LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2024“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė 25 šalies ateičiai neabejingų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau trečius metus, atstovai pristatė mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Inžinerijos fakulteto laborantė Rūta Puzienė, Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, Agronomijos fakulteto lektorė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

VDU ŽŪA moskleininkai „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ pristatė unikalų VDU ŽŪA mokslininkių sukurtą maisto produktą – liofilizuotus jogurto kąsnelius – praturtintus įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat buvo demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Buvo pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje (įranga įsigyta pagal projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC), sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023 12 27), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940)).

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje taip pat vyko Česlavo Kudabos premijos teikimas, Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai, moksleiviams skirtas aplinkosaugos protmūšis, įvairios pamokos ir edukacijos, o festivalio svečiai turėjo galimybę susipažinti su tarptautinio tvarumo idėjų konkurso „Think Smart, Create Green“ dalyvių darbais.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 20 d.
Susitikimo laikas: 9:00-10:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

VDU ŽŪA langas. Situacija Europos žemės ūkio rinkose – nuogąstavimai dėl augančių kviečių kainų

Šių metų pavasario pabaigoje vienas didžiausių nuogąstavimų žemės ūkio biržose – ženkliai išaugusios kviečių kainos. Kovo pradžioje kviečių, prekiaujamų Paryžiaus biržoje (MATIF), kaina buvo apie 190 eurų už toną, o birželio pradžioje jau siekė apie 260 eurų už toną, taigi pakilo apie 35 proc.

Nepaisant Rusijos karo Ukrainoje bei Rusijai taikomų sankcijų, Rusija išlieka pagrindiniu kviečių eksportuotoju pasaulyje.

Prastos klimato sąlygos bei šaltas pavasaris Rusijoje koregavo investuotojų lūkesčius dėl vasaros derliaus bei sumažino prognozuojamo kviečių derliaus apimtis, dėl to išaugo kviečių ateities sandorių kainos. Kitas veiksnys, prisidėjęs prie kviečių kainų didėjimo – nuogąstavimai, kad Indijos vyriausybė gali panaikinti taikomą 40 proc. kviečių importo muitą po birželio 4 dieną rengiamų parlamento rinkimų ir siekdama papildyti kviečių atsargas tarptautinėse rinkose, tai padidintų kviečių paklausą pasaulio rinkose. Jeigu kviečių kainos augs toliau, neišvengiamai kils duonos, makaronų kainos kviečius importuojančių šalių vartotojams.

Antra vertus, dalies ekspertų nuomone, Australijoje, kuri yra antra pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje, dėl Ramiojo vandenyno regione vykstančio „La Nina“ orų reiškinio tikimasi daugiau kritulių, kurie greičiausiai padidins kviečių derliaus potencialą ateinančiu laikotarpiu. Tai savo ruožtu turėtų sumažinti arba bent jau stabilizuoti kviečių kainas.

Kilo ir kitų žemės ūkio produktų kainos

Šių metų pavasarį taip pat augo ir kitų žemės ūkio produktų kainos, nors ne taip sparčiai kaip kviečių.

Kukurūzų kaina Paryžiaus ateities sandorių biržoje (MATIF) kovo pradžioje buvo apie 170 eurų už toną, o birželio pradžioje – apie 220 eurų už toną (padidėjo 30 proc.).

Rapsų kaina kovo pradžioje buvo apie 410 eurų už toną, o birželio pradžioje – apie 490 eurų už toną, t. y. per pavasarį nuosekliai augo ir padidėjo apie 20 proc. Rapsų kainų augimą sąlygojo ne tik augančios kviečių, bet ir kitų aliejinių augalų kainos pasaulinėse rinkose – daugiausia dėl nepalankių klimato sąlygų.

Europos biržose gegužės mėnesį kilo ir dalies kitų žemės ūkio produktų kainos. Pavyzdžiui, sviesto, prekiaujamo Europos energijos biržoje (EEX), kaina per gegužės mėn. padidėjo nuo 5900 iki 6600 eurų už toną (10 proc.). Kavos kaina Londono biržoje gegužės mėn. pradžioje buvo 3400 JAV dolerių už toną, mėnesio pabaigoje ji siekė apie 4400 JAV dolerių už toną (padidėjo apie 30 proc.). Čia taip pat didelį poveikį turėjo klimato sąlygos – susirūpinimas dėl kavos derliaus Brazilijoje ir Vietname, kas skatina investuotojus aktyviau pirkti kavos ateities sandorius.

Tendenciją sudėtinga paaiškinti kuro kainomis

Žemės ūkio produktų kainas didele dalimi sąlygoja energiniai produktai. Tačiau pavasarinis žemės ūkio produktų kainų šuolis nelabai susijęs su kuro kainomis.

Niujorko žaliavų biržoje (NYMEX) naftos kaina birželio mėn. pradžioje yra apie 75 JAV dolerių už barelį, nors balandžio pradžioje ji buvo apie 85 JAV dolerių už barelį. Taigi žemės ūkio produktų kainos augo nepaisant mažėjančių kuro kainų.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis

Partnerio turinys:

Naujai atvertame VDU Agroinovacijų centre apsilankė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė

Gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) studijų miestelyje naujai įrengtame Agroinovacijų centre lankėsi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ministrė kartu su VDU rektoriumi prof. habil. dr. Juozu Augučiu, VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Tarybos pirmininke, vicekanclere prof. dr. Aušra Blinstrubiene aplankė Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas, Medžioklėtyros laboratorijas.

Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, kartu su šiose laboratorijose dirbančiais tyrėjais, pristatė vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus. Prof. dr. E. Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus praturtintas uogomis bei augaliniais ekstraktais. Mokslininkė trumpai papasakojo apie laboratorijose naudojamą inovatyvią techniką, tokią kaip 3D spausdintuvas, bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatęs VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas kartu su komandos nariais pasakojo, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių – PGR molekulinės biologijos metodas.

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša kartu su laboratorijose dirbančiomis mokslininkėmis parodė itin didelę surinktų ragų ir iškamšų kolekciją. Laboratorijoje ne tik ugdomi studentai, bet ir atliekami ir moksliniai tyrimai – tiriami visi sumedžioti vilkai, pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui.

Vizito metu vyko diskusijos, aptartos vystomų ir ateities projektų perspektyvos. Tikima, kad naujai atvėręs duris VDU Agroinovacijų centras atvers dar daugiau galimybių mokslo ir inovacijų srityse.

Laidoje „Renkuosi studijuoti“ pristatytos Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos

Nuotrauka: https://www.lrytas.lt/zyme/renkuosi-studijuoti

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Renkuosi studijuoti“ pristatomos Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos:
Tvaraus bioverslo vadyba
Logistika ir prekyba

Kviečiame tapti mūsų bendruomenės nariu.

Pratęstas podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminas. VDU ŽŪA kviečia teikti paraiškas

Lietuvos mokslo taryba (LMT) informuoja, kad pratęsiamas podoktorantūros stažuočių 2024 metų kvietimo paraiškų teikimo terminas. Paraiškas https://junkis.lmt.lt sistemoje galima teikti iki 2024 m. birželio 14 dienos 16.00 valandos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse.

LMT, skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gbirželio 14 d. 16.00 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt), LMT pratęsia podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminą – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).

Tvarioji inžinerija – žinios ir menas diegti robotus gyvojoje gamtoje

Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkio sektorius. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys tokius specialistus parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis šiandien yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Tai – vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija, kurioje rengiami specialistai, gebantys diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.

Programa sukurta verslo iniciatyva

„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Štai po šiųmetės VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas““, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus.

Dirbti ne sunkiai, o sumaniai

„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu itin sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime šiems uždaviniams spręsti“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui.

Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius.

„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto prof. dr. R. Bleizgys.

Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.

Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai

„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.

Prof. dr. R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – chemines trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas.

Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.

Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys

„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.

„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas. Robotas atlieka labai svarbią funkciją – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes palyginti su žmogumi robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.

„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas bandos galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys.

Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai

Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, kad ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų – žmogaus ir gyvūnų psichologija.

„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus.

VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt.

„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.

Kviečiame į internetinį seminarą. Muitinės ateitis: reforma ir efektyvus muitinės mokesčių administravimas

Kviečiame prisijungti prie mūsų organizuojamo internetinio seminaro, kuriama bus aptariama vykstanti muitinės reforma ir efektyvus muitinės mokesčių administravimas ateities perspektyvoje.

Šis internetinis seminaras suteiks išskirtinių įžvalgų apie vadovų magistrantūros (MBA) „Muitinės procesų valdymas“ privalumus. Klausytojai gaus vertingų įžvalgų apie tai, kaip pažangios studijos gali pagerinti jų karjeros perspektyvas ir paruošti juos iššūkiams, susijusiems su tarptautinės prekybos taisyklių pokyčiais.

Pagrindinis priėmimo etapas vyksta iki 2024 m. birželio 26 d. per https://epasirasymas.vdu.lt/

Seminaro temos:

2040 m. muitinės reforma: tarpvalstybinės prekybos ateities kūrimas

Dr. Ilona Mishchenko, Programos komiteto narė ir MBA programos dėstytoja

Svarbiausias muitinės mokesčių vaidmuo ir efektyvus jų administravimas

Dr. Karlis Ketners, MBA studijų programos dėstytojas ir Latvijos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto politikos plėtros departamento direktorius

MBA studijos: inovatyvus muitinės procesų valdymas ateities prekybai

Dr. Erika Besusparienė, MBA programos komiteto pirmininkė ir programos dėstytoja

Laikas:

2024 m. birželio 12 d. 15:00 val. (EEST)

Planuojama seminaro trukmė 1 valanda.

REGISTRACIJA

Prijungimo nuoroda į TEAMS platformą bus atsiųsta prieš seminarą Jūsų nurodytu el. paršu.

Mokslo metus baigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai – drąsūs ir siekiantys kurti tvarią ateitį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišo tiesiąją. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame – veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį ir iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija.

„Sumanaus moksleivio akademijoje“ – daugiau nei 1600 dalyvių

„Projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ yra skirtas 9–12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalijosi VDU ŽŪA dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvavo daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų“, – teigė projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

Šiais metais moksleiviams buvo siūloma rinktis Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų bei Ekologijos klases. O norintieji gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias rinkosi specialią II lygio programą.

Projekto dalyviams – linkėjimai būti drąsiems ir siekti svajonių

Atidarydama baigiamąjį projekto renginį, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė moksleiviams linkėjo prasmingo ir įsimintino laiko Akademijoje švenčiant projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ finišą. „Šiandien jūs tiesiate kelią į savo ateitį. Tikiu, kad projekte įgytos žinios, užsimezgusios naujos pažintys, taip pat pažintis su VDU Žemės ūkio akademija prisidės prie jūsų karjeros planavimo ir veiklų įvairovės. Taip pat ypatingai norime padėkoti ir jus globojantiems mokytojams“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė projekto dalyviams linkėjo nuolat tobulėti ir puoselėti savo asmenybę. „Džiaugiamės matydami jus šiais metais šimtmečio veiklos sukaktį mininčioje, išvien su inovacijomis ir technologijomis žengiančioje, gamtą ir technologijas puoselėjančioje VDU Žemės ūkio akademijoje. Nuoširdžiai kviečiu visada būti atidiems savo mintims, nes mintys patampa žodžiais. Visada būkite atidūs savo žodžiams, nes jie tampa veiksmais. Būti atidiems savo veiksmams reiškia nulemti savo įpročius. Jeigu atsakingai valdysime savo įpročius, galėsime nulemti savo charakterį. O juk charakteris nulemia dalį mūsų likimo“, – teigė VDU ŽŪA vicekanclerė.

„Būkite veržlūs, ryžtingi, drąsūs, gebantys numatyti tam tikrą kelią, kuriuo žengsite savo svajonių ir užsibrėžto tikslo link. Būkite atidūs ir nuoširdūs kuriant Lietuvą, nes mes visi kartu ją kuriame tokią, kokią norime matyti. Kurdami savo šalį mes kuriame ir visą pasaulį. Tad šiandien nuoširdžiai sveikinu jus, patapus jauniausiais VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariais“, – garsių aplodismentų lydima kalbėjo prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Akademijoje – puokštė šventinių veiklų

Renginio metu projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA fakultetuose, kur jų laukė studijų mugė ir įvairios edukacinės veiklos. Agronomijos fakultetas projekto dalyvius pakvietė ragauti žaliųjų kokteilių, atpažinti augalų sėklas ir pasigrožėti gyvais organizmais. Bioekonomikos plėtros fakultetas moksleiviams metė iššūkį išbandyti jėgas interaktyvioje finansų-logistikos-bioverslo viktorinoje. Inžinerijos fakultetas pakvietė susipažinti su laboratorijomis, kuriose atliekami inžineriniai tyrimai ir eksperimentai. Miškų ir ekologijos fakultete interaktyvios veiklos „Miško funkcijos“ metu moksleiviai aiškinosi, kokias funkcijas atlieka miškas.

Projekto II lygio Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų, Ekologijos klasių moksleiviai vizito Akademijoje metu pristatė mokslo metų eigoje komandose rengtus projektinius darbus.

Į baigiamąjį projekto renginį moksleivius atlydėjusių mokytojų Akademijoje taip pat laukė edukacinė valanda – čia jie buvo pakviesti dalyvauti VDU Psichologijos katedros doktorantės Erikos Gibės paskaitoje-seminare „Dėmesingo įsisąmoninimo taikymo nauda: teorija ir praktika 2024 m.“.

Moksleivių pasirinkimo kelyje – svarbus VDU ŽŪA vaidmuo

Pedagogų teigimu, „Sumanaus moksleivio akademija“ – šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Šventinio renginio metu kalbintas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytojas Giedrius Žemaitis džiaugėsi projekto sėkme. „Projekte moksleiviai dalyvavo noriai. Gražu, kad įvyko ne tik projektas, tačiau ir finalinis, baigiamasis renginys. Projekto metu moksleiviai, lankydamiesi Akademijoje, turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis laboratorijomis. Jiems patiko atlikti įvairius eksperimentus. Visos veiklos prasmingos, nes buvo praktinės“, – džiaugėsi matematikos mokytojas.

G. Žemaitis tikino, kad jo atlydėtiems 10 klasės moksleiviams projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ – puiki galimybė spręsti, kokios krypties mokslo keliu jie norėtų žengti. „Moksleiviams šiuo metu ypatingas laikas – jie dabar apsisprendžia, kokius dalykus, kuriuos lankys vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, turi rinktis. Tie, kurie kryps į inžinerinę kryptį, jau galės apsispręsti lengviau“, – teigė projekte Inžinerijos klasę pasirinkusius moksleivius atlydėjęs mokytojas.

Mokiniams ir mokytojams – projekto baigimo pažymėjimai

Po visos puokštės veiklų ir pietų projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai sugūžėjo į VDU ŽŪA Iškilmių salę.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė ir projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė įteikė pažymėjimus projekto II lygio klasėms, kurie nustebino savo projektinių darbų rezultatais. Tai – Alytaus Jotvingių gimnazijos, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos klasės.

Lydimos gausių aplodismentų į sceną lipo ir projekto I lygio dalyvių klasės. Pažymėjimai įteikti: Alytaus Jotvingių gimnazijos, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Kauno r. Domeikavos gimnazijos, KTU inžinerijos licėjaus, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, UKG Ežerėlio vidurinio ugdymo skyriaus, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Kovo 11-osios gimnazijos, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleiviams.

Šventinio renginio metu muzikinę dainų puokštę projekto dalyviams ir visai VDU ŽŪA bendruomenei dovanojo VDU muzikos akademijos klasikinio dainavimo studentė, dainų autorė ir atlikėja, Lietuvos balso dalyvė Vytautė Tamutytė.

Prasidėjo studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai ir klausytojai kviečiami apklausoje pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose. Universitete pradedama pavasario semestro apklausa ir ji vyks iki birželio 11 d.

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange, apklausa anoniminė. Portale studentai turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – jiems prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą studijuojamuose dalykuose.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kitų semestrų studijų dalykams. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti nuo birželio mėn. vidurio.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje.

Daugiau informacijos: