VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto 100-metis – su ištikimybe fundamentikai ir atvirumu pokyčiams

Šiais metais veiklos šimtmetį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 1924-aisiais įkurta kaip jaunai Lietuvos valstybei gyvybiškai reikalingas žemės ūkio mokslo ir studijų židinys, kurio pagrindas tuo metu buvo agronomija. Tad šimtmečio sukaktis – puiki proga pasidalyti šiandieninio Agronomijos fakulteto atstovų įžvalgomis apie tai, kuo šis fakultetas ypatingas ir koks vardiklis vienijo ir vienija skirtingas jo bendruomenės kartas.

Profesorius emeritas: teisingą kryptį nubrėžė vyresnioji karta

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas yra ta ryški asmenybė, be kurios šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti visos Akademijos, o ypač Agronomijos fakulteto identitetą. Tačiau pats mokslininkas, pedagogas, vadovėlių, monografijų, tarp kurių mokslo istorijai ypač vertinga monografija „Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje“ (2018), žemės ūkio terminų žodynų autorius su šypsena teigia, kad nuopelnai turėtų tekti ne jam, o jo mokytojams – studijų metais Akademijoje dirbusiems tarpukario Lietuvos mokslo šviesuoliams. Ir istoriografines knygas profesorius emeritas A. J. Motuzas sako rašęs dėl vienintelės priežasties – iš pagarbos Akademijos profesoriams Vincui Vilkaičiui, Juozui Tonkūnui, Petrui Vasinauskui, Broniui Baginskui ir, be abejo, nuo pat Akademijos įkūrimo joje dirbusiam profesoriui Viktorui Ruokiui, paskatinusiam pašnekovą gilintis į dirvožemio mokslą.

„Meilę lauko rieduliams ir jų pažinimo kibirkštį profesorius V. Ruokis stengėsi įžiebti ir savo studentams. Į auditoriją dažnai atsinešdavo krepšį įvairiausių akmenų ir apie juos galėdavo kalbėti valandas. Vėliau egzaminuojami studentai privalėdavo pasakyti jų pavadinimus, kilmę ir savybes. Žinojome, kad neišvengiamai turėsime išberti ir painią indikatrisės taisyklę, pagal kurią nustatomos kristalų savybės. Kai 1965-aisiais buvau paskirtas asistentu į profesoriaus V. Ruokio vadovaujamą dirvožemio mokslo katedrą, privalėjau drauge su profesoriumi dalyvauti egzaminuose ir stebėti, kad studentai nesukčiautų“, – juokiasi profesorius emeritas A. J. Motuzas, prisipažįstantis, kad iki šiol viena brangiausių relikvijų, saugomų jo asmeniniame archyve, – prašymas priimti į asistento pareigas su originaliu profesoriaus V. Ruokio parašu.

„Mano tėviškė – atokus Joniškio rajonas. Tačiau kaip mokslininkas dirvožemininkas šiandien galiu pasakyti, jog dirvožemiai ten – vieni derlingiausių Lietuvoje. Tad, regis, neturėtų stebinti, kodėl tėvelio ūkininko džiaugsmui pasirinkau agronomijos studijas. Buvau tapęs respublikinio moksleivių meninio skaitymo konkurso laureatu, kaskart su nekantrumu laukdavau Šiaulių dramos teatro gastrolių ir, neslėpsiu, svajojau tapti aktoriumi. Bet tėvukas laiku „nuleido ant žemės“. Tad labai apsidžiaugiau Akademijoje atradęs profesionalių aktorių Algirdo Vrubliausko ir Aldonos Jodkaitės vadovaujamą liaudies teatrą, kurio veikloje aktyviai dalyvavau tris dešimtmečius. Džiugu, kad Akademijos teatras „Jovaras“ kūrybingai tebedirba iki šiol“, – pastebi pašnekovas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Daugiau nei 10 metų jau dirbdamas dėstytoju profesorius A. J. Motuzas dalyvavo ir anuomet populiarių studentų statybinių būrių judėjime. Akademijos studentai vasaromis yra dirbę ne tik Sovietų Sąjungos platybėse, bet ir Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. „Sakyčiau, tą metą ir galėtume laikyti Akademijos tarptautiškumo pradžia, nes mums buvo labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių kolegomis“, – prisimena profesorius emeritas.

Tačiau tikrasis tarptautiškumo, modernumo proveržis, profesoriaus emerito A. J. Motuzo teigimu, Akademijoje prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei atsiradus galimybei dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje TEMPUS programoje. Ši programa buvo skirta remti Rytų, Vidurio Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aukštojo mokslo pertvarką ir turėjo padėti suartinti šių šalių ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemas.

„Akademijoje šie procesai sėkmingai vyko: buvo ne tik pertvarkomi atitinkami klasifikatoriai, studijų struktūra, bet ir Agronomijos fakultete įkurta moderni vakarietiška dirvožemio ir maisto produktų analizės laboratorija, mūsų mokslininkų galimybes pakėlusi į naują lygmenį“, – pasakoja profesorius A. J. Motuzas, iki šiol apgailestaujantis dėl dviejų dalykų: dėl to, kad Lietuvoje analogiškai kaip kaimyninėje Latvijoje laiku nebuvo įkurtas stiprus Gyvybės mokslų universitetas. Be to, pašnekovą ir šiuo metu jaudina valstybės strategijos nebuvimas specialistų žemės ūkiui rengimo srityje.

„Ne studentams suteikiama laisvė vienur ar kitur nusinešti savo finansinius krepšelius, o valstybės poreikiai turi nulemti, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje“, – įsitikinęs pašnekovas. Tačiau svarbiausia, pasak jo, šiandien yra tai, kad Akademija ir Agronomijos fakultetas į antrąjį gyvavimo šimtmetį žengia išlaikydami pamatines savo vertybes: pagarbą vyriausiųjų bendruomenės narių kartai, unikalumą, nuoširdžią bendrystę. Visa tai, profesoriaus emerito pastebėjimu, gerai atskleidė ir Akademijos 100-mečio jubiliejui skirtų renginių turinys.

Glaudžiai sutelkta komanda ir moderni infrastruktūra – dedamosios, leidžiančios atliepti verslo lūkesčius ir bendradarbiauti tarptautiniame lygmenyje

Viena iš būrio profesoriaus emerito A. J. Motuzo buvusių studentų, tapusių mokslininkais ir pedagogais, – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė. Jos teigimu, VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas iš tiesų yra unikalus – universitetiniame lygmenyje kito tokio ar net į jį panašaus Lietuvoje neturime.

„Agronomijos fakultete kompleksiškai vykdoma mokslinė veikla bei studijos. Jaunimas pas mus gali studijuoti aktualiose, į ateitį orientuotose studijų programose. Tai – Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas. Klimato kaitos iššūkių fone visos šios sritys yra labai svarbios, nes žemės ūkiui keliami labai dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Dar po 100 metų galbūt nutiks taip, kad maistą žmonija gamins mėgintuvėliuose, tačiau ir tuomet bus reikalingos sektoriuje dirbančių specialistų žinios bei kompetencija. Todėl tikiu, kad agronomija, maisto kokybė ir sauga, poreikis gyventi harmoningai tvarkomoje aplinkoje savo aktualumo nepraras niekada“, – įsitikinusi doc. dr. J. Kulaitienė.

Pasak pašnekovės, džiugu žinoti, kad Agronomijos fakultetas, kuriame studijavo ir kuriame dirba mokslinį bei pedagoginį darbą, turi ypač gilias šaknis, kad iš šių šaknų vėliau išaugo zootechnika, žemės ūkio ekonomika, žemės ūkio inžinerija ir kitos mokslo bei studijų kryptys.

„Akademijos studente tapau pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kai trūko daug ko, kai auditorijose nuo šalčio gynėmės sėdėdami su paltais, tačiau buvo daug tikėjimo, kad ateityje bus geriau. Ir iš tiesų pokyčiai vyko ir tebevyksta. Ypač ryškų proveržį fakultetui suteikė integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio NEMUNAS – įsteigimas. Jo programos lėšomis sukurta infrastuktūra, moderni laboratorija fakulteto mokslininkams leidžia kurti pažangiausias inovacijas, bendradarbiauti su verslu ir atliepti jo lūkesčius bei kaip lygiaverčiams partneriams dalyvauti aukščiausio lygio tarptautiniuose projektuose. Šiandien atsigręžus tik keliolika metų atgal mano pačios mokslo tyrimai atrodo ganėtinai kuklūs, palyginti su tais, kuriuos galime atlikti šiandienos sąlygomis“, – teigia doc. dr. J. Kulaitienė, pastebinti, kad vis dėlto didžiausia, netgi neįkainojama antrąjį veiklos šimtmetį pradedančio Agronomijos fakulteto vertybė – glaudžiai sutelkta komanda ir kolegiški, nuoširdūs šios komandos narių tarpusavio santykiai.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Jaunimui – visos sąlygos realizuoti savo mokslines idėjas

Pastarąjį doc. dr. J. Kulaitienės teiginį pratęsia ir jauniausiosios kartos atstovė Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė. Merginos teigimu, ne tik darbinga, bet ir išskirtinai nuoširdi Agronomijos fakulteto atmosfera netgi pakeitė jos gyvenimo planus. Pašnekovė gimusi bei užaugusi Pakruojo rajone, ūkininkų šeimoje, taip pat ir pati yra jaunoji ūkininkė. Dvyliktoje klasėje ji buvo tvirtai apsisprendusi studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, o stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje pirmuoju ir vieninteliu numeriu įrašė studijų programą Agronomija. Austėjos tikslas buvo baigus studijas ir įgijus šiuolaikiškų žinių bagažą grįžti dirbti į nuosavą ūkį.

Tačiau gabią ir darbščią studentę dar antrame kurse pastebėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, vėliau tapęs ir jos moksliniu vadovu.

„Profesorius mane, antrakursę, dar nė negalvojančią apie bakalauro baigiamąjį darbą, įtraukė į projekte dirbančių mokslininkų grupę. Šis darbas mane tiesiog sužavėjo“, – teigia A. Švereikaitė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė

O jau studijuojančiai magistrantūroje prof. dr. K. Romaneckas pasiūlė A. Švereikaitei tikslingai siekti doktorantūros.

„Iš tiesų apie doktorantūrą nuo pat pirmųjų savo mokslinių bandymų po truputį pasvajodavau, bet tai buvo tyli svajonė, nes atrodė sunkiai įgyvendinama. Tačiau ji išsipildė ir šiuo metu esu jau trečiajame doktorantūros kurse. Teorines žinias ir praktinį darbą ūkyje derinti yra labai įdomu, bet galvoju, kad ateityje ūkininkavimo veiklą galiu patikėti ir kitiems, o pati norėčiau likti Agronomijos fakultete ir dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą. Fakulteto bendruomenė mane labai šiltai priėmė kaip kolegę. Tačiau fakulteto dėstytojai labai šiltai bendrauja su visais studentais, yra pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus. Norėčiau šią tradiciją pratęsti ir savo indėliu. Svarbu jauniems žmonėms turėti noro, o Agronomijos fakultete sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo mokslines idėjas“, – reziumuoja pašnekovė, pastebinti, kad šiuo metu kaip jaunesnioji mokslininkė ji yra atsakinga už Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą tarp šalies moksleivių. Ir tai ji daranti su malonumu.

Sinergiją kuria visa gausi fakulteto bendruomenė – nuo moksleivių iki senjorų

„Tarp asmenybių, klojusių mūsų valstybės pamatus, ėjusių atsakingas pareigas – gausus būrys agronomų. Tai, be abejo, kelia pasididžiavimą, bet kartu ir įpareigoja Agronomijos fakultetą aukštai išsikelti kartelę, atliekant jam patikėtą misiją rengti specialistus moderniam agrosektoriui, plėtoti aktualius mokslo tyrimus ir kurti inovacijas“, – teigia šio fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, pastebinti, kad agroekosistemos sudaro daugiau kaip 53 proc. mūsų šalies teritorijos. Ir Agronomijos fakultetas yra prisiėmęs lyderystę siekiant, kad šie ištekliai būtų naudojamos tvariai ir išsaugoti ateities kartoms.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Taip pat siekiame užtikrinti maisto žaliavų saugą, žalios, harmoningos urbanizuotų teritorijų aplinkos sukūrimą. Visa tai darome įgyvendindami aktualias, į klimato krizės sprendimus orientuotas studijų programas, tarptautinėje erdvėje plėtodami mokslo projektus“, – pasakoja doc. dr. A. Adamavičienė, neabejojanti, kad veiklų, darbų, planų ir idėjų negęstantis variklis yra Agronomijos fakulteto bendruomenė, t. y. visi, kam rūpi Akademijos ir Agronomijos fakulteto ateitis – mokslininkai, dėstytojai, doktorantai, absolventai, darbuotojai senjorai, studentai ir edukaciniuose projektuose dalyvaujantys moksleiviai.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“

Visus šalies 9-12 kl. moksleivius kviečiame dalyvauti unikaliame renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), Agronomijos fakultete.

Ar vaikščiodamas parke ar skvere pagalvoji, jog visa tai suprojektavo žmogus? Miestų žaliojo rūbo formavimas yra ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir labai svarbus elementas ekosistemoms bei mūsų sveikatai. Kūrybinių dirbtuvių metu įsijausime į kraštovaizdžio dizainerio kasdienybę – iškėlę klausimą, kokioje aplinkoje mums gera gyventi, suprojektuosime savo svajonių žaliąją erdvę.

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos „Kraštovaizdžio dizainas“ dėstytojas Karolis Grušas ir antro kurso studentė Emilija Sviderskytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 16 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas kviečia moksleivius: dirbtuvės, praktinė veikla ir viktorina – idėjų konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas kviečia moksleivius bendroms inžinerinėms veikloms. Moksleivių laukia išmanių technologijų dirbtuvės mokykloje arba VDU ŽŪA
„Išmok konstruoti ir valdyti dronus ar robotus“, praktinė veikla VDU ŽŪA socialinių partnerių įmonėse „Pirmyn į ateitį su inžinerija“ ir viktorina – idėjų konkursas „Inžinerinių idėjų šturmas“ (nuotolinis renginys su finalu VDU ŽŪA). Kviečiame dalyvauti 10-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Detalesnė informacija apie veiklas pateikta žemiau.

Dirbtuvėms ir praktinei veiklai įmonėse būtina išankstinė registracija kontaktais:
VDU ŽŪA marketingo vadybininkė dr. Brigita Medveckienė
el. p. brigita.medveckiene@vdu.lt
mob. +370 625 80444

Registracija viktorinai – idėjų konkursui vyksta pildant registracijos anketą:

REGISTRACIJA į viktoriną – idėjų konkursą iki gruodžio 7 d.

Renginių metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks lapkričio 27 d. (trečiadienį) 15.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Naujas LIFE projektas Lietuvoje – ForestHabitatLT

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu dalyvauja projekte „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ angl. „Developing and implementing Closer-to-Nature forest management practices towards multifunctional forest landscapes and favourable Natura 2000 areas“ akronimas „LIFE ForestHabitatLT“ (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektas truks 6 metus (2024-2030 m.), bendra projekto vertė – 3,94 mln. Eur.
Projektas buvo pristatytas VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje spalio mėnesį „ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI VERSLUI: 100 metų pažangai“.
Džiugu, kad projekto pradžia sutampa su šiais metais priimtu Europos gamtos atkūrimo reglamentu ir projektas prisidės prie Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių kompleksų išsaugojimo, palaikymo ir atkūrimo. Artimesnio gamtai miškų tvarkymo koncepcija yra ES miškų strategijos 2030 dalis, o 2023 metais Europos Komisija jau išleido artimesnio gamtai miškų tvarkymo gaires.
Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama parengti artimesnės gamtai miškininkystės gaires pritaikytas Lietuvai, bus siekiama populiarinti gamtinėms vertybėms palankesnius miškų tvarkymo būdus bei pademonstruoti, kokiomis priemonėmis miškininkai aktyviai prisideda ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Projekto veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose: Šimonių girioje, Buktos miške, Praviršulio tyrelyje ir Dabravolės pelkėje. VDU vykdomos veiklos apims teorinės dalies artimesnio gamtai miškų tvarkymo principų pritaikymo Lietuvai parengimą, blogos būklės buveinių tvarkymo priemonių aprašymą bei stebėsenos vykdymą.

Projekto partneriai:

Projektą finansuoja:

„Finansuoja Europos Sąjunga. Požiūriai ir nuomonės išreikšti yra autoriaus nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti už juos atsakinga“

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“

22-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“ vyks 2025 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2025 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2025 m. kovo 14 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

Konferencija „AgroEco 2024“: tarptautinė bendruomenė mini 100 metų žemės ūkio pažangą

Spalio 16–18 d. vykusi 5-oji tarptautinė konferencija „AgroEco 2024“ žymėjo dvigubą sukaktį: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-metį ir dešimtmetį trunkančią tradiciją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tvaraus žemės ūkio srityje. Konferencija įkūnija pasaulinį įsipareigojimą diegti inovacijas žemės ūkyje, spręsti tokias aktualias problemas kaip klimato kaita ir apsirūpinimas maistu, kartu skatinant įvairių šalių bendradarbiavimą.

Tęsia dešimtmetį trunkančią tradiciją

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pažymėjo, kad penktoji tarptautinė konferencija „AgroEco2024“ tęsia dešimtmečio tradiciją suburti pasaulio ekspertus spręsti tvaraus žemės ūkio iššūkiams. „Šiandien yra svarbi proga, nes ne tik atidarome penktąją tarptautinę konferenciją „AgroEco2024“, bet ir švenčiame Žemės ūkio akademijos 100-metį. Mums didelė garbė dalytis šia svarbia sukaktimi. Šių metų konferencijoje dalyvauja šimtai dalyvių iš viso pasaulio, atstovaujančių tokioms šalims kaip Lietuva, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Lenkija, Belgija, Turkija, Latvija, Suomija, Prancūzija, Čekija, Estija, Brazilija, Afganistanas ir Azerbaidžanas – daugiau nei 20 žodinių ir daugiau nei 40 stendinių pranešimų“, – sakė profesorė.

„Šiuose pranešimuose nagrinėjamos tokios svarbios temos kaip dirvožemio sveikata, anglies dioksido sekvestracija ir perėjimas prie žemės ūkio be pesticidų. Šios diskusijos yra labai svarbios sprendžiant klimato kaitos ir pasaulinio aprūpinimo maistu problemas. Norėčiau labai padėkoti organizaciniam ir moksliniam komitetams už nenuilstamą darbą, kad šis renginys būtų sėkmingas, ir mūsų partneriams už neįkainojamą paramą“, – kalbėjo mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademija – žemės ūkio švietimo ir mokslinių tyrimų lyderė

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovė dr. Žydrė Kadžiulienė pažymėjo, kad per 100 metų Akademijos bendruomenė buvo žemės ūkio švietimo ir mokslinių tyrimų priešakyje, sudarydama galimybes kurti inovacijas. „Jūs tai sėkmingai darote šiandien ir darysite ateityje. Ši tarptautinė mokslinė konferencija „AgroEco2024“ atspindi jūsų gebėjimą ir nusiteikimą būti tarptautinio mokslo dalimi“, – mintimis dalijosi dr. Ž. Kadžiulienė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad agroekosistemų tvarumas, dirvožemio sveikata, klimato kaita yra pagrindiniai klausimai, kurie rūpi mokslininkams, ūkininkams ir visuomenei tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. „Žemės ūkio sistemų įvairinimas ir dirvožemio funkcijų atkūrimas yra labai svarbūs daugeliui ūkininkavimo sistemų, o tai labai susiję su agroekosistemomis. Agroekosistemos apima visas biotinių ir antibiotinių savybių sąveikas žemės ūkio vietovėje. Suprasti, kaip veikia agroekosistemos, yra labai svarbu, kad būtų galima geriau suprasti ir rasti geresnių tvaraus žemės ūkio sprendimų. Be to, gerai valdomos agroekosistemos gali padėti sušvelninti klimato kaitos iššūkius. Todėl mokslinės įžvalgos, moksliniai rezultatai ir nauji pasiūlymai yra labai reikalingi“, – dėmesį atkreipė dr. Ž. Kadžiulienė.

Žingsnis pirmyn ieškant geriausių metodų

LR Žemės ūkio ministerijos atstovas Saulius Jasius pažymėjo, kad negali būti receptų ar stebuklingų formulių, kaip efektyviausiai plėtoti tvarų žemės ūkį, tačiau rimtos diskusijos šioje konferencijoje gali būti didelis žingsnis į priekį ieškant geriausių atsakymų, kokius tvarius gamybos būdus reikėtų rekomenduoti ūkininkams. „Tikiu, kad konferencija padės atverti akis ne tik Vyriausybei, bet ir mums visiems, o ypač ūkininkams, paaiškinant jiems, kokia yra tvaraus žemės ūkio verslo nauda. Labai malonu pasveikinti šioje konferencijoje „AgroEco2024“ dalyvaujančius mokslininkus ir tyrėjus iš įvairių šalių. Jūsų patirtis, kompetencija, pasirengimas dalytis žiniomis ir idėjomis yra labai vertingi ir reikalingi“, – sakė S. Jasius.

Pagrindinis dėmesys – tvarumui, ekologijai, dirvožemio sveikatai ir maisto saugai

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas pabrėžė, kad per pastaruosius 100 metų Lietuva ir jos žemės ūkio sektorius patyrė reikšmingų pokyčių. „Per šį šimtmetį susidūrėme su daugybe iššūkių, tarp jų – ir reikšmingi geopolitiniai įvykiai. Šiandien pasaulį veikia ir globalinio atšilimo problema. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, VDU Žemės ūkio akademija pasirinko į tvarumą, ekologiją, dirvožemio sveikatą ir maisto saugą orientuotą kryptį. Šiandien džiaugiamės galėdami pažymėti Akademijos 100 metų jubiliejų ir atidaryti 5-ąją tarptautinę konferenciją „AgroEco2024“, – kalbėjo doc. dr. R. Skominas. Mokslininkas savo kalbą baigė padėka ir palinkėjimu, kad konferencija visiems paliktų puikių įspūdžių, suteiktų naujų idėjų ir džiugintų naujais vertingais ryšiais.

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2024.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 4-5 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „Naujasis Nevėžis“, Pantene prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX„, UAB „Hegelmann Transporte“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), UAB „Gi Group Lithuania“– prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki gruodžio 2 d.

Data: gruodžio 6 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno r.; bus patikslinta užsiregistravusiems).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA „GIS diena“: ekspertų pranešimai, varžytuvės viktorinoje ir saldi staigmena

Minint Tarptautinę geografinių informacinių sistemų dieną lapkričio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pakvietė 10-12 kl. moksleivius dalyvauti tradiciniu tapusiame kasmetiniame renginyje „GIS diena“. Į renginį atvyko bemaž 200 moksleivių iš 7 šalies ugdymo įstaigų.

VDU ŽŪA vykusiame renginyje, kuriame su moksleiviais žiniomis ir praktine patirtimi dalijosi Akademijos atstovai ir ekspertai – praktikai, susiliejo mokslo teorija ir praktika. „Nuoširdus ačiū visiems, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą ir šiandien dalyvaudami šiame renginyje kartu paminėsite tarptautinę GIS dieną. Šis mūsų organizuojamas renginys jau tampa kasmetiniu ir mums be galo džiugu, kad jis sulaukia tokio gausaus susidomėjimo“, – dideliu dalyvių aktyvumu džiaugėsi renginį moderavusi VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja docentė dr. Jolanta Valčiukienė, kuri, pasveikindama dalyvius, taip pat pristatė studijų galimybes VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete. Renginyje susirinkę dalyviai taip pat turėjo galimybę išklausyti pagrindinės GIS sistemų programinės įrangos įmonės ESRI įkūrėjo Jack Dangermond vaizdo įrašo sveikinimą.

Praktinė renginio dalis prasidėjo moksleivių pažintimi su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS). VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto lektorė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė moksleiviams pristatė kas yra GIS, supažindino su GIS pritaikymo sritimis ir įveiklinimo galimybėmis. Moksleiviai stebėjosi plačiomis GIS pritaikymo sritimis, apimančiomis ir krašto apsaugą, ir transportą, ir žemėtvarką, žemės, miškų ūkį ir kt. Moksleivius sudomino GIS pritaikymo gyvūnų migracijos problemų sprendimuose, stichinių nelaimių valdyme, aplinkosaugoje, inžinerinių tinklų planavime bei valdyme, dailėje, literatūroje, sveikatos apsaugoje pavyzdžiai.

Savo patirtimi ir atliekamų veiklų specifika su moksleiviais pasidalino VĮ „Žemės ūkio duomenų centro“ Informacinių išteklių tvarkymo departamento Geografinių informacinių sistemų skyriaus vyr. specialistas, VDU Žemės ūkio akademijos absolventas Andrius Kubilius ir produkto vadovas Artūras Zajančkovskis. Pranešėjų pristatymas buvo labai glaudžiai susijęs su realiu GIS technologijų įveiklinimu. Moksleiviai sužinojo apie geoerdvinę paraiškų priėmimo sistemą, duomenų tvarkymo ir plėtros galimybes.

Kauno miesto savivaldybės administracijos GIS koordinatorė Reda Petravičiūtė pristatė pranešimą „Kauno geoerdvinių duomenų strategija”. Pranešėja pasidalino savo asminie patirtimi, kaip prasidėjo jos pažintis su GIS ir praktiniais pavyzdžiais pristatė įdomias sritis, kurias galima analizuoti naudojant šias sistemas.

VDU Žemės ūkio akademjos ldocentas dr. Donatas Jonikavičius moksleiviams suteikė galimybę praktiškai išbandyti GIS veikimo principus, naudojantis specialia GIS programėle mobiliuosiuose įrenginiuose. Gavę užduotį moksleiviai skubėjo į lauką skaitmeninėje erdvėje fiksuoti GIS objektų – medžių, vėliavos stulpų, apšvietimo stulpų, viešojo transporto stotelių, kelio ženklų. Per keliolika minučių moksleiviai sužymėjo kelias dešimtis objektų.

Renginyje įgytas žinias įtvirtinti leido VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėjos docentės dr. Jolantos Valčiukienės vedama interaktyvi viktorina, kurioje moksleiviai rungėsi, kurie teisingiausiai ir greičiausiai atsakys į pateiktus klausimus apie GIS. Laimėtojų laukė apdovanojimai – viktorinoje geriausiai pasirodžiusiems moksleiviams buvo įteikti VDU Žemės ūkio akademijos simboliniai prizai.

Padėkos raštais buvo apdovanotos visos renginyje dalyvavusios mokyklų komandos. Padėkos raštai įteikti KTU inžinerijos licėjaus, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos, Šakių rajono Griškabūdžio gimnazijos, Joniškio rajono Žagarės gimnazijos, Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazijos komandoms. Džiugu, kad kai kurios jų VDU ŽŪA organizuojamame renginyje dalyvavo jau ne pirmus metus.

Renginį vainikavo visų dalyvių laukusi saldi staigmena – specialiai renginiui skirtas „GIS dienos“ tortas, subūręs visus dalyvius bendrystei.

„Džiugu matyti tiek daug gerų emocijų jūsų akyse. Nuoširdžiai dėkojame visiems už aktyvų dalyvavimą. Tikimės, kad šiandien praleistas laikas buvo ne tik malonus, bet ir prasmingas, praturtinęs jūsų žinias. Viliamės, jog šio renginio patirtys įkvėps kai kuriuos iš jūsų pasvarstyti apie inžinerijos studijas, kuriose plačiai taikomos GIS ir kitos pažangios technologijos. Esame atviri bendradarbiavimui ir nekantriai lauksime jūsų dalyvavimo būsimuose renginiuose. Jūs visuomet esate laukiami“, – sakė renginio iniciatorė, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. J. Valčiukienė, atsisveikindama su moksleiviais po gausų būrį šalies moksleivių subūrusio renginio.

Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.