Fakultetų naujienos Archives | Page 39 of 182 | VDU Žemės ūkio akademija

Taikomoji ekologija – norintiems inicijuoti tvarumo link vedančius pokyčius

Europos politikos lyderiams pripažinus, kad ekologinės problemos turi ilgalaikį poveikį ne tik gamtai, bet ir pačių žmonių gerovei, prie pokyčių inicijavimo prisideda ir geriausiai gyvosios gamtos dėsnius ir pokyčių algoritmus išmanantys Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Taikomoji ekologija absolventai. „Siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, išlaikyti dabarties poreikių ir gamtos apsaugos balansą, nesukelti žalos ateities kartoms, reikės bent kelis kartus daugiau kvalifikuotų aplinkosaugininkų“, – augantį ekologų poreikį prognozuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Svarbu užtikrinti saikingą išteklių naudojimą ir tvarų vystymąsi

Ekologijos klausimai tampa vis svarbesniais politiniame Europos Sąjungos (ES) lygmenyje. „Prieš kelerius metus priimta ES biologinės įvairovės strategija, kurioje yra tam tikri įsipareigojimai europiniu lygiu. Šios strategijos laikytis bei pokyčius inicijuoti turi ir Lietuva. Reikia pripažinti, kad iššūkių kyla ne tik dėl šios strategijos, bet ir dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, kuris siekia padidinti ekologinį tvarumą visose srityse, nuo energijos išteklių iki transporto ir žemės ūkio. Vyksta daug pokyčių, kyla su tuo susijusių naujų iššūkių, kuriuos padeda spręsti studijų programos Taikomoji ekologija absolventai. Jie giliau pažįsta ekosistemas, rūšis ir yra vieni iš tų, kurie spręsdami šių dienų problemas, gali padėti sumažinti ateities iššūkių mastą“, – mintimis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas pasakoja, kad mes patys, naudodami augalus, ekosistemas – miškus, vandenis, turime siekti juos kuo ilgiau išlaikyti, užtikrinti saikingą jų naudojimą. „Dabar daug kalbama apie pelkes, jų atkūrimą, nes ten gyvena savitos tik pelkėms būdingos rūšys. Išnaikinę pelkes, išnaikinsime ir jose gyvenančias rūšis, jų nepamatys mūsų vaikai, anūkai. Be to, reikia atsiminti, kad ekosistemose viskas susiję, pokyčiai vienoje ekosistemoje gali lemti kartais netikėtus pokyčius kitose, dėl to patys galime patirti netikėtų nepatogumų ir susidurti su naujomis problemomis“, – perspėja prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad studijų programos Taikomoji ekologija specialistai, turėdami stiprų teorinių žinių pagrindą ir gebėdami analizuoti pokyčius, įvertinti esamą situaciją bei prognozuoti galimą pokyčių dinamiką ir pasekmės, gali padėti rasti racionalius sprendimus, pateikti mokslo tyrimų rezultatais grįstų resursų naudojimo rekomendacijų.

Biologinės įvairovės išsaugojimas – dėl žmonijos gerovės

Prof. dr. V. Marozas atkreipia dėmesį, kad biologinė įvairovė sukuria mums palankią aplinką, mes gyvename ekosistemoje su kitomis rūšimis. „Dėl žmogaus, kaip vienos iš rūšių, veiklos, kyla daug iššūkių mums patiems. Turime ieškoti balanso tarp išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai yra sudėtinga. Siekdami išsaugoti biologinę įvairovę, mes negalime ir visiškai apriboti žmonių interesų, ir ūkinės veiklos – žmonėms patinka būti gamtoje, taip pat mums reikalingi atsinaujinantys ištekliai, tarp kurių – ir mediena. Taikomosios ekologijos specialistai padeda įvertinti situaciją ir nubrėžti ribas, kiek gamtos išteklių galime naudoti nedarydami žalos. Šie specialistai ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų ir subalansuotą vartojimą. Žmonės jau supranta šio balanso ir tvaraus išteklių naudojimo svarbą, bet vis dar reikia specialistų, kurie galėtų įvertinti situaciją ir prognozuoti dabartinių sprendimų pasekmes ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Čia reikia daug gyvosios gamtos žinių ir strateginio mąstymo, gebėjimo remiantis turimus duomenis prognozuoti, kurti ateities scenarijus. Biologinės įvairovės mes negalime naikinti ir dėl moralinio, ir dėl pragmatinio aspekto“, – kalba prof. dr. V. Marozas ir džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių supranta tiesioginį biologinės įvairovės išsaugojimo ir žmonijos gerovės ryšį.

Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad auga visuomenės sąmoningumas, vis daugiau domimasi gamtos apsauga, klimato kaitos lemiamais pokyčiais ir jos pasekmių švelninimu, tvaraus vystymosi galimybėmis. „VDU ŽŪA rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai prisideda prie šio nuolat vykstančio pokyčio. Programos absolventai padeda identifikuoti problemas ir pasiūlo galimus jų sprendimo algoritmus. Nėra lengva išlaikyti balansą tarp įvairių išteklių naudojimo ir gamtos apsaugos, bet studijų programos Taikomoji ekologija parengti specialistai turi stiprius teorinius pagrindus, studijuodami įgyja praktinės patirties ir tampa pokyčių iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi dekanas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šie pokyčiai – sudėtingi. „Žmonėms nėra lengva keistis, ypatingai, kai tai kelia nepatogumų ir reikalauja pastangų. Todėl visuomenė turi suprasti, kodėl reikia pokyčių. Žengėme ne vieną svarbų žingsnį, bet laukia dar daug tokių pat svarbių žingsnių ateityje. Turime užtikrinti, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, nors po vieną žingsnį, tolygiai ir užtikrintai“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas

Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama

Prof. dr. V. Marozo įvardytų iššūkių sprendimui VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete ruošiami kvalifikuoti aplinkosaugininkai. Pristatydama bakalauro studijų programą Taikomoji ekologija, programos studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Anželika Dautartė, pasakoja, kad ekologija tiria organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su supančia aplinka, o taikomoji ekologija – kaip mes tas teorines ekologijos žinias galime pritaikyti įvairiose situacijose. „Paprastai ekologas ieško atsakymų į klausimą, kodėl aplinkoje vyksta pokyčiai. Į jį atsakius, kyla antras – ką dabar daryti, greta jo – ir trečias, toks pats svarbus klausimas – gal geriau nieko nedaryti. Pasitelkiant aplinkos pažinimo žinias, galime užtikrintai atsakyti į šiuos klausimus ir prisidėti prie aplinkoje vykstančių pokyčių švelninimo. Kad gebėtų į šiuos klausimus atsakyti, studentai turi labai gerai pažinti ženklus, kuriuos gali pastebėti mus supančioje gyvojoje ir negyvojoje aplinkoje. Jie labai daug mokosi biologinės įvairovės pažinimo, geba identifikuoti rūšis, atskiras gentis, išmano indikatorines rūšis, tai ir padeda atsakyti į minėtus svarbiausius klausimus“, – apie studijų programą ir jos išskirtinį dėmesį gyvosios gamtos pažinimui kalba doc. dr. A. Dautartė.

Programa Taikomoji ekologija greitai švęs 30 metų, pasak pašnekovės, tai pakankamai ilgas tarpas, per kurį programa labai keitėsi. „Stengiamės atliepti šių dienų aktualijas, dalis programos nuolat atnaujinama, ypatingai susijusi su teisiniu šios srities reguliavimu ir kintančia teisine baze. Taip pat negalima paneigti naujai gaunamų tyrimų duomenų, programos turi būti lanksčios ir duoti fundamentinių mokslų, chemijos, pačių organizmo pažinimo žinių. Taip pat svarbios įvairios socialinės naujovės, siūlomi vis nauji ir aktualūs pasirenkamieji dalykai. Programos turiniui įtakos turi ir aplinkosaugos aktualijos. Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama, jos studentai, turėdami stiprią aktualių žinių teorinę bazę, gali dalytis žiniomis su aplinkoje esančiais žmonėmis ir inicijuoti realius, tvarumo link vedančius pokyčius“, – pasakoja doc. dr. A. Dautartė. Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai studijų programos Taikomoji ekologija absolventai tampa tarpininkais, padedančiais visuomenei parodyti aplinkosauginių klausimų svarbą ir atskleisti kiekvieno visuomenės nario sprendimų įtaką visos ekosistemos gerovei.

Siekiant studentams suteikti ne tik teorinio žinių, bet ir padėti susipažinti su praktikų spendžiamomis problemomis ir sektoriaus aktualijomis, paskaitose kviečiami dalyvauti ir savo įžvalgomis su studentais dalytis įvairių aplinkosaugos srityje dirbančių institucijų atstovai. „Tokių paskaitų metu studentai susipažįsta su šios srities ekspertais, iš pirmų lūpų išgirsta apie aplinkosaugos srityje jau dirbančių žmonių patirtį, turi galimybę susipažinti su sektoriaus specifika ir pasirinkti būsimą karjeros kryptį. Viešajame sektoriuje dirba daug mūsų absolventų ir jie noriai prisideda prie būsimų kolegų ruošimo, mielai atvyksta ir dalijasi patirtimi auditorijose, taip pat priima studentus praktikai. Studentai su dėstytojais vyksta į aplinkosaugos srityje dirbančias institucijas, bendrauja su ten dirbančiais specialistais“, – pasakoja pašnekovė.

Galimybė tiesiogiai susipažinti su kitų regionų aplinkosauginiais iššūkiais

Doc. dr. A. Dautartė džiaugiasi po pandemijos atsikuriančiu tarptautiniu bendradarbiavimu. „Naudojamės aljanso „Transform4Europe“ galimybėmis. Dėl aljanso pavyko užmegzti stiprius ryšius su Triesto universitetu, šio universiteto dėstytojai skaito paskaitas VDU ŽŪA, mūsų dėstytojai taip pat išvyksta į užsienį ir grįžę su studentais dalijasi patirtimi. Prieš kelias savaites viešėdama Triesto universitete įsitikinau, kad VDU ŽŪA mokslininkai dirba aktualiomis temomis, nes ir mūsų, ir Triesto universiteto mokslininkai sprendžia labai panašius klausimus“, – pastebi doc. dr. A. Dautartė.

Pašnekovė pasakoja, kad ne tik dėstytojai, bet ir studentai yra skatinami įgyti tarptautinės patirties. „Sudarome sąlygas ir džiaugiamės, kai studentai pasinaudoja galimybėmis bent trumpam išvykti į užsienį. Aljanso „Transform4Europe“ rėmuose pernai programos Taikomoji ekologija antrą ir trečią kursą baigę studentai Silezijos universitete turėjo galimybę dalyvauti akvamatikos vasaros stovykloje, kur susipažino su  vandens tyrimais, vandens kokybės problematika. Studentai kartu su dėstytojais dalyvauja ir trumpalaikiuose vizituose. Taip pat naudojasi Erasmus+ BIP intensyvių programų galimybėmis. Džiaugiamės, kad mūsų studentai aktyvūs bei žingeidūs, jie noriai dalyvauja, o mes labai palaikome norą pažinti kitas kultūras, praplėsti akiratį ir susipažinti su kitų regionų aplinkosaugos aktualijomis“, – kalba studijų programos studijų komiteto pirmininkė.

Pašnekovė pasakoja, kad pirmųjų kursų metu studentai su aplinkosaugos ekspertais daugiau bendrauja paskaitų ar išvykų metu, o studijų programos trečiojo semestro pabaigoje, išklausę pagrindinius studijų dalykus, išvyksta į keturių savaičių trukmės profesinės veiklos praktiką.

„Jie gali laisvai, pagal savo interesų ratą, rinktis instituciją ar įstaigą, kurioje norėtų įgyti praktinės patirties. Dažnai studentai profesinei praktikai renkasi vietą, kur galėtų surinkti savo baigiamajam darbui reikiamų duomenų. Ketvirto kurso pradžioje studentai išvyksta dvigubai ilgesnei praktikai, kur susipažįsta su konkrečiai pasirinktos srities įstaigos funkcionavimu. Jie kartu su gamtos inspektoriais gali dalyvauti reiduose kaip stebėtojai, sudaromos visos galimybės pasimatuoti profesiją ir pamatyti, ką realiai veikia pasirinktos srities specialistai. Taip pat galima prisijungti prie mokslinių tyrimų. Praktikos pabaigoje, jos aptarimo metu, studentai pateikia ir savo pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti pasirinktos institucijos darbą, taip skatiname išlaikyti kritinį mąstymą, analizuoti esamą situaciją ir ieškoti galimybių tapti pozityvių pokyčių aplinkosaugos srityje iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. A. Dautartė.

Ateityje reikės vis daugiau kvalifikuotų ekologų

Pašnekovė pastebi, kad ekosistemos tampa susietos vis glaudesniais ir tampresniais ryšiais, viename regione vykstantys pokyčiai tiesiogiai lemia net ir geografiškai tolimuose regionuose vykstančius pokyčius, todėl ekologų reikės vis daugiau. „Jau dabar ekologams kyla iššūkių siekiant identifikuoti ryšius. Kaip pavyzdį galima pateikti iš dirvožemio į upių vandenis patenkančius teršalus, kurie pasiekę jūras, patenka ir į vandenynus, taip išplinta labai plačiai. Manau, kad kompleksiškai į supančią aplinką žvelgiantys specialistai, galintys surasti problemų sprendimų ar pasekmių švelninimo būdus, jau dabar labai reikalingi ir bus labai paklausūs ateityje“, – prognozuoja mokslininkė.

Programos Taikomoji ekologija studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Anželika Dautartė

Doc. dr. A. Dautartė pastebi, kad studentams tarptautinės patirties sukaupti padeda ne tik išvykos ar atvykę dėstytojai, bet ir išskirtinis VDU ŽŪA lektorius Žydrūnas Preikša, šį pavasarį aplankęs šimtąją valstybę. „Lektoriaus tikslas – aplankyti visas pasaulio valstybes, viena įsimintinesnių kelionių – Antarktida. Ž. Preikša dėsto biologinės įvairovės ir gamtotvarkos dalykus, labai svarbu, kad jis dalijasi savo paties tiesiogiai sukaupta patirtimi ir įžvalgomis, o ne žiniomis iš dokumentinių filmų ar šaltinių internete“, – apie išskirtinį dėstytoją kalba pašnekovė ir pastebi, kad praktinio pažinimo keliu surinktos žinios studentams įdomios ir lengviau įsisavinamos.

Profesinės veiklos praktikos – būsimos karjeros krypties išbandymui

Pasak doc. dr. A. Dautartės, VDU ŽŪA studijų programa Taikomoji ekologija yra išskirtinė panašių programų kontekste, nes tai ne fizinių, o gyvybės mokslų srities programa. „Studijos reikalauja daugiau pastangų, bet tai kuria ypatingą pridėtinę vertę, nes nuvykęs į konkrečią vietovę, apžiūrėjęs augalus, stebėdamas paukščius, analizuodamas bestuburių populiaciją, gali pakankamai daug informacijos surinkti ir pagal tai numanyti, kas gali vykti toje teritorijoje. Ši studijų programa skirta gyvajai gamtai neabejingiems, smalsiems ir aktyviems žmonėms, kurie nori tyrinėti ir pažinti. Šiuolaikinės technologijos, kurios egzistuoja, tokios kaip hiperspektrinis skenavimas, visos aplikacijos, kurios leidžia identifikuoti ir apibūdinti gyvuosius organizmus, yra įveiklinama ir tai tampa pagalbinėmis priemonėmis, bet labai svarbu, kad jaunuoliams rūpėtų supanti aplinka ir jie neapsiribotų vien biologija ir gyvųjų organizmų struktūra, norėtų suvokti, kaip gamtoje vyksta sąveika“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Žinios ir įgūdžiai aktualių pasaulinių problemų sprendimui

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė pastebi, kad aplinkosaugininko specialybė labai reikalinga ir įdomi, nes leidžia įgyti žinių ir įgūdžių, padedančių spręsti aktualias pasaulines problemas. „Aplinkosaugos studijos leidžia suprasti įvairias pasaulines ir nacionalines problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtos išteklių išnaudojimas, tarša, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. Taip pat skatina tapti aplinkosaugos šalininkais ir aktyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos. Supratimas apie aplinkos problemas ir būdus, kaip jas spręsti, gali įkvėpti kiekvieną studentą imtis veiksmų“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė.

Susidomėjusius studijomis ar jau studijuojančius, pašnekovė kviečia pasidomėti profesinės praktikos VSTT galimybėmis. „Aukštųjų mokyklų studentams suteikiame galimybę atlikti profesinę arba savanorišką praktiką mūsų tarnyboje, taip pat saugomų teritorijų direkcijose, kad pritrauktume kuo daugiau iniciatyvių, motyvuotų ir atsakingų specialistų, kurie plėtotų mokslinius tyrimus apie saugomas teritorijas, taip pat prisijungtų prie saugomų teritorijų sistemos kolektyvo. Siekiama abipusiai naudingo bendradarbiavimo, kad būtų naudinga ir studentui, ir saugomų teritorijų įstaigoms. Gavus teorinę informaciją, jaunam žmogui itin naudinga pamatyti, kaip veiklos vyksta praktiškai“, – pasakoja dr. A. Jasinavičiūtė.

Pašnekovė pastebi, kad aukštosios mokyklos kartu su socialiniais partneriais ir verslo atstovais siekia vieno bendro tikslo – užtikrinti, kad būtų parengiama pakankamai aukštos kvalifikacijos aplinkosaugininkų. „Tik kokybiškai paruošti specialistai gali efektyviai ir argumentuotai spręsti įvairias aplinkos apsaugos problemas, įskaitant oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą. Antra, jie gali kurti ir įgyvendinti veiksmingas aplinkos politikos priemones, padedančias užtikrinti tvarų vystymąsi bei gerinti gyvenimo kokybę“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė ir atkreipia dėmesį, kad turint pakankamai kvalifikuotų specialistų galima efektyviau įgyvendinti tarptautines aplinkos apsaugos priemones ir susitarimus.

Juntamas nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas pasakoja, kad dėl klimato kaitos ir kitų susijusių iššūkių, reikės vis daugiau taikomosios ekologijos specialistų. „Aktyviai bendraujame su socialiniais partneriais ir kitais potencialiais savo absolventų darbdaviais, iš jų mes girdime, kad jau sudėtinga rasti kvalifikuotų taikomosios ekologijos specialistų. Stebint vykstančius pokyčius galime prognozuoti, kad ateityje šių specialistų poreikis tik augs“, – prognozėmis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Dekanui antrina ir dr. A. Jasinavičiūtė, pastebinti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis. Jų trūkumas juntamas tiek valstybės, tiek ir privačiose įmonėse. „Aplinkosaugos specialistai Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, sprendžia įvairias su oro, vandens ir dirvožemio tarša susijusias problemas. Jie ieško būdų, kaip mažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį ir apsaugoti gamtą. Taip pat sprendžia atsinaujinančios energetikos klausimus, yra atsakingi už saugomų teritorijų planavimą, organizuoja tyrimus ir stebėseną, teikia ataskaitas apie buveinių ir rūšių būklę. Daug specialistų reikia ir politikoje, rengiant teisės aktus, formuojant aplinkos apsaugos politiką, taip pat jų reikia stebėsenai ir užtikrinimui, kad būtų laikomasi teisės aktų“, – kalba dr. A. Jasinavičiūtė. Ji pastebi, kad aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla kelia vis daugiau iššūkių gamtos išsaugojimo ir atkūrimo srityje, ir tam reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu saugomų teritorijų sistemoje trūksta aplinkosaugos specialistų, galinčių vykdyti gyvosios gamtos monitoringą (nuo duomenų surinkimo iki jų analizės ir prognozės), dalyvauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir rengti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir susidomėjusius kviečia peržvelgti darbo skelbimus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Saugomų teritorijų direkcijos internetinėse svetainėse.

Programos Taikomoji ekologija absolventų laukia plačios karjeros galimybės

Doc. dr. A. Dautartė atkreipia dėmesį, kad ekologinės sąmonės svarba visuomenėje ir versle nuolat didėja, todėl studijų programos Taikomoji ekologija absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės.

„Taikomoji ekologija yra labai praktinė disciplina. Jaunuoliai gali pamatyti, kaip jų moksliniai atradimai ir veiksmai gali tiesiogiai paveikti aplinką ir žmonių gyvenimus. Tai greitai besivystanti sritis, siūlanti plačias karjeros galimybes. Net ir miestų planavime laukiami aplinkosaugos specialistai, gebantys įvertinti aplinkos poveikį ir pagal tai kurti tvarias plėtros strategijas. Įmonės ir organizacijos, kurios siekia išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat ieško specialistų, turinčių žinių apie ekosistemas ir jų valdymą. Programos absolventai savo karjerą gali projektuoti valdžios institucijose, nevyriausybiniuose organizacijose, versle ar mokslinių tyrimų srityje. Naujoji karta jaučia asmeninę atsakomybę už aplinką ir aktyviai palaiko tvarų vystymąsi, patys nori prisidėti prie pozityvių pokyčių, šios studijos gali padėti jiems įgyti žinių ir įgūdžių, kad galėtų efektyviau ir veiksmingiau veikti aplinkosaugos srityje“, – apie VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija patrauklumą kalba doc. dr. A. Dautartė.

Pateik savo magistro darbą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamam konkursui „Geriausias magistro darbas 2024“!

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) organizuoja Geriausio magistro darbo konkursą 2024. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentai kviečiami dalyvauti. Tai puikus būdas išbandyti savo jėgas Lietuvos mastu konkuruojant su savo mokslo srities magistrais.

Konkursui gali būti teikiami nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2024 m. lapkričio mėnesį. 

Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių.

Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą,  išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.

Kandidatus Konkursui gali siūlyti:

  • Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
  • Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.

Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą. Magistro darbas gali būti nominuotas tik toje srityje, kurioje autorius apgynė magistro darbą, neatsižvelgiant į magistro darbo tematiką. 

Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi užpildyti ir el. paštu germagljms@gmail.com pateikti Konkurso paraišką bei šiuos priedus:

  • magistro darbą (*.pdf formatu);
  • fakulteto ar instituto tarybos (direktoriaus) protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.

Daugiau informacijos apie Konkursą nuostatuose.

Darbus galima siūlyti  iki liepos 31 dienos.

Kontaktinis asmuo LJMS:
Renginio koordinatorė dokt. Simona Glazauskaitė el. p.: germagljms@gmail.com ; tel.: +37064828945

Podoktorantūros stažuotės (postdoc) VDU ŽŪA: Kviečiame teikti paraiškas finansavimui

Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse. Podoktorantūros stažuočių paraiškos teikiamos LMT iki gegužės 31 d.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gegužės 31 d.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

 

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).

Paskaita-seminaras „Pensija – kokios asociacijos kyla? Ar tai tik antraštė laikraštyje? O gal taupyti ir investuoti galima ne tik pensijai?“

Kviečiame dalyvauti viešoje paskaitoje-seminare „Pensija – kokios asociacijos kyla? Ar tai tik antraštė laikraštyje? O gal taupyti ir investuoti galima ne tik pensijai?“, kurį ves Tomas Bielo-Petravičius, Šiaulių banko Finansų konsultantas, Pardavimo profesionalų grupės vadovas.

Ateikite ir sužinosite kaip naudotis esančiomis galimybėmis rinkoje jau dabar, kad pasiektumėte tikrai apčiuopiamų rezultatų jau netolimoje ateityje. Naudingi ir žemiški patarimai visiems siekiant finansinės laisvės.

REGISTRACIJA

Data, laikas: gegužės 16 d. 15 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos III rūmų 427 aud. (Bioekonomikos plėtros fakultetas, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)
Trukmė: iki 2 val.

VDU ŽŪA dalyvauja ICA „Biologinės įvairovės iššūkyje“. Registruokime rūšis ir pagerinkime pernykštį Akademijos rezultatą!

Po 12-ojo Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (Association for European Life Sciences Universities – ICA) forumo biologinės įvairovės tema ir po jo paskelbto komunikato, kuriame ICA nariai įsipareigojo biologinės įvairovės išsaugojimui skirti didžiausią dėmesį savo veikloje, Vageningeno universitetas ir tyrimų institutas (Wageningen University & Research) 2024 m. gegužės-birželio mėn. organizuoja ICA organizacijų „Biologinės įvairovės iššūkį“.

2023 metų iššūkis buvo labai sėkmingas – jame aktyviai dalyvavo beveik 2000 asmenų iš 15 ICA organizacijų. Be daugybės rūšių, užregistruotų ICA universitetų miesteliuose visoje Europoje, labiausiai nustebino tai, kad šis iššūkis įkvėpė ryšį ne tik tarp kiekvienos dalyvaujančios organizacijos darbuotojų ir studentų, bet ir tarp ICA organizacijų. Kad tai pajusti, kviečiame pažiūrėti praėjusių metų iššūkio vaizdo įrašą.

2023 metų iššūkyje VDU Žemės ūkio akademijos 13 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 759 rūšis ir užėmė 6-ąją vietą. Pirmąją vietą užėmusio Hohenheimo universiteto 78 asmenų komanda užregistravo 2115 rūšių, o dar gausesnės žmonių skaičiumi buvo antrąją ir trečiąją vietą užėmusios komandos – Liuveno universiteto 590 asmenų komanda, užregistravusi 1458 rūšis, ir Vageningeno universiteto 434 asmenų komanda, užregistravusi 1378 rūšis.

Kadangi visi praėjusių metų iššūkio dalyviai buvo labai entuziastingi ir pasisėmė įkvėpimo, kaip viską padaryti dar geriau, nuspręsta pratęsti iniciatyvą ir 2024 m. gegužės 2 d. – birželio 28 d. vėl surengti „Biologinės įvairovės iššūkį“.

„Biologinės įvairovės iššūkio“ idėja – gegužės 2 d. – birželio 28 d. visuose ICA narių universitetuose vienu metu organizuoti biologinės įvairovės stebėseną (BioBlitz), kurią vykdytų kiekvieno universiteto darbuotojai ir studentai. Kiekviena dalyvaujanti organizacija pati apibrėžia savo teritoriją, kurioje registruoja rūšis. VDU Žemės ūkio akademijos teritorija pateikta paveikslėlyje.

Šių metų iššūkio metu užregistruotas rūšis galima matyti renginio svetainėje „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“. Akademijoje turėdami tokią didelės įvairovės teritoriją ir gausiau dalyvaudami, galime pasiekti geresnį rezultatą nei pernai. Tikimės aktyvesnio studentų ir dėstytojų prisijungimo prie šios idėjos. Nėra prievolės kasdien registruoti rūšis, tačiau atsitiktinis retesnės arba labai retos rūšies užregistravimas gali būti vienintelis šiuo laikotarpiu, todėl labai vertingas. Jeigu susidomėjote ar jeigu užfiksavote telefonu, fotoaparatu ar paprasčiausiai tik matėte įdomesnę rūšį, informuokite žemiau pateiktais kontaktais. Pakonsultuosime, kaip greičiau jūsų fiksuotą rūšį įtraukti į šių metų „Biologinės įvairovės iššūkį“.

Kontaktai pasiteiravimui ir rūšių registravimui

Pagrindinis renginio koordinatorius Universitete yra dr. Žydrūnas Preikša (zydrunas.preiksa@vdu.lt). Jam nesant pasikonsultuoti dėl duomenų įvedimo ir pagrindinių dalyvavimo principų galima ir VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 227 kab. pas doc. dr. Rytį Skominą arba doc. dr. Algį Kvaraciejų.

Seminaras: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus dalyvauti seminare: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai.

Data: 2024 m. gegužės 9 d. 13.00–16.00 val.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Prisijungti prie seminaro nuotoliniu būdu ČIA

Logistikos ir prekybos studentų išvyka į UAB „Tomegris“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos studijų programos studentai lankėsi UAB „Tomegris“. Įmonės pagrindinė specializacija – negabaritinių krovinių gabenimo organizavimas ir įgyvendinimas. Studentai buvo supažindinti su logistikos veiklos iššūkiai ir galimybėmis, šiuolaikinėmis tendencijomis ir įmonės pokyčiais per įmonės gyvavimo laikotarpį.

Studentams taip pat buvo pristatytos kandidatavimo į praktikos ir darbo pozicijas galimybės.

Susitikimą ir ekskursiją įmonėje vedė UAB „Tomegris“ personalo vadovė Inga Sušinskienė. Organizavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai lekt. dr. Mindaugas Samuolaitis ir doc. dr. Milita Vienažindienė.

DBU STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

Siūloma:

  • 1350 EUR per mėnesį stipendija
  • Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
  • Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
  • Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
  • Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

  • Doktorantams
  • Magistrantūros programų absolventams (Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra.
Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.
Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

  • Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
  • Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
  • Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
  • Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje
 https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) STAŽUOTĖS DOKTORANTAMS IR MAGISTRAMS VOKIETIJOJE!

DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

Siūloma:

  • 1350 EUR per mėnesį stipendija
  • Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
  • Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
  • Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
  • Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

  • Doktorantams
  • Magistrantūros programų absolventams

(Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra. 

Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.

Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

  • Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
  • Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
  • Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
  • Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

 

VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!

Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.

Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.

„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.

Registracija į VDU Studijų festivalį

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio video akimirkos:

Kviečiame išsamiau susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:


Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt