Išleistas dvidešimtas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus dvidešimtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 20 / Balandis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Registracija į pasirenkamuosius studijų dalykus Kauno universitetuose

Vytauto Didžiojo (VDU) Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetai jau trejus metus bendradarbiauja ir kviečia studentus pasirinkti bei 2024–2025 mokslo metais nemokamai studijuoti tarpuniversitetinius studijų dalykus (modulius).

Nuo 2022 m. keturių Kauno universitetų studentai turi galimybę studijuoti tarpuniversitetinius pirmosios ir antrosios pakopų dalykus kituose miesto universitetuose. Ši inciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – studentai rinkosi papildomus dalykus, siekdami praplėsti savo gebėjimus. Studijavusiųjų apklausos rezultatai atskleidė, jog studentai puikiai įvertino šią iniciatyvą, jiems buvo smagu mokytis naujoje aplinkoje, tai suteikė papildomos motyvacijos.

Jei norite praturtinti savo studijas naujomis patirtimis ir domitės dalykais, kurie nėra tiesiogiai susiję su pasirinkta studijų programa – kviečiame pasinaudoti galimybe papildomai studijuoti kitame Kauno universitete. Siūlome įgyti šių kompetencijų: užsienio ir gestų kalbų, psichologijos, trimatės grafikos modeliavimo, mašininio mokymosi, politikos, inovacijų ir mokslinių projektų, fizinės veiklos, sveikos gyvensenos, masažo ir kitų. Naujos žinios padės praplėsti asmenines ir profesines kompetencijas, suteiks papildomų karjeros perspektyvų.

Registracijos anketa. Registracija vykdoma iki 2024 m. birželio 25 d. Vietų skaičius ribotas.

Dalykų sąrašas. Prieš pasirenkant dalyką, prašome susipažinti su jo aprašu ir įvertinti, kuriame semestre (rudens ar pavasario) jis bus dėstomas. Pasirinkti galite vieną dalyką, kuris atitinka Jūsų studijuojamą studijų pakopą ir kuris dėstomas kitame universitete.

Pasirenkamąjį dalyką galėsite studijuoti klausytojo statusu ir pagal savo universiteto vidaus tvarką turėsite galimybę jį pateikti studijų rezultatų įskaitymui. Klausytojo sutarties sudarymas ir studijų dalyko klausymas yra nemokamas.

Daugiau informacijos:

VDU Studijų departamentas

El. paštas: sd[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA studentams skirtos stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiemet jau antrą kartą paskelbė konkursą stipendijoms už mokslo ar meno pasiekimus VDU studentams gauti, kurio tikslas – skatinti studentus vykdyti mokslinę ar meninę veiklą Universitete, taip garsinant VDU vardą.

Universitetui viešai paskelbus apie galimybę gauti šią stipendiją, savo mokslinės ir (ar) meninės veiklos ir produkcijos rezultatus už praeitus kalendorinius (2023 m.) metus pateikė 42 studentai. Konkurse stipendijai gauti galėjo dalyvauti kandidatai, turintys bent vieną mokslinę publikaciją, skaitę pranešimą konferencijoje ar viešai pristatę savo kūrybą. Po ekspertinio pateiktos mokslinės produkcijos ir veiklos įvertinimo, stipendijos, kurios vienos dydis – 500 (penki šimtai) Eur, buvo paskirtos 25 įvairių studijų krypčių studentams, kurie turėjo aukščiausius ir reikšmingiausius pasiekimus, įvertintus atitinkamais mokslo (meno) produkcijos ir veiklos taškais.

Stipendijos buvo paskirtos:

Inžinerijos ir Technologijų mokslų krypties grupė: VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentui.
Matematikos, Informatikos, Fizinių, Gyvybės mokslų krypties grupė: VDU Informatikos fakulteto (IF) bakalauro studijų programos Informatikos sistemos studentui; VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) magistro studijų programos Taikomoji biotechnologija studentui; VDU GMF magistro studijų programos Molekulinė biologija ir biotechnologija studentei; VDU GMF magistro studijų programos Biocheminė analizė studentei ir studentui; VDU IF magistro studijų programos Taikomoji informatika dviem studentams; VDU IF magistro studijų programos Taikomoji matematika studentui.
Menų krypties grupė: VDU Muzikos akademijos (MA) bakalauro studijų programos Atlikimo menas dviem studentėms ir studentui; VDU Menų fakulteto (MF) magistro studijų programos Teatrologija ir scenos menų vadyba studentei; VDU Švietimo akademijos (ŠA) edukologijos doktorantui.
Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos krypties grupė: VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) bakalauro studijų programos Ekonomika studentei; VDU MF bakalauro studijų programos Kūrybinės industrijos studentui; VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) magistro studijų programos Socialinis darbas studentui ir dviem studentėms.
Žemės ūkio mokslų krypties grupė: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto bakalauro studijų programos Agronomija dviem studentėms; VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto magistro studijų programos Agronomija studentui.
Humanitarinių mokslų krypties grupė: VDU MF magistro studijų programos Meno kuratorystė studentui; VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) magistro studijų programos Lyginamosios kultūrų studijos studentei; VDU MF magistro studijų programos Kultūros paveldas ir turizmas studentei.

Stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus konkurso rezultatai yra paskelbti asmeniškai informuojant kiekvieną konkurse dalyvavusį studentą elektroniniu laišku.

Stipendijos buvo iškilmingai įteiktos studentų konferencijos „Laisvė kurti“, šiais metais skirtos VDU atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai bei vykusios gegužės 3 dieną, metu.

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2024: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2024 m.

„Sumanaus moksleivio akademija“ ekologijos klasės uždarymo renginys

Šiandien (2025 05 29) VDU Žemės ūkio akademija šurmuliuoja jaunais balsais- vyksta projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždarymo renginys. Miškų ir ekologijos fakultete sulaukėme II lygio ekologijos klasės merginų iš Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurios pristatė savo parengtą projektą Oro tarša mažame miestelyje. Buvo malonu ir įdomu išgirsti moksleivių norą prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, įvertinti jų pasiūlytus sprendimo būdus, į kuriuos jungiasi ir pačios merginos.

Didelės joms sėkmės ir sakėme iki pasimatymo galbūt renkantis ekologo specialybę

Žiedinės ekonomikos visuomenės link

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Ingrida Kazlauskienė dalyvavo tarptautiniame projekto SKILLS „Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę (Strengthening Key Competencies in Agriculture for Value Chain Knowledge)” partnerių susitikime. Pastarojo projekto veiklos etapo tikslas – parengti mokomają medžiagą, kuria bus galima papildyti įvairias studijų programas žiedinės ekonomikos ir žiedinio žemės ūkio teoriniais ir praktiniais klausimais, suteikiančiais galimybes studentams įgyti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui reikalingų žaliųjų įgūdžių.

Balandžio mėnesio projekto partnerių susitikimas vyko kalnų apsuptame Miercurea Ciuc mieste, Rumunijoje. Susitikime projekto partnerių atstovai aptarė jau įgyvendintus projekto etapus ir pasiektus rezultatus, numatytos gairės paskutiniojo – penktojo etapo veikloms įgyvendinti ir tikslams pasiekti. Projekto partneriai pasikeitė nuomonėmis ir patirtimi, diskutavo, kokiais būdais įtraukti studentus į žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio paskaitas, kokiais inovatyviais metodais perteikti pačias svarbiausias žinias ir įgūdžius. Dvi dienos intensyvaus darbo, dalijimosi gerąja praktika, šypsenomis ir emocijomis praėjo greitai ir rezultatayviai.

Projekto partneriai taip pat turėjo galimybes susipažinti su HARGITA Hargita Közösségi Fejlesztési Társulás, http://www.visitharghita.com/ Turizmo asociacijos veikla, SAPIENTIA universiteto moksliniais tyrimais, augalinių produktų fermentavimo laboratorijos veikla, KAIMO PLĖTROS INŽINERIJOS specialistų saugomose teritorijose (Lake Saint Anne and Mohos Peat Bog) veikla, MOHOS durpyno augalija (MOHOS peat bog) ir gyvūnija. Pažintis su šių organizacijų veikla praplėtė mokslininkių akiratį ir žinomų gerųjų žiedinės ekonomikos pavyzdžių ratą, kas suteiks inspiracijos naujoms idėjoms ir mokomosios medžiagos rengimui.

Ypatingai daug idėjų apie galimybes skatinti Lietuvos kaimiškų vietovių gyventojų verslumą suteikė aplankyta vienos šeimos valdoma aukštos kokybės Rumunijoje populiarėjančio šokolado manufaktūra, įsikūrusi nutolusioje kalnų kaimiškoje vietovėje. Rumunijoje įgyvendinamos kaimiškų vietovių vystymo strategijos dėka besiplečiantis kaimiškų vietovių gastronominių taškų tinklas suteikė galimybes ne tik paragauti vietinių produktų bet ir susipažinti su šia koncepcija: ūkininkas palengvintomis mokesčių ir dokumentacijos sąlygomis savo sodyboje gamina maistą, teikia viešojo maitinimo paslaugas, organizuoja ir vykdo edukacines programas. Tokiu būdu jis turi galimybes perdirbti savo užaugintą produkciją, generuoti pajamas, o vietiniai ir užsienio turistai susipažinti su Rumunijos kulinariniu paveldu. Tai galėtų būti nauja idėja žemės ūkio ir turizmo sektoriaus integracijai Lietuvos kaimiškoms vietovėms ir aktyviems jų gyventojams

Taip pat buvo išbandyta „Chimney cake” – kamino pyrago gamyba, išraugauti vengriški ir rumuniški patiekalai, ištestuotas šaltinių vanduo… Pasisemta žinių ir energijos tęsti pradėtus darbus. Sukaupta patirtis bus nukreipta ne tik į projekto įgyvendinimą, bet ir į KAIMO PLĖTROS ADMINISTRAVIMO magistrantūros studijų programos tobulinimą.

Daugiau informacijos apie projektą galiam rasti: https://www.euskills.info/

Taip pat kviečiame sekti: https://www.facebook.com/people/Skills-Erasmus/100094589176839

Tvariam ir sėkmingam verslui reikalingi kvalifikuoti logistikos ir prekybos specialistai

Verslo skaitmenizavimas, automatinės sandėliavimo sistemos, transporto valdymo programos ir tiekimo grandinės optimizavimo įrankiai nuolat keičia logistikos ir prekybos sritis, atverdami naujas galimybes ir iššūkius aukštos kvalifikacijos specialistams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad ši sritis išskirtinai dinamiška ir patraukli ambicingiems jaunuoliams, nes atveria plačias tarptautinės karjeros galimybes. Dekanas atkreipia dėmesį, kad logistika ir prekyba yra esminės bet kurios įmonės veiklos sritys. Efektyvus prekių judėjimas ir tiekimo grandinės valdymas gali reikšmingai paveikti įmonės sėkmę ir pelningumą, todėl aukštos kvalifikacijos specialistai yra ypatingai vertinami ir skatinami solidžiu darbo užmokesčiu.

Įvairiapusis studijų dalykų tinklelis plačioms karjeros galimybėms

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba yra vienintelė apimanti šias dvi glaudžiai susijusias sritis. „Augantys elektroninės prekybos srautai, globalizacija, tarptautinės prekybos reikšmės augimas lemia nuolatinę ir gana tolygią šio verslo sektoriaus plėtrą. Dabar nei vienas negalime įsivaizduoti ir savo asmeninio gyvenimo be logistikos, kaip veiklos, kuri aptarnauja prekių judėjimą iš vienos pasaulio vietos į kitą“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir pastebi, kad net mažiausi tiekimo grandinės sutrikimai gali sukelti problemų ne tik gamybinėms įmonėms, bet ir galutinio produkto laukiančiam vartotojui.

Pasakodama apie studijų programą, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba neapsiriboja tik šiomis sritimis. „Mūsų dėstomų dalykų tinklelis apima įvairias temas, pradedant nuo idėjų generavimo, savo verslo kūrimo, marketingo sprendimų, vartotojų elgsenos, elektroninės prekybos iki įvairių procesų skaitmenizavimo, sandėliavimo bei transportavimo procesų valdymo, teisinių klausimų. Studentai mokosi labai įvairius dalykus, profesinės praktikos metu įgyja praktinės patirties, tiesiogiai susipažįsta su logistikos ir prekybos verslo sektoriaus specifika“, – apie pasiruošimą darbo rinkai kalba doc. dr. M. Vienažindienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų metu įgytas platus išsilavinimas suteikia platesnį būsimos karjeros krypties pasirinkimą.

Su studentais patirtimi dalijasi rinkos lyderiai

Katedros vedėja pasakoja, kad logistikos ir prekybos sektorių specialistai nuo pirmų kursų skatinami domėtis tarptautine rinka ir jos specifika. „Studentai tarptautinės patirties, dalyvaudami kartu su dėstytojais, įgyja tarptautinėse projektinėse veiklose. Taip pat palaikome ir skatiname studentų dalyvavimą tarptautinėse mainų programose, išvykimą pagal „Erasmus+“ programą studijuoti į kitus Europos universitetus. Pas mus taip pat atvyksta studentai iš užsienio, kurie noriai dalijasi savo patirtimi. Apie kitų Europos šalių patirtį, kylančius iššūkius ir jų sprendimus mūsų studentai sužino ir iš kitų užsienio šalių atvykusių dėstytojų praktikų. Manome, kad šioje srityje labai svarbu išmanyti kuo platesnį kontekstą, nes logistikos ir prekybos sektoriaus neriboja valstybės sienos, negalime ir mes apsiriboti tik su Lietuva susijusiomis žiniomis“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Dėstytojai praktikai – nuolatinio investavimo į savo žinias pavyzdžiai

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijų metu studentus siekiama kuo daugiau supažindinti su logistikos ir prekybos sektorių specifika ir ypatingas dėmesys skiriamas glaudžių ryšių palaikymui su Lietuvos įmonėmis, socialiniais partneriais. „Puikiai suprantame, kad be aktyvios verslo partnerystės neįmanoma parengti aukštos kvalifikacijos specialistų, išmanančių verslo sektorių specifiką ir susipažinusių su aktualijomis. Ruošdami studentus bendradarbiaujame ne tik su logistikos ar prekybos verslais, bet ir su kitomis rinkoje lyderiaujančiomis ir Lietuvoje, ir užsienyje gerai žinomomis įmonėmis, net ir gamybos, nes jose taip pat vyksta su mūsų sektoriumi labai glaudžiai susiję procesai“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė ir džiaugiasi verslo atstovų bei socialinių partnerių nuoširdžiu įsitraukimu ruošiant būsimus kolegas.

Dėstytojai su studentais lankosi logistikos centruose ir sandėliuose, važiuoja į transporto ir kitas susijusiuose sektoriuose veikiančias įmones. „Verslo atstovai atvirai dalijasi patirtimi, supažindina su įmonėse vykstančiais procesais, taip pat mielai priima mūsų studentus profesinei praktikai. Šios išvykos ir profesinė praktika yra labai svarbios studijų proceso dalys, nes studentams padeda „pasimatuoti“ būsimos karjeros kryptį ar net konkrečias įmones. Be to, daugiau bendraudami su praktikais, studentai patys pamato ir savarankiško domėjimosi, ir žinių siekimo rezultatus“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir džiaugiasi, kad matydami nuolat į naujausias žinias investuojančius rinkos lyderius, ir patys studentai dar labiau vertins studijų metu suteikiamas galimybes, po studijų patys ieškos galimybių tobulėjimui.

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė

Sektoriaus skaitmenizavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų specialistų

„Siekiame parengti aukštos kvalifikacijos vadybininkus, gebančius priimti sprendimus ir spręsti kylančias problemas, užtikrinti prekybos, logistikos procesų efektyvų veikimą. Siekiame, kad jie išmanytų tarptautinės prekybos organizavimo principus, logistikos verslo kūrimo ir plėtros subtilybes. Tokių specialistų poreikis ir dabar auga, ir augs ateityje, nes intensyvėja internetinė prekyba, įmonės siekia automatizuoti ir skaitmenizuoti kuo daugiau su logistika ir prekyba susijusių procesų, o šių sistemų diegimui ir vystymui reikalingi su IT technologijomis ir tiekimo grandinėmis susipažinę aukštos kvalifikacijos specialistai“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad aukštos kvalifikacijos specialistų reikės ir norint logistikos bei prekybos sektoriuje įgyvendinti su tvariu verslo vystymu susijusias pertvarkas. „Matome, kad žalioji logistika, iš „popierinio“ termino jau tampanti realybe, su prekyba ir logistika susijusiems verslo sektoriams kelia daug iššūkių. Įmonėse įgyvendinant žaliosios logistikos principus, siekiama sumažinti neigiamą logistikos veiklos poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius, mažinti atliekų kiekį, taršą ir energijos suvartojimą“, – apie žaliosios logistikos tikslus kalba pašnekovė.

Trumpesnės, bet intensyvios studijos

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijos gali būti patrauklios pusmečiu mažesne trukme. „Per 3,5 metų studentai įgyja platų ir gana universalų išsilavinimą. Nesiorientuojame vien į transporto ar sandėliavimo veikla užsiimančias įmones. Ir prekybinėse, ir gamybinėse įmonėse veikia labai panašūs procesai, tik šiek tiek kitaip, todėl ir absolventai dirba įvairiuose verslo sektoriuose“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir atkreipia dėmesį, kad dauguma dar studijuodami ar iškart po studijų renkasi darbą pagal specialybę. Be to, studijų programa turi tęstinumą, studijas galima tęsti magistrantūros studijų programoje Verslo logistika.

„Mūsų studijų programos absolventai tikrai paklausūs ir laukiami darbo rinkoje. Studijų metu teorinių žinių įgiję ir pozityvių praktikų patirčių paskatinti, dalis studentų nusprendžia kurti savo verslus, savo logistikos ar prekybos srityse veikiančias įmones. Studijos intensyvios, bet net ir dieninių studijų studentams sudarytos galimybės dirbti dar studijuojant. Dėstytojai labai teigiamai ir lanksčiai žiūri į praktinės patirties siekiančius įgyti studentus, studijų metu kuriančius savo verslus ar įsidarbinančius pagal būsimą specialybę. Džiaugiamės, kad studentai žingeidūs ir siekia gilinti studijų metu įgytas žinias, papildyti jas praktine patirtimi. Universitetas suteikia stiprius teorinius ir praktinius pagrindus šiandieniniame nuolatinių pokyčių kontekste vis didesnę reikšmę įgyja ir studentų gebėjimas savarankiškai pildyti, gilinti įgytas žinias, nes norint išlaikyti aukštą kvalifikaciją ir baigus studijas reikės nuolat tai daryti. Siekiame, kad studentai įgytų šiuos įgūdžius ir vertintų visas galimybes siekti naujausių su specialybe susijusių žinių“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. M. Vienažindienė.

Ypatingai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis pastebi, kad Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamai prekybos ir logistikos specialistų, ypatingai trūksta šios srities profesionalų, kurie ne tik baigia studijas, bet ir savarankiškai gilinasi į šios srities specifiką, gyvena šia sritimi. „Reikia pripažinti, kad nėra lietuviškų vadovėlių, kuriuose studentai galėtų rasti visą svarbią ir aktualią informaciją, todėl didelė dalis žinių įgyjama savarankiškai jų ieškant, perimant užsienio šalių įmonių patirtį ir adaptuojant mūsų rinkai. Ši sritis Lietuvoje yra gana nauja, dar nėra realios praktinės patirties“, – pastebi įmonės vadovas. Jis pasakoja, kad pati šaka yra besivystanti ir atkreipia dėmesį, jog tiekimo grandinės svarba visai pramonei paskutinius keliolika metų auga. Tęsiantis šiai tendencijai galima prognozuoti prekybos ir logistikos specialistų poreikio augimą.

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis

Pašnekovas taip pat pasakoja, kad yra ir kitas dėmuo – technologinis tobulėjimas, kuris veda vis aukštesnio lygio kompetencijų poreikio link. Atsiranda daugiau iššūkių, tarp kurių ir automatizavimas, pagerinantis proceso valdymą ir tuo pačiu reikalaujantis daugiau kompetencijų.

Pasak A. Šumskio, gilus įsitraukimas į logistikos sritį ir nuoširdus domėjimasis šio sektoriaus naujovėmis suteikia plačias karjeros galimybes, nes logistikos išsilavinimas reikalingas ir kitose srityse. „Pavyzdžiui, IT sektoriuje logistikos ir tiekimo grandinės valdymo produktų kūrimas yra labai svarbus. Logistikos žinios būtinos ir gamyboje, kur daug procesų yra automatizuoti. Nors rankinio darbo mažėja, reikalingas automatizavimo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra. Gamybos valdymas remiasi tais pačiais principais, kaip ir tiekimo grandinės ar logistikos valdymas, todėl jo planavimas ir valdymas yra atsakinga užduotis, kurią atlieka logistikos specialistai“, – teigia A. Šumskis.

Aukštos kvalifikacijos specialistų laukia plačios karjeros galimybės

Logistikos sritis yra specifinė, nes ji leidžia mums veikti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir daug plačiau. Norint, kad Lietuva įgytų konkurencinį pranašumą logistikos srityje, būtina kryptingai palaikyti šią sritį ir investuoti į jos augimą. Taip pat labai svarbu paruošti aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus, turinčius stiprius teorinius pagrindus ir praktinės patirties“, –įžvalgomis dalijasi UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas.

„Logistika apima įvairias veiklas, tokias kaip tiekimo grandinės valdymas, sandėliavimas, transportavimas, rinkodara, tiekimo grandinės optimizavimas ir daug kitų. Tai suteikia plačias karjeros galimybes, tačiau dėl tokio platumo ir integralumo žmonėms, kurie nėra susipažinę su šios srities specifika, gali būti sunku tiksliai suprasti, kas yra logistika ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominio augimo“, – kalba A. Šumskis. Jis tikisi, kad didėjant universitetų paruošiamų specialistų skaičiui, verslo sektoriuose, tiesiogiai susijusiuose su logistika ir prekyba, situacija keisis.

Įmonės vadovas pasakoja, kad didžioji dalis Lietuvos logistikos srities lyderių yra savamoksliai, per dvidešimt metų aktyviai domėjęsi ir dirbdami praktinį darbą sukaupę tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. „Jeigu būčiau studijavęs aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus rengiančią programą, tą pačią pridėtinę vertę būčiau sukūręs per dešimtmetį ar dar greičiau. Tą patį pastebi ir kiti dabar vadovaujančias pareigas užimantys kolegos. Šiuo metu visi esame savamoksliai, investavę ir vis dar investuojantys daug resursų į aktualias žinias ir patirtį“, – sako A. Šumskis.

Specialistai ruošiami atsižvelgiant į rinkos poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis pasakoja, kad logistikos ir prekybos specialistai VDU ŽŪA rengiami atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, potencialių darbdavių lūkesčius, identifikuotus atlikus profesinio lauko tyrimus, didėjančią kvalifikuotų logistikos specialistų paklausą Lietuvoje ir ypač Kauno regione, kuris dėl išplėtotos infrastruktūros ir išskirtinės geografinės padėties labai patrauklus logistikos centrų plėtrai.

„Darbo rinkai šiuo metu reikia vis daugiau specialistų, praktinėje veikloje gebančių taikyti verslo, vadybos teorines žinias ir išugdytus prekybos ir logistikos verslo gebėjimus. Studijų metu išskirtinis dėmesys skiriamas naujoms logistikos IT sistemomis, kuriomis noriai dalijasi verslo partneriai. Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia plėtoti konkurencingą verslą šalies bei tarptautinėse rinkose. Kvalifikuotų logistikos specialistų paklausa Lietuvoje ir ypač Kauno regione ir toliau didės. Iki 2030 m. bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas, vis labiau plėtojama Kauno oro uosto infrastruktūra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, modernizuotas laivybos kelias Nemunu“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Praktinė patirtis – derinant studijas ir darbą pagal specialybę

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas pasakoja, kad dauguma bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba 3 ir 4 kurso studentų jau dirba pagal specialybę. „Matome, kad įpusėję studijas mūsų studentai dirba logistikos centruose, pramonės ir prekybos įmonėse. Remdamiesi studijų metu įgytais teoriniais pagrindais, iš dėstytojų praktikų perimta patirtimi, naudodami pažangiausius vadybos, rinkodaros, pardavimo ir logistikos metodus ir naujausias elektroninės prekybos bei komunikavimo technologijas, jie planuoja, organizuoja, prognozuoja, vertina logistikos ir prekybos procesus, veiklos rezultatus“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir pastebi, kad dirbantys pagal specialybę studentai, patys tiesiogiai susipažįstantys su sektoriaus specifik turi aukštesnę motyvaciją iš dėstytojų perimti kuo daugiau patirties.

„Siekiant studijų kokybės, tobuliname studijų programą palaikydami glaudžius ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su UAB „Hegelmann Logistics“, UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Hoptrans Logistics“, UAB „Baltic Transline“, UAB „Tomegris“, UAB „DPD Lietuva“. Su socialiniais ir verslo partneriais nuolat deriname studentų profesinių praktikų atlikimo galimybes ir sąlygas“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir džiaugiasi, kad verslo įmonės aktyviai prisideda prie būsimų specialistų rengimo. Dekanas pasakoja, kad visi studentai studijų metu atlieka profesinės veiklos praktiką ir džiaugiasi, jog dalis studentų lieka dirbti praktikai pasirinktose įmonėse. „Džiaugiamės ir savo absolventais, kurie studijų metu įgiję teorinių žinių ir praktinės patirties, sukūrė ir sėkmingai plėtoja savąjį verslą“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Miškininkystės studijų studentams Aplinkos ministerija skiria stipendijas

Nuo rudens miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete pasirinkę pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą rinktis miškininko profesiją, skyrė Aplinkos ministerija.

„Norime pritraukti jaunus, gamtą mylinčius žmones rinktis perspektyvią karjerą miškų sektoriuje, todėl laikomės nuoseklios pozicijos remti miškininkystę studijuojančiuosius ir tikslines stipendijas skiriame jau trečius metus iš eilės“, – pažymi Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės studijų programą pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams. Vienos skatinamosios stipendijos dydis – 250 eurų, stipendijos bus skiriamos 2024–2025 studijų metams, 10 mėnesių.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų prognozės rodo, kad miškų ūkio specialistų trūkumas jau 2025–2027 metais gali neigiamai atsiliepti tvariam miškų naudojimui ir visai miškų ūkio veiklų grandinei. Į miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus, deja, per pastaruosius 5 metus kasmet priimama tik po keliolika.

2022-2023 studijų metais Aplinkos ministerija skyrė 6 stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės studentams, stipendijos dydis siekė 200 eurų. 2023-2024 studijų metais skirta 11 stipendijų, kurių dydis – 250 eurų.

Parengta pagal LR aplinkos ministerijos informaciją (Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (lrv.lt)).

Tiriant bioekonomikos sritį: įžvalgos iš konferencijos „Darni bioekonomikos plėtra: teorija ir praktika“

2024 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ketvirtoji konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“. Tai jau ketvirtasis tarptautinis renginys, kas dvejus metus organizuojamas VDU Bioekonomikos plėtros fakultete, o šiais metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutu. Šiais metais konferencija subūrė socialinių mokslų ekspertus ir mokslininkus iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Rumunijos, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Kazachstano, Norvegijos, Indijos, Graikijos, Izraelio, Suomijos, Estijos, Belgijos.

Sveikindami konferencijos dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą tvariam bioekonomikos vystymuisi.

Profesorė dr. Lene Lange iš LL-BioEconomy (Danija), pabrėžė svarbų žinių ir įgūdžių dalinimosi aspektą, kuris gali padėti išsaugoti išteklius ir skatinti pereinamąjį į žiedinę ekonomiką. „Mokslininkai, atliekantys tyrimus bioekonomikos srityje, gali pagreitinti pereinamąjį procesą nuo linijinės prie žiedines ekonomikos ir bioekonomikos. Kol kas šie procesai yra nišiniai, daug eksperimentų atliekama praktiškai, bet jie retai aprašomi ir analizuojami“. Profesorė dr. Lene Lange ragino pagreitinti alternatyvių tiekimo grandinių, ūkininkavimo formų ir valdymo sistemų įgyvendinimą, daugiau dėmesio skirti socialinėms inovacijoms, įtraukiant ir prisitaikant politinius dokumentus priimant sprendimus regioniniu, vietos ir organizaciniu lygmenimis.

Profesorė dr. Agnieszka Jaszczak, iš Varmijos ir Mazūrijos universiteto Olsztyno mieste (Lenkija), kuri taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė, kalbėjo apie Tvaraus dizaino (r)evoliuciją, pabrėžė, kad dabar švietimas yra pagrindinis kelias į žaliosios ekonomikos plėtrą.

Doc. dr. Sandija Zeverte-Rivza iš Latvijos Gyvybės mokslų ir technologijų universiteto pristatė tyrimo rezultatus apie skaitmeninimo transformacijas bioekonomikoje, fokusuojantis į inovacijas ir darnumo iššūkius. Ji sutelkė dėmesį į skaitmeninių technologijų integraciją gamyboje, naujus verslo modelius, švietimą ir kt. Ji paaiškino energijos poreikio, išteklių naudojimo ir perdirbimo riziką, saugumo aspektus siekiant tvarumo.

Doc. dr. Patrik Rovný, mokslininkas iš Slovakijos žemės ūkio universiteto Nitroje, plenariniame pranešime apie alternatyvias žemės ūkio sistemas ir jų poveikį vartotojams dalijosi įžvalgomis į šiandieninių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų problemą, kuriems trūksta baltymų, mineralų ir vitaminų. Jis pristatė tyrimo rezultatus apie tvarų žemės ūkį ir vartotojų nuomonę apie alternatyvius ūkininkavimo sistemas. Deja, rezultatai rodo, kad tik 33% respondentų nesutinka, jog pesticidų naudojimas ES turi daugiau naudos nei rizikos.

Wim Haentjens, Europos Komisijos Generalinio direktorato „Tyrimai ir inovacijos – Bioekonomika ir maisto sistemos“ skyriaus atstovas, diskutavo apie ES bioekonomikos strategiją kaip pagrindinę politikos priemonę. Jis pristatė ES bioekonomikos strategijos etapus ir pokyčių ir inovacijų palaikymą.

Plenarinė sesija

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Agnieszka Jaszczak

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Lene Lange

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Patrik Rovný

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Sandija Zeverte-Rivza

Kviestinis pranešėjas Wim Haentjens

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijoje tema “Teritoriniai žiedinės sistemos sprendimai darnios bioekonomikos vystymui”, kurį pristatė Agro2Circular ir buvo finansuotas Europos Sąjungos programos “Horizontas 2020”, bei sukvietė ekspertus aptarti inovatyvų požiūrių dėl atliekų perdirbimo į aukštos vertės produktus. Šią specialią sesiją organizavo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, o ją moderavo Virginija Kargytė. Pranešimai iš Ispanijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos aptarė sprendimų įgyvendinimą, kartu tęsiant diskusijas apie žiediškumo poveikio vertinimą ir verslo modelių plėtojimą. Vadovaujant organizacijoms tokioms kaip CETEC tyrimų centrui, Tecnoalimenti, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, VTT Suomijos technologijų tyrimų centrui ir GREEN – Bocconi universitetui, ši sesija siekė skatinti bendradarbiavimą ir žinių mainus, kad būtų skatinamos darnios bioekonomikos iniciatyvos Europoje.

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijos diskusijos

Konferencijoje buvo pristatyta apie 30 žodinių pranešimų ir 35 stendinių pranešimų, kuriuos parengė tyrėjai iš įvairių šalių, įskaitant Ukrainą, Čekijos Respubliką, Norvegiją, Kazachstaną, Rumuniją, Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.

Konferencijos pirmoje paralelinėje sesijoje“Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą” buvo pristatyta gausybė įžvalgų ir diskusijų, atskleidžiančių įvairius šio svarbaus klausimo aspektus. Sesiją moderavo doc. dr. Jurgita Baranauskienė ir doktorantė Kristina Gesevičienė, kurios sukvietė ekspertus ir tyrėjus išnagrinėti iššūkius ir galimybes bioekonomikos vystymosi srityje. Pirmojoje sesijoje buvo akcentuojamas didėjanti visuomenės rūpestis dėl aplinkosaugos ir darnumo, ką pabrėžė doc. dr. A. Novikova iš Lietuvos. Tyrėja Steliana Rodino iš Rumunijos pažymėjo poreikį didinti sąmoningumą apie aplinkos grėsmes ir būdus siekti žalesnės ateities. Nepaisant žadančių pažangos bioekonomikos srityje, Rumunija vis dar atsilieka nuo ES vidurkio ir susiduria su svarbiomis kliūtimis. Svarbus aspektas, pabrėžtas tyrėjos dr. Joanna Storie iš Estijos, kuri akcentavo poreikį padidinti bioekonomikos produktų gamybą, nesukuriant žalos biologinei įvairovei, pabrėžiant tokius principus kaip vengimas, minimizavimas, atkūrimas ir kompensavimas.

Pirmosios sesijos momentai

Antrą paralelinė sesiją „Inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo kaimo vietovių plėtros procese” moderavo doc. dr. Anne Poder ir lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Joje dėmesys buvo sutelktas į inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos svarbą kaimo plėtrai. Pranešimai koncetravosi apie verslumo orientuoto į bioekonomiką skatinimą, strateginį planavimą ir inovacijų įtraukimą einant žiediškumo link. Ryškiausios diskusijos apėmė kulinarinio turizmo integraciją kaimiškose vietovėse ir bioekonomikos verslumo palengvinimą per bendradarbiavimo modelius, tokius kaip pramonės suinteresuotų šalių dalyvavimas organizuojant hakatonus. Sesijos interaktyvus pobūdis leido pranešėjams paaiškinti savo idėjas, apibendrinti pastebėjimus ir aktyviai dalyvauti diskusijose su dalyviais.

Po pertraukos antroji sesija tęsėsi su moderatorėmis doc. dr. Gintare Vaznoniene ir lekt. dr. Ingrida Kazlauskiene, kurios pažymėjo, kad diskusijos buvo apibrėžiamos moksliniu požiūriu, koncentruojantis į empirinių tyrimų rezultatus, o ne tik į teorines refleksijas. Ši sesija suteikė galimybę pranešėjams pasidalinti savo išvadomis ir iškelti mokslinius bei praktinius klausimus. Be to, sesija tapo derlingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, nes tyrėjai rado bendrą kalbą su kolegomis iš skirtingų sričių, pradedant potencialių bendrų verslų ir ateities bendradarbiavimo galimybių kūrimą.

Antrosios sesijos momentai

Trečioji sesija “Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir marketingas”, kurią moderavo doc. dr. Milita Vienažindienė ir dr. Elena Plotnikova, sutelkė dėmesį į biologinių išteklių ir bioproduktų logistikos ir marketingo aspektus. Pasitelkdami pasaulinių ekspertų patirtį iš Rumunijos, Lietuvos, Slovakijos ir kitų šalių sprendė aktualius klausimus, tokius kaip žaliasis marketingas, tvarioji logistika ir poreikis užtikrinti ryšį tarp akademinių tyrimų ir komercinio pritaikymo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tvariam vartojimo modeliui ir akademinių žinių suderinimui su konkrečiais rinkos poreikiais.

Trečiosios sesijos momentai

Ketvirtą sesiją „Inovatyviūs verslo sprendimai bioekonomikoje”, moderavo dr. Lina Lauraitienė ir doktorantė Silva Katutytė. Šioje sesijoje mokslininkai iš penkių šalių (Graikijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos) pasidalino savo įžvalgomis. Tyrėjai sutelkė dėmesį į inovacijų tvaraus ir aplinkai draugiško produkto kūrimo srityje pritaikymą. Kiti pranešimai buvo skirti įmonių ir valdžios iššūkių vertinimui, susijusių su politikos įgyvendinimu, kuris skatintų darnų verslą ir ekonomiką. Pabaigoje buvo aptarti dirbtinio intelekto ir mokesčių metodų naudojimo galimybės skatinant žalias inovacijas.

Ketvirtosios sesijos momentai

Apibendrinant konferencijos darbą, galima teigti, kad tai yra puiki vieta idėjų generavimui ir mainams, skatinant tarpdisciplininius dialogus tarp įvairių mokslo, politikos formuotojų ir verslo atstovų, nuspalvinant kelią link darnios, įtraukios ir tvirtos bioekonomikos – apimant bendrą įsipareigojimą siekti tikslų, numatytų Europos Žaliajame kurse.

Šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje naujų technologijų gausu kaip kosminiame erdvėlaivyje

Žemės ūkio sektoriui keliami vis aukštesni tvarumo ir tuo pačiu produktyvumo reikalavimai. Regis, sunkiai suderinamas užduotis, tokias kaip užtikrinti tolygų maisto tiekimą augančiai pasaulio gyventojų populiacijai, laikytis Žaliojo kurso krypties, rasti klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimus, prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, žemės ūkio sektoriui įvykdyti padeda šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai juokauja, kad dabar žemės ūkio techniką modernumu kartais galima palyginti su kosminiais erdvėlaiviais.

Žemės ūkio technikoje – naujausios technologijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių keičiančių šiuolaikinių technologijų mastą. „Čia ateina ir robotai, ir dirbtinis intelektas, ir kitos sumaniosios technologijos. Kadangi viskas sparčiai vystosi, reikia ir žmonių šitam sektoriui, kad aptarnautų, prižiūrėtų ir kurtų dar tobulesnes technologijas. Tradicinį žemės ūkį keičia precizinis žemės ūkis, siekiant racionalaus resursų naudojimo, turime viską daryti preciziškai, kaip ir ruošiantis kelionėms į kosmosą – reikia valdyti daug duomenų, juos analizuoti, numatyti galimus iššūkius ir planuoti“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Dekanas šypsodamasis pasakoja, kad ir kosminiuose erdvėlaiviuose, ir žemės ūkio technikoje naudojamos aukšto lygio technologijos. „Kosminiai erdvėlaiviai veikia ekstremaliomis sąlygomis, todėl turi būti labai preciziški ir patikimi. Žemės ūkio technika naudoja GPS technologijas ir automatizaciją preciziniam tikslumui, taip pat turi būti patvari ir patikimai dirbti įvairiomis sąlygomis. Abiem atvejais siekiama kuo didesnio efektyvumo, racionalaus resursų naudojimo, našumo, investuojama į inovacijas ir mokslo tyrimus. Kosminiai erdvėlaiviai turi veikti kuo ilgiau ir kuo efektyviau, pavyzdžiui, atlikdami mokslinius tyrimus arba palydovinę navigaciją. Žemės ūkio technika taip pat turi būti patvari ir patikima, kad nepavestų svarbiausiais momentais. Įdomu, kad dalis žemės ūkyje naudojamų technologijų sukurtos kaip kosmoso technologijos“, – netikėtomis sąsajomis dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika. Jis prognozuoja, kad žemės ūkio technologijų pokyčiai ties dabar pasiektu lygiu nesustos, mokslininkai ir verslas intensyviai dirba, nes į žemės ūkio sektorių nukreipti vis didesni produktyvumo, efektyvumo ir tvarumo lūkesčiai bei reikalavimai.

Prognozuoja tolygų ir ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus svarbos augimą

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad žemės ūkio sektorius yra išskirtinis, paskutinių krizių metu jo reikšmė ne mažėjo, o augo ir vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. „Nepaisant žemės ūkio atsparumo visus kitus sektorius žlugdančiomis sąlygomis, būtina tęsti agrosektoriaus automatizavimą ir robotizavimą, toliau diegti tiksliąsias technologijas. Norėdami išmaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, turime ieškoti, kaip su tais pačiais ribotais resursais užtikrinti tolygiai augantį kokybiško maisto tiekimą. Šiai sričiai reikia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir, susidūrus su naujais iššūkiais, kurti inovatyvius techninius sprendimus“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokslininkas atkreipia dėmesį – kai ši sritis labai greitai keičiasi, diegiamos inovacijos, naudojamos naujos tiksliosios technologijos ir reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, nes mechanikai ne tik aptarnauja techniką, jų reikia ir naujų technologijų pritaikymui konkretaus ūkininko poreikiams, technologijų diegimui.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

Tvarumo link vedantiems sprendimams reikia kvalifikuotų inžinierių

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pastebi, kad žemės ūkio sektorius turi užtikrinti augančios pasaulio populiacijos sotumą, o pasaulinės rinkos ir konkurencijos kontekste be modernios technikos to padaryti neįmanoma. „Paskutinių dvejų metų įvykiai pasaulyje parodė, kad pasaulis lydimas ir maisto produktų stygiaus ir jos paskirstymo / logistikos problemų. Jau akivaizdi pasaulio klimato kaitos problema gali būti stabdoma naudojant mašinas ir darbo metodus minimizuojančius poveikį aplinkai, mažiau naudojančius išteklių, siekiant galimai ekologiškesnio rezultato. Tam reikalingos mašinos, jų kūrimui reikalingi konstruktoriai, gaminti mašinas galintys specialistai“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių ir įsigyjant užsienyje pagamintą žemės ūkio techniką, ne tik patys neuždirbame, bet ir investuojame į užsienio šalių gamybos vystymą ir naujų specialistų ruošimą. „Nors atlyginimai auga, labai trūksta motyvuotų auštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų. Žemės ūkio technikos gamyba per metus auga nuo 15 iki 20 %, bet Lietuvoje importuotos ir eksportuotos žemės ūkio technikos santykis labai nepalankus, nes kelis kartus daugiau įsigyjame nei patys gaminame. Lietuvoje daugiausia gaminama nedidelę pridėtinę vertę atnešančių žemės ūkio technikos – priekabų, žemės dirbimo mašinų. Neturėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir pirkdami techniką iš užsienio šalių, investuojame į kitų šalių gerovę“, – pastebi mokslininkas.

Aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių laukia solidus atlyginimas

Fakulteto dekanas pasakoja, kad VDU ŽŪA studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija išskirtinė kitų inžinierius ruošiančių programų kontekste. „Mūsų studentai paruošiami darbui su žemės ūkio sektoriuje naudojamomis technologijomis, jie gauna ne tik stiprų teorinių žinių pagrindą, bet ir daug bendrauja su praktikais, susitinka su įmonių atstovais, vyksta į vizitus, savo akimis mato, kaip veikia agroverslo įmonės ir po studijų būna realiai pasiruošę darbui žemės ūkio sektoriuje“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

„Matome, kad yra didelis tokių specialistų poreikis, palaikome gerus santykius su socialiniais partneriais, mūsų absolventų būsimais darbdaviais. Iš jų ir absolventų girdime, kad siūlomi tikrai labai geri atlyginimai ir darbo sąlygos, nes esant tokiam aukštos kvalifikacijos inžinierių trūkumui, darbdaviai konkuruoja ir tarpusavyje, stengdamiesi išlaikyti ar pritraukti naują specialistą. Studijuodami jaunuoliai susipažįsta su didžiosiomis žemės ūkio verslo įmonėmis, kur galėtų dirbti ir siekti karjeros. Pastebime, kad didelė dalis studentų įmones pasirenka jau po pirmųjų studijų metų ir sėkmingai derina studijas su profesinės patirties įgyjimu. Ši sritis ne tik gerai apmokama, bet ir reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, todėl ji puikiai tinka žingeidiems ir naujovėmis besidomintiems jaunuoliams“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokosi išnaudoti šiuolaikinės žemės ūkio technikos potencialą

Prof. dr. V. Jankauskas įsitikinęs, kad dabar pasirinkusiems pirmos pakopos studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija atsivers plačios galimybės rinktis ateities karjeros kryptį. „Studijų programa skirta rengti specialistus, savo veikloje gebančius naudoti mechanikos inžinerijos principus, išmanančius žemės ūkio mašinų darbo principus, suprantančius mechanikos dėsnius ir gebančius projektuoti žemės ūkio mašinas, jas pagaminti, taip pat susipažinusius su sumanios žemės ūkio technikos darbo ir valdymo principais. Tam reikia pažinti mechaniką, mašinų teoriją, medžiagas ir jų apdirbimą, mašinų konstrukcijas ir veikimą“, – studijų programą pristato prof. dr. V. Jankauskas. Jis pastebi, kad šiuolaikinės mašinos sudėtingos, jas sudaro daug sistemų, todėl reikia plataus išsilavinimo, kuris apima mechaniką, medžiagų ir jų apdirbimo technologijų mokslą, elektroniką, hidrauliką ir pneumatiką, variklius, žemės ūkio techniką, žemės ūkio mašinų gamybą.

Mokslininkas pastebi, kad studentai gauna stiprius teorinius pagrindus, nes reikia gebėti pilnai išnaudoti didžiulį šiandieninės žemės ūkio technikos potencialą. „Technika nuolat tobulėja ir keičiasi, bet mechanikos principai išlieka tie patys, be pagrindų bus sudėtinga suprasti ir šiuolaikines technologijas. Dabar reikia išnaudoti ne tik didžiulę technikos galią, bet ir visas automatinio valdymo sistemas, įskaitant palydovines. Tam didžiausiose žemės ūkio technikos serviso įmonėse sukurtos inžinierių grupės, vadinamos „tiksliosios žemdirbystės“, „sumanių technologijų / technikos centrais“, kur dirba ir mūsų programos absolventai. Be to, aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingi ir nuotolinei technikos stebėsenai – įžvelgti kintančią mašinų techninę būklę ir organizuoti prevencinėmis intervencijomis vadinamas techninės priežiūros ir remonto operacijas techninei būklei palaikyti. Be to, mašinų mechanizmai dėvisi, jas reikia gebėti sutaisyti, parinkti tinkamiausias darbo sąlygoms tepimo bei konstrukcines medžiagas. Modernių mašinų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų, todėl tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti jų serviso grandyje. Tik žinodamas konstrukcijas, išmanydamas technikos darbo principus, priežiūros bei remonto technologijas, specialistas gali išnaudoti visą technikos potencialą“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Studentus skatina įgyti tarptautinių studijų patirties

Mokslininkas pasakoja, kad studentai skatinami įgyti tarptautinių studijų patirties – sudaromos visos galimybės išvykti į užsienį pagal projektus ar mainų programas. „Studentų tarptautinių mainų programa Erasmus+ atvira ir mūsų programos studentams – jų laukia daugiau nei 50 Europos Sąjungos šalių universitetų, su kuriais sudarytos studentų mainų sutartys. Studijų programos dėstytojai studentams rekomenduoja universitetus, su kuriais sieja daugiametis mokslinis bendradarbiavimas – Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje (Čekija), Alanijos Alaadin Keykubat universitetą (Turkija), Palermo universitetą (Italija), Gento universitetą (Belgija)“, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad po pusmečio grįžę studentai džiaugiasi kokybiškomis studijomis ir labiau pasitiki savo užsienio kalbų žiniomis.

Kita galimybė įgyti tarptautinių studijų patirties – profesinės veiklos praktikos užsienio įmonėse. „Viena pirmųjų iš jų vyko dar 1996 ir 1997 m. Varšuvoje traktorių gamybos kompanijos įmonėse URSUS. Nors šios gamyklos šiandien nebėra, bet pradėtos tradicijos išliko. Visada pritariame studentų iniciatyvoms atlikti praktikas Skandinavijos ar kitų šalių įmonėse“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

VDU ŽŪA prof. dr. Vytenis Jankauskas

Dalijimasis praktine patirtimi, vizitai įmonėse ir profesinės veiklos praktika – svarbi studijų dalis

Dėstytojas džiaugiasi, kad studentai labai atvirai reiškia savo nuomonę, todėl užsimezga bendravimas ir vyksta diskusijos. „Vertiname studentų žingeidumą ir norą diskutuoti. Tai galimybė tobulėti, keistis naujausiomis žiniomis, nes studijų programos dėstytojai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis. Dalis studijų programos dėstytojų turi dalinį užimtumą studijose ir dirba verslo įmonėse. Taip dalis naujienų / inovacijų tiesiogiai patenka į studijų programą. Šiandien bendravimas neįmanomas be atvirumo – tik taip jaunimą galima įtraukti bendrauti ir domėtis, motyvuoti nuosekliam darbui“, – apie atvirumą diskusijai ir dalijimąsi naujausiomis žiniomis pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Mokslininkas teigia, kad jau pirmų kursų studentus per vizitus įmonėse ar susitikimus su atstovais, susipažinti su žemės ūkio sektoriaus specifika kviečia visos didžiausios žemės ūkio techninio serviso įmonės.

Pašnekovas pastebi, kad praktinė patirtis – vienas esminių dalykų bet kokių studijų procese. „Universitetinėse studijose praktikoms skiriama santykinai nedidelė studijų laiko dalis. Tačiau jau pirmajame kurse studijų dalyko „Įvadas į specialybę“ apimtyje aplankomos savo veiklos profiliu besiskiriančios įmonės. Praktiškai visi iniciatyvūs studentai trečiame kurse turi darbo vietas ir dalinį užimtumą įmonėse. Išimtį sudaro tie atvejai, kai studentai dirba savo ar tėvų ūkiuose“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Jankauskas.

Specialistų poreikis nuolat auga

Prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad labai nežymiai augantis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir inžinerinės krypties studijomis lemia nepakankamą šios krypties specialistų ruošimą.

„Specialistai reikalingi, jų reikia jau ne vienetais, o dešimtimis. Tuo tarpu moksleiviai vis dar domisi populiariomis, bet dažnai ne tokiomis perspektyviomis specialybėmis“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į moksleivių sudominimą inžinerijos krypties mokslais investuoja verslo įmonės – UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio iniciatyva inicijuotos į regiono moksleivius orientuotos programos „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės inžinerinės klasės veikla atkreipia moksleivių dėmesį ir padeda jiems geriau pasiruošti studijoms.

Ateityje prognozuoja dar didesnį kvalifikuotų inžinierių trūkumą

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo žemės ūkio technika bus išmanesnė ir reikės vis daugiau gebančių ją aptarnauti inžinierių. „Poreikis šiandien yra turbūt dešimt kartų didesnis nei visoje Lietuvoje studijas baigiančių inžinierių. Ankstesnės kartos specialistams kartais trūksta gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ir dalis jų jau išeina į pensiją. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, jaučiamas jau net ne trūkumas, o vakuumas, ateityje situacija bus dar sudėtingesnė darbuotojų ieškantiems verslams ir palankesnė studijas baigiantiems kvalifikuotiems specialistams“, – kalba įmonės vadovas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, todėl Akademijos absolventams dabartinė situacija itin palanki. „Kitose aukštosiose mokyklose paruošti inžinieriai, norintys dirbti agrosektoriuje, turi persikvalifikuoti, nes jų žinios labiau orientuotos į gamybos pramonės įrenginių ar transporto aptarnavimą. Tuo tarpu baigę VDU ŽŪA be papildomo pasiruošimo gali dirbti ir yra labai laukiami darbdavių“, – pastebi UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius I. Tarvydis.

Svarbiausi įrankiai – planšetė ir nešiojamasis kompiuteris

Įmonės vadovas pasakoja, kad aštrėjanti darbuotojų trūkumo problema, nors palanki būsimiems absolventams, bet verslui ateityje gali kelti rimtų iššūkių. „Į problemą pažiūrėjome kompleksiškai – norint paruošti daugiau specialistų, reikia, kad būtų daugiau susidomėjusių šia dabar itin perspektyvia studijų kryptimi, todėl prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti su moksleiviais. Kviečiame moksleivius iš regionų į projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentines inžinerijos klases, kad rinktųsi šią studijų kryptį, o vėliau grįžtų į regionus dirbti“, – pasakoja I. Tarvydis.

„Turime įkūrę inžinerinę klasę, iš pradžių ji buvo tik Rokiškyje, dabar projekte dalyvauja vienuolika rajonų. Jaunimui norime parodyti, kad žemės ūkis yra perspektyvus, kad inžinieriaus darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas – dirbama su šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindiniais įrankiais tampa planšetė, nešiojamasis kompiuteris, praverčia ir programavimo žinios, ir užsienio kalbų mokėjimas. Žemės ūkio technika tampa vis „gudresnė“, užduotys automatizuotos, kuriama pilnai autonomiškai, be žmogaus galinti dirbti technika. Tai rodo, kad ateityje dar labiau išaugs aukštos kvalifikacijos inžinerinio personalo poreikis, nes šią techniką reikės prižiūrėti, nuotoliu valdyti ir diagnozuoti gedimus, atvykus į vietą spręsti kylančius iššūkius“, – apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų darbą kalba įmonės atstovas.

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis

Nuo žingeidžių ir ambicingų mechanikų iki įmonių vadovų

Kalbėdamas apie žemės ūkio sektorių keičiančias inovacijas, prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad net ir baigę studijas šios srities specialistai dirbdami nuolat kelia kvalifikaciją, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir investuoja į savo darbuotojų žinias. „Nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas reikalauja ir nuolatinio specialistų kvalifikacijos kėlimo, norint pasiekti efektyvų technikos išnaudojimą. Technika brangsta, todėl jos galimybės privalo kompensuoti brangimą. Jeigu prieš dešimt metų su palydovine navigacija buvo komplektuojami tik keli procentai žemdirbių užsakomų javų nuėmimo kombainų, tai šiandien situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Be šiuolaikiškų valdymo sistemų technika tapo mažiau patraukli“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Jis pastebi, kad studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija absolventai džiaugiasi kūrybišku ir dinamišku darbu, jie nuolatinių naujovių bei pokyčių sūkuryje. Be to, VDU ŽŪA studijos su didele pasirinkimų galimybe – VDU Artes liberales principais susiformuojamas patrauklus studijų dalykų paketas.

Pasakodamas apie studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija suteikiamas karjeros galimybes, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos agroverslo įmonių įkūrėjų, direktorių, generalinių direktorių, padalinių, servisų vadovai yra baigę studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija. „Nebūtina visiems galvoti apie vadovų darbą, čia reikia ir stiprių vadybinių kompetencijų, bet faktas, kad mūsų absolventai tampa didelių įmonių vadovais, daug pasako apie jų įgytą tvirtą teorinių žinių pagrindą, pasitikėjimą savo žiniomis bei gebėjimais ir platų įgytą išsilavinimą“, – kalba dekanas doc. dr. R. Domeika.