Apskaitos ir finansų ekspertų svarbiausios įžvalgos apie tvarumo skatinimą

Nėra abejonių, kad 14-oji tarptautinė konferencija „Apskaita ir finansai 2024: Darnumo link” įvykusi 2024 m. lapkričio 14-15 d. palietė svarbius tvarumo apskaitoje ir finansuose aspektus iš skirtingų perspektyvų.

Plenarinė sesija prasidėjo pranešimu, kurį pristatė Nora Marija Laurinaitytė iš Lietuvos, tema “Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas”. Ji pabrėžė žaliųjų investicijų svarbą ne tik ateityje, bet šiandien. Pasak jos, bet kuri įmonė, siekdama finansavimo, turi įrodyti savo atitiktį tvarumo kriterijams. Diskusijos metu, ji taip pat pažymėjo, kad mažos įmonės neretai turi pranašumą greičiau prisitaikyti prie šių reikalavimų ir įdiegti reikalingus pokyčius.Toliau konferencijoje kalbėjo prof. dr. Giuseppe Galloppo iš Italijos, kuris pristatė pranešimą „Italijos MVĮ žaliosios iniciatyvos ir akcijų rinkos reakcija„. Savo tyrime jis analizavo, kaip investuotojai reaguoja į įmonių skelbiamas naujienas apie tvarumą. Giuseppe Galloppo detaliai paaiškino tyrimo metodologiją ir akcentavo, kad skelbiamos naujienos yra labai svarbios investuotojams, nes jos tiesiogiai veikia jų investicinius sprendimus.

Trečiasis plenarinės sesijos pranešimas, kurį pristatė prof. dr. Nadia Albu iš Rumunijos, puikiai papildė ankstesnius du pranešimus, tema „Buhalterių profesionalumas pokomunistinėje aplinkoje„. Pranešėja aptarė skirtumus tarp apskaitos specialistų veiklos metodų postkomunistinėse šalyse ir vakarų šalyse. Nadia Alba pažymėjo, kad Rytų Europoje apskaitos specialistai dažnai apsiriboja institucinių reikalavimų, tokių kaip mokesčių deklaracijos ar finansinės ataskaitos, vykdymu. Tuo tarpu Vakarų šalyse daugiau dėmesio skiriama duomenų rinkimui, reikalingam pačių įmonių tvarumo strategijoms. Ji pabrėžė, kad dėl šių skirtumų tvarumo ataskaitas dažnai rengia vadovai ar marketingo specialistai, remdamiesi istorijomis, o ne apskaitos metrikomis ar finansiniais rodikliais. Pasak Nadia Albu, šią problemą galima spręsti keičiant apskaitos specialistų veiklos modelius bei apskaitos sistemas, kad jos generuotų reikiamus duomenis tvarumo ataskaitoms.Plenarinę sesiją užbaigė prof. asist. Zhelyo Zhelev iš Bulgarijos su pranešimu „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste„. Jis analizavo, kaip verslo skaitmenizacija keičia mokesčių mokėtojų elgseną. Zhelyo Zhelev pabrėžė, kad skaitmeninės technologijos transformuoja ne tik mokestinius procesus, bet ir plačiau keičia įmonių veiklos valdymą bei santykį su valstybinėmis institucijomis. Jis pristatė ir pasidalino skirtingų šalių gerosiomis praktikomis ir visa tai prisideda prie įmonių tvarumo. Dažnai mokesčių administratoriaus iniciatyva diegiamos išmaniosios mokesčių platformos, kurios sudaro spaudimą keistis mokesčių mokėtojams ir tapti tvariais ir tam tikrais atvejais pasitraukti iš šešėlio.

Antrąją konferencijos dieną (2024 m. lapkričio 15 d.) įdomios diskusijos persikėlė į panelinius pranešimus ir diskusiją tema „Tvarumo politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“. Diskusiją moderavo prof. Vilija Aleknevičienė. Joje dalyvavo Tvaraus verslumo centro vadovas dr. Bart Henssen (Belgija), AB Swedbank verslo klientų tvarumo Lietuvoje vadovė Giedrė Padaigienė (Lietuva), ESG komandos vadovas bei mokesčių ir teisinių paslaugų komandos narys PwC Lietuvoje Ronaldas Kubilius (Lietuva), UAB „Randers Reb International“ generalinė direktorė Silva Katutytė (Lietuva).

Prieš pradedant diskusiją jos dalyviai padarė pranešimus apie žaliąjį finansavimą ir tvarumo reikalavimų įtaką galimybei gauti banko paskolas; iššūkius, kylančius verslo tvarumo atskleidimo procese; įmonių socialinės atsakomybės įtaką skolinto kapitalo kainai Skandinavijos šalių įmonėse. Dr. Bart Henssen pristatė Belgijos ir kitų Europos universitetų patirtį skatinant perėjimą prie tvaraus verslo modelių per universiteto ir verslo sąsają, diskutavo apie iššūkius, kylančius diegiant tvarius verslo modelius praktikoje ir vykdant sisteminę aukštųjų mokyklų transformaciją į tvarumą. Giedrė Padaigienė išreiškė požiūrį į Lietuvos banko vaidmenį padedant šalies bankams vertinti savo klientų tvarumą bei inkorporuojant aplinkos riziką į kliento kreditingumo vertinimą. Ji diskutavo apie suinteresuotųjų šalių vaidmenį ir bankų tarpusavio bendradarbiavimą vertinant klientų paskolų tvarumą. Ronaldas Kubilius kalbėjo apie buhalterio ir apskaitos paslaugų įmonių vaidmenį įmonės tvarumo ataskaitas rengiančioje komandoje, pristatė PwC teikiamas paslaugas įmonių tvarumo vertinimo ir atskleidimo srityje. Silva Katutytė akcentavo, kad nors jos įmonei ir neprivalu teikti tvarumo ataskaitų, tačiau dalis klientų jau prašo tam tikros informacijos, susijusios su tvarumu. Taigi, įmonės vadovybė nusprendė nelaukti ir pasirengti iš anksto, suburdama grupę darbuotojų ir padalindama atsakomybes. Panelinė diskusija davė peno apmąstymams mokslininkams, verslui bei politikos formuotojams ir įgyvendintojams.

Dvi konferencijos dienas įvairiose sesijose vyko mokslinės diskusijos. Pirmoji sesija Verslo finansai pasižymėjo dideliu susidomėjimu ir įtraukiančiomis diskusijomis aktualiais verslo finansų klausimais nepastovioje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje. Čia L. Sinevičienė (Lietuva) nagrinėjo įmonių investicijas į aplinkos apsaugą, sutelkdama dėmesį į veiksnius, skatinančius šias investicijas esant ekonominiam nepastovumui, ir atskleidžia, kaip tvarumo pastangos prisitaiko prie neapibrėžtumo. Tada A. Lakštutienė su bendraautoriais (Lietuva) nagrinėjo COVID-19 ir Rusijos ir Ukrainos karo keliamas rizikas pensijų fondų veiklai Lietuvoje. Jų atvejo analizė pabrėžė tokių fondų pažeidžiamumą neramiais laikais ir pabrėžė strateginio rizikos valdymo būtinybę. V. Aleknevičienė su bendraautoriais (Lietuva) analizavo neapibrėžtumo įtaką žaliųjų obligacijų ir įprastų rinkų sąsajoms, ypatingą dėmesį skirdami laikotarpiui iki karo Ukrainoje ir jo metu. Jų tyrimas suteikė įžvalgų apie tai, kaip žalieji finansai reaguoja į pasaulio nestabilumą, ir pabrėžė galimą jų vaidmenį sprendžiant tokius iššūkius. Mokslininkai iš Latvijos K. Ketners ir A. Jarockis (Latvija) pristatė veiklos biudžeto formavimo Latvijoje įžvalgas. Jų tyrimai išryškino jos, kaip pagrįstų sprendimų priėmimo įrankio, potencialą, derinant fiskalinę politiką su tvarumo tikslais. Kituose pranešimuose buvo nagrinėjami kritiniai klausimai, tokie kaip akcijų rinkos reakcija į pranešimus apie žaliąsias obligacijas Šiaurės šalyse, novatoriškas požiūris į finansines paslaugas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų vertinimas per tvarumo objektyvą ir modeliai, leidžiantys diagnozuoti finansinius sunkumus prekybos įmonėse. Ši gyva sesija pabrėžė esminį verslo finansų vaidmenį sprendžiant sudėtingus pasaulinius iššūkius ir pabrėžė naujoves bei tvarumą finansinėje praktikoje.

Antrojoje konferencijos sesijoje, Apskaita ir finansai, buvo pristatyti įvairūs moksliniai tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant novatoriškų metodų ir tvarios apskaitos ir audito praktikos integravimui. R. Klimaitienė su bendraautoriais (Lietuva) tyrė laiku grįstos veiklos (angl. time-driven activity-based, TDABC) kaštų skaičiavimo sistemos potencialą apskaitos paslaugų įmonėse. Jų tyrimas parodė, kad sistema gali pagerinti išlaidų tikslumą, racionalizuoti procesus ir padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą profesionalioje apskaitos aplinkoje. S. Kostova (Bulgarija) skaitė įžvalgų pranešimą apie audito vaidmenį skatinant tvarumą verslo procesuose. Ji pabrėžė, kaip tvirtos audito sistemos gali sustiprinti skaidrumą, valdymą ir ilgalaikį organizacijos tvarumą. E. Besusparienė ir M. Bielskienė (Lietuva) nagrinėjo, kaip apskaitos ir mokesčių aplinka daro įtaką Lietuvos tarptautinei prekybai. Jų išvadose pabrėžiama reguliavimo sistemos pritaikymo svarba siekiant padidinti prekybos konkurencingumą ir skatinti tarpvalstybinį ekonominį bendradarbiavimą. Kiti sesijos pranešimai apėmė įvairiausias temas – nuo besivystančių elektroninės prekybos apskaitos ir skaitmeninės transformacijos profesijoje iššūkių iki viešųjų finansų tendencijų ir žemės ūkio verslo tvarumo. Apibendrinant, šios diskusijos atspindėjo dinamišką apskaitos ir audito kraštovaizdį ir pabrėžė esminį šios profesijos vaidmenį sprendžiant šiandienos iššūkius ir siekiant tvarumo tikslų.

Trečiojoje konferencijos sesijoje, Įmonių valdymas, buvo pristatyti įvairūs tvarumo ir finansinės praktikos tyrimai. Š. Leitonienė ir A. Vaivadienė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva) išanalizavo Lietuvos nevyriausybinių organizacijų svetaines, pabrėždamos stipriąsias prieinamumo puses ir esančias finansinio skaidrumo spragas. Autorės siūlo taikyti jų sukurtą skaitmeninės atskaitomybės indeksą, leidžiantį sistemiškai įvertinti NVO skaitmeninės atskaitomybės lygį. D. Juočiūnienė, V. Aleknevičienė ir D. Zinkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) ištyrė ĮSA ataskaitas Baltijos šalių akcinėse bendrovėse ir nustatė, kad tik pusė atskleidžia standartus, o GRI yra populiariausias. Didesnės sunkiosios pramonės įmonės savo ataskaitas derina su investuotojų ir visuomenės lūkesčiais. S. Petrova (D. A. Tsenovo ekonomikos akademija, Bulgarija) nagrinėjo mažmeninės rinkodaros vaidmenį skatinant tvarų vartojimą, parodydama, kad didesnį vaisių ir daržovių pirkimą skatina vartotojų įsitraukimas. M. Nurmet, P. Sander ir M. Kantšukov (Tartu universitetas, Estija) įvertino Estijos 2018 m. Nors sumažintas pelno paskirstymo mokesčio tarifas paveikė kai kurių įmonių dividendų politiką, bendras poveikis buvo nedidelis.

Konferencijos metu gvildentos temos dar kartą patvirtino, jog tvarumo ir skaitmeninimo klausimai tampa vis svarbesni tiek verslo, tiek akademinei bendruomenei. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už vertingą indėlį į diskusijas ir tikimės toliau nagrinėti šias esmines temas kitoje konferencijoje 2026 m.

Skoniai ir vaizdai: Kūrybinė diena su mokiniais! „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Šiose maisto kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo mokiniai iš Kėdainių r. Josvainių gimnazijos (10 ir 12 klasė) bei Kauno Palemono gimnazijos (9 klasė). Kulinarines dirbtuves vedė studijų programos Maisto kokybė ir sauga dėstytoja doc. dr. Dovilė Levickienė ir 3-čio kurso studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė. Maisto kūrybinėse dirbtuvėse netrūko nei teorijos, nei praktikos – viskas sukosi apie funkcionalų maistą ir kūrybingą makaronų gamybą! ‍

✋Mokiniai išmoko:
Pirmiausia mokiniai susipažino su funkcionaliojo maisto sąvoka ir naudomis. Jie sužinojo, kaip net mažos sudedamosios dalys gali pakeisti maisto maistinę vertę ir vizualinį patrauklumą.

✋ Praktinis gaminimas – kūrybos erdvė:

Mokiniai rankomis maišė tešlą, kuri buvo praturtinta liofilizuotais šilkmedžio lapų milteliais, liofilizuotais burokėlių milteliais, džiovintomis morkų išspaudomis bei džiovintomis šaltalankių išspaudomis.

Pasigaminę makaronus rankiniu – mechaniniu būdu, moksleiviai turėjo galimybę ir išbandyti automatinį makaronų gaminimo būdą – tačiau šį kartą makaronai buvo praturtinti morkų sultimis, kurios suteikė makaronams ryškiai oranžinę spalvą!

✋Skonių įvertinimas:

Po gamybos mokinių laukė degustacija. Jie analizavo savo sukurtus makaronus pagal skonį, tekstūrą, spalvą ir aromatą, o tai leido geriau suprasti, kaip svarbu kokybiškai parinkti ingredientus ir laikytis gamybos technologijos.

✋Šios dirbtuvės – tai daugiau nei tik mokymasis. Tai praktika, kur susitinka kūryba, bendradarbiavimas ir smalsumas.
Mokiniai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su įkvėpimu kurti, mokytis bei atrasti dar neišbandytus profesijų ir kūrybos kelius.

Džiaugiamės galėję prisidėti prie jų kelionės ir jau laukiame kitų susitikimų!

Aukšti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslo pasiekimai leidžia atliepti lūkestį žemės ūkiui veikti santarvėje su gamta ir technologijomis

Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių Lietuvos agrosektoriaus raidą ir vis spartesnius inovacijų diegimo šiame sektoriuje tempus, išskirtinio dėmesio nusipelno šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininčios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas. Šio fakulteto absolventai buvo tie lyderiai, kurie šaliai atkūrus nepriklausomybę pirmieji ryžosi savarankiškai ūkininkauti, kūrė agroverslus, tapo vakarietiškomis nuostatomis grindžiamos žemės ūkio politikos formuotojais. Remdami savąją Alma Mater jos socialiniai partneriai įsteigė pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, organizavo inžinerijos klasių tinklo šalies moksleiviams sukūrimą. Akademinį kelią pasirinkę absolventai ir šiuo metu rengia specialistus pagal aktualias inžinerijos krypties studijų programas bei moksliniu produktyvumu pirmaudami šalyje garsina fakulteto vardą tarptautinėje mokslo erdvėje.

Istorija ne lepino, o grūdino

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis akademikų skaičiumi – šiuo metu jame darbuojasi trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o ką tik pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė doc. dr. Vilma Naujokienė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Po Akademijoje įvykusio dviejų iki 2021 m. veikusių inžinerijos krypties fakultetų sujungimo mūsų kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat šiuo metu turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja per 40 fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Mūsų fakultete itin produktyviai dirba ir doktorantai, kurių didžioji dauguma papildo mūsų komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

Pašnekovas primena, kad inžinerijos mokslų pradžia Akademijoje laikytini 1928 m., kuomet Dotnuvoje veikusioje žemės ūkio specialistų kalvėje buvo įsteigta Žemės ūkio inžinerijos katedra. Į fakulteto lygmenį ji iškilo pirmaisiais pokario metais – 1946-aisiais, kai buvo įsteigtas Inžinerijos mokslų fakultetas. Netrukus, augant aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikiui, jis buvo išskaidytas netgi į tris fakultetus – Melioracijos, Žemėtvarkos ir Žemės ūkio mechanizacijos.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Įvairiais laikotarpiais šių trijų fakultetų veiklų intensyvumas svyravo, priklausomai nuo kitusio ekonominio ir politinio konteksto. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1994 m. buvo nutarta inžinerines veiklas Akademijoje plėtoti dviejuose fakultetuose, o Akademijai susijungus su VDU, nuo 2021 m. inžinerijos krypties mokslas ir studijos sutelkti viename Inžinerijos fakultete. Iš tiesų apie tai pasvarstydavome ir anksčiau, tačiau galutinį sprendimą nulėmė susiklosčiusios neišvengiamos aplinkybės. Inžinerijos krypties studijos yra vienos sunkiausių. Ir pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Akademijos inžinerijos krypties programoms ypač skaudų smūgį sudavė 2009-ųjų aukštojo mokslo reforma, kuomet valstybiniams universitetams buvo pritaikytas laisvosios rinkos modelis ir abiturientai patys pradėjo spręsti, kur jiems neštis valstybės skiriamą studijų finansavimo krepšelį. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas, įtakojančias fakulteto veiklą, komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„Prie bendruomenės, kurią sudaro Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Vandens inžinerijos, Žemėtvarkos ir geomatikos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrų darbuotojai bei aktyvumu garsėjantys mūsų socialiniai partneriai, telkimo svariai prisideda naujai suburta Inžinerijos fakulteto taryba. Jos nariai – abiejų iki 2021 m. veikusių fakultetų, taip pat socialinių partnerių bei studentų atstovai. Tapdamas Tarybos pirmininku jaučiau nerimą, kaip sėkmingai seksis dirbti su dviem į naują struktūrą sujungtiems kolektyvams, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad Inžinerijos fakultete nėra dviejų kolektyvų – esame viena, darbšti, kūrybinga, diskutuojanti ir mokanti rasti geriausius sprendimus bendruomenė“, – reziumuoja prof. dr. A. Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Išskirtines programas kuria, dėsto ir studijuoja išskirtinė bendruomenė

„Į Akademijos antrąjį veiklos šimtmetį žengiame su aiškia Inžinerijos fakulteto ateities vizija. Turime ambicijų būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Pasak dekano, Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis ne tik įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje, bet svarbiausia – savo kūrybinga bendruomene, gebančia generuoti naujas mokslo idėjas ir jas įgyvendinti.

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Dar šių metų pabaigoje startuos nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa, kurioje inžinerija sujungiama su informatika, suteikia galimybes įgyti ateities darbo rinkai itin svarbias kompetencijas – gebėjimą biologinėse sistemose (gyvoje gamtoje) diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei efektyviai įdarbinti robotus. Pernai atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Universiteto Senato tvirtinimui esame pateikę ir dar vieną naujai sukurtą programą – Vandens inžinerija. Nuo ateinančių metų startuos antrosios pakopos programa anglų kalba „Akvamatika“, parengta kartu su Lenkijos, Silezijos universitetu. Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Pasak pašnekovo, fakultetas šiuo metu yra identifikavęs ir stipriąsias, ir silpnąsias savo veiklos grandis ir kryptingai žengia strateginių tikslų link. Šie tikslai – būti vis labiau tarptautiškam bei stipriam ypač aplinkos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos kryptyse.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – pozityvias fakulteto nuotaikas komentuoja doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, aplinkos inžinerijos kryptyje fakulteto mokslininkų darbo rezultatai yra ypač geri. Tai patvirtina tiek išoriniai ekspertiniai, tiek institucijos vidaus vertinimai.

„Prieš porą metų vykstant palyginamajam vertinimui užsienio ekspertai mūsų tarptautinius pasiekimus aplinkos inžinerijos mokslo kryptyje įvertino ketvertu, mechanikos inžinerijos kryptyje – trejetu, todėl esame numatę strategiją, kaip ateityje dar sustiprinsime ir pastarąją kryptį“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis, atkreipiantis dėmesį, kad į aukščiausią balą, t.y. penketą, gali pretenduoti tik pasaulio mastu lyderiaujantys universitetai. Ypač džiugina ir ką tik LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias.

„Kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. O jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, šiemet buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Akademiko žodžiais, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį į džiuginančius pastarųjų metų Inžinerijos fakulteto rezultatus dalyvaujant projektinėje veikloje – teikiama vis daugiau paraiškų bei laimimas finansavimas tyrimams atlikti vis didesniame skaičiuje nacionalinių ir tarptautinių mokslo konkursų. Tai tarptautinių „Horizon“, LIFE programų projektai, taip pat LMT, Inovacijų agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų inicijuoti projektai bei projektai, įgyvendinami kartu su Lietuvos ūkio subjektais.

„Fakultete turime dirbančių kolegų – žinomų mokslininkų užsieniečių iš Belgijos, Turkijos, Ukrainos universitetų. Jų dalyvavimas taip pat prisideda prie bendros sėkmės“, – aukštų mokslo rezultatų kontekstą komentuoja Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose.

Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle pirmiausia tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų–naudos efektas. Jei jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prioritetinis tikslas naujajame Akademijos šimtmetyje – lyderystė pasirinktame kelyje

Šiais metais veiklos 100-metį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) nuo pat savo veiklos pradžios dėmesį skyrė žemės ūkio ekonomikai, verslo vadybai, apskaitai, statistikai, teisei. Tad simboliška, jog iš šių ištakų išaugusio Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano kabinetą šiandien puošia burlaivio maketas, nes burlaivis iš tiesų puikiai iliustruoja paties Bioekonomikos plėtros fakulteto tapatybę – visada turėti aiškią kryptį ir gebėti reaguoti į naujus palankius vėjus.

Bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui

„Kur ir ką studijuoti baigus mokyklą, man klausimų nekilo, nes namuose turėjau geriausią pasaulyje nuomonės formuotoją – savo mamą, baigusią studijas Akademijoje, tuomečiame Ekonomikos fakultete. Jonavoje, kur gyvenome, mama vienu metu sugebėjo dirbti keliose įmonėse, o su ja kaip kompetentinga apskaitos ir finansų specialiste konsultuodavosi net kolegos, dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tad akivaizdu, kad mama studijų metais įgijo labai tvirtus žinių pagrindus ir pats norėjau siekti to paties“, – teigia moksleiviams skirtuose profesinio orientavimo projektuose aktyviai dalyvaujantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ambasadorius, VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža.

Magistrantūros studijoms Žemės ūkio verslo vadybos programą vėliau pasirinkęs pašnekovas pastebi, kad darbinėje veikloje naudingos visos studijuojant įgytos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs ir į gyvenimą išsinešti vertybiniai dalykai.

„Akademijos bendruomenės nariu žmogus tampa visam gyvenimui. VDU ŽŪA studijų baigimo diplomas yra vizitinė kortelė, kad žmogumi galima pasitikėti, kad jis yra savo srities profesionalas“, – kalba pašnekovas, pastebintis, kad didelis fakulteto privalumas yra tai, jog jis aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais – baigdami studijas absolventai būna susipažinę su daugelio agroverslo įmonių veiklos specifika ir į darbo rinką įsilieja pasitikėdami savo jėgomis.

„VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas unikalus tuo, kad turi savo išskirtinę kryptį ir ekonomikos, verslo vadybos dėsnių, logistikos bei kitų dalykų moko žvelgdamas per agrosektoriaus prizmę. Ir nors šiuolaikinis agrosektorius labai platus, Akademiją baigę specialistai supranta, kaip jame vyksta visi procesai. Tai leidžia šiems procesams daryti įtaką, kad jie vyktų dar sklandžiau. Viso agrosektoriaus niuansų išmanymas yra didelis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas baigusių specialistų pranašumas, palyginti su kitus universitetus baigusiais darbuotojais. Matau dideles šio fakulteto ateities perspektyvas, ypač išnaudojant savo tarptautiškumo ir tarpdiscipliniškumo potencialą – į bendras komandas jungiantis skirtingų tautybių studentams ir skirtingų sričių mokslininkams“, – reziumuoja S. Rukuiža.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža

Aukštą studijų kokybę atspindi absolventų paklausa darbo rinkoje

Tuometis Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organizavimo fakultetas, kuriame pradėti rengti agronomai ekonomistai, Akademijoje įsteigtas dar 1948 m. Per veiklos dešimtmečius jam teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį bei įveikti daugybę iššūkių. Fakultetas ne kartą keitė ir pavadinimą.

Įžvalgomis apie dabartinio VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto išskirtinumą bei ateities perspektyvas paprašyti pasidalyti prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais, ir dabartinis dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigia, kad fakulteto pavadinimu stengiamasi atskleisti veiklos esmę. O ši veikla – tai siekis būti dinamiškiems, išlikti ištikimiems bioekonomikos ir agrosektoriaus krypčiai bei suteikti savo studentams darbo rinkoje reikalingų žinių ir gebėjimų.

Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, Akademijoje įgyti žinių pagrindai fakulteto absolventams vėliau leidžia sėkmingai vystyti nuosavus verslus, tapti įmonių ar jų padalinių vadovais, eiti atsakingas pareigas viešajame sektoriuje, konsultavimo įstaigose, komerciniuose bankuose. Ir tai yra objektyviausias rodiklis, atskleidžiantis aukštai išsikeltą studijų kokybės kartelę.

„Mūsų studijų programų kokybę patvirtina ir Studijų kokybės vertinimo centro periodiškai atliekami studijų programų išoriniai vertinimai, kuriuose dalyvauja tarptautiniai ekspertai. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ekspertai fakulteto vykdomą programą būtų įvertinę neigiamai. Tai pavyksta ne kiekvienam universitetui“, – dėmesį atkreipia prof. dr. B. Vaznonis. Pašnekovas pastebi, kad darbdaviai naujų darbuotojų dažnai ieško jau tarp fakulteto studentų, nes beveik visi absolventai būna sėkmingai įsidarbinę dar netgi nebaigę studijų.

Didžiausia vertybė – susitelkusi ir gebanti operatyviai persiorientuoti bendruomenė

Prof. dr. N. Stončiuvienė atvira: dekanavimo laikotarpis nebuvo lengvas, nes daug pokyčių tuo metu vyko ir pačioje Akademijoje, ir šalies aukštojo mokslo politikoje, 2009-aisiais į universitetus perkėlusioje laisvosios rinkos dėsnius, patiems abiturientams leidžiant nuspręsti, kiek ir kokių specialistų šalis turės ateityje.

„Tačiau gerai tai, kad pačiame fakulteto viduje turėjome ateities kryptį. Ją buvo nubrėžęs ankstesnysis dekanas prof. dr. Jonas Čaplikas, daug dėmesio skyręs fakulteto vidinės struktūros pertvarkai, studijų procesų tobulinimui, mokslinių tyrimų plėtrai ir jų rezultatų sklaidai. Bene didžiausiu savo pačios indėliu stiprinant fakultetą laikyčiau doktorantūros teisės pagal naujus reikalavimus susigrąžinimą ir, be abejo, bendruomenės telkimą fakulteto įsibėgėjimui“, – prisimena prof. dr. N. Stončiuvienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais

Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovų nuomonė šiandien vienareikšmė: didžiausia vertybė buvo ir yra susitelkusi bendruomenė, kurioje žmonių santykiai grindžiami kolegiškumu, nuoširdumu, o sprendimų ieškoma diskutuojant.

Taip elgtasi ir 2017-aisiais keičiant fakulteto pavadinimą, ir inicijuojant naujas studijų programas ar naujas tyrimų kryptis. Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, šilti santykiai fakultete vyrauja tiek darbuotojams bendraujant tarpusavyje, tiek ir su studentais, nes studentas niekada neturi bijoti dėstytojų klausti rūpimų dalykų ir su jais atvirai diskutuoti.

Prof. dr. B. Vaznonis, kuriam doktorantūroje teko mokytis kitame šalies universitete, su šypsena pasakoja, kad dėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto liberalizmo tradicijos visiems bendrauti kaip lygiems, svetur pateko ir į ne itin malonią situaciją. „Nuo pat studijų mūsų fakultete pirmųjų kursų buvau įpratęs, kad su studentais bendraujama kaip su lygiaverčiais kolegomis. Galvojau, kad taip yra visur. Deja, klydau ir buvau labai greitai pastatytas į vietą“, – prisimena prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovai įsitikinę, kad būtent ne „kumščio politika“, o laisvė diskutuoti, rinktis dominančias tyrimų kryptis ir veda į priekį fakultetą, kuriam būdinga ir dar viena išskirtinė savybė – gebėjimas operatyviai persiorientuoti ir žengti koja kojon su į naują sritį neriančiais iškiliausiais savo mokslininkais.

Veiklos variklis ir vizitinė kortelė – dėmesys bioekonomikai

„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje vis daugiau dėmesio pradėjus skirti aplinkosaugai, klimato krizės mažinimo problemų sprendimui, atsinaujinančių išteklių potencialo panaudojimo didinimui, taip pat žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai, fakulteto mokslininkų dėka šiandien šalyje esame šios srities tyrimų lyderiai. 2017 m. mūsų fakulteto prof. dr. Vlados Vitunskienės vadovaujama ekspertų grupė Ūkio ministerijos (šiuo metu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) užsakymu atliko išsamią Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Šis įdirbis nulėmė sėkmingą įsitraukimą į kitus nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus šia tematika. 2019 m. daugiausia prof. dr. V. Vitunskienės pastangomis laimėjome Žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą Lietuvos bioekonomikos strateginėms nuostatoms parengti, 2019–2022 metais buvo vykdomas „Horizon 2020“ projektas „Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Šiuo metu kartu su daugelio Europos valstybių mokslininkais pradėtas įgyvendinti „Horizon Europe“ projektas „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“, skirtas žiedinės bioekonomikos potencialui Europos kaimo vietovėse panaudoti“, – pasakoja VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad bioekonomikos srities tyrimai glaudžiai siejasi ir su kitų krypčių fakulteto mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais, visų pirma – kaimo plėtros problematika, nes bioekonomikos vystymasis skatina regionų ir kaimiškųjų vietovių gyvybingumą. Todėl išsikeltas tikslas kurti inovacijas, kurios skatintų kaime vystyti tradicinius bei alternatyvius verslus.

„Prioritetinį dėmesį skiriame bioekonomikos verslo organizacijų vystymui, gvildename ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio organizacijų vadybos problemas. Mūsų mokslininkų dėmesio lauke – ir kaimiškųjų vietovių integruotas vystymasis. Aktualūs kaimo plėtros klausimai fakultete nagrinėjami jau daug metų, tad sukaupta patirtis leidžia mūsų mokslininkams operatyviai reaguoti į aktualijas. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys telkiamas į vietos maisto sistemų ir sumaniųjų kaimų valdymo sistemų kūrimą“, – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinių tyrimų kryptis komentuoja dekanas prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Studijos, atliepiančios darbdavių ir valstybės poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete šiuo metu vykdomos 9 studijų programos – 3 bakalauro ir 6 magistrantūros. Dalis jų tęsia ilgametę fakulteto tradiciją, tai – programos Apskaita ir finansai, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba, Kaimo plėtros organizavimas, dalis – naujos, sukurtos atliepiant verslo ir viešojo sektoriaus darbdavių poreikius. Tai programos Logistika ir prekyba, Verslo logistika, Muitinės procesų valdymas, Tvaraus bioverslo vadyba. Pastaroji programa unikali, absolventams teiksianti daug galimybių.

„Rengti tokio pobūdžio vadybos krypties programą labiausiai paskatino darbo rinkoje dėl Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo atsirandantis tvarumo vadybininkų, kurie padėtų įmonės veikloje integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, padėtų kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikytųsi aplinkosauginių teisės aktų (taip apsaugant nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo), poreikis“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

„Džiugu, kad fakultetas 2012 m. sugebėjo taip operatyviai reaguoti į šalyje kilusią logistikos specialistų poreikio bangą ir sukūrė į jų rengimą orientuotą studijų programą. Ir dabar logistikos programos – vienos populiariausių Akademijoje. Sėkmingai plėtojami ir šios krypties mokslo tyrimai, dėstytojais tapo doktorantūros studijų absolventai. Į studijų procesą aktyviai įsijungė ne tik logistikos, bet ir informacinių sistemų, taip reikalingų logistikos versle, profesionalai“, – pasakoja pašnekovas.

Fakulteto vadovų įsitikinimu, be glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, lyderiaujančiomis šalies verslo įmonėmis, šiuolaikišką, sklandų studijų procesą būtų sunku užtikrinti. Ši partnerystė skatina nuolat ieškoti aktualių, darbo rinkoje perspektyvių studijų krypčių.

Pašnekovai pastebi, kad fakulteto identiteto būtų neįmanoma įsivaizduoti ir be aktyvios konsultavimo veiklos. Šiuo metu Akademija yra vienas svarbiausių mokslo inovacijų sklaidos centrų šalyje. Viso to pradžia – ūkininkų konsultavimas jiems aktualiais klausimais, fakultete prasidėjęs vos šaliai atkūrus nepriklausomybę. Ir iki šiol tebevyksta ūkininkų ir kitų ūkio subjektų konsultacijos apskaitos ir finansų aktualijų, verslo mokesčių, projektų rengimo, ūkių veiklos ekonominis vertinimo klausimais. „Lietuvoje turbūt nėra miestelio ar vietovės, kur pati nebūčiau nuvykusi į žemdirbių mokymus“, – kalba prof. dr. N. Stončiuvienė, skaičiuojanti, kad į konsultavimo veiklą buvo ir yra įsitraukę apie pusė fakulteto žmonių.

Į lyderystę veda tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas

Svarbus sprendimas, iškėlęs Bioekonomikos plėtros fakultetą į naują lygmenį – tarptautinių studijų organizavimas. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano prof. dr. B. Vaznonio pastebėjimu, šiandien fakultetas yra tarptautiškiausias tarp visų VDU fakultetų.

„Penkias iš devynių savo programų vykdome ir anglų kalba. Pas mus studijuoja 620 studentų, 220 jų – užsienio valstybių piliečiai. Dar keliasdešimt mokosi atvykę pagal ERASMUS+ studijų mainų programą. Sąlygas studijuoti esame sudarę ir 72 Ukrainos jaunuoliams“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, kad studijų užsieniečiams organizavimas – tik dalis fakulteto tarptautiškumo visumos.

„Esame vieni lyderių VDU publikacijų skaičiumi mokslo leidiniuose su citavimo indeksu. Mūsų proveržis moksle pastaraisiais metais akivaizdus ir tą lemia tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas. Mūsų žmonės vis aktyviau įsitraukia į tarpdisciplininius tyrimus, kuriems Akademijos erdvė labai palanki“, – reziumuoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, Akademija turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių – aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų, – su kuriais bendradarbiaujama, o įvairius tarptautinius projektus, tarp kurių aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, Bioekonomikos plėtros fakultetas skaičiuoja dešimtimis.

Paprašyti pasidalyti savo įžvalgomis apie fakulteto ateitį, prof. dr. N. Stončiuvienė ir prof. dr. B. Vaznonis teigia, kad Bioekonomikos plėtros fakultetas yra teisingame kelyje, tik norėtųsi, kad šiuo keliu drauge žengtų daugiau ambicingo jaunimo, siekiančio save atrasti ir įprasminti perspektyvioje bioekonomikos vystymo srityje, sprendžiančioje ne tik tvaraus išteklių naudojimo, taršos mažinimo, bet ir globalias klimato kaitos problemas.

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Apskritojo stalo diskusija „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio universiteto (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedra lapkričio 28 d. sukvietė socialinius partnerius į apskritojo stalo diskusiją tema „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“. Diskusija skirta aptarti šiuolaikinio apskaitos ir finansų specialisto rengimo iššūkius bei kompetencijų poreikį darbo rinkoje. Joje dalyvavo gausus būrys socialinių partnerių, kuriuos atstovavo verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų vadovai ar jų pavaduotojai, finansų direktoriai, apskaitos ir finansų skyrių vadovai, vyr. buhalteriai ir kiti finansinės apskaitos specialistai. Sveikinimo žodį tarė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. B. Vaznonis ir Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. D. Juočiūnienė.

Diskusiją pradėjusios pirmosios ir antrosios pakopų Apskaitos ir finansų studijų programų vadovės prof. D. Zinkevičienė ir prof. V. Aleknevičienė trumpai pristatė vykdomų studijų programų turinį, absolventams suteikiamas apskaitos ir finansų krypčių kompetencijas, apžvelgė jų karjeros ir įsidarbinimo galimybes. Pažymėta, kad šiandieniniais globalizacijos ir skaitmenizavimo laikais apskaitos duomenys yra verslo procesų pagrindas, todėl gebėjimas juos surinkti, valdyti ir analizuoti tampa pagrindine apskaitą ir finansus tvarkančio asmens užduotimi. Rengiant apskaitos ir finansų specialistus būtina atliepti šiandienos darbo rinkos poreikius, todėl svarbu diskutuoti kokius naujus reikalavimus apskaitos ir finansų specialistams formuoja sparčiai kintanti verslo aplinka bei kokiais įgūdžiais ir savybėmis turi pasižymėti šios srities darbuotojai.

Dauguma socialinių partnerių pažymėjo, kad būtinos ne tik geros dalykinės apskaitos, mokesčių, finansų ir jų valdymo, teisės, vadybos žinios bei įgūdžiai, bet ir gebėjimas naudotis šiuolaikiniais skaitmeniniais buhalteriniais įrankiais, finansų analizės ir valdymo sistemomis, elektroniniais mokesčių deklaravimo įrankiais ir pan. Ypač akcentuotas Excel finansinių funkcijų išmanymas ir jų panaudojimas dideliems duomenims analizuoti, išsamesnėms analizės ataskaitoms generuoti, tendencijoms ir problemoms identifikuoti bei pagrįstiems finansiniams sprendimams priimti. Šiandieniniam apskaitos ir finansų specialistui labai svarbūs asmeniniai ir socialiniai gebėjimai: kūrybiškumas, holistinis mąstymas, gebėjimas nustatyti ryšius, rasti problemas ir jų sprendimo būdus, komunikuoti ir imtis lyderystės. Diskusijos metu buvo išsakytos nuomonės ir dėl profesinės veiklos praktikos. Pastebėta, kad praktikos užduotys turėtų būti konkretesnės ir labiau atliepti verslo ar viešojo sektoriaus organizacijos, kurioje atliekama praktika, veiklos pobūdį. Diskutuota ir dėl studijų trukmės. Socialinių partnerių nuomone, universitetinio lygmens specialistai turi būti plačios erudicijos, pasižymėti giliu teoriniu pasirengimu, gebėjimu analizuoti, vertinti ir kurti naujas žinias, spręsti kompleksines problemas bei inicijuoti pokyčius, todėl studijos turėtų trukti ilgiau nei kolegijose.

Diskusijos metu išsakytos mintys bus naudingos peržiūrint ir tobulinant vykdomas Apskaitos ir finansų studijų programas.

Artėjant šventėms – specialisto patarimai: kaip tinkamai išsirinkti ir prižiūrėti Kalėdų eglę?

Kiekvienais metais kartu su artimaisiais džiaugdamiesi gražiausiomis žiemos šventėmis, į savo namus pakviečiame ir dar vieną ypatingą viešnią – tviskančią žaliaskarę. Pasiūla – kiekvieno poreikiams: namus dabinsime gyva ar dirbtine eglute, galbūt puošime žaliaskarės šaką ar vazone įsitaisiusią eglę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretumo vadovas Juozas Girinas pataria rinktis gyvą žaliaskarę – atsakingai ir tinkamai nukirsta eglutė gamtai žalos nedaro, o mes į namus parsinešame simbolį, kuris parodo, kad jau visai netrukus atgims ir pati gamta.

Eglučių pasiūla – gausi: kaip išsirinkti tinkamą?

„Atsakingai kertant eglutes, žala gamtai tikrai nedaroma. Svarbiausia, kad žaliaskarės būtų kertamos teisingai. O didžioji masė eglučių, skirtų kirtimui, yra auginamos plantacijose. Šiais laikais pasiūla didelė – žmonės gali rinktis tarp gyvos ir dirbtinės eglutės. Tačiau pasvarstykime: kokį simbolį turi gyva eglutė? Tai gamtos atgimimo ženklas – po švenčių netrukus pradės ilgėti dienos“, – gyvos žaliaskarės svarbą akcentuoja VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Užauginti sveiką ir gražią eglutę – ilgas ir sudėtingas procesas. „Tai priklauso nuo dirvožemio, priežiūros, formavimo – du kartus per metus reikia formuoti šakas. Užauginti gražią metro aukščio eglutę prireikia apie septynerių–aštuonerių metų“, – teigia pašnekovas.

Plantacijose užaugintos eglutės, atėjus tinkamam laikui, yra nukertamos – lieka plynas laukas, kuris vėliau ir vėl yra užsodinamas. O kaip žinoti, kad miške augančių eglučių kirtimas nėra žalingas gamtai? „Miške pasodintas eglutes reikia retinti. Todėl miškininkai, kirsdami eglutes, tikrai gamtai nieko blogo nedaro“, – sako J. Girinas.

Kad namuose papuošta žaliaskarė, jos šaka ar vazone auganti eglutė džiugintų kuo ilgiau ir spygliai nenubyrėtų dar net nesulaukus švenčių, ja reikia tinkamai pasirūpinti. Pasak VDU ŽŪA Arboretumo vadovo, nukirstą eglutę ar jos šaką būtina nuolat laistyti, talpoje visada turi būti vandens. O vazone augančios eglutės žemė turi būti drėgna. Todėl papuošus žaliaskarę ja reikia ne tik grožėtis, bet nepamiršti ir nuolat prižiūrėti.

VDU Žemės ūkio akademijos Arboretumo vadovas Juozas Girinas

Namus puošusi eglutė lauke gali džiuginti visus metus

Dar vienas puikus sprendimas, norint namus papuošti gyva žaliaskare – pirkti eglutę, esančią vazone. „Žinau ne vieną žmogų, kuris tokias eglutes vėliau pasodina lauke ir turi eglučių alėją. Vazone užauginti eglutę nėra paprasta. Pardavėjai dažniausiai to nedaro – eglutę iškasa iš dirvos. Labai svarbu, kaip eglutė yra iškasama: ar šaknys anksčiau buvo suformuotos, ar iškasant šaknys buvo saugomos, o galbūt – nukapotos. Tačiau, jeigu eglutė bus tinkamai iškasta ir patalpinta į tinkamą vazoną – tai puikus pasirinkimas“, – teigia pašnekovas.

Deja, prekybos vietose norint įsigyti eglutę vazone ir „plika“ akimi pamatyti, ar žaliaskarės šaknys sveikos, ar pažeistos – sunku. Belieka teirautis pardavėjų ir tikėti jų sąžiningumu.

Nusipirkus eglutę vazone, praėjus gražiausioms žiemos šventėms ir sulaukus tinkamos temperatūros ją galima sodinti į dirvą. VDU ŽŪA Arboretumo vadovas pataria – namuose nupuošus eglutę ją reikėtų palaikyti vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. „Taip eglutę reikėtų palaikyti iki pavasario ir tuomet pasodinti. Tačiau būna taip, kad po švenčių nebūna didelių šalčių, tuomet norint pasodinti eglutę pavasario laukti nebūtina“, – sako J. Girinas ir priduria, kad geriausiai eglutės auga lengvoje derlingoje žemėje, pavyzdžiui, komposte su durpėmis.

Kur dėti eglutę šventėms pasibaigus?

Jeigu namus puošia nukirsta žaliaskarė ar jos šaka, praėjus šventėms, su ja reikia tinkamai atsisveikinti. „Apmaudu, kad šiais laikais žmonės skuba gyventi – vos praėjus Kalėdoms eglutės jau yra išmetamos. Anksčiau tradicijos buvo kitokios – eglutė namuose dabinta tik Kūčių vakarą, o nupuošiama – sulaukus Trijų Karalių šventės. Praėjus šventėms eglutės numesti į patvorį tikrai negalima. Miestuose eglutės yra surenkamos. Jeigu turite galimybę, eglutę galima sukarpyti ir sudeginti. Dar vienas būdas – eglutę kompostuoti. Yra ir kitų panaudojimo būdų – pavyzdžiui, atėjus šiltajam sezonui, eglutės kotu sode galima parišti vaismedžius, o darže – daržovių stiebus“, – tvarius eglutės panaudojimo būdus vardija VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Artėjant šventėms – svarbus palinkėjimas

J. Girinas savo namuose puošia žaliaskarės šaką. „Anksčiau, kai anūkai buvo maži, puošdavome eglutę. Kartais eglutę dabindavome ir užaugintą vazone. Įprastai eglutę puošiame likus dienai iki Kūčių, o nupuošiame po Trijų Karalių šventės“, – apie šeimos tradicijas pasakoja pašnekovas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU ŽŪA Arboretumo vadovas bendruomenei ir visiems žmonėms linki sveikatos. „Ji – svarbiausia. Būdami sveiki galėsime džiaugtis gyvenimu ir būti darnoje su savimi, gamta ir visu pasauliu. Akademijai linkiu produktyvių metų, naujų galimybių ir dar didesnio proveržio“, – sako J. Girinas.

Mokslininkų ir verslo partnerystė: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Projekto koordinatorė: VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. dr. Zita Kriaučiūnienė.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas: 278 156,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 9-12 kl. moksleivius, besidominčius maisto kokybe ir sauga, kviečia į kūrybines dirbtuves „Pasta: Forma + Spalva = Fun“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-13 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kūrybinėse dirbtuvėse:

– Gaminsite ypatingus makaronus;

– Sužinosite, kas yra funkcionalusis maistas ir jį pagaminsite;

– Makaronai bus kuriami unikaliomis formomis ir spalvomis;

– Praturtinti įvairiais sveikatai naudingais ingredientais.

Maisto kūrybines dirbtuves ves: dėstytoja Dovilė Levickienė ir Maisto kokybės ir saugos studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 12 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-13.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.