PETRAS ALGIMANTAS LAZAUSKAS (1926–2024)

Spalio mėn. 9 d. mirė Agronomijos mokslų krypties habilituotas mokslų daktaras, profesorius emeritas PETRAS ALGIMANTAS LAZAUSKAS. Netekome Lietuvai nusipelniusio agronomo, įžymaus mokslininko, talentingo pedagogo, nuoširdaus kolegos.

Profesorius gimė 1926 m. rugsėjo 6 d. Kaune. Jis 1957 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo kvalifikaciją ir visą gyvenimą pašventė žemės ūkio moksliniams tyrimams. 1959 m. pradėjo tyrimus herbologijos srityje. 1962–1966 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vyr. dėstytojas. Petras Lazauskas 1963 m. apgynė daktaro disertaciją „Kai kurie simazino ir atrazino panaudojimo klausimai kukurūzų pasėliuose“. 1966 m. suteiktas docento vardas. 1981 m. Maskvos K. Timiriazevo vardo žemės ūkio akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Kiekybiniai agrofitocenozių formavimosi dėsningumai ir lauko augalų derlingumo didinimo būdai“. 1984 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. Profesorius buvo ekologinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje atliko piktžolių alelopatijos, žemės dirbimo naktį tyrimus bei kartu su kitais mokslininkais terminio piktžolių naikinimo drėgnuoju vandens garu tyrimus. Jis įrodė, kad galima auginti žemės ūkio augalus neįdirbtoje dirvoje ir atvėrė kelią supaprastinto žemės dirbimo tyrimams. Profesorius visą laiką aktyviai bendravo su kitų šalių mokslininkais, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų užsienyje. Parašė per 300 mokslinių, metodinių ir kitokių straipsnių bei monografiją „Agrotechnika prieš piktžoles“ (1990), kurioje daug dėmesio skyrė necheminei piktžolių kontrolei. Jis kartu su bendraautoriais parašė vadovėlį „Ekologinis žemės ūkis“ (2008), mokomąsias knygas „Agronomijos pagrindai“ (1967, 1973), „Žemdirbystės laboratoriniai darbai“ (1974, 1982, 1999), „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ (2009). 1975 m. stažavosi Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje, 1983 m. – Krasnodaro žemės ūkio institute, 1992 m. – JAV Viskonsino valstijos Michel Field žemės ūkio institute, 1998 m. – Vokietijos Hohenheimo universitete, o 2001 m. šiame universitete skaitė paskaitas. Profesorius buvo daugelio doktorantūros komitetų narys, puikus ir reiklus pedagogas. Vadovaujant profesoriui buvo parengtos ir apgintos 4 daktaro disertacijos ir daugiau negu 100 magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų. Skaitė necheminės piktžolių kontrolės, agroekologijos, ekologinės žemdirbystės paskaitas magistrantams ir doktorantams, alternatyviosios žemdirbystės – bakalaurams. Baigus aktyvų pedagoginį darbą, profesoriui Petrui Lazauskui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
Profesorius Petras Lazauskas buvo neabejingas savo kraštui, kaimo žmonių problemoms.
1990 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“, ilgą laiką jai vadovavo. Profesorius buvo aktyvus Europos ir Lietuvos herbologų draugijos narys, Lietuvos agronomų sąjungos narys. Nuo 2009 iki 2016 m. vadovavo Lietuvos herbologų draugijai. Profesorius už ilgametį pedagoginį darbą, aktyvią akademinę ir visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijų garbės raštais. Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos respublikos kariuomenę profesorius apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o už ginkluoto pasipriešinimo kovą ir už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą valstybę – Lietuvos rinktinės garbės kryžiumi.

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Tabariškių parapijos laidojimo namuose (Tabariškės, Gėlių g. 108A) spalio mėn. 13 d. (sekmadienį) nuo 16⁰⁰ val., mišios bus aukojamos 18 val. Į paskutinę kelionę Velionis bus išlydėtas spalio mėn. 14 d. (pirmadienį) 12⁰⁰ val., laidojamas Kauno r. Tabariškių kapinėse.

Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė, Agronomijos fakulteto bei Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros darbuotojai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studentai lankėsi UAB „Hegelmann Logistics“ centre: patirtys, žinios ir nauji horizontai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Logistika ir prekyba studentai spalio 8 d. lankėsi UAB „Hegelmann Logistics“ centre.

Vizitas tapo puikia proga gilinti žinias apie logistikos ir sandėliavimo procesus ir praktinį jų taikymą. Šį kartą studentai ne tik pamatė, kaip veikia modernus logistikos centras, bet ir turėjo galimybę pasikalbėti su UAB „Hegelmann Logistics“ direktoriumi Andriumi Šumskiu ir kitais patyrusiais specialistais, kurie pasidalijo savo žiniomis ir neįkainojama patirtimi.

Vizito metu studentai praktiškai susipažino su logistikos operacijomis, tokiomis kaip prekių priėmimas, sandėliavimas, pakavimas ir transportavimas. VDU ŽŪA studentai buvo supažindinti, kaip efektyviai organizuojami procesai, naudojant naujausias technologijas, taip pat sužinojo, kaip svarbu užtikrinti prekių srautų valdymą, siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti efektyvumą.

Šis vizitas ne tik praplėtė studentų teorines žinias, bet ir suteikė jiems galimybę praktiškai pamatyti, kaip teorija taikoma realiame pasaulyje. Studentai įgijo vertingos patirties, kuri, be abejo, prisidės prie jų profesinio tobulėjimo ateityje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas nuoširdžiai dėkoja socialiniams partneriams už galimybę kartu dalintis patirtimi.

Išsamesnė informacija apie „Hegelmann Logistics“ sandėliavimo paslaugas.

Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Kompleksinius uždavinius spręsianti technologija teiks pridėtinę vertę ne vien miškų ūkio, bet ir transporto sektoriui.

Motyvą pasufleravo neefektyvūs dabartiniai metodai ir alternatyvų stoka

Miškotyros mokslinėje veikloje daug kompetencijų turintis Vytauto Didžiojo universitetas ir veržlios IT sistemų kūrimo bei diegimo įmonės „Benco Baltic Engineering Company“ komanda dalinsis žiniomis bei praktine patirtimi, įgyvendinant MIKIS.

Sistema atliks kelias esmines funkcijas: vertins miškų gaisringumą, identifikuos išvartytus jų plotus, atnaujins miškų kelių būklės informaciją ir pateiks jų kokybės analizę. Skirtingi modulių uždaviniai glaudžiai susiję, nes keliai – miško ekosistemos dalis, būtina veiksmingai miškų priežiūrai ir ekstremalių situacijų valdymui. Miškų kelių būklė neatsiejama ir nuo susisiekimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros, taip pat rekreacijos.

Šiose srityse dirbantiems žmonėms MIKIS pateikiami išsamūs rezultatai padės greičiau, tiksliau priimti reikiamus svarbius sprendimus. Visgi tai ne vieninteliai aspektai, paskatinę naują mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iniciatyvą dar menkai skaitmenizuotai šalies miškininkystei stiprinti.

„Šiuo metu miškų gaisringumas vertinamas pagal statistinius duomenis ir orų prognozes, o pažeisti plotai nustatomi vykdant fizines inspekcijas. Analogiškai vyksta miško kelių būklės vertinimas. Tuo tarpu miškingų vietovių kelių identifikavimui ir koordinačių nustatymui įtakos turi mechaniniu būdu renkamų įvairių miško parametrų nepakankamas tikslumas.

Rinkoje kol kas nėra technologiškai pažangių sprendimų, kurie galėtų sumažinti minėtiems metodams reikalingus nemenkus žmogiškuosius resursus, palengvinti tam tikrų specialistų darbą ir pateikti efektyvų rezultatą: kiek įmanoma tikslesnius duomenis“, – komentuoja ART21 įkūrėjas Augustas Alešiūnas.

Pažangus veikimas lemia paprastą naudojimą

Kuriama miškų ir jų kelių informacinė sistema vertinimą atliks analizuodama tiriamos vietovės palydovinius vaizdinius duomenis, meteorologinę informaciją, taip pat bepiločiu orlaiviu sukauptus aerofotografijos duomenis ir automobilyje sumontuotos stebėjimo įrangos informaciją.

Dėl automatizuoto duomenų perdavimo, pasitelkiant 5G ryšio komunikaciją, MIKIS galės lengvai naudotis net specifinių techninių žinių neturintis asmuo. „Naujausios kartos ryšio technologija taip pat užtikrins stabilų sistemos ryšio tinklą, taigi informacijos perdavimo ir išanalizavimo procesas vyks sparčiau. Be to, 5G savybės leidžia atvaizduoti rezultatus artimu realiam laiku“, – priduria A. Alešiūnas.

Naujasis sprendimas rinkoje atlieps ne vienos tikslinės grupės poreikius. Pradedant valstybinėmis institucijomis, kurios kasdien sprendžia su miškais ir jų keliais susijusius strateginius bei praktinius klausimus: Valstybine miškų urėdija, Valstybine miškų tarnyba, Aplinkos bei Susisiekimo ministerijomis.

Miškų savininkams sistema padės efektyviau rūpintis jų valdomų teritorijų, įskaitant miško kelius, priežiūra ir tvarkymu. Gelbėtojams ir gaisrininkams operatyvi, patikima informacija apie miško kelių būklę ar pravažumą būtina ekstremaliose situacijose. Mokslo institucijoms inovacija pasitarnaus tyrimų srityje. Turizmo, aktyvaus laisvalaikio atstovams ir savarankiškai tokio tipo poilsį praktikuojantiems gamtos mylėtojams miško kelių būklė aktuali planuojant žygių maršrutus ar kitas veiklas.

Iniciatyva atliepia ambiciją skatinti sektoriaus augimą

Pradėję nuo pažangių produktų bei paslaugų kūrimo, vystymo ir diegimo agromaisto industrijoje, jau kelerius metus ART21 aktyviai siekia inovuoti neišnaudotų galimybių pilną miškininkystę. Veiklų tematika apima nuotolinius tyrimus ir naujoves miškų būklės analizei, ligų bei parazitų identifikavimui, laukinių žvėrių stebėjimui ir skaičiavimui.

„Pavyzdžiui, prieš metus startavusios tarptautinės iniciatyvos FOREST 4.0 tikslas – sukurti išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą, kuriame dirbtinis intelektas ir daiktų internetas tarnauja kaip įrankis pertvarkyti miškų veiklą, skaitmenizuojant visą vertės grandinę: nuo išteklių valdymo iki galutinių produktų. Auginant centro teikiamas perspektyvas sieksime įtraukti suinteresuotąsias šalis pasauliniu mastu“, – pasakoja įmonės įkūrėjas.

Anot A. Alešiūno, būsimoji miškų ir miškų kelių informacinė sistema – nacionalinės reikšmės žingsnis, tačiau ieškant efektyviausių kelių į visuotinį tvarumą ir technologinį progresą derėtų žvelgti globaliai, bet pradėti veikti pirmiausia lokaliai.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Vilkų tyrimai Lietuvoje 2018–2024 metais: nuo balto lapo iki individualaus genetinio identifikavimo

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

2018 metai kėlė daug nežinios ir nerimo dėl vilkų kiekio ir populiacijos būklės Lietuvoje. Buvo naudojama vilkų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodika (apskaita vykdoma tą pačią dieną visoje šalies teritorijoje), kuria nelabai pasitikėta. Žiniasklaidoje nuvilnydavo straipsniai ir kalbos, kad Lietuvos miškuose gyvena ir gyvulius pjauna vilko ir šuns hibridai. 2005 metais įvestas vilkų sumedžiojimo limitas kasmet tapdavo aršių diskusijų objektu. Nors 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas, tačiau kuriant šį dokumentą iš esmės buvo naudotasi kitose šalyse atliktais tyrimais, o duomenų iš Lietuvos teritorijos buvo minimaliai.

2018 metais buvo žengtas didelis žingsnis pirmyn – pradėti išsamūs sumedžiotų vilkų tyrimai, sukurta stambiųjų plėšrūnų ir jų veiklos registravimo visus metus sistema biomon.lt. Vilkų tyrimai natūraliose jų buveinėse visada yra komplikuoti, ypač kai norima gauti informaciją visos šalies mastu. Šalys, kurios vilkų nemedžioja, priverstos eiti šiuo keliu. Lietuva, turėdama išimtį dėl vilkų medžiojimo, turėjo galimybę pasirinkti paprastesnį kelią. Taigi, nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono kiekvienas sumedžiotas vilkas ne tik buvo užregistruojamas, bet iš jo paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jeigu sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas (1 pav.). Dėka atsakingo visų medžiotojų požiūrio ir darbo jau šešerius metus yra surenkama virš 98 % visų privalomų mėginių. Taip visi kritę vilkai neša informaciją apie bendrą populiacijos būklę Lietuvoje, o kadangi mėginiai renkami ir tiriami jau eilę metų, galima analizuoti ir populiacijos būklės pokyčius.

1 pav. Nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono iš kiekvieno sumedžioto vilko paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jei sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas

Genetiniai tyrimai atskleidžia įvairiapusę informaciją apie vilkus ir jų populiaciją: genetinę įvairovę ir struktūrą; vilkų hibridizacijas su šunimis įvairiose tėvinėse kartose; giminystės ryšius, o giminingų individų sumedžiojimo vietos ir „svetimų“ vilkų aptikimai atskleidžia migracijas. Danties pjūvyje, padidintame 100 kartų, matomos susisluoksniavusios metinės rievės, pagal kurias, tarsi medienoje, galima suskaičiuoti vilko nugyventus metus. Patelės gimdoje išlieka buvusių embrionų prisitvirtinimo dėmės, kurios parodo, ar paskutinį pavasarį ji turėjo atsivedusi jauniklių.

Genetiniai tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų komandos pradėti vykdyti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai jau pirmaisiais metais atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacija buvo patyrusi reikšmingą genetinės įvairovės sumažėjimą. Šį vilkų kiekio, o tuo pačiu ir genetinės įvairovės, nuosmukį patvirtina ir užfiksuoti istoriniai faktai: apie 1970 metus visoje Lietuvos teritorijoje buvo priskaičiuojama tik apie 40 vilkų. Taigi, dabartinių vilkų genetikoje vis dar buvo išlikę 50 metų senumo įvykių pėdsakai. Pastaraisiais metais atliekami tyrimai konstatuodavo, kad dėl išaugusio vilkų skaičiaus ir efektyvios imigracijos vilkų populiacija yra sėkmingo genetinės įvairovės atstatymo proceso eigoje. O šiais metais tyrimų rezultatai parodė džiugią žinią – vilkų populiacijos genetinė įvairovė pilnai atsistatė.

Atliekant sumedžiotų vilkų duomenų analizę pagal jų genetinį panašumą tarpusavyje, išryškėjo įdomus vaizdas – tarsi Lietuvoje gyventų vilkai žemaičiai, aukštaičiai ir dzūkai/suvalkiečiai (2 pav.). Lietuvos vilkų populiacijoje genetiškai išsiskiria: (a) rytų ir centrinės Lietuvos genetinė vilkų grupė, kurios genetinį panašumą, tikėtina, lemia migracijos iš šiaurės rytų pietų link; (b) dar stipriau diferencijuojasi Žemaitijos regionas, kuris, tikėtina, yra likęs nuošaliau migracijos linijų, todėl išsaugojo savo genetinį savitumą ir (c) stiprus pietinės Lietuvos populiacijos genetinis savitumas, tikėtina, dėl srautų iš Lenkijos. Lietuvos gamtinėmis sąlygomis nėra vilkų migracijas užkertančių rimtų barjerų, todėl gyvūnai, o tai reiškia ir genai, migruoja. Tačiau, kaip matyti iš žemėlapio, „savo“ teritorijose „savi“ yra dažnesni.

2 pav. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal panašumą Lietuvos teritorijoje, individus suskirstant į tris genetines grupes

Atliekami genetiniai tyrimai paneigė kažkada grėsmingai skambėjusį gandą, kad Lietuvos miškuose pilna vilko ir šuns mišrūnų. Tačiau kažkuriose protėvių kartose buvusių vilko ir šuns hibridizacijų vis dėlto aptinkama. Tokių iš senų kartų ateinančių šuniškų genų atvejų skaičius yra labai nedidelis, tik 1,1 % iš ištirtų individų turėjo 15 % ir daugiau procentų genų, būdingų šunims. Tokius hibridus patikimai galima nustatyti tik atliekant genetinius tyrimus, nes savo išvaizda jie gali būti tiek identiški grynakraujam vilkui, tiek turėti kai kurių šuniškų bruožų. Pavyzdžiui, keli labai reti atvejai, kai sumedžioti „vilkai“ turėjo didesnį kiekį šunims būdingų genų: 2021–2022 metų medžioklės sezono metu prie Vilniaus sumedžiota 5 metų amžiaus vilkė (3 pav. A), kuri turėjo 44 % šuniškų genų, bet atrodė identiškai, kaip ir kiti tos pačios medžioklės metu sumedžioti vilkai; 2023–2024 metais prie Prienų sumedžiotas 11 metų vilkas (3 pav. C) turėjo 67 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizdoje šuniški genai „išlindo“ tik snukio spalvoje – kailio spalva aplink nasrus buvo tamsi; priešingas pavyzdys – 2021–2023 metais Kėdainių rajone sumedžiotas jauniklis (3 pav. D) turėjo tik 17 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizda akivaizdžiai skyrėsi nuo būdingos vilkams (aplink nasrus jo kailis buvo juodas, kojos beveik baltos, viso kailio plaukai menkesni, plonesni, minkštesni). Panevėžio rajone auginta žymioji Luna (3 pav. B), turėjusi 50 % šuns genų, buvo tipinės vilkams būdingos išvaizdos.

3 pav. Vilkų ir šunų hibridų išvaizda (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės ir Aplinkos ministerijos „Facebook“ nuotr.)

Atliekami genetiniai tyrimai suteikia galimybę identifikuoti retas genų formas, nebūdingas Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Tai reiškia, kad vilkas, turintis didesnį kiekį tokių retų genų formų, tikėtina, yra atėjęs iš tolimesnių teritorijų, kuriose jis neturėjo galimybės paveldėti genų, būdingų Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Įdomu tai, kad tokie tolimieji migrantai pasitaiko tiek tarp patinų, tiek ir tarp patelių. Taigi, pirmuosius keturis tyrimų sezonus (nuo 2018–2019 m. iki 2021–2022 m.) buvo stebima stipri „svetimų“ vilkų migracija iš šiaurės–rytinės pusės į šalies gilumą (4 pav.). 2022–2023 metai buvo pirmieji, kai nebeišryškėjo tolimųjų migrantų judėjimo kryptys. Migracijos sustojimo priežastys nėra įrodytos, tačiau galima daryti prielaidą, kad genų migraciją sustabdė atsiradusi vilkams neįveikiama tvora pasienyje su Baltarusija. Kita galima to priežastis – pernelyg tanki vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje, dėl to neliko laisvų teritorijų atkeliaujantiems vilkams įsilieti. Naujausi tyrimų rezultatai iš 2023–2024 metų medžioklės sezono parodė, kad šiaurės rytinė vilkų migracijos kryptis atsistatė (tiesa, ne tokia stipri kaip ankstesniais metais), o ją papildo naujai atsiradęs tolimųjų migrantų srautas iš pietų pusės.

4 pav. Retas genų formas turinčių tolimųjų migrantų judėjimo kryptys Lietuvos teritorijoje

Tolimieji migrantai praturtina Lietuvoje gyvenančių vilkų genetinę įvairovę bei mažina giminingų individų kryžminimosi tikimybę. Reikia pasidžiaugti, kad yra genetiškai ištirta virš tūkstančio vilkų imtis, ir tarp tokio didelio ištirtų vilkų kiekio nepasitaikė atvejų, kad būtų kryžminęsi artimai giminiški vilkai. Tai reiškia, kad nebuvo nustatyta dauginimosi atvejų nei tarp brolių ir seserų, nei tarp pusbrolių ir pusseserių, nei pirmos, nei antros kartos.

Gyvūnų amžiaus tyrimai

Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių buvo gana stabilus per visus šešerius tyrimo metus (5 pav.). Kiekvienais metais apie 48–60 % sumedžiotų vilkų sudarė 5–10 mėnesių amžiaus jaunikliai. Vyresnių vilkų proporcija (skaičiuojant kiekvienoje amžiaus grupėje pamečiui) buvo ženkliai mažesnė. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu buvo sumedžioti du seniausi vilkai per visą tyrimo laikotarpį. Šie patinai ėjo tryliktus metus ir buvo sumedžioti Molėtų ir Utenos rajonuose. Ankstesniais sezonais sumedžioti seniausi vilkai (patelės) ėjo dešimtus ir dvyliktus metus.

5 pav. Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių per pastaruosius šešerius metus

Lietuvoje vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų (vilkas laikomas suaugusiu nuo trečiųjų gyvenimo metų) amžius 2023–2024 metų sezoną buvo 5,84 metų. Ankstesniais sezonais buvo atitinkamai 4,85; 4,40; 4,12; 4,83 ir 5,25 metų. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija nėra permedžiojama, nes medžiojant pernelyg intensyviai vilkai praktiškai neturėtų galimybės sulaukti vyresnio amžiaus. Be to, nuo 2021–2022 metų sezono stebima tendencija, kad vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų amžius didėja, o tai taip pat yra teigiamas vilkų populiacijos būklės rodiklis.

Turimi duomenys leido atsakyti į klausimą, ar vienodai pasiskirsto sumedžiotų jauniklių ir suaugusių proporcija, priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio (6 pav.). Skaičiavimai atskleidė, kad medžioklės sezono pradžioje yra ženkliai didesnė tikimybė sumedžioti kelių mėnesių amžiaus jauniklį. Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais jaunikliai sudarė vidutiniškai 58–67 % tarp visų tais mėnesiais sumedžiotų vilkų. Tuo tarpu sausio mėnesį jauniklių procentas krito iki vidutiniškai 38 %, o vasario ir kovo mėnesiais jauniklių dalis sudarė tik vidutiniškai 17–19 %.

6 pav. Jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio

Apskaičiuota jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų patvirtino sklandžiusią nuomonę, kad medžioklės sezono pradžioje dažniau sumedžiojami nepatyrę jaunikliai. Tęsiantis medžioklės sezonui, vilkų atsargumas didėja. Labai tikėtina, kad dėl tos pačios priežasties, tęsiantis medžioklių varant sezonui, mažėja ir sumedžiojamų vilkų kiekis per tą patį laiko tarpą.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

Produktyvumo tyrimai

Daug atidumo ir kruopštumo iš medžiotojų reikalauja produktyvumo tyrimams reikalingos gimdos suradimas ir išėmimas. Tačiau, žinant sumedžiotos patelės amžių ir turint tyrimams pateiktą gimdą, galima nustatyti, nuo kokio amžiaus patelės pradeda vesti jauniklius ir iki kiek metų veda, ar pasitaiko suaugusių patelių, kurios nevedė jauniklių, kiek jauniklių atsivedė paskutinį pavasarį ir panašiai. Taigi, šešerių metų laikotarpio tyrimo duomenimis, patelės pirmųjų savo jauniklių susilaukė ne anksčiau kaip per ketvirtąjį arba penktąjį savo gimtadienį. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visos patelės, būdamos tokio amžiaus, susilaukė pirmųjų jauniklių. Vidutiniškai būdamos ketverių metų amžiaus jauniklius vedė 27 % patelių, būdamos penkerių – 43 % patelių; visos kitos pirmuosius savo jauniklius atsivedė dar vėlesniame amžiuje. Nustatyti tik du atvejai, kai jauniklius atsivedė trejų metų amžiaus patelės. Amžiui didėjant, tikimybė, kad patelė bus vedusi jauniklius, taip pat didėja. Tačiau imant bendrai visas pateles nuo trejų metų (subrendusias), nustatyta, kad 2023 metų pavasarį jauniklius buvo atsivedusi tik kas trečia patelė (31 %). Stebimas šio rodiklio kritimas. Palyginimui, 2018, 2019 metų pavasariais 50–70 % patelių buvo vedusios jauniklius. Tokias pasekmes galėjo lemti teritorijos „prisotinimas“ vilkais, nes tam, kad vilkai vestų palikuonis, yra būtini du veiksniai: vilkas turi turėti partnerį dauginimuisi ir neužimtą teritoriją naujai šeimai gyventi ir maitintis. Jeigu nėra laisvos 100–200 km² teritorijos, vilkai, net turėdami sau porą, įprastai nesidaugina. Įdomu tai, kad visos pačios seniausios sumedžiotos patelės, kurioms buvo dešimt (dvi) ir vienuolika (penkios) metų, paskutinį pavasarį buvo vedusios jauniklius.

Sveikatingumo stebėjimai

Medžiotojai, sumedžioję vilką, registruoja, ar kailyje ir odoje yra plika akimi matomi požymiai, kad gyvūnas užsikrėtęs niežinėmis erkėmis. Tokie duomenys renkami nuo 2014–2015 metų medžioklės sezono. Taigi, per dešimties metų laikotarpį užkrėstumas niežinėmis erkėmis svyravo nuo 10 % (2023–2024 metų medžioklės sezonas) iki 31 % (2018–2019 metų medžioklės sezonas). Pastarieji treji metai buvo mažiausio užkrėstumo (15–10 %) niežinėmis erkėmis laikotarpis.

Vilkų populiacijos valdymas

Bendru sutarimu vilkų šeimų skaičius yra vienas kertinių rodiklių, nusakančių populiacijos gausą visose Europos šalyse, kur gyvena vilkai. Neretai atsispiriama nuo šeimų skaičiaus ir planuojant vilko populiacijos valdymą-medžioklę. Pastaruosius šešis medžioklės sezonus vilkų sumedžiojimo limitas vis buvo didinamas, taigi, kasmet augo sumedžiojamų vilkų skaičius (7 pav.). Kasmet tyrimai buvo atliekami iš vis didėjančios vilkų imties, todėl nekeista, kad kasmet buvo „atrandamas“ vis didesnis vilkų šeimų skaičius. Reikia suprasti, kad realus Lietuvos teritorijoje gyvenančių vilkų šeimų skaičius nebūtinai augo, tiesiog didėjančioje duomenų imtyje vis didėjo tikimybė priartėti prie tikrojo šeimų skaičiaus. Šį teiginį netiesiogiai patvirtina kitas skaičiavimas: jeigu kasmet imti tik pirmus 50 sumedžiotų jauniklių (taip galima vienodai lyginti visus medžioklės sezonus) ir paanalizuoti, kiek šeimų nustatyta, jeigu imtis kasmet vienoda, paaiškėja, kad vienodoje imtyje per pastaruosius penkerius metus nustatytų šeimų skaičius išliko pastovus. Iš esmės, didinant limitą, didėjo iš šeimos sumedžiojamų individų skaičius. Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais vilkų šeimų skaičius esminiai nedidėjo, tačiau augo šeimoms priklausančių individų skaičius. Štai 2023–2024 metų medžioklės sezono metu Anykščių rajone buvo sumedžioti net septyni tos pačios vados jaunikliai. Tai netiesiogiai įrodo palankias aplinkos sąlygas (nedidelė konkurencija, pakankamai maisto, nėra lemtingų ligų ar parazitų) vilkams daugintis – šeimai buvo sėkmingai pavykę išauginti net septynis vilkiukus.

7 pav. Sumedžiotų vilkų skaičiaus pokyčio palyginimas su nustatytų šeimų skaičiumi

Per pastaruosius šešis medžioklės sezonus 836 medžiotojai sumedžiojo po vieną ar po keletą vilkų. Užregistruota, kad per šį laikotarpį 19 medžiotojų sumedžiojo po 5 ir daugiau vilkų. Didžioji dauguma medžiotojų (689) buvo sumedžioję po vieną vilką.

Skaičiuojant nuo 2016–2017 metų medžioklės sezono, buvo stebimas vilkų sumedžiojimo greitėjimas kiekvieną kitą sezoną, lyginant su prieš tai buvusiu (8 pav.). Vilkų sumedžiojimo greitis buvo apskaičiuotas kiekvienam medžioklės sezonui, pradedant nuo spalio 15 dienos; buvo imti laikotarpiai kas penkios dienos, ir sumuoti per tuos laikotarpius sumedžioti vilkai. Tai yra, suskaičiuota, kiek vilkų buvo sumedžiota per pirmąjį penkių dienų laikotarpį (nuo spalio 15 iki 19 dienos) tada pridėti vilkai, sumedžioti per antrąjį laikotarpį (nuo spalio 20 iki 24 dienos) ir taip toliau. Taip skaičiuojant kiekvieno medžioklės sezono duomenis, pastebėta, kad kiekvieną kitą medžioklės sezoną sumedžiojimo kreivė kaskart kilo vis sparčiau. Didžiąja dalimi vilko sumedžiojimas yra sėkmės dalykas – kuo vilkų yra daugiau, tuo didesnė tikimybė juos sumedžioti ir atvirkščiai, kuo mažiau vilkų, tuo sumedžiojimai retesni. Galima daryti prielaidą, kad tik didėjant vilkų skaičiui aplinkoje, galimas toks sumedžiojimo greičio kreivės kasmetinis kilimas. Tačiau vilkų skaičiaus augimas turi gamtines talpumo ribas, todėl ir kreivės kilimas kažkuriais metais turi sustoti. Toks kilimo sustojimas ir buvo nustatytas po 2023–2024 metų medžioklės sezono, tai yra, paskutinįjį medžioklės sezoną pirmą kartą kreivė kilo lėčiau nei prieš tai buvusį 2022–2023 metų sezoną. Paskutiniais metais vilkų populiacijos gausos augimas sustojo. Matomai buvo pasiekta tiek vilkų gamtinė talpa, tiek sumedžiojimo riba, kai išmedžiojamas populiacijos augimą lemiantis prieaugis.

8 pav. Vilkų sumedžiojimo greitis kiekvieną medžioklės sezoną, skaičiuojant suminį sumedžiojimą kas penkios dienos

Pastaruoju metu kyla diskusijos apie vilkų medžioklės sezono prailginimą. Siūloma ankstinti medžioklės sezono pradžią: kelti iš spalio 15 dienos į rugpjūčio mėnesį. Tokie siūlymai argumentuojami: (I) per trumpu medžioklės laikotarpiu, kad būtų įmanoma suvaldyti populiacijos augimą; (II) efektyvesne ūkinių gyvūnų apsauga nuo juos puldinėjančių vilkų, kaip tik pjovimo piko laikotarpiu, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Paankstinta medžioklės sezono pradžia atvertų galimybę sumedžioti daugiau vilkų per medžioklės sezoną bei medžioti vilkus gyvulių pjovimo piko laikotarpiu. Tačiau kokie vilkai būtų medžiojami? Didžiąją dalį vilkų populiacijos sudaro šeimose gyvenantys vilkai ir apie 10–15 % vilkų yra pavieniai, ieškantys savo galimybės daugintis. Iš esmės šeimas sudaro tėvai ir jų jaunikliai (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais tai būtų trijų–keturių mėnesių amžiaus vilkiukai). Jeigu būtų medžiojama atsitiktinai (tykojant elnių ar kitų žvėrių), taip, kaip dabar dažniausiai ir medžiojama, tai didžiausia tikimybė, kad visų pirma būtų sumedžiojami jaunikliai, nes jie tuo laikotarpiu sudaro ženklią dalį populiacijoje bei nepasižymi tokiu atsargumu, kaip suaugę vilkai. Rugpjūčio mėnesį pirmų metų jaunikliai dar būna su visais pieniniais dantimis, dalis skruostinių dantų dar net pilnai nesudygę, kaukolės kaulai ploni, porėti, kaulų siūlės nesuaugusios (9 pav.). Nuotraukose rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis (gavus atskirą leidimą medžioti gyvulių pjovimo rajone), sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės, kuriose matyti, kad tikrieji iltiniai dantys dar net neprasikalę. Tik rugsėjo mėnesį išauga tikrosios iltys, tačiau jų sienelės dar būna labai plonos ir trapios, ilties šaknis net nesusiformavusi (tuo laikotarpiu iltys būna nykštuko kepurėlės formos), o šalia kurį laiką vis dar „kabo“ ir pieninės iltys. Rugpjūčio pabaigoje kaukolės ilgis tesiekia 17,5 cm, o plotis 9,4 cm (kaukolės įvertinimo balas 26,9). Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pirmamečiai jaunikliai dar akivaizdžiai mažesni už suaugusius vilkus. Lieka medžioti šių jauniklių maitintojus ir mokytojus tėvus. VDU ŽŪA mokslininkų kai kurių stebėjimų duomenimis, pernykštės vados jaunikliai (jeigu jie vis dar laikosi tėvinėje gaujoje), likę be tėvų nesugebėjo sėkmingai prižiūrėti ir išmaitinti jaunesniosios vados brolių ir seserų. Medžioklė rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atveria duris vilkų šeimų destrukcijai.

9 pav. Rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės nuotraukos)

Iš vienos pusės turima net keletą kartų išaugusią elninių žvėrių gausą, kurie daro nepageidaujamą poveikį ne tik miško želdiniams, bet ir ūkininkų pasėliams. Šiuo atžvilgiu gausi vilkų populiacija žmonėms turėtų atrodyti kaip pagalba iš gamtos. Tačiau iš kitos pusės, vilkai, nors ir nestokodami laukinio grobio, pjauna naminius gyvulius ir augintinius. Vilkai, pradėję pjauti ir maitintis naminiais gyvuliais ir augintiniais, tampa probleminiais vilkais. Kaip išmedžioti žmonėms nepriimtinos elgsenos probleminius vilkus, bet neardyti laukiniais žvėrimis besimaitinančių vilkų šeimų? Šiuo atveju, deja, nebegali padėti iki šiol vykdomas kiekybinis populiacijos valdymas. Net nedideliame kiekyje vilkų gali pasitaikyti besispecializuojančių pjauti gyvulius. Jeigu vilkai naminių gyvulių pjovimo nesieja su pavojumi, jie neturi jokios priežasties vengti rinktis tokį maisto šaltinį.

Dabartiniu laikotarpiu stebimi susidarę gyvulių pjovimo židiniai. Tai parodo kai kurių vilkų įprotį nuolat maitintis naminiais gyvuliais. Taigi, reikalingas specializuotas probleminių vilkų sumedžiojimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma ne mažinti vilkų skaičių gyvulių pjovimo rajonuose, o sumedžioti konkrečius vilkų individus (ar individą), kurie vėl ir vėl pjauna gyvulius. Šis tikslas yra pasiekiamas – vilkas turi būti sumedžiojamas prie jo paties pasipjauto gyvulio. Daugkartiniai stebėjimai atskleidė, kad vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų (10 pav. Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotraukos). Žinant vilkų elgsenos niuansus, galima sėkmingai išimti probleminių vilkų individus, netrikdant „tinkamo elgesio“ vilkų šeimų jautriu jauniklių auginimo ir mokymo laikotarpiu.

10 pav. Vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų. (Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotr.)

Seminaras-lauko diena „TARPINIŲ PASĖLIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS DIRVOŽEMIO TVARUMUI PALAIKYTI IR DIDINTI“

Maloniai kviečiame dalyvauti seminare-lauko dienoje „TARPINIŲ PASĖLIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS DIRVOŽEMIO TVARUMUI PALAIKYTI IR DIDINTI“.

Renginys vyks 2024 m. spalio 10 d. adresu Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.

Renginio pradžia 14.40 val.

Renginio programa.

Fakulteto mokslininkai – 22-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „International Soil Tillage Research Organisation ISTRO “ JAV

Rugsėjo 23-27 d. mūsų fakulteto mokslininkai prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, m.d. Vaida Steponavičienė, doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, dokt. Mindaugas Dorelis dalyvavo 22-ojoje Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje International Soil Tillage Research Organisation ISTRO 2024, kuri vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tausojamajai žemdirbystei, dirvožemio sveikatai, įsėkinių augalų teikiamai teigiamai naudai dirvožemio ekosistemai.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.

Dalinamės keliomis jų užfiksuotomis akimirkomis.

VDU ŽŪA mokslininkams rūpi žalios Lietuvos ateitis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto (BPF) Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė rugsėjo 26 d. dalyvavo Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) organizuotoje konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“. ŽFI yra pirmasis toks Lietuvoje bei Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras, konsultuojantis privataus ir viešojo sektoriaus institucijas žaliojo (tvaraus) finansavimo klausimais, padedantis pasiruošti pokyčiams, susijusiems su ES tvarumo reikalavimų įgyvendinimu, siekiant žaliojo kurso tikslų. Institutas koordinuoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą žaliųjų (tvariųjų) finansų srityje taip skatinant žaliųjų (tvariųjų) finansų ekosistemos vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje (plačiau apie ŽFI). Į ŽFI veiklą profesorė įsitraukė 2024 m. pradžioje, tapdama šio Instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo Žaliųjų finansinių produktų plėtros darbo grupės nare.

ŽFI organizuotoje konferencijoje dalyvavo politikai, savivaldos atstovai, verslo ir visuomeninės organizacijos bei mokslininkai. Konferenciją atidarė LR Finansų ministrė Gintarė Skaistė, akcentuodama, kad Lietuvos žingsnius link žalios ateities paspartino klimato kaitos keliami iššūkiai ir geopolitinė situacija. LR Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) strateginių įžvalgų formavimo grupės vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus pabrėžė, kad Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pamatinės vertybės yra demokratija ir kultūra. Konferencijos metu buvo diskutuojama kaip išlaikyti balansą tarp teikiamos naudos verslininkams ir Lietuvos žalinimo, kuris svarbus visuomenei ir ateinančioms kartoms. Jos dalyviams buvo suteikta galimybė ne tik išklausyti pranešimus, bet ir panelines diskusijas bei užduoti rūpimus klausimus. Vienos iš panelinių diskusijų metu dėmesys buvo sutelktas į žaliųjų finansų svarbą transformuojant Lietuvos ekonomiką bei savivaldybių, pasiruošusių tapti klimatui neutraliomis, apsirūpinimą finansiniais ištekliais. Lietuvos „žalinimui“ artimiausioje ateityje prireiks apie 30 mlrd. Eur, iš kurių apie 14 mlrd. bus pritraukiama iš įvairių ES ir nacionalinių paramos schemų, tačiau 16 mlrd. Eur teks užtikrinti per privataus finansavimo iniciatyvas. Visų pirma, valstybė turi padidinti reguliavimo vaidmenį, per kurį būtų ribojamos „nešvarios“ technologijos ir remiamos žaliosios technologijos, kad žaliosios investicijos taptų efektyvios. Panelinės diskusijos dalyviai identifikavo tokias privačių žaliųjų finansų pritraukimo kryptis: viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimas; žaliųjų paskolų gavimas su mažesne palūkanų norma, rizikos kaštus prisiimant bankams; rizikos kapitalo fondų formavimas dideliems investuotojams; sutelktinio finansavimo platformų kūrimas smulkiems investuotojams ir kt.

Konferencijos metu itin didelis dėmesys buvo skiriamas visuomenės švietimui, kuriame deramą vaidmenį atlieka ir universitetai ne tik per studijų dalykų dėstymą, bet studentų vertybinių nuostatų formavimą. Dalyvavimas konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“ davė peno mokslinių idėjų generavimui, atvėrė galimybes dalyvauti tinklaveikoje, kuri yra itin svarbi teikiant mokslo projektų paraiškas ir įgyvendinant projektus. Suformuotos įžvalgos davė peno ruošiantis moderuoti panelinę diskusiją „Darnos politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“ lapkričio 14-15 dienomis vyksiančioje 14-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Apskaita ir finansai verslui 2024: Darnumo link“.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. spalio 2 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Projektas „GreenCool“. Kviečiame į nuotolines dirbtuves

Kviečiame dalyvauti projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse. (angl. „The GreenCool – ‘Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of ECoC) tarptautinėse nuotolinėse dirbtuvėse.

KVIETIMAS

Studentams – kvietimas dalyvauti BAFF profesinės praktikos programoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantūros, doktorantūros ir paskutinio kurso bakalauro programų studentai kviečiami teikti paraiškas į Baltijos-Amerikos Laisvės fondo (BAFF) Profesinės praktikos programą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Profesinės praktikos programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias praktikas įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos, kuri gali trukti nuo 8 iki 11 mėnesių, dalyviams suteikiamos pilno išlaikymo stipendijos, skirtos padengti apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidas praktikos metu. Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.

Paraiškos priimamos iki š.m. spalio 31 d.

Daugiau informacijos rasite BAFF tinklapyje.

Išsamiau apie BAFF Profesinės praktikos programą bus pristatoma internetiniame seminare rugsėjo 25 d., 15 val.

Registracija

Užsiregistravusiems bus atsiųsta nuoroda į internetinį seminarą Teams platformoje.