VDU Tarptautinė dėstymo savaitė Agronomijos fakultete

Siekiant didinti VDU tarptautiškumą, 2024 m. balandžio 22–26 dienomis universitete vyko trečioji „Tarptautinė dėstymo savaitė“, kurios metu mūsų partnerinių universitetų dėstytojai pagal „Erasmus+“ programą skaitė paskaitas VDU studentams. Džiaugiamės, kad Agronomijos fakulteto bendruomenė aktyviai įsijungė į tarptautinės dėstyto savaitės veiklas.

Balandžio 22 dieną studentai turėjo progą pasiklausyti Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesoriaus Jerzy Jonczak skaitomos paskaitos „Transformation of post-arable soils due to afforestation with silver birch“ (liet. „Buvusių ariamų dirvožemių transformacija dėl apželdinimo karpotoju beržu“).

Balandžio 23 dieną tas pats profesoriaus Jerzy Jonczak skaitė paskaitą „Effects of in situ charcoal production in historic times on soil system“ (liet. „Medžio anglies gamybos in situ istoriniais laikais poveikis dirvožemio sistemai“). Kartu su profesoriumi Jerzy Jonczak atvyko ir jo kolegė bei mokslinių tyrimų bendraautorė dr. Aleksandra Chojnacka, kuri su VDU ŽŪA studentais pasidalijo naujausia informacija, gauta tyrinėjant dirvožemio mikroorganizmus ir jų įtaką dirvožemio formavimuisi skirtingais ekosistemų vystymosi etapais. Mokslininkė iš Korkuvos žemės ūkio universiteto Anna Kołton pristatė paskaitą apie šviesos taršos daromą žalą augalams ir visai ekosistemai „Plant supplementary lighting – possibilities and risks; Light pollution – definition, sources, effects on plants and complex ecosystems“ (liet. „Papildomas augalų apšvietimas – galimybės ir rizika; Šviesos tarša – apibrėžimas, šaltiniai, poveikis augalams ir sudėtingoms ekosistemoms“).

Šios paskaitos studentams praplėtė akiratį, suteikė galimybę padiskutuoti apie svarbius aplinkosaugos ir žemės ūkio klausimus, kurie svarbūs siekiant ilgalaikio tvarumo ir aplinkos apsaugos.

Apmokamos praktikos pasiūlymas studentams: kviečia iš arčiau pažinti skirtingas sėklų kultūras

GRAMA LT, ŽŪB – viena didžiausių žemės ūkio bendrovių Žemaitijos regione, užsiimanti grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimu. Nuo 2018 metų sėklų fizikiniai tyrimai atliekami naujai įrengtoje modernioje laboratorijoje. Vykdant tyrimus GRAMA LT, ŽŪB gali atrinkti aukščiausios kokybės sėklas, taip pagerindami pasėlių ir nuimamo derliaus produktyvumą, paruošdami aukščiausius kokybės standartus atitinkančią produkciją.
GRAMA LT, ŽŪB kokybės skyrius ieško motyvuoto studento, norinčio įveiklinti jau įgytas žinias ir atlikti apmokamą praktiką laboratorijoje vasaros metu – nuo liepos mėn. vidurio iki rugsėjo mėn. Praktikos atlikimo vieta – Raguviškiai, Kretingos r. sav. Praktikos metu GRAMA LT, ŽŪB siūlo galimybę iš arčiau pažinti skirtingas sėklų kultūras, jų veisles.

„Tad tikimės, kad tu esi mūsų kraštietis(-ė), motyvuotas(-a), pozityvus(-i), bendraujantis(-i). Laukiame tavęs prisijungiant prie mūsų komandos“, – kviečia GRAMA LT, ŽŪB.

Papildoma informacija – telefonu 8 616 77602 arba el. paštu d.sajonienė@gmail.com.

VDU ŽŪA mokslininkai: gėlo vandens trūkumas ir potvyniai pasaulyje kelia vis daugiau iššūkių

Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.

JT Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į saugų ir švarų vandenį

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė atkreipia dėmesį, kad tinkama mityba bei sanitarijos sąlygos yra svarbūs geros sveikatos aspektai. „Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pripažįsta, kad „Teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis“. Vanduo gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Vandens kiekybė ir kokybė svarbi klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos dalis“, – pastebi profesorė. Mokslininkė pasakoja, kad JT Generalinė Asamblėja yra įvardijusi, kad turi būti užtikrinamas pakankamas vandens kiekis kasdieniniam naudojimui – maisto ruošimui, drabužių skalbimui, namų valymui. Taip pat vanduo turi būti saugus – priimtinos spalvos, kvapo ir skonio bei nepavojingas žmonių sveikatai (be toksinių medžiagų) bei prieinamas – įperkamas ir pasiekiamas netoliese.

Kokybiškas ir lengvai prieinamas vanduo mums kasdienybė, tačiau yra šalių, kur kokybiško vandens trūkumas kelia daug problemų. Mokslininkė pastebi, kad pagal JT plėtros programą (UNDP), mažiausiai 1,8 milijardo žmonių visame pasaulyje vartoja užterštą geriamąjį vandenį. Be to, dėl vandens trūkumo kenčia daugiau nei 40 % pasaulio žmonių, prognozuojama, kad šis skaičius didės.

Vandens trūkumo sąsajos su ginkluotais konfliktais

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad nors dažnai vandens trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė dalies ginkluotų konfliktų priežastis, bet dažniausiai šalia vandens trūkumo būna socialinė politinė įtampa, ginčai dėl užtvankų, rezervuarų ir kitų didelio masto projektų. Taip pat dažnai į ginkluotus konfliktus veda ankstesni nesutarimai dėl abiem pusėms svarbių aplinkosaugos ir išteklių klausimų.

„Konfliktus dažnai lemia dėl klimato kaitos mažėjantis kritulių kiekis, nepakankamas vandens tiekimas ir priklausomybė nuo vieno pagrindinio vandens šaltinio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į didelį gyventojų skaičiaus augimą, sparčią urbanizaciją, modernizaciją ir industrializaciją. Tarp priežasčių gali būti ir ginkluotų kovų istorija bei prasti santykiai tarp šalių grupių“, – pastebi mokslininkė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė

Išnuomavus šešis ežerus, po liūčių miesto gatvės skendi vandenyje

Anot profesorės, daug netikėtų problemų gali kelti ir netinkama potvynių kontrolė mieste. Vienas iš naujausių pavyzdžių – potvyniai Pnompenyje, Kambodžoje. „Per pastaruosius 10 metų Kambodžos vyriausybė išnuomavo šešis ežerus žemės vystytojams, kurie užpildė ežerus vandeniu savo plėtros projektams. Užpildžius ežerus, per musoninius lietus vanduo kaupiasi ir užlieja miesto gatves, kai kurias užtvindo iki 76 cm gylio“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Kambodžos nacionalinio nelaimių valdymo komiteto duomenimis, nuo spalio pradžios smarkios liūtys ir atogrąžų audros sukėlė potvynius 19 iš 25 Kambodžos provincijų ir miestų, nukentėjo 312 224 žmonės, potvyniai panardino 73 720 namų ir daugiau nei 293 000 hektarų ryžių bei kitų pasėlių.

Stebuklingos upės paslaptis – organiką naikinantys bakteriofagai

Ne mažesnė problema ir užterštas vanduo. Prof. dr. L. Česonienė pasakoja, kad Indijos Gango upės tarša pavertė ją „toksišku vandens keliu“. Aplinkosaugininkai sveikino neseniai priimtą teismo sprendimą, pagal kurį Gango vanduo turi būti švarus.

Anot mokslininkės, nuvykus į Indiją ir pamačius Gangą, jo pakrantes ir ten vykstantį gyvenimą, vaizdas šokiravo. Iš Himalajų į Gango upę įteka krištolo skaidrumo vanduo, bet įtekančios nuotekos, pramonė, žemės ūkis, religinės tradicijos pastebimai keičia vandens spalvą, skaidrumą ir kokybę. „Upės pakrantėse vyksta indams svarbios kremavimo ceremonijos. Iš pradžių kūnas maudomas upės vandenyje, apipilamas aliejais ir upės pakrantėje kremuojamas. Kad nebūtų kvapo, naudojama speciali mediena. Kremuojant nesudega viskas iki pelenų, baigus degti, ateina baltai apsirengęs šventikas, jis nesudegusius kaulus ir pelenus išmeta tiesiai į upę“, – apie pakrantėse vykstančius ritualus pasakoja mokslininkė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad upės krante kremuojami tik turtingi žmonės, šis tradicinis kremavimas kainuoja apie tūkstantį eurų, vietiniame krematoriume kaina apie šešis kartus mažesnė, o pelenai patenka į tą patį Gango vandenį.

Anot prof. dr. L. Česonienės, indai tiki, kad Gango upė yra paslaptinga ir stebuklinga, ir ne be reikalo. „Kelionės metu paėmiau vandens mėginį. Jau parsivežus į viešbutį, nustebino vandens skaidrumas, jis atrodė visiškai švarus ir skaidrus. Pristatėme mėginį į laboratoriją ir, matę upės vandens užterštumą, tikėjomės, kad rezultatai bus labai blogi. Rezultatai nustebino, nes Gango vandens kokybė kai kuriais aspektais buvo geresnė nei Lietuvos upių, pavyzdžiui, Nemuno žemiau Kauno, ar Neries aukščiau Panerių. Paaiškėjo, kad Gango upėje gyvena bakteriofagai, kurie naudoja organines medžiagas ir taip valo upės vandenį. Jų aktyvumas toks didelis, kad Gangui apsivalyti užtenka pratekėti kilometrą, kai įprastai upėms reikia bent 20 kilometrų, kad oksiduotų ir eliminuotų taršą“, – kalba mokslininkė.

Nesaugus vanduo – vis dar aktuali problema

Mokslininkė pasakoja, kad dar viena rimtus iššūkius dėl vandens patiriančių šalių – Salvadoras, 98 % gėlo vandens šalyje yra užterštas ir 12 % gyventojų neturi prieigos prie jokio geriamojo vandens. 90 % šalies paviršinių vandenų yra užteršti nevalytomis nuotekomis, žemės ūkio ir pramonės atliekomis. Parazitais, bakterijomis ir grybeliais užteršto vandens vartojimas gali sukelti sekinančių, lėtinių ligų ir net baigtis mirtimi.

Prof. dr. L. Česonienė pastebi, kad situacija sudėtinga ir Ugandoje, kur nesaugiame geriamajame vandenyje plintančios bakterijos sukelia aklumą. Dėl šios ligos kenčia neproporcingai daug moterų, nes dėl lyčių vaidmenų jos atsakingos už sodo darbus, maisto ruošimą, vandens rinkimą ir kitas užduotis, dėl kurių jos patenka į nesaugų vandenį.

Ilgalaikis ginčas ir susirėmimai dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi

Mokslininkė pasakoja, kad vienas iš ginkluotų konkliktų pavydžių – Afganistano ir Irano jau daugiau nei šimtmetį trunkantys ir iki ginkluotų susirėmimų išaugę nesutarimai dėl upių vandens dalijimosi. Abi šalys įsivėlė į ilgalaikį ginčą dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi, pasienyje kilo susirėmimai dėl didžiausio gėlo vandens ežero Irane, Hamuno, išdžiūvimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad susirėmimas kilo eskaluojant Kabulo ir Teherano ginčą dėl Helmando upės, kuri yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis abiem šalims, remiantis žemės ūkį, pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas regione.

„Ežeras turi didelę reikšmę regiono aplinkai ir ekonomikai. Anksčiau tai buvo viena didžiausių pasaulyje šlapžemių, besidriekianti 4000 kvadratinių kilometrų (1600 kvadratinių mylių) tarp Irano ir Afganistano, maitinama Helmando upės. Ekspertai dėl susidariusios situacijos kaltina sausrą ir užtvankų bei vandens kontrolės poveikį. Iranas ir Talibanas smarkiai apšaudė. Žuvo ir buvo sužeisti kariai, o tai smarkiai sustiprino didėjančią įtampą tarp šalių. Abi pusės apkaltino viena kitą pradėjus susišaudymą“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Anot mokslininkės, Afganistanas ir Iranas jau daugiau nei šimtmetį nesutaria dėl upių vandens dalijimosi. Šalys 1973 metais pasirašė susitarimą – Helmando upės sutartį – dėl upių vandens paskirstymo reguliavimo. Tačiau susitarimas nebuvo nei ratifikuotas, nei visiškai įgyvendintas, todėl nesutarimai ir įtampa išliko.

Atkreipia dėmesį į vandens užtvankų saugumo klausimą

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad hidrotechnikos statinių, ypatingai užtvankų, saugumo užtikrinimas šių dienų kontekste taip pat išskirtinai svarbus klausimas. „Vienas naujausių pavyzdžių – beveik prieš metus vykęs Kachovkos užtvankos Ukrainoje sprogdinimas ir jo pasekmės visam regionui. Kachovkos užtvanka – viena iš šešių, 1944–1968 metais pastatytų ar atstatytų ant Dnipro upės, planuojant Baltijos ir Juodąją jūras sujungti laivybos kanalais. Ši užtvankų, kanalų, šliuzų sistema turėjo užtikrinti laivų navigaciją, ja norėta kompleksiškai spręsti energijos, transporto ir dirvožemio drėkinimo problemas. Lietuvoje užtvanka su hidroelektrine pastatyta tik ties Kaunu, nors buvo planuota statyti ir ties Druskininkais, Birštonu, Jurbarku“, – pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. R. Šadzevičiaus, Ukrainoje pastačius visas planuotas užtvankas, suformuotos vandens saugyklos, kurios atlieka svarbias funkcijas – Kachovkos užtvanka suformuoto rezervuaro vanduo buvo tiekiamas Zaporožės atominės elektrinės agregatams aušinti.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius

Mokslininkas pasakoja, kad 2023 m. birželio 6 d. naktį sugriovus 26 užtvankos šliuzus, iki 4,8 metro aukščio ir 24,4 km/val. greičiu judanti banga iš vandens saugyklos išnešė per dešimtmečius susikaupusius nešmenis, kuriuose buvo pavojingi pramonės įmonių atliekų teršalai, netgi radioktyvios medžiagos. Taip pat sugriovė pasroviui į Juodąją jūrą buvusio uosto saugyklas su trąšomis, įvairiais naftos produktais, taip dar labiau užteršdama vandenį. „Potvynio pikas pasiektas vos per kelias valandas nuo sprogimo. Buvo prognozuojamas nepertraukiamas 14 valandų trukmės vandens lygio kilimas ir 3 dienas trunkantis potvynis, tačiau vanduo kilo apie 4 paras. Nuslūgus potvyniui, po dviejų savaičių, upė tekėjo savo buvusia vaga, po dviejų mėnesių didžioji vandens saugyklos dugno dalis buvo išdžiūvusi. Po pusmečio buvusios vandens saugyklos teritorija buvo apaugusi karklais, kurių aukštis siekė suaugusio žmogaus ūgį“, – apie potvynio bangą ir jos išsisklaidymą bei teritorijos pokyčius nelikus vandens saugyklos, kalba mokslininkas.

Mokslininkas pastebi, kad nors yra įvairių nuomonių apie užtvankos pašalinimo naudą ir žalą, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus vandens lygio pokytis gali sukelti masinę ekologinę katastrofą. „Hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir staigus vandens lygio kritimas gali padaryti daug žalos. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje mažėja aplinkinių vietovių dirvožemio derlingumas. Be to, daugiau nei milijonas aplinkinių miestų ir gyvenviečių gyventojų gali likti be geriamojo vandens. Šiuo konkrečiu atveju taip pat kilo branduolinės katastrofos grėsmė, nes galėjo nutrūkti Zaporižės atominės elektrinės reaktorių aušinimas. Dėl masinio žuvų, paukščių ir kitų faunos rūšių kritimo, kyla grėsmė epidemiologinei padėčiai visame Juodosios jūros regione“, – kalba doc. dr. R. Šadzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros mokslininkė doc. dr. Midona Dapkienė atkreipia dėmesį, kad Dnipro vandens užterštumas tūkstančius kartų viršija normas. „Užtvankos sprogdinimas turėjo poveikį ir kaimynių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos – vandens išteklių kokybei“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Izraelio ir Palestinos konfliktas – geriamojo vandens trūkumas ir auganti tarša

Anot doc. dr. M. Dapkienės, su dideliais karo veiksmų lemtais iššūkiais susiduria ir Gaza bei Vakarų krantas, kur geriamojo vandens tiekimo sistema seniai yra trapi. „Gazos Ruože gyvenantys žmonės naudoja vandenį iš vietinių šulinių ir gręžinių, taip pat iš jūros vandens gėlinimo įrenginių gautą vandenį, taip pat vamzdynais iš Izraelio tiekiamą vandenį. Nuo Izraelio karinių veiksmų pradžios 2023 m. spalį Gazos miestų nuotekos nebetvarkomos, todėl didėja tarša. Taip pat išaugo ir vandens trūkumas, nes uždarytos trys gėlinimo įrenginiai, nutrauktas vandens tiekimas iš dalies vamzdynų“, – apie kylančius iššūkius kalba mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad Viduržemio jūros pakrantės vandenys užteršti nevalytomis nuotekomis, kurios nuolat patenka į jūrą iš tos pačios neveikiančios Gazos nuotekų valymo sistemos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė

Kitas svarbus momentas, į kurį mokslininkė pataria atkreipti dėmesį – regiono požeminio vandens užteršimo rizika. „Izraelio pajėgos pumpavo jūros vandenį į „Hamas“ įrengtus tunelius, esančius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. Aplinkosaugininkai pastebi, kad galimas ilgalaikis poveikis požeminiam vandeniui, nes pumpuojant jūros vandenį į smėlingame grunte iškastus tunelius yra didelė sūraus vandens prasiskverbimo į vandeningąjį sluoksnį ir gėlo vandens užteršimo tikimybė“, – pasakoja doc. dr. M. Dapkienė. Ji pastebi, kad tai ne tik tiesioginė žala šį vandenį naudojantiems 2,3 mln. palestiniečių, bet galima ir ilgalaikė žala žemės ūkiui, nes toks vanduo netinkamas pasėlių drėkinimui.

Doc. dr. M. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nurimus kariniams konfliktams ir karams, labai svarbu įvertinti bei įvardyti tikrąjį žalos aplinkai mastą, jos pasekmių sunkumą. „Atkūrimo po karinių konfliktų etape dažnai nepaisoma aplinkosaugos klausimų, nes vyriausybės ir investuotojai linkę teikti pirmenybę greitam šalių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui, kas prieštarauja integracinio ir tvaraus vystymosi užtikrinimui“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad aplinkos atkūrimas ir valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant visuomenių tarpusavio pasitikėjimą.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Vandens saugumas yra labai svarbus klausimas visoje Europoje ir pasaulyje. Europos Sąjunga įgyvendina skirtingus mechanizmus ir politiką, siekdama užtikrinti vandens saugumą ir gerinimą. Tai apima teisės aktus dėl vandens kokybės, vandens išteklių valdymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo standartus bei priemones, skirtas kovai su vandens tarša ir saugumo grėsmėmis.

Mokslininkai pastebi, kad galima prognozuoti augantį šiuos iššūkius galinčių padėti įveikti kvalifikuotų specialistų poreikį. Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius, jau nesustabdoma klimato kaita ir jos pasekmės, griaunantys ir žalos visam regionui darantys kariniai konfliktai leidžia daryti prielaidą, kad ateityje reikės dar daugiau šiuos iššūkius galinčių spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, pradedant nuo svarbių inžinerinių sistemų atkūrimo, inovatyvių bei efektyvesnių sistemų kūrimo iki opių ekologinių klausimų sprendimo, jautriai įvertinant poveikį aplinkai“, – kalba mokslininkė.

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai siūlo platų studijų programų pasirinkimą, siūlomos bakalauro, papildomosios ir magistrantūros studijų programos jau esamų ir būsimų iššūkių sprendėjais norintiems tapti jaunuoliams.

SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”

Balandžio 16-18 d. VDU ŽŪA vyko SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”.

Sveikinimo žodį nuo VDU ŽŪA kanclerės Astridos Miceikienės perdavė #MEF dekanas Vitas Marozas.

Konferenciją atidarė SILVA tinklo prezidentas Norbert Weber. SILVA tinklas yra ne pelno siekianti asociacija, susijusi su aukštuoju miškininkystės išsilavinimu. Pagrindinis jos tikslas – skatinti ir palengvinti tarp universitetinį bendradarbiavimą miškininkystės švietimo srityje Europoje.

Konferencija skirta miškininkystės studijų programų tobulinimui. Į konferenciją susirinko dalyviai iš Airijos, Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Olandijos, Vengrijos, Vokietijos. Pranešimus skaitė ir Lietuvos atstovai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei VDU ŽŪA doc. dr. Anželika Dautartė ir m. darb. dr. Nerijus Kupstaitis.

Renginio organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas; SILVA tinklo prezidentas, Drezdeno technikos universiteto Miško politikos ir miško išteklių katedros prof. dr. Norbert Weber, SILVA tinklo sekretorė Sandra Liebal.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiams skirtos įmonės „Baltic Agro Machinery“ vardinės stipendijos – investicija į agrosektoriaus ateitį

Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programų Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir Tvarioji inžinerija pirmakursiai sulaukė vardinių stipendijų iš penkių įmonių. Vienos jų, UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega įsitikinęs, kad stipendijų skyrimas pirmo kurso inžinerijos studentams gali būti efektyvi investicija į ateities darbuotojus, sektoriui svarbios technologijų plėtros užtikrinimą ir bendradarbiavimą su universitetais. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad matant augantį aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą, būtina galvoti apie ateitį ir investuoti į būsimus specialistus.

Reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius V. Apšega pasakoja, kad įmonė supranta būtinybę populiarinti inžinerijos studijas ir aktyviai veikia šia kryptimi. „Dirbame su žemės ūkio technika, kuri nuolat tobulėja ir tampa sudėtingesnė. Šioje srityje dabar labai reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių ir matome, kad jų labai trūks ateityje. Naujai technikai reikia mažiau priežiūros, bet kylančios problemos subtilesnės ir padėti gali tik aukštos kvalifikacijos specialistai. Darbo rinkoje ryškėja būsimi iššūkiai, nes inžinerijos specialybė ne tokia populiari, kaip buvo anksčiau“, – įžvalgomis dalijasi V. Apšega.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika robotizuota ir gali automatizuotai atlikti numatytas užduotis, bet ji vis dar negali dirbti be inžinierių ar mechanikų priežiūros. „Anksčiau, kai žemdirbių naudojama žemės ūkio technika buvo paprastesnė, mūsų klientai ūkininkai patys prižiūrėdavo ir tvarkydavosi techniką. Dabar, kai yra daugiau elektronikos, priežiūra ir remontas gali tapti didesniais iššūkiais“, – pastebi pašnekovas.

Nelengvas studijas atperka plačios karjeros galimybės

V. Apšega pasakoja, kad žemės ūkio technika prekiaujančios ir jos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kaip ir visas agrosektorius, labai laukia būsimų inžinerijos specialistų, ypatingai vertinami su žemės ūkio technikos specifika jau susipažinę jaunuoliai. „Išmanydami šią sritį, jie turės platų veiklos pasirinkimą – nuo konsultacijų ir pardavimų, kvalifikuotos priežiūros, iki inovatyvių sprendimų, naujų technologijų kūrimo“, – kalba UAB „Baltic Agro Machinery“ atstovas.

Pašnekovas pastebi, kad moksleiviai dažnai renkasi lengviausią kelią – populiarias ir lengvesnes socialinių mokslų studijas ir vėliau gal net su baltu pavydu žiūri į inžinerijos specialybių absolventams skirtus darbo skelbimus, kurie dažnai išsiskiria žymiai aukštesniu atlyginimu. „Gaila, kad dalis savo studijų krypties ieškančių moksleivių renkasi lengvesnes studijuoti, bet ir mažiau galimybių suteikiančias specialybes. Reikia pripažinti, kad inžinerijos studijos tikrai nėra iš lengviausių. Studentai gilinasi į fizikos, matematikos mokslus, mokosi daug teorinių dalykų. Tai nėra paprasta, nes jeigu dirbi su technika ir reikia pašalinti gedimą, turi gerai išmanyti, kaip technika veikia, kad galėtum ją taisyti. Taip pat ir jeigu nori sukurti kažką naujo. Tačiau po studijų aukštos kvalifikacijos inžinieriai džiaugiasi aukštesniais atlyginimais, jau dabar darbdaviai jų laukia ir konkuruoja dėl geriausių srities specialistų“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Agroverslo įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad moksleiviams dar trūksta informacijos ir tikėjimo šios specialybės perspektyvumu. „Jaunimas supranta, kad IT studijos atveria plačias karjeros galimybes, bet nežino, kad inžinieriai gali gauti panašų atlyginimą ir, svarbu, kad ateityje prognozuojamas didelis jų trūkumas. Dabar studijas baigęs inžinierius užsitikrins labai gerą atlyginimą ir garantuotai turės galimybę pats rinktis geresnes sąlygas ar karjeros galimybes siūlantį darbdavį“, – apie inžinerijos studijų krypties perspektyvumą kalba UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius.

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega

Stipendijos – paskatinimas ir toliau gerai mokytis

Anot V. Apšegos, motyvuoti tikslų siekti studentai gali būti katalizatoriais naujoms idėjoms ir inovacijoms agrosektoriuje. „Skirdami stipendijas turime viltį, kad studentai ateityje patys kurs ar prisidės prie naujų produktų, technologijų ar procesų kūrimo, kurie bus naudingi visam agro verslo sektoriui. Atrinkdami pretendentus atsižvelgiame į mokymosi rezultatus, vienintelis jų įsipareigojimas – ir toliau gerai mokytis. Plačios teorinės žinios labai svarbios, ypatingai karjeros pradžioje, kai dar nežinai, į kokią sritį nori gilintis. Ne mažiau svarbi praktinė dalis bei pažintis su agrosektoriaus įmonių specifika – šie studentai žino, kad jiems visada atviros įmonės durys, jie gali pas mus atlikti praktiką, bendradarbiaujant rašyti kursinius darbus. Taip pat labai laukiame norinčių per atostogas vasarą įsidarbinti ir pajausti, ką reiškia dirbti mūsų įmonėje. Tikimės, kad stipendijas gaunantys studentai po studijų drąsiau ateis dirbti į mūsų įmonę. Mes atstovaujame visame pasaulyje vertinamus žemės ūkio technikos gamintojų prekinius ženklus ir galime pasiūlyti plačias karjeros galimybes“, – apie pirmakursiams skiriamas stipendijas kalba V. Apšega.

Pašnekovas pasakoja, kad stipendijas nuspręsta skirti VDU ŽŪA studentams, nes tai vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti į žemės ūkio sektorių orientuotus aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus.

Jis įsitikinęs, kad žinia apie VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiams skiriamas vardines stipendijas pasiekia moksleivius ir tiki, kad tai padrąsins juos rinktis perspektyvią ir įdomią studijų kryptį. „Šiuo metu beveik pusė mūsų įmonės darbuotojų yra baigę studijas VDU ŽŪA. Džiaugiamės ir manome, kad tai puikus įrodymas, kad ir dabar, ir ateityje labai laukiame VDU ŽŪA paruoštų specialistų. Tai rodo, kad jauniems specialistams pasiūlome patrauklias darbo sąlygas, pas mus jie mato ir būsimas karjeros perspektyvas“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Mechanika ir žemės ūkis – svarbi vardinę stipendiją gavusio pirmakursio gyvenimo dalis

Šiemet UAB „Baltic Agro Machinery“ Inžinerijos fakulteto studijų programų Tvarioji inžinerija ir Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursiams skyrė po vieną vardinę stipendiją.

VDU ŽŪA studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Dagenis pasakoja, kad programos pasirinkimą lėmė didžiausios jo aistros: žemės ūkis bei mechanika. „Nuo mažens dirbu tiek prie technikos, tiek su žemės ūkio darbais, ir tai mėgstu. Grįžęs namo didžiąją laiko dalį praleidžiu garaže. Jeigu neremontuoju žemės ūkio technikos, tai su draugais tvarkau automobilius. Mechanika ir žemės ūkis – svarbi mano gyvenimo dalis“, – apie studijų krypties pasirinkimą lėmusius pomėgius pasakoja M. Dagenis ir neslepia, kad labai laukia, kada įveiks bendrų dalykų, tokių kaip matematika bei fizika, studijas ir galės pasinerti į tikrąsias mechanikos paslaptis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Mantas Dagenis

Pasak studento, kelias iki vardinės stipendijos buvo įdomus ir nesudėtingas. „Paskaitos metu dėstytoja išdalijo lapus, kuriuose užsipildėmė savo kontaktinius duomenis. Lapuose dėmesį atkreipė keistai pasirodžiusi užduotis: buvo pateiktas įmonių sąrašas ir reikėjo jas išrikiuoti nuo labiausiai patinkančios iki mažiausiai. Ilgai nesvarstęs, pirmoje vietoje pažymėjau UAB „Baltic Agro Machinery“. Praėjus šiek tiek laiko gavau laišką iš dekano, kad UAB „Baltic Agro Machinery“ skiria man vardinę stipendiją. Tame pačiame laiške buvo užduotis parašyti trumpą motyvacinį laišką įmonės Žemės ūkio technikos departamento direktoriui V. Apšegai. Išsiuntus laišką laukė pirmasis susitikimas su V. Apšega, kurio metu susipažinome bei maloniai pabendravome apie mane bei įmonės vadovo išgyvenimus, kai jis dar studijavo Akademijoje. Po įdomaus ir motyvuojančio pokalbio išėjau ne tuščiomis – su dovanomis“, – pasakoja studentas.

Pirmakursis pripažįsta, kad sužinojęs apie jam skirtą vardinę stipendiją pajuto motyvacijos pliūpsnį nepasiduoti sunkumams ir žengti toliau. „Nors stipendija neįpareigoja studento dirbti ar atlikti praktiką toje įmonėje, bet aš iš dėkingumo pažadėjau, kad bent praktiką tikrai atliksiu stipendiją skyrusioje įmonėje“, – planais dalijasi pirmakursis M. Dagenis.

Stipendija – norinčiai kurti gamtą saugančias inovacijas studentei

Viena iš finansinį paskatinimą gavusių studenčių Smiltė Nemirovaitė pasakoja, kad norint gauti vardinę stipendiją reikėjo dalyvauti pokalbyje. „Susitikusi su įmonės atstovais susipažinau su įmone ir papasakojau, kuo mane ši įmonė sudomino. Sužinojusi, kad gavau stipendiją, labai džiaugiausi ir dėl finansinės paramos, ir dėl galimybės artimiau susipažinti su įmone bei jos veiklomis. Gauta stipendija suteikė motyvacijos tęsti pasirinktos krypties studijas ir stipriau gilintis į savo specialybę“, – kalba studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursė S. Nemirovaitė.

Ji pasakoja, kad studijų programa Tvarioji inžinerija sudomino dėl galimybės mokytis programuoti ir kurti inovacijas saugant gamtą, nes tai yra dalykai, dominę labai seniai. „Mano nuomone, VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra geriausia vieta studijuoti dėl gražios aplinkos, kompetentingų dėstytojų, įdomiai pateiktos medžiagos ir draugiškų studentų“, – įspūdžiais po įpusėto pirmo kurso dalijasi studentė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija studentė Smiltė Nemirovaitė

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius V. Apšega džiaugiasi studentų noru kurti gamtą saugančius sprendimus ir į tvaresnį žemės ūkį vedančias technologijas ar produktus. Jis pastebi, kad agrosektoriaus technologijos tobulėja ne metais, o dienomis ir visos jos nukreiptos į tvaresnį bei našesnį žemės ūkį. „Naujų technologijų naudojimas žemės ūkio sektoriuje atneša daug naudos. Visų pirma, jos padeda taupyti kurą ir kitus resursus. Pasitelkiant tikliąsias technologijas, navigacines sistemas, galima dirbti daug greičiau, našiau ir darant mažesnę įtaką aplinkai. Žemės ūkis robotizuojamas, automatizuojamas, dėl to mažėja ir žmogiškųjų klaidų rizika. Visa tai veda į žalesnį ir tvaresnį žemės ūkio sektorių“, – įžvalgomis dalijasi UAB „Baltic Agro Machinery“ atstovas ir primena, kad visiems šiems pokyčiams toliau vystytis reikės aukštos kvalifikacijos inžinierių.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks balandžio 25 d. (ketvirtadienį)
15.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

LMA skelbia 2024 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą

Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (į šį 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos), jų vykdomiems aktualiems moksliniams tyrimams remti.

Kandidatas stipendijai gauti turi turėti mokslo daktaro laipsnį, dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir skelbti mokslo straipsnius su jų prieskyra.

Kandidatai stipendijai gauti patys pildo ir elektroninėje sistemoje https://www.lma.lt/paraisku-teikimas teikia paraiškos formą ir kitus susijusius dokumentus PDF formatu. Kartu su paraiškos forma turi būti nurodomas vykdomos temos pavadinimas ir numatomų vykdyti mokslinių tyrimų planas.

Paraiškos priimamos 2024 balandžio 15 d. – gegužės 17d.

LMA prezidiumas sprendimą dėl stipendijų skyrimo priima iki 2024m. birželio 28 d.

Stipendijos mokamos nuo 2024 m. spalio mėn.

LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų nuostatus rasite http://www.lma.lt/lma-jaunuju-mokslininku-stipendijos

Informacija teikiama:

Dr. Jadvyga Olechnovičienė, 8 683 62 056, j.olechnoviciene@lma.lt (paraiškos pildymo klausimais)

Evelina Baronienė, 8 692 45 332, e.baroniene@lma.lt (paraiškos teikimo per elektroninę sistemą klausimais)

SAFEHABITUS PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS IR DALYVAVIMAS SEMINARE „SEZONINIAI DARBUOTOJAI ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO GRANDINĖSE”

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai doc. dr. Laura Girdžiūtė, doc. dr. Anastasija Novikova ir dr. Gediminas Vasiliauskas 2024 m. balandžio 9-11 d. dalyvavo trečiajame SafeHabitus projekto „Ūkių sveikatos ir saugos žinių bei inovacijų sistemų stiprinimas “ susitikime, taip pat ir šio projekto rėmuose organizuotame politikos seminare „Sezoniniai darbuotojai žemės ūkio ir maisto grandinėse“ (angl. Seasonal and migrant workers in agri-food value chains). Safehabitus seminaras subūrė daugiau nei 50 atstovų iš Europos Sąjungos šalių institucijų, kurie dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir aptarė aktualiausią informaciją darbo žemės ūkyje klausimais.

Šio seminaro tikslas – sukurti strateginį požiūrį į esamus iššūkius dirbant žemės ūkyje ir sistemingai žvelgiant į ateitį, įtraukiant ES lygmens politikos formuotojus ir suinteresuotąsias šalis, ir dalytis seminaro rezultatais su ES žemės ūkio ir maisto produktų strateginiu dialogu.

Šiuo politikos seminaru siekiama apibendrinti naujausius ir aktualiausius mokslinius tyrimus bei praktines įvairių suinteresuotųjų šalių įžvalgas. Tikimasi, kad tai palengvins diskusijas ir dalijimąsi perspektyvomis tarp suinteresuotųjų ir Europos politikos formuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių sprendžiant klausimus, susijusius su darbo standartais ir migrantų bei sezoninių darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygomis. Renkant naujausius įrodymus, siekiama suteikti politikos formuotojams žinių ir įrodymų, reikalingų teigiamų pokyčių skatinimui.

Politikos seminaras buvo politikos seminarų, skirtų bendradarbiavimo skatinimui bei dalijimosi žiniomis tarp politikos formuotojų, suinteresuotųjų šalių, praktikų ir mokslininkų dalis. Seminarą organizavo SafeHabitus konsorciumo nariai: IAMZ CIHEAM, TEAGASC, GEOPA, CEJA ir AEIDL.

Darbo skelbimas. Tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojas (-a) darbui visoje Lietuvoje

UAB „Luxera“ ieško tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojo (-os) darbui visoje Lietuvoje.

Darbo pobūdis:

Automatinio vairavimo sistemų montavimas klientams visoje Lietuvoje;
Automatinio vairavimo sistemų sukalibravimas ir paleidimas žemės ūkio technikoje;
Priedų žemės ūkio technikai, montavimas ir diegimas;
Bendravimas su įmonės klientais.

Reikalavimai darbuotojui:

Žemės ūkio technikos teorinis ir praktinis išmanymas;
Panaši darbo patirtis autoelektrikos srityje (privalumas);
B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (TR1/TR2 kategorijų turėjimas (stiprus privalumas));

Įmonė siūlo:

Veiklą dinamiškoje, greitai augančioje įmonėje;
Profesinio ir asmeninio tobulėjimo bei karjeros galimybes;
Patrauklų atlygio paketą;
Galimybę planuoti savo darbo dieną;
Galimybę derinti darbą ir studijas;
„Apple“ kompiuterinę įrangą.

Darbo užmokestis:

Nuo 1400 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (galutinis fiksuoto atlygio pasiūlymas priklausys nuo kandidato/ės kompetecijos);
Motyvacinė sistema, priklausanti nuo mėnesio rezultatų.

Kandidatavimas

Savo gyvenimo aprašymą (CV) siųskite el.paštu karolis@luxera.lt
arba susisiekite telefonu: +370 690 08005

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiai: UAB „Dojus agro“ stipendijos – ne tik finansinis palaikymas

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto pirmakursiai šiemet sulaukė išskirtinio penkių įmonių dėmesio. Vienos iš jų – UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė atkreipia dėmesį, kad studijas pradedantiems jauniems žmonėms reikia realaus palaikymo, o ne tik skambių kalbų apie būtinybę investuoti į būsimus specialistus.

Stipendijos pirmakursiams – padrąsinimas ir palaikymas

D. Tatarūnaitė-Zubenienė pasakoja, kad yra dalykai, kuriuos nori daryti, ir yra, kuriuos privalai, jie gali eiti abu kartu ir po vieną. „Pas mus jie yra abu – stipendijas skiriame, nes matome iššūkius ir mes privalome reaguoti į juos realiais veiksmais, o ne tik kalbomis forumuose, susibūrimuose. Neužtenka kalbėti, kad reikia remti, kad reikia keisti nuomonę apie žemės ūkį. Mes privalome darbais įrodyti tai, o ne kalbomis. Čia labai svarbus dėmesys žemės ūkio sritimi susidomėjusiems jaunuoliams. Skatinti studentus mums yra ne tik prievolė, bet ir nuoširdus mūsų noras. Aktyviai bendradarbiaujame su bendruomenėmis, mokslo įstaigomis. Įmonė „Dojus agro“ nori būti kartu kaip partnerė, girdėti, diskutuoti ir padėti“, – apie įmonės jaučiamą atsakomybę ir vertybes kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pašnekovė pastebi, kad dažnai pirmi studijų metai būna patys sunkiausi, todėl stipendijos skiriamos pirmakursiams. „Pradėjus studijas, o dažnu atveju ir atvykus studijuoti į naują miestą, reikia ir drąsos, ir palaikymo, ir finansų. Tad skiriame stipendijas pirmo kurso studentams ir džiaugiamės galėdami padėti įsitvirtinti“, – kalba UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė.

UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė

Pretenduojančių į stipendijas laukia pokalbiai su įmonės atstovais, kurių metu išryškėja jaunuolių vertybės ir motyvacija. „Po pokalbių su studentais atrenkame tuos, kurių vertybės artimiausios mūsų įmonės nuostatoms ir kultūrai. Atrinkti pirmakursiai atrodė labiausiai motyvuoti, norintys augti, tobulėti. Jie UAB „Dojus agro“ sieja su savo karjeros pradžia. Tai potencialiai būsimi mūsų darbuotojai, su kuriais tikimės palaikyti tvirtus ryšius. Ir savo ruožtu norime motyvuoti juos nuo studijų pradžios. Norime studentams suteikti galimybę įgyti praktinių įgūdžių, susipažinti su įmone ir darbu iš vidaus dar studijų metu, norime padėti jiems būti geriau pasiruošus darbo rinkai po studijų“, – apie atrankos kriterijos ir lūkesčius kalba pašnekovė. Ji pabrėžia, kad stipendijas gavę pirmakursiai nepasirašo sutarčių ir neįsipareigoja susieti savo ateities su įmone. „Svarbiausias jų įsipareigojimas – mokytis. Mes įsipareigojame pirmuosius metus paremti juos finansiškai, o vėliau globojame tiek, kiek jaunuoliams norisi. Kviečiame juos į lauko dienas, į konferencijas, galime padėti su praktikos atlikimu. Ir, be abejo, labai laukiame ateityje, kaip mūsų komandos narių“, – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

„Jau ne pirmus metus remiame pirmakursius, bet esame atviri ir naujiems, įdomiems, vertę kuriantiems ir į ateities žemės ūkį orientuotiems projektams. Žinome, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius gali būti pažangiausias su technologijomis Europoje. Lietuvoje turime nedaug žemės, derlingumas ne aukščiausias, klimato sąlygos sunkiai prognozuojamos ir dažnai keliančios netikėtų iššūkių. Turėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų, šiame sektoriuje galime konkuruoti vertės kūrimu per išmanius sprendimus“, – apie kintančias sąlygas ir naujas galimybes konkuruoti įžvalgomis dalijasi UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė.

Pirmakursiai rinkosi jiems patrauklias įmones

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Redas Strelčiūnas pasakoja, kad norint pretenduoti į stipendiją, visų pirma reikėjo sureitinguoti įmones. „Pirmoje vietoje parašiau UAB „Dojus agro“, nes ši įmonė man pasirodė pranašiausia ir vertybės artimiausios. Buvau pakviestas pokalbiui į Kauno rajone esantį įmonės filialą. Ten turėjau pokalbį su įmonės atstovais. Kalbėjome, kaip ir kodėl pasirinkau šią įmonę, apie motyvaciją bei norą tobulėti. Labai džiaugiausi, kad įmonė pasirinko mane ir skyrė UAB „Dojus agro“ vardinę stipendiją. Vertinu pasitikėjimą ir džiugina užmegzti ryšiai su įmone. Skirta stipendija dar padidino norą tobulėti, kopti karjeros laiptais ir parodė, kad mes esame svarbūs ir reikalingi šioje srityje. Papildomi 150 eurų kas mėnesį iš dalies padengia šiuolaikinio studento išlaidas“, – pasakoja pirmakursis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Redas Strelčiūnas

Jis atskleidžia, studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija pasirinkęs, nes nuo mažens domisi technika ir mechanizmais, seka agroverslo naujienas. „Manau, kad agrosektorius yra vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių Lietuvoje, tai ir paskatino rinktis šią studijų kryptį. Studijas VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vertinu labai gerai, jos įdomios, įtraukiančios ir duodančios daug žinių, manau, pasirinkau teisingai“, – įžvalgomis dalijasi studentas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija studentas Arnas Katilius, pasakoja, kad paskaitos „Įvadas į specialybę“ metu pildydamas įmonių prioritetų sąrašą pirmoje vietoje taip pat įrašė UAB „Dojus agro“. „Po kiek laiko šios įmonės atstovė susisiekė su manimi bei mano bendrakursiu ir pakvietė į motyvacinį pokalbį. Netrukus po pokalbio paaiškėjo, kad man skirta UAB „Dojus agro“ vardinė stipendija. Labai apsidžiaugiau, iš karto apie tai pranešiau mane labai palaikantiems tėvams. Nebuvau užtikrintas, kad ši stipendija bus skirta būtent man, kadangi atranka vyko tarp manęs ir mano bendrakursio, kuris yra puikus žmogus. Tikriausiai man tą dieną nusišypsojo didesnė laimė“, – svarsto A. Katilius.

Jis pasakoja jau seniai galvojęs apie inžinerijos studijas, tačiau iki pat paskutinės akimirkos nebuvo tvirtai apsisprendęs, kurią kryptį rinktis. „Ieškodamas informacijos VDU ŽŪA puslapyje pamačiau, kad parengta nauja studijų programa Tvarioji inžinerija. Sudomino jos aprašymas, studijų dalykai, todėl nusprendžiau rinktis šią kryptį. Pasirinkimą sustiprino ir apsilankymas vasarą VDU ŽŪA, kurio metu kalbėjau su VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatore dr. Rasa Čingiene bei dekanu doc. dr. Rolandu Domeika. Skirta stipendija dar labiau pakėlė mano motyvaciją ir sustiprino tikėjimą, kad pasirinkau teisingą studijų kryptį. Džiugu, kad įmonės taip stengiasi pritraukti galimai būsimus darbuotojus ir motyvuoja juos nuoširdžiai studijuoti bei iš studijų programos pasiimti viską, kas įmanoma“, – pasakoja studentas.

„Man patinka studijos VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete – labai malonūs dėstytojai, kurie atsižvelgia į studentų nuomonę. Jie linkę padėti, tartis, jeigu iškyla kokių problemų. Žinoma, labai žavi ir stipendijos, kurių čia apstu. Svarbiausia – gerai mokytis. Pačias studijas vertinti dar anksti, kadangi pirmame kurse mokomės labai bendrus dalykus, tačiau tikiu, kad į studijų programą sudėta viskas, kas yra aktualu dabar bei ateityje, todėl laukia dar daug įdomių ir svarbių dalykų“, – įžvalgomis apie studijas dalijasi pirmą kursą įpusėjęs A. Katilius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija studentas Arnas Katilius

Mokytis skatinami ir įmonės darbuotojai

UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė D. Tatarūnaitė-Zubenienė džiaugiasi atrinktų studentų motyvacija ir siekiu kuo daugiau išmokti bei tobulėti. Ji atskleidžia, kad vertybės itin svarbios atsirenkant ne tik stipendiatus, bet ir būsimus darbuotojus. „Darbuotojus į įmonę „Dojus agro“ atsirenkame ne tik pagal patirtį ir žinias. Labai svarbu – vertybės, kuriomis tikime ir vadovaujamės. Atsirinkus teisingus žmones ir vadovaujantis mūsų vertybėmis, pavyksta išlaikyti tokią kultūrą, kokią norime puoselėti įmonėje“, – pasakoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pašnekovė atskleidžia, kad apie 85 proc. įmonės „Dojus agro“ darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. „Tikime, kad žinios – tai vertybė ir skatiname darbuotojus kelti kvalifikaciją, tobulėti visos kelionės įmonėje „Dojus agro“ metu. Taip pat turime nemažai darbuotojų, kurie studijuoja ir dirba: vieni pradeda mokslus jau dirbdami pas mus, kiti ryžtasi pabaigti kažkada pradėtus mokslus, treti nusprendžia imtis naujų iššūkių ir persikvalifikuoti. Palaikome tokius darbuotojus ir stengiamės sudaryti sąlygas suderinti mokslus ir darbą“, – apie įmonės administracijos požiūrį į kvalifikacijos kėlimą ir nuolatinį tobulėjimą kalba Lietuvos filialo direktorė.

Ji pasakoja, kad atrinkdami darbuotojus vadovaujasi pasauline tendencija – samdyti ne patirtį, o kompetencijas. „Jeigu žmogus turi tinkamas kompetencijas, savybes tai pozicijai ir mūsų įmonę atitinkančias vertybes, tai tokį darbuotoją galima praktiškai visko išmokyti. Turime daug pavyzdžių, kai investuodami daug laiko ir kitų išteklių įmonės viduje išauginame gerus specialistus, pradėjusius karjerą pas mus nuo praktikos. Suteikiame galimybes augti įmonės viduje, tobulėti – labai daug kas priklauso nuo pačio žmogaus ambicijų, motyvacijos ir noro“, – apie svarbiausias sėkmingo darbuotojo savybes kalba UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė D. Tatarūnaitė-Zubenienė.