Fakultetų naujienos Archives | Page 24 of 181 | VDU Žemės ūkio akademija

Įgyvendinamas projektas „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų institute vykdomas užsakomasis Žemės Ūkio ministerijos projektas „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“. Jam vadovauja dr. Genovaitė Liobikienė.

Kadangi žalioji transformacija, klimato kaitos drastiški padariniai, kylantys maisto tiekimo iššūkiai iš esmės paspartino bioekonomikos sektoriaus plėtrą, atsisakoma iškastinių išteklių naudojimo, juos keičiant atsinaujinančiais bioištekliais. Kasmet stebint klimato kaitos tendencijas bei pereinant prie tvaresnės žemės ūkio gamybos yra akivaizdu, kad Lietuva turi ir turės didelį bioišteklių potencialą. Šiandien dažnai bioištekliai naudojami ir perdirbami tradiciniais būdais, neišplėtojant vertės grandinių, tuomet galutinio produkto pridėtinė vertė yra santykinai maža. Akivaizdu, kad turimus bioišteklius būtina kuo efektyviau naudoti, siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę. Norint efektyvinti bioekonomikos sektorių, reikia išsiaiškinti Lietuvoje susiformavusius biomasės srautus, potencialą bei atlikti ekonominius skaičiavimus, įvertinti biomasės gamybos / gavybos poveikį aplinkai, identifikuoti, kurios biomasės apdirbimo kryptys duotų didžiausią ekonominę, socialinę, aplinkosauginę naudą. Remiantis šiuo tyrimu bus ruošiamos rekomendacijos politikos formuotojams kaip efektyviai vystyti bioekonomikos sektorių Lietuvoje.

VDU ŽŪA kviečia moksleivius kartu paminėti „GIS dieną“ 2024!

Minint Tarptautinę geografinių informacinių sistemų dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti tradiciniame renginyje „GIS diena“, kuris vyks lapkričio 20 d. 11-14 val. VDU Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno r.).

Renginyje susilies mokslo teorijos ir praktiniai sprendimai, moksleiviai susipažins su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), sužinos, kokie GIS sprendimai taikomi įvairiose veiklose, praktiškai išbandys GIS veikimo principus. Renginį vainikuos viktorina, laimėtojų apdovanojimai ir visų renginio dalyvių lauksianti saldi staigmena.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki lapkričio 14 d. (dalyvių skaičius ribotas, registracija vyksta iki tol, kol yra laisvų vietų – REGISTRACIJA BAIGTA, vietos užsipildė)

Data: Lapkričio 20 d. (trečiadienis)
Laikas: 11.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno r.)

GIS – kas tai? VDU Žemės ūkio akademijos lektorė dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
Geoerdvinė paraiškų priėmimo sistema: duomenų tvarkymas ir plėtros galimybės VĮ „Žemės ūkio duomenų centro“, Informacinių išteklių tvarkymo departamento, Geografinių informacinių sistemų skyriaus  vyr. specialistas Andrius Kubilius ir  produkto vadovas Artūras Zajančkovskis
Kauno geoerdvinių duomenų strategija Kauno miesto savivaldybės administracijos GIS koordinatorė Reda Petravičiūtė
Praktinė interaktyvi veikla su GIS VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Donatas Jonikavičius

VDU ŽŪA mokslininkai: čiobrelių eterinis aliejus – natūrali bičių apsaugos priemonė

Bitės yra vieni iš pagrindinių augalų apdulkintojų, todėl stebint bičių populiacijų mažėjimą jų sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio. Bitininkams galvos skausmą kelia nepalankios sąlygos, tarp kurių – pesticidų naudojimas, klimato kaitos keliami iššūkiai, kitos aplinkosaugos problemos, taip pat bičių ligos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas doc. dr. Povilas Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad nuo vienos iš problematiškiausių ligų bites galima apsaugoti naudojant natūralų ir vabzdžiams saugų čiobrelių eterinį aliejų.

Bičių sveikatai kyla vis daugiau iššūkių

Doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad bičių sveikata ir išlikimas yra esminiai veiksniai, kurie reikšmingai veikia ekosistemas ir žemės ūkio produkciją visame pasaulyje – bitės darbininkės atlieka svarbiausią vaidmenį apdulkindamos augalus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jų populiacijos smarkiai mažėja dėl įvairių priežasčių, įskaitant ligas ir parazitus.

„Vienas iš pagrindinių parazitų, sukeliančių daugiausia žalos bičių sveikatai, gyvybingumui ir darančių didžiausią ekonominį nuostolį, yra Varroa destructor erkės. Šios erkės parazituoja ant bičių, siurbdamos jų kraują – hemolimfą ar maitindamosis riebaliniu bičių kūnu ir perduodamos įvairius patogenus, dėl kurių bitės silpnėja ir dažnai žūva“, – pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA dėstytojas praktikas Vilius Juodzevičius atskleidžia, kad tradiciniai kovos su erkėmis metodai dažnai apima sintetinių akaricidų naudojimą, kurie gali neigiamai paveikti ne tik erkes, bet ir pačias bites bei aplinką. Todėl vis dažniau ieškoma alternatyvių, natūralių ir mažiau kenksmingų būdų kovoti su šiais parazitais. Viena iš tokių alternatyvų yra eteriniai aliejai – augalų ekstraktai, pasižymintys įvairiomis biologinėmis savybėmis, įskaitant insekticidinį ir akaricidinį poveikį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Varroa destructor erkės silpnina bites ir trumpina jų gyvenimą

VDU ŽŪA lektorė Aurelija Šaluchaitė atkreipia dėmesį, kad Varroa destructor erkės daro didelę žalą bitėms, parazituodamos jų lervas ir lėliukes ir siurbdamos hemolimfą. „Viena erkė gali sumažinti jaunos bitės svorį iki 7 %, o trano – iki 10 %. Parazituojamos bitės pradeda anksčiau rinkti nektarą ir gyvena trumpiau. Erkėmis užkrėstos bitės yra silpnesnės, dažniau serga kitomis ligomis. Erkės labiau linkusios parazituoti traninius perus, mažindamos apvaisinimui pajėgių tranų skaičių. Didėjant erkių skaičiui šeimoje, bičių skaičius mažėja, ir jos tampa silpnesnės. Be to, erkės perneša virusus, kurie dar labiau silpnina bites“, – apie Varroa destructor erkių įtaką bičių šeimų sveikatai kalba mokslininkė.

2024 m. VDU ŽŪA bitininkystės laboratorijoje bei pomologiniame sode esančiame bityne (Ringaudai, Kauno r.) VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkų komandos atliktas tyrimas „Varroa destructor sukeliamos varozės gydymas eteriniais aliejais“. Eksperimento metu buvo dirbama su Italijos bičių rase. Tyrimu siekta ištirti čiobrelio, gvazdikėlio ir pipirmėtės eterinių aliejų akaricidinį poveikį Varroa destructor erkėms. VDU ŽŪA doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad šie augalai buvo pasirinkti dėl jų plačiai žinomų antimikrobinių ir antiparazitinių savybių, kurios galėtų būti veiksmingos kovojant su erkėmis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokslininkai tyrė trijų eterinių aliejų poveikį

VDU ŽŪA dokt. Aurelija Ramauskaitė pasakoja, kad visų pirma laboratoriniais tyrimais nustatyta veiksmingiausia pasirinktų eterinių aliejų koncentracija. Atlikus eksperimentus ir analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad pirmojo laboratorinio darbo metu naudota aukščiausia koncentracija dažniausiai lemia didžiausią erkių mirtingumą tiek po dviejų, tiek po keturių valandų stebėjimo. Stebima laiko įtaka Varroa destructor mirtingumui parodė, kad mirtingumas didėja su laiku. Po keturių valandų mirtingumas yra žymiai didesnis nei po dviejų valandų, nepriklausomai nuo naudojamos koncentracijos. Kadangi šio tyrimo rezultatai su 2 mg/ml koncentracija parodė geriausius rezultatus, antrame laboratoriniame darbe tik ji ir buvo naudojama.

„Atlikus antrojo laboratorinio darbo rezultatų analizę buvo nustatyta, kad per pirmąsias 24 valandas tiek gvazdikėlių, tiek čiobrelių, tiek pipirmėčių eteriniai aliejai pasiekia maksimalų erkių mirtingumą. Tačiau bičių mirtingumas per šį laikotarpį išlieka žemas (didžiausias bičių mirtingumas fiksuotas naudojant gvazdikėlių eterinį aliejų). Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad naudoti eteriniai aliejai yra efektyvūs prieš Varroa destructor erkes ir turi minimalų poveikį bitėms, todėl jie gali būti naudojami tolimesniame lauko bandyme“, – apie laboratorinius tyrimus kalba doc. dr. P. Mulerčikas.

Lauko tyrimai aviliuose patvirtino čiobrelių eterinio aliejaus efektyvumą

Po laboratorinių atlikti lauko tyrimai, kurių metu nustatytas eterinių aliejų veiksmingumas prieš erkes aviliuose. „Prieš pradedant lauko eksperimentą buvo paruošta 12 eksperimentinių daugiaaukščių avilių. Aviliai buvo atrenkami pagal šeimos dydį jas sveriant. Tyrimui atrinktos apylygės šeimos. Šioje eksperimento dalyje į avilius buvo dedami eteriniais aliejais impregnuoti medžio pagaliukai taip, kad būtų sudaroma 20 mikrolitrų koncentracija vienam litrui avilio oro. Tyrimas vykdytas trimis pakartojimais kiekvienam eteriniam aliejui ir suformuota viena trijų avilių kontrolinė grupė, kuri nebuvo apdorota eteriniais aliejais. Erkių apskaitai į avilių dugnus buvo sudėti erkių rinktuvai ištepti vazelinu, kuris įklampina nukritusias erkes. Po septynių dienų buvo ištraukti erkių rinktuvai ir suskaičiuotos patekusios erkės“, – apie tyrimo eigą pasakoja doc. dr. P. Mulerčikas.

Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad esmingai didžiausias vidutinis erkių kiekis – 12,7 vnt. – aptiktas aviliuose, kur buvo panaudotas čiobrelių eterinis aliejus. Antrasis pagal poveikį erkėms buvo gvazdikėlių eterinis aliejus. Poveikis buvo esmingai mažesnis nei čiobrelio – vidutinis erkių kiekis sudarė 9,7 vnt., tačiau beveik tris kartus didesnis nei pipirmėtės, kurios poveikis erkių kiekiui buvo vienodas su kontroliniais variantais, nes tarp gautų reikšmių esminių skirtumų nebuvo.

Doc. dr. P.Mulerčikas pastebi, kad gauti duomenys leidžia patvirtinti ir literatūroje pateikiamus duomenis, jog čiobrelio eteriniai aliejai yra efektyvi priemonė kontroliuojant Varroa destructor erkių kiekį bičių šeimose, taip pat pasižymi antibakteriniu ir antigrybeliniu poveikiu.

„Apibendrinant tyrimo duomenis po kontrolinio oksalo rūgšties panaudojimo nustatyta, kad čiobrelio eterinis aliejus tyrimo metu buvo efektyvus 70 %. Čiobrelio eterinių aliejų veiksmingumas prieš Varroa destructor erkes kartu su labai mažu toksiškumu bitėms gali būti alternatyvus kovos su parazitu būdas“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. P. Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, jog būtų nustatytas eterinių aliejų ilgalaikis poveikis bičių sveikatai bei žiemojimui, taip pat optimalūs eterinių aliejų taikymo metodai ir formulės, siekiant padidinti ir išplėsti jo veiksmingumą. „Kontroliuojamo atpalaidavimo preparatai, t. y. mikrokapsuliavimas arba gelio kapsuliavimas, gali užtikrinti pastovesnį lakiųjų eterinių aliejų junginių išsiskyrimą, sumažinti pradinę biologiškai aktyvios medžiagos koncentraciją ir maksimaliai padidinti gydymo trukmę bei veiksmingumą“, – būsimų tyrimų kryptį atskleidžia mokslininkas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete įgyvendinta Erasmus+ BIP mišri intensyvi programa „Tvarus gamtos išteklių naudojimas: 2024 m. rudens kursas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultete įgyvendinta mišri intensyvi programa (BIP) „Sustainable use of natural resources: 2024 autumn course“. Programos tikslas – ugdyti studentų kompetencijas, reikalingas sudėtingoms gamtos išteklių valdymo problemoms spręsti, siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Šioje programoje dalyvavo 20 užsienio studentų iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Gyvybės mokslų universiteto Liubline (Lenkija). Programą sudarė 2 dalys: virtualus komponentas ir fizinio mobilumo dalis. Virtualaus komponento metu studentai dalyvavo nuotoliniame susitikime, kurio metu atskleista kurso tematika, nagrinėtos potemės: „Main interactions in agroecosystems“, „Transforming global sustainable development goals into national, regional and local community goals“, „A balance between ecosystems and the societal necessity for clean water sources“,  „Water in daily life and as an element of the landscape“, „Surface water resources in your country/region: their state, and solutions to improve the situation“, „The state of biodiversity in your country/region: major threats and mitigation strategies“.

Fizinio mobilumo dalis vyko spalio 21-25 dienomis. Programos metu studentai gilino žinias apie dirvožemio, pasėlių ir aplinkos sąveiką, žaliąją infrastruktūrą. Studentai lavino gebėjimus kritiškai įvertinti gamtos išteklių naudojimo situaciją, diskutavo apie galimybes užkirsti kelią klimato kaitai, civilizacijos ligoms ir gyventojų sveikatos problemoms.

Programos metu organizuota edukacinė ekskursija 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“ leido supažindinti BIP dalyvius su čia veikiančiais tvariais išteklių naudojimo principais gaminant ekologišką produkciją iš ūkyje auginamų Angus karvių jautienos, ekologiškus produktus, gaminamus iš čia ekologiškai auginamų daržovių, vaisių, uogų, prieskoninių žolelių.

Programą dėstė 8 VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai: prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ekaterina Makrickienė, prof. dr. Živilė Tarasevičienė, doc. dr. Povilas Mulerčikas, doc. dr. Daiva Šileikienė, doc. dr. Anželika Dautartė, prof. dr. Elvyra Jarienė, lekt. Otilija Miseckaitė ir 2 universitetų partnerių dėstytojai – doc. dr. Raimonds Kasparinskis iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto ir prof. dr. Agnieszka Jaszczak iš Varmijos Mozūrų universiteto Olštyne (Lenkija). Programos vadovės: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė. Programos koordinatorė – VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. M. Medikienė.

 

 

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

MININT VDU ŽŪA 100-MEČIO JUBILIEJŲ AGRONOMIJOS FAKULTETO BENDRUOMENĖS NARIAMS ĮTEIKTI ATMINIMO ŽENKLAI IR PADĖKOS

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. 100-mečio atminimo ženklais apdovanoti 23 Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai. Taip pat įteiktos 6-ios VDU ŽŪA kanclerės padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai. Apdovanotiesiems taip pat įteikti leidiniai „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“. VDU rektoriaus padėkos raštai įteikti 2-iems Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams.

 

100-mečio atminimo ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros atstovai:

  1. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė docentė daktarė Aida ADAMAVIČIENĖ

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Agronomijos fakultete.

  1. laborantė Ira BAGDONIENĖ

– už ilgametį, nuoširdų ir kokybišką darbą, pagalbą vykdant lauko eksperimentus ir mokslinę tiriamąją veiklą.

  1. Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Vaclovas BOGUŽAS

– už ilgametę mokslinę veiklą, Agronomijos fakulteto vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, nenutrūkstamą pedagoginę veiklą Universitete, aktyvią narystę profesinėse organizacijose ir ekspertinę veiklą.

  1. docentė daktarė Lina Marija BUTKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, mokslinės veiklos vykdymą, nuoširdų darbą su studentais, bendruomeniškumą.

  1. docentė daktarė Darija JODAUGIENĖ

– už nuolatinį ir nuoširdų indėlį į Agronomijos studijas, sąžiningą bendradarbiavimą su agroverslo atstovais, teikiant ekspertines paslaugas, šviečiamąją veiklą  Agronomijos fakultete ir už jo ribų.

  1. profesorė daktarė Aušra MARCINKEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sukauptą didelę patirtį ir norą naudingai ją perduoti kitiems, įtraukiant kiekvieną – nuo mokinio iki doktoranto.

  1. profesorius emeritas habilituotas daktaras Algirdas Juozas MOTUZAS

– už visapusišką atsidavimą Agronomijos mokslui ir Žemės ūkio akademijai.

  1. profesorius daktaras Kęstutis ROMANECKAS

– už nuolatinį naujų žinių ieškojimą ir gilinimąsi žemės ūkio srityse, aktyvų mokslinių projektų vykdymą, telkiantį darbą mokslinėse komandose.

  1. docentas daktaras Evaldas KLIMAS

– už ilgametę ir nenutrūkstamą pedagoginę veiklą, papildytą naudingomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

  1. profesorė daktarė Zita KRIAUČIŪNIENĖ

– už aktyvią mokslinę veiklą sujungiant tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais, Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą.

  1. docentas daktaras Vytautas LIAKAS

– už gebėjimą sėkmingai sujungti mokslines žinias su praktiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, viešinant Agronomijos fakultetą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. docentė daktarė Rita PUPALIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į jaunosios kartos ugdymą, studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą vadovaujant Agronomijos studijų programos komitetui.

  1. docentas daktaras Rimantas VAISVALAVIČIUS

– už nuolatinį indėlį į dirvotyros mokslą ir švietimą Agronomijos fakultete ir už jo ribų, nuoširdų atsidavimą savo profesijai, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą.

  1. VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius profesorius habilituotas daktaras Rimantas VELIČKA

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, atsidavimą ir profesionalumą vadovaujant Bandymų stočiai ir joje kuriant palankią aplinką moksliniams tyrimams vykdyti.

 

100-mečio ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros atstovai:

  1. VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė daktarė Aušra BLINSTRUBIENĖ

– už aukščiausių etikos standartų laikymąsi, visuomeniškumą, keliamus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebėjimą telkti bendruomenę bendram ir kilniam tikslui.

  1. profesorė asocijuota emeritė habilituota daktarė Honorata DANILČENKO

– už nuopelnus Žemės ūkio akademijai visos darbo veiklos metu.

  1. profesorė daktarė Elvyra JARIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, už tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą, Žemės ūkio akademijos mokslinės bazės tobulinimą.

  1. Bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas docentas daktaras Robertas KOSTECKAS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

  1. Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, docentė daktarė Jurgita KULAITIENĖ

– už atsakingumą, pareigingumą, bendruomeniškumą telkiant Augalų biologijos ir maisto mokslų katedrą, mokslinę ir pedagoginę kompetenciją, projektų vykdymą.

  1. docentė daktarė Aurelija PAULAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą, atsakingą vadovavimą katedrai priklausančioms mokslo laboratorijoms.

  1. laborantė Vita SPŪDYTĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą.

  1. profesorė daktarė Živilė TARASEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (toliau – VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejaus proga apdovanoti rektoriaus padėkos raštais šie Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai:

  1. VDU Valdymo ir investicijų departamento, Turto valdymo skyriaus, pastatų valdytojas Arvydas BOČYS

– už lojalumą, nuolatinę ir geranorišką pagalbą Žemės ūkio akademijos bendruomenei.

  1. Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos studentė Emilija SVIDERSKYTĖ

– už aktyvią visuomeninę veiklą, studentų bendruomenės telkimą.

 

VDU ŽŪA kanclerės padėkos skirtos Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams:

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratei ALEINIKOVENEI

– už sėkmingą ir aktyvų atstovavimą siekiant dirvožemio gyvybingumo išsaugojimo ir produktyvią mokslinę veiklą.

  1. Agronomijos fakulteto dekanės referentei, doktorantei Justinai DEVEIKYTEI

– už kruopštumą, atsakingumą ir sąžiningą požiūrį į darbą, dėmesingumą kiekvienam bendruomenės nariui.

  1. Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorei Aurelijai LOZURAITIENEI

– už profesionalumą, kūrybiškumą ir atsakingumą kuriant kraštovaizdį,  patirties, žinių ir įkvėpimo kurti perdavimą jaunajai kartai.

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Povilui MULERČIKUI

– už jaunatvišką energiją, ryšį su mokiniais ir studentais, gebėjimą sudominti vabzdžių pasauliu.

  1. Agronomijos fakulteto Agronomijos bakalauro studijų programos studentui Arnui ŠADBARUI

– už aktyvų įsitraukimą į Žemės ūkio akademijos Tarybos veiklą, ryšio kūrimą bendruomenėje.

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros lektorei Aurelijai ŠALUCHAITEI

– už ilgametę pedagoginę veiklą, aktyvų bendradarbiavimą su Erasmus mainų programų studentais ir nuoširdžią pagalbą kolektyvo nariams.

LR Žemės ūkio ministerijos padėkos skirtos Agronomijos fakulteto mokslininkams:

  1. profesorei daktarei Aušrai BLINSTRUBIENEI
  2. profesoriui daktarui Kęstučiui ROMANECKUI
  3. profesorei daktarei Zitai KRIAUČIŪNIENEI
  4. docentei daktarei Aurelijai PAULAUSKIENEI

 

Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos

Spalio 21 d. Akademijoje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros suorganizuotas seminaras „Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos“. Universitete svečiavosi gausus būrys Norvegijos specialistų, įgyvendinančių žemės konsolidacijos darbus Osle ir Rytų Vikenlando vietovėse bei sprendžiančių iškylančius teisinius žemės naudojimo klausimus (ribų, servitutų nustatymas, kompensacijos ir kt.). Pradėdamas seminarą, aktyvus šio susitikimo iniciatorius dr. Giedrius Pašakarnis trumpai pristatė svečių iš Norvegijos atstovaujamą įstaigą – Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismą. Šis teismas yra vienas iš 19-os Norvegijoje veikiančių žemės konsolidacijos teismų. Jame dirba 21 darbuotojas: teisėjai, inžinieriai, matininkai ir konsultantai. Žemės konsolidacijos teismas pareiškėjų prašymus nagrinėja pagal Žemės konsolidacijos įstatymą, Teisingumo įstatymą ir kitus teisės aktus. Šis teismas sprendžia iškylančias žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų problemas. 

Pasveikinusi visus renginio dalyvius Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė paminėjo, kad dar gyvename gana pakiliomis ir įkvepiančiomis naujiems siekiams neseniai atšvęsto Žemės ūkio akademijos (Akademija) 100 metų jubiliejaus nuotaikomis. Ji trumpai apžvelgė šios Akademijos istoriją, supažindino su Vytauto Didžiojo universiteto struktūra ir pagrindine veikla. J. Valčiukienė papasakojo apie Inžinerijos fakultete vykdomus tyrimus, koordinuojamas studijų programas, aptarė žemėtvarkos specialistų rengimo VDU ŽŪA aktualijas. Ji pasidžiaugė, kad didelė dalis mūsų fakulteto absolventų sėkmingai dirba žemės tvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kitose artimose srityse.

Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vyr. lektorius, dr. Giedrius Pašakarnis savo pranešime apžvelgė Lietuvos kaimo paveikslą po pastarosios žemės reformos, žemės konsolidacijos proceso teisinį reglamentavimą, trumpai aptarė 61 Lietuvoje įgyvendintą projektą. Pranešimą užbaigė susirūpinimu, kad Lietuva turi reikiamą teisinę bazę, kompetencijas, bet naujame 2021-2027 m. kaimo plėtros programos finansiniame periode nebenumatyti pinigai naujų žemės konsolidacijos projektų rengimui, kurie labai pasitarnautų sutvarkyti Rail Baltica projekto suskaidytą žemėnaudų struktūrą.

Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas pasidalino savo tyrimų rezultatais bei aptarė žemės sklypų pertvarkymo poreikį planuojant miestų teritorijas. Pranešėjas paminėjo, kad miestų teritorijoms rengiami detalieji planai arba šiuo metu rengiami žemės valdų planai, jų sprendiniai nėra pakankami miestų žemės naudojimo problemoms išspręsti. 

Apie žemės konsolidacijos Norvegijoje ypatumus papasakojo Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismo Norvegijoje teisėjas dr. Oystein Bjerva. Jo atstovaujamo teismo jurisdikcijoje yra 1,6 mln. gyventojų turinti teritorija. Šioje įstaigoje dirba: 7 teisėjai, 1 teisėjo pavaduotojas, 8 matininkai, 6 administracijos pareigūnai.

Svarbūs žingsniai Norvegijoje sprendžiant žemių apskaitos ir naudojimo teisinius klausimus buvo XX amžiuje atlikti darbai, t.y. 1960 metais vykdytas Norvegijos teritorijos ekonominis kartografavimas ir 1980 metais pradėtas Nacionalinio kadastro žemėlapio sudarymas. Informacija apie Norvegijos nekilnojamojo turto objektus kaupiama Kadastro (Matrikkelen – norv.) ir Žemės registro (Tinglysing/grunnbok – norv.) sistemose. 

Norvegijoje iškylančius žemės naudojimo, nuosavybės ar kitų daiktinių teisių turėtojų probleminius klausimus sprendžia Žemės konsolidacijos teismai. Šie teismai išsiaiškina ir nustato nekilnojamojo turto objektų ribas, atlieka situacijų vertinimą. Pavyzdžiui, Žemės konsolidacijos teismas gali suteikti teisę naudotis keliu arba leisti nutiesti kelią, pakeisti ar panaikinti nekilnojamojo turto objektų naudojimo teises (servitutus, pareigą prižiūrėti tvorą ar kitus objektus). Spręsdamas teisinius klausimus, Žemės konsolidacijos teismas įvertina, kad, įgyvendinant sprendimą, galimos patirti išlaidos ir nepatogumai netaptų didesni už naudą nekilnojamajam turtui ar naudojimosi teisei. 

Apibendrindamas pranešėjas pastebėjo, kad šalyje reiktų skirti pakankamą dėmesį prevencinei veiklai, rengiamų nuosavybės ar kitas daiktines teises patvirtinančių dokumentų kokybei, taip ateityje sumažėtų neaiškumų ir ginčų tarp atskirų žemės naudotojų.

Tarp pokalbio dalyvių vykusi aktyvi diskusija parodė aptariamų klausimų aktualumą.

Svečiai iš Norvegijos aplankė ir VDU ŽŪA muziejų, kuriame teko pasukti galvas įvardijant muziejininkės dr. Rasos Pranskūnienės rodomus eksponatus, trumpai susipažinti su Akademijos istorija, pasijusti tiek studentais, tiek profesoriais.  Taip pat pakvietėme aplankyti muziejuje naujai atidarytą Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Doc. dr. Virginija Gurskienė svečiams pristatė eksponatus, pasidalino žemės ir vandens išteklių tvarkymo mūsų šalyje istorinėmis įžvalgomis. Svečius pakvietėme išbandyti ir šios ekspozicijos eksponatus.

Seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad toks formatas ir pasidalinimas patirtimis buvo naudingas visiems. VDU ŽŪA Žemėtvarkos ir geomatikos katedra nekantriai lauks svečių iš kitų šalių ir naujų profesinės bei akademinės bendruomenės susitikimų.

SafeHabitus praktikos bendruomenės: visų dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje saugumo kultūros skatinimas

2024 m. spalio 22-24 d. Sevilijoje (Ispanija) susirinko 11 SafeHabitus praktikos bendruomenių (CoP) atstovai į SafeHabitus rudens mokyklą. Trijų dienų renginiuose  dalyvavo praktikos bendruomenių atstovai, kurie dalijosi gerąja praktika ir keitėsi vertingomis žiniomis, siekdami gerinti žemės ūkio dirbančiųjų gerovę visoje Europoje.

Pirmąją ir antrąją rudens mokyklos dieną buvo analizuojami migrantų ir sezoninių darbuotojų gerovės pagrindiniai klausimai, taip pat darbo saugos klausimai dirbant su žemės ūkio technika.

Paskutinę Rudens mokyklos dieną vyko SafeHabitus dirbtuvės. Jų metu buvo formuojama ūkininkavimo ateitis, vertinant ūkininkavimo patrauklumo pasekmes. Taip pat buvo pristatyti preliminarūs veikėjų žemėlapiai, kuriuos parengė praktikos bendruomenės.

Kontaktai: – CoP Lietuva  Anastasija Novikova  anastasija.novikova@vdu.lt

Daugiau informacijos:

Apie SafeHabitus projektą:

SafeHabitus yra ketverių metų trukmės projektas, kurį koordinuoja TEAGASC Airija ir finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon Europe“ programą, dotacijos sutarties numeris 101084270. Šis daugiašalis projektas siekia stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas (FHS KIS) bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

VDU ŽŪA mokslininkės vizitas renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“

Rugsėjo 24–27 d. Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos (BioTec) centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Jovita Balandaitė dalyvavo Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) organizuojamame renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“ („OpenLivingLab Days“), Timišoaroje, Rumunijoje.

Renginyje buvo akcentuojama gyvųjų laboratorijų kūrimo nauda, jų reikšmė sprendžiant aktualius visuomenės iššūkius, tokių laboratorijų svarba politikos formavimui bei inovatyvių ekosistemų valdymui. Kalbėta apie tai, kaip gyvosios laboratorijos padeda verslui ir visuomenei prisitaikyti prie naujų technologijų, aptarti galimi verslo modeliai, veiklos aspektai ir pan.

Susitikime diskutuota apie gyvųjų laboratorijų ir visuomenės bendradarbiavimo galimybes,  siekiant prasmingų sisteminių pokyčių. Renginio metu lektoriai ir renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, buvo ieškoma bendradarbiavimo galimybių, vyko interaktyvios ir tyrimų sesijos bei dirbtuvės.

Paskaita-seminaras „Kaip lengvai ir pelningai investuoti? Naudokitės įrankiais, kurie yra po ranka“

Kviečiame dalyvauti viešoje paskaitoje-seminare „Kaip lengvai ir pelningai investuoti? Naudokitės įrankiais, kurie yra po ranka“, kurį ves Tomas Bielo-Petravičius, Šiaulių banko Finansų konsultantas, darbuotojų vyr. kompetencijų mentorius.

Ateikite ir sužinosite kaip naudotis siūlomomis investicinių fondų ir valstybės paskatų galimybėmis dabar, kad pasiektumėte džiuginančių rezultatų jau netolimoje ateityje.

REGISTRACIJA

PRISIJUNGIMAS

Data, laikas: spalio 29 d. 18 val.
Vieta: nuotoliniu būdu
Trukmė: iki 2 val.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių vizitas Varšuvos gyvybės mokslų universitete

Spalio 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė pagal Erasmus+ mobilumo programą lankėsi Varšuvos gyvybės mokslų universitete (SGGW).

Varšuvos gyvybės mokslų universitetas nuo 2023 m. priklauso Žaliųjų Europos universitetų aljansui (UNIgreen). UNIgreen yra aštuonių Europos universitetų aljansas, ypatingą dėmesį skiriantis tvariam žemės ūkiui, žaliosioms biotechnologijoms ir aplinkos bei gyvosios gamtos mokslams,  kurie yra kertinės sritys, siekiant įgyvendinti efektyviai išteklius naudojančią žiedinę, skaitmeninę ir klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m.

SGGW siūlo 40 studijų programų lenkų kalba ir 12 studijų programų anglų kalba. Universiteto Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultete yra vykdomos aplinkos inžinerijos ir statybos inžinerijos studijų programos. Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė Akademiją, skaitė paskaitas, taip pat susitiko su Inžinerinės statybos instituto Geotechnikos katedros vadovu, profesoriumi dr. Wojciech Sas, docentais dr. Justyna Dzięcioł, dr. Andrzej Głuchowski ir aptarė bendrų projektų galimybes bei susipažino su studijų procesu ir tyrimais, vykdomais Statybos inžinerijos institute.