MININT VDU ŽŪA 100-MEČIO JUBILIEJŲ AGRONOMIJOS FAKULTETO BENDRUOMENĖS NARIAMS ĮTEIKTI ATMINIMO ŽENKLAI IR PADĖKOS

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. 100-mečio atminimo ženklais apdovanoti 23 Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai. Taip pat įteiktos 6-ios VDU ŽŪA kanclerės padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai. Apdovanotiesiems taip pat įteikti leidiniai „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“. VDU rektoriaus padėkos raštai įteikti 2-iems Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams.

100-mečio atminimo ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė docentė daktarė Aida ADAMAVIČIENĖ

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Agronomijos fakultete.

laborantė Ira BAGDONIENĖ

– už ilgametį, nuoširdų ir kokybišką darbą, pagalbą vykdant lauko eksperimentus ir mokslinę tiriamąją veiklą.

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Vaclovas BOGUŽAS

– už ilgametę mokslinę veiklą, Agronomijos fakulteto vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, nenutrūkstamą pedagoginę veiklą Universitete, aktyvią narystę profesinėse organizacijose ir ekspertinę veiklą.

docentė daktarė Lina Marija BUTKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, mokslinės veiklos vykdymą, nuoširdų darbą su studentais, bendruomeniškumą.

docentė daktarė Darija JODAUGIENĖ

– už nuolatinį ir nuoširdų indėlį į Agronomijos studijas, sąžiningą bendradarbiavimą su agroverslo atstovais, teikiant ekspertines paslaugas, šviečiamąją veiklą Agronomijos fakultete ir už jo ribų.

profesorė daktarė Aušra MARCINKEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sukauptą didelę patirtį ir norą naudingai ją perduoti kitiems, įtraukiant kiekvieną – nuo mokinio iki doktoranto.

profesorius emeritas habilituotas daktaras Algirdas Juozas MOTUZAS

– už visapusišką atsidavimą Agronomijos mokslui ir Žemės ūkio akademijai.

profesorius daktaras Kęstutis ROMANECKAS

– už nuolatinį naujų žinių ieškojimą ir gilinimąsi žemės ūkio srityse, aktyvų mokslinių projektų vykdymą, telkiantį darbą mokslinėse komandose.

docentas daktaras Evaldas KLIMAS

– už ilgametę ir nenutrūkstamą pedagoginę veiklą, papildytą naudingomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

profesorė daktarė Zita KRIAUČIŪNIENĖ

– už aktyvią mokslinę veiklą sujungiant tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais, Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą.

docentas daktaras Vytautas LIAKAS

– už gebėjimą sėkmingai sujungti mokslines žinias su praktiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, viešinant Agronomijos fakultetą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

docentė daktarė Rita PUPALIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į jaunosios kartos ugdymą, studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą vadovaujant Agronomijos studijų programos komitetui.

docentas daktaras Rimantas VAISVALAVIČIUS

– už nuolatinį indėlį į dirvotyros mokslą ir švietimą Agronomijos fakultete ir už jo ribų, nuoširdų atsidavimą savo profesijai, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą.

VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius profesorius habilituotas daktaras Rimantas VELIČKA

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, atsidavimą ir profesionalumą vadovaujant Bandymų stočiai ir joje kuriant palankią aplinką moksliniams tyrimams vykdyti.

100-mečio ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė daktarė Aušra BLINSTRUBIENĖ

– už aukščiausių etikos standartų laikymąsi, visuomeniškumą, keliamus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebėjimą telkti bendruomenę bendram ir kilniam tikslui.

profesorė asocijuota emeritė habilituota daktarė Honorata DANILČENKO

– už nuopelnus Žemės ūkio akademijai visos darbo veiklos metu.

profesorė daktarė Elvyra JARIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, už tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą, Žemės ūkio akademijos mokslinės bazės tobulinimą.

Bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas docentas daktaras Robertas KOSTECKAS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, docentė daktarė Jurgita KULAITIENĖ

– už atsakingumą, pareigingumą, bendruomeniškumą telkiant Augalų biologijos ir maisto mokslų katedrą, mokslinę ir pedagoginę kompetenciją, projektų vykdymą.

docentė daktarė Aurelija PAULAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą, atsakingą vadovavimą katedrai priklausančioms mokslo laboratorijoms.

laborantė Vita SPŪDYTĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą.

profesorė daktarė Živilė TARASEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (toliau – VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejaus proga apdovanoti rektoriaus padėkos raštais šie Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai:

VDU Valdymo ir investicijų departamento, Turto valdymo skyriaus, pastatų valdytojas Arvydas BOČYS

– už lojalumą, nuolatinę ir geranorišką pagalbą Žemės ūkio akademijos bendruomenei.

Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos studentė Emilija SVIDERSKYTĖ

– už aktyvią visuomeninę veiklą, studentų bendruomenės telkimą.

VDU ŽŪA kanclerės padėkos skirtos Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratei ALEINIKOVENEI

– už sėkmingą ir aktyvų atstovavimą siekiant dirvožemio gyvybingumo išsaugojimo ir produktyvią mokslinę veiklą.

Agronomijos fakulteto dekanės referentei, doktorantei Justinai DEVEIKYTEI

– už kruopštumą, atsakingumą ir sąžiningą požiūrį į darbą, dėmesingumą kiekvienam bendruomenės nariui.

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorei Aurelijai LOZURAITIENEI

– už profesionalumą, kūrybiškumą ir atsakingumą kuriant kraštovaizdį, patirties, žinių ir įkvėpimo kurti perdavimą jaunajai kartai.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Povilui MULERČIKUI

– už jaunatvišką energiją, ryšį su mokiniais ir studentais, gebėjimą sudominti vabzdžių pasauliu.

Agronomijos fakulteto Agronomijos bakalauro studijų programos studentui Arnui ŠADBARUI

– už aktyvų įsitraukimą į Žemės ūkio akademijos Tarybos veiklą, ryšio kūrimą bendruomenėje.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros lektorei Aurelijai ŠALUCHAITEI

– už ilgametę pedagoginę veiklą, aktyvų bendradarbiavimą su Erasmus mainų programų studentais ir nuoširdžią pagalbą kolektyvo nariams.

LR Žemės ūkio ministerijos padėkos skirtos Agronomijos fakulteto mokslininkams:

profesorei daktarei Aušrai BLINSTRUBIENEI
profesoriui daktarui Kęstučiui ROMANECKUI
profesorei daktarei Zitai KRIAUČIŪNIENEI
docentei daktarei Aurelijai PAULAUSKIENEI

Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos

Spalio 21 d. Akademijoje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros suorganizuotas seminaras „Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos“. Universitete svečiavosi gausus būrys Norvegijos specialistų, įgyvendinančių žemės konsolidacijos darbus Osle ir Rytų Vikenlando vietovėse bei sprendžiančių iškylančius teisinius žemės naudojimo klausimus (ribų, servitutų nustatymas, kompensacijos ir kt.). Pradėdamas seminarą, aktyvus šio susitikimo iniciatorius dr. Giedrius Pašakarnis trumpai pristatė svečių iš Norvegijos atstovaujamą įstaigą – Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismą. Šis teismas yra vienas iš 19-os Norvegijoje veikiančių žemės konsolidacijos teismų. Jame dirba 21 darbuotojas: teisėjai, inžinieriai, matininkai ir konsultantai. Žemės konsolidacijos teismas pareiškėjų prašymus nagrinėja pagal Žemės konsolidacijos įstatymą, Teisingumo įstatymą ir kitus teisės aktus. Šis teismas sprendžia iškylančias žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų problemas.

Pasveikinusi visus renginio dalyvius Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė paminėjo, kad dar gyvename gana pakiliomis ir įkvepiančiomis naujiems siekiams neseniai atšvęsto Žemės ūkio akademijos (Akademija) 100 metų jubiliejaus nuotaikomis. Ji trumpai apžvelgė šios Akademijos istoriją, supažindino su Vytauto Didžiojo universiteto struktūra ir pagrindine veikla. J. Valčiukienė papasakojo apie Inžinerijos fakultete vykdomus tyrimus, koordinuojamas studijų programas, aptarė žemėtvarkos specialistų rengimo VDU ŽŪA aktualijas. Ji pasidžiaugė, kad didelė dalis mūsų fakulteto absolventų sėkmingai dirba žemės tvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kitose artimose srityse.

Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vyr. lektorius, dr. Giedrius Pašakarnis savo pranešime apžvelgė Lietuvos kaimo paveikslą po pastarosios žemės reformos, žemės konsolidacijos proceso teisinį reglamentavimą, trumpai aptarė 61 Lietuvoje įgyvendintą projektą. Pranešimą užbaigė susirūpinimu, kad Lietuva turi reikiamą teisinę bazę, kompetencijas, bet naujame 2021-2027 m. kaimo plėtros programos finansiniame periode nebenumatyti pinigai naujų žemės konsolidacijos projektų rengimui, kurie labai pasitarnautų sutvarkyti Rail Baltica projekto suskaidytą žemėnaudų struktūrą.

Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas pasidalino savo tyrimų rezultatais bei aptarė žemės sklypų pertvarkymo poreikį planuojant miestų teritorijas. Pranešėjas paminėjo, kad miestų teritorijoms rengiami detalieji planai arba šiuo metu rengiami žemės valdų planai, jų sprendiniai nėra pakankami miestų žemės naudojimo problemoms išspręsti.

Apie žemės konsolidacijos Norvegijoje ypatumus papasakojo Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismo Norvegijoje teisėjas dr. Oystein Bjerva. Jo atstovaujamo teismo jurisdikcijoje yra 1,6 mln. gyventojų turinti teritorija. Šioje įstaigoje dirba: 7 teisėjai, 1 teisėjo pavaduotojas, 8 matininkai, 6 administracijos pareigūnai.

Svarbūs žingsniai Norvegijoje sprendžiant žemių apskaitos ir naudojimo teisinius klausimus buvo XX amžiuje atlikti darbai, t.y. 1960 metais vykdytas Norvegijos teritorijos ekonominis kartografavimas ir 1980 metais pradėtas Nacionalinio kadastro žemėlapio sudarymas. Informacija apie Norvegijos nekilnojamojo turto objektus kaupiama Kadastro (Matrikkelen – norv.) ir Žemės registro (Tinglysing/grunnbok – norv.) sistemose.

Norvegijoje iškylančius žemės naudojimo, nuosavybės ar kitų daiktinių teisių turėtojų probleminius klausimus sprendžia Žemės konsolidacijos teismai. Šie teismai išsiaiškina ir nustato nekilnojamojo turto objektų ribas, atlieka situacijų vertinimą. Pavyzdžiui, Žemės konsolidacijos teismas gali suteikti teisę naudotis keliu arba leisti nutiesti kelią, pakeisti ar panaikinti nekilnojamojo turto objektų naudojimo teises (servitutus, pareigą prižiūrėti tvorą ar kitus objektus). Spręsdamas teisinius klausimus, Žemės konsolidacijos teismas įvertina, kad, įgyvendinant sprendimą, galimos patirti išlaidos ir nepatogumai netaptų didesni už naudą nekilnojamajam turtui ar naudojimosi teisei.

Apibendrindamas pranešėjas pastebėjo, kad šalyje reiktų skirti pakankamą dėmesį prevencinei veiklai, rengiamų nuosavybės ar kitas daiktines teises patvirtinančių dokumentų kokybei, taip ateityje sumažėtų neaiškumų ir ginčų tarp atskirų žemės naudotojų.

Tarp pokalbio dalyvių vykusi aktyvi diskusija parodė aptariamų klausimų aktualumą.

Svečiai iš Norvegijos aplankė ir VDU ŽŪA muziejų, kuriame teko pasukti galvas įvardijant muziejininkės dr. Rasos Pranskūnienės rodomus eksponatus, trumpai susipažinti su Akademijos istorija, pasijusti tiek studentais, tiek profesoriais. Taip pat pakvietėme aplankyti muziejuje naujai atidarytą Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Doc. dr. Virginija Gurskienė svečiams pristatė eksponatus, pasidalino žemės ir vandens išteklių tvarkymo mūsų šalyje istorinėmis įžvalgomis. Svečius pakvietėme išbandyti ir šios ekspozicijos eksponatus.

Seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad toks formatas ir pasidalinimas patirtimis buvo naudingas visiems. VDU ŽŪA Žemėtvarkos ir geomatikos katedra nekantriai lauks svečių iš kitų šalių ir naujų profesinės bei akademinės bendruomenės susitikimų.

SafeHabitus praktikos bendruomenės: visų dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje saugumo kultūros skatinimas

2024 m. spalio 22-24 d. Sevilijoje (Ispanija) susirinko 11 SafeHabitus praktikos bendruomenių (CoP) atstovai į SafeHabitus rudens mokyklą. Trijų dienų renginiuose dalyvavo praktikos bendruomenių atstovai, kurie dalijosi gerąja praktika ir keitėsi vertingomis žiniomis, siekdami gerinti žemės ūkio dirbančiųjų gerovę visoje Europoje.

Pirmąją ir antrąją rudens mokyklos dieną buvo analizuojami migrantų ir sezoninių darbuotojų gerovės pagrindiniai klausimai, taip pat darbo saugos klausimai dirbant su žemės ūkio technika.

Paskutinę Rudens mokyklos dieną vyko SafeHabitus dirbtuvės. Jų metu buvo formuojama ūkininkavimo ateitis, vertinant ūkininkavimo patrauklumo pasekmes. Taip pat buvo pristatyti preliminarūs veikėjų žemėlapiai, kuriuos parengė praktikos bendruomenės.

Kontaktai: – CoP Lietuva Anastasija Novikova anastasija.novikova@vdu.lt

Daugiau informacijos:

Apie SafeHabitus projektą:

SafeHabitus yra ketverių metų trukmės projektas, kurį koordinuoja TEAGASC Airija ir finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon Europe“ programą, dotacijos sutarties numeris 101084270. Šis daugiašalis projektas siekia stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas (FHS KIS) bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

VDU ŽŪA mokslininkės vizitas renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“

Rugsėjo 24–27 d. Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos (BioTec) centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Jovita Balandaitė dalyvavo Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) organizuojamame renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“ („OpenLivingLab Days“), Timišoaroje, Rumunijoje.

Renginyje buvo akcentuojama gyvųjų laboratorijų kūrimo nauda, jų reikšmė sprendžiant aktualius visuomenės iššūkius, tokių laboratorijų svarba politikos formavimui bei inovatyvių ekosistemų valdymui. Kalbėta apie tai, kaip gyvosios laboratorijos padeda verslui ir visuomenei prisitaikyti prie naujų technologijų, aptarti galimi verslo modeliai, veiklos aspektai ir pan.

Susitikime diskutuota apie gyvųjų laboratorijų ir visuomenės bendradarbiavimo galimybes, siekiant prasmingų sisteminių pokyčių. Renginio metu lektoriai ir renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, buvo ieškoma bendradarbiavimo galimybių, vyko interaktyvios ir tyrimų sesijos bei dirbtuvės.

Paskaita-seminaras „Kaip lengvai ir pelningai investuoti? Naudokitės įrankiais, kurie yra po ranka“

Kviečiame dalyvauti viešoje paskaitoje-seminare „Kaip lengvai ir pelningai investuoti? Naudokitės įrankiais, kurie yra po ranka“, kurį ves Tomas Bielo-Petravičius, Šiaulių banko Finansų konsultantas, darbuotojų vyr. kompetencijų mentorius.

Ateikite ir sužinosite kaip naudotis siūlomomis investicinių fondų ir valstybės paskatų galimybėmis dabar, kad pasiektumėte džiuginančių rezultatų jau netolimoje ateityje.

REGISTRACIJA

PRISIJUNGIMAS

Data, laikas: spalio 29 d. 18 val.
Vieta: nuotoliniu būdu
Trukmė: iki 2 val.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių vizitas Varšuvos gyvybės mokslų universitete

Spalio 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė pagal Erasmus+ mobilumo programą lankėsi Varšuvos gyvybės mokslų universitete (SGGW).

Varšuvos gyvybės mokslų universitetas nuo 2023 m. priklauso Žaliųjų Europos universitetų aljansui (UNIgreen). UNIgreen yra aštuonių Europos universitetų aljansas, ypatingą dėmesį skiriantis tvariam žemės ūkiui, žaliosioms biotechnologijoms ir aplinkos bei gyvosios gamtos mokslams, kurie yra kertinės sritys, siekiant įgyvendinti efektyviai išteklius naudojančią žiedinę, skaitmeninę ir klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m.

SGGW siūlo 40 studijų programų lenkų kalba ir 12 studijų programų anglų kalba. Universiteto Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultete yra vykdomos aplinkos inžinerijos ir statybos inžinerijos studijų programos. Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė Akademiją, skaitė paskaitas, taip pat susitiko su Inžinerinės statybos instituto Geotechnikos katedros vadovu, profesoriumi dr. Wojciech Sas, docentais dr. Justyna Dzięcioł, dr. Andrzej Głuchowski ir aptarė bendrų projektų galimybes bei susipažino su studijų procesu ir tyrimais, vykdomais Statybos inžinerijos institute.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių – išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys – sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga – vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingo renginio nuotraukų galerija

Maloniai kviečiame aplankyti Iškilmingo VDU ŽŪA 100-mečio renginio NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.

Aplinkos ministerijos dovana VDU ŽŪA 100-mečio proga – nauja muziejinė ekspozicija

Spalio 18 d. iškilmingai atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinė ekspozicija. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA muziejus – ne tik erdvė su eksponatais, bet ir mūsų žemės istorijos, vystymosi ir žmonių pasiekimų šventovė, o naujoji ekspozicija atspindi visą žemėtvarkos ir hidrotechnikos istoriją.

VDU ŽŪA muziejaus nauja ekspozicija – nauja pradžia ir virsmas

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi galėdamas visus pasveikti VDU ŽŪA 100-mečio proga. „Tęsiame labai gražią šventę – prieš daugiau nei šimtą metų Kaune įkurta pirmoji lietuviška aukštoji mokykla Lietuvos universitetas, jos sudėtyje buvo ir Žemės ūkio skyrius, po kelerių metų persikėlęs į Dotnuvą, kur buvo įkurta Žemės ūkio akademija. Tęsiame šimtmečio šventę Lietuvos, o dabar Vytauto Didžiojo universitete. Akademija nuėjo tikrai ilgą kelią. Šis muziejus – nauja pradžia. Tai naujas virsmas žemės ūkyje, čia dirbantiems jauniems žmonėms ir studentams bus įdomu pamatyti naują ekspoziciją ir šiuos eksponatus. Dėkoju prisidėjusiems prie šio muziejaus kūrimo. Simboliška, kad nuo to pradedame šio šimtmečio šventę, sakykime, kad tai muziejus ne praeičiai, o ateičiai“, – kalbėjo VDU rektorius prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Kviečia prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė džiaugėsi, kad Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidarymas sutampa su VDU ŽŪA 100-mečio renginiais. „Šis muziejus – ne tik erdvė su eksponatais, bet ir mūsų žemės istorijos, vystymosi ir žmonių pasiekimų šventovė. Jis skirtas pagerbti tiems, kurie dirbo ir dirba, kad mūsų žemė būtų tvarkinga, kad kraštovaizdis būtų tvarus, gražus ir funkcionalus. Tam ir skirta ekspozicija, jos eksponatai, tai visa žemėtvarkos ir hidrotechnikos istorija“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Kalbėdama apie ekspozicijos aktualumą, prof. dr. A. Miceikienė pasakojo, kad žemėtvarka ir hidrotechnika formuoja kaimus, miškus, laukus, kuria vietas, kur mes gyvename. „Šiandien čia susirinkome pagerbti tradicijas, mūsų istoriją ir žmones, kurie savo žiniomis ir pastangomis kuria mūsų gražią Lietuvą. Šis muziejus kviečia prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį. Tai erdvė, kur susitinka istorija ir šiuolaikinės technologijos, senieji žemėtvarkos metodai ir naujausi sprendimai. Manau, kad šis muziejus taps vieta, kur gims naujos idėjos, kurios skatina žemės tausojimą, tvarų vystymąsi ir harmoningą žemės bei gamtos sąveiką“, – įžvalgomis dalijosi VDU ŽŪA kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Muziejuje – anksčiau atliktų svarbių darbų atmintis

Atsiimdamas VDU rektoriaus padėką, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad LR Aplinkos ministerijai buvo didelė garbė VDU ŽŪA muziejui padovanoti šią ekspoziciją apie praeities kūrėjus, praeities įrankius su perspektyva į ateitį, su palydovinėmis technologijomis, su tuo, kas dėstoma, apie ką kalbama per paskaitas. Rektoriaus padėkos taip pat įteiktos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos direktoriui Sauliui Mickui ir absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovui Jonui Varkaliui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos direktorius S. Mickus, atsiimdamas padėką už idėjos palaikymą ir paramą kuriant Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją atkreipė dėmesį, kad prie projekto prisidėjo daug tarnybos žmonių ir už padėką dėkojo visos tarnybos vardu. „Pirmą kartą esu šiose erdvėse, bet čia jaučiu malonų jausmą, kad čia gimsta žemėtvarkos talentai ir jie galės susipažinti su istorija, ji labai svarbi judant į priekį. Džiaugiamės, kad mūsų organizacija prisidėjo prie šios ekspozicijos kūrimo ir tikimės, kad čia studijuojantys būsimi specialistai ateityje kaip kolegos prisijungs prie mūsų organizacijos“, – ateities lūkesčiais dalijosi S. Mickus.

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovui J. Varkaliui skirta rektoriaus padėka už iniciatyvą ir visapusišką pagalbą kuriant naują muziejaus ekspoziciją. Atsiimdamas padėką J. Varkalys atkreipė dėmesį, kad informacinių technologijų amžiuje muziejus ar ekspozicija nebus toks itin šiuolaikiškas, bet Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga ir klubas „ŽŪA alumni“ jau seniai kalbėjo, kad reikia tokios realios, pačiupinėjamos ekspozicijos. Džiaugiuosi sąjungos ir alumniečiu įpareigojimu prisidėti prie šios ekspozicijos kūrimo. Šiandien ekspozicijoje galima matyti istorinius įrankius ir instrumentus, tie dalykai rado savo vietą, kad tai bus atmintis anksčiau atliktų svarbių darbų. Naudodamasis proga noriu padėkoti universiteto Rektoriui ir Kanclerei, kad palaikė šią idėją. Taip pat dėkoju ministrui, kad pavyko sutarti ir su LR Aplinkos ministerijos finansine parama įkurti šią ekspoziciją“, – už idėjos palaikymą ir finansinę pagalbą dėkojo J. Varkalys. Dėkodamas VDU ŽŪA komandai, kūrusiai ekspoziciją, J. Varkalys įteikė LR Seimo padėkas: Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Algiui Kvaraciejui; VDU ŽŪA muziejaus vedėjai doc. dr. Rasai Pranskūnienei ir Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėjai doc. dr. Jolantai Valčiukienei.

VDU ŽŪA kanclerės padėka įteikta LR žemės ūkio ministro patarėjui Sauliui Mocevičiui; Lietuvos žemėtvarkininkų ir hidrotechnikų sąjungai; Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros doc. dr. Virginijai Gurskienei; Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektoriui Giedriui Balevičiui; UAB „Expoera“.

Naujoji ekspozicija sukurta bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais

Atidarant Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją VDU ŽŪA muziejaus vedėja doc. dr. R. Pranskūnienė mintimis grįžo į VDU ŽŪA Akademijos istorijai muziejaus muziejinės ekspozicijos atidarymo dieną. „Pamenu 2015 m. rugsėjo 1-ąją, kai palengva rimstant muziejinės ekspozicijos įrengimo darbų įtampai, atidarymo šurmuliui, likau viena naujumu kvepiančioje erdvėje ir pagavau save žiūrint į grindyse išlietą datą – 1924 m. Žiūrėjau ir bandžiau nuspėti, koks 2024 m. bus muziejus, kur tuo metu būsiu, kaip atrodys Akademijos 100-mečio šventiniai renginiai. Maniau, kad galbūt muziejus atsinaujins ar pasipildys eksponatais, tačiau nesitikėjau, kad praturtėsime dar viena muziejine ekspozicija, kad Akademijos 100-mečio proga atversime Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos duris“, – kalbėjo VDU ŽŪA muziejaus vedėja.

VDU Žemės ūkio akademijos muziejaus vedėja doc. dr. Rasa Pranskūnienė

Kviesdama apsilankyti naujojoje ekspozicijoje doc. dr. R. Pranskūnienė atskleidė, kad ekspozicijoje lankytojus pasitiks viduramžių teismo valdininkas, žemės ribų bylas sprendžiantis teisėjas, vadinamasis Pakamaris arba Pakamorė. Žemėtvarkos pristatymas ekspozicijoje pateikiamas pagal vykdytas žemės reformas bei istorinius laikotarpius, apimantis žemės tvarkymo filosofiją, senuosius matavimo prietaisus, žemės tvarkymą iki 1-ojo Pasaulinio karo, Struvės geodezinį lanką, žemės tvarkymą tarpukario Lietuvoje, žemėtvarką sovietmečiu ir žemės tvarkymą atkūrus Nepriklausomybę. Hidrotechnika pristatoma per vandens transporto, apsaugos nuo potvynių, melioracijos, hidroenergetikos, žuvininkystės, vandentiekos ir vandenvalos temas. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga minima kaip ekspozicijos jungiamoji dalis.

Džiaugdamasi praplėstomis VDU ŽŪA muziejaus erdvėmis, doc. dr. R. Pranskūnienė dėkojo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto kolegoms, susitelkusiems kartu kuriant vientisą ekspoziciją. „Taip pat dėkojame medžiagos apie žemėtvarką rengimo grupės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Audriui Gelžiniui už dar 2016 m. kartu rengtos ekspozicijos idėją – žemėtvarkos darbus apžvelgti pagal vykdytas žemės reformas, dalis pasiūlymų įgyvendinta ir šioje ekspozicijoje. Nuoširdžiai dėkojame UAB „Expoeros“ komandai už vizualinius, techninius sprendimus ir kruopštų jų išpildymą, dizainerei Ingai Dambrauskaitei, kuri kartu pasinėrė į vizualinius ieškojimus, leidosi į nežinomą Žemėtvarkos ir Hidrotechnikos mokslų pažinimo kelionę ir kūrybiškai išpildė vizualinius sprendimus“, – kartu dirbusiems kuriant naująją ekspoziciją dėkojo VDU ŽŪA muziejaus vedėja.

MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS ATIDARYMO NUOTRAUKŲ GALERIJA

100-mečio leidinys: ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA 100 metų – žemės ūkio pažangai

Kviečiame susipažinti su VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio leidiniu!

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA 100 metų – žemės ūkio pažangai

„Su pasididžiavimu ir jauduliu širdyse žengiame į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos naują, antrąjį, gyvavimo šimtmetį. Didžiuojamės, nes esame bendruomenė, kurios pirmtakai klojo nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus, jų svarbiausiu ramsčiu numatydami būsiant pažangų žemės ūkį. 1924-aisiais įsteigta Žemės ūkio akademija tapo šios pažangos židiniu, kūrusiu ir skleidusiu žemės ūkio mokslo žinias Lietuvos kaimui. To meto visuomenės pilietiškumas, darbštumas, pasiaukojimas įkvepia bei žavi ir šiandien. Įkvepia ir vos per du dešimtmečius išvystyto žemės ūkio fenomenas bei sumani strategija, kad mokslas visada turi žengti žingsniu priekyje nei žemės ūkio verslas“, – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

VDU ŽŪA 100-mečio istorinė apybraiža „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ patalpinta VDU Institucinėje talpykloje CRIS.

Leidinį taip pat galima rasti ŽŪA Centrinių rūmų bibliotekoje.