„VDU žmonės ir 35“. Jonas Pačėsas

VDU atkūrimo 35-mečiui skirtoje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ kviečiame susipažinti su Jonu Pačėsu – VDU Žemės ūkio akademijos Maisto kokybės ir saugos studijų studentu, Birštono savivaldybės tarybos nariu, turinčiu ir nuosavą verslą – užkandinę. Plačiau…

Sveikiname Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą ANDRIŲ GRIGĄ sėkmingai apgynus daktaro disertaciją

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą ANDRIŲ GRIGĄ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

APLINKOS TARŠOS MAŽINIMAS HIDROPONINIU BŪDU AUGINANT KVIEČIŲ ŽELMENIS

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Dainius Steponavičius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studentų vizitas „Lemona Electronics“ centriniame sandėlyje: nuo teorijos iki praktikos

Spalio 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programų Logistika ir prekyba bei Verslo logistika studentai su Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindiene turėjo unikalią galimybę apsilankyti „Lemona Electronics“ centriniame sandėlyje. Vizitas buvo itin vertingas, nes studentai galėjo pamatyti, kaip vyksta kasdieniai procesai vienoje iš pirmaujančių elektronikos prekių tiekimo įmonių Lietuvoje. Šis apsilankymas studentams leido giliau suprasti ne tik sandėliavimo procesus, bet ir visą tiekimo grandinės valdymą nuo prekių priėmimo iki išsiuntimo klientams.

Vizito metu centrinio sandėlio vadovas Vitoldas Čejauskas studentams pristatė, kaip „Lemona Electronics“ užtikrina efektyvų ir tikslų prekių judėjimą. Studentai turėjo galimybę susipažinti su modernia sandėlio įranga, automatizuotomis sistemomis ir procesais, kurie padeda užtikrinti tikslų užsakymų vykdymą bei atsargų kontrolę. Studentai iš praktinės pusės gilino žinias apie prekių rūšiavimą, pakuočių paruošimą, kasdienius kokybės patikrinimus bei kitus svarbius darbo sandėlyje aspektus.

Daugeliui apsilankymas buvo pirmasis žvilgsnis į realią darbo aplinką dideliame logistikos centre, o įgytos žinios neabejotinai bus naudingos siekiant profesinių tikslų ateityje. Ši patirtis suteikė ne tik teorinių žinių pritaikymo galimybių, bet ir aiškesnį suvokimą apie sandėliavimo svarbą šiuolaikinėje elektronikos verslo rinkoje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas dėkoja „Lemona Electronics“ už svetingumą ir žinias, kurios prisidės prie studentų tobulėjimo. Tikimasi, kad šios įgytos žinios studentus paskatins dar labiau domėtis šia sritimi ir padės įgyvendinti savo profesinius tikslus.

Seminaras „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT“

Kviečiame dalyvauti seminare „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“. Seminaras vykdomas įgyvendinant EIP projektą Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001.

Data: 2024 m. lapkričio 26 d. 10:00 val.

Vieta: UAB „Restoranas Siesta”. Pakrantės g. 4, Vareikonių k., Babtų sen., Kauno r. LT 5429.

PROGRAMA:
9.30-10:00. Registracija į seminarą.
10.00-10.30. Pagrindinis projekto tikslas ir sprendžiami uždaviniai. Doc. dr. Inga Adamonytė.
10.30-11:30. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT) didėjantis aktualumas”. R. Čiūtas.
11.30-12.00. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai”. Dr. E. Linkevičius.
12.00-12.30. Kavos pertrauka.
12.30-13.00. „Bioanglies gamyba, panaudojimo galimybės ir technologijos”. Doc. dr. E. Zvicevičius.
13.00-13.15. Organinės anglies panaudojimas ūkininko K. Svečiulio ūkyje. Ūkininkas K. Svečiulis.
13.15-13.30. Paulownijos auginimo eksperimentai Aukštaitijos profesinio rengimo centre. PRC mokytoja V. Šeikienė.
13.30-14.00. Diskusijos ir atsakymai į klausimus.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. lapkričio 6 d. nuo 14:00 iki 14:50, programa.

Įgyvendinamas projektas „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų institute vykdomas užsakomasis Žemės Ūkio ministerijos projektas „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“. Jam vadovauja dr. Genovaitė Liobikienė.

Kadangi žalioji transformacija, klimato kaitos drastiški padariniai, kylantys maisto tiekimo iššūkiai iš esmės paspartino bioekonomikos sektoriaus plėtrą, atsisakoma iškastinių išteklių naudojimo, juos keičiant atsinaujinančiais bioištekliais. Kasmet stebint klimato kaitos tendencijas bei pereinant prie tvaresnės žemės ūkio gamybos yra akivaizdu, kad Lietuva turi ir turės didelį bioišteklių potencialą. Šiandien dažnai bioištekliai naudojami ir perdirbami tradiciniais būdais, neišplėtojant vertės grandinių, tuomet galutinio produkto pridėtinė vertė yra santykinai maža. Akivaizdu, kad turimus bioišteklius būtina kuo efektyviau naudoti, siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę. Norint efektyvinti bioekonomikos sektorių, reikia išsiaiškinti Lietuvoje susiformavusius biomasės srautus, potencialą bei atlikti ekonominius skaičiavimus, įvertinti biomasės gamybos / gavybos poveikį aplinkai, identifikuoti, kurios biomasės apdirbimo kryptys duotų didžiausią ekonominę, socialinę, aplinkosauginę naudą. Remiantis šiuo tyrimu bus ruošiamos rekomendacijos politikos formuotojams kaip efektyviai vystyti bioekonomikos sektorių Lietuvoje.

VDU ŽŪA kviečia moksleivius kartu paminėti „GIS dieną“ 2024!

Minint Tarptautinę geografinių informacinių sistemų dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti tradiciniame renginyje „GIS diena“, kuris vyks lapkričio 20 d. 11-14 val. VDU Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno r.).

Renginyje susilies mokslo teorijos ir praktiniai sprendimai, moksleiviai susipažins su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), sužinos, kokie GIS sprendimai taikomi įvairiose veiklose, praktiškai išbandys GIS veikimo principus. Renginį vainikuos viktorina, laimėtojų apdovanojimai ir visų renginio dalyvių lauksianti saldi staigmena.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki lapkričio 14 d. (dalyvių skaičius ribotas, registracija vyksta iki tol, kol yra laisvų vietų – REGISTRACIJA BAIGTA, vietos užsipildė)

Data: Lapkričio 20 d. (trečiadienis)
Laikas: 11.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno r.)

GIS – kas tai?	VDU Žemės ūkio akademijos lektorė dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
Geoerdvinė paraiškų priėmimo sistema: duomenų tvarkymas ir plėtros galimybės	VĮ „Žemės ūkio duomenų centro“, Informacinių išteklių tvarkymo departamento, Geografinių informacinių sistemų skyriaus vyr. specialistas Andrius Kubilius ir produkto vadovas Artūras Zajančkovskis
Kauno geoerdvinių duomenų strategija	Kauno miesto savivaldybės administracijos GIS koordinatorė Reda Petravičiūtė
Praktinė interaktyvi veikla su GIS	VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Donatas Jonikavičius

VDU ŽŪA mokslininkai: čiobrelių eterinis aliejus – natūrali bičių apsaugos priemonė

Bitės yra vieni iš pagrindinių augalų apdulkintojų, todėl stebint bičių populiacijų mažėjimą jų sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio. Bitininkams galvos skausmą kelia nepalankios sąlygos, tarp kurių – pesticidų naudojimas, klimato kaitos keliami iššūkiai, kitos aplinkosaugos problemos, taip pat bičių ligos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas doc. dr. Povilas Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad nuo vienos iš problematiškiausių ligų bites galima apsaugoti naudojant natūralų ir vabzdžiams saugų čiobrelių eterinį aliejų.

Bičių sveikatai kyla vis daugiau iššūkių

Doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad bičių sveikata ir išlikimas yra esminiai veiksniai, kurie reikšmingai veikia ekosistemas ir žemės ūkio produkciją visame pasaulyje – bitės darbininkės atlieka svarbiausią vaidmenį apdulkindamos augalus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jų populiacijos smarkiai mažėja dėl įvairių priežasčių, įskaitant ligas ir parazitus.

„Vienas iš pagrindinių parazitų, sukeliančių daugiausia žalos bičių sveikatai, gyvybingumui ir darančių didžiausią ekonominį nuostolį, yra Varroa destructor erkės. Šios erkės parazituoja ant bičių, siurbdamos jų kraują – hemolimfą ar maitindamosis riebaliniu bičių kūnu ir perduodamos įvairius patogenus, dėl kurių bitės silpnėja ir dažnai žūva“, – pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA dėstytojas praktikas Vilius Juodzevičius atskleidžia, kad tradiciniai kovos su erkėmis metodai dažnai apima sintetinių akaricidų naudojimą, kurie gali neigiamai paveikti ne tik erkes, bet ir pačias bites bei aplinką. Todėl vis dažniau ieškoma alternatyvių, natūralių ir mažiau kenksmingų būdų kovoti su šiais parazitais. Viena iš tokių alternatyvų yra eteriniai aliejai – augalų ekstraktai, pasižymintys įvairiomis biologinėmis savybėmis, įskaitant insekticidinį ir akaricidinį poveikį.

Varroa destructor erkės silpnina bites ir trumpina jų gyvenimą

VDU ŽŪA lektorė Aurelija Šaluchaitė atkreipia dėmesį, kad Varroa destructor erkės daro didelę žalą bitėms, parazituodamos jų lervas ir lėliukes ir siurbdamos hemolimfą. „Viena erkė gali sumažinti jaunos bitės svorį iki 7 %, o trano – iki 10 %. Parazituojamos bitės pradeda anksčiau rinkti nektarą ir gyvena trumpiau. Erkėmis užkrėstos bitės yra silpnesnės, dažniau serga kitomis ligomis. Erkės labiau linkusios parazituoti traninius perus, mažindamos apvaisinimui pajėgių tranų skaičių. Didėjant erkių skaičiui šeimoje, bičių skaičius mažėja, ir jos tampa silpnesnės. Be to, erkės perneša virusus, kurie dar labiau silpnina bites“, – apie Varroa destructor erkių įtaką bičių šeimų sveikatai kalba mokslininkė.

2024 m. VDU ŽŪA bitininkystės laboratorijoje bei pomologiniame sode esančiame bityne (Ringaudai, Kauno r.) VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkų komandos atliktas tyrimas „Varroa destructor sukeliamos varozės gydymas eteriniais aliejais“. Eksperimento metu buvo dirbama su Italijos bičių rase. Tyrimu siekta ištirti čiobrelio, gvazdikėlio ir pipirmėtės eterinių aliejų akaricidinį poveikį Varroa destructor erkėms. VDU ŽŪA doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad šie augalai buvo pasirinkti dėl jų plačiai žinomų antimikrobinių ir antiparazitinių savybių, kurios galėtų būti veiksmingos kovojant su erkėmis.

Mokslininkai tyrė trijų eterinių aliejų poveikį

VDU ŽŪA dokt. Aurelija Ramauskaitė pasakoja, kad visų pirma laboratoriniais tyrimais nustatyta veiksmingiausia pasirinktų eterinių aliejų koncentracija. Atlikus eksperimentus ir analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad pirmojo laboratorinio darbo metu naudota aukščiausia koncentracija dažniausiai lemia didžiausią erkių mirtingumą tiek po dviejų, tiek po keturių valandų stebėjimo. Stebima laiko įtaka Varroa destructor mirtingumui parodė, kad mirtingumas didėja su laiku. Po keturių valandų mirtingumas yra žymiai didesnis nei po dviejų valandų, nepriklausomai nuo naudojamos koncentracijos. Kadangi šio tyrimo rezultatai su 2 mg/ml koncentracija parodė geriausius rezultatus, antrame laboratoriniame darbe tik ji ir buvo naudojama.

„Atlikus antrojo laboratorinio darbo rezultatų analizę buvo nustatyta, kad per pirmąsias 24 valandas tiek gvazdikėlių, tiek čiobrelių, tiek pipirmėčių eteriniai aliejai pasiekia maksimalų erkių mirtingumą. Tačiau bičių mirtingumas per šį laikotarpį išlieka žemas (didžiausias bičių mirtingumas fiksuotas naudojant gvazdikėlių eterinį aliejų). Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad naudoti eteriniai aliejai yra efektyvūs prieš Varroa destructor erkes ir turi minimalų poveikį bitėms, todėl jie gali būti naudojami tolimesniame lauko bandyme“, – apie laboratorinius tyrimus kalba doc. dr. P. Mulerčikas.

Lauko tyrimai aviliuose patvirtino čiobrelių eterinio aliejaus efektyvumą

Po laboratorinių atlikti lauko tyrimai, kurių metu nustatytas eterinių aliejų veiksmingumas prieš erkes aviliuose. „Prieš pradedant lauko eksperimentą buvo paruošta 12 eksperimentinių daugiaaukščių avilių. Aviliai buvo atrenkami pagal šeimos dydį jas sveriant. Tyrimui atrinktos apylygės šeimos. Šioje eksperimento dalyje į avilius buvo dedami eteriniais aliejais impregnuoti medžio pagaliukai taip, kad būtų sudaroma 20 mikrolitrų koncentracija vienam litrui avilio oro. Tyrimas vykdytas trimis pakartojimais kiekvienam eteriniam aliejui ir suformuota viena trijų avilių kontrolinė grupė, kuri nebuvo apdorota eteriniais aliejais. Erkių apskaitai į avilių dugnus buvo sudėti erkių rinktuvai ištepti vazelinu, kuris įklampina nukritusias erkes. Po septynių dienų buvo ištraukti erkių rinktuvai ir suskaičiuotos patekusios erkės“, – apie tyrimo eigą pasakoja doc. dr. P. Mulerčikas.

Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad esmingai didžiausias vidutinis erkių kiekis – 12,7 vnt. – aptiktas aviliuose, kur buvo panaudotas čiobrelių eterinis aliejus. Antrasis pagal poveikį erkėms buvo gvazdikėlių eterinis aliejus. Poveikis buvo esmingai mažesnis nei čiobrelio – vidutinis erkių kiekis sudarė 9,7 vnt., tačiau beveik tris kartus didesnis nei pipirmėtės, kurios poveikis erkių kiekiui buvo vienodas su kontroliniais variantais, nes tarp gautų reikšmių esminių skirtumų nebuvo.

Doc. dr. P.Mulerčikas pastebi, kad gauti duomenys leidžia patvirtinti ir literatūroje pateikiamus duomenis, jog čiobrelio eteriniai aliejai yra efektyvi priemonė kontroliuojant Varroa destructor erkių kiekį bičių šeimose, taip pat pasižymi antibakteriniu ir antigrybeliniu poveikiu.

„Apibendrinant tyrimo duomenis po kontrolinio oksalo rūgšties panaudojimo nustatyta, kad čiobrelio eterinis aliejus tyrimo metu buvo efektyvus 70 %. Čiobrelio eterinių aliejų veiksmingumas prieš Varroa destructor erkes kartu su labai mažu toksiškumu bitėms gali būti alternatyvus kovos su parazitu būdas“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. P. Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, jog būtų nustatytas eterinių aliejų ilgalaikis poveikis bičių sveikatai bei žiemojimui, taip pat optimalūs eterinių aliejų taikymo metodai ir formulės, siekiant padidinti ir išplėsti jo veiksmingumą. „Kontroliuojamo atpalaidavimo preparatai, t. y. mikrokapsuliavimas arba gelio kapsuliavimas, gali užtikrinti pastovesnį lakiųjų eterinių aliejų junginių išsiskyrimą, sumažinti pradinę biologiškai aktyvios medžiagos koncentraciją ir maksimaliai padidinti gydymo trukmę bei veiksmingumą“, – būsimų tyrimų kryptį atskleidžia mokslininkas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete įgyvendinta Erasmus+ BIP mišri intensyvi programa „Tvarus gamtos išteklių naudojimas: 2024 m. rudens kursas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultete įgyvendinta mišri intensyvi programa (BIP) „Sustainable use of natural resources: 2024 autumn course“. Programos tikslas – ugdyti studentų kompetencijas, reikalingas sudėtingoms gamtos išteklių valdymo problemoms spręsti, siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Šioje programoje dalyvavo 20 užsienio studentų iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Gyvybės mokslų universiteto Liubline (Lenkija). Programą sudarė 2 dalys: virtualus komponentas ir fizinio mobilumo dalis. Virtualaus komponento metu studentai dalyvavo nuotoliniame susitikime, kurio metu atskleista kurso tematika, nagrinėtos potemės: „Main interactions in agroecosystems“, „Transforming global sustainable development goals into national, regional and local community goals“, „A balance between ecosystems and the societal necessity for clean water sources“, „Water in daily life and as an element of the landscape“, „Surface water resources in your country/region: their state, and solutions to improve the situation“, „The state of biodiversity in your country/region: major threats and mitigation strategies“.

Fizinio mobilumo dalis vyko spalio 21-25 dienomis. Programos metu studentai gilino žinias apie dirvožemio, pasėlių ir aplinkos sąveiką, žaliąją infrastruktūrą. Studentai lavino gebėjimus kritiškai įvertinti gamtos išteklių naudojimo situaciją, diskutavo apie galimybes užkirsti kelią klimato kaitai, civilizacijos ligoms ir gyventojų sveikatos problemoms.

Programos metu organizuota edukacinė ekskursija 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“ leido supažindinti BIP dalyvius su čia veikiančiais tvariais išteklių naudojimo principais gaminant ekologišką produkciją iš ūkyje auginamų Angus karvių jautienos, ekologiškus produktus, gaminamus iš čia ekologiškai auginamų daržovių, vaisių, uogų, prieskoninių žolelių.

Programą dėstė 8 VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai: prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ekaterina Makrickienė, prof. dr. Živilė Tarasevičienė, doc. dr. Povilas Mulerčikas, doc. dr. Daiva Šileikienė, doc. dr. Anželika Dautartė, prof. dr. Elvyra Jarienė, lekt. Otilija Miseckaitė ir 2 universitetų partnerių dėstytojai – doc. dr. Raimonds Kasparinskis iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto ir prof. dr. Agnieszka Jaszczak iš Varmijos Mozūrų universiteto Olštyne (Lenkija). Programos vadovės: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė. Programos koordinatorė – VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. M. Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

MININT VDU ŽŪA 100-MEČIO JUBILIEJŲ AGRONOMIJOS FAKULTETO BENDRUOMENĖS NARIAMS ĮTEIKTI ATMINIMO ŽENKLAI IR PADĖKOS

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. 100-mečio atminimo ženklais apdovanoti 23 Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai. Taip pat įteiktos 6-ios VDU ŽŪA kanclerės padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai. Apdovanotiesiems taip pat įteikti leidiniai „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“. VDU rektoriaus padėkos raštai įteikti 2-iems Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams.

100-mečio atminimo ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė docentė daktarė Aida ADAMAVIČIENĖ

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Agronomijos fakultete.

laborantė Ira BAGDONIENĖ

– už ilgametį, nuoširdų ir kokybišką darbą, pagalbą vykdant lauko eksperimentus ir mokslinę tiriamąją veiklą.

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Vaclovas BOGUŽAS

– už ilgametę mokslinę veiklą, Agronomijos fakulteto vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, nenutrūkstamą pedagoginę veiklą Universitete, aktyvią narystę profesinėse organizacijose ir ekspertinę veiklą.

docentė daktarė Lina Marija BUTKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, mokslinės veiklos vykdymą, nuoširdų darbą su studentais, bendruomeniškumą.

docentė daktarė Darija JODAUGIENĖ

– už nuolatinį ir nuoširdų indėlį į Agronomijos studijas, sąžiningą bendradarbiavimą su agroverslo atstovais, teikiant ekspertines paslaugas, šviečiamąją veiklą Agronomijos fakultete ir už jo ribų.

profesorė daktarė Aušra MARCINKEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sukauptą didelę patirtį ir norą naudingai ją perduoti kitiems, įtraukiant kiekvieną – nuo mokinio iki doktoranto.

profesorius emeritas habilituotas daktaras Algirdas Juozas MOTUZAS

– už visapusišką atsidavimą Agronomijos mokslui ir Žemės ūkio akademijai.

profesorius daktaras Kęstutis ROMANECKAS

– už nuolatinį naujų žinių ieškojimą ir gilinimąsi žemės ūkio srityse, aktyvų mokslinių projektų vykdymą, telkiantį darbą mokslinėse komandose.

docentas daktaras Evaldas KLIMAS

– už ilgametę ir nenutrūkstamą pedagoginę veiklą, papildytą naudingomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

profesorė daktarė Zita KRIAUČIŪNIENĖ

– už aktyvią mokslinę veiklą sujungiant tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais, Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą.

docentas daktaras Vytautas LIAKAS

– už gebėjimą sėkmingai sujungti mokslines žinias su praktiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, viešinant Agronomijos fakultetą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

docentė daktarė Rita PUPALIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į jaunosios kartos ugdymą, studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą vadovaujant Agronomijos studijų programos komitetui.

docentas daktaras Rimantas VAISVALAVIČIUS

– už nuolatinį indėlį į dirvotyros mokslą ir švietimą Agronomijos fakultete ir už jo ribų, nuoširdų atsidavimą savo profesijai, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą.

VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius profesorius habilituotas daktaras Rimantas VELIČKA

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, atsidavimą ir profesionalumą vadovaujant Bandymų stočiai ir joje kuriant palankią aplinką moksliniams tyrimams vykdyti.

100-mečio ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė daktarė Aušra BLINSTRUBIENĖ

– už aukščiausių etikos standartų laikymąsi, visuomeniškumą, keliamus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebėjimą telkti bendruomenę bendram ir kilniam tikslui.

profesorė asocijuota emeritė habilituota daktarė Honorata DANILČENKO

– už nuopelnus Žemės ūkio akademijai visos darbo veiklos metu.

profesorė daktarė Elvyra JARIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, už tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą, Žemės ūkio akademijos mokslinės bazės tobulinimą.

Bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas docentas daktaras Robertas KOSTECKAS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, docentė daktarė Jurgita KULAITIENĖ

– už atsakingumą, pareigingumą, bendruomeniškumą telkiant Augalų biologijos ir maisto mokslų katedrą, mokslinę ir pedagoginę kompetenciją, projektų vykdymą.

docentė daktarė Aurelija PAULAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą, atsakingą vadovavimą katedrai priklausančioms mokslo laboratorijoms.

laborantė Vita SPŪDYTĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą.

profesorė daktarė Živilė TARASEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (toliau – VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejaus proga apdovanoti rektoriaus padėkos raštais šie Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai:

VDU Valdymo ir investicijų departamento, Turto valdymo skyriaus, pastatų valdytojas Arvydas BOČYS

– už lojalumą, nuolatinę ir geranorišką pagalbą Žemės ūkio akademijos bendruomenei.

Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos studentė Emilija SVIDERSKYTĖ

– už aktyvią visuomeninę veiklą, studentų bendruomenės telkimą.

VDU ŽŪA kanclerės padėkos skirtos Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratei ALEINIKOVENEI

– už sėkmingą ir aktyvų atstovavimą siekiant dirvožemio gyvybingumo išsaugojimo ir produktyvią mokslinę veiklą.

Agronomijos fakulteto dekanės referentei, doktorantei Justinai DEVEIKYTEI

– už kruopštumą, atsakingumą ir sąžiningą požiūrį į darbą, dėmesingumą kiekvienam bendruomenės nariui.

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorei Aurelijai LOZURAITIENEI

– už profesionalumą, kūrybiškumą ir atsakingumą kuriant kraštovaizdį, patirties, žinių ir įkvėpimo kurti perdavimą jaunajai kartai.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Povilui MULERČIKUI

– už jaunatvišką energiją, ryšį su mokiniais ir studentais, gebėjimą sudominti vabzdžių pasauliu.

Agronomijos fakulteto Agronomijos bakalauro studijų programos studentui Arnui ŠADBARUI

– už aktyvų įsitraukimą į Žemės ūkio akademijos Tarybos veiklą, ryšio kūrimą bendruomenėje.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros lektorei Aurelijai ŠALUCHAITEI

– už ilgametę pedagoginę veiklą, aktyvų bendradarbiavimą su Erasmus mainų programų studentais ir nuoširdžią pagalbą kolektyvo nariams.

LR Žemės ūkio ministerijos padėkos skirtos Agronomijos fakulteto mokslininkams:

profesorei daktarei Aušrai BLINSTRUBIENEI
profesoriui daktarui Kęstučiui ROMANECKUI
profesorei daktarei Zitai KRIAUČIŪNIENEI
docentei daktarei Aurelijai PAULAUSKIENEI