Tarp magistro darbų konkursų laureatų – VDU ŽŪA absolventas

Lapkričio 28-ąją Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2024“ ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net keturi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventai.

Šiais metais Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą rengė ir laureatus apdovanojo jau 16-ąjį kartą. Konkursui buvo pateikti 56 magistro darbai, kurie pretendavo tapti geriausiais vienoje iš 7 sričių: technologijų, gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, humanitarinių, menų ir socialinių srityse.

Konkurso „Geriausias magistro darbas 2024“ laureatu Žemės ūkio mokslų srityje tapo VDU ŽŪA magistras Paulius Stonkus. Darbo tema – „Paprastosios eglės (picea abies (l.) H. Karst.) populiacijų išlikimo, produktyvumo, stiebo kokybės ir genetinės įvairovės įvertinimas bandomuosiuose želdiniuose“. Darbo vadovas dr. Darius Kavaliauskas.

Miškų tylai, aplinkos darnai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas skamba garsiai

Nuo 1924-ųjų, kuomet buvo įkurta Akademija, iki 2024-ųjų, kai minime Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejų, mūsų valstybei teko patirti ne vieną sudėtingą politinį ir ekonominį sukrėtimą. Tačiau visame šiame skaudžių įvykių ir praradimų sūkuryje didžiulė Lietuvos nacionalinio turto dalis – miškai – buvo išsaugoti, jais visada rūpintasi. Ir tai – didžiulis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, vienintelio šalyje rengusio ir šiuo metu rengiančio universitetinio lygmens specialistus miškininkystės sektoriui pagal unikalias studijų programas, nuopelnas. Tad 100-mečio sukaktis – išskirtinė proga iš pačių šio fakulteto atstovų išgirsti sėkmės receptą, formuojantį ypatingą miškininkų, o paskutiniaisiais dešimtmečiais – ir ekologijos specialistų bendruomenę, gebančią prisiimti vis naujus iššūkius.

Grįžti į Lietuvą traukė darbinga, pozityvi ir lanksti savosios Alma mater atmosfera

„VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą ką tik pasiekė žinia, kurios laukėme su nekantrumu – mūsų fakulteto mokslininkų grupė (vadovas prof. dr. Darius Danusevičius) laimėjo tarptautinio projekto finansavimą ir drauge su dar 11 mokslo ir valstybinių institucijų iš šešių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos Švedijos, Danijos ir Vokietijos – pradeda įgyvendinti beveik 2 mln. Eur vertės projektą pagal Interreg Baltijos Jūros regiono programą. Projekto tikslas – sukurti ir adaptuoti miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regionui. Iki šiol toks monitoringas buvo vykdomas Centrinėje ir Pietų Europoje, tačiau klimato pokyčiai daro įtaką miškams ir pas mus, todėl aktualu turėti efektyvią miškų stebėsenos sistemą“, – džiugia žinia dalijasi projekte dalyvausiantis Miškų ir ekologijos fakulteto jaunosios kartos mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos jaunuoju akademiku 2022-aisiais išrinktas dr. Darius Kavaliauskas.

Pašnekovas į savąją Alma mater po aštuonerių metų yra grįžęs iš Vokietijos, kur Bavarijos miškų genetikos tarnyboje dirbo mokslinį projektinį darbą tarptautiniuose ir vietos valdžios institucijų finansuotuose projektuose.

Paprašytas pasidalyti patirtimi, kaip ir kuo skiriasi mokslinė aplinka turtingiausios Vokietijos žemės Bavarijos laboratorijoje ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete, pašnekovas teigia, kad svarstyklės tikrai stipriai nesvyra į kurią nors vieną pusę – yra miškų mokslo krypčių, kuriose pirmauja vakariečiai, tačiau yra ir tokių, kuriose lietuviai jau yra netgi stipresni arba sėkmingai darbuojasi kaip lygiaverčiai partneriai. Tai patvirtina Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų sėkmė dalyvaujant tokiuose aukšto lygio programose kaip „Horizon Europe“, LIFE ar INTERREG, taip pat įvairiuose kitokiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.

„Vokietija, būdama turtinga šalis, orientuota labiau į aplinkos apsaugą, o mes siekiame suderinti aplinkosaugą su miškų naudojimu, kad miškai neštų ir ekonominę naudą. Palyginti su kolegomis vakariečiais lietuviai mokslininkai tebesame šiek tiek „alkanesni“, veržlesni, nebijantys išeiti iš komforto zonos ir taip gerokai išlošiame, nes galimybės šiuo metu plėtoti mokslinę veiklą Lietuvoje yra tikrai geros“, –kalba pašnekovas, pastebintis, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje šiuo metu daug naujos įrangos, reikalingos DNR tyrimams atlikti. Daug galimybių tobulėti universiteto dėstytojams ir mokslininkams atveria ir mobilumo programa ERASMUS+.

Dr. D. Kavaliauskas su šypsena pasakoja, kad jį kelias niekur kitur ir negalėjo atvesti, kaip į VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą, nes yra ne tik užaugęs vienoje vaizdingiausių Lietuvos vietų – Zarasų rajone, bet ir tenykštėje Zarasų Ąžuolo gimnazijoje turėjo puikias biologijos, geografijos mokytojas, motyvavusias pirmiesiems moksliniams tyrimams ir bandymams bei skatinusias dalyvauti gamtos dalykų olimpiadose.

Lietuvos mokslų akademijos jaunasis akademikas, VDU ŽŪA dr. Darius Kavaliauskas

Pats bakalauro studijoms pasirinkęs programą Ekologija ir aplinkotyra, o magistrantūrai – Miško ekologijos kryptį, dr. D. Kavaliauskas ir šiandien yra įsitikinęs, kad jeigu nenorime Lietuvoje pristigti miškininkų, vaikai į šią išskirtinę profesiją turi būti pradėti orientuoti dar besimokydami mokykloje, o universitetinės šios krypties studijos sulaukti atitinkamo valstybės dėmesio. „Studentų Miškų ir ekologijos fakultete nėra sumažėję katastrofiškai, tačiau turint omenyje aukštajam mokslui pritaikytą laisvosios rinkos modelį, nevienodas galimybes regionų jaunuoliams pasirengti brandos egzaminams ir „peršokti“ konkursinio balo patekti į Akademiją kartelę bei esamą šalies demografinę situaciją, ateityje miškininkystės sektoriuje ir specialistų praktikų, ir jaunų protų mokslinėje veikloje ims trūkti vis labiau“, – prognozuoja dr. D. Kavaliauskas.

Jis teigia nuo pat pirmojo kurso Akademijoje patekęs į labai motyvuojančią siekti užsibrėžto tikslo ir žmogiškai jaukią aplinką. „Atsakingai studijuodamas nelikau nepastebėtas“, – su šypsena kalba pašnekovas, prisimindamas, kaip nejučia iš studentiškos auditorijos, paskatintas savo magistro darbo vadovės doc. dr. Janinos Šepetienės ir būsimo mokslinio vadovo prof. dr. Dariaus Danusevičiaus, persikėlė į Miško genetikos ir fiziologijos laboratoriją.

„Vadovas nuolat skatino mane naudotis galimybe stažuotis užsienio universitetuose ir mokslinėse institucijose. 3 mėn. stažavausi Švedijoje, po to 5 mėn. Vokietijoje, po kelias savaites Austrijoje, Slovėnijoje, Danijoje ir kt.). Su jo pritarimu neilgam išvykau ir į Bavariją, tačiau tas „neilgam“ užsitęsė net 8 metus. Tai šiek tiek lėmė ir šeiminės aplinkybės, bet labiausiai – nuolat vienas kitą viję projektai. Tačiau galiausiai esu namuose. Darbinga, pozityvi ir lanksti Miškų ir ekologijos fakulteto atmosfera ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien esu Lietuvoje, o ne kur nors kitur“, – komplimentų savajam fakultetui negaili į jį po pertraukos grįžęs mokslininkas.

Asmenybės ugdė asmenybes

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius šiemet kartu su Akademija švenčia ir asmeninį simbolinį jubiliejų – sukanka 50 metų, kai 1974-aisiais jis pirmą kartą pravėrė Miškų ir ekologijos fakulteto duris, tapęs šio fakulteto pirmakursiu.

Pratęsdamas kolegos dr. D. Kavaliausko mintį profesorius pastebi, kad iš tiesų visais laikais Miškų ir ekologijos fakultetą rinkosi išskirtiniai žmonės, kuriems pozityvi atmosfera, bendradarbiavimas, bičiulystė buvo labai svarbūs dėmenys.

„Pamenu, tais laikais prieš stojamuosius egzaminus vykdavo parengiamieji kursai, į kuriuos susirinkdavo stojantieji iš visos Lietuvos. Regis, tokioje situacijoje turėjome vieni į kitus žiūrėti kaip į konkurentus. Bet užuot taip elgęsi mes draugiškai dalijomės konspektais, mezgėme draugystes ir daugelis tapome bičiuliais visam gyvenimui“, – su šypsena prisimena pašnekovas.

Tapęs studentu E. Bartkevičius teigia fakultete radęs tikrą to meto miškų mokslo ir erudicijos žiedą – doc. Praną Džiaukštą, doc. Lionginą Žuklį, doc. Algirdą ir Mindaugą Navasaičius, prof. Simoną Pileckį, prof. Vaidotą Antanaitį – ne tik miškotyrai nusipelniusį mokslininką, bet ir Sąjūdžio dvasią vėliau į Akademiją atnešusią asmenybę, Lietuvos žmonių išrinktą Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos deputatą, kuris Maskvoje, suvažiavimo sesijoje, sovietams ir visam pasauliui paskelbė, kad Lietuva atkuria savo nepriklausomybę.

„Kokį korifėjų turime fakultete, supratau besimokydamas ketvirtame kurse, kai gavau progą išvykti į studentų mokslinę konferenciją Lvive. V. Antanaitis įdavė man dovanų nuvežti ryšulėlį knygų miškotyros temomis. Kai scenoje dovaną įteikiau, tikėjausi panašaus gesto ir iš šeimininkų ukrainiečių pusės, tačiau jie tik skėstelėjo rankomis, atkreipdami mano dėmesį, kad tai V. Antanaičio vadovaujama mūsiškė Miškotvarkos katedra mokslo pasiekimais ne tik pirmauja Sovietų Sąjungoje ir leidžia mokslo leidinius, bet yra gerai žinoma visoje Rytų Europos erdvėje.

Tapęs V. Antanaičio aspirantu, vėliau dėstytoju, prof. dr. E. Bartkevičius teigia vienintelėje savo gyvenimo darbovietėje patyręs ir labai džiuginančių pakilimų, ir sunkių laikotarpių.

„Atkūrus valstybės nepriklausomybę, centralizuotas mokslo tyrimų finansavimas nutrūko, o lietuviškos finansų sistemos dar neturėjome. Menki atlyginimai vėlavo, šildymo auditorijose ir laboratorijose atsisakėme. Vienu metu netgi teko papildomai įsidarbinti bendrabučio budėtoju, tad kaimynai pašmaikštaudavo, kad nežinia, kokias pareigas tas Bartkevičius Akademijoje iš tiesų eina – mokslo darbuotojo ar sargo“, – šiandien juokiasi prisiminimais besidalijantis buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Buvęs ilgametis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius

Dekanu tapęs 2000-aisiais ir šias pareigas ėjęs net 21 metus, prof. dr. E. Bartkevičius teigia ir šiandien besididžiuojantis tuo, kad Miškų ir ekologijos fakultete pavyko sukurti oficialiai neįformintą, tačiau labai stiprų klasterį, akademinę bendruomenę sujungusį su miškininkais gamybininkais. Tai leido drauge tobulinti studijų procesą, gerai suprasti bei atliepti vieniems kitų lūkesčius ir poreikius.

„Džiaugiuosi, kad šis ryšys išlikęs ir šiandien“, – pastebi šalies miškininkų pasitikėjimą pelnęs ir net 12 metų Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento pareigas ėjęs prof. dr. E. Bartkevičius.

Pasak pašnekovo, miškininko profesija dar prieš pora dešimtmečių buvo tokia populiari, kad į dvi studijų programas kasmet buvo priimama po 80 studentų. Tai leido sukurti ir daugiau programų, dalis kurių sėkmingai gyvuoja iki šiol. Populiari tarp stojančiųjų tapo studijų programa Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas. Prie šios studijų programos populiarinimo daug prisidėjo 2008 m. įkurta Medžioklėtyros laboratorija ir jos pirmasis vadovas doc. dr. Kęstutis Pėtelis. Entuziazmu ir naujomis idėjomis nenusileidžia ir dabartinis vadovas dr. Artūras Kibiša.

Prof. dr. E. Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad fakultetas turi ir giliausias šalyje aplinkosaugos krypties mokslo ištakas dar nuo to laiko, kai fakultete dirbo prof. Tadas Ivanauskas – jau šeštajame dešimtmetyje būsimiesiems miškininkams pradėtas dėstyti aplinkosaugos dalyko kursas.

„Vėliau Miškininkystės katedra keitė pavadinimą ir tapo Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra, o 1994-aisiais pribrendo laikas pradėti įgyvendinti ir studijų programą Taikomoji ekologija. Šią fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų lauko plėtrą 2008-aisiais vainikavo viso fakulteto pavadinimo pakeitimas į esamąjį ir šiuo metu. „Mano manymu, istoriškai tai buvo labai teisingas sprendimas“, – teigia prof. dr. E. Bartkevičius, atkreipiantis dėmesį, kad Miškų ir ekologijos fakulteto rengiamiems ekologams suteikiamas labai platus kompetencijų spektras. Ir tai esminis skirtumas nuo panašaus profilio studijų programų kitose šalies aukštosiose mokyklose.

Prof. dr. E. Bartkevičius ragina atkreipti dėmesį ir į dar vieną išskirtinį Miškų ir ekologijos fakulteto veiklos dalį. Tai – istorinės atminties saugojimas. „Prof. Vaidoto Antanaičio knygą „Gyvenimo liudijimai“ ir prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo, Žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas ėjusio 2004–2011 metais, knygą „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“ laikau neįkainojamomis vertybėmis Akademijos istorijos metraštyje“, – teigia pašnekovas.

Ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas atskleidžia, kad nemažas iššūkis net ir aukščiausios kvalifikacijos dėstytojams būdavo fakultete organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos susirinkdavo gausios grupės miškininkų praktikų.

Tai buvo nuostabus abipusio ryšio sutvirtinimas, skatinęs dėstytojus pasitempti, o kursantus – naudotis galimybe įgyti naujų žinių.

Linkėdamas ir naujajame Akademijos veiklos šimtmetyje darbuotis „atsiraitojus rankoves“, buvęs ilgametis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas šiandien neabejoja dėl vieno – darbščiai, kūrybingai ir susitelkusiai fakulteto bendruomenei visi darbai ir iššūkiai yra įveikiami.

Geriausiai kalba žmonių darbai

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad fakultetas šiuo metu iš tiesų darbuojasi „atsiraitojęs rankoves“ – tiek mokslo srityje, tiek įgyvendindamas modernias studijų programas, didindamas tarptautiškumą ir socialinę partnerystę. Šios veiklos rezultatas – sėkmingai dirbantys absolventai Valstybinių miškų urėdijoje, Aplinkos ministerijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje, Aplinkos ir apsaugos departamente, Valstybinių saugomų teritorijų tarnyboje, Valstybinių miškų tarnyboje, mokslo ir studijų institucijose, verslo įmonėse bei patys sukūrę nuosavus verslus.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas

„Miškų ir ekologijos fakulteto uždavinys – kurti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus miško ir visų kitų biologinių išteklių naudojimo bei žmogui ir gyvūnams darnios, saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Džiaugiamės, kad nuolat atnaujinamos mūsų studijų programos sulaukia Lietuvos ir užsienio studentų dėmesio. Pavyzdžiui, ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba dėstomos magistantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita rengiami ekologijos magistrai, išmanantys klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebantys numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas. Klimato krizės kontekste visos šios kompetencijos yra ypač aktualios“, – neabejoja Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad 2023-aisiais atnaujinta ir fakulteto pamatinė II pakopos studijų programa Miškininkystė. Tai padaryta reaguojant į šalies miškų sektoriui kylančius naujus iššūkius, vis sparčiau diegiamas inovacijas bei tarpdisciplininių kompetencijų įgijusių specialistų poreikį darbo rinkoje.

Pasak pašnekovo, studijuoti programoje gali ne tik miškininkystės bakalaurai, kaip buvo iki šiol, bet ir baigusieji kitas I pakopos studijų programas. Tai skatina miškininkystės magistrantūros studijų prieinamumą, lankstumą, tarptautiškumą bei didina miškininko profesijos kompetencijų aprėptį.

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti teoriškai stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis“, – dėsto pašnekovas.

Mokslininko pastebėjimu, fakultete tebeišlieka populiarios ir ištęstinės magistrantūros studijos. Programoje Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas studijuoja jau dirbantys asmenys, kuriems aktualu įgyti laukinių gyvūnų biologijos ir ekologijos, populiacijų tvarkymo, racionalaus jų išteklių naudojimo bei apsaugos besikeičiančiomis antropogeninio poveikio sąlygomis srityje žinių bei gebėti šias žinias kūrybiškai pritaikyti.

Pasak prof. dr. V. Marozo, kelios paminėtos studijų programos ar keli išvardyti mokslo projektai – tik menka dalis Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenės pasišventimo bendram tikslui rezultatų. „Juk ne veltui sakoma, kad miškas ir miškininkai mėgsta tylą. Tad geriau už mus tegul kalba mūsų darbai“, – su šypsena reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Kraštovaizdžio dizaino dirbtuvės: Gamtos ir meno sintezė

Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijos 9-tos klasės moksleiviai dalyvavo įkvepiančiose dirbtuvėse, kurias vedė dėstytojas Karolis Grušas kartu su Kraštovaizdžio dizaino studijų programos antro kurso studente Emilija Sviderskyte.

Programa buvo įvairialypė:

Teorija ir praktika: Mokiniai sužinojo, kodėl kraštovaizdžio dizainas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio pasaulio iššūkių: kaip ši profesija prisideda prie tvarių miestų kūrimo, žmogaus ir gamtos harmonijos išsaugojimo bei estetinės aplinkos kūrimo. Diskusijose buvo aptariama, kokias paslaugas teikia kraštovaizdžio dizaineriai, ir kodėl jų darbas toks svarbus tiek visuomenei, tiek gamtai.

Gyvas tyrinėjimas: Po teorinės dalies mokiniai persikėlė į pasirinktą skvero vietą, kur jų laukė kūrybinė užduotis – įvertinus aplinką ir erdvės poreikius, suprojektuoti svajonių skverą. Jie naudojo maketus, kad galėtų planuoti augalų išdėstymą, parinkti tinkamas žaidimų aikšteles, sukurti jaukias erdves poilsiui ar bendravimui.

Kūrybinis procesas: Kaip pasirinkti tinkamus augalus, atsižvelgiant į jų ekologines ir estetines funkcijas. Kodėl svarbu galvoti apie erdvės mastelį ir jos funkcionalumą. kaip suplanuoti žaidimų aikšteles ir kitus objektus, kurie kurtų harmoniją tarp gamtos ir žmogaus.

Po kūrybinio darbo vyko aptarimas: kokie lūkesčiai buvo įgyvendinti, kas pavyko, kokias simbolines reikšmes turi pasirinkti augalai ir kaip svarbu laikytis tinkamų mastelių. Diskusijos suteikė dar daugiau įžvalgų apie kraštovaizdžio dizaino subtilybes. ️

12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 12-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2025 m. spalio 1–3 dienomis.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių iššūkių kontekste.

Pagrindinės konferencijos sesijų temos:

Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo;

Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą;

Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos;

Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

Konferencijos metu vyks politinė, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Svarbios datos:

Iki 2025 m. birželio 30 d. – ankstyvoji registracija
Iki 2025 m. liepos 7 d. – ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Nuo 2025 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. – vėlyvoji registracija
Nuo 2025 m. liepos 8 d. iki rugsėjo 5 d. – vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Iki 2025 m. rugsėjo 19 d. – straipsnių pateikimas

Dalyvio mokestis	Kontaktiniu būdu (Eur)	Nuotoliniu būdu (Eur)
Ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki liepos 7 d.	300	170
Vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki rugsėjo 5 d.	400	220
Studentams	150	100
Dalyviams	150	Nemokamai
Autoriams ir bendraautoriams iš Ukrainos (jeigu visi autoriai yra iš Ukrainos)	150	100

Dalyvio mokestis dalyvaujant kontaktiniu būdu apima ne tik publikaciją konferencijos leidinyje, bet ir kavos pertraukėles, pietus ir šventinę vakarienę. Apgyvendinimo, kultūrinės (socialinės) programos ir transporto išlaidas apmoka konferencijos dalyviai.

Konferencijos pranešėjai dalyvio mokestį sumoka gavę informaciją apie pranešimo anotacijos patvirtinimą, bet ne vėliau negu aukščiau nurodyti mokėjimo terminai. Patvirtinimas apie anotaciją bus atsiųstas el. paštu per 5 d. d. nuo registracijos anketos užpildymo.

Daugiau informacijos apie konferenciją.

Registracija konferencijos tinklapyje

Informacija autoriams

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ įžvalgos prognozuoja pozityvius pokyčius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) jau vienuoliktą kartą surengta mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“. Ir kaskart šis renginys stebina naujomis idėjomis, įžvalgomis, originaliais gerosios patirties pavyzdžiais.

Bendruomeninis judėjimas – socialinei gerovei ir bioekonomikos vystymui

Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ tikslas – stiprinti partnerystę ir kūrybiškos veiklos principus tarp kaimo plėtros organizatorių ir dalyvių, taip pat skleisti gerąją patirtį apie šalies ūkininkų, verslo, mokslo, vietos bendruomeninių organizacijų veiklą ir naujoves, didinant Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumą ir atsparumą įvairiose srityse: įgyvendinant vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijas, plėtojant šeimos ūkius, žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslus, trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant vietos maisto sistemas, steigiant naujas darbo vietas ir užtikrinant jų gyvybingumą, ugdant kaimo gyventojų verslumą ir aplinkosauginį sąmoningumą bei siekiant vietos bendruomenių gerovės. Renginio metu buvo dalijamasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais ir ekspertų rekomendacijomis dėl vietos bendruomenių vystymo strategijų, skaitmenizacijos, lokalizacijos, savanorystės, bioekonomikos, žiedinės vystymo, įvairovės, atsparumo ir gerovės kūrimo priemonių.

VDU ŽŪA rengiami specialistai gyvybingo ir pažangaus kaimo kūrimui

Sveikindama mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius – kaimo bendruomenių lyderius, mokslininkus, kaimiškųjų savivaldybių administracijų ir seniūnijų atstovus, vietos veiklos grupių lyderius ir narius, jaunuosius ūkininkus, šeimos ūkių, labai mažų ir mažų įmonių savininkus, studentus – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, jog Akademijai garbė priimti žmones, kuriems rūpi, kaip Lietuvos kaimas atrodys po 10–20 metų.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

„Esate ta ašis, apie kurią vietose sukasi gyvenimas. Jeigu nebūtų jūsų, šiandien negalėtume kalbėti apie kaimo ir regionų gyvybingumą. Tai būtų tik teritorijos valstybės žemėlapyje, o jūsų dėka tai yra gyvybingos vietovės, kuriose gyvena žmonės, vyksta įvykiai, plėtojami individualūs ir bendruomeniniai verslai“, – renginio dalyviams dėkojo VDU ŽŪA kanclerė pastebėdama, kad būsimasis ES programavimo laikotarpis turėtų būti palankus regionams ir kaimo bendruomenėms, o Akademijoje organizuojamas renginys, suvienijantis bendraminčius, neabejotinai prisideda prie to, kad į kaimo ateities perspektyvas ir problematiką būtų telkiamas didesnis dėmesys.

„VDU ŽŪA įgyvendinama vienintelė šalyje magistrantūros studijų programa Kaimo plėtros administravimas, kurioje studijuoja esami ir būsimi kaimo plėtros organizatoriai ir bendruomenių lyderiai. Akademija tokius specialistus rengs ir ateityje, nes jūsų ir mūsų tikslas bendras – kurti gyvybingą ir pažangų Lietuvos kaimą“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Įžanginį žodį tarusi pagrindinė tradicinio renginio organizatorė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į moderniąją adaptyviosios lyderystės sampratą bei citavo knygos „Paliekant EGO lyderystę“ autorius Eglę Daunienę ir Paulių Avižinį, teigiančius, kad adaptyvios lyderystės dėmesio centre yra ne sekėjų turintis žmogus, o įvairių žmonių veikimas. Lyderystės gali imtis bet kas, bet kada, bet kur. Lyderystės darbai yra kurti sąlygas bendruomenei tapti tuo, kuo ji gali tapti.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pasidžiaugė, kad pastaraisiais dešimtmečiais kaimo vietovėse įvyko didžiulis pokytis – tiek bendruomeniniame judėjime, tiek inovacijas diegiančiame žemės ūkyje. „Tačiau kartu su pažanga bei galimybėmis ateina ir iššūkiai. Kaimas turi prisitaikyti prie Žaliojo kurso, geros agrarinės būklės reikalavimų, kyla skaitmeninių, sumaniųjų, teminių kaimų idėjos. Tačiau kartu kyla ir klausimų, ką daryti, kad į kaimo vystymą įsitrauktų kuo daugiau žmonių“, – aktyviai diskusijai renginio dalyvius kvietė prof. dr. B. Vaznonis, pastebėjęs, kad VDU ŽŪA stengiasi prisidėti prie kaimo pažangos ugdydama specialistus, kuriems svarbūs kaime vykstantys pprocesai ir kurie savo žiniomis gali svariai prisidėti prie šių procesų spartinimo.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Priemonės tikslui pasiekti – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki eksperimentinio teatro vaidybos

Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ metu buvo perskaitytas pluoštas pranešimų, atskleidusių svarbias dedamąsias siekiant šio bendro tikslo.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Gintarė Vaznonienė pristatė Europos socialinį tyrimą apie kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, Mykolo Romerio universiteto atstovė dr. Neringa Kurapkaitienė atkreipė dėmesį į savanorystę kaip įrankį kaimo vietovių konkurencingumui, VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto atstovė dr. Irmina Beneševičiūtė dalijosi įžvalgomis apie nevyriausybines organizacijas, kurios kuria „socialines jungtis, kaip priešingybę vienišumui, pabrėžiant kiek žmogaus subjektyviu vertinimu jis turi prasmingų, artimų ir konstruktyvių santykių su kitais asmenimis, grupėmis ir visuomene“. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atstovė dr. Vida Dabkienė atkreipė dėmesį į moterų lyderystę žemės ūkio sektoriuje, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė pateikė rekomendacijas, kaip naujoviškais žiediniais sprendimais didinti smulkių maisto gamintojų konkurencingumą.

Molėtų rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Dalia Mikelinskienė ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Kaimo plėtros administravimo programos magistrantė Rasa Ilinauskaitė atskleidė projektinių veiklų sukuriamas vertes, vietos maisto sistemų kūrimo galimybes bei problemas.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti net su 20 stendinių pranešimų. Tarp jų – prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas apie bendruomenės remiamo žemės ūkio vystymo ypatumus, kuriame pažymima, kad žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis – prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais. Pasak profesorės, sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo: „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės.

Daugėliškių socialinių dirbtuvių, kurių misija didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia galimybes įsidarbinti, ugdant tam reikalingus įgūdžius, patirtį atskleidė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantė Solveiga Stanevičiūtė. Kolektyvinės vietokūros naudojant Forum teatro metodą, kuomet teatras įtraukia dalyvius į kolektyvinės kūrybos ir vykdymo procesą eksperimentą pristatė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantas Valdas Kavaliauskas.

Renginio metu taip pat vyko kaimo bendruomenių rankų darbo gaminių mugė bei foto konkursas „Kartu mes galime daugiau“, kuriame 16 bendruomenių pateikė 36 fotografijas.

Geriausiomis išrinktos šios nuotraukos:

I vieta: „Čia net bitės nori įsikurti“, autorė Danguolė Sinkevičienė;

II vieta: „Skubantys, bet laimingi“, autorė Rima Daraškevičiūtė;

II vieta: Geležių bendruomenė“ nuotrauka, autorė Gabrielė Kirklytė.

Apskaitos ir finansų ekspertų svarbiausios įžvalgos apie tvarumo skatinimą

Nėra abejonių, kad 14-oji tarptautinė konferencija „Apskaita ir finansai 2024: Darnumo link” įvykusi 2024 m. lapkričio 14-15 d. palietė svarbius tvarumo apskaitoje ir finansuose aspektus iš skirtingų perspektyvų.

Plenarinė sesija prasidėjo pranešimu, kurį pristatė Nora Marija Laurinaitytė iš Lietuvos, tema “Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas”. Ji pabrėžė žaliųjų investicijų svarbą ne tik ateityje, bet šiandien. Pasak jos, bet kuri įmonė, siekdama finansavimo, turi įrodyti savo atitiktį tvarumo kriterijams. Diskusijos metu, ji taip pat pažymėjo, kad mažos įmonės neretai turi pranašumą greičiau prisitaikyti prie šių reikalavimų ir įdiegti reikalingus pokyčius.Toliau konferencijoje kalbėjo prof. dr. Giuseppe Galloppo iš Italijos, kuris pristatė pranešimą „Italijos MVĮ žaliosios iniciatyvos ir akcijų rinkos reakcija„. Savo tyrime jis analizavo, kaip investuotojai reaguoja į įmonių skelbiamas naujienas apie tvarumą. Giuseppe Galloppo detaliai paaiškino tyrimo metodologiją ir akcentavo, kad skelbiamos naujienos yra labai svarbios investuotojams, nes jos tiesiogiai veikia jų investicinius sprendimus.

Trečiasis plenarinės sesijos pranešimas, kurį pristatė prof. dr. Nadia Albu iš Rumunijos, puikiai papildė ankstesnius du pranešimus, tema „Buhalterių profesionalumas pokomunistinėje aplinkoje„. Pranešėja aptarė skirtumus tarp apskaitos specialistų veiklos metodų postkomunistinėse šalyse ir vakarų šalyse. Nadia Alba pažymėjo, kad Rytų Europoje apskaitos specialistai dažnai apsiriboja institucinių reikalavimų, tokių kaip mokesčių deklaracijos ar finansinės ataskaitos, vykdymu. Tuo tarpu Vakarų šalyse daugiau dėmesio skiriama duomenų rinkimui, reikalingam pačių įmonių tvarumo strategijoms. Ji pabrėžė, kad dėl šių skirtumų tvarumo ataskaitas dažnai rengia vadovai ar marketingo specialistai, remdamiesi istorijomis, o ne apskaitos metrikomis ar finansiniais rodikliais. Pasak Nadia Albu, šią problemą galima spręsti keičiant apskaitos specialistų veiklos modelius bei apskaitos sistemas, kad jos generuotų reikiamus duomenis tvarumo ataskaitoms.Plenarinę sesiją užbaigė prof. asist. Zhelyo Zhelev iš Bulgarijos su pranešimu „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste„. Jis analizavo, kaip verslo skaitmenizacija keičia mokesčių mokėtojų elgseną. Zhelyo Zhelev pabrėžė, kad skaitmeninės technologijos transformuoja ne tik mokestinius procesus, bet ir plačiau keičia įmonių veiklos valdymą bei santykį su valstybinėmis institucijomis. Jis pristatė ir pasidalino skirtingų šalių gerosiomis praktikomis ir visa tai prisideda prie įmonių tvarumo. Dažnai mokesčių administratoriaus iniciatyva diegiamos išmaniosios mokesčių platformos, kurios sudaro spaudimą keistis mokesčių mokėtojams ir tapti tvariais ir tam tikrais atvejais pasitraukti iš šešėlio.

Antrąją konferencijos dieną (2024 m. lapkričio 15 d.) įdomios diskusijos persikėlė į panelinius pranešimus ir diskusiją tema „Tvarumo politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“. Diskusiją moderavo prof. Vilija Aleknevičienė. Joje dalyvavo Tvaraus verslumo centro vadovas dr. Bart Henssen (Belgija), AB Swedbank verslo klientų tvarumo Lietuvoje vadovė Giedrė Padaigienė (Lietuva), ESG komandos vadovas bei mokesčių ir teisinių paslaugų komandos narys PwC Lietuvoje Ronaldas Kubilius (Lietuva), UAB „Randers Reb International“ generalinė direktorė Silva Katutytė (Lietuva).

Prieš pradedant diskusiją jos dalyviai padarė pranešimus apie žaliąjį finansavimą ir tvarumo reikalavimų įtaką galimybei gauti banko paskolas; iššūkius, kylančius verslo tvarumo atskleidimo procese; įmonių socialinės atsakomybės įtaką skolinto kapitalo kainai Skandinavijos šalių įmonėse. Dr. Bart Henssen pristatė Belgijos ir kitų Europos universitetų patirtį skatinant perėjimą prie tvaraus verslo modelių per universiteto ir verslo sąsają, diskutavo apie iššūkius, kylančius diegiant tvarius verslo modelius praktikoje ir vykdant sisteminę aukštųjų mokyklų transformaciją į tvarumą. Giedrė Padaigienė išreiškė požiūrį į Lietuvos banko vaidmenį padedant šalies bankams vertinti savo klientų tvarumą bei inkorporuojant aplinkos riziką į kliento kreditingumo vertinimą. Ji diskutavo apie suinteresuotųjų šalių vaidmenį ir bankų tarpusavio bendradarbiavimą vertinant klientų paskolų tvarumą. Ronaldas Kubilius kalbėjo apie buhalterio ir apskaitos paslaugų įmonių vaidmenį įmonės tvarumo ataskaitas rengiančioje komandoje, pristatė PwC teikiamas paslaugas įmonių tvarumo vertinimo ir atskleidimo srityje. Silva Katutytė akcentavo, kad nors jos įmonei ir neprivalu teikti tvarumo ataskaitų, tačiau dalis klientų jau prašo tam tikros informacijos, susijusios su tvarumu. Taigi, įmonės vadovybė nusprendė nelaukti ir pasirengti iš anksto, suburdama grupę darbuotojų ir padalindama atsakomybes. Panelinė diskusija davė peno apmąstymams mokslininkams, verslui bei politikos formuotojams ir įgyvendintojams.

Dvi konferencijos dienas įvairiose sesijose vyko mokslinės diskusijos. Pirmoji sesija Verslo finansai pasižymėjo dideliu susidomėjimu ir įtraukiančiomis diskusijomis aktualiais verslo finansų klausimais nepastovioje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje. Čia L. Sinevičienė (Lietuva) nagrinėjo įmonių investicijas į aplinkos apsaugą, sutelkdama dėmesį į veiksnius, skatinančius šias investicijas esant ekonominiam nepastovumui, ir atskleidžia, kaip tvarumo pastangos prisitaiko prie neapibrėžtumo. Tada A. Lakštutienė su bendraautoriais (Lietuva) nagrinėjo COVID-19 ir Rusijos ir Ukrainos karo keliamas rizikas pensijų fondų veiklai Lietuvoje. Jų atvejo analizė pabrėžė tokių fondų pažeidžiamumą neramiais laikais ir pabrėžė strateginio rizikos valdymo būtinybę. V. Aleknevičienė su bendraautoriais (Lietuva) analizavo neapibrėžtumo įtaką žaliųjų obligacijų ir įprastų rinkų sąsajoms, ypatingą dėmesį skirdami laikotarpiui iki karo Ukrainoje ir jo metu. Jų tyrimas suteikė įžvalgų apie tai, kaip žalieji finansai reaguoja į pasaulio nestabilumą, ir pabrėžė galimą jų vaidmenį sprendžiant tokius iššūkius. Mokslininkai iš Latvijos K. Ketners ir A. Jarockis (Latvija) pristatė veiklos biudžeto formavimo Latvijoje įžvalgas. Jų tyrimai išryškino jos, kaip pagrįstų sprendimų priėmimo įrankio, potencialą, derinant fiskalinę politiką su tvarumo tikslais. Kituose pranešimuose buvo nagrinėjami kritiniai klausimai, tokie kaip akcijų rinkos reakcija į pranešimus apie žaliąsias obligacijas Šiaurės šalyse, novatoriškas požiūris į finansines paslaugas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų vertinimas per tvarumo objektyvą ir modeliai, leidžiantys diagnozuoti finansinius sunkumus prekybos įmonėse. Ši gyva sesija pabrėžė esminį verslo finansų vaidmenį sprendžiant sudėtingus pasaulinius iššūkius ir pabrėžė naujoves bei tvarumą finansinėje praktikoje.

Antrojoje konferencijos sesijoje, Apskaita ir finansai, buvo pristatyti įvairūs moksliniai tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant novatoriškų metodų ir tvarios apskaitos ir audito praktikos integravimui. R. Klimaitienė su bendraautoriais (Lietuva) tyrė laiku grįstos veiklos (angl. time-driven activity-based, TDABC) kaštų skaičiavimo sistemos potencialą apskaitos paslaugų įmonėse. Jų tyrimas parodė, kad sistema gali pagerinti išlaidų tikslumą, racionalizuoti procesus ir padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą profesionalioje apskaitos aplinkoje. S. Kostova (Bulgarija) skaitė įžvalgų pranešimą apie audito vaidmenį skatinant tvarumą verslo procesuose. Ji pabrėžė, kaip tvirtos audito sistemos gali sustiprinti skaidrumą, valdymą ir ilgalaikį organizacijos tvarumą. E. Besusparienė ir M. Bielskienė (Lietuva) nagrinėjo, kaip apskaitos ir mokesčių aplinka daro įtaką Lietuvos tarptautinei prekybai. Jų išvadose pabrėžiama reguliavimo sistemos pritaikymo svarba siekiant padidinti prekybos konkurencingumą ir skatinti tarpvalstybinį ekonominį bendradarbiavimą. Kiti sesijos pranešimai apėmė įvairiausias temas – nuo besivystančių elektroninės prekybos apskaitos ir skaitmeninės transformacijos profesijoje iššūkių iki viešųjų finansų tendencijų ir žemės ūkio verslo tvarumo. Apibendrinant, šios diskusijos atspindėjo dinamišką apskaitos ir audito kraštovaizdį ir pabrėžė esminį šios profesijos vaidmenį sprendžiant šiandienos iššūkius ir siekiant tvarumo tikslų.

Trečiojoje konferencijos sesijoje, Įmonių valdymas, buvo pristatyti įvairūs tvarumo ir finansinės praktikos tyrimai. Š. Leitonienė ir A. Vaivadienė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva) išanalizavo Lietuvos nevyriausybinių organizacijų svetaines, pabrėždamos stipriąsias prieinamumo puses ir esančias finansinio skaidrumo spragas. Autorės siūlo taikyti jų sukurtą skaitmeninės atskaitomybės indeksą, leidžiantį sistemiškai įvertinti NVO skaitmeninės atskaitomybės lygį. D. Juočiūnienė, V. Aleknevičienė ir D. Zinkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) ištyrė ĮSA ataskaitas Baltijos šalių akcinėse bendrovėse ir nustatė, kad tik pusė atskleidžia standartus, o GRI yra populiariausias. Didesnės sunkiosios pramonės įmonės savo ataskaitas derina su investuotojų ir visuomenės lūkesčiais. S. Petrova (D. A. Tsenovo ekonomikos akademija, Bulgarija) nagrinėjo mažmeninės rinkodaros vaidmenį skatinant tvarų vartojimą, parodydama, kad didesnį vaisių ir daržovių pirkimą skatina vartotojų įsitraukimas. M. Nurmet, P. Sander ir M. Kantšukov (Tartu universitetas, Estija) įvertino Estijos 2018 m. Nors sumažintas pelno paskirstymo mokesčio tarifas paveikė kai kurių įmonių dividendų politiką, bendras poveikis buvo nedidelis.

Konferencijos metu gvildentos temos dar kartą patvirtino, jog tvarumo ir skaitmeninimo klausimai tampa vis svarbesni tiek verslo, tiek akademinei bendruomenei. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už vertingą indėlį į diskusijas ir tikimės toliau nagrinėti šias esmines temas kitoje konferencijoje 2026 m.

Skoniai ir vaizdai: Kūrybinė diena su mokiniais! „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Šiose maisto kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo mokiniai iš Kėdainių r. Josvainių gimnazijos (10 ir 12 klasė) bei Kauno Palemono gimnazijos (9 klasė). Kulinarines dirbtuves vedė studijų programos Maisto kokybė ir sauga dėstytoja doc. dr. Dovilė Levickienė ir 3-čio kurso studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė. Maisto kūrybinėse dirbtuvėse netrūko nei teorijos, nei praktikos – viskas sukosi apie funkcionalų maistą ir kūrybingą makaronų gamybą! ‍

✋Mokiniai išmoko:
Pirmiausia mokiniai susipažino su funkcionaliojo maisto sąvoka ir naudomis. Jie sužinojo, kaip net mažos sudedamosios dalys gali pakeisti maisto maistinę vertę ir vizualinį patrauklumą.

✋ Praktinis gaminimas – kūrybos erdvė:

Mokiniai rankomis maišė tešlą, kuri buvo praturtinta liofilizuotais šilkmedžio lapų milteliais, liofilizuotais burokėlių milteliais, džiovintomis morkų išspaudomis bei džiovintomis šaltalankių išspaudomis.

Pasigaminę makaronus rankiniu – mechaniniu būdu, moksleiviai turėjo galimybę ir išbandyti automatinį makaronų gaminimo būdą – tačiau šį kartą makaronai buvo praturtinti morkų sultimis, kurios suteikė makaronams ryškiai oranžinę spalvą!

✋Skonių įvertinimas:

Po gamybos mokinių laukė degustacija. Jie analizavo savo sukurtus makaronus pagal skonį, tekstūrą, spalvą ir aromatą, o tai leido geriau suprasti, kaip svarbu kokybiškai parinkti ingredientus ir laikytis gamybos technologijos.

✋Šios dirbtuvės – tai daugiau nei tik mokymasis. Tai praktika, kur susitinka kūryba, bendradarbiavimas ir smalsumas.
Mokiniai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su įkvėpimu kurti, mokytis bei atrasti dar neišbandytus profesijų ir kūrybos kelius.

Džiaugiamės galėję prisidėti prie jų kelionės ir jau laukiame kitų susitikimų!

Aukšti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslo pasiekimai leidžia atliepti lūkestį žemės ūkiui veikti santarvėje su gamta ir technologijomis

Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių Lietuvos agrosektoriaus raidą ir vis spartesnius inovacijų diegimo šiame sektoriuje tempus, išskirtinio dėmesio nusipelno šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininčios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas. Šio fakulteto absolventai buvo tie lyderiai, kurie šaliai atkūrus nepriklausomybę pirmieji ryžosi savarankiškai ūkininkauti, kūrė agroverslus, tapo vakarietiškomis nuostatomis grindžiamos žemės ūkio politikos formuotojais. Remdami savąją Alma Mater jos socialiniai partneriai įsteigė pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, organizavo inžinerijos klasių tinklo šalies moksleiviams sukūrimą. Akademinį kelią pasirinkę absolventai ir šiuo metu rengia specialistus pagal aktualias inžinerijos krypties studijų programas bei moksliniu produktyvumu pirmaudami šalyje garsina fakulteto vardą tarptautinėje mokslo erdvėje.

Istorija ne lepino, o grūdino

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis akademikų skaičiumi – šiuo metu jame darbuojasi trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o ką tik pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė doc. dr. Vilma Naujokienė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Po Akademijoje įvykusio dviejų iki 2021 m. veikusių inžinerijos krypties fakultetų sujungimo mūsų kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat šiuo metu turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja per 40 fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Mūsų fakultete itin produktyviai dirba ir doktorantai, kurių didžioji dauguma papildo mūsų komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

Pašnekovas primena, kad inžinerijos mokslų pradžia Akademijoje laikytini 1928 m., kuomet Dotnuvoje veikusioje žemės ūkio specialistų kalvėje buvo įsteigta Žemės ūkio inžinerijos katedra. Į fakulteto lygmenį ji iškilo pirmaisiais pokario metais – 1946-aisiais, kai buvo įsteigtas Inžinerijos mokslų fakultetas. Netrukus, augant aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikiui, jis buvo išskaidytas netgi į tris fakultetus – Melioracijos, Žemėtvarkos ir Žemės ūkio mechanizacijos.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Įvairiais laikotarpiais šių trijų fakultetų veiklų intensyvumas svyravo, priklausomai nuo kitusio ekonominio ir politinio konteksto. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1994 m. buvo nutarta inžinerines veiklas Akademijoje plėtoti dviejuose fakultetuose, o Akademijai susijungus su VDU, nuo 2021 m. inžinerijos krypties mokslas ir studijos sutelkti viename Inžinerijos fakultete. Iš tiesų apie tai pasvarstydavome ir anksčiau, tačiau galutinį sprendimą nulėmė susiklosčiusios neišvengiamos aplinkybės. Inžinerijos krypties studijos yra vienos sunkiausių. Ir pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Akademijos inžinerijos krypties programoms ypač skaudų smūgį sudavė 2009-ųjų aukštojo mokslo reforma, kuomet valstybiniams universitetams buvo pritaikytas laisvosios rinkos modelis ir abiturientai patys pradėjo spręsti, kur jiems neštis valstybės skiriamą studijų finansavimo krepšelį. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas, įtakojančias fakulteto veiklą, komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„Prie bendruomenės, kurią sudaro Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Vandens inžinerijos, Žemėtvarkos ir geomatikos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrų darbuotojai bei aktyvumu garsėjantys mūsų socialiniai partneriai, telkimo svariai prisideda naujai suburta Inžinerijos fakulteto taryba. Jos nariai – abiejų iki 2021 m. veikusių fakultetų, taip pat socialinių partnerių bei studentų atstovai. Tapdamas Tarybos pirmininku jaučiau nerimą, kaip sėkmingai seksis dirbti su dviem į naują struktūrą sujungtiems kolektyvams, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad Inžinerijos fakultete nėra dviejų kolektyvų – esame viena, darbšti, kūrybinga, diskutuojanti ir mokanti rasti geriausius sprendimus bendruomenė“, – reziumuoja prof. dr. A. Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Išskirtines programas kuria, dėsto ir studijuoja išskirtinė bendruomenė

„Į Akademijos antrąjį veiklos šimtmetį žengiame su aiškia Inžinerijos fakulteto ateities vizija. Turime ambicijų būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Pasak dekano, Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis ne tik įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje, bet svarbiausia – savo kūrybinga bendruomene, gebančia generuoti naujas mokslo idėjas ir jas įgyvendinti.

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Dar šių metų pabaigoje startuos nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa, kurioje inžinerija sujungiama su informatika, suteikia galimybes įgyti ateities darbo rinkai itin svarbias kompetencijas – gebėjimą biologinėse sistemose (gyvoje gamtoje) diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei efektyviai įdarbinti robotus. Pernai atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Universiteto Senato tvirtinimui esame pateikę ir dar vieną naujai sukurtą programą – Vandens inžinerija. Nuo ateinančių metų startuos antrosios pakopos programa anglų kalba „Akvamatika“, parengta kartu su Lenkijos, Silezijos universitetu. Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Pasak pašnekovo, fakultetas šiuo metu yra identifikavęs ir stipriąsias, ir silpnąsias savo veiklos grandis ir kryptingai žengia strateginių tikslų link. Šie tikslai – būti vis labiau tarptautiškam bei stipriam ypač aplinkos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos kryptyse.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – pozityvias fakulteto nuotaikas komentuoja doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, aplinkos inžinerijos kryptyje fakulteto mokslininkų darbo rezultatai yra ypač geri. Tai patvirtina tiek išoriniai ekspertiniai, tiek institucijos vidaus vertinimai.

„Prieš porą metų vykstant palyginamajam vertinimui užsienio ekspertai mūsų tarptautinius pasiekimus aplinkos inžinerijos mokslo kryptyje įvertino ketvertu, mechanikos inžinerijos kryptyje – trejetu, todėl esame numatę strategiją, kaip ateityje dar sustiprinsime ir pastarąją kryptį“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis, atkreipiantis dėmesį, kad į aukščiausią balą, t.y. penketą, gali pretenduoti tik pasaulio mastu lyderiaujantys universitetai. Ypač džiugina ir ką tik LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias.

„Kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. O jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, šiemet buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Akademiko žodžiais, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį į džiuginančius pastarųjų metų Inžinerijos fakulteto rezultatus dalyvaujant projektinėje veikloje – teikiama vis daugiau paraiškų bei laimimas finansavimas tyrimams atlikti vis didesniame skaičiuje nacionalinių ir tarptautinių mokslo konkursų. Tai tarptautinių „Horizon“, LIFE programų projektai, taip pat LMT, Inovacijų agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų inicijuoti projektai bei projektai, įgyvendinami kartu su Lietuvos ūkio subjektais.

„Fakultete turime dirbančių kolegų – žinomų mokslininkų užsieniečių iš Belgijos, Turkijos, Ukrainos universitetų. Jų dalyvavimas taip pat prisideda prie bendros sėkmės“, – aukštų mokslo rezultatų kontekstą komentuoja Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose.

Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle pirmiausia tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų–naudos efektas. Jei jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prioritetinis tikslas naujajame Akademijos šimtmetyje – lyderystė pasirinktame kelyje

Šiais metais veiklos 100-metį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) nuo pat savo veiklos pradžios dėmesį skyrė žemės ūkio ekonomikai, verslo vadybai, apskaitai, statistikai, teisei. Tad simboliška, jog iš šių ištakų išaugusio Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano kabinetą šiandien puošia burlaivio maketas, nes burlaivis iš tiesų puikiai iliustruoja paties Bioekonomikos plėtros fakulteto tapatybę – visada turėti aiškią kryptį ir gebėti reaguoti į naujus palankius vėjus.

Bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui

„Kur ir ką studijuoti baigus mokyklą, man klausimų nekilo, nes namuose turėjau geriausią pasaulyje nuomonės formuotoją – savo mamą, baigusią studijas Akademijoje, tuomečiame Ekonomikos fakultete. Jonavoje, kur gyvenome, mama vienu metu sugebėjo dirbti keliose įmonėse, o su ja kaip kompetentinga apskaitos ir finansų specialiste konsultuodavosi net kolegos, dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tad akivaizdu, kad mama studijų metais įgijo labai tvirtus žinių pagrindus ir pats norėjau siekti to paties“, – teigia moksleiviams skirtuose profesinio orientavimo projektuose aktyviai dalyvaujantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ambasadorius, VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža.

Magistrantūros studijoms Žemės ūkio verslo vadybos programą vėliau pasirinkęs pašnekovas pastebi, kad darbinėje veikloje naudingos visos studijuojant įgytos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs ir į gyvenimą išsinešti vertybiniai dalykai.

„Akademijos bendruomenės nariu žmogus tampa visam gyvenimui. VDU ŽŪA studijų baigimo diplomas yra vizitinė kortelė, kad žmogumi galima pasitikėti, kad jis yra savo srities profesionalas“, – kalba pašnekovas, pastebintis, kad didelis fakulteto privalumas yra tai, jog jis aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais – baigdami studijas absolventai būna susipažinę su daugelio agroverslo įmonių veiklos specifika ir į darbo rinką įsilieja pasitikėdami savo jėgomis.

„VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas unikalus tuo, kad turi savo išskirtinę kryptį ir ekonomikos, verslo vadybos dėsnių, logistikos bei kitų dalykų moko žvelgdamas per agrosektoriaus prizmę. Ir nors šiuolaikinis agrosektorius labai platus, Akademiją baigę specialistai supranta, kaip jame vyksta visi procesai. Tai leidžia šiems procesams daryti įtaką, kad jie vyktų dar sklandžiau. Viso agrosektoriaus niuansų išmanymas yra didelis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas baigusių specialistų pranašumas, palyginti su kitus universitetus baigusiais darbuotojais. Matau dideles šio fakulteto ateities perspektyvas, ypač išnaudojant savo tarptautiškumo ir tarpdiscipliniškumo potencialą – į bendras komandas jungiantis skirtingų tautybių studentams ir skirtingų sričių mokslininkams“, – reziumuoja S. Rukuiža.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža

Aukštą studijų kokybę atspindi absolventų paklausa darbo rinkoje

Tuometis Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organizavimo fakultetas, kuriame pradėti rengti agronomai ekonomistai, Akademijoje įsteigtas dar 1948 m. Per veiklos dešimtmečius jam teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį bei įveikti daugybę iššūkių. Fakultetas ne kartą keitė ir pavadinimą.

Įžvalgomis apie dabartinio VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto išskirtinumą bei ateities perspektyvas paprašyti pasidalyti prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais, ir dabartinis dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigia, kad fakulteto pavadinimu stengiamasi atskleisti veiklos esmę. O ši veikla – tai siekis būti dinamiškiems, išlikti ištikimiems bioekonomikos ir agrosektoriaus krypčiai bei suteikti savo studentams darbo rinkoje reikalingų žinių ir gebėjimų.

Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, Akademijoje įgyti žinių pagrindai fakulteto absolventams vėliau leidžia sėkmingai vystyti nuosavus verslus, tapti įmonių ar jų padalinių vadovais, eiti atsakingas pareigas viešajame sektoriuje, konsultavimo įstaigose, komerciniuose bankuose. Ir tai yra objektyviausias rodiklis, atskleidžiantis aukštai išsikeltą studijų kokybės kartelę.

„Mūsų studijų programų kokybę patvirtina ir Studijų kokybės vertinimo centro periodiškai atliekami studijų programų išoriniai vertinimai, kuriuose dalyvauja tarptautiniai ekspertai. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ekspertai fakulteto vykdomą programą būtų įvertinę neigiamai. Tai pavyksta ne kiekvienam universitetui“, – dėmesį atkreipia prof. dr. B. Vaznonis. Pašnekovas pastebi, kad darbdaviai naujų darbuotojų dažnai ieško jau tarp fakulteto studentų, nes beveik visi absolventai būna sėkmingai įsidarbinę dar netgi nebaigę studijų.

Didžiausia vertybė – susitelkusi ir gebanti operatyviai persiorientuoti bendruomenė

Prof. dr. N. Stončiuvienė atvira: dekanavimo laikotarpis nebuvo lengvas, nes daug pokyčių tuo metu vyko ir pačioje Akademijoje, ir šalies aukštojo mokslo politikoje, 2009-aisiais į universitetus perkėlusioje laisvosios rinkos dėsnius, patiems abiturientams leidžiant nuspręsti, kiek ir kokių specialistų šalis turės ateityje.

„Tačiau gerai tai, kad pačiame fakulteto viduje turėjome ateities kryptį. Ją buvo nubrėžęs ankstesnysis dekanas prof. dr. Jonas Čaplikas, daug dėmesio skyręs fakulteto vidinės struktūros pertvarkai, studijų procesų tobulinimui, mokslinių tyrimų plėtrai ir jų rezultatų sklaidai. Bene didžiausiu savo pačios indėliu stiprinant fakultetą laikyčiau doktorantūros teisės pagal naujus reikalavimus susigrąžinimą ir, be abejo, bendruomenės telkimą fakulteto įsibėgėjimui“, – prisimena prof. dr. N. Stončiuvienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais

Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovų nuomonė šiandien vienareikšmė: didžiausia vertybė buvo ir yra susitelkusi bendruomenė, kurioje žmonių santykiai grindžiami kolegiškumu, nuoširdumu, o sprendimų ieškoma diskutuojant.

Taip elgtasi ir 2017-aisiais keičiant fakulteto pavadinimą, ir inicijuojant naujas studijų programas ar naujas tyrimų kryptis. Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, šilti santykiai fakultete vyrauja tiek darbuotojams bendraujant tarpusavyje, tiek ir su studentais, nes studentas niekada neturi bijoti dėstytojų klausti rūpimų dalykų ir su jais atvirai diskutuoti.

Prof. dr. B. Vaznonis, kuriam doktorantūroje teko mokytis kitame šalies universitete, su šypsena pasakoja, kad dėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto liberalizmo tradicijos visiems bendrauti kaip lygiems, svetur pateko ir į ne itin malonią situaciją. „Nuo pat studijų mūsų fakultete pirmųjų kursų buvau įpratęs, kad su studentais bendraujama kaip su lygiaverčiais kolegomis. Galvojau, kad taip yra visur. Deja, klydau ir buvau labai greitai pastatytas į vietą“, – prisimena prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovai įsitikinę, kad būtent ne „kumščio politika“, o laisvė diskutuoti, rinktis dominančias tyrimų kryptis ir veda į priekį fakultetą, kuriam būdinga ir dar viena išskirtinė savybė – gebėjimas operatyviai persiorientuoti ir žengti koja kojon su į naują sritį neriančiais iškiliausiais savo mokslininkais.

Veiklos variklis ir vizitinė kortelė – dėmesys bioekonomikai

„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje vis daugiau dėmesio pradėjus skirti aplinkosaugai, klimato krizės mažinimo problemų sprendimui, atsinaujinančių išteklių potencialo panaudojimo didinimui, taip pat žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai, fakulteto mokslininkų dėka šiandien šalyje esame šios srities tyrimų lyderiai. 2017 m. mūsų fakulteto prof. dr. Vlados Vitunskienės vadovaujama ekspertų grupė Ūkio ministerijos (šiuo metu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) užsakymu atliko išsamią Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Šis įdirbis nulėmė sėkmingą įsitraukimą į kitus nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus šia tematika. 2019 m. daugiausia prof. dr. V. Vitunskienės pastangomis laimėjome Žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą Lietuvos bioekonomikos strateginėms nuostatoms parengti, 2019–2022 metais buvo vykdomas „Horizon 2020“ projektas „Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Šiuo metu kartu su daugelio Europos valstybių mokslininkais pradėtas įgyvendinti „Horizon Europe“ projektas „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“, skirtas žiedinės bioekonomikos potencialui Europos kaimo vietovėse panaudoti“, – pasakoja VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad bioekonomikos srities tyrimai glaudžiai siejasi ir su kitų krypčių fakulteto mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais, visų pirma – kaimo plėtros problematika, nes bioekonomikos vystymasis skatina regionų ir kaimiškųjų vietovių gyvybingumą. Todėl išsikeltas tikslas kurti inovacijas, kurios skatintų kaime vystyti tradicinius bei alternatyvius verslus.

„Prioritetinį dėmesį skiriame bioekonomikos verslo organizacijų vystymui, gvildename ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio organizacijų vadybos problemas. Mūsų mokslininkų dėmesio lauke – ir kaimiškųjų vietovių integruotas vystymasis. Aktualūs kaimo plėtros klausimai fakultete nagrinėjami jau daug metų, tad sukaupta patirtis leidžia mūsų mokslininkams operatyviai reaguoti į aktualijas. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys telkiamas į vietos maisto sistemų ir sumaniųjų kaimų valdymo sistemų kūrimą“, – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinių tyrimų kryptis komentuoja dekanas prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Studijos, atliepiančios darbdavių ir valstybės poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete šiuo metu vykdomos 9 studijų programos – 3 bakalauro ir 6 magistrantūros. Dalis jų tęsia ilgametę fakulteto tradiciją, tai – programos Apskaita ir finansai, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba, Kaimo plėtros organizavimas, dalis – naujos, sukurtos atliepiant verslo ir viešojo sektoriaus darbdavių poreikius. Tai programos Logistika ir prekyba, Verslo logistika, Muitinės procesų valdymas, Tvaraus bioverslo vadyba. Pastaroji programa unikali, absolventams teiksianti daug galimybių.

„Rengti tokio pobūdžio vadybos krypties programą labiausiai paskatino darbo rinkoje dėl Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo atsirandantis tvarumo vadybininkų, kurie padėtų įmonės veikloje integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, padėtų kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikytųsi aplinkosauginių teisės aktų (taip apsaugant nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo), poreikis“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

„Džiugu, kad fakultetas 2012 m. sugebėjo taip operatyviai reaguoti į šalyje kilusią logistikos specialistų poreikio bangą ir sukūrė į jų rengimą orientuotą studijų programą. Ir dabar logistikos programos – vienos populiariausių Akademijoje. Sėkmingai plėtojami ir šios krypties mokslo tyrimai, dėstytojais tapo doktorantūros studijų absolventai. Į studijų procesą aktyviai įsijungė ne tik logistikos, bet ir informacinių sistemų, taip reikalingų logistikos versle, profesionalai“, – pasakoja pašnekovas.

Fakulteto vadovų įsitikinimu, be glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, lyderiaujančiomis šalies verslo įmonėmis, šiuolaikišką, sklandų studijų procesą būtų sunku užtikrinti. Ši partnerystė skatina nuolat ieškoti aktualių, darbo rinkoje perspektyvių studijų krypčių.

Pašnekovai pastebi, kad fakulteto identiteto būtų neįmanoma įsivaizduoti ir be aktyvios konsultavimo veiklos. Šiuo metu Akademija yra vienas svarbiausių mokslo inovacijų sklaidos centrų šalyje. Viso to pradžia – ūkininkų konsultavimas jiems aktualiais klausimais, fakultete prasidėjęs vos šaliai atkūrus nepriklausomybę. Ir iki šiol tebevyksta ūkininkų ir kitų ūkio subjektų konsultacijos apskaitos ir finansų aktualijų, verslo mokesčių, projektų rengimo, ūkių veiklos ekonominis vertinimo klausimais. „Lietuvoje turbūt nėra miestelio ar vietovės, kur pati nebūčiau nuvykusi į žemdirbių mokymus“, – kalba prof. dr. N. Stončiuvienė, skaičiuojanti, kad į konsultavimo veiklą buvo ir yra įsitraukę apie pusė fakulteto žmonių.

Į lyderystę veda tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas

Svarbus sprendimas, iškėlęs Bioekonomikos plėtros fakultetą į naują lygmenį – tarptautinių studijų organizavimas. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano prof. dr. B. Vaznonio pastebėjimu, šiandien fakultetas yra tarptautiškiausias tarp visų VDU fakultetų.

„Penkias iš devynių savo programų vykdome ir anglų kalba. Pas mus studijuoja 620 studentų, 220 jų – užsienio valstybių piliečiai. Dar keliasdešimt mokosi atvykę pagal ERASMUS+ studijų mainų programą. Sąlygas studijuoti esame sudarę ir 72 Ukrainos jaunuoliams“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, kad studijų užsieniečiams organizavimas – tik dalis fakulteto tarptautiškumo visumos.

„Esame vieni lyderių VDU publikacijų skaičiumi mokslo leidiniuose su citavimo indeksu. Mūsų proveržis moksle pastaraisiais metais akivaizdus ir tą lemia tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas. Mūsų žmonės vis aktyviau įsitraukia į tarpdisciplininius tyrimus, kuriems Akademijos erdvė labai palanki“, – reziumuoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, Akademija turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių – aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų, – su kuriais bendradarbiaujama, o įvairius tarptautinius projektus, tarp kurių aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, Bioekonomikos plėtros fakultetas skaičiuoja dešimtimis.

Paprašyti pasidalyti savo įžvalgomis apie fakulteto ateitį, prof. dr. N. Stončiuvienė ir prof. dr. B. Vaznonis teigia, kad Bioekonomikos plėtros fakultetas yra teisingame kelyje, tik norėtųsi, kad šiuo keliu drauge žengtų daugiau ambicingo jaunimo, siekiančio save atrasti ir įprasminti perspektyvioje bioekonomikos vystymo srityje, sprendžiančioje ne tik tvaraus išteklių naudojimo, taršos mažinimo, bet ir globalias klimato kaitos problemas.

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.