Logistikos ir prekybos studijos: kelias į dinamišką tarptautinę karjerą

„Jeigu esate ambicingas, domitės inovacijomis ir ieškote srities, kuri būtų dinamiška, perspektyvi ir atverianti duris į tarptautinį verslą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų programa Logistika ir prekyba yra tai, ko jums reikia. Ši universitetinė bakalauro studijų programa buvo sukurta reaguojant į augančią logistikos specialistų paklausą darbo rinkoje ir greitai tapo viena populiariausių studijų programų universitete“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis.

Kuriant įmonių sėkmę – reikšmingas logistikos ir prekybos specialistų indėlis

Dekanas atkreipia dėmesį, kad logistika ir prekyba yra esminės bet kurios įmonės veiklos sritys. Efektyvus prekių judėjimas, tiekimo grandinės valdymas, e-komercija ir kitos prekybos inovacijos panaudojant dirbtinį intelektą gali reikšmingai prisidėti prie įmonės sėkmės ir pelningumo, todėl aukštos kvalifikacijos specialistai darbo rinkoje yra ypatingai vertinami ir skatinami solidžiu darbo užmokesčiu.

Didėjanti kvalifikuotų logistikos specialistų paklausa ypač akivaizdi Kauno regione, kuris dėl išplėtotos infrastruktūros ir išskirtinės geografinės padėties yra labai patrauklus logistikos centrų plėtrai. „Ir šis specialistų poreikis ateityje tik didės, nes iki 2030 m. bus baigtas „Rail Baltica“ projektas, toliau bus plėtojama Kauno oro uosto infrastruktūra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, o modernizuotas laivybos kelias Nemunu verslams suteiks naujų galimybių“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas džiaugiasi, kad verslo įmonės, jausdamos specialistų poreikį, taip pat aktyviai prisideda prie būsimų specialistų rengimo. „Siekdami studijų kokybės, tobuliname studijų programą palaikydami glaudžius ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Hoptrans Logistics“, UAB „Tomegris“, UAB „DPD Lietuva“. Su socialiniais ir verslo partneriais nuolat deriname studentų profesinių praktikų atlikimo galimybes ir sąlygas. Atlikus praktiką, dalis studentų lieka dirbti praktikai pasirinktose įmonėse“, – gerąja patirtimi dalijasi dekanas.

VDU ŽŪA absolventams – perspektyvios karjeros galimybės

Vos įpusėję studijas, studentai sėkmingai darbinasi logistikos centruose, pramonės ir prekybos įmonėse – naudodami pažangiausius vadybos, rinkodaros, pardavimo, logistikos metodus ir naujausias elektroninės prekybos bei komunikavimo technologijas, jie planuoja, organizuoja, prognozuoja logistikos ir prekybos procesus, vertina veiklos rezultatus.

Studijų programos Logistika ir prekyba 2 kurso studentė Irma Zalepugaitė neabejoja studijų pasirinkimu. „Logistikos ir prekybos studijų programą pasirinkau dėl jos praktiškumo ir plačių pritaikymo galimybių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. Visada domėjausi verslo pasauliu – man buvo įdomu sužinoti, kaip viskas vyksta „už uždarų durų“, kaip organizuojami procesai, kaip veikia tiekimo grandinės. Todėl ši studijų kryptis man pasirodė natūralus ir logiškas pasirinkimas. Norėjau studijų, kurios būtų ne tik įdomios, bet ir orientuotos į praktiką, suteiktų realių žinių, kurias galėčiau pritaikyti darbo aplinkoje. Logistikos ir prekybos sritis yra itin dinamiška – čia nuolat vyksta pokyčiai, glaudžiai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu, tad tai puiki terpė tobulėti ir augti. Esu įsitikinusi, kad šios studijos padės man įgyti tvirtą pagrindą ir atvers daug karjeros galimybių tiek logistikos, tiek prekybos srityje“, – teigia I. Zalepugaitė.

VDU ŽŪA studijų programos Logistika ir prekyba 2 kurso studentė Irma Zalepugaitė

Plėtojant mokslo ir verslo sinergiją kuriama pažanga

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė pabrėžia, kad studijų programa Logistika ir prekyba suteikia tvirtą pagrindą kurti profesinę karjerą sparčiai augančioje ir tarptautinės konkurencijos kupinoje srityje. „Programa aprėpia kur kas platesnį temų lauką nei vien logistika ar prekyba. Dėstomų dalykų apimtis itin plati – nuo idėjų generavimo ir nuosavo verslo kūrimo, marketingo strategijų bei vartotojų elgsenos analizės, iki elektroninės prekybos, procesų skaitmenizavimo, sandėliavimo, transportavimo valdymo ir teisinių aspektų. Studentai įgyja žinių įvairiose srityse, kurios svarbios šiuolaikiniam verslui, o tai suteikia konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Praktiniai užsiėmimai, realių situacijų analizė ir simuliacijos užtikrina, kad žinios būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos realiame darbe“, – teigia doc. dr. M. Vienažindienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė

Studijų programa orientuota į studentus, siekiančius ne tik įgyti tvirtų teorinių žinių, bet ir išsiugdyti praktinius įgūdžius, kurie yra itin svarbūs šiuolaikinėje darbo rinkoje. Dėstytojai kartu su studentais lankosi logistikos centruose, sandėliuose, transporto ir kitose su logistika susijusiose įmonėse. „Šių vizitų metu verslo atstovai noriai dalijasi savo patirtimi, atveria įmonių veiklos užkulisius ir kviečia studentus atlikti profesinę praktiką. Tokios išvykos – itin reikšminga studijų proceso dalis, nes studentams leidžia iš arčiau susipažinti su galimomis karjeros kryptimis ir net įvertinti konkrečias įmones kaip būsimą darbo vietą. Be to, glaudesnis kontaktas su praktikos atstovais padeda studentams įvertinti savo žinių lygį ir skatina aktyviau domėtis, gilinti supratimą“, – sako doc. dr. M. Vienažindienė. Pašnekovė džiaugiasi, kad apsilankę šiuolaikiškose ir nuolat tobulėjančiose įmonėse, studentai labiau vertina studijų naudą ir po jų aktyviau siekia profesinio augimo.

Studijų metu įgytos patirtys plečia akiratį

VDU ŽŪA studijų programos Logistika ir prekyba pirmininkė doc. dr. Vilma Tamulienė teigia, kad studijuojant šioje programoje studentams atsiveria plačios tarptautinės galimybės. Universitetui dalyvaujant Erasmus+ programoje, studentai turi galimybę dalį studijų ar praktikos atlikti užsienio universitetuose ir įmonėse užsienyje. Tokios patirtys padeda ne tik pagilinti profesines žinias ir praplėsti akiratį, bet ir įgyti tarptautinės darbo aplinkos supratimą, sustiprinti užsienio kalbų įgūdžius bei užmegzti naudingus profesinius kontaktus. Į VDU ŽŪA taip pat atvyksta studentai ir dėstytojai iš kitų šalių, todėl paskaitos dažnai vyksta tarpkultūrinėje aplinkoje, kuri skatina bendradarbiavimą, atvirumą ir naujų idėjų gimimą.

VDU ŽŪA studijų programos Logistika ir prekyba pirmininkė doc. dr. Vilma Tamulienė

„Bendravimas su studentais iš užsienio suteikia galimybę pamatyti, kaip logistikos ir prekybos sprendimai taikomi skirtingose šalyse, kokie iššūkiai kyla kitose rinkose ir kaip jie sprendžiami – tai neįkainojama patirtis būsimiems specialistams“, – pažymi doc. dr. V. Tamulienė.

Be to, studentai aktyviai įsitraukia į įvairius tarptautinius ir nacionalinius projektus bei mokslinę veiklą – nuo tyrimų apie tvarią logistiką iki verslo modelių kūrimo skaitmeninėje aplinkoje. Tokie projektai stiprina analitinius gebėjimus, ugdo kritinį mąstymą ir suteikia galimybę realiai prisidėti prie inovatyvių sprendimų kūrimo logistikos ir prekybos srityse.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Karina: Akademija skatina augti visomis prasmėmis

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Karina Kateivaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija antro kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Karina pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo vaikystės augau gamtos apsuptyje, visuomet troškau pažinti jos paslaptis, man rūpėjo gamtosauginės problemos. Tad nenuostabu, kad pasirinkau studijų program Taikomoji ekologija, siekdama perprasti gamtoje vykstančius procesus bei prisidėti prie jos apsaugos.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Artėjant mokyklos baigimui internete nagrinėjau Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomas studijų programas ir taip atradau VDU Žemės ūkio akademiją.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pagrindinė priežastis, dėl kurios pasirinkau šias studijas, yra studijų programoje numatyti studijų dalykai. Jie ne tik man įdomūs ir artimi širdžiai, aprėpiantys daug įvairių sričių, bet ir ypatingai aktualūs šiais laikais, kai gamtosauginės problemos tampa vis svarbesnės ir vis labiau pastebimos visuomenės.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Teko girdėti, kad VDU Žemės ūkio akademijoje studentai „nieko neveikia“. Tačiau galiu užtikrintai pasakyti, kad mano girdėta nuomonė, jog Akademijos studentai rimtai nesimoko, yra visiškai klaidingas stereotipas. Įvairių veiklų bei mokslų yra užtektinai.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino šilta atmosfera. Dauguma dėstytojų labai nuoširdžiai bendrauja su studentais, negaili savo asmeninio laiko papildomai dalindamiesi turimomis žiniomis. Studentai taip pat geranoriški vieni kitų atžvilgiu. Noriai bendrauja tarpusavyje net skirtingų studijų programų atstovai.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– VDU Žemės ūkio akademija man – natūrali, bendruomeniška, auginanti.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Taikomoji ekologija?

– Galėčiau išvardinti ir daugiau nei tris! Visų pirma, pakankamai laisvas ir lankstus tvarkaraštis – laiko užtenka ir mokslams, ir papildomoms veikloms. Jų pasirinkimas labai platus – studentai gali įsitraukti į studentiškų organizacijų veiklą, įvairius projektus. Atmosfera šilta ir palanki augimui visomis prasmėmis. Dėstomi dalykai aktualūs šiais laikais, dėstytojai skatina studentų kritinį mąstymą.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Palinkėčiau nebijoti klysti – pasirinkta studijų programa nėra nuosprendis visam gyvenimui. Tai tik jūsų gyvenimo pradžia, pirmosios durys, už kurių laukia dar daug nepaprastų atradimų ir pasirinkimų. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad nėra didesnės klaidos, nei pasiduoti aplinkinių spaudimui ir rinktis studijas ne pagal tai, kur traukia Jūsų širdis.

Karina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Mokslo keliu: kai smalsumas ir žingeidumas padeda atrasti daugiau

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Apskaita ir finansai magistrantė Rugilė Gudaitienė bei studijų programos Žemės ūkio ekonomika magistrantas Vytautas Albinas Veiveris 2024–2025 studijų metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamus mokslinius tyrimus.

R. Gudaitienės tyrimų tema buvo „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio žaliųjų obligacijų rinkos sąveikai su tradicinėmis finansų rinkomis vertinimas Rusijos–Ukrainos karo kontekste“. Tyrimo vadovė – VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė.

Magistrantė džiaugiasi mokslinių tyrimų metu įgytomis žiniomis ir patirtimis. „Esu dėkinga už galimybę dalyvauti LMT organizuotuose ir finansuotuose studentų tyrimuose semestrų metu. Tyrimo metu analizavau kaip neapibrėžtumai veikia investuotojų ir politikos formuotojų sprendimus bei daro įtaką tvaraus investavimo krypčiai. Rinkų sąveikai tirti pasitelkiau persidavimo (angl. Spillover) metodą, o sąveiką lemiantiems neapibrėžtumo veiksniams identifikuoti – dinaminio modelio vidurkių apskaičiavimo metodą. Tyrimo metu nustatyta, kad ekstremalių įvykių metu finansų rinkų tarpusavio sąveika reikšmingai sustiprėja. Be to, žaliosios obligacijos tokiose situacijose dažniausiai atlieka „saugaus prieglobsčio“ funkciją, padėdamos diversifikuoti investicinius portfelius ir mažinti riziką. Tyrime įvertinta neapibrėžtumo poveikio dinamika ne tik suteikia naujų įžvalgų apie žaliųjų ir tradicinių finansų rinkų sąveiką, bet ir prisideda prie tvaraus investavimo sprendimų teorinio pagrindimo ir praktinio taikymo, ypač geopolitinių krizių kontekste. Tyrimo rezultatai reikšmingai prisidėjo prie rizikos, portfelio teorijos ir užkrėtimo teorijų vystymosi“, – teigia R.Gudaitienė.

Gegužės 22 d. Vilniuje, ISM Vadybos ir Ekonomikos universitete, vykusi LMT organizuota konferencija „Naujoji karta su LMT“ tapo svarbiu profesiniu ir asmeniniu iššūkiu bei patyrimu jaunajai tyrėjai.

R. Gudaitienės teigimu, dalyvavimas konferencijoje ne tik praturtino jos akademinę patirtį, bet ir sustiprino susidomėjimą pasirinkta mokslo kryptimi. Tai buvo puiki galimybė pristatyti savo tyrimą ir iš arti susipažinti su kitų jaunųjų tyrėjų darbais ir idėjomis. Konferencijoje išgirsti pranešimai, diskusijos ir bendruomeniškumo jausmas paliko neišdildomą įspūdį. Tokie renginiai primena, kodėl verta eiti mokslininko keliu. Jie ne tik praplečia akiratį, bet ir skatina siekti tolimesnės mokslo pažangos.

V. A. Veiveris vykdė tyrimą „Biomasės naudojimo rezultatyvumo ir apsirūpinimo biomase tyrimas ES šalyse“. Tyrimo vadovė – VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vlada Vitunskienė.

„Esu dėkingas LMT ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetui už suteiktą galimybę dalyvauti „Studentų tyrimai semestro metu 2024/2025 m.“ programoje. Asmeniškai noriu padėkoti mano projekto vadovei prof. dr. V. Vitunskienei, kuri ne tik pasidalino pačio projekto idėja, bet ir suteikė man pasitikėjimo bei didelį žinių ir įgūdžių bagažą moksliniam tyrimui vykdyti, o kartu ir magistrantūros baigiamajam darbui rengti. Vykdydamas projektą gilinausi į ES šalių gebėjimą aprūpinti savo ekonomiką vietinės kilmės pirminės biomasės ištekliais ir kiek jos priklauso nuo jų importo. Ilgojo laikotarpio empirinė analizė atskleidė didelius skirtumus tarp ES šalių. Lietuva tarp nedidelio skaičiaus tų šalių, kurios pačios gali apsirūpinti pakankamu kiekiu biomase, be to, vis daugiau jos eksportuoja. Kita vertus, Lietuvos priklausomybė nuo šios žaliavos importo taip pat didėja. Tai rodo, kad yra būtini naujoviški pirminės biomasės gamybos ir naudojimo sprendimai verslo lygmeniu ir politiniai strateginiai sprendimai šalies lygmeniu“, – teigia V. A. Veiveris.

„Gegužės 22 d. vykusioje konferencijoje „Naujoji karta su LMT“ pristačiau atlikto tyrimo rezultatus. Pranešimas konferencijoje suteikė pasitikėjimo savimi. Buvo smagu matyti tiek daug jaunų ir mokslu susidomėjusių žmonių. Belieka pridurti, jog dar vieną pranešimą „Apsirūpinimas biomase ir priklausomybė nuo jos importo ES šalyse“ pristačiau kitoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „ES ekonomika, verslas ir vadyba globalių iššūkių kontekste“, vykusioje gegužės 23 d. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete. Pasibaigus projektui likau labai patenkintas, džiaugiuosi jame sudalyvavęs, o gauta paskatinimo stipendija tikrai prideda noro dirbti mokslinį darbą“, – sako V. A. Veiveris.

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmečiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Penktus metus vykstančiame renginyje Jūsų lauks tradicinė Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis, edukacijos ir kitos įtraukios veiklos. Festivalyje bus pristatomi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos:

„Ledų botanika“: liofilizuoti ledai, praturtinti ekstraktais. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai galės leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą. Eksperimentuokite su skoniais ir atraskite, kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą.
Hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Bus pristatoma, kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas. Lankytojai susipažins su akvaponika – žuvų ir augalų mitybos sinergija, tvarios hidroponikos sprendimais, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralia daiginimo terpe iš agaro, DIY vazonėliais iš pernaudotų medžiagų bei galimybėmis pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes.
Vandens inžinerijos sprendimai ir inovatyvios tyrimų technologijos. Bus pristatomi pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galės iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Programa:
10.00–14.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros kieme.
10.30–11.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
10.30–14.00 Lietuvos energetikos instituto edukacija „Energetikos kelionė nuo A iki Z“ vidiniame Prezidentūros kieme (edukacijos vyks kas 20 min., išankstinė registracija nėra būtina).
11.30–12.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
13.00–14.00 Aplinkosauginis protmūšis 7–10 klasių moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje.

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmės 2025

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Išrinkti šalies geriausieji – VDU ŽŪA įvyko pirmoji miškininkystės olimpiada „Mes miškui – miškas visiems“

Gegužės 23 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko pirmosios miškininkystės olimpiados „Mes – miškui, miškas – visiems“ finalinis etapas. 88 mokiniai varžėsi žiniomis – komisija išrinko 12 geriausius rezultatus parodžiusių moksleivių.

Nuo ankstaus ryto į VDU Žemės ūkio akademiją sugūžėjęs gausus būrys 5-6 bei 7-8 klasių moksleivių nekantriai ir su jauduliu laukė miškininkystės olimpiados pradžios. Žinias mokiniams teko rodyti tiek teorinėse, tiek praktinėse užduotyse. Tačiau olimpiada nesibaigė tik užduočių išsprendimu. Pateikus užduočių atsakymus komisijos vertinimui, moksleivių laukė paskaitos apie paukščius, žinduolius, miško plėšrūnus. Šias temas įdomiai pristatė ne tik VDU dėstytojai, bet ir VMU atstovai. Pasisėmus naujų žinių, dalyviai keliavo pasodinti simbolinį ąžuoliuką, kuris įamžino pirmąją miškininkystės olimpiadą ir apie ją primins ir mūsų ateities kartoms.

Po paskaitų ir laisvo laiko laukė, ko gero, laukiamiausia dienos dalis – apdovanojimai. Nors pačių mokinių teigimu užduotys nebuvo lengvos, džiugu, kad prizines vietas užėmė net 12 moksleivių. 5–6 klasių grupėje III-ąją vietą dalijosi trys moksleiviai – Liepa Jaseliūnaitė (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“), Ūla Kavaliauskaitė (Kretingos rajono Kartenos mokykla-daugiafunkcinis centras) ir Jaroslav Romančik (Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija). II-ąją vietą dalinosi du moksleiviai: Viktorija Sireikytė (Šiaulių Dainų progimnazija) ir Vilis Šneideris (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“). 5–6 klasių grupės nugalėtoju, olimpiados laureatu tapo Dominik Judicki (Vilniaus rajono Avižienių gimnazija). Tuo tarpu 7–8 klasių grupėje III-ąją vietą dalinosi trys vienodą balų skaičių surinkę moksleiviai: Austėja Kisieliūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija), Julius Petrauskas (VšĮ „Saulės“ privati gimnazija) ir Tautvydas Siniauskas (Vilniaus rajono Pagirių gimnazija“). II-ąją vieta dalinosi Gustė Mazurkevičiūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija) ir Emilija Venskūnaitė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla). 7–8 klasių grupės laureatu tapo Ainius Mockus (Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija). Visi olimpiados prizininkai apdovanoti Aplinkos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei VMU prizais.

Organizatoriai džiaugiasi pirmosios miškininkystės olimpiados sėkme. Susidomėjimą šiuo edukaciniu projektu parodė tikrai gausus būrys moksleivių bei juos ruošiančių pedagogų – tai rodo, kad gamtos mokslų, miškininkystės sritys jaunajai kartai artimos ir svarbios.

Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos Gitanos Viganauskienės, pirmoji miškininkystės olimpiada yra ir pavyzdys tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kai sėkmingai susijungia idėja ir patirtis, o Lietuvos mokiniai gali džiaugtis puikiu renginiu ir galimybėmis giliau pažinti mišką ir vykstančius procesus miške.

Džiaugsmo bei dėkingumo visos olimpiados metu neslėpė ir mokytojai, ruošę ir atlydėję mokinius į olimpiadą. Finalinis etapas tapo žinių ir bendrystės švente, kurios metu vaikai susibūrė į gausią, vieningomis vertybėmis ir pomėgiais vediną bendruomenę, turėjo galimybę žinių pasisemti ne tik vieni iš kitų, bet ir iš miškininkystės, gamtos mokslų profesionalų. Tikime, kad miškininkystės olimpiada taps gražia tradicija ir kitąmet suburs dar gausesnį dalyvių būrį.

Žemės ūkio studijas pasirinkusiems studentams bus skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos

Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio sritimi, Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas.

Šiemet 9 naujai įstoję Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį.

Stipendijos bus skiriamos VDU studentams, pasirinkusiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos studijų programas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

Konferencija „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“

Gegužės 29 d. 8:00–17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 baigiamojoje konferencijoje „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“.
Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, 53361 Kauno r. sav.).

Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Jevgenija Furgasė apgynė daktaro disertaciją. Sveikiname!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Jevgenija Furgasė 2025 m. gegužės 20 d. apgynė socialinių mokslų srities, ekonomikos krypties disertaciją „Mokesčių sistemos pertvarkos modeliavimas dėl technologinės pažangos poveikio užimtumui“ ir įgijo mokslų daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Atliktas tyrimas ir jo rekomendacijos prisideda prie kryptingos mokesčių politikos formavimo ir yra naudingos prognozuojant valdžios pajamas bei užimtumo pokyčius technologinės pažangos kontekste.