Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno pirmųjų metų sukakties piknikas

Balandį minime ypatingą sukaktį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio ąžuolynui sueina pirmieji gyvavimo metai. Balandžio 14 d. 12 val. kviečiame susiburti 100-mečio ąžuolyne ir paminėti šią progą, pažymint ne tik ąžuolyno pirmųjų metų sukaktį, bet ir mūsų tradicijų, bendrystės stiprinimo svarbą. Pabendrausime, išbandysime partnerių dovanotas sūpynes, šachmatus… Kviečiame atsinešti savo termopuodelį su mėgstamu karštu gėrimu, lengvu užkandžiu pasirūpinsime mes.

Apie savo ketinimą dalyvauti maloniai prašome informuoti užpildant REGISTRACIJOS formą iki balandžio 10 d.

Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks ypatingos 2024 m. balandžio 12-osios akimirkos. Šią dieną drauge su gausiu būriu svečių, mecenatų, alumnų, bičiulių, padedančių stiprinti ir garsinti VDU ŽŪA, pasodintas 100-mečio ąžuolynas.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolynui parinkta bene įspūdingiausia Nemuno link besileidžiančio šlaito juosiama akademinio miestelio erdvė. Į ją pakiliai nusiteikę ir ne vienas prisipažinę ąžuolą savo gyvenime sodinsiantys pirmą kartą, 2024 m. balandžio 12 d. rinkosi Europos Parlamento, Seimo, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių ir savivaldos organizacijų atstovai bei vadovai, VDU ŽŪA mecenatai, verslo ir socialiniai partneriai, buvę rektoriai bei gausus būrys pačių VDU ŽŪA bendruomenės narių. Garbė pasodinti po savo vardinį ąžuolą buvo suteikta visų keturių fakultetų bei kitų akademinių ir neakademinių padalinių kolektyvams.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyne 2024 m. balandžio 12 d. buvo pasodinti 38 vardiniai ąžuolai asmenų ar bendruomenių, lydėjusių ir tebelydinčių VDU Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu ir kasdien kuriančių istoriją. Šie asmenys ir bendruomenės tai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Valstybinių miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Vyskupas Rimantas Norvila
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta
Rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas
Rektorius emeritas prof. dr. Antanas Maziliauskas
Rektorius prof. dr. Juozas Augutis
Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Klubas „ŽŪA alumni“
Klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyrius
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis
Sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Reiškiant padėką ir pagarbą VDU ŽŪA mecenatams, kurių nuolatinė pagalba ir nuoširdus rūpestis stiprina VDU Žemės ūkio akademiją, 100-mečio ąžuolų giraitėje augs šių mecenatų vardiniai ąžuolai:

UAB „Rovaltra“
AB „Lytagra“
UAB „Dotnuva Baltic“
UAB „Baltic Agro“
UAB „Delaval“
UAB „Dojus agro“
UAB „Agrochema“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Ivabaltė”
UAB „Plungės Jonis“
UAB „Agrokoncernas“
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
UAB „East West Agro“
Mocevičiaus firma „Ginalas“
UAB „Baltic Agro Machinery“.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Automobilių sporto entuziasto Martyno gyvenimo kelią nubrėžė lemtingas pokalbis: kitos kryptys man jau neberūpėjo

Iš Šakių rajono kilęs Martynas Krapavickas, pasakodamas apie save, brėžia svarbias savo gyvenimo sritis – studijos, hobis, darbas. Taip jau sutapo, kad visas šias tris sritis jungia vienas žodis: „mechanika“. Nors galbūt teigti, kad taip sutapo – nėra visiškai tikslinga. Martynas aiškiai žino, kaip gyvenime kurti harmoniją: darbą ir hobį kiekvieną dieną praturtina studijų metu įgyjamomis žiniomis.

Pokalbis, nulėmęs ateitį

Keleri paskutiniai metai mokykloje Martynui buvo įdomūs, tačiau kartu – ir sudėtingi, kadangi reikėjo nuspręsti, kurią studijų kryptį pasirinkti. „Daug galvojau, tačiau linkau į tiksliuosius mokslus – matematika ir fizika man buvo įdomesni dalykai.
Dar iki dvyliktos klasės nebuvau galutinai apsisprendęs, kurią inžinerijos sritį pasirinkti. Svarsčiau įvairias galimybes, tačiau viską nulėmė apsilankymas Studijų mugėje. Ten pamačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stendą ir jame pasikalbėjau su vienu VDU Žemės ūkio akademijos dėstytoju. Akademijos atstovas papasakojo apie studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir man to visiškai užteko – nuo tos akimirkos neabejojau, kur noriu studijuoti. Kiti universitetai ir studijų kryptys man tiesiog neberūpėjo – žinojau, kad noriu mokytis būtent čia“, – motyvuotą pasirinkimą komentuoja Martynas.

Gyvenimas taip sudėliojo, kad jaunąjį talentą mechanika „persekioja“ ir už studijų ribų. Pagrindinis ir daugiausiai laiko bei pastangų reikalaujantis hobis – automobilių sportas. „Pastaraisiais metais į tai koncentruojuosi labiausiai ir tam skiriu nemažai laiko. Dalyvauju slalomo varžybose, kartais ir kitose panašaus pobūdžio varžybose. Kartais vykstu vienas su savo automobiliu, kartais važiuojame su draugais – bendradarbiaujame, padedame vieni kitiems. Šis hobis reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių investicijų, tačiau tai – mano aistra.
Automobilių sportas yra tiesiogiai susijęs su mechanika. Varžybose norint geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulinti automobilį – kažką remontuoti, keisti, išimti ar įdėti. Tai reikalauja mechanikos ir inžinerinių žinių, todėl galima sakyti, kad mano studijų kryptis ir hobis papildo vienas kitą. Studijos suteikia teorinių žinių, kurias galiu pritaikyti praktiškai, o automobilių sportas padeda geriau suprasti mechanikos principus realiame gyvenime. Dar vienas mano pomėgis – žaisti krepšinį, kai turiu laiko, tačiau dažniau pats stebiu „Žalgirio“ rungtynes nei pats žaidžiu. Visgi didžiąją mano laisvalaikio dalį užima automobilių sportas, todėl kitiems užsiėmimams tiesiog nebelieka tiek daug laiko“, – sako pašnekovas.

Kiekvienas procesas turi priežastį

„Praktiką pradėjau atlikti jau nuo pirmo kurso, nors oficialiai mano studijų kryptyje ji yra privaloma tik nuo trečio. Kadangi viena didžiausių agrosektoriaus įmonių, VDU ŽŪA partneriai, ieškojo praktikantų, jie susisiekė su manimi ir pasiūlė prisijungti. Taip nuo pirmo kurso pradėjau ten dirbti ir atlikau praktiką. Vėliau įmonėje likau dirbti vasarų metu, o pastaruoju metu pavyksta suderinti darbą su studijomis net ir mokslo metais.
Darbas yra glaudžiai susijęs su mano studijomis. Čia atlieku technikos remonto darbus, tobulinu įvairius sprendimus, ieškau efektyvesnių būdų problemoms spręsti. Darbe nuolat reikia pritaikyti studijų metu įgytas žinias, galvoti apie tai, kodėl ir kaip veikia tam tikri mechanizmai. Tai puiki praktika, padedanti įtvirtinti teorines žinias realioje aplinkoje“, – džiaugiasi Martynas.

Pašnekovas priduria – šiame darbe labai svarbu komunikabilumas, loginis mąstymas ir supratimas, kaip viskas veikia. Taip pat reikalingas paprastas žmogiškumas – gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, ieškoti bendrų sprendimų.

„Kaip studijos mane užaugino kaip asmenybę? Tapau labiau pasitikintis savimi, drąsesnis. Įgijau daugiau žinių, o tai kaip būsimam specialistui leido jaustis tvirčiau. Visa ši patirtis davė tik teigiamus rezultatus – jaučiuosi augantis į aukštesnio lygio specialistą, o tai man – didelis privalumas.
Studijuodamas Akademijoje supratau daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, anksčiau atrodydavo, kad žinau, kaip veikia tam tikri įrenginiai ar mechanizmai, tačiau nebuvau susimąstęs, kodėl jie veikia būtent taip. Studijos padėjo giliau suprasti tuos procesus – pradėjau ne tik priimti, kad tiesiog „taip yra“, bet ir suvokti priežastis, technologinius sprendimus bei inžinerinius principus, kurie tai lemia“, – pasakoja Martynas.

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų

Paklaustas, ar turi patarimų moksleiviams – būsimiems studentams, jaunuolis tikina, kad siekiant tikslų, gyvenime visada reikia įdėti pastangų ir noro. Tačiau, net ir užklupus nesėkmėms, reikia nepamiršti: ir tai praeis.

„Patarčiau rinktis tai, kas pačiam įdomu ir prie širdies – sritį, kurioje labiausiai norėtum save matyti. Labai svarbu nepasiduoti spaudimui ir nesirinkti tik dėl to, kad kažkam kitas pasirinkimas atrodo „geresnis“. Dar – prieš egzaminus stengtis nestresuoti – viskas susiklostys taip, kaip turi būti. Tiesiog ateisi ir parodysi, ką žinai. Kad ir kokie rezultatai būtų – gyvenimas tuo nesibaigia. Jeigu nepavyks vienur, pavyks kitur. Visada yra išeitis. Renkantis studijas svarbu gerai įsigilinti į pasirinktą studijų programą – ne tik į jos pavadinimą, bet ir į tai, kokie dalykai ją sudaro. Reikia įvertinti, ar tie dalykai tau bus įdomūs, ar jie atitinka tavo lūkesčius“, – patarimų negaili pašnekovas.

Martynas užtikrintas – savo gyvenimą ir po studijų nori sieti su agrosektoriumi. „Man patinka technika ir visa kita, kas yra susiję su šia sritimi. Tai man artima ir įdomu, todėl norėčiau ir toliau dirbti šioje srityje, kur galiu pritaikyti savo žinias bei žingeidumą“, – sako vaikinas ir priduria, kad baigęs studijas savo kelią tęsti planuoja ir magistrantūroje.

Pasak pašnekovo, VDU Žemės ūkio akademija augina profesionalius specialistus, kurie prisideda prie agrosektoriaus tobulėjimo: kuo daugiau kvalifikuotų žmonių, tuo greičiau žemės ūkis modernėja – atsiranda pažangesnė technika, efektyvesni sprendimai. „Tai tiesiogiai prisideda prie viso sektoriaus plėtros. Inžinerijos krypties specialistų ateitis – labai perspektyvi. Atlikti praktiką pradėjau dar studijuodamas pirmame kurse, iškart sulaukiau darbo pasiūlymo. Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų. Jeigu studentai rodo norą ir iniciatyvą, durys jiems tikrai yra atviros. O ir technologijos labai greitai tobulėja. Manau, kad per artimiausius dešimt metų žemės ūkis bus dar labiau pažengęs. Automatinio vairavimo sistemos, telemetrija, kompiuterizuota kontrolė – visa tai labai padeda taupyti laiką ir išteklius“, – sako jaunasis talentas, akcentuojantis: turime priimti naujoves ir inovacijas, jos leidžia dirbti išmaniau ir efektyviau.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“

Balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“. Konferencija skirta miestų želdynų kūrimo, įrengimo, valdymo ir priežiūros specialistams bei visiems besidomintiems želdynų skaitmenizacijos temomis.

REGISTRACIJA

Konferencijos organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, bendradarbiaujant su GreenAreasEU ir R3GIS kompanijomis.

Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą

Gerb. Fakulteto akademinės bendruomenės nariai,

kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks balandžio 2 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 164 auditorijoje.

Darbotvarkė pridedama ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2025 m. balandžio 2 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas pristatė monografiją „Kukurūzai“: nuo sėklos iki derliaus

Kovo 28 d. tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas gausiam būriui kolegų ir svečių pristatė monografiją „Kukurūzai“.

Monografija „Kukurūzai“ – ilgamečių tyrimų, įžvalgų, patirties rezultatas

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė džiaugėsi reikšmingu doc. dr. V. Liako indėliu į mokslą ir švietimą, kuris yra neabejotinai reikšmingas tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinei žemės ūkio veiklai, užtikrinant, kad naujausios mokslo žinios būtų efektyviai pritaikomos realiame pasaulyje.

„Būdamas ne tik kolega, bet ir bičiulis kiekvienam, V. Liakas išsiskiria pagarba, atvirumu ir gebėjimu įkvėpti aplinkinius. Akademinės bendruomenės nariai vertina mokslininko profesionalumą, nuoširdumą bei nuolatines pastangas diegti inovacijas mokslo ir studijų srityse. Tai paliudija ne tik tamprūs bendradarbiavimo ryšiai su verslo ir socialiniais partneriais bei didelė gausa įvairiausių apdovanojimų“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Šiandien pristatoma ne tik knyga, bet ir ilgamečių mokslinių tyrimų, praktinių įžvalgų bei sukauptos patirties rezultatas. Monografija „Kukurūzai“ – tai ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir vertingas praktinis vadovas kiekvienam, kuris siekia tvariai ir inovatyviai vystyti augalininkystę. Tegul šis leidinys tampa patikimu pagalbininku priimant strateginius sprendimus, skatinant pažangias technologijas ir didinant ūkio našumą. Linkime, kad jame sukauptos žinios įkvėptų naujoms idėjoms, prisidėtų prie tvarios ir konkurencingos žemdirbystės bei dar labiau sustiprintų mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimą. Sėkmingų sprendimų ir tvarių inovacijų“, – linkėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas

Monografijoje „Kukurūzai“ skaitytojai turi galimybę susipažinti su kukurūzų auginimo procesu ir gauti naujų susistemintų žinių apie naujausiuose tyrimuose išryškėjančius svarbius aspektus, kuriuos lemia technologinė pažanga ir pasaulinės paklausos bei klimato sąlygų kaitos tendencijos. Knygoje apžvelgiami mokslo pasiekimai, kukurūzų auginimo techninės naujovės, vidutinio klimato šalių augintojų patirtis ir pateiktos susistemintos naujos žinios, reikalingos vertinant, tobulinant ir diegiant integruotas kukurūzų auginimo bei prognozavimo technologijas, kad užtikrinti ūkių konkurencingumą, ekonominį efektyvumą, augalininkystės verslo tvarumą ir tęstinumą.

Knygoje pateikiamos ankstesnių tyrimų įžvalgos, rezultatus pritaikant prie šiuolaikinių auginamų veislių fiziologinių savybių, sprendžiamos azoto panaudojimo kukurūzų pasėliuose efektyvumo gerinimo galimybės kintančio klimato sąlygomis bei sukurti teoriniai pagrindai. Pateikiami autoriaus statistiškai įvertinti ir sugrupuoti Augalų veislių tyrimo skyriuose augintų hibridinių kukurūzų ūkinio vertingumo duomenys, suteikiantys galimybę naudojant matematinius koreliacijos ir regresijos metodus nustatyti įvairių požymių tarpusavio ryšių priklausomumus bei kurti realiais duomenimis pagrįstas kukurūzų produktyvumo prognozes arba specializuotas informacines sistemas.

Gamta traukia kaip magnetas: Margarita miesto grindinį iškeitė į žaliuojančius miškus

Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Miškininkystė trečiakursė, kurios kelias nuo meno mokyklos iki miškų mokslų – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip įvairios sritys gali susijungti ir skatinti žmones gilintis į gamtos pažinimą bei atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.

Gamta paskatino pažinti gyvą pasaulį

„Atrodo, yra nusistovėjęs stereotipas, kad žemės ūkio mokslus, tarp jų ir miškininkystę, studijuoja tik ūkininkų vaikai ar su tuo susiję žmonės. Aš baigiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, meno mokyklą, todėl kai šeimai pranešiau, kad „akį užkabino“ miškininkystės sritis ir planuoju stoti į VDU Žemės ūkio akademiją, į mane pradėjo įtariai? žiūrėti: „Kaip tu, kaunietė, tik liepas Laisvės alėjoje mačiusi, studijuosi miškų mokslą?“. Išties – skamba kaip blogas anekdotas. Apie tai užsiminus tėvams, jiems lyg akyse žybtelėjo abejonė, bet kartu ir smalsumas. Todėl nusprendėme artimiau susipažinti su šiuo, atrodo, šešėlyje paliktu mokslu, apie kurį mus labiau apšvietė miškininkas profesorius dr. Darius Danusevičius, kuris, beje, šiuo metu yra mano bakalauro darbo vadovas. Po susitikimo supratau, kad miškininkystė – ne grandininiai pjūklai, malkų skaldymas ir pelkėje įklimpę botai, o inovatyvus, kupinas technologijų ir gamtos pažinimo mokslas. Dabar, jau trejus metus studijuojama VDU Žemės ūkio akademijoje, galiu tvirtai rėžti: pasirinkusi miškininkystės kryptį pataikiau tiesiai į dešimtuką?“, – sako Margarita.

Akivaizdu – mergina su gamta turi ypatingą ir gilų ryšį, kuris ją lydėjęs nuo mažų dienų tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Nuo pat mažens gamta buvo paslaptinga, skatinanti pažinti aplink esantį gyvą pasaulį. Mama nespėdavo vabalų man iš kišenės kratyti, o aš jau lendu į medžio drevę pažiūrėti, ar ten pelėda gyvena. Dabar mano laisvalaikis ir hobiai neretai priklauso nuo tuo metu vyraujančio sezono bei oro. Lyja – skaitau knygą. Nustojo lyti – einu laukan ieškoti sraigių ir vabaliukų, kurie kaip ir aš – išlenda, kai lietus nustoja lyti. Sninga – nekeliu kojos iš namų ir mezgu. Savaime suprantama, kad miškininkams gamta tikrai įdomi, todėl jau ankstų pavasarį tėvus ir draugus kviečiu miškan. Nebūtinai turint tikslą – užtenka pasigrožėti žaliuojančia augalija ir galbūt net paieškoti slampinėjančių gyvūnų pėdsakų. Gamta yra pusiausvyros ir nesustojančios sąsajos įkūnijimas, kur kiekvienas elementas – tiek skruzdėlytė, tiek šimtametis ąžuolas – turi savo vietą ir reikšmę. Kaip miškininkė, jaučiu atsakomybę padėti išlaikyti šį gamtos kompleksą, juk nuo senų laikų mūsų protėviai laikė mišką šventu, o jo jėgas įasmenino per dievus ir dvasias. Taip, gamta yra išteklius, bet ji taip pat yra mūsų palikimas, gyvybės tinklas, reikalaujantis ir pagarbos, ir atsakomybės“, – savo pažiūriu dalijasi VDU ŽŪA studentė.

VDU ŽŪA studijų programos Miškininkystė studentė Margarita Žemaitytė

Pataria: pramiegotos galimybės nebesugrįžta

Margarita atvira – baigus mokyklą, VDU Žemės ūkio akademija ir miškininkystė tapo šviežio oro gurkšnis, į jos gyvenimą įnešęs naujų spalvų. „Supratau, kaip ir kokiais būdais mokytis man yra geriausia, išmokau informaciją pritaikyti praktiškai ir apie problemas mąstyti kritiškai, taip pat atsiradusios naujos galimybės ir idėjos gerokai praplėtė akiratį. Akademijoje išties daug ko išmokau, bet taip pat supratau, kiek daug dar nežinau“, – sako pašnekovė.

Aktyvi studijų programos Miškininkystė trečiakursė studijų metais jau spėjo pasinaudoti ir praktikos, ir ERASMUS+ galimybėmis. Abi patirtys, pasak Margaritos, neįkainojamos ir paliksiančios reikšmingą pėdsaką jos asmeniniame ir ateities profesiniame gyvenime. „Aišku, praktikos jau turėjau nemažai, tiek Lietuvoje, tiek svetur. Miškininkystės srityje be praktikos būtų išties sunku. Gali skaityti vadovėlius, straipsnius, gilintis į skaidres, bet be praktikos tai yra tik teorija, kurią vieną sunku pritaikyti gyvai nepamačius ir nepačiupinėjus. Esu išbandžiusi ir ERASMUS+ galimybes. 2024 m. rudenį praleidau Suomijoje, kur studijavau Helsinkio universitete. Tiesą pasakius, manau, kad dauguma studentų pramiega pasiūlymą pasinaudoti galimybe studijas išbandyti svetur. Žinoma, kiek teko bendrauti su studentais, dauguma sutiko, kad pradžia tikrai nelengva, bet tai toli gražu nereiškia, kad neverta pabandyti. Nauja kultūra ir integravimasis į ją, kalbos įgūdžių tobulinimas bei lankstumas yra kertiniai dalykai, kurių neišvengiamai reikės ir kurie tikrai padės ateityje. ERASMUS+ mainams mano pasirinkimas Suomija, manau, lengvai suprantamas: aukštos kokybės išsilavinimas, miškinga vietovė. Akį iškart patraukė inovacijos ir pažanga. O ten pabuvusi supratau, kad man, uždaresniam žmogui, suomių tylus bei romus charakteris taip pat prie širdies“, – atskleidžia Margarita.

VDU ŽŪA 2024 metų studente išrinkta Margarita sako, kad šis įvertinimas jai buvo netikėtas. „Visada mokiausi dėl savęs, siekiau gerų rezultatų, kuriais vėliau galėčiau pati didžiuotis ir ramiai siekti asmeninio tobulėjimo. Aišku, džiugu būti pastebėtai, bet taip pat svarstau, ar išties to nusipelniau. Vis dėlto esu dėkinga ir tikiuosi žmonių, kurie mane pastebėjo, nenuvilti“, – mintimis dalijasi studentė.

Ar ateities paveikslą tapysime tik šviesiomis spalvomis?

Taip, gamta Margaritą nuo mažų dienų traukė kaip magnetas, tačiau tuo pačiu ir klausinėjo – kaip mergina gali prisidėti prie jos saugojimo ir kaip gali suteikti prasmingą tikslą tam, kas merginą taip žavi? Šiandien žmonijai tenka dorotis su globaliomis problemomis. Klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius.

„Klimato kaitos poveikis yra vienas iš didžiausių iššūkių žmonijai. Liūdna, bet daug žmonių vis dar nesupranta šios problemos masto. Tačiau globalus atšilimas yra realus ir jį galima matyti ne tik kompiuterio ekranuose pavaizduotuose grafikuose, bet ir išėjus laukan. Visuomenė išties deda daug pastangų: atsinaujinančios energijos naudojimas spartėja, globaliniai susitarimai rodo įsipareigojimą mažinti teršalų kiekį, o kasdien plintantis sąmoningumas pasiekia vis daugiau žmonių. Kad mes dedame daug pastangų ir turime geras intencijas – yra tiesa, o ar to užtenka – sužinosime tik ateityje. Nors tokios problemos kaip klimato kaita ir išteklių eikvojimas yra rimtos, manau, jas galime spręsti tarp tvarumo ir ekonominio augimo rasdami aukso viduriuką. Gamtos saugojimas – itin reikalingas, bet taip pat turime neignoruoti ekonominės gerovės, kuri reikalinga gerinant gyvenimus ir palaikant inovacijas. Skiriant per daug dėmesio vienai ar kitai pusei gali atsirasti nenumatytų pasekmių. Tai padaryti tikrai nėra lengva ir reikalauja pastangų, bet manau, kad kada nors bus ateitis, kur klestės ir žmogus, ir gamta“, – ateities paveikslą piešia Margarita.

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kur randama sinergija tarp žmogaus, gamtos ir technologijų. Kad studentės Margaritos piešiamas ateities paveikslas taptų realybe, pasauliui reikalingi aukštos erudicijos profesionalai. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programa Miškininkystė, integruojant ilgaamžiškumą ir modernumą, specialistus ugdo jau 100 metų. Pasirinkdami studijų programą Miškininkystė, pasirenkate šiuolaikiškas mokslu grįstas studijas, ugdančias kūrybiškai mąstančius profesionalus, užtikrinančius ekosistemų tvarumą ir miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.

Nemokamas internetinis seminaras „Tvarumas ir karjera muitų ir prekybos srityje“

Balandžio 8 d. 15.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nemokamame internetiniame seminare ir sužinoti apie tvarumo svarbą tarptautinėje prekyboje, daugiausia dėmesio skiriant ES Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. CBAM), muitinės procesų valdymui ir karjerai šioje srityje.

Seminaro dalyviai taip pat sužinos, kodėl verta stoti į MBA programą „Muitinės procesų valdymas“. MBA „Muitinės procesų valdymas“ gavo teigiamą sprendimą dėl ES muitinės pripažinimo sertifikato suteikimo ir laukia oficialaus sertifikato. Tai reiškia, kad magistro laipsnį bus galima įgyti pagal ES sertifikuotą MBA programą, o tai turės teigiamos įtakos karjerai.

Ko tikėtis seminare?

ES PADKM: TVARAUS GAMYBOS PROCESO SKATINIMAS VISAME PASAULYJE (pranešėja dr. Erika Besusparienė)
MBA ALUMNI: APIE STUDIJAS IR DAUGIAU (pranešėja Gertrūda Bakšienė)
MBA MUITINĖS PROCESŲ VALDYMAS (pranešėja dr. Erika Besusparienė)

Internetinio seminaro moderatorė lektorė Kristina Gesevičienė.

Data: 2025 m. balandžio 8 d.

Laikas: 15:30 val. (EET, Lietuvos laiku) Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Renginio formatas: nuotolinis seminaras TEAMS platformoje

Kalba: seminaras vyks anglų kalba

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie TEAMS platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Prisijunkite, sužinokite ir tapkite MBA bendruomenės dalimi!

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams pasitinkant tvarumo pavasarį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof.dr. Vilija Aleknevičienė kovo 25 d., kai parskrenda gandrai, kartu su Žaliųjų finansų institutu pasitiko tvarumo pavasarį. Profesorė dalyvavo Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) organizuotoje konferencijoje „Tvarumo pavasaris“. ŽFI yra pirmasis toks Lietuvoje bei Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras, konsultuojantis privataus ir viešojo sektoriaus institucijas žaliojo (tvaraus) finansavimo klausimais, padedantis pasiruošti pokyčiams, susijusiems su Europos Sąjungos tvarumo reikalavimų įgyvendinimu, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Institutas koordinuoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą žaliųjų (tvariųjų) finansų srityje, taip skatinant žaliųjų (tvariųjų) finansų ekosistemos vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje (plačiau apie ŽFI). Į ŽFI veiklą profesorė įsitraukė 2024 m. pradžioje, tapdama Instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo Žaliųjų finansinių produktų plėtros darbo grupės nare.

Konferencijoje skaityti du plenariniai pranešimai. Kopenhagos ateities studijų instituto vyresnysis vykdomasis patarėjas ir futurologas Martin Kruse savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad tvarumas įžengė į „veikti toliau ar daryti pertrauką“ fazę. Mokslininko teigimu, sustoti nevalia, nes kiekvienas didesnis stabtelėjimas gali padaryti daug žalos tiek dabartinėms, tiek ateinančioms kartoms. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas egzistuoja spraga tarp visuomenės narių, susirūpinusių dėl klimato kaitos padarinių (67 proc.), linkusių pakeisti gyvenimo būdą (55 proc.), sutinkančių mokėti CO₂ mokestį (40 proc.), kažką realiai darančių (21 proc.) ir pasiruošusių pasiekti nulinį CO₂ išmetimo kiekį (5 proc.).

Tuo tarpu dr. vyriausiasis Bigbank ekonomistas Raul Eamets iškėlė klausimą, kas yra svarbiau dabartiniame geopolitiniame kontekste: įmonių tvarumas (ESG) ar saugumas ir ekonomikos augimas? Mokslininkas įvardijo pagrindinius atstovaujamosios demokratijos ir socialinio elgesio dizaino trūkumus įgyvendinant tvarumo tikslus: nėra atstovaujama negimusi visuomenė; politikai neturi paskatų mąstyti apie ilgą laikotarpį; gyventojai nori laisvo pasirinkimo, bet nesirenka; gyventojai teigia, kad jiems reikia daugiau informacijos ir žinių, bet labiausiai edukuoti gyventojai palieka didžiausią anglies pėdsaką; egzistuoja etinis disonansas, t. y. neatitikimas tarp moralinio savęs įvaizdžio ir neetiško elgesio naudos.

Plenarinių pranešimų pagrindu buvo išvystytos trys panelinės diskusijos. Pirmojoje diskusijoje „Investicijos į rytojų: kodėl žaliosios technologijos apsimoka?“ buvo akcentuojama tai, kad įmonės ir viešosios įstaigos, įgyvendindamas žaliąsias investicijas, turi ne tik galvoti apie tvarumą ir žiediškumą savo veikloje, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje, ieškodamos inovatyvių sprendimų ir įgyvendindamos investicijas galimai efektyviausiu būdu. Antroji diskusija „Tvarumo reguliavimas: tarp naštos ir naudos“ buvo skirta įmonių tvarumo atskleidimui. Diskusiją sukėlė Europos Komisijos (EK) pasiūlytas ES omnibuso reglamentas, kuriuo siekiama supaprastinti daugelį įmonių tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų. Omnibus pasiūlymas yra dalis platesnių ES pastangų tapti konkurencingesne, nes politinė banga Europoje pasisuko į dešinę ir atspindi JAV prezidento Donaldo Trumpo nusistatymą prieš ESG ir siekį panaikinti reguliavimą. EK teigimu, tvarumo atskleidimo reglamentus, taikomus įmonėms, reikia supaprastinti, siekiant nepakenkti konkurencingumui. Nepaisant to, kai kurie investuotojai ir įmonės yra susirūpinę, kad ES ataskaitų teikimo taisyklės gali būti panaikintos ir dėl to susilpnėtų skaidrumas. Taip pat nerimaujama, kad tai gali pažaboti ES siekius paskatinti privačias investicijas į žaliuosius projektus.

Antrojoje diskusijoje bankų darbuotojai kėlė klausimą ir dėl įmonių tvarumo rodiklių duomenų bazės prieinamumo, nes jos nebuvimas apsunkina tvarių investicijų portfelių deklaravimą. Šiuo metu prievolė teikti tvarumo ataskaitas Lietuvoje yra tik porai dešimčių įmonių, o paskolos išduodamos visiems verslams. Trečiojoje diskusijoje „Ar tvarumas yra ekonomiškai tvarus?“ buvo keliamas klausimas, kam teikti pirmenybę: tvarumui ar saugumui? Padaryta išvada, kad šių tikslų ir jų finansavimo negalima priešinti vienas kitam.

Dalyvavimas konferencijoje „Tvarumo pavasaris“ praplėtė mokslininko akiratį ir paskatino holistinį mąstymą. Tai prisidės prie mokslinių idėjų generavimo ir vertybinių nuostatų puoselėjimo ugdant jaunąją kartą.

SOS. Žinutė iš „Tvarumo pavasario“ konferencijos šio straipsnio skaitytojams: atliekų perdirbimo įmonės labai prašo nemesti baterijų į atliekų konteinerius, nes rūšiuojant atliekas jos yra pažeidžiamos ir dėl to kyla daug gaisrų.