Labas, studente! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!
Kviečiame jungtis ir žengti pirmus žingsnius universitete drauge, VDU įvadinėje savaitėje! Pradėkime kelionę link jaudinančios ateities užtikrintai, su parama ir naujais draugais.
Rugpjūčio 25 d. 13.00-14.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:
Agronomijos fakultetas (studjų programos Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas): Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
Bioekonomikos plėtros fakultetas (studijų programos Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba): Universiteto g.10, 420 aud., Akademija, Kauno r.
Inžinerijos fakultetas (studijų programos Tvarioji inžinerija, Žemės ūkio ir mechanikos inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas): Studentų g. 15, 201 aud., Akademija, Kauno r.
Miškų ir ekologijos fakultetas (studijų programos Miškininkystė, Taikomoji ekologija): Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.
Visą reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali ČIA.
VDU ŽŪA bakalauro studijos 2025: papildomas priėmimas
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 19 d. 15 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo papildomas priėmimo etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 22 dieną iki 9 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 24 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 22 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos.
Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:
VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:
Ištęstinės ir nuotolinės studijos – daugiau galimybių dirbantiems ar gyvenantiems užsienyje
VDU ŽŪA suteikia daug galimybių studijuoti dirbantiems asmenims – siūlomos nuotolinės ar vykdomos mišriu nuotoliniu būdu ir ištęstinės studijų programos. Universitete stojantieji gali rinktis nuotolines bakalauro studijas – Apskaita ir finansai ir Logistika ir prekyba. Visose nuotolinėse studijose studijuojantys asmenys pasitelkus informacines, komunikacines bei ryšio technologijas nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagą, bendrauti ir bendradarbiauti su kursiokais, atlikti užduotis, gauti grįžtamąjį ryšį iš dėstytojo bei atsiskaityti už studijų rezultatus.
Papildoma galimybė stojantiesiems - antroji konkursinė eilė
Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.
Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
yra baigę trumposios pakopos studijas;
atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
yra ne vyresnis kaip 25-erių metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.
Artes liberales studijų stipendija
Artes liberales studijų stipendija skiriama už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU. Šiais metais Studijų prorektorės iniciatyva įsteigiama Artes liberales studijų stipendija, kurios dydis sieks net 3000 eurų. Norint pretenduoti į šią stipendiją pretendentai el. p. vdu@vdu.lt nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. turi atsiųsti:
motyvacinį laišką, kuriame aiškiai išdėstyta, kodėl yra verta(s) gauti Artes liberales stipendiją;
vertinamų pasiekimų, iniciatyvos ar projekto dokumentaciją (aprašymą, vaizdo įrašus, nuotraukas, publikacijos žiniasklaidoje ar kitą viešai prieinamą informaciją);
savo kontaktinius duomenis.
Turint klausimų galite kreiptis vdu@vdu.lt.
VDU studijų fondas – stipendijos studijų kainai padengti
Nuo 2021/22 mokslo metų VDU įsteigė studijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti ir 2025 m. į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems ir geriausius konkursinius balus turintiems pirmakursiams skirs studijų stipendiją studijų kainai padengti. Pirmakursiai, sutarčių pasirašymo metu, turės galimybę teikti paraišką fondo stipendijai gauti, kuri yra skiriama visam studijų laikotarpiui studijų kainai padengti.
VDU Studijų stipendijų fondas talentams ugdyti
Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas prisidėti prie talentų ugdymo, įsteigė VDU studijų stipendijų fondą, skirtą aukščiausiais mokymosi rezultatais baigusiems šalies abiturientams, sudarant sąlygas studijuoti ir siekti papildomų žinių. Stipendijos dydis siekia iki 1000 eurų ir gali būti skiriamas išlaikiusiems valstybinius egzaminus 100 balų arba, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 9 balai ar ne žemesnis nei 9,5 balo (studijų programose, kuriose yra stojamasis egzaminas – Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas, Mokomojo dalyko pedagogikos meninio ugdymo kryptis (specializacijos: dailė, muzika, šokis ir teatras), Katalikų teologija, Religijos pedagogika). Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8,5, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 500 eurų. Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 250 eurų. Stipendiją gali gauti įstoję į valstybės finansuojamas studijas ir Vytauto Didžiojo universitetą pasirinkę pirmu prioritetu.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su verslo mecenatais įsteigė stipendijas, kurios skirtos motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas planuojantiems Vytauto Didžiojo universitete. Tai puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus. Išdrįsk svajoti – o mes padėsime Tavo svajones įgyvendinti. Ši iniciatyva skirta moksleiviams, svajojantiems studijuoti pasirinktose studijose ir jau dabar norintiems būti užtikrintais, kad jų tikslus gali padėti įgyvendinti Universitetas ar socialiniai partneriai.
Būsimiems žemės ūkio specialistams – 150–250 eurų mėnesinės, 150–2500 eurų vienkartinės stipendijos
Atsižvelgiant į tai, kad VDU Žemės ūkio absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis.
LR Žemės ūkio ministerija 150-250 eurų mėnesines stipendijas (priklausomai nuo studijuojamų metų) skirs įstojusiems į šių programų valstybės finansuojamas vietas: Tvarioji inžinerija, Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Žemės ūkio mechanikos inžinerija. Stipendijos mokamos visą studijų laikotarpį.
13 į VDU miškininkystės studijų programos valstybės finansuojamas vietas įstojusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – po 250 eurų per mėnesį. Lėšas tikslinėms stipendijoms skyrė LR Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją. Stipendijos skiriamos 2025-2026 studijų metams.
Su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams paramą taip pat teikia VDU Žemės ūkio akademijos partneriai ir mecenatai. Mecenatai ir partneriai įsteigę vienkartines ir mėnesines stipendijas siekiančias nuo 150 eurų iki 3000 eurų.
Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” 1000 eurų stipendijos jauniesiems talentams
VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.
Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2025 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose).
Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:
Konkursinio balo nesiekiantiems, bet motyvuotiems jaunuoliams – parengiamosios studijos
VDU Žemės ūkio akademija palaiko aukštojo mokslo kartelę ir mažiausią konkursinį balą (2025 m. priėmime nustatytas minimalus konkursinis balas bus paselbtas artmiausiu metu) stojant į universitetus, kurį turi pasiekti visi būsimi studentai. Tačiau būdama atsakinga mokslo institucija, imasi inciatyvos padėti pasiruošti motyvuotiems studentams tą kartelę peržengti.
Motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2024 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas, kurias iki 100 proc. finansuoja Universitetas ir verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienerius parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat klausysis pasirinktos studijų programos ir bendruosius universitetinius dalykus. Ateinančiais mokslo metais sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir pradėjus studijas Akademijoje, išklausyti dalykai būtų įskaitomi ir studijos tęstųsi jau antrame kurse. Studijų metu sudaromos sąlygos lankytis agrosektoriaus įmonėse ir su šia sritimi susipažinti teoriškai bei praktiškai.
Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:
Kitos finansavimo galimybės įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas
Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi galimybes pasinaudoti valstybės remiamomis studijų paskolomis, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos – studijų paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti tik baigus studijas, o paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo. Daugiau informacijos: https://vsf.lrv.lt/lt/studentams/vrpaskolos
Taip pat kiekvienų metų pabaigoje už studijas mokantys asmenys turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. nuo sumokėto studijų mokesčio. O paskolą studijoms imantys asmenys gali susigrąžinti iki 20 proc. įmokos. Jei besimokantis asmuo negali pasinaudoti lengvata, tai už studijas sumokėtas įmokas gali atimti ir jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, ir (ar) sutuoktinis. Daugiau informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje.
Platesnės studijų galimybės
Universitetas visiems studentams siūlo savo pagrindines studijas papildyti įvairiomis suteikiamomis galimybėmis.
Įstojus į VDU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus suteikta galimybė nemokamai studijuoti bet kurioje kitoje universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų gretutinėje programoje. Taip pat, čia rasi individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą (kiekvieną semestrą net 30 skirtingų kalbų), Verslumo akademijos „Minded VDU“ verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.
Studentams siūlomos veiklos ir galimybės apima ne tik studijas ir mokslą. Visi studentai kviečiami nemokamai lankytis VDU Sporto centro salėse ir treniruotėse, įsilieti į čempioniškas universiteto komandas ar individualias sporto šakas. Taip pat, VDU veikia ir Menų centras, kuris siūlo studentams prisijungti prie skirtingų kolektyvų – nuo skirtingų chorų iki šokio grupių.
Visus, pakviestuosius studijuoti bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kviečiame susipažinti su svarbia informacija apie studijų sutarties pasirašymą.
VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.
Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.
Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.
Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.
„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems
VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.
Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.
Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.
„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas
Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai
VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.
„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pirmą kartą Lietuvoje organizuotose kombainų varžytuvėse demonstruotos plieninių galiūnų galimybės
Liepos 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mokomojo ūkio laukai tapo modernių agrotechnologijų spiečiumi: pirmą kartą Lietuvoje organizuotose kombainų varžytuvėse keturios agroverslo įmonės demonstravo tikrus laukų galiūnus – modernius kombainus. Unikalus renginys pritraukė būrį žemės ūkio profesionalų, technikos entuziastų ir šeimų, norinčių iš arti pamatyti, kuo šiandien gyvena modernus ir dinamiškas agrosektorius.
Plieniniai galiūnai susitiko ten, kur laukė derlius
Šviečiamojo atviro ūkio renginio rytą smalsuolių akį Akademijoje traukė keturių VDU ŽŪA mecenatų kombainus – UAB „DOJUS agro“ kombainas „John Deere S7 900“, AB „East West Agro“ kombainas „Massey Ferguson IDEAL 9T“, AB „Lytagra“ kombainas „New Holland CR9.90“ ir UAB „Baltic Agro Machinery“ kombainas „CLAAS LEXION 8700 TT“.
LR Žemės ūkio ministerijos viceministras dr. Arūnas Rutkauskas, sveikindamas renginio dalyvius ir svečius, teigė, kad VDU Žemės ūkio akademija, pirmą kartą Lietuvoje surengusi kombainų varžytuves, prisiima lyderės pozicijas ir kitose srityse: organizuojant įvairius kitus renginius, kuriant ir taikant inovacijas. „Šiame renginyje galime pamatyti, kaip mokslas susilieja su praktika. Taip pat galime išvysti, kaip praktikai įvertina įmonių agregatų darbą“, – sakė viceministras ir VDU ŽŪA kanclerei prof. dr. Astridai Miceikienei bei Mokomojo ūkio direktoriui Viliui Venskutoniui ministro vardu įteikė atminimo dovanas.
„Lietuva visada turėjo savos duonos kąsnį: vienais laikotarpiais – mažiau skalsų, kitais – skalesnį, tačiau tai visada buvo savos duonos kąsnis. Kombainų varžytuvės, kuriose rungiasi VDU ŽŪA socialiniai partneriai, įrodo, kad Lietuva visada gali turėti kokybiškos duonos kąsnį ir visada gali būti apsirūpinusi savu maistu“, – sveikindama varžytuvių dalyvius sakė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Mokomojo ūkio direktorius V. Venskutonis džiaugėsi laukuose jėgas pasiryžusiomis išbandyti įmonėmis ir gausiu būriu žmonių, susirinkusių iš arti pamatyti, ką gali plieniniai galiūnai. „Akivaizdu – jums, kaip ir mums, rūpi žemės ūkio ateitis. Jūs esate šio unikalaus renginio liudininkai. Čia susijungia technologijos, praktika, vystoma mokslo ir verslo sinergija“, – kalbėjo Mokomojo ūkio direktorius.
Viename lauke – kombainų galimybės ir gamtos galia
Renginio metu gamta demonstravo savo galią – virš kombainų ne kartą telkiantis grėsmingiems debesims, keturių gamintojų kombainai Mokomojo ūkio laukuose realiomis sąlygomis demonstravo technologinį pažangumą, našumą bei inovacijų poveikį derliaus kiekybei ir kokybei. VDU ŽŪA Mokomojo ūkio kartu su Verslo ir socialinės partnerystės centru organizuotame renginyje varžytuvėms skirtas 30 ha žieminių kviečių laukas – išaugintas pagal VDU ŽŪA mokslininkų rekomendacijas, taikant pažangias auginimo technologijas.
Verslo ir socialinės partnerystės centro Partnerystės plėtros skyriaus ir klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovės dr. Skirmantės Balnytės-Rusės teigimu, Akademija nuosekliai stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir socialinių partnerių, o klasteris „Žaliasis intelektas“ tam suteikia aiškią struktūrą. Tai platforma, padedanti koordinuoti veiksmus, maksimaliai išnaudoti turimą intelektinį ir infrastruktūrinį potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės ūkyje.
Kombainų varžytuvėse penkių kamerų transliacija susirinkusiems leido iš arti stebėti kviečius dorojančių kombainų darbą – viskas buvo rodoma didžiajame ekrane. Žiūrovai galėjo matyti net tai, ką ekranuose mato patys kombainų operatoriai. Visą procesą komentavo įmonių ekspertai, pristatę kombainų technines savybes, inovacijas, technologinius sprendimus, kurie palengvina darbą, didina produktyvumą ir prisideda prie efektyvesnio derliaus nuėmimo.
Ekstremalios sąlygos kėlė iššūkius
Agroverslo įmonių kombainų darbą varžytuvėse vertino VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto ekspertų komanda, suformuota iš VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros atstovų. Vertinimo komisijai vadovavo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika. „Laukuose loveliai prie kombainų tvirtinti magnetais, kiti loveliai dėti šonuose – taip imti pavyzdžiai. Pavyzdžiai taip pat imti grūdų išpylimo į priekabą metu. Sektas ir grūdų išpylimo iš bunkerio į priekabą laikas ir pjovimo pradžios bei pabaigos laikas. Mokomojo ūkio darbuotojas varžytuvių metu buvo atsakingas už kuro sąnaudas – visi kombainai startavo pilnais kuro bakais. Baigus darbą bakai pripildyti ir taip skaičiuotos kuro sąnaudos“, – komentavo doc. dr. R. Domeika ir pridūrė, kad varžytuvėse dalyvavusių kombainų darbas iš viso vertintas pagal devynis kriterijus.
Inžinerijos fakulteto dekano teigimu, kombainų varžytuvės vyko išties ekstremaliomis sąlygomis. „Realybėje ūkininkai tokiomis sąlygomis tikrai nekultų – lauktų, kol pradžiūtų. Kombainai varžėsi tikrai neįprastomis sąlygomis, dalyviams tai buvo iššūkis“, – pridūrė komisijos primininkas.
Kombainų varžytuvių atomazga – šventiniai apdovanojimai: visos keturios agroverslo įmonės įvertintos už išskirtinumus tam tikrose kategorijose. UAB „Baltic Agro Machinery“ skirtas apdovanojimas už mažiausią priemaišų kiekį ir už mažiausius bendrus kūlimo nuostolius. UAB „DOJUS agro“ apdovanota už mažiausias kuro sąnaudas kuliant kviečius. AB „East West Agro“ skirtas apdovanojimas už geriausią kviečių susmulkinimą ir paskleidimą. AB „Lytagra“ apdovanota už trumpiausią ražienos aukštį – parametrą, kuris lemia didesnę kombaino apkrovą ir atskleidžia technikos pajėgumą dirbti intensyviomis sąlygomis. Tai svarbus rodiklis vertinant tiek našumą, tiek kombaino agregatų efektyvumą.
Renginys lankytojus stebino įtraukiančiomis pramogomis – smalsuolių laukė 360° video platforma, galimybė išbandyti rodeo bulių, krepšinio turnyrai ir proto mankšta, kurioje teisingi atsakymai įvertinti prizais. Renginį vedė aktorius Andrius Žiurauskas, kombainų varžytuves komentavo Telšių rajono savivaldybės, Upynos kaimo ūkininkas Žygimantas Skiotys, šventinę nuotaiką kūrė ir atlikėja Nijolė Pareigytė.
Šiandien agrosektoriuje – sprendimai, kuriantys modernų ir tvarų rytojų
„Tai ypač svarbi diena mūsų jaunimui – studentams, kurie ateityje vystys modernų šalies žemės ūkį, bei doktorantams, šiuo metu jau atliekantiems mokslinius tyrimus. Spartūs pokyčiai žemės ūkyje skatina ateities agrosektoriui rengti specialistus, gebančius analizuoti duomenis, turinčius žinių ir kompetencijų skaitmenizavimo, robotizavimo, taip pat gamtos mokslų, aplinkosaugos srityse. Be aktyvaus bendradarbiavimo su verslu, be jo įsitraukimo į studijų procesą, šios misijos įgyvendinimas būtų neįsivaizduojamas“, – teigė doc. dr. R. Domeika.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanui antrina ir agrosektoriaus „rykliai“ – keturios varžytuvėse dalyvavusios įmonės: šiandien agroverslas – tai aukštosios technologijos, duomenų analizė, dirbtinis intelektas bei sprendimai, keičiantys ir kuriantys tvarią ateitį. Dinamiškam agrosektoriui kaip niekada reikalingi šiuolaikiškai mąstantys, technologijas išmanantys aukštos kvalifikacijos specialistai. VDU Žemės ūkio akademija – erdvė, kurioje susitinka mokslas, praktika ir sinergija su verslu. Čia gimsta bendri projektai, o sinergija tampa raktu į pažangesnį ir tvaresnį rytojų.
Technologinė pažanga keičia darbo rinkos veidą: šių specialistų trūksta bene visoje Lietuvoje
Technologiniai pokyčiai transformuoja ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir darbo rinką – šiandien vis dažniau ieškoma specialistų, gebančių dirbti su pažangiomis sistemomis, suprasti automatizavimo procesus, o kartu – turinčių tarpdisciplininių kompetencijų. Darbo rinka tokių darbuotojų laukia išskėstomis rankomis: o būtent vienos specialybės profesionalų trūksta bemaž visoje šalyje. Akivaizdu: Lietuvos ateitis – neatsiejama nuo išsilavinusių, veržlių ir kūrybingų žmonių, kurie geba spręsti rytdienos iššūkius jau šiandien.
Darbo rinkos tendencijos: kas kurs tvarų rytojų?
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais žemės ūkio sektoriuje paskelbta 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – Radviliškio r. (193), Pakruojo r. (160), Vilniaus r. (146), Joniškio r. (104), Kelmės r. (102), Šalčininkų r. (101) savivaldybėse.
Lyginant darbo skelbimų kiekį žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, per pirmuosius šių metų penkis mėnesius daugiausia laisvų darbo vietų skelbta miškininkystės ir agronomijos specialistams. Miškininkystės specialistams laisvų darbo vietų buvo 18 iš 60 savivaldybių, agronomams – 13.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, sparčiai besivystančios technologijos ir dirbtinio intelekto proveržis keičia ne tik darbo rinkos veidą, bet ir profesijų turinį bei reikalauja vis platesnio ir lankstesnio gebėjimų spektro. „Akivaizdu, kad šiandienos darbo rinkai reikia ne tik techninių žinių, bet ir plačios, tarpdisciplininės kompetencijų visumos – gebėjimo taikyti technologijas, analitiškai mąstyti, prisitaikyti prie pokyčių. Svarbu ugdyti profesionalus, gebančius kurti pažangią, tvarią ir konkurencingą Lietuvą. Nors jaunoji karta neretai „nusitaiko“ į didmiesčius, būtent regionuose slypi stiprioji jėga – čia atsiveria plačios galimybės ir kvalifikuotiems specialistams, ir inovacijų plėtrai“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Inžinerijos specialistų stygius – beveik visoje Lietuvoje
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį inžinerijos specialistams paskelbta 900 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – mechanikos inžinieriams (184). Inžinerijos specialistų trūksta beveik visoje Lietuvoje: laisvų darbo vietų skelbta 50 iš 60 šalies savivaldybių.
2021–2024 m. laikotarpiu laisvų darbo vietų inžinerinių profesijų darbuotojams skelbta daugiau nei įregistruota atitinkamo darbo ieškančių asmenų. Tokia pat situacija fiksuota ir šių metų pavasarį.
„Pramonės skaitmeninimas ir automatizacija augina skaitmeninių įgūdžių, nuolatinio mokymosi ir tarpdisciplininių žinių paklausą. Šiuo metu inžinerijos specialistas turi gebėti dirbti skaitmeniniais įrankiais, programine įranga, suprasti automatizuotas sistemas, turėti kokybės valdymo, procesų optimizavimo, projektų valdymo ir kt. kompetencijų. Šių metų duomenys rodo, kad inžinerijos specialisto darbo ieškantys asmenys prioritetą teikia Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėms – čia registruota beveik trečdalis visų tokio darbo pageidaujančių asmenų. Laisvos tokio darbo vietos labiau išsibarsčiusios: Vilniaus mieste ir rajone jos sudarė apie septintadalį (15,5 proc.) visų tokio darbo pasiūlymų. Tad spręstinas klausimas, kaip inžinerijos specialistus pritraukti į regionus“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovai.
Užimtumo tarnybai antrina ir VDU ŽŪA kanclerė. „Kartu su VDU ŽŪA alumni klubo valdybos nariu, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo nariu Jonu Varkaliu ir ŽŪA administracijos atstovais lankant regionų savivaldybes nuolat girdime apie itin didelį kvalifikuotų specialistų poreikį. Regionų savivaldybėse itin trūksta inžinerijos krypties aukštos kvalifikacijos profesionalų: vandens inžinerijos, mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo darbuotojų. Savaime suprantama, regionų savivaldybės laukia agronomų, miškininkų, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos specialistų“, – vardija VDU ŽŪA kanclerė.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai
Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių, verslumo kompetencijų „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos, verslumo kompetencijos – kurti savo verslus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.
Kas transformuoja 2025-ųjų darbo rinką?
Kaip nurodoma Užimtumo tarnybos parengtoje ataskaitoje „Lietuvos užimtumo tendencijos 2024 m. ir ateities prognozės“, didžiausiomis darbo rinką transformuojančiomis jėgomis išlieka demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai. Senėjanti populiacija, darbo jėgos migracija, technologijų raida ir automatizacija formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiškiems įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Geopolitinės įtampos ir pasikeitimai sąlygoja atsargesnius įmonių plėtros planus ir nuosaikesnę darbuotojų samdą.
„Darbo rinkos aktualija išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius ir šio iššūkio sprendinių paieška. Su mažesne konkurencija ieškant darbo susidurs ir didesnę derybinę galią turės sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių profesijų kvalifikuoti gamybos ir statybos darbininkai, mašinų ir stacionariųjų įrenginių operatoriai“, – nurodoma ataskaitoje ir pabrėžiama, kad technologijų sąlygojama darbo vietų transformacija didins dėmesį mokymuisi visą gyvenimą – žinių atnaujinimui ir naujų įgūdžių įgijimui.
Norintiems užtikrintai kilti perspektyvios karjeros laiptais – MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas
Gebėjimas užtikrintai ir profesionaliai valdyti muitinės procesus yra ypatingai svarbus siekiantiems dirbti tarptautinėse, su prekybos operacijomis susijusiose įmonėse. Šis sektorius išsiskiria karjeros perspektyvomis ir motyvuojančiais tobulėti atlyginimais, darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas populiari dėl išskirtinės galimybės perimti tarptautinėse rinkose dirbančių srities profesionalų žinias ir dirbantiems specialistams patogaus studijų formato. Intensyvios 1 metus trunkančios programos studijos organizuojamos anglų kalba nuotoliniu būdu, su studentais savo patirtimi ir įžvalgomis dalijasi Lietuvoje ir užsienyje vertinami dėstytojai praktikai.
Programa būsimiems muitinės verslo lyderiams
Studijų programos komiteto pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Erika Besusparienė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas skirta siekiantiems karjeros arba norintiems būti vadovais muitinės versle, šiuo metu tai pirmoji Lietuvoje muitinės krypties MBA studijų programa. Ją baigusiems bus suteiktas Verslo administravimo magistro tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Business Administration).
„Europos kontekste muitinės srities magistrantūros studijos susiduria su dviem iššūkiais – vienose šalyse studijos vyksta valstybine šalies kalba, kitose šalyse muitinės sritis paliečiama tik kaip specializacija. Diskutuodami su verslo atstovais ir atsižvelgdami į pokyčius ES bei remdamiesi ES muitinės žinių sistema, siekiame, kad mūsų sukurtoje studijų programoje į muitinės sritį būtų pažvelgta ir išsamiai, ir sujungtos kitos reikalingos kompetencijos“, – pasakoja doc. dr. E. Besusparienė.
Programos komiteto pirmininkė atskleidžia, kad pagrindiniai programos kūrimo ramsčiai buvo švietimas muitinės srityje pagal ES muitinės kompetencijų sistemą ir ES muitinės 2040 vizija, todėl studijų programoje sujungti muitai ir mokesčiai. 2025 m. birželio 30 d. studijų programai Muitinės procesų valdymas suteiktas ES muitinės pripažinimo sertifikatas. Šis sertifikatas liudija, kad studijų programa atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus ES lygiu.
„Žinoma, vien šių sričių būsimam vadovui nepakanka, todėl į studijų programą Muitinės procesų valdymas taip pat įtraukėme tarptautinę prekybą per tiekimo grandines, tvarų muitinės valdymą, komunikaciją, o atsižvelgdami į naujas rizikas, papildėme socialinę atsakomybę ir etiką bei aplinkosaugos priemones“, – vardija doc. dr. E. Besusparienė ir pastebi, kad studentai programą vertina kaip atliepiančią šiandienines aktualijas, dėstytojai atvirai dalijasi ne tik naujausiomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis, kurios itin naudingos studentams.
MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas komiteto pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Erika Besusparienė
Vietoje baigiamojo magistro darbo – projektinis rašto darbas
Doc. dr. E. Besusparienė pasakoja, kad dar vienas studijų programos išskirtinumas – baigiant studijas vietoje tradicinio magistro darbo rengiamas studijų baigiamasis projektas, kuris yra mažesnės apimties. Studijų baigiamasis projektas nukreiptas į praktinės problemos sprendimą ir inovacijų taikymą versle ar šalyje.
„Studijų baigiamasis projektas suteikia galimybę studentui išreikšti savo inovatyvumą ir kūrybiškumą, be to, projektinis baigiamasis darbas gali būti tiesiogiai susijęs su verslo poreikiais, kurie padeda studijas baigiančiam studentui sukurti ar sustiprinti ryšį su realiu darbo rinkos kontekstu. Nuolat ieškome sprendimų, kaip šios intensyvios programos dėka padėti studentams siekti savo profesinių tikslų, norime, kad ši studijų programa atvertų naujas galimybes“, – kalba doc. dr. E. Besusparienė.
Programos komiteto pirmininkė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas skirta norintiems keisti profesiją arba kilti karjeros laiptais. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos muitinės praktikų asociacija, esame INCU ir Muitinės žinių instituto nariais. Mūsų studijų programos studentai taip pat turi galimybę dalyvauti šiuose tarptautiniuose tinkluose, gilinti žinias, užmegzti savo tarptautinį tinklą, o tai neabejotinai suteikia jiems naujų karjeros perspektyvų. Taigi, jeigu asmuo, baigęs bakalauro studijas yra sukaupęs 3 metų darbo patirtį (nesvarbu, ar dirbo vadybininku, buhalteriu, logistu ar kitu darbuotoju), jis gali stoti į MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas. Svarbiausia – vidinė motyvacija kopti karjeros laiptais, todėl priėmimo taisyklėse motyvacijai skyrėme svarbią dalį“, – reziumuoja doc. dr. E. Besusparienė.
Papildomas priėmimas į 2025–2026 m. studijų metus vyksta iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kviečiame prisijungti prie sertifikuotos studijų programos Muitinės procesų valdymas!
Laužome stereotipus! VDU ŽŪA absolventė Gintarė: tu esi savo ateities kūrėjas
Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?
VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.
Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai ir absolventai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.
Gintarė Šakaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.
Gintarė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant absolvente.
– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?
– Maistas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo sritis. Maistas yra būtina egzistencijos dalis, nes jis suteikia organizmui energiją, reikalingas augimui, sveikatai ir gyvybingumui. Domėtis šia sritimi paskatino inovatyvios technologijos, kurios vis plačiau naudojamos atliekant tyrimus maisto sektoriaus srityje.
– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?
– Apie šią studijų programą sužinojau iš socialiniuose tinkluose skelbiamos medžiagos.
– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Prieš pradedant studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, ši vieta man visada asocijavosi su erdve, kurioje vyksta kasmetinės „Ką pasėsi…“ parodos. Akademijos miestelis visuomet buvo ta vieta, kurioje ramu, nėra miesto šurmulio. Glaudus ryšys su žemės ūkiu, gamta visada buvo man artima sritis, todėl ir pasirinkau studijas būtent čia – Akademijoje.
– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?
– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.
– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?
– Aplinkoje teko girdėti stereotipus, kad tai universitetas, kuriame lengva mokytis, o su žemės ūkiu susijusios studijų programos šiais laikais nepopuliarios.
– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?
– VDU Žemės ūkio akademija yra vieta, kurioje ruošiami kompetentingi specialistai, o žemės ūkis – svarbus sektorius, kuriame vyksta daug pokyčių, siekiant prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, tvarumas ir technologijų plėtra.
– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijoje labiausiai nustebino konstruktyvus dėstytojų požiūris į studentus, bendradarbiavimas. Taip pat – lankstus šios įstaigos požiūris į studentą.
– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?
– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ramybė, ateitis.
– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?
– Tai studijos norintiems kurti kokybiškus, didesnės pridėtinės vertės maisto produktus ir valdyti kokybės sistemas. Tai žinios, kaip sukurti naują, sveiką ir vartotojams patrauklų maisto produktą. Tai studijos, kurios ne tik suteikia teorinių žinių, bet ir leidžia praktiškai susipažinti su maisto kokybe ir sauga.
– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?
– Svarbiausia pasitikėk savimi! Tu esi savo ateities kūrėjas! Jeigu tau nesvetimas žemės ūkis ir nori plačiau pažvelgti į maisto sritį, rinkis studijų programą Maisto kokybė ir sauga.
Gintarė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:
Ar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?
Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje egzistavimas. Lietuva gali didžiuotis kokybišku požeminiu vandeniu, tačiau vandens išteklių apsauga ir tvarus naudojimas išlieka vieni svarbiausių iššūkių. Tuo pačiu metu pasaulio valstybės susiduria su skirtingomis vandens išteklių valdymo problemomis – vienos kovoja su tarša, kitos – su stygiumi. Šiame kontekste itin svarbus tampa sąmoningumas: ar dar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?
Du scenarijai – pozityvus ir katastrofinis
Lietuva išsiskiria pakankamai kokybišku požeminiu vandeniu, kuris šiuo metu patenka į mūsų namus švarus ir saugus. Tačiau tai – privilegija, kurią turime išsaugoti. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pabrėžia, kad nors požeminis vanduo nekelia didelių problemų, paviršinių vandenų būklė tampa gyvybiškai aktualiu klausimu – nuo šių vandenų būklės tiesiogiai priklauso ir Baltijos jūros likimas.
„Be vandens nebūtų gyvybės. Švarus vanduo yra gero gyvenimo indikatorius. Tarp Europos Sąjungos šalių tik Lietuva ir Danija gėrimui naudoja išskirtinai požeminį vandenį, kuris yra labiau apsaugotas nuo taršos. Mes tikrai turime pakankamai geros kokybės geriamojo vandens. Tačiau paviršinio vandens kokybė yra tiesiogiai susijusi su Baltijos jūros kokybe, o jos būklė yra tikrai labai prasta. Tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Neatsakinga žmonių veikla visų pirma atsispindi mūsų paviršinių vandenų būklėje ir vėliau paviršiniai vandenys nukeliauja į Baltijos jūrą, tai sukelia eutrofikaciją, kurios pasekmes jaučiame. Baltijos jūroje yra daug mirusių vietų, kur deguonies koncentracija yra mažesnė negu 2 mg/l. Mirusi Baltijos jūros teritorija ne mažėja, o didėja. Tai reiškia, kad tarša nėra stabdoma taip, kaip reikėtų tai daryti“, – situaciją komentuoja profesorė.
Paklausta, koks likimas gali laukti Baltijos jūros, mokslininkė pateikia du scenarijus – pozityvų ir katastrofinį. „Baltijos jūra, kaip ir visi vandens telkiniai, yra linkusi atsinaujinti. Į Baltijos jūrą gėlas vanduo patenka iš viso Baltijos jūros baseino, o sūrus vanduo patenka per Danijos sąsiaurį. Todėl Baltijos jūra praktiškai yra gėla ir tik šiek tiek sūri. Jeigu ją pasiektų švarus vanduo, Baltijos jūra labai greitai atsistatytų, išsivalytų. Blogiausias galimas scenarijus – negyvos zonos gali taip išsiplėsti, kad jūra gali tapti mirusia. Nemaišykime – tai būtų ne tokia pati jūra kaip Izraelyje – Negyvosios jūros pavadinimas jai suteiktas dėl didžiulės druskų koncentracijos. O Baltijos jūra blogiausiu scenarijumi gali tapti mirusia, dvokiančia, t. y. supuvusia“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tokiu atveju Baltijos jūroje nebeliktų gyvųjų organizmų, bioįvairovė būtų sutrikdyta.
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė
Vandens išteklių valdymas pasaulyje – realybė be pagražinimų
Net ir gyvenant šalyje, kur vandens ištekliai, atrodo, savaime suprantamas gamtos turtas, būtina prisiminti, kad kiekvienas mūsų kasdien veikiame aplinką. Vandens išteklių tausojimas – ne tik ekologinis, inžinerinis, bet ir sąmoningumo klausimas. Pasak mokslininkės, valdant vandens išteklius visuomenės sąmoningumas nedžiugina.
„Deja, ne visi žmonės suvokia, kad kiekvienas iš mūsų palieka taršos pėdsaką. Pavyzdžiui, per parą žmogus sugeneruoja apie 100 litrų nuotekų – asmens higiena, maisto gamyba ir t.t. Nuotekos turi būti išvalytos iki pakankamai efektyvių verčių, turi būti pakankamai didelis nuotekų išvalymo efektyvumas. Džiugu, kad Lietuvoje didžiausi miestai jau turi tretinius valymo įrenginius, todėl nuotekų vanduo yra pakankamai saugiai išvalomas. Tačiau vis dar neišsivalome nuo smulkiųjų dalelių, pavyzdžiui, ftalatai, pavojingos medžiagos, farmacinės atliekos ir kt.“, – vardija prof. dr. L. Česonienė.
Tvarkant vandens išteklius pasaulyje egzistuoja milžiniški skirtumai – kai kurios šalys stokoja vandens, kitos kovoja su didele tarša, o trečios ieško inovatyvių sprendimų. „Kelionių į užsienį metu stebint skirtingų šalių vandens išteklių valdymą neretai tenka nustebti blogąja prasme. Kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, tarša yra tikrai didelė. Tačiau Gangas – specifinė upė, čia gyvena bakteriofagai, kurie labai greitai atstato vandens kokybę. Dalis valstybių tiesiog neturi vandens išteklių. Pavyzdžiui, Irane vandens atsiradimas prilygsta stebuklui, žmonės dalinasi vandenį, galima sakyti, po lašą. Omane vanduo taip pat yra tikras stebuklas, žmonės įvairiais metodais bando išgauti vandenį, kad išgyventų. Paradoksalu, tačiau Japonijoje naudojama labai daug plastiko, kuris vėliau yra deginamas. Tai didina klimato kaitos indeksus, blogina scenarijų. Japonai sudegintas atliekas naudoja kaip statybinę medžiagą statant salas. Tokiu būdu naudojamos ne tik sudegintos, bet ir kitos atliekos“, – situaciją skirtingose pasaulio šalyje komentuoja prof. dr. L. Česonienė.
Aplinkosauga šiandien – išlikimo sąlyga rytojui
„Lietuva aplinkos apsaugos aspektu pasaulio lygmenyje atrodo tikrai neblogai. Tačiau tikrai turime kur pasistiebti. Aplinkos apsaugos skyriai, agentūros, departamentai kovoja už aplinkos apsaugą. Tiesioginė ekologų pareiga – saugoti gamtą. Saugoti nuo žmonių, nuo jų veiklos. Verslas taip pat gali įsilieti į aplinkos apsaugą. Tačiau yra nemažai atvejų, kai verslas, mėgindamas padidinti pelnus, išleidžia didelius kiekius teršalų į aplinką. Tokių bylų tenka girdėti nuolat, ir ne vieną… Suprantama, kad pelnai – svarbus rodiklis, tačiau jokie pinigai neatstatys padarytos žalos. Baudos – tėra prevencija. Žinoma, sunku lygintis su Švedija, Suomija – tai iš tiesų turtingos valstybės, kurios sau leidžia daugiau rūpintis gamtos apsauga. Tuo tarpu mažiau pasiturinčios valstybės siekia išgyventi, gauti kuo didesnį pelną, todėl išteklius prižiūri mažiau. Pavyzdžiui, Indijoje, Egipte yra tekę matyti vandens telkinių, kurie tokių net neprimena – jie labiau atrodo kaip atliekų išmetimo vietos. Dalyje šalių visuomenei trūksta elementaraus švietimo – žmonėms atrodo, kad vandenyje atsidūrusios atliekos tiesiog subyrės. Labai gaila, kad žmonės užteršia gamtos stebuklą – vandens telkinius. Pavyzdžiui, Azijoje paviršinis vanduo yra labai užterštas, dažnai būna baisu maudytis duše, vanduo dvokia. Dar gerai, jeigu kvapas – chloro, bent jau mikrobiologinės taršos nėra. Chloras neturi kvapo, kvapas atsiranda, kai chloras susijungia su organinėmis medžiagomis“, – kalba pašnekovė.
Pasak mokslininkės, nors nuolatinis raginimas saugoti gamtą gali pasirodyti banalus, tačiau tai yra gyvybiškai svarbu. „Žiūrint į ateitį, tvaraus gyvenimo būdas yra ir bus labai perspektyvus ir reikalingas. Medikai gydo žmones – tai yra gyvybiškai svarbu. Lygiai taip pat aplinkos apsaugos specialistai ir ekologai gydo, prižiūri, saugo mus supančią aplinką. Jeigu aplinka nebus sveika, ir žmonės nebus sveiki. Neturėsime saugių ekosistemų, bioįvairovės, dings rūšys, keisis klimatas ir pan. Todėl tvarumas yra ne mada, o būtinybė. Kol kas mūsų sistemoje nesuprantame gyvybiškai svarbios aplinkos apsaugos svarbos. Lietuvoje turime tikrai labai daug išteklių, bet ateityje dėl klimato kaitos jų galime ir pritrūkti. Todėl tvarus išteklių naudojimas yra itin reikšmingas“, – akcentuoja pašnekovė.
Tvari gyvensena nėra tik teorinė sąvoka – tai vienas esminių mūsų išlikimo ramsčių. „Aplinkos apsaugos specialistai, ekologai – kovotojai prieš taršą, kurią sukelia žmogus. Vadinasi, šie specialistai yra kovotojai prieš visą sistemą. O pagrindinė sistemos dalis yra gauti kuo didesnį pelną sumažinant išlaidas aplinkos apsaugos srityje. Todėl aplinkos apsaugos specialistai turi kovoti su teršėjais ir tai yra iš tiesų sunkus, tačiau labai įdomus ir prasmingas darbas. Klimato kaita ir kiti kylantys iššūkiai rodo, kad jau dabar reikia dar daugiau ekologų ir klimato kaitos specialistų, o ateityje jų reikės dar daugiau. Nevalia laukti katastrofiškų, nepataisomų padarinių – veikti reikia dabar“, – tikina mokslininkė.
