitataučiais ir smagiai praleisti laiką.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Mainų metu įgijau daug vertingos patirties ir asmeniniame gyvenime, ir studijų srityje. Tapau savarankiškesnė, labiau pasitikinti savimi ir aplinkiniais, įgijau patirties dirbant tarptautinėse komandose su latviais ir estais. Šių mainų metu supratau, kad kartais nereikia keliauti labai toli, kad patirtum ERASMUS+ studijų mainų pulsą. Įgyti naujos ir naudingos patirties studijoms, sutikti bendraminčių ir susipažinti su kitų šalių studentais, surasti draugų bei pažinti jų kultūrą puikiai įmanoma ir išvykus į kaimyninę šalį, pavyzdžiui, Latviją.

Ugnė mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Ugne gali:

„Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

VDU ŽŪA Karjeros diena „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 13:00–15.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“ šiais metais dalyvauja net 29 įmonės!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – įmonių atstovai specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’25 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Agnė: būkite drąsūs ir nepamirškite savo svajonių

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Agnė Kasputytė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Agnė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Iš tikrųjų buvo labai sunku nuspręsti, kokią studijų programą pasirinkti, buvau pasimetusi ir ieškojau savęs įvairiose srityse. Priimti sprendimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje paskatino šeima.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Daug domėjausi pati, apie norimą studijuoti sritį skaičiau ir socialiniuose tinkluose, konsultavausi su mokyklos karjeros specialiste.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje paskatino būtent tai, kad tokios studijų programos – Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – jokioje kitoje aukštojoje mokykloje nėra. Taip pat visada jaučiau trauką šiam universitetui.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į Akademiją?

– Turbūt kaip ir daugeliui, prieš pradedant studijuoti Akademijoje, teko girdėti stereotipų, kad VDU ŽŪA – viskas apie ūkį ir čia daugiausia studijuoja norintys būti ūkininkais.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Būtent minėtą stereotipą galėjau paneigti vos įstojusi.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino tai, kad VDU ŽŪA vyksta daug skirtingų paskaitų įvairiomis temomis. Bendrabučiuose gyvenantiems studentams tai yra labai patogu, kadangi dažnai nereikia vykti į miesto centre esančius fakultetus. Taip pat nustebino, kad VDU ŽŪA fakultetai yra labai arti vienas kito, o ir autobusų stotelės – net kelios aplink.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – jaukumas, supratingumas, draugiškumas.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas?

– Ši studijų programa išties patraukli ir išskirtinė. Studijų metu – ne tik teorija, bet ir daug praktikos. Taip pat plačios karjeros galimybės, o darbas – ne monotoniškas ir ne visos darbo dienos praleidžiamos tik biure.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau nebijoti pasitarti su šeimos nariais, su jau studijuojančiais žmonėmis, taip pat apsilankyti aukštųjų mokyklų mugėje ir pasikalbėti su studentais. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, svarbu nepamiršti, kad visada yra galimybė perstoti, tad rizikuoti nereikia bijoti. Taip pat nepamirškite savo svajonių – eikite drąsiai ir jas pildykite.

Agnė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

AB „East West Agro“ vienkartinės vardinės stipendijos

AB „East West Agro“ skiria dvi vienkartines vardines stipendijas Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių studijų trečio ir ketvirto kurso studentams.

Vienkartinės vardinės stipendijos dydis 290 Eur. Stipendija skiriama vienam trečio kurso ir vienam ketvirto kurso Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentui.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse vienkartinei vardinei stipendijai gauti, iki 2025 metų vasario 28 dienos elektroniniu paštu atrankos@ewa.lt pateikia:

– paraišką (prašymą) stipendijai gauti (pildoma INŽF dekanate), informacija tel. (+370 37) 752 260 arba el. paštu inzf@vdu.lt;
– motyvacinį laišką;
– Papildomai gali atsiųsti katedros vedėjo pasirašytą rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal paskutinės sesijos specialybės dalykų vidurkį bei paskutinį užsienio kalbos egzamino įvertinimą. Pirmenybė teikiama studentams, kilusiems iš kaimo vietovės. Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Vardinės stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Jei turėsite klausimų – kreipkitės tel. +370 614 39784 arba el. paštu: atrankos@ewa.lt

VDU ŽŪA langas. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti sėkmingai pristatomi kaip šalies vizitinė kortelė. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir sėkmingai plėtoti šį sektorių modernizuojant senus ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius. Lietuvoje yra visos sąlygos padidinti pieno gamybą bent 2–3 kartus. Tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors hektarui tenkantis gyvulių tankis yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7^oC iki 24^oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9^oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50–90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4–7 dienas, tik kai kurioms reikia 2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos – tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Partnerio turinys:

Iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti VDU ŽŪA mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu pagerbti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Anot jos, vienas didžiausių pavojų moksle, o taip pat gyvenimo kelyje yra intelektualinis išdidumas: „Dažnai manome, kad suprantame pasaulį geriau nei yra iš tikrųjų. Svarbu neįstrigti savo tiesų gynyboje – pripažinti klaidas yra labai sveika, nes tai yra natūrali pažangos ir tobulėjimo dalis“.

Visų jaunųjų mokslininkų vardu sveikinimo žodį tarė ir dr. Vesta Vančugovienė, pabrėžusi, kad visi jų pasiekimai yra ne vieno žmogaus darbas. „Mūsų disertacijos gimė bendrystėje, dirbant kartu su moksliniais vadovais, konsultantais, mokslinių straipsnių recenzentais, mokslininkais, sutiktais konferencijose, stažuotėse, kitais doktorantais. Be tokios bendrystės šiandien mes nebūtume čia. Dėkoju už suteiktą galimybę būti šios mokslinės bendruomenės dalimi“, – teigė dr. V. Vančugovienė ir pridūrė, kad moksliniai tyrimai siekia keisti pasaulį, spręsti problemas, tobulėti, taigi, jaunųjų mokslininkų indėlis čia yra be galo svarbus.

Iškilmingo posėdžio metu VDU profesoriaus atestatas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorei dr. Eglei Jotautienei.

Daktaro laispsnis suteiktas šiems VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams:

Evaldui Makrickui (vadovas dr. Michael Manton)
Jūratei Staveckienei (vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė)
Indrei Bručienei (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Ievai Gaidei (vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė)
Andriui Grigui (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius)
Linui Jurevičiui (vadovas prof. dr. Petras Punys)
Mariui Kazlauskui (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Svajūnui Plungei (vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis)
Tomui Ūksui (vadovas prof. dr. Rolandas Bleizgys)
Martynui Rusteikai (vadovas prof. dr. Rolandas Drejeris)

VDU Garbės stipendija už mokslinę veiklą skirta VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Agronomija studentei Aivai Stankaitytei.

Iškilmingo posėdžio metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla, chormeisterė – Silvija Pročkytė. Akomponavo – Dominykas Šimonis).