Fakultetų naujienos Archives | Page 36 of 182 | VDU Žemės ūkio akademija

Šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje naujų technologijų gausu kaip kosminiame erdvėlaivyje

Žemės ūkio sektoriui keliami vis aukštesni tvarumo ir tuo pačiu produktyvumo reikalavimai. Regis, sunkiai suderinamas užduotis, tokias kaip užtikrinti tolygų maisto tiekimą augančiai pasaulio gyventojų populiacijai, laikytis Žaliojo kurso krypties, rasti klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimus, prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, žemės ūkio sektoriui įvykdyti padeda šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai juokauja, kad dabar žemės ūkio techniką modernumu kartais galima palyginti su kosminiais erdvėlaiviais.

Žemės ūkio technikoje – naujausios technologijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių keičiančių šiuolaikinių technologijų mastą. „Čia ateina ir robotai, ir dirbtinis intelektas, ir kitos sumaniosios technologijos. Kadangi viskas sparčiai vystosi, reikia ir žmonių šitam sektoriui, kad aptarnautų, prižiūrėtų ir kurtų dar tobulesnes technologijas. Tradicinį žemės ūkį keičia precizinis žemės ūkis, siekiant racionalaus resursų naudojimo, turime viską daryti preciziškai, kaip ir ruošiantis kelionėms į kosmosą – reikia valdyti daug duomenų, juos analizuoti, numatyti galimus iššūkius ir planuoti“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Dekanas šypsodamasis pasakoja, kad ir kosminiuose erdvėlaiviuose, ir žemės ūkio technikoje naudojamos aukšto lygio technologijos. „Kosminiai erdvėlaiviai veikia ekstremaliomis sąlygomis, todėl turi būti labai preciziški ir patikimi. Žemės ūkio technika naudoja GPS technologijas ir automatizaciją preciziniam tikslumui, taip pat turi būti patvari ir patikimai dirbti įvairiomis sąlygomis. Abiem atvejais siekiama kuo didesnio efektyvumo, racionalaus resursų naudojimo, našumo, investuojama į inovacijas ir mokslo tyrimus. Kosminiai erdvėlaiviai turi veikti kuo ilgiau ir kuo efektyviau, pavyzdžiui, atlikdami mokslinius tyrimus arba palydovinę navigaciją. Žemės ūkio technika taip pat turi būti patvari ir patikima, kad nepavestų svarbiausiais momentais. Įdomu, kad dalis žemės ūkyje naudojamų technologijų sukurtos kaip kosmoso technologijos“, – netikėtomis sąsajomis dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika. Jis prognozuoja, kad žemės ūkio technologijų pokyčiai ties dabar pasiektu lygiu nesustos, mokslininkai ir verslas intensyviai dirba, nes į žemės ūkio sektorių nukreipti vis didesni produktyvumo, efektyvumo ir tvarumo lūkesčiai bei reikalavimai.

Prognozuoja tolygų ir ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus svarbos augimą

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad žemės ūkio sektorius yra išskirtinis, paskutinių krizių metu jo reikšmė ne mažėjo, o augo ir vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. „Nepaisant žemės ūkio atsparumo visus kitus sektorius žlugdančiomis sąlygomis, būtina tęsti agrosektoriaus automatizavimą ir robotizavimą, toliau diegti tiksliąsias technologijas. Norėdami išmaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, turime ieškoti, kaip su tais pačiais ribotais resursais užtikrinti tolygiai augantį kokybiško maisto tiekimą. Šiai sričiai reikia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir, susidūrus su naujais iššūkiais, kurti inovatyvius techninius sprendimus“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokslininkas atkreipia dėmesį – kai ši sritis labai greitai keičiasi, diegiamos inovacijos, naudojamos naujos tiksliosios technologijos ir reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, nes mechanikai ne tik aptarnauja techniką, jų reikia ir naujų technologijų pritaikymui konkretaus ūkininko poreikiams, technologijų diegimui.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

Tvarumo link vedantiems sprendimams reikia kvalifikuotų inžinierių

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pastebi, kad žemės ūkio sektorius turi užtikrinti augančios pasaulio populiacijos sotumą, o pasaulinės rinkos ir konkurencijos kontekste be modernios technikos to padaryti neįmanoma. „Paskutinių dvejų metų įvykiai pasaulyje parodė, kad pasaulis lydimas ir maisto produktų stygiaus ir jos paskirstymo / logistikos problemų. Jau akivaizdi pasaulio klimato kaitos problema gali būti stabdoma naudojant mašinas ir darbo metodus minimizuojančius poveikį aplinkai, mažiau naudojančius išteklių, siekiant galimai ekologiškesnio rezultato. Tam reikalingos mašinos, jų kūrimui reikalingi konstruktoriai, gaminti mašinas galintys specialistai“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių ir įsigyjant užsienyje pagamintą žemės ūkio techniką, ne tik patys neuždirbame, bet ir investuojame į užsienio šalių gamybos vystymą ir naujų specialistų ruošimą. „Nors atlyginimai auga, labai trūksta motyvuotų auštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų. Žemės ūkio technikos gamyba per metus auga nuo 15 iki 20 %, bet Lietuvoje importuotos ir eksportuotos žemės ūkio technikos santykis labai nepalankus, nes kelis kartus daugiau įsigyjame nei patys gaminame. Lietuvoje daugiausia gaminama nedidelę pridėtinę vertę atnešančių žemės ūkio technikos – priekabų, žemės dirbimo mašinų. Neturėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir pirkdami techniką iš užsienio šalių, investuojame į kitų šalių gerovę“, – pastebi mokslininkas.

Aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių laukia solidus atlyginimas

Fakulteto dekanas pasakoja, kad VDU ŽŪA studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija išskirtinė kitų inžinierius ruošiančių programų kontekste. „Mūsų studentai paruošiami darbui su žemės ūkio sektoriuje naudojamomis technologijomis, jie gauna ne tik stiprų teorinių žinių pagrindą, bet ir daug bendrauja su praktikais, susitinka su įmonių atstovais, vyksta į vizitus, savo akimis mato, kaip veikia agroverslo įmonės ir po studijų būna realiai pasiruošę darbui žemės ūkio sektoriuje“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

„Matome, kad yra didelis tokių specialistų poreikis, palaikome gerus santykius su socialiniais partneriais, mūsų absolventų būsimais darbdaviais. Iš jų ir absolventų girdime, kad siūlomi tikrai labai geri atlyginimai ir darbo sąlygos, nes esant tokiam aukštos kvalifikacijos inžinierių trūkumui, darbdaviai konkuruoja ir tarpusavyje, stengdamiesi išlaikyti ar pritraukti naują specialistą. Studijuodami jaunuoliai susipažįsta su didžiosiomis žemės ūkio verslo įmonėmis, kur galėtų dirbti ir siekti karjeros. Pastebime, kad didelė dalis studentų įmones pasirenka jau po pirmųjų studijų metų ir sėkmingai derina studijas su profesinės patirties įgyjimu. Ši sritis ne tik gerai apmokama, bet ir reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, todėl ji puikiai tinka žingeidiems ir naujovėmis besidomintiems jaunuoliams“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokosi išnaudoti šiuolaikinės žemės ūkio technikos potencialą

Prof. dr. V. Jankauskas įsitikinęs, kad dabar pasirinkusiems pirmos pakopos studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija atsivers plačios galimybės rinktis ateities karjeros kryptį. „Studijų programa skirta rengti specialistus, savo veikloje gebančius naudoti mechanikos inžinerijos principus, išmanančius žemės ūkio mašinų darbo principus, suprantančius mechanikos dėsnius ir gebančius projektuoti žemės ūkio mašinas, jas pagaminti, taip pat susipažinusius su sumanios žemės ūkio technikos darbo ir valdymo principais. Tam reikia pažinti mechaniką, mašinų teoriją, medžiagas ir jų apdirbimą, mašinų konstrukcijas ir veikimą“, – studijų programą pristato prof. dr. V. Jankauskas. Jis pastebi, kad šiuolaikinės mašinos sudėtingos, jas sudaro daug sistemų, todėl reikia plataus išsilavinimo, kuris apima mechaniką, medžiagų ir jų apdirbimo technologijų mokslą, elektroniką, hidrauliką ir pneumatiką, variklius, žemės ūkio techniką, žemės ūkio mašinų gamybą.

Mokslininkas pastebi, kad studentai gauna stiprius teorinius pagrindus, nes reikia gebėti pilnai išnaudoti didžiulį šiandieninės žemės ūkio technikos potencialą. „Technika nuolat tobulėja ir keičiasi, bet mechanikos principai išlieka tie patys, be pagrindų bus sudėtinga suprasti ir šiuolaikines technologijas. Dabar reikia išnaudoti ne tik didžiulę technikos galią, bet ir visas automatinio valdymo sistemas, įskaitant palydovines. Tam didžiausiose žemės ūkio technikos serviso įmonėse sukurtos inžinierių grupės, vadinamos „tiksliosios žemdirbystės“, „sumanių technologijų / technikos centrais“, kur dirba ir mūsų programos absolventai. Be to, aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingi ir nuotolinei technikos stebėsenai – įžvelgti kintančią mašinų techninę būklę ir organizuoti prevencinėmis intervencijomis vadinamas techninės priežiūros ir remonto operacijas techninei būklei palaikyti. Be to, mašinų mechanizmai dėvisi, jas reikia gebėti sutaisyti, parinkti tinkamiausias darbo sąlygoms tepimo bei konstrukcines medžiagas. Modernių mašinų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų, todėl tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti jų serviso grandyje. Tik žinodamas konstrukcijas, išmanydamas technikos darbo principus, priežiūros bei remonto technologijas, specialistas gali išnaudoti visą technikos potencialą“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Studentus skatina įgyti tarptautinių studijų patirties

Mokslininkas pasakoja, kad studentai skatinami įgyti tarptautinių studijų patirties – sudaromos visos galimybės išvykti į užsienį pagal projektus ar mainų programas. „Studentų tarptautinių mainų programa Erasmus+ atvira ir mūsų programos studentams – jų laukia daugiau nei 50 Europos Sąjungos šalių universitetų, su kuriais sudarytos studentų mainų sutartys. Studijų programos dėstytojai studentams rekomenduoja universitetus, su kuriais sieja daugiametis mokslinis bendradarbiavimas – Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje (Čekija), Alanijos Alaadin Keykubat universitetą (Turkija), Palermo universitetą (Italija), Gento universitetą (Belgija)“, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad po pusmečio grįžę studentai džiaugiasi kokybiškomis studijomis ir labiau pasitiki savo užsienio kalbų žiniomis.

Kita galimybė įgyti tarptautinių studijų patirties – profesinės veiklos praktikos užsienio įmonėse. „Viena pirmųjų iš jų vyko dar 1996 ir 1997 m. Varšuvoje traktorių gamybos kompanijos įmonėse URSUS. Nors šios gamyklos šiandien nebėra, bet pradėtos tradicijos išliko. Visada pritariame studentų iniciatyvoms atlikti praktikas Skandinavijos ar kitų šalių įmonėse“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

VDU ŽŪA prof. dr. Vytenis Jankauskas

Dalijimasis praktine patirtimi, vizitai įmonėse ir profesinės veiklos praktika – svarbi studijų dalis

Dėstytojas džiaugiasi, kad studentai labai atvirai reiškia savo nuomonę, todėl užsimezga bendravimas ir vyksta diskusijos. „Vertiname studentų žingeidumą ir norą diskutuoti. Tai galimybė tobulėti, keistis naujausiomis žiniomis, nes studijų programos dėstytojai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis. Dalis studijų programos dėstytojų turi dalinį užimtumą studijose ir dirba verslo įmonėse. Taip dalis naujienų / inovacijų tiesiogiai patenka į studijų programą. Šiandien bendravimas neįmanomas be atvirumo – tik taip jaunimą galima įtraukti bendrauti ir domėtis, motyvuoti nuosekliam darbui“, – apie atvirumą diskusijai ir dalijimąsi naujausiomis žiniomis pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Mokslininkas teigia, kad jau pirmų kursų studentus per vizitus įmonėse ar susitikimus su atstovais, susipažinti su žemės ūkio sektoriaus specifika kviečia visos didžiausios žemės ūkio techninio serviso įmonės.

Pašnekovas pastebi, kad praktinė patirtis – vienas esminių dalykų bet kokių studijų procese. „Universitetinėse studijose praktikoms skiriama santykinai nedidelė studijų laiko dalis. Tačiau jau pirmajame kurse studijų dalyko „Įvadas į specialybę“ apimtyje aplankomos savo veiklos profiliu besiskiriančios įmonės. Praktiškai visi iniciatyvūs studentai trečiame kurse turi darbo vietas ir dalinį užimtumą įmonėse. Išimtį sudaro tie atvejai, kai studentai dirba savo ar tėvų ūkiuose“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Jankauskas.

Specialistų poreikis nuolat auga

Prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad labai nežymiai augantis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir inžinerinės krypties studijomis lemia nepakankamą šios krypties specialistų ruošimą.

„Specialistai reikalingi, jų reikia jau ne vienetais, o dešimtimis. Tuo tarpu moksleiviai vis dar domisi populiariomis, bet dažnai ne tokiomis perspektyviomis specialybėmis“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į moksleivių sudominimą inžinerijos krypties mokslais investuoja verslo įmonės – UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio iniciatyva inicijuotos į regiono moksleivius orientuotos programos „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės inžinerinės klasės veikla atkreipia moksleivių dėmesį ir padeda jiems geriau pasiruošti studijoms.

Ateityje prognozuoja dar didesnį kvalifikuotų inžinierių trūkumą

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo žemės ūkio technika bus išmanesnė ir reikės vis daugiau gebančių ją aptarnauti inžinierių. „Poreikis šiandien yra turbūt dešimt kartų didesnis nei visoje Lietuvoje studijas baigiančių inžinierių. Ankstesnės kartos specialistams kartais trūksta gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ir dalis jų jau išeina į pensiją. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, jaučiamas jau net ne trūkumas, o vakuumas, ateityje situacija bus dar sudėtingesnė darbuotojų ieškantiems verslams ir palankesnė studijas baigiantiems kvalifikuotiems specialistams“, – kalba įmonės vadovas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, todėl Akademijos absolventams dabartinė situacija itin palanki. „Kitose aukštosiose mokyklose paruošti inžinieriai, norintys dirbti agrosektoriuje, turi persikvalifikuoti, nes jų žinios labiau orientuotos į gamybos pramonės įrenginių ar transporto aptarnavimą. Tuo tarpu baigę VDU ŽŪA be papildomo pasiruošimo gali dirbti ir yra labai laukiami darbdavių“, – pastebi UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius I. Tarvydis.

Svarbiausi įrankiai – planšetė ir nešiojamasis kompiuteris

Įmonės vadovas pasakoja, kad aštrėjanti darbuotojų trūkumo problema, nors palanki būsimiems absolventams, bet verslui ateityje gali kelti rimtų iššūkių. „Į problemą pažiūrėjome kompleksiškai – norint paruošti daugiau specialistų, reikia, kad būtų daugiau susidomėjusių šia dabar itin perspektyvia studijų kryptimi, todėl prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti su moksleiviais. Kviečiame moksleivius iš regionų į projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentines inžinerijos klases, kad rinktųsi šią studijų kryptį, o vėliau grįžtų į regionus dirbti“, – pasakoja I. Tarvydis.

„Turime įkūrę inžinerinę klasę, iš pradžių ji buvo tik Rokiškyje, dabar projekte dalyvauja vienuolika rajonų. Jaunimui norime parodyti, kad žemės ūkis yra perspektyvus, kad inžinieriaus darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas – dirbama su šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindiniais įrankiais tampa planšetė, nešiojamasis kompiuteris, praverčia ir programavimo žinios, ir užsienio kalbų mokėjimas. Žemės ūkio technika tampa vis „gudresnė“, užduotys automatizuotos, kuriama pilnai autonomiškai, be žmogaus galinti dirbti technika. Tai rodo, kad ateityje dar labiau išaugs aukštos kvalifikacijos inžinerinio personalo poreikis, nes šią techniką reikės prižiūrėti, nuotoliu valdyti ir diagnozuoti gedimus, atvykus į vietą spręsti kylančius iššūkius“, – apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų darbą kalba įmonės atstovas.

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis

Nuo žingeidžių ir ambicingų mechanikų iki įmonių vadovų

Kalbėdamas apie žemės ūkio sektorių keičiančias inovacijas, prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad net ir baigę studijas šios srities specialistai dirbdami nuolat kelia kvalifikaciją, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir investuoja į savo darbuotojų žinias. „Nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas reikalauja ir nuolatinio specialistų kvalifikacijos kėlimo, norint pasiekti efektyvų technikos išnaudojimą. Technika brangsta, todėl jos galimybės privalo kompensuoti brangimą. Jeigu prieš dešimt metų su palydovine navigacija buvo komplektuojami tik keli procentai žemdirbių užsakomų javų nuėmimo kombainų, tai šiandien situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Be šiuolaikiškų valdymo sistemų technika tapo mažiau patraukli“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Jis pastebi, kad studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija absolventai džiaugiasi kūrybišku ir dinamišku darbu, jie nuolatinių naujovių bei pokyčių sūkuryje. Be to, VDU ŽŪA studijos su didele pasirinkimų galimybe – VDU Artes liberales principais susiformuojamas patrauklus studijų dalykų paketas.

Pasakodamas apie studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija suteikiamas karjeros galimybes, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos agroverslo įmonių įkūrėjų, direktorių, generalinių direktorių, padalinių, servisų vadovai yra baigę studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija. „Nebūtina visiems galvoti apie vadovų darbą, čia reikia ir stiprių vadybinių kompetencijų, bet faktas, kad mūsų absolventai tampa didelių įmonių vadovais, daug pasako apie jų įgytą tvirtą teorinių žinių pagrindą, pasitikėjimą savo žiniomis bei gebėjimais ir platų įgytą išsilavinimą“, – kalba dekanas doc. dr. R. Domeika.

Per 1600 šalies moksleivių sutelkęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ pasiekė finišą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Ggeužės 29 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Profesinio tobulėjimo galimybės VDU darbuotojams birželio mėnesį

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras kviečia darbuotojus dalyvauti birželio mėnesio profesinio tobulėjimo veiklose: „Pirmoji pagalba“, „Autentiškas vertinimas: alternatyvūs vertinimo metodai ir jų privalumai“, „Praktinės medijų raštingumo dirbtuvės“ bei mokymuose anglų kalba – „Promoting inclusion in the organisation: the role of language and communication“.

Norinčius dalyvauti, maloniai prašome į visus norimus mokymus registruotis. Į nuotolinius mokymus nuorodos bus atsiųstos likus 2 dienoms iki mokymų.

Rekomenduojamos mokymosi platformos

PKVC mokymų organizatorė Gabrielė Viduolytė rekomenduoja TOP4 dirbtiniu intelektu grįstas, vizualinės komunikacijos ir svetainių kūrimo programas. Plačiau.

SMF siūlo savarankiškai mokytis nuotolinėje nemokamoje mokymų programoje „Darbo ir šeimos derinimas“ organizacijų darbuotojams (trukmė 90 min.). Registracija el. paštu tadas.vadvilavicius[eta]vdu.lt.

Kviečiame mokytis nacionalinėje suaugusiųjų švietimo platformoje kursuok.lt ir gauti 500 eurų finansavimą. (VDU darbuotojai negali dalyvauti VDU siūlomose mokymų programose.) Plačiau.

Kviečiame savarankiškai mokytis „Courseros“ platformoje – joje rasite daugiau nei 5400 nuotolinių kursų, nuo projektų valdymo iki programavimo ir užsienio kalbų. Plačiau.

VDU bendruomenės naujienos

Apie mokymosi visą gyvenimą galimybes ir naudą kalbamės su VDU Studijų prorektore dr. Simona Pilkiene ir VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadove dr. Aiste Ragauskaite. Plačiau.

Gegužės 9 d. vyko renginys „Verslo pusryčiai’24“, kuriame mokslo ir verslo atstovai diskutavo apie darbuotojų profesinį augimą. Plačiau.

Profesinio tobulėjimo finansavimo galimybės

Profesinio tobulėjimo fondas. Galimybė VDU darbuotojams gauti finansavimą profesinio tobulėjimo mokymams Lietuvoje ir užsienyje. Paraiškos priimamos iki birželio 5 d. Plačiau.

VDU akademiniai ir neakademiniai darbuotojai kviečiami pasinaudoti „Erasmus+“ mokymosi vizitų programa, dalyvaujant užsienyje organizuojamuose mokymosi renginiuose (išskyrus konferencijas) ar tam tikrą laikotarpį atliekant darbo praktiką. Plačiau.

Idėjos

Kviečiame VDU bendruomenę aktyviai dalintis sukaupta patirtimi, žiniomis bei naudinga informacija su kolegomis ir tapti Profesinių kompetencijų vystymo centro lektoriais ir siūlyti mokymosi visą gyvenimą programas. Jūsų idėjų laukiame el. paštu mokymosi.akademija[eta]vdu.lt.

Kviečiame siūlyti naujas temas 2024 m. profesinio tobulėjimo veikloms, užpildžius pateiktą formą.

T4EU vasaros mokykla magistrantams ir doktorantams

Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ partneris Portugalijos katalikiškasis universitetas kviečia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantus ir doktorantus dalyvauti vasaros mokykloje, kuri vyks birželio 24-29 d. Lisabonoje (Portugalija). Vasaros mokyklos tema – „Kultūra karo lauke“.

Daugiau informacijos

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. birželio 5 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Moksleiviams – įkvėpimų ir žinių kupina „VDU Vasaros mokykla 2024“. ŽŪA kursas „Agro(r)evoliucija. Aš ateities lyderis“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau 12 kartą kviečia moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką „VDU Vasaros mokykloje“. 2024 metais „VDU Vasaros mokykla“ moksleiviams vyks birželio 17–21 dienomis, Kaune. VDU Žemės ūkio akademija kviečia moksleiviu į kursą „Agro(r)evoliucija. Aš ateities lyderis“.

„VDU Vasaros mokykla“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10–12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką, susirasti naujų draugų bei susipažinti su universiteto dėstytojais. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas jiems labiausiai patinka, ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas.

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU Vasaros mokykla 2024“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.

Pirmoji „VDU Vasaros mokyklos“ diena (birželio 17 d.) bus skirta susipažinimui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Birželio 18–20 d. vyks įvairūs užsiėmimai, kurių metu kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus (politikos mokslų, karjeros, teisės, istorijos, gamtos, sporto, informatikos, menų, pedagogikos, skirtingų kalbų ir kultūrų paskaitas). Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, laboratorijose. Birželio 21-ąją, paskutinę „VDU Vasaros mokyklos“ dieną, vyks orientacinės varžybos, po kurių lauks prizai ir diplomų įteikimas vasaros mokyklos dalyviams.

Kiekvieną dieną, nuo 17 val. visų moksleivių lauks pramoginė kultūrinė patirtis, kurios metu bus galima dar geriau pažinti vienas kitą, universitetą ir Kauno miestą. Visos vasaros mokyklos metu moksleiviai turės savo mentorius, kurie ne tik prižiūrės, kad viskas vyktų sklandžiai, bet ir padės susigaudyti Kauno mieste, rekomenduos studentiškiausias vietas pavalgyti ir patars, ką būtinai turite nuveikti.

Registracija vyksta iki birželio 13 dienos. Kaina – 50 Eur. „VDU Vasaros mokykla 2024“ metu, tris dienas iš penkių, vyksta du kursai per dieną. Rytiniai kursai vyks nuo 9 iki 12 val. Popietiniai – nuo 13:30 iki 16 val. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus suteikiama galimybė apsigyventi VDU bendrabutyje, tačiau vietų skaičius ribotas.

REGISTRACIJA

Yra galimybė išrašyti pažymą mokyklai apie moksleivio dalyvavimą VDU vasaros mokykloje.

RYTAS

POPIETĖ

  • VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyrius
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, 44248, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojos lankėsi Varmijos ir Mozūrijos universitete Lenkijoje

2024 m. Gegužės 13-18 d. docentės dr. Anastasija Novikova ir dr. Erika Besusparienė turėjo unikalią galimybę lankytis Varmijos ir Mozūrijos universitete, įgyvendindamos Erasmus+ dėstymo vizitą. Šio vizito metu dėstytojos turėjo galimybę pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su universiteto studentais ir akademiniu personalu. 

Doc. dr. Anastasija Novikova skaitė paskaitas apie bioekonomikos pagrindus ir privalumus visuomenei, sutelkusi dėmesį į aplinkos problemas. Su studentais ji pirmiausiai apžvelgė aplinkosaugos veiksmų programų istoriją nuo jų pradžios iki Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo, aptardama pagrindinius tikslus. Taip pat studentams paaiškino Bioekonomikos strategiją, atskleisdama bioekonomikos plėtros svarbą, pagrindines bioekonomikos sąvokas iš skirtingų perspektyvų, aptarė pagrindinius bioekonomikos principus. Galiausiai studentai aktyviai dalyvavo interaktyviame žinių įvertinimo žaidime apie bioekonomiką ir aplinkos problemas, kurį studentai sėkmingai įvykdė. 

Doc. dr. Erika Besusparienė skaitė paskaitas apie Žaliąją apskaitą. Ji sutelkė dėmesį į Žaliosios apskaitos sąvoką ir jos integravimą į tradicinius finansinius ir vadovavimo apskaitos sistemas. Dr. E. Besusparienė pabrėžė problemą, kad aplinkosaugos išlaidos ir investicijos dažnai yra slepiamos bendrojoje išlaidų struktūroje, ir pabrėžė poreikį įmonėms atskirti šias aplinkosaugos išlaidas, siekiant tikslesnio ataskaitų pateikimo suinteresuotiesiems. Paskaitų metu dr. E. Besusparienė įtraukė studentus į diskusiją apie vidaus ir išorines aplinkosaugos išlaidas, naudodama praktinius pavyzdžius. Studentai naudodami interaktyvius įrankius pasidalijo įvairiais aplinkosaugos išlaidų pavyzdžiais, teikė pastebėjimus. 

Dėstytojos taip pat turėjo puikią galimybę susipažinti su universiteto miesteliu ir dalyvauti tuo metu vykusioje verslo mugėje, skirtai studentams susipažinti su verslo įmonėmis. 

Dėstytojos taip pat turėjo diskusijas su Ekonomikos mokslų fakulteto Ekonominės politikos departamento vadove ir dekane, kurių metu buvo aptariamos bendradarbiavimo galimybės vykdant Lietuvos ir Lenkijos projektus. Šis vizitas suteikė galimybę ne tik dalintis žiniomis su universiteto bendruomene, bet ir ugdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę šioje svarbioje srityje. 

VDU Vadovų Magistrantūros „Muitinės Procesų Valdymas“ atstovai dalyvavo 10-ojoje Muitinės Praktikų Asociacijos Konferencijoje

2024 m. gegužės 23 d. Vilniuje vyko jubiliejinė, 10-oji Muitinės Praktikų Asociacijos konferencija, kurioje susirinko verslo, mokslo, muitinės ir kitų institucijų atstovai. Šių metų konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas muitinės reformai ir jos įtakai muitinės sistemų pokyčiams bei skaitmenizacijai.

Konferencijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studijų programos komiteto pirmininkė dr. Erika Besusparienė ir dėstytoja Kristina Gesevičienė. Joms kompaniją palaikė ir programos studentai, atstovaujantys įvairias verslo įmones. Konferenciją kartu su komanda organizavo Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė, kuri daug prisideda ir yra vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studijų programos komiteto narė.

VDU vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studentė Gertrūda Bakšienė, kuri yra Muitinės tarpininkų grupės koordinatorė bei UPS įgaliotasis atstovas Lietuvoje UAB „Skubios siuntos“, pasidalino savo įžvalgomis apie verslo iššūkius, susijusius su naujų muitinės sistemų diegimu. Ji pabrėžė, kad, nors skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai kelia daug iššūkių, jie taip pat suteikia naujų galimybių efektyvesniam ir spartesniam muitinės procesų valdymui, ypač dirbant komandoje kartu su muitine.

Konferencijoje buvo aptarti esminiai muitinės reformos aspektai, įskaitant technologinių naujovių įtaką muitinės procedūroms, verslo subjektų pasiruošimą šiems pokyčiams ir tarpininkų vaidmenį skaitmenizacijos procese. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti pranešimus, dalyvauti diskusijose ir keistis patirtimi bei gerosiomis praktikomis. Renginys aiškiai atskleidė būsimus nuolatinius pokyčius ir žinių trūkumą šioje muitinės reformos virsme, pabrėžiant kvalifikacijos kėlimo poreikį.

Muitinės praktikų asociacijos konferencija, vykstanti jau dešimtą kartą, tampa vis svarbesniu renginiu, kuriame nagrinėjami aktualiausi muitinės veiklos ir verslo bendradarbiavimo klausimai. Šių metų renginys dar kartą patvirtino, kad sėkmingam muitinės procesų valdymui būtinas nuolatinis dialogas tarp verslo, mokslo ir institucijų atstovų. Norint užtikrinti sklandžią adaptaciją prie naujų sistemų ir pokyčių, būtina investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą, ką sėkmingai siūlo VDU vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ programa. Laukiame besidominčių ir pasirengusių prisijungti prie mūsų augančios bendruomenės.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.