Verslumo ugdymo studentai „Investuotojų dienoje“ pristatė verslo idėjas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete įvyko studijų dalyko Verslumo ugdymas „Investuotojų diena“. Renginyje keturios studijų programų Apskaita ir finansai bei Logistika ir prekyba studentų suburtos komandos pristatė savo verslo idėjas potencialiems investuotojams. Jais tapo VšĮ „Vilties žiedas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja A. Valiulienė, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė D. Montvydaitė ir UAB „Tokka Food” inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas.

Pagal renginio koncepciją, kiekvienas investuotojas turėjo po 10 000 virtualių eurų, kuriuos galėtų investuoti į studentų sugeneruotas verslo idėjas. Studentų užduotis buvo įtikinti investuotojus skirti lėšas būtent jų verslo idėjai. Studentų komandos pristatė verslo idėjas, rinkos poreikio tyrimus, verslo modelius ir prototipus. Bandant įtikinti investuotojus verslo perspektyvumu buvo atskleistos verslo idėjų stiprybės, detalizuoti rinkodaros aspektai, aptarti finansai. Logistikos ir prekybos trečiakursiai studentai pristatė internetinę svetainę „Autojungtis”, sujungiančią automobilio remonto paslaugų teikėjus ir vartotojus. Svetainė suteiktų galimybę patogiai pasirinkti ir rezervuoti automobilių serviso paslaugas. Antroji Logistikos ir prekybos studentų komanda sukūrė mobiliąją programėlę „ExplorerLT“, skirtą nežinantiems ką veikti tam tikrame mieste Lietuvoje. Programėlės vizijoje numatoma sudaryti bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo įmonėmis, kurios skelbtų informaciją apie jų įmonėse vykstančius renginius. Taip pat platforma suteiktų galimybę rezervuoti staliukus viešojo maitinimo įstaigose ar pramogų laiką, tokias paslaugas teikiančiose įmonėse, bei būtų galimybė įsigyti bilietus į mokamus renginius. Apskaitos ir finansų 4 kurso studentai pristatė mobilaus gyvūnų grožio salono „Plikis“ verslo idėją. Tai būtų mobilus gyvūnų grožio salonas, įkurtas furgone, pagal poreikį galintis atvykti į augintinio šeimininko namus ir suteikti gyvūnams reikiamas maudymo, šukavimo bei kitas paslaugas. Antroji Apskaitos ir finansų studijų programos studentų komanda pristatė lavinamųjų knygučių „Lavitera“ verslo idėją. Tai daugkartinės mokomosios įgarsintos knygelės, skirtos įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių vaikams. Ši komanda sukūrė lavinamosios knygutės prototipą, tad investuotojai turėjo galimybę pamatyti ir išbandyti kuriamą produktą.

Išklausę visus keturis verslo idėjų prisistatymus, pasidalinę patarimais apie galimą tolesnį idėjų vystymą, investuotojai svarstė kaip paskirstyti kiekvieno turimus 10 000 virtualių eurų. Priimtu sprendimu daugiausiai investuotojų dėmesio sulaukė autoserviso paslaugų platformos „Autojungtis” idėja (10500 virtualių eurų). Investuotojai taip pat investavo į mobilųjį gyvūnų grožio saloną „Plikis“ (9500 virtualių eurų), lavinamųjų knygučių verslo „Lavitera“ idėjai atiteko (6500 virtualių eurų) ir veiklos ieškantiems skirtą mobiliąją programėlę „ExplorerLT“ (3500 virtualių eurų). Paskelbę paskirstytas investuojamas sumas, investuotojai ir studijų dalyko dėstytojos doc. dr. Jurgita Zaleckienė ir doc. dr. Jūratė Savickienė pasidžiaugė visomis studentų išplėtotomis verslo idėjomis.

Džiugu, kad studentai klausydami Verslumo ugdymo kursą kasmet sugeba atrasti naujų sprendimų, sugeneruoja originalias idėjas ir puikiai išplėtoja verslų koncepcijas. Linkime nesustoti ugdyti įgytas verslumo kompetencijas, neprarasti verslo valdymo įgūdžių ir įgytą patirtį pritaikyti kuriant bei vystant nuosavus verslus.

VDU ŽŪA akademiniame miestelyje vykusiame Studijų festivalyje – rekordinis moksleivių skaičius

Gegužės 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvietė šalies moksleivius į jau tradicija tapusį VDU Studijų festivalį. Renginio metu moksleiviai ne tik turėjo galimybę susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką ir pramogauti.

Festivalį aplankė ir daugiau nei 500 moksleivių, dalyvaujančių VDU Žemės ūkio akademijos edukaciniame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“. Eksperimentinių ir II lygio klasių moksleiviai lankėsi ne tik Studijų festivalyje, bet ir dalyvavo baigiamajame projekto renginyje.

VDU Valdo Adamkaus sporto centras vienai dienai tapo erdve, kurioje moksleiviai galėjo per labai trumpą laiką susipažinti su visu universitetu: nuo dominančių studijų programų, universitete veikiančių organizacijų, galimybės pabendrauti su dėstytojais ir studentais iki dalyvavimo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, inovacijų pristatymuose ar pramogauti žaidžiant žaidimus. Moksleivius atlydėję mokytojai taip pat nenuobodžiavo – turėjo galimybę pasiklausyti VDU dėstytojų vedamų seminarų ir praplėsti savo žinias, pasikonsultuoti.

Viena iš renginio organizatorių, VDU Priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė džiaugiasi, jog šiemet jau trečiąkart organizuotas festivalis sulaukė virš 1000 dalyvių, kurių kiekvienas galėjo atrasti širdžiai mielą užsiėmimą bei išbandyti daug naujų veiklų.

„Smagu, jog nepaisant prasto oro, festivalyje šiemet dalyvavo gerokai daugiau moksleivių nei pernai. Visi jie ne tik itin aktyviai dalyvavo VDU siūlytose veiklose, atlikinėjo įvairias užduotis, bet ir domėjosi artes liberales studijomis, studijų programomis, gretutinių studijų galimybėmis, bendravo su fakultetų dėstytojais ir studentais“, – pasakojo universiteto atstovė.

VDU AJMD „Modusas“ nariai moksleivius įtraukė į įvairius eksperimentus, kurių drąsiausieji nepabijojo rankose laikyti liepsną ar didįjį Madagaskaro tarakoną. Teisės fakulteto organizacija „Elsa“ pasiūlė sudalyvauti inscenizuotos žmogžudystės tyrime, paremtu populiarių kriminalinių serialų motyvais, kuriame moksleiviai turėjo įsijausti į tyrėjų vaidmenis. Tuo metu besidomintys pedagogikos studijomis turėjo išnarplioti galvosūkiais ir robotikos elementais paremtas pabėgimo kambario užduotis.

„Moksleiviai buvo kviečiami ir į Užsienio kalbų kavinę, judesio laboratoriją, tvarios mados eksperimentus, autokrautuvo vairavimo simuliaciją ir į daugybę kitų veiklų. Džiugu, kad dauguma drąsiai įsitraukė į renginio metu siūlytus užsiėmimus ir bendravo vieni su kitais. Beje, dalis moksleivių VDU Studijų festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą ir prižadėjo čia vėl sugrįžti kitais metais“, – įspūdžiais dalijosi viena renginio organizatorių L. Petrauskaitė.

Festivalio metu vyko ir taikliausio metiko konkursas, kurio metu buvo galima laimėti neeilinį prizą – krepšinio kamuolį su „Žalgirio“ krepšininkų parašais. Šis prizas atiteko Jonui Jankauskui iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos.

VDU Studijų festivalyje veiklų netrūko ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams, kurie turėjo galimybę sudalyvauti ne tik universiteto dėstytojų vedamuose seminaruose, bet ir apsilankyti naujai įkurtame VDU STEAM didaktikos centre, kur jų laukė kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis per kūrybą“.

„Nuoširdžiai manau, jog geriausia pažintis su būsimomis studijomis yra per patirtį. Būtent tokią galimybę suteikia VDU Studijų festivalis – ne tik pamatyti, kaip atrodo universiteto gyvenimas, bet ir patiems jį išbandyti bei sukurti kažką unikalaus ir savo“, – tikina VDU Studijų Priėmimo skyriaus vadovė L. Petrauskaitė.

Renginio metu vyko ir VDU mokyklų tinklo narių, šiuo metu vienijančių daugiau nei 10 šalies mokyklų, partnerių susitikimas. Renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno „Santaros“, VDU „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Prezidento Valdo Adamkaus, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis, Ariogalos gimnazijos, VDU „Atžalyno“ progimnazijos, VDU klasikinio ugdymo mokyklos bei VDU Sokrato licėjaus.

VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais stumbrų apsauga buvo įrašyta į statutą. Tai – istorinis paveldas, turime rūpintis jų išlikimu, didinti įvairovę, kovoti su jų ligomis. Visam tam ir reikalingas stumbrų genomo nuskaitymas, kurį šiuo metu vykdome. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai sekvenuojamas šių gyvūnų genomas, tad tikimės didelio proveržio. Be to, verta pasidomėti, kiek šiandieniniai stumbrai yra artimi prieš 500 metų čia bėgiojusiems taurams – Kauno miesto simboliui“, – pristatydamas novatorišką projektą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas.

Pasak mokslininko, į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai yra viena pagrindinių saugomų gyvūnų rūšių Europoje, o mūsų šalis yra antroji žemyne pagal laisvėje esančių stumbrų skaičių: šiuo metu Lietuvoje jų yra apie tris šimtus. Praėjusiame amžiuje stumbrai buvo išnykę visoje Europoje – jie buvo išmedžioti, tačiau rūšį pavyko atstatyti iš išlikusiųjų zoologijos soduose.

„Pirminė DNR analizė rodo, kad Lietuvos stumbrai labai skiriasi nuo Lenkijos ar visos Europos. Lenkai stumbrus dažniau gabendavo ir į kitas šalis – Vokietiją, Rumuniją. O Lietuva buvo uždara, tad susidarė savas genotipas, kurio dar nežinome – reikia nuskaityti. Šiuo metu yra nuskaityta tik kita artima rūšis: bizonai Amerikoje“, – pasakoja VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius, Europos stumbrų asociacijos narys, prof. A. Paulauskas.

VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas

Genomo skaitymas – labai aktualus XXI amžiuje

Ankstesnių VDU tyrimų duomenimis, Lietuvoje aptinkami dviejų genetinių linijų stumbrai: Lygumų ir Lygumų-Kaukazo, kuriems reikalinga skirtinga priežiūra. Profesoriaus teigimu, siekiant teisingai suvaldyti lietuviškų stumbrų priežiūrą, šias linijas reikėtų atskirti: vengti kryžminimo, kuris šiuo atveju mažina įvairovę, sukelia ligas ir prisideda prie rūšies nykimo. Remiantis Europos stumbrų kilmės knyga, rekomenduojama Lietuvoje palikti tik Lygumų linijos stumbrus, o Lygumų-Kaukazo – pervežti į kalnų regionus arba išimti iš laisvėje gyvenančių stumbrų gretų. Taip bus atstatyta stumbrų sudėtis, buvusi senovėje.

Naujajame VDU projekte naudojama inovatyvi, naujausia įranga ir technologijos. Genomo nuskaitymas arba sekvenavimas leidžia nuskaityti unikalią konkrečios gyvūno arba augalo rūšies ar individo genetinę sudėtį: DNR esančią informaciją, nulemiančią organizmo charakteristikas. Nuskaitymas gali padėti anksti nustatyti ligas, išvesti atsparesnes gyvūnų rūšis, prisidėti prie nykstančių rūšių gelbėjimo, pagerinti maisto gamybą žemės ūkyje, suprasti gyvūnų evoliuciją.

„Atsirado naujos įrangos, kuri leidžia iškart nuskaityti žmogaus individualų genomą: to dėka, galima taikyti personalizuotą gydymą. Apskritai, genomų nuskaitymas išlieka labai aktualus XXI amžiuje, jis pakeitė visą genetiką ir yra labai naudingas praktiniais tikslais. Tačiau šiandien daugiau dėmesio skiriama žmogaus genomui, gyvūnams – mažiau, dar daug kas yra neištirta“, – projekto aktualumą pabrėžia profesorius.

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša

Stumbrai migruoja link Kauno

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša pasakoja, kad vienas svarbiausių tikslų – iš perkeliamų stumbrų suformuoti naują bandą, tai yra pripratinti žvėris, atvežtus iš skirtingų regionų, vieną prie kito ir tik tada išleisti į laisvę naujoje vietoje. Šiuo metu stumbrai yra perkeliami iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, viliantis, kad taip pavyks prisidėti prie stumbrų genetinio fondo gerinimo.

„Stumbrų gaudymas vyksta dviem būdais – pasitelkiant stacionarią, konkrečioje vietoje įrengtą ir nepajudinamą gaudyklę arba mobilias, perkeliamas gaudykles. Stengiantis sumažinti žvėrims stresą, pagavimo momentu jie yra užmigdomi, o pabudę jau su antkakliu patys gali išeiti, taip net nematydami žmogaus“, – pasakoja dr. A. Kibiša.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad formuojant bandą šiuo metu reikalingos patelės, todėl, jei pagaunami patinai, jiems uždedami antkakliai su sekimo įranga. Paleidus tokius gyvūnus atgal į laisvę, sekama jų migracija. Tokie laisvai klajojančių stumbrų tyrimai vykdomi jau keletą metų. Tuo tarpu patelės yra pervežamos į Dzūkiją, o ten laikinai laikomos voljere su kitos genetinės linijos patinais, kol susiformuoja banda: tai užtrunka iki vienerių metų. Susiformavus bandai, ji yra paleidžiama į laisvę.

„Istorinis momentas – antkaklių dėka, matome, kad daugelį metų arčiau Panevėžio gyvenę stumbrai dabar migruoja link Kauno. Šiuo metu jie yra prie Didžiųjų Lapių. Ta pati banda kurį laiką gyveno prie „Lifosos“ fosfogipso kalnų, o praėjusių metų vasarį sėkmingai perėjo per „Via Baltica“ ir atsidūrė Vandžiogalos apylinkėse. Prieš savaitę ji pajudėjo link Lapių, taigi, daro ratą – plečia savo teritoriją. Tai, kad stumbrai juda, o ne lieka koncentruotai vienoje vietoje, reiškia ir mažesnius nuostolius ūkininkų laukuose“, – pastebi dr. A. Kibiša.

Per pastarąjį nepilną dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius išaugo beveik tris kartus. 2014-aisiais jų buvo 101, o 2022 metų pabaigoje – jau 280. Daugiausia iš jų, 204, yra Kėdainių rajone.

VDU doktorantas Ignas Galminas

Tyrimai atvers proveržį genomikos srityje

Stumbrų genomo nuskaitymo projektą vykdo VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su genetikos ir biotechnologijų įmone „Genomika“, kurią įkūrė VDU absolventai ir studentai. Pasak vieno iš jos įkūrėjų, VDU doktoranto Igno Galmino, viena svarbiausių įmonės misijų – į Lietuvą atvežti pasaulines naujoves bei kartu su tarptautinėmis grupėmis prioritetines inovacijas kurti Lietuvoje. Viena iš įmonės prioritetinių mokslinių sričių yra duomenų saugojimo DNR molekulėje technologija. Už novatoriškus pasiekimus dirbant su šia technologija įmonė jau gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei buvo atrinkta Europos inovacijų tarybos vystyti savo tyrimus šioje srityje.

I. Galminas paaiškina, kad mintis nuskaityti stumbro genomą kilo pamačius šio gyvūno iliustraciją knygoje apie prof. Tadą Ivanauską – gamtininką, rašytoją, biologijos mokslų daktarą, kuris taip pat buvo vienas iš Aukštųjų kursų įkūrėjų. Aukštųjų kursų pagrindu vėliau buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Lietuvos universitete T. Ivanauskas buvo Artes liberales idėjų pradininkas, taip pat – įvairių genetikos, ekologijos, gamtos apsaugos disciplinų dėstymo, naujų mokslo krypčių tyrimų Lietuvoje iniciatorius.

„Pagalvojome, kad būtų įdomu nuskaityti ir stumbro genomą inovatyviais, naujausiais pasaulyje metodais. Kilus šiai idėjai, viskas pajudėjo labai greitai – VDU mokslininkų dėka buvo suburta didelė mūsų ir VDU specialistų komanda. Šia mintimi pasidalinus su inovatyvių DNR nuskaitymo technologijų kūrėjais, ji jiems taip pat labai patiko. Jie savo ruožtu atsiunčia į Lietuvą naujausią savo labai našų sekvenavimui skirtą aparatą. Neabejojame, kad šis projektas atvers duris ir naujiems atradimams – bus galima nuskaityti ir kitus gyvūnus, augalus bei mikroorganizmus. Tai bus proveržis šioje srityje“, – tikina I. Galminas. Numatoma, kad stumbro genomą pavyks nuskaityti per kiek daugiau nei mėnesį – iki balandžio pabaigos.

Studentams – didelė praktinė nauda

Prof. A. Paulausko teigimu, šiame ir kituose inovatyviuose VDU projektuose bendradarbiaujantys studentai ir absolventai atlieka itin svarbius darbus. Įdarbintam jaunimui už šią veiklą ne tik atlyginama finansiškai, bet ir suteikiama didelė praktinė nauda: patirtis, padedanti sėkmingai susirasti darbą pažangiausiose įmonėse. Projekte dalyvauja ne tik absolventai ar doktorantai, bet ir dar tik bakalauro studijose besimokantys studentai.

„Įsijungę į tyrimus ar projektus, jie išmoksta pagrindinius metodus, kaip dirbti molekulinėje laboratorijoje, su DNR ar genomo tyrimais – to dėka jie vėliau gali įsidarbinti, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėse. Mūsų studentus teigiamai vertina darbdaviai, tokie kaip „Thermo Fisher“, „BioCity“ ir kiti, nes jaunimas jau yra dirbęs praktiškai, susipažinęs, kaip dirbti su modernia įranga atnaujintose VDU laboratorijose Akademijos miestelyje“, – pabrėžia profesorius.

Mokslininkas neslepia, kad stumbrų genomo projektas yra tik vienas iš daugelio ambicingų veiklų, vykdomų arba planuojamų Vytauto Didžiojo universitete. Akademijos miestelyje planuojama statyti Žaliosios technologijos slėnį, kuriame bus skiriamas ypatingas dėmesys aukščiausio lygio aplinkosaugos, ekologijos sričių tyrimams.

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių ateities kartoms. Lietuvoje skatinant biologinių išteklių naudojimą lyderystę yra prisiėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), turinti didžiausią mokslinį potencialą bioekonomikos tyrimų srityje. VDU ŽŪA yra ir tarp pirmųjų Europos Sąjungoje (ES), kur pradėti rengti tvaraus bioverslo vadybos specialistai.

Iššūkiai bus sprendžiami gaminant išmaniau ir tvariau

„Tradiciškai žemės ūkį esame įpratę sieti su maisto perdirbimo ir pašarų pramone – žemės ūkis šiems sektoriams tiekia žaliavas ir tuo viskas tarsi pasakyta. Tačiau kalbant apie šiuolaikinio agrosektoriaus potencialą toks požiūris jau yra gerokai per siauras. Žemės ūkio produkcija kaip žaliava tampa vis svarbesnė ir kitose srityse, siekiant atsisakyti tradicinių iškastinių išteklių, mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas ir aplinkos taršą. Todėl jeigu norėsime ir ateityje gyventi patogiai, statyti naujus pastatus, važinėti automobiliais, žemės ūkis turės tapti žaliavų tiekėju pačioms įvairiausioms pramonėms šakoms – nuo maisto iki kosmetikos, energetikos, statybų ir karo pramonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau esame padarę didžiulį proveržį ir tapę pavyzdžiu kitoms Bendrijos šalims biokuro ruošimo ir naudojimo srityje – centralizuotoje mūsų šalies šilumos tiekimo sistemoje apie 70 proc. šilumos jau išgauname iš jo“, – dėmesį atkreipia VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius, pastebintis, kad iš biomasės ateityje bus kuriama bei gaminama vis daugiau produktų, detalių ir konstrukcijų. Kompozitai, sudaryti iš biomasės ir kitos kilmės žaliavų, tampa vis aktualesni mašinų gamybos ir statybų sektoriuose, siekiant sumažinti metalų ir cemento poreikį, kurių gamyba yra itin tarši bei paskui save paliekanti besivelkantį didelį CO₂ šleifą.

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto narys, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius

„Augant biomasės poreikiui iš agrosektoriaus bus tikimasi vis daugiau, nes planetoje yra tik du pagrindiniai biomasės tiekėjai – tai žemės ūkis ir miškų ūkis. Be to, reikia turėti omenyje ir tai, kad poreikis maistu aprūpinti augančią gyventojų populiaciją, o ūkinius gyvūnus – pašaru – taip pat niekur nedingsta. Vadinasi, išspęsti naujus iššūkius galėsime tik didindami gamybos produktyvumą, visose gamybos grandyse mažindami nuostolius, sumaniai tvarkydami žaliavas ir jas panaudoti maksimalų skaičių kartų. Ir visam tam reikalingi specialistai, kurie išmanytų bioekonomikos principus bei efektyviai valdytų biomasės išteklius“, – dėsto doc. dr. E. Zvicevičius, atkreipiantis dėmesį, kad į studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba kryptingai integruojami inžinerijos, energetikos, ekonomikos, agronomijos, rinkodaros dalykai.

„Biomasę norint konvertuoti į konstrukcines medžiagas, aukštesnes kuro rūšis, turi būti taikomos sudėtingos technologijos, todėl programoje dėstomi ir technologiniai dalykai. Bioverslo vadovui vadybininkui nėra būtina išmanyti visų procesų niuansus taip nuodugniai kaip technologui, tačiau tarpdisciplininių žinių bagažas vadybininko darbe neabejotinai yra didelis privalumas, plečiantis jo profesines kompetencijas bei suvokimo ir kūrybingumo ribas“, – įsitikinęs VDU ŽŪA atstovas.

Jaunimas siekia gyventi tvariai ir aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė prognozuoja, kad Europai siekiant Žaliojo kurso tikslų ir persiorientuojant į biologiniais ištekliais grįstą ekonomiką, didžiausios perspektyvos atsiveria vidutinio klimato juostoje esančioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, kur galima pagaminti daugiausia žaliosios biomasės. Tačiau iš biologinių išteklių norint gauti realią ekonominę naudą, valstybė turi turėti ir reikiamų kompetencijų įgijusių vadybos specialistų, gebančių valdyti jų srautus ir perdirbimo procesus.

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė

„Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam vartojimui, gamybos kaštų mažinimui, perėjimui į beatliekinę gamybą. Tačiau norint plėtoti tvarų verslą, reikalinga atitinkama vadyba ir ji skiriasi nuo tradicinės. Tvarumas gimsta judant žiedinės ekonomikos link – gamybos ir gyvenimo būdo be atliekų. Tam gamybos procese reikia sukurti kuo daugiau ciklų. Tarkime, auginant uogas galima uždirbti spaudžiant ir parduodant sultis, o išspaudas išmetant. Tačiau iš išspaudų ir netgi pakartotinio jų spaudimo, taikant inovatyvias technologijas, galima pagaminti labai aukštos pridėtinės vertės produktus ir uždirbti gerokai daugiau. Bioekonomikoje svarbu iš kuo mažesnio kiekio žaliavos pagaminti kuo daugiau produktų, apsukti daugiau gamybos ciklų ir sukurti kuo aukštesnę pridėtinę vertę“, – esminį bioekonomikos principą komentuoja pašnekovė. Jos teigimu, studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba absolventai išmanys, kaip procesai vyksta skirtingose bioekonomikos grandyse ir skirtinguose bioekonomikos sektoriose. Jie šiuos procesus galės sėkmingai organizuoti tapę įmonių vadybininkais, vadovais, plėtodami nuosavus verslus, viešojo sektoriaus įstaigose dirbdami konsultantais.

„Bendraujame ir bendradarbiaujame su kitų Europos šalių, įgyvendinančių analogiškas tvaraus verslo vadybos studijų programas, universitetais. Ir visų nuomonė vienareikšmė – ne tik plačiajai visuomenei, bet netgi moksleiviams ekonomikos dalyką dėstantiems mokytojams šiuo metu tebestinga žinių apie bioekonomiką. Tačiau gera žinia yra tai, kad jaunimas siekia gyventi tvariai ir nori aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose. Tokių jaunuolių labiausiai ir laukiame studijų programoje Tvaraus bioverslo vadyba“, – reziumuoja doc. dr. J. Greblikaitė.

Lietuvoje ir visoje Europoje auga tvarumo vadybininkų poreikis

„Į ateitį orientuotą pirmosios pakopos studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba sukūrėme drauge su VDU ŽŪA socialiniais partneriais, atsižvelgdami į jų lūkesčius, besikeičiančią situaciją Lietuvos ir visos ES darbo rinkoje bei augantį tvarumo vadybininkų poreikį. Įmonių veikloje šie specialistai padėtų integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikosi aplinkosauginių teisės aktų, taip apsaugant įmonę nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo“, – tvaraus bioverslo vadybininko vaidmens svarbą argumentuoja VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Pašnekovo pastebėjimu, įmonėms nėra paprasta prisitaikyti prie naujos realybės, naujų „žaidimo taisyklių“, todėl jos savo komandoje nori turėti tvarumo vadybininką – specialistą, gerai išmanantį tvarias verslo praktikas ir su aplinkosaugos reikalavimais susijusius teisės aktus.

Tvarumo, žaliosios vadybos principų taikymas įmonėms gali padėti siekti ilgalaikio konkurencingumo efektyviai naudojant išteklius, mažinant poveikį aplinkai ir taip stiprinant įmonės reputaciją. Verslo organizacijos vis labiau vertina tvarumo žinias ir vertybines nuostatas, o tai atveria naujus karjeros kelius ir galimybes. Be to, reikia nepamiršti ir besikeičiančios visuomenės lūkesčių – didėjančios paklausos sveikiems, ekologiškiems ir tvariems produktams bei paslaugoms, kurių kūrimui reikia naujo požiūrio ir žinių, kurių įgyjama studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba studijų metu“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad Vakarų Europos šalyse dėl juntamų klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos iššūkių tvarumo vadybos studijų programos tampa vis labiau populiarios. Jos vykdomos daugelyje lyderiaujančių užsienio universitetų.

Virtualus seminaras apie žaliuosius finansus ir studijas „Žalieji finansai – tvarios ateities kūrimui“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti virtualiame seminare „Žalieji finansai – tvarios ateities kūrimui“.

Seminaro metu ne tik sužinosite, kokį vaidmenį vaidina žalieji finansai, kuriant tvarią visų mūsų ateitį, bet ir išgirsite, kodėl verta rinktis VDU ŽŪA Apskaitos ir finansų magistrantūros studijas.

Data: 2024 m. gegužės 23 d.

Laikas: 10.00 – 11.00 val.

Renginys vyks nuotoliu MS TEAMS aplinkoje.

REGISTRACIJA

PRISIJUNGIMO NUORODA

Labai Jūsų lauksime!

VDU ŽŪA edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės ir II lygio klasės sėkmingai baigė jau trečiuosius mokslo metus

Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio rengimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas skatinti moksleivius rinktis inžinerinės krypties studijas ir jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus it sniego gniūžtė, neįveikiama net kaitrios pavasario saulės, ritasi per Lietuvą plėsdama moksleivių veiklų spektrą ir apimtis ir pritraukdama vis daugiau rajonų moksleivių bei projekto rėmėjų. Gegužės 10 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko iškilminga edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos eksperimentinių bei II lygio klasių mokslo metų baigimo šventė, kurios pozityvia energija tryškusius dalyvius vienu metu sunkiai betalpino erdvi Akademijos Iškilmių salė –eksperimentinių (I lygio) ir II lygio programų baigimo pažymėjimai čia įteikti bemaž 500 moksleivių iš devynių šalies savivaldybių – Rokiškio, Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės, Šakių, Akmenės, Mažeikių, Zarasų. Geriausių II lygio projektų, kuriuos kūrė ir pristatė Rokiškio ir Pasvalio moskleiviai, autoriams atitinkamai skirtos Rokiškio verslo klubo įsteigtos piniginės premijos bei Pasvalio rajono savivaldybės dovanos.

Plečia akiratį, motyvuoja siekti žinių, mezgasi naujos partnerystės

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių veiklose dalyvaujančius moksleivius sveikino šio projekto iniciatoriai ir partneriai – verslo, savivaldybių atstovai, VDU ir VDU ŽŪA vadovai. Nuoširdžių padėkos žodžių už regionų jaunimo motyvaciją siekti universitetinio išsilavinimo bei padėti rasti prasmingą gyvenimo kelią projekto iniciatoriams ir rėmėjams negailėjo ir moksleivius atlydėję pedagogai.

„Esame iš vieno atokiausiai nuo didmiesčių įsikūrusio Lietuvos rajono – Mažeikių. Matome didžiulę šio projekto prasmę netgi keliais aspektais – jis plečia vaikų akiratį, motyvuoja siekti žinių, o iš skirtingų šalies vietovių atvykusiems pedagogams suteikia progą ne tik pabendrauti, bet ir megzti naujų partnerysčių ryšius. Štai Mažeikių moksleiviams kaimyninio Akmenės rajono, kuriame sparčiai vystosi gamyba, savivaldybės meras jau pažadėjo sudaryti sąlygas susipažinti su moderniomis vietos įmonėmis“, – džiaugėsi kalbinta Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytoja Laima Steponkevičienė, pastebėjusi, kad ir jai pačiai, gimnazistams dėstančiai ekonomikos dalyką, yra įdomu pasižvalgyti po VDU ŽŪA kaip Lietuvos bioekonomikos mokslo tyrimų centrą.

Regionų verslas, savivalda ir akademinė bendruomenė sutaria, kad už ateities visuomenės kūrimą atsakingi visi

Atidarydama iškilmingą projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos eksperimentinių klasių baigimo pažymėjimų įteikimo ceremoniją, VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė neabejojanti, kad geras idėjas paversti gerais darbais įmanoma tik dirbant vienminčių komandoje. „Džiugu, kad regionų verslas, savivalda ir akademinė bendruomenė sutariame, jog už ateities visuomenės kūrimą esame atsakingi visi“, – projekto partneriams dėkojo VDU studijų prorektorė dr. S. Pilkienė, jaunajai auditorijai linkėjusi neapsiriboti pažymėjimų gavimu, bet sugrįžti į Akademiją tęsti moksleiviams skirtų veiklų, o vėliau – studijuoti.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama eksperimentinių klasių narius, kalbėjo, kad jiems įteikiami programos baigimo pažymėjimai yra įgytų žinių ir prasmingų patirčių oficialus patvirtinimas. „Esate ateities lyderiai, kurie kursite inovacijas, todėl drauge su jumis džiaugiamės, kad dar būdami moksleiviai turėjote išskirtinę galimybę žinių ir naujų patirčių įgyti universitetinėje aplinkoje. Tad ir ateityje kopkite vis aukštyn“, – linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipė moksleivių dėmesį, kad šios aukštosios mokyklos mokslininkai svariai prisideda sprendžiant sudėtingiausius globalius iššūkius ir kad čia rengiami ateities ekonomikai, t. y. biologiniais ištekliais grindžiamai bioekonomikai, aktualiausių sektorių profesionalai. Prof. dr. A. Blinstrubienė taip pat moksleiviams priminė, kad svajonės neišsipildo savaime – jas jaunam žmogui galima įgyvendinti tik nuosekliai žengiant mokslo ir žinių keliu.

Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, žvelgdamas į edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narių sausakimšai užpildytą VDU ŽŪA Iškilmių salę ir jos balkoną, su šypsena veide prisipažino, kad apie tokį savo idėjos rezultatą prieš trejus metus nedrįso net svajoti. VDU ŽŪA absolventas, klubo „ŽŪA alumni“ prezidentas I. Tarvydis ragino moksleivius, pedagogus, kolegas verslininkus tapti šio projekto ambasadoriais ir ateityje juo aprėpti visą Lietuvą, nes projekto tikslingumas jau neturi kelti abejonių niekam.

Išlaikyti žinių ir universitetinio išsilavinimo siekimo kryptį eksperimentinių klasių nariams linkėjo šio projekto partnerio – Rokiškio profesinio mokymo centro – direktorė Diana Giedrikienė, Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, UAB „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė, Šakių rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriau vedėjas Darius Aštrauskas, taip pat Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja Birutė Gudauskienė.

Moksleivių projektuose – tvarios idėjos: energetiniai augalai, pakeisiantys iškastinį kurą, dvipusio vandens lygio reguliavimas laukuose

Gausiais aplodismentais salė pasitiko į sceną kopiančius projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ II lygio Rokiškio inžinerijos ir gamtos mokslų klasės bei Pasvalio inžinerijos klasės moksleivius – šiųmečio II lygio projektų konkurso rengėjus ir pirmųjų vietų nugalėtojus.

Inžinerinės krypties projektų nugalėtoja tapo jungtinė Rokiškio r. Kamajų ir Juodupės gimnazistų komanda, parengusi projektinį pasiūlymą, kaip energetiniais augalais galima pakeisti iškastinį kurą. Gamtos mokslų kryptyje laureatu tapo to paties rajono Pandėlio gimnazijos gimnazistų projektas „Dvipusis vandens lygio reguliavimas laukuose“.

VDU ŽŪA edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos eksperimentinės klasės koordinatoriaus Inžinerijos fakulteto doc. dr. Jono Čėsnos teigimu, moksleivių darbus vertinusi komisija rėmėsi pakankamai rimtais kriterijais. Tai – idėja, aktualumas, komandos sutelktumas, ateities lūkesčiai.

Projekto baigimo pažymėjimai įteikti bemaž 500 moksleivių ir mokytojų

II lygio inžinerijos ir gamtos mokslų klasių programų baigimo pažymėjimai drauge su projekto iniciatorių ir rėmėjų palinkėjimais šiemet įteikti: Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos, Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos, Rokiškio r. Juodupės, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, Pasvalio r. Vaškų gimnazijos, Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleiviams.

Inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių dalyvių pažymėjimai įteikti: Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos, Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos, Rokiškio r. Juodupės gimnazijos, Rokiškio profesinio mokymo centro, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos, Pasvalio r. Vaškų gimnazijos, Akmenės r. Ventos gimnazijos, Akmenės r. Papilės Simono Daukanto gimnazijos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos, Mažeikių Gabijos gimnazijos, Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos, Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos, Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos, Šakių r. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Šakių r. Griškabūdžio gimnazijos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinės mokyklos moksleiviams.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė VDU Muzikos akademijos Klasikinio dainavimo katedros studentė, dainų autorė, atlikėja, TV projekto „Lietuvos balsas“ dalyvė Vytautė Tamutytė.

Kontaktai pasiteiravimui dėl edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“:
Dr. Brigita Medveckienė
„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo vadybininkė
Telefonas +370 625 80444
El. paštas brigita.medveckiene@vdu.lt

Podoktorantūros stažuotės (postdoc) VDU ŽŪA: Kviečiame teikti paraiškas finansavimui

Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse. Podoktorantūros stažuočių paraiškos teikiamos LMT iki gegužės 31 d.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gegužės 31 d.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).

Kaimo vietovių vystymosi profesionalų praktikų iš Prancūzijos vizitas pagal Erasmus+ programą

Profesionalų praktikų iš Prancūzijos vizitas pagal Erasmus+ programą, kuri rėmė visą savaitę (2024 03 06–2024 03 09) vykusias paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje, lauko tyrimus ir kūrybines dirbtuves Valkininkuose, Varėnos rajone.

Kovo 6 d. buvo skirta paskaitoms. Jaunimo ir suaugusių profesinio mokymo įstaigos MFR Richerenches atstovė Jocya Bade ir Saint Marguerit Lafigere kaimo gyventojas ir vietos municipaliteto vicemeras Thierry Leroux su gausiai susirinkusiais Bioekonomikos plėtros fakulteto studentais bakalaurantais ir magistrantais, taip pat mokslo darbuotojais, pasidalijo praktine mikroteritorijos vystymo patirtimi, eksperimentuojant inovatyvų žinių ir kompetencijų perdavimo būdą – mokymąsi dalyvaujant. Išsamiai ir vaizdingai pateikta informacija, atviras ir interaktyvus bendravimas dalyviams atskleidė trejų metų kaimo vietovių pokyčių valdymo ir vietokūros projekto įgyvendinimo, vystymo pusę, poveikį teritoriniam vystymuisi tęstinumo galimybes.

Kovo 7 d. vyko Valkininkų miestelio ir apylinkių lauko tyrimai ir kūrybinės dirbtuvės.

Trys tyrėjų grupės atliko Valkininkų miestelio ir apylinkių istorinius, socio-ekonominius ir gamtos paveldo žvalgomuosius tyrimus, suformavo komandą kūrybiškai ieškančią teritorinių sprendimų.

Nuo ankstaus ryto pirmoji projekto tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Valdas Kavaliauskas, kartu su svečiais iš Prancūzijos – Jocya Bade aplinkosaugos ir bioįvairovės eksperte bei Thierry Leroux – Sainte-Marguerite-Lafigère municipaliteto vicemeru keliavo ir rinko duomenis, bandė prakalbinti Valkininkus, atsakyti į klausimą – „Ką mums kalba Valkininkų miškai, upės, ežerai“.

Antroji tyrėjų grupė, kurią sudarė studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantės ir Horizonto ENABLES projekto dalyviai, vietos bendruomenės lyderiai atliko socialinės infrastruktūros objektų ir ekonominių subjektų lauko tyrimą. Tyrėjams pažinti Valkininkus padėjo bendruomeninės organizacijos pirmininkė Danutė Blažiulionienė ir kultūros centro vadovė Jolanta Molienė. Rinkdami duomenis dalyviai aplankė Valkininkų kultūros centrą, biblioteką, bažnyčią bendruomenės namus, miesto aikštę.

Vėliau abi tyrėjų grupės gautus duomenis aptarė, įspūdžiais pasidalijo gamtoje, prie pietų stalo – Baltojo kalno stovyklavietėje Užuperkasyje. Po pietų abi tyrėjų grupės susijungė bendram darbui. Jie aplankė Valkininkų socialinės infrastruktūros ir ekonomikos objektus, ieškodami tvarumo požymių, socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių ryšių, kaimo vystymosi elementų, bendravo su verslo atstovais, išklausė jų patirtis, iššūkius su kuriais susiduriama.

Po pietų startavo ir trečioji tyrėjų grupė „Valkininkų istorija“, kuriai vadovavo istorikas dr. Žygimantas Buržinskas.

Vakare visos trys tyrėjų grupės ir vietos bendruomenė susitiko Valkininkų kultūros centre, kur vyko kūrybinės dirbtuvės: siekta aptarti surinktus duomenis, ieškoti būdų bei priemonių vietovės gyvybingumui striprinti. VDU ŽŪA profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė pasidalijo patirtimi, kaip sekėsi „prakalbinti“ Valkininkus, pateikė savo įžvalgas apie stebėtas erdves, socialinės infrastruktūros objektus, teikė pasiūlymus spendžiant socialinius, rinkodarinius ir ekonominius klausimus, priimant vietovės vystymo iššūkius.

Istorikas dr. Ž. Buržinskas pasakojo apie istorinę krašto reikšmę, ieškojo galimų sąsajų su dabartimi.

Jocya Bade kartu su tyrėjų grupe „Ką mums kalba Valkininkų miškai, upės, ežerai“ pateikė savo įžvalgas apie stiprybes, silpnybes aplinkosaugos, bioįvairovės srityse, papasakojo apie tai, kokios galimybes ir grėsmes kelia susiklosčiusi situacija. J. Bade akcentavo gamtos mokslų integravimo svarbą į švietimo sistemą, pasidalijo savo veiklos patirtimi iš Prancūzijos.

Vykstant diskusijai dr. Audronė Ispiryan atkreipė dėmesį į bendrus iššūkius bioįvairovės srityse, sprendimo kelius per vykstančius projektus. Kaip pavyzdį A. Ispiryan pateikė Horizonto ENABLES (Švietimas ir gamta pagrįsti sprendimai) įgyvendinamą projektą, su tyrėjais ir vietos bendruomenės nariais diskutavo apie aktualias Europoje kylančias problemas šiose srityse. Visi dalyviai aktyviai įsijungė į diskusijas, teikė savo įžvalgas ir pastebėjimus, konsultavosi su užsienio šalies praktikais profesionalais ir mokslininkais Valkininkų krašto vystymo klausimais ragaudami vietinės tradicinės virtuvės patiekalus.

Kovo 8 ir 9 d. buvo skirtos Norvydiškių kaimo teritorinei analizei ir vizito rezultatų aptarimui.

Vietokūros projekto „Pameistrių namai“ iniciatyvinė grupė drauge su partneriais iš Prancūzijos aptarė projekto prielaidas ir galimybes, taip pat supažindino su malkomis kūrenamų krosnių statybos ir miško tvarkymo arkliais patirtimis. Šios patirtys aktualios Saint Marguerit Lafigere miškingoje ir kalnuotoje vietovėje.

Studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantas Valdas Kavaliauskas buvo vienas aktyviausių inicijuojant ir organizuojant praktikų profesianalų vizitą Lietuvoje. „Po mūsų patyriminio vizito Saint Marguerit 2023 m. lapkritį ir per 2024 m. kovo 6–9 d. vizitą J. Bade ir T. Leroux pateiktos medžiagos, mikro teritoriniam vystymui man pasirodė ypatingai svarbūs žmonių (nuolatinių gyventojų, migruojančių ir turistų) ir teritorijos santykių įvardijimas per „prisirišimo“ jausmą, kultūrinio ir gamtinio paveldo savinimąsi. Ir kaip tai lemia mobilizaciją ar pasyvumą ar visišką abejingumą vietovės vystymuisi?“ – teigė V. Kavaliauskas.

V. Kavaliauskas taip pat pastebėjo, kad iš T. Leroux pusės matosi giliai išgyventas siekis keisti šį santykį ir atkurti (ar sukurti) tarpusavio mobilizuojančius ryšius. Čia V. Kavaliauskas mato ir J. Bade mokyklos moksleivių, ir būsimų Kaimo plėtros profesionalų Lietuvoje dalyvavimo prasmę, siekiant iš išorės pozityviai „destabilizuoti“ nusistovėjusią neigiamą atmosferą ir rasti bendrą „praėjimo vietą – point de passage“, kuriant prasmingą ateitį.

„Visiškai panašios aktualijos yra mūsų šalies kaimuose ir miesteliuose, o kūrybinių dirbtuvių Valkininkuose metu tai labai akivaizdžiai matėsi bendraujant su vietos gyventojais. J. Bade, kaip ypač talentinga ir jautri pedagogė, mums parodo žinių, žinojimo, suvokimo ir praktinio pritaikymo kompetencijų perdavimo ir jaunimo asmeninio-vertybinio ugdymo raidą ir šiam procesui suteikia prasmingumą“, – teigia V. Kavaliauskas.

Kūrybinių dirbtuvių, diskusijų su vietos bendruomene ir užsienio praktikais metu buvo identifikuotos vietos teritorijos tolimesnio ir išsamesnio tyrimo kryptys. Vizito aptarimo metu išryškėjo tolimesnio galimo bendradarbiavimo kryptys: remiantis kolegų iš Prancūzijos patirtimi vystyti gebėjimų ir kompetencijų praktinio perdavimo temą; dalyvauti Erasmus programoje. Numatyti Erasmus mobilumo vizitai: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantų ir mokslininkų vizitas Saint Marguerit Lafigere (2025 m. ruduo); MFR jaunimo grupės vizitas Valkininkuose (2024 m. ruduo); bendradarbiavimas studijuojant mikroteritorijų vystymo patirtis – magistro baigiamasis darbas atliekant tyrimus Valkininkų ir Saint Marguerit Lafigere teritorijose (Erasmus mokymosi ir podiplominė praktika) (2024–2025–2026 m.); technologinio paveldo mainų programos tarp dviejų teritorijų vystymas (Erasmus praktikų, mobilumo projektai 2025–2026 m.).

Ateitį su pažanga ir progresu siejantiems VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentams – UAB „Ivabaltė“ vardinės stipendijos

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus lyderiai, jausdami socialinę atsakomybę, investuoja į aukšto kvalifikacijos inžinierių rengimą ir studijų populiarinimą. Penkios įmonės, tarp kurių ir UAB „Ivabaltė“, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto akademijos pirmakursiams skiria vardines stipendijas, sudarydamos sąlygas gabiems ir motyvuotiems studentams daugiau laiko skirti studijoms.

Lietuvos žemės ūkiui labai reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių

Nuo pat UAB „Ivabaltė“ veiklos pradžios, jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis laikėsi nuostatos, kad jeigu sekasi, tai sėkme reikia dalytis, todėl nuolat dalyvauja įvairiuose paramos projektuose. „Valstybės gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, tai yra, nereikia sėdėti ir laukti, kada valdžios atstovai sukurs ką nors gero. Kurti bei padėti visuomenei turi ir verslas bei jį kuriantys žmonės“, – tik kelias iš daugelio priežasčių, kodėl nusprendė skirti vardines stipendijas VDU ŽŪA pirmakursiams, vardija I. Tarvydis.

Būdamas VDU ŽŪA absolventu, įmonės generalinis direktorius Akademiją vertina kaip efektyvią ir labai žemės ūkiui reikalingus specialistus ruošiančią aukštąją mokyklą. „Manau, kad siekis prisidėti prie Akademijos efektyvumo, padėti gabiems mokiniams bei studentams įgyti ne tik norimas, bet ir sektoriui labai reikalingas specialybes, yra nors ir palyginti nedidelis, bet konkretus indėlis į visuomenės gerovę“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

I. Tarvydis pasakoja, kad įmonė vardinėms stipendijoms pasirinko VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentus, nes Lietuvoje labai trūksta aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų. „Prisidėdama stipendijomis, UAB „Ivabaltė“ siekia šių specialistų trūkumą nors šiek tiek sumažinti. Be to, įmonė ūkininkams siūlo išmanius ir pažangius techninius sprendimus, atstovauja premium klasės žemės ūkio technikos gamintojus, reikalaujančius profesionalių techninių bei inžinerinių kompetencijų bei žinių. Mes labai gerai matome, koks yra realus žemės ūkio sektoriaus inžinierių poreikis. Tiek kalbant apie žemės ūkio technikos įmones, tiek apie žemės ūkį apskritai. Būdami pažangios technikos atstovais, esame įsitikinę, kad be išsilavinusių profesionalų šiandieninis Lietuvos žemės ūkis tiesiog neturi perspektyvų“, – kalba įmonės generalinis direktorius.

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis

Vardinių stipendijų Inžinerijos fakulteto studentams skyrimą pašnekovas vertina kaip tęstinio projekto etapą, nes yra vienas iš inžinerinės klasės projekto iniciatorių ir kūrėjų bei rėmėjų. „Domėjimąsi inžinerija norime skatinti jau mokykloje, o pasirinkusiems šį įdomų, bet tuo pačiu ir iššūkių kupiną kelią, norime padėti ir studijų metu. Ir po jų, be abejo, nes mūsų įmonė turi ką pasiūlyti kiekvienam motyvuotam ir augti norinčiam specialistui“, – pasakoja I. Tarvydis ir prognozuoja, kad nesiimant sprendimų dėl inžinierių stokos, verslas netrukus gali patirti rimtų problemų.

Įmonės vardinės stipendijos – siejantiems ateitį su Lietuvos žemės ūkiu

Pašnekovas pasakoja, kad stipendijas gaunantys studentai įsipareigoja gerai mokytis, nes verslo įmonėms ar ūkiams reikia žmonių su realiomis žiniomis. „Šalia gero mokymosi, studentas turi būti motyvuotas ir domėtis technikos ir žemės ūkio pažanga, nes šiandieninis žemės ūkis progresuoja labai sparčiai. O kalbant paprasčiau, norime matyti, kad inžinerijos specialybę pasirinkęs studentas yra tikrai „savo rogėse“, o ne patekęs į ją atsitiktinai“, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.

Pasak UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus, pagrindinis kriterijus atrenkant studentus – noras mokytis ir orientavimasis žemės ūkyje. „Pastebime, kad yra studentų, kurie savo ateitį sieja ne su žemės ūkiu. Tuo tarpu mums labai aktualu skatinti jaunus žmones, kurie gyvena žemės ūkiu ir planuoja dirbti šioje srityje. Įmonė vardines stipendijas skyrė jaunuoliams, kurie susiję žemės ūkiu – jų šeima ar giminės turi ūkį arba žmogus jau turi darbo žemės ūkyje patirties“, – apie stipendijų skyrimo kriterijus kalba įmonės generalinis direktorius.

Jis atskleidžia, kad įmonė iš stipendijas gaunančių pirmakursių tikisi ir praktinio bendradarbiavimo. „Konkretaus įsipareigojimo nėra, nes mes norime, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas ne „dokumentiniu“ prisirišimu, o vidine motyvacija pasinaudoti galimybe pažinti įmonę iš vidaus, kaip ir visą sektorių, kurį atstovaujame. Per mokslus ir praktiką įmonėje paruošiame realiam darbui žemės ūkio sektoriuje jau studijuojant. Verta atkreipti dėmesį, kad gabūs bei motyvuoti studentai net ir studijuodami gali gauti pilnavertį atlyginimą. Juos vertiname kaip pilnaverčius darbui pasiruošusius specialistus, atitinkamas ir atlyginimas“, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.

Įmonės generalinis direktorius pasakoja, kad šiemet UAB „Ivabaltė“, įvertinus keturis kandidatus, pasirinko du perspektyviausius jaunuolius, kurie save ateityje mato žemės ūkio sektoriuje. „Pasirinktiems pirmakursiams skirtos metinės stipendijos po 1000 eurų „į rankas“, bet tai – tik dalis bendro darbo su jaunu žmogumi, jiems taip pat siūlome atlikti praktiką įmonėje. Praktikos metu studentams mokamas atlyginimas, kviečiame dirbti ir vasarą, tai puikus laikas geriau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio sektoriaus specifika“, – įžvalgomis dalijasi I. Tarvydis.

Skirta vardinė stipendija – galimybė daugiau laiko skirti studijoms

Studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursis Nedas Abromavičius pasakoja, kad norint gauti UAB „Ivabaltė“ stipendiją reikėjo parodyti savo turimas žinias apie žemės ūkį, jos techniką ir įrodyti, kad turi pakankamai motyvacijos bei noro toliau gilinti savo žinias. „Sužinojęs apie skirtą vardinę stipendiją labai nudžiugau, pasijaučiau įvertintas, kadangi ne kiekvienas studentas gauna šią stipendiją. Vardinės stipendijos skyrimas pridėjo dar daugiau motyvacijos mokytis. Džiaugiuosi, kad įmonės atstovai įvertino mano gebėjimus, motyvaciją gilintis į studijas ir pasiryžimą tapti aukštos kvalifikacijos specialistu. Skirta stipendija palengvino pragyvenimą, atsirado daugiau laiko mokymuisi ir užsiimti papildoma su studijomis susijusia veikla“, – pastebėjimais dalijasi studentas.

Studijų programos Tvarioji inžinerija studentas Nedas Abromavičius

N. Abromavičius pasakoja, kad programą Tvarioji inžinerija pasirinko dėl jos išskirtinumo ir įdomumo. „Man įdomu susipažinti su naujomis technologijomis, kurios padeda žmonėms ir visai rinkai tapti dar tvaresniais. Mano paties gyvenimas šiek tiek susijęs su ūkininkavimu, ši sritis man labai artima, todėl įdomu, kokių naujovių galima įnešti ir į savo šeimos ūkį. Manau, kad dauguma įmonių bei ūkių siekia tapti tvaresniais, todėl tokių specialistų, kaip šioje programoje besimokančių studentų, poreikis vis augs“, – apie studijų programos aktualumą kalba studentas.

Įpusėjęs pirmą kursą, jis studijas Inžinerijos fakultete vertina labai pozityviai. „Turiu labai linksmą, draugišką, atvirą aplinką, atrandu daug bendraminčių. Smagu bendrauti ir kartu mokytis. Dėstytojai draugiški, atviri diskusijoms, linkę padėti spręsti kylančias problemas. Taip pat universitete vyksta daug įvairių renginių, kurių metu galima dar labiau praplėsti savo žinias, susirasti dar daugiau bendraminčių“, – apie studijas pasakoja VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija studentas.

AUGALŲ ŽAVADIENIS IR AKCIJA „PASODINKIME DAIGĄ“

Kviečiame į renginį AUGALŲ ŽAVADIENIS IR AKCIJA „PASODINKIME DAIGĄ“ , kuris vyks gegužės 17 d. VDU ŽŪA Bandymų stotyje (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Renginio laikas: nuo 9.00 iki 16.00 val.

Renginio metu sužinosite apie augalų gyvybės žavesį, augalo kelią nuo sėklos iki stalo, susipažinsite su atliekamais augalų tyrimais ir pasodinsite savo daigą.

Išankstinė registracija