Fakultetų naujienos Archives | Page 27 of 183 | VDU Žemės ūkio akademija

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 12 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

  • Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
  • Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
  • Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
  • Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
  • Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 13 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 14 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52–102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

Paskutinė galimybė norintiems įstoti į pirmosios pakopos studijas VDU ŽŪA

Rugpjūčio 19 d. prasidės papildomo LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 19-22 dienomis. Prašymą galima teikti iki rugpjūčio 22 d. 15 val. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

  • dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
  • tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo antrojo etapo metu (rugpjūčio 19-22 d.)  bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo stojamieji egzaminai į VDU menų srities ir meno pedagogikos studijas, Specialiosios pedagoginės pagalbos Logopedijos specializaciją, Katalikų teologiją, Religijos pedagogiką vyks rugpjūčio 20-22 d. Informacija apie stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo antrajam etapui, rugpjūčio 26 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 26 d. 15 val. iki rugpjūčio 28 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 27 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 28 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Vis dar yra galimybė gauti VF vietą VDU

Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji dar gali pretenduoti į VF vietas šiose programose:

  • Mokomojo dalyko pedagogika: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: STEAM pedagogika (Biologija, Chemija, Fizika, Informatika, Matematika, Technologijos)
  • Informatikos sistemos
  • Multimedijos ir interneto technologijos
  • Biologija ir genetika
  • Taikomoji ekologija

Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurie atitinka minimalius priėmimo reikalavimus ir kurių konkursinis balas ne mažiau 5. Daugiau informacijos.

Valstybės finansuojamos vietos skiriamos konkurso būdu.

Kilus klausimams kreipkitės – 837 323 206.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

VDU ŽŪA šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

 Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 
Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 
Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 
 

  

 

Inžinerijos mokslai

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

VDU Studijų informacijos centras:

K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: (8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas:  loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kovoje su kenkėjais cheminius pesticidus keičia natūralūs pagalbininkai

Pastarąjį šimtmetį siekiant padidinti žemės ūkio derlių prieš kenkėjus pradėti naudoti cheminiai pesticidai šiandien gamtai ir žmogui jau skaudžiai kerta kitu lazdos galu – pripažįstama, kad jie skatina klimato kaitą ir kelia daugybę kitų ekonominių, ekologinių, socialinių problemų. Todėl ūkininkai esamoje situacijoje patiria dvigubą socialinį spaudimą – jie raginami gaminti vis daugiau saugaus maisto augančiai pasaulio gyventojų populiacijai aprūpinti, tiekti vis daugiau žaliavų besivystančiam bioekonomikos sektoriui, bet tuo pačiu metu atsisakyti arba labai riboti pesticidų naudojimą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytauto Liako teigimu, tai mokslininkus ir ūkininkus skatina ieškoti naujų produkcijos auginimo būdų ir efektyvių, aplinkai draugiškų augalų apsaugos priemonių.  

Pirmieji skruzdes įdarbino Kinijos ūkininkai

„Ne cheminė, o biologinė ligų sukėlėjų ir kenkėjų kontrolė pastaruoju metu tampa pagrindine žemės ūkio augalų auginimo technologijų valdymo priemone, nes tai tvarus metodas, užtikrinantis didesnį ekonominį ūkių gyvybingumą, neteršiantis aplinkos, nesukeliantis ekologinės pusiausvyros sutrikimų, tausojantis gamtos išteklius, prisidedantis prie maisto kokybės gerinimo, stabdantis augalų ligų plitimą, garantuojantis geresnę visuomenės sveikatą. Kas yra biologinė kontrolė? Gamtoje augalų populiacijos dažnai susiduria su plėšrūnais, parazitais, ligas sukeliančiais mikrobais. Biologinės kontrolės taktikos esmė – augalų apsaugai naudoti  natūralius kenkėjų priešus vabzdžius arba geruosius mikroorganizmus. Galutinis biologinės kontrolės tikslas – slopinti kenkėjų ar augalų ligų populiaciją ir mažinti jų daromą žalą, nenaudojant pesticidų arba naudojant jų mažiau. Nors tiksli pirmojo biologinės kenkėjų kontrolės atvejo taikymo praktikoje data nėra žinoma, šio metodo pradininkais laikomi Kinijos ūkininkai, pradėję naudoti skruzdėles prieš sandėliuose įsikūrusius vabzdžius kenkėjus. Augalai kasdien patiria įvairių biotinių ir abiotinių veiksnių poveikį, kuris neigiamai veikia jų augimą. Dėl augalų ligų ar patogenų plitimo kasmet prarandama apie 15–30 proc. visos žemės ūkio produkcijos“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas, pastebintis, kad siekdami sušvelninti dėl augalų ligų patiriamus nuostolius daugelis augintojų pasikliauja cheminių pesticidų efektyvumu. Tačiau nuolatinis ir beatodairiškas cheminių preparatų naudojimas neigiamai veikia maisto produktų ir pašarų kokybę, dirvožemio struktūrą, vietinę mikroflorą ir, galiausiai, žmonių sveikatą. Be to, dirvožemio ir vandens ekosistemos užterštumas bei didėjantis kenkėjų atsparumas cheminiams pesticidams taip pat yra labai rimtos problemos, kurių sprendimas reikalauja milžiniškų resursų.

Kyla pavojus atsirasti cheminiams produktams atsparių kenkėjų

Anot doc. dr. V. Liako, siekiant sumažinti biotinio streso keliamas problemas, tam tikrų mikrobų padermių naudojimas pripažįstamas tvariu, ekologišku ir netoksišku metodu, sėkmingai taikomu žemdirbystėje.

„Biologinės kontrolės privalumas yra tai, kad ji ne tik sumažina vabzdžių kenkėjų populiacijos tankį, bet ir nedaro didelio poveikio aplinkai. Šiuo metu labiausiai paplitęs ir žinomas metodas yra cheminė kenkėjų kontrolė. Pesticidai yra labai veiksmingi kenkėjų kontrolės produktai, ypač kai kenksmingas veiksnys jau yra pasėlyje. Tai produktai, kuriuos naudojant privalu laikytis įvairių normų ir taisyklių: naudoti asmenines apsaugos priemones, atsižvelgti į naudojimo terminus, išlaikyti reikiamus atstumus iki vandens telkinių ir t.t. Todėl cheminė kenkėjų, invazinių augalų ir ligų kontrolė pasėliuose tampa vis sudėtingesnė. Pakartotinai purškiant nesant tinkamos stebėsenos ir kompetentingo konsultavimo, gali atsirasti cheminiams produktams atsparių organizmų. Neišvengiamas to rezultatas – padidėjusios gamybos sąnaudos, o sudėtingesniais atvejais – viso derliaus praradimas“, – dėmesį atkreipia VDU ŽŪA atstovas.

Siekiant papildyti apsaugos priemonių arsenalą ir sumažinti pesticidų naudojimą, buvo sukurta ir pradėta taikyti keletas alternatyvių kenkėjų kontrolės laukuose priemonių, kurios jau duoda teigiamų rezultatų. Mikrobų kamienai kaip antagonistiniai arba biokontrolės produktai laikomi netoksišku ir genetiškai stabiliu metodu, pasižyminčiu veiksmingumu prieš daugelį fitopatogenų, net ir esant mažoms jų koncentracijoms. Be to, augalų augimą skatinantis biokontrolės produktų aktyvumas teikia ir papildomą naudą augalams.

„Pastaruosius du dešimtmečius įvairios mikrobų rūšys, įskaitant bakterijas ir grybus, įvairiose pasaulio šalyse buvo pasirinktos ir panaudotos kaip biokontrolės produktai, siekiant mažinti  žemės ūkio produktų, taip pat šviežių produktų nuostolius prieš derliaus nuėmimą ar po jo. Žemės ūkyje dažniausiai naudojami endofitiniai mikroorganizmai. Jie laikomi vienu tinkamiausių metodų dėl didelio kolonizacijos ir aklimatizacijos potencialo, palyginti su mikroorganizmais, esančiais augalo paviršiuje. Dėl įvairiapusio augalų augimą skatinančio aktyvumo ir universalaus veikimo būdo slopinant patogenus endofitai tapo gana populiarūs. Endofitiniai mikrobai taiko įvairius tiesioginius ar netiesioginius mechanizmus augalų ligų valdymo ir fitopatogenų augimo kontrolės metu.

Lietuvoje veikia didžiausia Šiaurės Europoje biologinių produktų gamykla, kurioje gaminami produktai sėkmingai taikomi Lietuvos bei užsienio ūkiuose“, – pasakoja mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas

Paieškos pradėtos atsižvelgiant į visuomenės nerimą

VDU Žemės ūkio akademijoje jau daugiau kaip prieš 15 metų buvo pradėti tirti biologiniai produktai ir jų poveikis lauko augalams bei dirvožemiui. Šie tyrimai pradėti atsižvelgiant į vartotojų nerimą dėl pesticidų, ypač naudojamų auginant vaisius, daržoves, prižiūrint privačias ir viešąsias teritorijas, poveikio žmonių sveikatai.

Mokslininkams, bitininkams, taip pat ir patiems ūkininkams  susirūpinimą kelia ir pesticidų  pavojus vabzdžiams apdulkintojams bei kitiems naudingiems organizmams. Todėl aktyviai ieškoma alternatyvių kenkėjų kontrolės būdų.

Biologinės kontrolės privalumai: mažesnė priklausomybė nuo pesticidų, mažesnė atsparumo pesticidams išsivystymo galimybė, lankstesnis asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, trumpesni intervalai, dažniausiai netaikomi naudojimo ribojimai produktų vartojimui po apdorojimo, nauda ūkio reputacijai, nes ūkininkas dirba tvariai ir atsakingai. Biologinė kontrolė taip pat gali būti naudojama kenkėjų populiacijų, kurioms išsivystė atsparumas pesticidams, valdymui.

Eksperto teigimu, natūralūs augalų kenkėjų priešai yra skirtingi. Jie pasirenkami atsižvelgiant į kenkėjų ir auginamų augalų rūšį bei aplinkos sąlygas.

Praktikoje taikoma klasikinė biologinė kontrolė, kai pavienė rūšis ar grupė svetimos kilmės natūralių priešų rūšių įveisiama, siekiant kontroliuoti kenkėjus, kurie daugeliu atvejų taip pat yra svetimos kilmės, t. y. invaziniai.

Doc. dr. V. Liakas atkreipia dėmesį, kad natūralių kenkėjų paieška reikalauja daug žinių, laiko bei finansinių resursų bandymams, karantinavimui, biologinių medžiagų auginimui. Todėl klasikinės biologinės kontrolės programas Lietuvoje vykdo valstybinių  agentūrų ar universitetų mokslininkai, gaunantys valstybės finansavimą. Šiuolaikinėse klasikinės biologinės kontrolės programose prieš įvedant natūralius kenkėjų priešus privaloma atlikti išsamius bandymus, kad atrinktieji natūralūs priešai atakuotų tik numatomą tikslinį kenkėją ir nepadarytų žalos kitiems netiksliniams organizmams. Išleisti į aplinką atrinkti natūralūs kenkėjų priešai vėliau plinta ir valdo kenkėjų populiaciją, minimaliai prižiūrint ir kontroliuojant specialistams.

Klasikinės biologinės kontrolės metodika dažniausiai taikoma daržininkystės ūkiuose, soduose, taip pat prižiūrint dekoratyvinius augalus bei vejas.

Atsitiktinė arba atsitiktinė biologinė kontrolė yra klasikinės biologinės kontrolės variantas, kai natūralūs priešai savaime atkeliauja iš kitur ir kontroliuoja egzotinių kenkėjų populiaciją. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vietiniai natūralūs priešai patys pereina prie invazinių kenkėjų kaip maisto ar kaip augalų šeimininkų naudojimo.

Augalininkystėje lauko augalų apsaugai plačiausiai yra įveiklinami mikroorganizmai. Mikrobų konsorciumuose gali būti įvairių mikroorganizmų, pasižyminčių aplinkos preferencijų skirtumais, tokiais kaip dirvožemio tipas, augalas šeimininkas, skirtingos pirmenybinės kolonizacijos vietos ir aktyvumas prieš skirtingas patogenų rūšis. Nors atskiri mikroorganizmų kamienai gali pasižymėti skirtingais veikimo būdais, daugelio mikroorganizmų susijungimas konsorciumuose gali praplėsti jų veiklos spektrą prieš įvairius augalų patogenus. Be to, biologinės kontrolės konsorciumuose esantys mikroorganizmai gali prisidėti prie augalų augimo skatinimo bei sustiprinti kitų mikroorganizmų aktyvumą, taip dar labiau padidindami tokių produktų potencialą. Norint suvokti biologinės kontrolės reikšmę ir įvertinti mikrobų konsorciumų privalumus ir trūkumus augalų apsaugai, reikia gilintis į žmonijos civilizacijos ištakas, kur augalų sveikata buvo siejama su dirvožemio vizualine kokybe. Net ir šiuolaikinėje žemės ūkio praktikoje organoleptinis dirvožemio tekstūros vertinimas išlieka patikimas dirvožemio derlingumo rodiklis“, – reziumuoja VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas, neabejojantis biologinių augalų apsaugos priemonių ir metodų ateities perspektyvomis.

VDU Agroinovacijų centre – diskusija apie maisto sektoriaus inovacijų plėtrą

Rugpjūčio 13 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) veikiančio VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose lankėsi Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas, AgriFood Capital ir Next Tech Food Factories Tarptautinio bendradarbiavimo ir projektų vadovas Simon Maas ir Next Tech Food Factories programų vadovė Lisanne van Oosterhoud.

VDU Agroinovacijų centre vykdomą mokslinę veiklą pristatė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, m. d. dr. Marius Lasinskas ir j. m. d. dokt. Aistis Petruškevičius.

Susitikimo metu diskutuota apie maisto sektoriui itin aktualius tvarumo, inovacijų plėtros, žiedinės gamybos ir kitus aktualius klausimus. Taip pat aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomi mokslo tyrimai bei kuriami išskirtiniai produktai, vyksta beatliekė gamyba, panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą.

STEPONAS RAUDONIUS (1956–2024)

Rugpjūčio mėn. 4 d. po sunkios ligos mirė Agronomijos mokslų krypties daktaras, docentas STEPONAS RAUDONIUS. Netekome Lietuvai nusipelniusio agronomo, įžymaus mokslininko, talentingo pedagogo, nuoširdaus kolegos.

Steponas Raudonius gimė 1956 07 23 Drobūkščiuose, Šilalės r. 1974–1979 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Žemės ūkio akademija buvo ir jo vienintelė darbovietė, joje 40 m. darbinės veiklos laikotarpiu S. Raudonius dirbo įvairų pedagoginį, mokslinį ir administracinį darbą. Nuo 1980 m. dėstė VDU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedroje (tuometėje Žemdirbystės katedroje), 1985 m. apgynė Biomedicinos srities Agronomijos krypties daktaro disertaciją „Piktžolių kontrolė minimizuojant pagrindinį žemės dirbimą lengvo priemolio dirvoje javų sėjomainoje“. 1991 m. jam suteiktas docento pedagoginis vardas.

S. Raudonius dvi kadencijas (1992–2002 m.) buvo Agronomijos fakulteto dekanas, 2005–2017 m. – Universiteto Studijų skyriaus vedėjas. Daug dėmesio ir jėgų skyrė rengiant Universiteto strategiją ir pertvarkant agronomijos studijas. Docentas stažavosi ir kėlė kvalifikaciją įvairių šalių (Didžiosios Britanijos, Suomijos, Olandijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Italijos ir kt.) mokslo ir studijų institucijose. Mokslinės veiklos kryptys – žemės dirbimas, piktžolių kontrolė. Jis dėstė magistrantams ir doktorantams šiuos dalykus: Mokslinio tyrimo planavimas ir analizė; Herbologija; Agronominių tyrimų planavimas ir analizė. Docentas dalyvavo įvairių studijų ir mokslo projektų veikloje. Buvo Agronomijos krypties Doktorantūros komiteto narys, doktorantų konsultantas, dalyvavo disertacijų gynimo tarybose. Kartu su bendraautoriais parašė tris mokomąsias knygas, keturias mokymo ir metodines priemones, buvo kitų knygų bendraautoris. Iš jo parašytų knygų ir vadovėlių mokosi ne viena agronomų laida. Paskelbė apie 60 mokslinių ir daugiau kaip 40 populiarių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose ir seminaruose Lietuvoje ir kitose šalyse. Steponas Raudonius buvo mokslo žurnalo „Žemdirbystė-Agriculture“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas ir žurnalo „Aukštojo mokslo kokybė“ redakcijos kolegijos narys, LAMMC Atestacijos–konkurso komisijos narys, Europos herbologų draugijos narys, Lietuvos herbologų draugijos pirmininkas (1993–1996 m.) ir ilgametis narys, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys, bendrų Baltijos šalių žemės ūkio universitetų (BOVA) magistrantūros studijų programų kūrimo ir diegimo darbinės grupės narys, Tarptautinės ekspertų grupės narys vertinant Latvijos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio fakulteto studijų programas 2007 ir 2010 metais.

Velionis apdovanotas padėkos raštais už nuoširdų pedagoginį ir vaisingą mokslinį darbą, svarų indėlį savo darbais ir asmeniniu pavyzdžiu puoselėjant ŽŪA prestižą bei vertingą įnašą plėtojant agronomijos studijas Lietuvoje. 2016 m. apdovanotas Aleksandro Stulginskio universiteto medaliu už nuopelnus. 2021 m. Lietuvos agronomų sąjunga jam suteikė Lietuvai nusipelniusio agronomo vardą.

Džiaugiamės, kad buvome šalia jo, liūdime jo netekę. Šviesus velionio atminimas ilgai išliks jį pažinojusių, su juo bendravusių žmonių širdyse.

Velionis bus pašarvotas Tabariškių parapijos namuose (Tabariškiai, Gėlių g. 108A) rugpjūčio mėn. 8 d. (ketvirtadienį) nuo 15.00 val. Į Tabariškių bažnyčią urna bus išnešama rugpjūčio mėn. 9 d. 12.00 val., laidojama Kauno raj. Tabariškių kapinėse.

Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė, Agronomijos fakulteto bei Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros darbuotojai.

Hidroekologijos ekspertė: pasiekus ekologinį dugną taisyti padėtį bus vėlu

Neįprastai įšilusi Baltijos jūra ir kaitri saulė šią vasarą į Lietuvos pajūrį sutraukia rekordinius skaičius poilsiautojų, prisipažįstančių, kad tokia klimato kaita Lietuvoje juos tik džiugina. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės teigimu, anksčiau nei rugpjūčio viduryje 20 0C perkopusi Baltijos jūros temperatūra turi kelti ne džiaugsmą, o nerimą, nes tai signalas, kad pamažu artėjame ekologinės katastrofos link.

Išgyvename rekordų dešimtmetį

„Pradėkime nuo to, kad didelė visuomenės dalis dar apskritai tebeneigia, jog klimato kaita yra apokaliptinis reiškinys. Esą klimatas kito visuomet – mūsų planeta tai šąla, tai šyla. Bet klimato pokyčiai niekada nebuvo tokie spartūs. Įsiklausykime, ką kalba Lietuvos ir pasaulio meteorologai: rekordiškai karštas birželis, rekordiškai karšta liepa, rekordinės liūtys, potvyniai ir netgi žiemą atpučiami rekordiniai šalčiai dėl tirpstant ledynams besikeičiančių vandenynų stovių – pastaruosius 10 m. tik ir girdime apie tokius rekordus, ir tai yra vienareikšmė žinia apie ištikusią klimato krizę“, – kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. L. Česonienė, pastebinti, kad dėl keičiantis klimatui prarastų buveinių pakanka išnykti vienai rūšiai ir atsiranda pavojus visai ekosistemai.

Neigiamą poveikį vietos ekosistemoms daro ir įsigalinčios naujos agresyvios invazinės rūšys, kurioms šylantis mūsų klimatas labai tinka. Pasak pašnekovės, Lietuvos daržininkai jau spėjo patirti, kokius nuostolius neša invazinis šliužas luzitaninis arionas. Keičiantis klimatui keičiasi ir vietinių rūšių elgesys. Eglės dėl ilgai besitęsiančių sausrų nuolat yra stresinės būsenos, kuri ypač kenkia seniems medžiams, nes dėl streso silpnėja jų imuninė sistema. Ir tuo sėkmingai naudojasi vietiniai vabzdžiai žievėgraužiai tipografai – eglės ir eglynai Lietuvoje šių vabzdžių yra pakenkti masiškai – tai akivaizdžiai mato ne tik miškininkai, bet ir visa visuomenė.

Privalome išmokti valdyti klimato rizikas

Hidroekosistemų srityje dirbanti VDU ŽŪA atstovė teigia, kad klimato krizė labiausiai veikia vandens išteklius ir jų ekosistemas. „Kauno hidrometeorologijos stoties duomenys, kuriuos mokslininkai analizuoja nuo 1949 m., atskleidžia vykstantį spartų aplinkos oro temperatūros didėjimą. Dėl to didėja ir paviršinio vandens temperatūra. Jeigu XX a. vidutinė paviršinio vandens temperatūra svyravo 10–20 0C  – vienais metais truputį nukrisdavo, kitais – pakildavo, tai pastarąjį dešimtmetį ji tik kyla. Stebint kritulių kiekius, to paties teigti negalima. Sulaukiame ir ilgai besitęsiančių sausrų, ir rekordiškai daug kritulių, tačiau nematome tiesinės priklausomybės tarp kritulių kiekio ir metų. Gąsdina kitkas – tai dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai“, – su nerimu kalba prof. dr. L. Česonienė, neabejojanti, kad klimato kaitos žmonija greituoju laikotarpiu sustabdyti neturi galių. Todėl galvodami apie ateitį turime didinti dėmesį aplinkos apsaugai bei išmokti prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių, taikydami inovatyvius inžinerinius bei kitokius sprendimus.

„Privalome išmokti valdyti iššūkius, susijusius su kritulių pertekliumi ir trūkumu: kaupti juos specialiai įrengtuose rezervuaruose, kad užklupus „juodai dienai“, t. y. sausrų laikotarpiams, turėtume kuo drėkinti augalus, nes upės ir kiti paviršiniai vandens telkiniai per sausras nusenka. Taip pat turime galvoti apie inžinerines inovacijas pajūrio regione, kuris vis dažniau kenčia nuo potvynių“, – situaciją komentuoja prof. dr. L. Česonienė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė

Mirusiose Baltijos jūros zonose – tarsi niūriausio fantastinio filmo scenarijuje

Didžiausią nerimą mokslininkei kelia šylantis Baltijos jūros vanduo, nes, pašnekovės žodžiais, „išaušus dienai X“, kai jau negalėsime į Baltiją įbristi, taisyti padėtį bus per vėlu.„Mūsų Baltija – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Eutrofikacijos lygmuo joje labai aukštas. Tai reiškia, kad vyksta spartūs ekosistemos pokyčiai, spartus dumblių ir vandens augalų viešėjimas, sukeltas tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus, nes vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosforo kiekio didėjimui“, – aiškina VDU ŽŪA atstovė.

Profesorės teigimu, Baltijos jūroje yra visiškai negyvų zonų, kurių visuma jau didesnė už Lietuvos teritoriją. Deguonies koncentracija tuose plotuose mažesnė nei 2 mg/l. Jūros florai ir faunai palankioje terpėje ši koncentracija turėtų būti gerokai didesnė.

„Mirusiose Baltijos jūros zonose tarsi niūriausio fantastinio filmo scenarijuje vandenyje vyrauja vandenilio sulfidas, metano dujos, vyksta spartūs puvimo procesai. Ir šios zonos plečiasi. Eutrofikaciją skatina į jūrą tebepatenkančios neišvalytos pramonės ir gyventojų ūkių nuotekos, taip pat iš žemės ūkio plotų su paviršiniais vandenimis sutekantys mineralinių trąšų likučiai. Pastebimai kylanti jūros vandens temperatūra eutrofikacijos procesą dar labiau spartina. Dar pridėkime į Baltiją patenkantį mikroplastiką, medikamentus, įvairias pavojingas medžiagas“, – vardija pašnekovė, ironizuojanti, kad palyginti su visa šia Baltijos jūrai tenkančia „puokšte“, poilsiautojų šlapinimasis į jūros vandenį tėra nemaloni smulkmena – vanduo yra pajėgus natūraliai apsivalyti nuo urino rūgšties.

„Europos Pietų šalių kurortus pamėgusius Lietuvos poilsiautojus mano žodžiai galbūt sunkiai įtikina, nes ten vanduo dar šiltesnis, o eutrofikacijos grėsmės ir ekologinės katastrofos tarsi nėra. Tačiau nepamirškime, kad Baltijos jūros vidutinis gylis – vos 54 m, o daugiau kaip trečdalio jos gylis mažesnis nei 30 m. Giliausia Baltijos vieta Landsoro įduboje – 459 m, o lietuvių pamėgtos Viduržemio jūros vidutinis gylis – 1541 m, o didžiausias – net 5267 m. Be to, mūsų jūros druskingumas labai mažas – Baltiją maitina beveik vien gėlieji vandenys. Sūrus vanduo iš Atlanto vandenyno į Baltiją patenka tik per siaurą sąsiaurį prie Danijos krantų. Daugumą kitų pasaulio jūrų ir maitina požeminiai sūrymai, glūdintys mažiausiai 1 km gylyje. Taigi, Baltijos jūra jų nepasiekia. O natrio chloridas yra aktyviai dezinfekuojanti medžiaga, ir kuo jo daugiau, tuo vanduo švaresnis“, – aiškina mokslininkė.

Kalbų daugiau negu darbų

Prof. dr. L. Česonienės teigimu, esamoje situacijoje yra vienintelis kelias – tai valstybės ir visuomenės politinis, ekonominis bei socialinis apsisprendimas mažinti taršą.

„Apmaudu, kad Lietuvoje turime daug kaimo vietovių ir netgi mikrorajonų miestuose, kur gyventojų ūkių nuotekos netvarkomos niekaip. Dalis šių žmonių neturi lėšų, o dalis netgi nesupranta, kad daro blogai. Namų ūkiuose, kur nuotekos nėra surenkamos, o tiesiog išleidžiamos į aplinką, HELCOM  (Baltijos jūrą saugančios Helsinkio konvencijos) duomenimis, vienas gyventojas per metus sudaro didžiulę taršos apkrovą ekosistemai, suvartodamas 25,6 kg biocheminio deguonies, 4,4 kg bendrojo azoto, 0,9 kg bendrojo fosforo. Mes atliekame monitoringą ir stebime savivaldybių teritorijose esančias maudyklas. Paradoksas, tačiau mikrobiologinis užterštumas didesnis ne ten, kur maudosi žmonės, o prie ant kranto stovinčių kavinių. Pastarosios privalo turėti valymo įrenginius, bet akivaizdu, kad juos naudoja netinkamai. Todėl turi būti stiprinamas r kontrolės mechanizmas“, – teigia mokslininkė.

Pasak prof. dr. L. Česonienės, Lietuvos politikai daug kalba, tačiau aplinkos apsauga vis dar išlieka podukros vietoje. Pašnekovė pasakoja, kad jai dažnai tenka dalyvauti rengiant savivaldybių aplinkos monitoringo programas, kurias vėliau savivaldybių tarybos turi patvirtinti. Tačiau jeigu tik savivaldybei pritrūksta pinigų, visų pirma yra „nukerpamas“ aplinkosaugai skirtas biudžetas, nes šioje srityje greitų pokyčių nepamatysi ir rinkėjams neparodysi.

„Gamtoje vyksta ilgalaikiai ir visa apimantys procesai. Galima  išvalyti ežerą, bet kokia iš to nauda, jeigu taršos priežastis nebus likviduota – ją reikia šalinti visame baseine, o ne konkrečiame vandens telkinyje“, – aiškina ekspertė.

VDU ŽŪA atstovės teigimu, blogybė yra tai, kad šiuo metu Lietuvoje labai trūksta tikrųjų gamtos advokatų – ekologijos specialistų.

„Tai turi būti labai motyvuoti ir labai tvirtą stuburą turintys profesionalai, pasiryžę atstovauti ne teršėjų, o gyvosios gamtos interesams. Tokiems specialistams reikia labai gerai pažinti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus, turėti daug tarpdisciplininių žinių, tarp jų ir teisinių. Šių žmonių misija Lietuvoje bus įveiklinti procesus, kurie iki šiol neveikia: mes turime ruoštis invazinių rūšių antplūdžiui, dažnėjančioms sausroms ir potvyniams, bet to kažkodėl nedarome, mes kalbame apie žemės ūkio tvarumą, tačiau šalyje teturime vos 8 proc. ekologinių ūkių, nors mažoje Lietuvos teritorijoje visi ūkiai turėtų dirbti ekologiškai. Mes leidome sunykti mišriems ūkiams, organinį mėšlą keičiame sintetinėmis trąšomis, taip projektuodami dirvožemio degradaciją ir dykumėjimą, mes leidžiame ir toliau į Baltijos jūrą tekėti taršioms medžiagoms“, – esamas problemas vardija prof. dr. L. Česonienė, prisipažįstanti, kad ją stebina bei piktina pseudožalumo etikete pridengiama nekompetencija.

„Lietuvoje ką tik uždrausta naudoti tarą su nepritvirtintais plastikiniais dangteliais, tačiau vos ne visas maistas tebepakuojamas į plastikinę tarą, leidžiama kūrenti anglies anglį ir suodžiais nuodyti gyvenančiuosius aplink. Vis dažniau girdžiu garsių žmonių prisipažinimus, kad jie didžiuojasi esantys vegetarai ir nevalgantys mėsos, nes gyvulininkystės sektorius generuoja daug CO2. Bet kažkodėl  nesusimąstoma, kad nelikus gyvulių vegetarų mėgiamas daržoves beliks tręšti sintetinėmis trąšomis. Ar tokio tikslo siekiame?“ – susimąstyti ragina mokslininkė.

VDU ŽŪA pritrūkusių konkursinio balo nepalieka už borto: parengiamosios studijos – kaip tik jums!

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje –  susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Siekiant atliepti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su agroverslu įgyvendina vienerių metų trukmės parengiamųjų studijų programą. Parengiamosios studijos – tai išskirtinė 1 m. trukmės programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo (2024 m. priėmime nustatytas minimalus konkursinis balas 5,0, stojantiems į žemės ūkio mokslų krypčių programas – 4,5).

Svarbiausia – motyvacija ir noras tobulėti 

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, parengiamosios studijos skirtos jaunuoliams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasisekė sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų ir nepavyko peržengti minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. „Palaikome minimalaus konkursinio balo būtinybę, bet taip pat suprantame, kad regionų jaunimas ne visada turi sąlygas siekti savo tikslų. Norintys studijuoti VDU ŽŪA perspektyvias specialybes, bet neperžengę minimalaus konkursinio balo kartelės, gali rinktis parengiamąsias studijas. Įdedant pastangų ir nuoseklaus darbo, galima pasirengti ir sėkmingai perlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, išsilaikyti kai kurių pirmo kurso dalykų egzaminus ir pradėti studijas ne nuo pirmo, bet nuo antro kurso“, – apie parengiamųjų studijų galimybes ir teikiamą naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Skatina jaunuosius talentus

Kartais universitetų durys užsiveria pritrūkus ir vienos dešimtosios iki minimalaus pereinamojo konkursinio balo. VDU Žemės ūkio akademija, būdama socialiai atsakinga institucija ir veikdama partnerystėje su absolventų klubu „ŽŪA alumni“, jau ketvirtus metus tiesia pagalbos ranką per egzaminus suklupusiems jaunuoliams. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

Šis fondas, bendraudamas su agroverslo įmonėmis, ūkininkais, veikdamas su VDU ŽŪA absolventais, kaupia lėšas ir siekia sudaryti regionų jaunimui kuo palankesnes finansines sąlygas studijuoti perspektyvias su agrosektoriumi susietas studijų programas, kartu spręsti agronomų, inžinierių ir kitų specialistų trūkumo problemas.

Kas laukia pasirinkusių parengiamąsias studijas? 

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės, tad po metus trukusių parengiamųjų studijų, sėkmingai įstojus į universitetą, studijos bus tęsiamos jau antrame kurse.

Parengiamųjų studijų program sudaro:

  • Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
  • Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
  • Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
  • Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

PARENGIAMŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMA 

Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:

Norintys studijuoti privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė

Dr. Rasa Čingienė

Telefonas +370 682 22 874

El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kviečiame į internetinį seminarą MBA „Muitinės procesų valdymas“

Dar nevėlu pradėti studijas šį rudens semestrą! Kviečiame dalyvauti Vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ nuotoliniame seminare.

Ar dar neapsisprendei dėl studijų? Galvoji apie pokyčius karjeroje? Tada šis seminaras būtent tau! Prisijunk ir sužinok apie vykstantį papildomą priėmimo etapą, studijų programos privalumus ir karjeros galimybes. 

Papildomas priėmimo etapas vyksta iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 

Kalbėsime apie:

  • MBA „Muitinės procesų valdymas“ pristatymas.
  • Informacija apie papildomą priėmimą.
  • Klausimai ir atsakymai

 

REGISTRACIJA

2024 m. rugpjūčio 8 d. 11:30 val. (EEST) 

Planuojama seminaro trukmė 30 min.

Nepražiopsok šios puikios galimybės! 

Prijungimo nuoroda į TEAMS platformą bus atsiųsta prieš seminarą Jūsų nurodytu el. paštu.

 

 

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

  • Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
  • Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
  • Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
  • Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
  • Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 1 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 2 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52–102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

Jaunieji talentai VDU ŽŪA siekia savo gyvenimo svajonių 

Iš tolimųjų Kuršėnų į Kauną studijuoti atvykęs Arnas Katilius susidomėjo VDU Žemės ūkio akademijos siūloma nauja Tvariosios inžinerijos programa. Aukščiausiais balais išlaikęs tiek lietuvių, tiek matematikos valstybinius egzaminus, vaikinas turėjo galimybę įstoti į bet kurį šalies universitetą, tačiau pats norėjo studijuoti tai, kas būtų naudinga ir aktualu.

Ieškojo naudingų studijų

Anot jo, tvarumas – ateities raktinis žodis, tad jo manymu ši specialybė bus tikrai paklausi: „Mūsų specialybės tikslas – pasiekti geriausių rezultatų sunaudojant kuo mažiau išteklių ir saugant gamtą. Visa tai susiję ir su žaliąja energija, ir su robotais bei dronais. Mes valdysime šias technologijas, tad mūsų tikslas jas ištobulinti ir prižiūrėti, kad žemės ūkis būtų kuo tvaresnis ir į aplinką būtų išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų“. Rinkdamasis studijų programą Arnas tikėjosi gauti ne sausų teorinių, bet ir praktinių žinių, kad viską galima būtų pamatyti ir išbandyti. „Universitetas tą ir siūlo. Jau pirmame semestre buvome keliose išvykose, aplankėme keletą įmonių., buvo ir pas mus įmonių atstovai atvažiavę. Tokiu būdu susidaro aiškesnis vaizdas, ką veikia panašios specialybės žmonės, kas yra tos išmaniosios technologijos. Nesinorėjo tokių studijų, kur išklausai paskaitas, parašai bakalauro darbą ir viskas. O po to vis tiek dirbi ne pagal specialybę. Tai tikrai sveikinu šį universitetą, kad taip stengiasi dėl studentų“, – pasakojo pirmakursis.

Planuoja turėti verslą

Puikiai mokykloje mokęsis Arnas pasiekimais džiaugiasi ir universitete. Kaip vienam aukščiausiais balais įstojusiajam studijuoti VDU jam skyrė 1000 Eur dydžio skatinamąją stipendiją, vaikinas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, gauna stipendiją, o pirmąją egzaminų sesiją užbaigė dešimtukais ir devintukais. Pasak studento, svarbiausia, kad tai, ko mokaisi, tau pačiam patiktų, tuomet ir seksis moksluose. Nors Arnas dalyvaudavo tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos olimpiadose, jam labiausiai prie širdies tikslieji dalykai – inžinerija, fizika, informacinės technologijos.

„Buvo minčių rinktis ir gretutines studijas, bet išsigandau krūvio, kad labai stipriai neužspaustų. Pirmus metus galvoju pakankamai ramiai studijuoti, tai kas privaloma, o po to žiūrėsiu, kaip su laiku ir krūviu. Nors dabar jau, iš kursiokės patirties, galiu pasakyti, kad studijuojant tikrai galima rinktis ir gretutines studijas“, – papildomai studijuoti Arnas norėtų dalykus, susijusius su privataus verslo valdymo ir apskaitos sritimis.

Atvyko su visais draugais

Nors ateitis dar toli, vaikinas planuoja VDU studijuoti ir magistrantūroje, derindamas studijas su darbu. O kol kas laisvą laiką Kaune leidžia su savo draugais, kurie visi šeši atvyko iš Kuršėnų ir įstojo į tą patį universitetą. „Aišku, atsirado naujų draugų ir pažinčių, bet ta draugų kompanija iš gimtojo miesto išliko ta pati. Visi draugai įstojo į VDU Žemės ūkio akademiją, o ir gyvename visi netoliese, – nors Arnas apsigyveno pačiame Akademijos miestelyje, turėdamas savo nuosavą automobilį laisvai keliauja po visą Kauną. – Tikrai yra ką čia veikti, žymiai platesnės galimybės nei Kuršėnuose, tik reikia turėti fantazijos, ką veikti.“

Straipsnis priklauso www.15min.lt. Skaitykite daugiau ČIA