Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti

Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams.

„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialisto Raimundo Baublio teigimu, Lietuvos upėse situacija šiuo metu išlieka pakankamai stabili – vandens lygis svyruoja nežymiai. Didesni vandens lygio pokyčiai pastebimi tik kai kuriose vandens matavimo stotyse ir tai dažniausiai lemia būtent upių nešamų ledų formuojamos sankamšos, kurios dažniausiai susidaro seklesnėse vagų vietose, ties upių vingiais ar salomis. Upės paviršiuje susigrūdę ledai formuoja netolygų ledo sluoksnį, o pastaruoju metu vyraujanti žema temperatūra suformuos dar didesnį ledo sluoksnį.

„Didžiosios Lietuvos upės (Nemunas, Neris) ir jos intakai yra pilnai arba didžiąja dalimi užšalę, tik kai kuriose atkarpose išlieka atviros upių vagos su priekrantės ledu ir nešamu ižu. Todėl tikėtina, kad laikantis šalčiams šios atkarpos taipogi bus padengtos ledo sluoksniu. Besiformuojant storesnei ledo dangai išlieka pavojus, kad atšilus orams visas per šalčius susidaręs ledas nebesutilps upių vagose, o tai lems aplinkinių teritorijų užliejimą. Pagal istorinius duomenis, didžiausias potvynio pavojus išlieka Nemuno žemupyje, kur aplink upę ir jos intakus natūraliai susiformavusios teritorijos, kurios kiekvienais metais pavasario potvynio metu yra užliejamos. Tokių užliejamų vietų rastume ties kiekviena didesne ar mažesne upe, todėl jau iš anksto reikėtų tam pasiruošti ir įvertinti visas galimas užliejimo grėsmes“, – sako specialistas.

VDU Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys

Ledų sangrūdos formuojasi upių vagos posūkiuose, kilpose, salose bei seklumose. Ledų lytys čia užkliūva, ypač kai yra žemas potvynio vanduo. Kaip pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Petras Punys, prie aukštesnio vandens lygio potvynio metu ledų sankaupų rizika sumažėja, nors niekur nedingsta. „Šalyje išnykus dideliems potvyniams ir ledonešiams, upių vagos apaugo pertekline augalija, dugnai uždumblėjo. Ledonešis atlikdavo sanitarinį darbą – tiesiog išvalydavo upių vagas. Hidroinžinieriai apie potvynius mėgsta juokauti pasiremiant Biblija. „Turbūt pirmasis su potvyniu žemėje susidūrė Nojus. Išklausęs Aukščiausiojo neklystančią prognozę, jis priėmė teisingą sprendimą: jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“. Tai turint omenyje reikia veikti“, – sako profesorius.

Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas laukia atšilus orams?

Paklaustas, kokie požymiai rodo, kad potvynis netrukus gali užtvindyti teritoriją, lektorius R. Baublys sako – dėmesį reikėtų atkreipti į oro temperatūrą. „Nuo jos labiausiai priklauso ir ledo bei sniego tirpimas, ir ledų judėjimas. Be abejo, padeda ir intensyvus lietus. Kai šiuo metu laikosi žema temperatūra, mažai tikėtina, kad vyktų intensyvesnis ledų judėjimas, tačiau pakilus oro temperatūrai ir susidarius kitoms palankioms meteorologinėms sąlygoms, ledas, susiformavęs ant vandens telkinių, pradės intensyviai tirpti ir formuoti ne tik potvynį, bet kartu ir ledonešį. Todėl žmonėms, ypač gyvenantiems arti upių ar užliejamose teritorijose, rekomenduojame nuolat vertinti esamą situaciją, žinant, kad potvynis kartais gali prasidėti ir visai netikėtai. Ne taip dažnai pasitaiko žiemų, kai tiek ir visa Nemuno vaga, tiek ir didžioji dalis Neries yra sukaustyti ledo. Tad bet koks atšilimas išjudins upėse esančius ledus, o kiek jie intensyviai ir sparčiai tirps, priklausys nuo vyraujančios oro temperatūros. Žinant, kad ledo storis vandens telkiniuose siekia 20 cm ir daugiau, tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti“, – kalba lektorius.

Potvynių sumažėjus, žalos daugėja

Upių potvyniai yra dviejų tipų – pavasario arba sniego tirpsmo ir lietaus-liūčių arba šiltojo meto. Kol nebuvo klimato kaitos, Lietuvoje pavasariniai upių potvyniai pagal dydį būdavo gerokai aukštesni negu lietaus-liūčių meto potvyniai. Kaip teigia prof. dr. P. Punys, pavasarį potvynis Nemune ties Kaunu pakildavo apytiksliai 6 metrus (Druskininkuose – net 9 metrus), o lietingu laikotarpiu – apie 4 metrus. „Tačiau Vakarų Lietuvoje (upės Akmena-Danė, Minija, Venta) dažnai stebimi vėlyvo rudens ar žiemos meto potvyniai, čia skirtingų sezonų potvynių skirtumai beveik išnyksta. Atskira tema yra žemės ūkių laukų, urbanistinių arba užstatytų teritorijų užtvinimai dėl sniego tirpsmo arba intensyvių liūčių. Tuomet paviršinis vanduo kaupiasi paviršiaus įdubose arba lomose. Paskutiniais dešimtmečiais, suintensyvėjus urbanistinei plėtrai, kieti paviršių plotai žymiai padidėjo. Asfaltas, betoniniai grindiniai, parkingai yra nelaidūs paviršiniam vandeniui. Tai ženkliai padidina lokalių vietų užtvinimus“, – sako mokslininkas.

Per paskutinius tris dešimtmečius, ypač paskutinįjį, sniego danga nesusidaro, upės ištisai nebeužšąla. Priežastis aiški – akivaizdus klimato atšilimas, išskyrus šią žiemą. „Klimato kaita potvyniams pasireiškia per du pagrindinius meteorologinius veiksnius: oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Nepaisant potvynių sumažėjimo, jų atnešama žala šalyje didėja – laimei, ne gyvybėmis“, – kalba prof. dr. P. Punys.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Išskiriamos „kietos“ ir „minkštos“ priešpotvyninės priemonės. Pagal Žaliojo kurso politiką, įskaitant potvynių prevenciją, rekomenduojama taikyti „minkštas arba žaliąsias“ priemones – atstatyti upių salpas, jų išvingiavimą, plėsti pelkių ir miškų plotus, kurie veikia „kempinės principu“ – akumuliuoja potvynių vandenį. „Deja, jų efektyvumas yra sąlyginai menkas, lyginant su tradicinėmis, „kietomis“ priemonėmis – užtvankomis, dambomis arba žemės paviršiaus pakėlimu – kurios gali suteikti šimtaprocentinę potvynio apsaugos garantiją. Kita vertus, jeigu yra didelė potvynio grėsmė, žmogus privalo pasitraukti, palikti upės slėnius ar jų salpas“, – kalba prof. dr. P. Punys.

Siekiant įvertinti ledo formavimosi eigą upėse, numatyti ir stebėti galimų ledų sangrūdų vietas, ledų judėjimą potvynio metu naudojamos įvairios modernios priemonės, padedančios laiku įvertinti esamą situaciją ir priimti reikiamus sprendimus. Tam pasitarnauja prie upių ir ežerų įrengtos vandens matavimo stotys, mobilios priemonės (pavyzdžiui, dronai), pasitelkiami nuotolinių tyrimų metodai – palydovinių Žemės nuotraukų analizė.

Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio

Paklaustas, kaip išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių, lektorius R. Baublys pataria susipažinti su potvynių rizikos ir potvynių grėsmės žemėlapiais bei potvynių rizikos valdymo planu, skirtais mažinti potvynių riziką ir jų padarinius Lietuvoje.

„Potvynių rizikos valdymo planas taikomas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų teritorijoms, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, galintis sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Visoms teritorijoms, kurioms yra taikomas Valdymo planas, yra parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Potvynių grėsmės žemėlapiai upių baseinų rajonuose parodo potvynių užliejamas teritorijas esant įvairioms (mažoms, vidutinėms, didelėms) vandens lygio tikimybėms. Būtent užliejimai dėl ledo sangrūdų upėse sukeliamų patvankų priskiriami didelės tikimybės potvyniams. Pagal žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas.

Pasak pašnekovo, tikriausiai didžiausia gyventojų daroma klaida – visų galimų grėsmių, kurias kelia potvynis, o ypač pavasarinis – ledonešis, neįvertinimas. „Didžiųjų upių pakrantėse gyvenantys gyventojai dažniausiai užmiršta buvusių potvynių padarytus nuostolius ir tuomet ne visai atsakingai vertina gresiančio potvynio keliamą pavojų, užmiršdami, kad kiekvienais metais potvynis gali būti skirtingas. Jeigu pastaruosius dešimt ir daugiau metų pavasarinis potvynis nepadarydavo didesnės žalos, tai nereiškia, kad ir šiais metais potvynis „mūsų nepalies“. Todėl kiekvienais metais pavasarinį potvynį būtina vertinti kaip didelę grėsmę, kuriai reikia pasiruošti“, – sako lektorius R. Baublys.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams įteikti diplomai: į naują etapą – su ryžtu, pasitikėjimu ir drąsa kurti pokyčius

Sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų įkvepiantį, auginantį ir pastangų kupiną studijų kelią vainikavo diplomų įteikimo šventė. Iškilmių metu savo srities profesionalai palydėti į naują etapą – brandų, atsakingą ir kupiną galimybių. Absolventams skambėjo pakylėjantys sveikinimo žodžiai, padrąsinimai siekti tikslų, priimti ir inicijuoti tvarius sprendimus ir tapti pokyčių kūrėjais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šventinėje atmosferoje netrūko šypsenų, jaudulio ašarų ir nuoširdaus pasididžiavimo akimirkų, liudijančių apie nueitą kelią ir atsiveriančias naujas perspektyvas.

Žmogiškasis ryšys, pagarba ir pasitikėjimas – prasmingų veiksmų pagrindas

Linkėjimus Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams siuntusi VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė teigė – universitetinė patirtis padeda ugdyti gebėjimą gyventi ir veikti neapibrėžtume, priimti sprendimus neturint visų atsakymų, išlaikyti atvirumą kitokiai nuomonei ir kartu atsakomybę už savo pasirinkimus. „Šiandien, kai pasaulis yra paženklintas įtampos, netikrumo ir greitų atsakymų vilionių, ypač svarbu išsaugoti gebėjimą mąstyti lėtai, veikti atsakingai ir nepamiršti, kad žmogiškasis ryšys, pagarba ir pasitikėjimas išlieka pagrindu bet kokiam prasmingam veikimui. Todėl ši diena kviečia ne skubėti toliau, o trumpam sustoti, pasidžiaugti nueitu keliu, padėkoti tiems, kurie buvo šalia, ir leisti sau pajusti šios akimirkos svorį, kuris dažnai paaiškėja tik vėliau. Vytauto Didžiojo universitetas išlieka jūsų bendruomene, su kuria ryšys tęsis per žmones, idėjas ir, tikimės, bendras iniciatyvas, o universiteto durys jums visada bus atviros, nes akademinė bendrystė nesibaigia diplomu“, – teigė VDU rektorė, absolventams linkėjusi palankaus vėjo kelionei, patikimų bendrakeleivių ir šviesaus horizonto.

Absolventus sveikinęs VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotojas doc. dr. Rytis Skominas tikino – absolventai įrodė, kad tikėjimas ir pasitikėjimas savimi, nuoseklus darbas ir bendrystė veda prasmingų pasiekimų link. „Ši ypatinga diena žymi naują pradžią, kupiną galimybių, pasirinkimų ir tobulėti skatinančių pamokų. Mieli absolventai, ženkite per gyvenimą besivadovaudami vertybių kompasu. Pagarba žmogui, atsakomybė už mus supančią aplinką, sąžiningumas – tegul tai tampa stipriu ir nepažeidžiamu pamatu Jūsų asmeniniame ir profesiniame kelyje. Eikite pirmyn su ryžtu, pasitikėjimu ir drąsa kurti pokyčius! Lietuva ir pasaulis laukia tvarios ateities kūrėjų – dovanokite savo žinias ir inovatyvias idėjas!“ – sakė kanclerio pavaduotojas doc. dr. R. Skominas.

Tikrąją sėkmę lydi pastangos

Kartu su Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventais jiems ypatinga diena džiaugęsis VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, UAB „Scandagra“ Marketingo vadovas Skomantas Rukuiža linkėjo atsikvėpti ir pasididžiuoti savimi. „Ant mano rankos – tatuiruotė su užrašu „Visada taip nebus“. Ši frazė turi dvi reikšmes. Džiugios akimirkos – tokios, kaip šiandien – primena: tai nesitęs amžinai, todėl reikia švęsti ir vertinti tai, ką turime. Kita vertus – kai kas nors vyksta ne pagal planą, užklumpa sunkumai – tai irgi nesitęs amžinai“, – kalbėjo S. Rukuiža.

Į absolventus iškilmių metu kreipęsis Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis jaunajai kartai linkėjo niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. „Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo pasirinktos srities profesionalai. Tikiuosi, kad įgytas diplomas Jums atvers karjeros, geresnio ir įdomesnio gyvenimo galimybes, o įgytas išsilavinimas taps raktu į sėkmę. Kita vertus, įgytas diplomas – tai tik vienas sėkmingai baigtas gyvenimo etapas. Daugumai bakalauro studijų studentų jis atvers kelius tolesnėms magistrantūros studijoms. Neturi būti tobulas, kad pradėtum magistrantūros ar doktorantūros studijas, bet turi pradėti, kad taptum tobulesnis. Pabaigai norėčiau palinkėti sėkmės. Tikroji sėkmė atkeliauja tik tada, kai darote tai, kas jums patinka, ir įdedate labai daug pastangų! Neapribokite savo svajonių ir būkite drąsūs siekdami naujų aukštumų. Ir niekada nesustokite mokytis – juk gyvenimas niekada nenustoja mokyti“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas.

Įgytos žinios – įkvėpimo šaltinis

VDU Studentų atstovybės Akademinių reikalų koordinatorė Solvita Ausiukaitytė pažymėjo – ši ypatinga diena – tai simbolinė riba tarp ilgo, kartais sudėtingo studijų kelio ir naujų, dar neatrastų galimybių. „Jūs įrodėte – galite daugiau, nei patys kartais tikėjote. Nepamirškite sugrįžti į savąją Alma Mater. Tegul jūsų žinios tampa ne tik asmeninės sėkmės įrankiu, bet ir įkvėpimo šaltiniu kitiems“, – kalbėjo S. Ausiukaitytė.

Absolventų vardu sveikinimo žodį tarę studijų programos Logistika ir prekyba absolventai Raminta Eklerytė ir Luka Beraia dėstytojams ir visai fakulteto bendruomenei dėkojo už studijų metu įgytas žinias, patirtis, draugystes ir begalinę pagalbą. Padėkos skambėjo ir absolventų šeimoms bei draugams – jų palaikymas ir motyvacija, lydėjusi studijų kelyje, buvo neįkainojama stiprybė ir įkvėpimo šaltinis, padėjęs įveikti iššūkius ir drąsiai žengti į naują gyvenimo etapą.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2026 m. vasario 4 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Jaunajam talentui – įmonės „DeLaval“ vardinė stipendija: motyvuoti studentai yra inžinerijos varomoji jėga

Motyvuoti ir ambicingi studentai šiandien tampa pagrindine jėga, kuriančia rytojaus žemės ūkį. Siekdama skatinti talentingą jaunimą ir prisidėti prie tvarios agrosektoriaus ateities, UAB „DeLaval“ skyrė vardinę stipendiją VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursiui Augustui Puteikiui.

Motyvuotas pasirinkimas atvėrė modernų mokslo pasaulį

Augusto teigimu, vardinė stipendija motyvuoja siekti savo tikslų. „Įstojus į studijų programą Tvarioji inžinerija, mano pirminiai tikslai buvo išlaikyti gerus studijų rezultatus, tačiau gavus šią stipendiją, pradėjau daugiau domėtis, kaip galėčiau prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Renkantis studijų programą buvo sunku apsispręsti, ką tiksliai norėčiau veikti ateityje ir kaip įsivaizduoju savo profesinį kelią. Tačiau susipažinęs su studijų programos Tvarioji inžinerija aprašymu, buvau sužavėtas plačiomis siūlomomis galimybėmis. Modernių technologijų taikymas gamtoje kuriant tvarią ateitį buvo pagrindinė priežastis, lėmusi šios studijų krypties pasirinkimą“, – savo pasirinkimą motyvuoja pirmakursis.

Augustinas džiaugiasi studijų teikiamomis naudomis: patirties bagažas pildosi žiniomis, praktinėmis užduotimis. „Nors dar daug teks visko sužinoti ir išmokti, jau dabar galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikinis žemės ūkis yra išties modernus ir pažengęs. Kasdien tobulėjančios technologijos ir naujos inovacijos leidžia ženkliai sumažinti aplinkos taršą, efektyviau atlikti darbus. Kalbant apie žemės ūkio ateitį, manau, kasdieniai pokyčiai ir modernizacija viršys mūsų lūkesčius“, – apie tai, kaip gyvensime rytoj, kalba Augustinas.

Jaunųjų talentų skatinimas – investicija į agrosektoriaus ateitį

Vardinę stipendiją Inžinerijos fakulteto studentui įsteigusi ilgametė VDU Žemės ūkio akademijos mecenatė UAB „DeLaval“ dalyvauja įvairiose fakulteto veiklose ir teikia įrangą mokymo tikslais. „Inžinerijos fakulteto studentai yra tie, kurie ateityje kurs technologinius sprendimus – nuo automatizacijos iki tvarios gamybos. Investuodami į jų ugdymą, mes prisidedame prie ateities specialistų rengimo ir stipriname agrosektoriaus konkurencingumą“, – sako UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas.

UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas

„Atrankos metu mums svarbiausia buvo studento motyvacija, akademiniai pasiekimai ir domėjimasis inovacijomis žemės ūkio srityje. Motyvuoti studentai yra varomoji jėga, kuri įneša naujų idėjų ir technologinių sprendimų. Skatindami juos, mes ne tik padedame siekti asmeninių tikslų, bet ir investuojame į viso sektoriaus ateitį“, – kalba T. Gudauskas ir priduria, kad tai yra ilgalaikė nauda tiek įmonėms, tiek ūkininkams, tiek visai ekonomikai.

Agrosektorius – technologijų ir inovacijų centras

Ne paslaptis – darbo rinkoje inžinerijos krypties specialistai – vieni paklausiausių. „Trūksta ypač tų, kurie geba derinti mechanikos, elektronikos ir IT žinias. Modernus ūkis reikalauja automatizacijos, duomenų analizės, tvarumo sprendimų, todėl tokie specialistai yra itin paklausūs. Agrosektorius šiandien yra technologijų ir inovacijų centras. Čia diegiami robotai, taikomi dirbtinio intelekto sprendimai, tvarios gamybos technologijos ir gyvulių gerovės užtikrinimo priemonės. Jaunimui tai puiki galimybė kurti realius pokyčius, prisidėti prie maisto saugumo ir klimato kaitos mažinimo. Be to, tai globali industrija, siūlanti karjeros galimybes visame pasaulyje“, – agrosektoriaus atveriamas naudas vardija UAB „DeLaval“ atstovas.

Verslo ir mokslo sinergija kuria tvarią pažangą

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pabrėžia – šiandien kaip niekada vertinami ir yra reikalingi inovatyvūs sprendimai, technologinis mąstymas ir tvarumo siekis.

Tamprus Akademijos ir verslo įmonių bendrystės ryšys studijų procesą įgalina praturtinti realiais praktiniais pavyzdžiais, šiuolaikine įranga, bendrai vykdomais projektais ir studentų praktikomis. Tokiu būdu jaunieji talentai jau studijų metu įgyja dar daugiau rinkai aktualių kompetencijų ir lengviau integruojasi į profesinę aplinką.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Šiandien darbo rinkoje itin trūksta aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų, gebančių dirbti su moderniomis technologijomis, automatizacijos sprendimais ir tvarios gamybos sistemomis. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete kryptingai rengiami kvalifikuoti specialistai, itin laukiami ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje“, – teigia Inžinerijos fakulteto dekanas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus fakultete sukurtos ar pagal rinkos poreikius iš esmės atnaujintos net kelios naujos studijų programos – Tvarioji inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas, Vandens inžinerija.

Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija – sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais. „Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos. Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – vardija Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA Karjeros diena’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 9:30–14:30 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Karjeros dienoje’26 Tavęs lauks:

įtrauki agrosektoriaus atstovų diskusija apie griaunamus stereotipus, šiuolaikinį žemės ūkį ir kvalifikuotų specialistų poreikį;
karjeros mugė, kurioje – pokalbiai apie perspektyvias praktikos ir karjeros galimybes;
muzikinė staigmena scenoje (atlikėjas – kol kas lieka paslaptis);
„užkurianti“ muzika ir skanus maistas!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis VDU ŽŪA socialiniai ir verslo partneriai – savo sričių lyderiai, kurie specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’26 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, kraštovaizdžio dizaino, logistikos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių VDU ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA III rūmų „akvariumo“ erdvėje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Renginys vykdomas pagal projektą Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

2026 m. disertacijų temų ir mokslinių vadovų konkursas agronomijos doktorantūros kryptyje

Skelbiamas 2026 m. disertacijų temų ir mokslinių vadovų konkursas agronomijos doktorantūros kryptyje šių metų priėmimui į doktorantūrą.

Mokslininkas vienai tematikai turi užpildyti vieną temos aprašymo formą ir pateikti ją pdf formatu.

Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti iki vasario 27 d. (17 val.)

Dokumentai disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursui priimami elektoriniu paštu: monika.brimaite-kemese@vdu.lt arba brigita.medveckiene@vdu.lt

Komiteto sprendimas dėl laimėjusių disertacijų temų ir doktorantų vadovų bus priimtas iki kovo 9 d.

Skelbimas
Disertacijų temų pristatymas
Publikacijų sąrašas

Pradedamas įgyvendinti projektas „Tarpusavio įsipareigojimų sistemos vartotojų kredito rizikos vertinimo ir valdymo įrankio komercializavimas integruojant jį į Mamaney platformą“

MB Delta analitika ir Vytauto Didžiojo universiteto bendras projektas „Tarpusavio įsipareigojimų sistemos vartotojų kredito rizikos vertinimo ir valdymo įrankio komercializavimas integruojant jį į Mamaney platformą“, atrinktas ir pakviestas įgyvendinti Lietuvos Mokslo Tarybos vykdomo projekto „Atžalinių įmonių MTEP komercinimo projektinės veiklos“ pirmojo kvietimo metu. 12-os mėnesių laikotarpyje bus vykdomos numatytos MTEP veiklos nuo 7-ojo iki 9-ojo etapo, Mamaney paprastųjų vekselių piniginėje diegiamas kredito rizikos vertinimo ir valdymo įrankis.

Projekto įgyvendinimui skirtas biudžetas: 119,843.30 Eur

2022–2030 m. plėtros programos valdytoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Finansavimo šaltinis – ES fondų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos.

Naujos galimybės senovinės medienos tyrimuose: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto genetikams iš skulptūros žievės pavyko išskirti DNR

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė ir M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojai DNR pavydžių ėmimo metu iš skulptūros vidinės dalies. D. Danusevičiaus nuotr.

Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai vis dažniau peržengia laboratorijų ribas ir tampa svarbiu įrankiu kultūros paveldo, istorijos bei inovacijų sinergijoje. Naujosios technologijos ne tik plečia mokslo galimybes, bet ir atveria naujus kelius geriau suprasti praeitį. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliktas tyrimas, parodęs, kad medžio kūriniai gali atskleisti ne tik istorinę, bet ir genetinę informaciją.

Į VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkus kreipėsi M. K. Čiurlionio muziejaus atstovai, prašydami nustatyti, iš kokios medžių rūšies žievės buvo padaryta senovinė skulptūra „Priespauda“.

Šias skulptūras 1940 m. menininkė pagamino iš Kauno miesto Ulmus spp. rūšies medžių žievės, siekdamas pagerbti 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją laisvės kovotojus.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė optimizavo standartinius DNR išskyrimo iš negyvos medienos protokolus ir panaudojo rūšiai specifinius DNR žymenis bei turimą referencinę DNR biblioteką.

„Šiame projekte pirmasis svarbus atradimas buvo sėkmė išgauti kokybišką DNR iš skulptūros sausos žievės vidinių audinių. Antra, Bayesio genetinis priskyrimas, pagrįstas 7 branduolinės DNR-SSR lokusais su 95 % tikimybe atmetė Ulmus leavis ir nurodė 49 % tikimybę, palyginti su 4 % tikimybe Ulmus glabra. Šie rezultatai atveria naujas galimybes senovinių medienos DNR tyrimuose (aDNA), pavyzdžiui, medžių rūšių ar net medienos produkto kilmės vietos identifikavime“, – sako prof. dr. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius.

Mokslo meniu: Lietuvos EFSA 36-tojo straipsnio organizacijų susitikimas

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis, nuosekliai stiprina maisto grandinės atsparumą, rizikos vertinimą ir mokslu grįstą sprendimų priėmimą visoje Europos Sąjungoje. Šių pastangų atspindžiu tapo gruodžio 10 d. Vilniuje vykęs EFSA 36-ojo straipsnio organizacijų susitikimas „Mokslo meniu“ – išskirtinė platforma, subūrusi Lietuvos ir tarptautinius ekspertus diskusijai apie aktualiausius maisto, gyvūnų, augalų ir visuomenės sveikatos iššūkius.

Susitikime dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė Elvyra Jarienė ir doktorantė Erika Jakienė. Erika pristatė mokslinius tyrimus apie valgomąjį sausmedį, jo auginimo galimybes Lietuvoje ir praktinį panaudojimą. Tyrimų rezultatai parodė, kad augalo uogos ir lapai gali būti naudojami aukštos pridėtinės vertės maisto produktų ar papildų gamybai. Šis pranešimas sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo ir aktyvių diskusijų.

Daugiau informacijos apie susitikimą rasite čia.

Investavimo maratonas moksleiviams „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?” 2026

Ar kada susimąstei, kaip panaudoti pinigus taip, kad jie pradėtų dirbti už tave? Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijų programos Apskaita ir finansai dėstytojai kviečia visus smalsius ir ambicingus 10–12 klasių moksleivius į dviejų savaičių trukmės virtualų investavimo maratoną moksleiviams „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?” 2026, kuriame bus galima išbandyti save finansų pasaulyje!

Maratone kviečiame registruotis moksleivius komandomis po 1-4 asmenis. Dalyvavimui maratone bus reikalingas kompiuteris ir internetas.

Kas laukia moksleivių?

Galimybė susipažinti su rizikos ir uždarbio valdymu: #investicijos, #pinigų vertės laiko principas, #rizikos ir pelno santykis, #investicijų portfelis, #rizikos diversifikacija, #vertybiniai popieriai, #kriptovaliutos, #biržoje prekiaujami fondai (ETF), #MarketWatch virtualus portfelis.
Virtuali investavimo aplinka, kur galėsi valdyti savo „pinigų portfelį“.
Sėkmingiausią strategiją pritaikę dalyviai bus apdovanoti rėmėjo – UAB „Baltoji buhalterija“ – prizais – geriausi maratono investuotojai gaus dovanų kuponus Mokslo salos aplankymui!

Kodėl verta dalyvauti?

Sužinosi, kaip veikia finansų pasaulis.
Lavinsi analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus.
Patirsi tikrą investavimo nuotykį, nebijant prarasti tikrų pinigų!

Kaip dalyvauti?

I etapas. Vasario 10 d. 13 val. vyks nuotolinis virtualios investavimo platformos „MarketWatch” pristatymas (2 akad. val. trukmės, naudojant MS Teams platformą; prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems).

II etapas. Moksleiviai, maratono dalyviai, dvi savaites, iki vasario 23 d. investuos. Vasario 24 d. 13 val. vyks antrasis virtualus susijungimas, kuriame bus aptarti investuotojų pasiekti rezultatai ir išrinkti bei apdovanoti maratono nugalėtojai – net trys daugiausiai pinigų uždirbusių dalyvių komandos.

REGISTRACIJA vyksta iki vasario 5 d. (dalyvių skaičius ribotas)

Užsiregistravusiems bus atsiųsta vasario 10 d. 13 val. renginio MS Teams prisijungimo nuoroda.

Išbandyk save ir sužinok, ar turi tai, ko reikia tapti sėkmingu investuotoju ir nepraleisk galimybės išmokti, kaip tinkamai investuoti savo pinigus ir iš jų uždirbti. Užsiregistruok šiandien ir pradėk kelionę į apskaitos ir finansų pasaulį ir finansinę sėkmę!

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.