Kviečiame dalyvauti paskaitoje „Tiekimo grandinės valdymas tarptautinėje gamybinėje įmonėje, rizikos ir galimybės“

Balandžio 18 d. studentus ir dėstytojus kviečiame dalyvauti seminare-paskaitoje „Tiekimo grandinės valdymas tarptautinėje gamybinėje įmonėje, rizikos ir galimybės“, kurią ves UAB „Continental Automotive Lithuania“ Tiekimo grandinės vadovas Alanas Malašinskas.

Paskaita vyks III rūmų 427 auditorijoje nuo 11 val.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiams skirtos AB „Lytagra“ stipendijos – studentų įdirbio įvertinimas ir moksleivių paskatinimas rinktis svarbias specialybes

Daugiau nei 20 stipendijų Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studentams skyrusios AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pirmakursiams skirtą finansinį palaikymą įvardija kaip investiciją į jaunus motyvuotus studentus ir į Lietuvos ateitį. Pasak R. Norvilo, stipendijos padeda išlaikyti talentingus ir perspektyvius jaunus žmones žemės ūkio sektoriuje, o tai yra svarbu siekiant užtikrinti pakankamą aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijos, skaičių.

Stipendijas skiria galvodami apie Lietuvos ateitį

„Apmąstydami kylančias grėsmes ir įvairaus profilio specialistų trūkumą, siekiame investuoti į būsimus aukštos kvalifikacijos specialistus. Norime visuomenei ir akademinei bendruomenei parodyti, kad būdami viena iš pirmaujančių agroverslo įmonių esame neabejingi Lietuvos ateičiai – norime skatinti jauną žmogų rinktis mums svarbias ir visai visuomenei aktualias specialybes. Manome, kad stipendijos, kaip pasiektų rezultatų ar išskirtinės motyvacijos įvertinimas, jauną žmogų gali paskatinti giliau domėtis žemės ūkio mokslais ir naujausiomis technologijomis. Ilgalaikės stipendijos taip pat padeda įveikti iššūkius, su kuriais susiduria turbūt visi pirmo kurso studentai ir tapti darbo rinkai itin reikalingais aukštos kvalifikacijos specialistais“, – mintimis dalijasi AB „Lytagra“ komercijos direktorius R. Norvilas.

Pretenduoti į AB „Lytagra“ skiriamas metines vardines stipendijas gali visi norintys. „Atrenkant studentus atsižvelgiama į konkursinius balus, ne mažiau svarbūs ir pokalbiai su pretendentais. Kalbamės su kiekvienu pretendentu, įvertiname motyvaciją, išklausome, kokie ateities planai. Vertiname ir užsienio kalbų mokėjimą, nes anglų ir vokiečių kalbos labai svarbios dirbant su žemės ūkio technikos dokumentacija, užsienio kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių mokytis ir ateityje kelti kvalifikaciją“, – pasakoja R. Norvilas ir atkreipia dėmesį, kad įmonė lanksčiai žiūri į skiriamų stipendijų skaičių – jeigu motyvuotų ir stiprių studentų yra daugiau nei numatytų stipendijų, įmonė skiria papildomą stipendiją ir vietoje trijų, mokamos keturios.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius pasakoja, kad skirdami stipendijas nesusaisto studentų preliminariomis darbo sutartimis, bet nori nuoširdžiai paskatinti jauną žmogų mokytis, domėtis naujovėmis ir po studijų išlikti žemės ūkio srityje. „Skirdami stipendiją linkime kuo daugiau dėmesio skirti mokslams, o laisvu nuo mokslų metu vasarą siūlome laikinai įsidarbinti. Tai puiki galimybė pačiam susipažinti, kokie svarbūs procesai vyksta įmonėje, kaip padaliniuose organizuojamas darbas. Turime labai sėkmingų pavyzdžių, o tai rodo, kad toks modelis palankus abiems pusėms – ir studentams, ir įmonei. Nenorime įpareigoti studento, kad jaustų mūsų spaudimą, bet tikrai labai tikimės, kad šie skatinami pažangūs specialistai ateityje prisijungs prie mūsų įmonės“, – teigia pašnekovas. R. Norvilas pastebi, kad nors dabar žemės ūkio sektoriaus įmonės susiduria su naujais iššūkiais, tačiau AB „Lytagra“ visada atsiras vieta aukštos kvalifikacijos ir žemės ūkio srities specifiką išmanančiam inžinieriui.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas

Skirta stipendija – paskatinimas ieškoti daugiau galimybių tobulėti

Pirmo kurso VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentas Modestas Makselis pasakoja, kad turėjo galimybę pretenduoti gauti vieną iš keturių studijų programos partnerių įmonių įsteigtų stipendijų. „Pirmuoju numeriu pasirinkau AB „Lytagra“ ir būtent šios įmonės atstovai su manimi susisiekė. Tiesą sakant, gauti stipendiją nebuvo itin sudėtinga – tiesiog turėjau parašyti motyvacinį laišką ir dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. Motyvacinio pokalbio metu pasidalijau mintimis, kodėl pasirinkau šią studijų programą, kokie yra mano lūkesčiai ir ateities planai“, – pasakoja studentas.

M. Makselis džiaugiasi skirta stipendija ir vertina tai kaip svarbų paskatinimą. „Tai buvo svarbus padrąsinimas ir patvirtinimas, kad priėmiau teisingą sprendimą, pasirinkdamas šią studijų programą. Smagu žinoti, kad studentai rūpi ne tik mūsų fakulteto bendruomenei, bet ir agroverslo įmonėms“, – įžvalgomis dalijasi studentas.

Jis atskleidžia, kad nors motyvacijos netrūko nuo pat studijų pradžios, suteikta stipendija sustiprino atsakomybės jausmą. „Supratau, kad turiu stengtis ne tik paskaitų ir pratybų metu, bet ir ieškoti galimybių sudalyvauti su žemės ūkiu susijusiose parodose ir renginiuose, kuriuose patirtimi dalijasi šios srities profesionalai. Taip pat manau, kad studijų metu atliekant praktiką prioritetą teiksiu įmonei AB „Lytagra“, nes ši įmonė parodė pasitikėjimą manimi ir jaučiu poreikį atsilyginti tuo pačiu“, – kalba jaunuolis.

M. Makselis pasakoja, kad studijų krypties pasirinkimą lėmė noras daugiau sužinoti apie žemės ūkio technikos gamybos ir veikimo subtilybes. „Nuo pat vaikystės iš arti stebėjau, kaip atliekami žemės ūkio darbai, nes tėtis yra ūkininkas. Pastaraisiais metais vis dažniau jam padėdavau, paruošdamas žemės ūkio techniką darbams, ir nusprendžiau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Kadangi žemės ūkis yra sunkiai įsivaizduojamas be modernios technikos, norėjau sužinoti apie jos gamybos ir veikimo procesus, o būtent studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija atrodė tinkamiausia. Manau, kad studijų metu sukauptos žinios pravers, nepaisant to, ar nuspręsiu dirbti tėčio ūkyje, ar savo ateitį siesiu su agroverslo įmonėmis“, – apie studijų programos pasirinkimą kalba studentas.

Vertindamas pirmuosius studijų mėnesius, M. Makselis negaili pagyrimų. „Pirmieji įspūdžiai studijuojant šiame fakultete yra tikrai geri, esu maloniai nustebintas aukšta studijų kokybe. Dėstytojai yra savo srities profesionalai, jie ne tik suteikia mums teorinių žinių, bet ir perteikia sukauptą darbo patirtį. Taip pat smagu, kad jau turėjome galimybę apsilankyti agroverslo įmonėse ir pamatyti, kaip teoriniai dalykai, kurių mokomės universitete, yra įgyvendinami praktikoje“, – įžvalgomis dalijasi pirmakursis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Modestas Makselis

Skirta vardinė stipendija leidžia koncentruotis į studijas

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursis Alius Naujokaitis pastangas dėl stipendijos – motyvacinio laiško rašymą ir pokalbį su AB „Lytagra“ atstovu – vertina kaip galimybę išsigryninti jau turimą asmeninę patirtį ir ateities planus. Studentas prisimena, kad pokalbio su AB „Lytagra“ atstovu metu aptarė ir kaip stipendija galėtų padėti jam siekti užsibrėžtų tikslų.

„Sužinojęs, kad gausiu vardinę stipendiją labai nustebau, turbūt kiekvienas nustebtų, nes ne kiekvieną dieną sužinai tokią naujieną. Skirta stipendija pakėlė motyvaciją stengtis dar daugiau mokytis, jaučiu dar didesnį įsipareigojimą parodyti savo gebėjimus ir puikius studijų rezultatus. Be to, stipendija suteikia ir finansinę pagalbą, kuri leidžia labiau koncentruotis į studijas ir mažiau rūpintis finansiniais klausimais“, – kalba studentas.

Studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursis pasakoja studijų kryptį pasirinkęs labai netikėtai. „Dėmesį atkreipė aprašymas – pasirodė įdomi specialybė, sujungianti išmaniąsias technologijas su gyvąja gamta. Pačiam labai patinka domėtis naujomis technologijomis, dirbtiniu intelektu, o tai dabar populiaru, rogramos aprašymas būtent visa tai ir atitiko, tai turbūt ir nulėmė mano pasirinkimą“, – prisimena pirmakursis.

Jis studijas vertina labai teigiamai. „Visi draugiški, paslaugūs Nesigailiu, kad esu būtent čia. Studijuoti įdomu ir manau, kad studijos atvers plačias karjeros galimybes“, – įžvalgomis dalijasi vardinę AB „Lytagra“ stipendiją gavęs A. Naujokaitis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija studentas Alius Naujokaitis

Verslo įmonė vertina galimybę būti fakulteto bendruomenės dalimi

AB „Lytagra“ komercijos direktorius įsitikinęs, kad verslo įmonės turi jaustis socialiai atsakingos už visą bendrą žemės ūkio sektoriaus veiklų tęstinumą. „Visais laikais žemės ūkio sektorius buvo lokomotyvas, todėl jaučiamės privalantys prisidėti prie pakankamo kvalifikuotų specialistų skaičiaus rengimo. Pats asmeniškai stipendijų skyrimą koordinuoju nuo 2018 m., per tą laiką skirta apie 20 stipendijų. Džiaugiuosi, kad kasmet turime stiprių pretendentų į stipendijas, suprantančių, kad darbas žemės ūkyje yra įdomus, dinamiškas, patrauklus, patogus jaunam žmogui ir perspektyvus“, – kalba pašnekovas.

R. Norvilas pasakoja, kad šiuo metu stipendijos skiriamos Inžinerijos fakulteto studentams, nes įmonė aktyviai bendradarbiauja su VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetu, įgyvendina bendrus projektus. „Džiaugiamės ir vertiname ryšius su Inžinerijos fakultetu. Turime daug bendrų veiklų ir jaučiamės esantys fakulteto bendruomenės dalimi. Tikimės, kad mūsų stipendininkai aktyviai įsitrauks į bendras fakulteto ir įmonės veiklas, bus aktyvūs bendruomenės nariai ir palaipsniui įsilies į mūsų įmonės bendruomenę“, – apie stiprius ryšius kalba ir viltimis dalijasi AB „Lytagra“ komercijos direktorius R. Norvilas.

Kvietimas dalyvauti virtualiame seminare „Tapk rinkos transformacijos ekspertu tarptautinėje prekyboje ir muitinėje“

Balandžio 23 d. 15.30 val. nuotoliniame seminare „Tapk rinkos transformacijos ekspertu tarptautinėje prekyboje ir muitinėje“ bus aptartos ateities tarptautinės prekybos ir muitinės procesų valdymo sankirtų aktualijos, atsižvelgiant į muitinės reformą 2040. Pokyčiai tarptautinės prekybos ir muitinės srityse lemia specialistų, ekspertų ir vadovų poreikį, suprantančių muitinės procesų virsmą ir gebančių prisitaikyti prie rinkos transformacijos.

Šis virtualus seminaras suteiks išskirtinių įžvalgų apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijų programos Muitinės procesų valdymas privalumus. Seminare bus aptarta, kokios karjeros galimybės laukia baigus šią studijų programą ir kokia nauda tokį darbuotoją turintiems darbdaviams. Klausytojai gaus vertingų įžvalgų apie tai, kaip pažangios studijos gali pagerinti jų karjeros perspektyvas ir paruošti iššūkiams, susijusiems su muitinės procesų pokyčiais.

Seminaro temos:

Muitinės reforma 2040: naujovės ir iššūkiai ateities tarptautinei prekybai.
1 metų nuotolinės vadovų magistrantūros (MBA) studijos: Muitinės procesų valdymas ateities prekybai.

Seminaro pranešėja – dr. Erika Besusparienė, programos komiteto pirmininkė ir programos lektorė

Planuojama seminaro trukmė – 1 akademinė valanda

REGISTRACIJA

Prisijungimo nuoroda į „Teams“ platformą bus atsiųsta prieš seminarą užsiregistravusiųjų nurodytu el. paštu.

Prašymų priėmimas studijuoti prasidės 2024 m. birželio mėnesį.

APIE 2024 M. PASĖLIŲ DEKLARAVIMO NAUJOVES – SUSITIKIME SU ŽŪM SPECIALISTAIS

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. D. Makutėnienės ir Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. D. Perkumienės iniciatyva balandžio 10 d. vyko Agronomijos fakulteto Agronomijos magistrantūros studijų programos I kurso studentų, studijuojančių ,,Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ir teisės“ dalyką, nuotolinis susitikimas su Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmoniene ir šio skyriaus vyriausiuoju specialistu Skirmantu Ramoška. Susitikime aptartos tiesioginių išmokų paramos schemos 2024 m. Gerb. S. Ramoška pristatė žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo reglamentavimo pasikeitimus, atkreipė dėmesį į pareiškėjo – ,,aktyvaus ūkininko“ apibrėžties pasikeitimą, naujas nuostatas dėl bazinės, susietosios paramos, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmokų mokėjimo 2024 m., taip pat – pasikeitusius ekologinių sistemų reikalavimus.

Susitikimai su valdžios atstovais neabejotinai prisideda prie Agronomijos studijų programos rezultatų siekimo, suteikia studentams naujų žinių, kurias jie galės pritaikyti tolesnėse studijose ir savo ūkinėje veikloje.

Parengė doc. dr. D. Makutėnienė ir doc. dr. D. Perkumienė

VDU ŽŪA vykdomas tarptautinis projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ – apie nuomonės formuotojų įtaką jaunimo aplinkosauginiam sąmoningumui

Aplinkos išsaugojimas ir tvarus vystymasis yra svarbūs globaliems iššūkiams, tarp kurių ir klimato kaita, įveikti. Universitetams tenka išskirtinis vaidmuo sudominant jaunąją kartą aplinkosaugos temomis ir skatinant jomis domėtis giliau. Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkės ir projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ kuratorės doc. dr. Rasos Pranskūnienės, tai ypatingai svarbu, nes jų balsai lems, ar aplinkosauginiai klausimai taps svarbiais visuomenei ir būtent jiems teks ieškoti vis naujų aplinkosauginių problemų sprendimų.

Siekia ugdyti jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad kelti aplinkosauginį studentų sąmoningumą, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų krypties, šių dienų realybėje tampa itin svarbu, nes tai padeda didinti studentų susidomėjimą. Be to, skatinant aplinkosauginį sąmoningumą universitetuose, galima formuoti studentų požiūrį į aplinką bei jų gebėjimą priimti tvarius sprendimus.

VDU ŽŪA su kitais keturiais partneriais vykdomo projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse“ (angl. The GreenCool – “Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of EcoC“) pagrindinis tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, darnios plėtros idėjas skleidžiant kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose Europos Kultūros sostinių renginiuose.

Penki projekto partneriai – Vengrijos Pannonijos universitetas, Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas, Rumunijos Vakarų Timisoaros universitetas, Estijos Tartu universitetas ir Graikijos įmonė „Militos Consulting S. A.“ – sutelkę išteklius projekto „GreenCool“ vykdymui, jį supranta kaip strateginio plano dėlionę, siekiant tęstinumo universiteto studentų įgūdžių tobulinimo srityje. Šiuo projektu įsipareigota sukurti inovatyvią internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į įvairias aukštojo mokslo studentų mokymo programas, kad studentai visuomenėje taptų Žaliaisiais nuomonės formuotojais.

Doc. dr. R. Pranskūnienė atkreipia dėmesį, kad projekto tikslas yra suteikti studentams komunikacijos priemones ir tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais Europos Sąjungos žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais, aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Pašnekovė pasakoja, kad jau įgyvendinta didžioji projekto dalis – atliktas „Greenfluence“ praktikos tyrimas, sukurtas Masinis atvirasis internetinis kursas (angl. MOOC), mokymų turinys pateiktas dviejose internetinėse mokymų platformose, atliktas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų bandomasis kursas nacionaliniu lygmeniu. „Šiuo metu vykdomas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų tarptautinis kursas ir rengiami pasiūlymai, kaip integruoti mokymų metu išbandytus metodus į bet kokių disciplinų dalykus, siekiant suteikti žinių bet kuriam universitetui ir kviečiant studentus tapti aktyviais darnios plėtros dalyviais dabar ir ateityje“, – apie įgyvendintus tikslus ir vykstančias veiklas kalba mokslininkė.

Tyrė nuomonės formuotojų įtaką ugdant aplinkosauginį sąmoningumą

Anot doc. dr. R. Pranskūnienės, projekto įgyvendintojai siekė surinkti informaciją apie jaunimo žinias ir požiūrį į socialinę žiniasklaidą, ypač daug dėmesio skiriant nuomonės formuotojams ir žaliosioms temoms. Projekto „GreenCool“ partneriai analizavo šimtus straipsnių, gerosios praktikos ir atvejų tyrimų, atliko anketinę apklausą su daugiau nei 700 studentų, jaunuolių ir nuomonės formuotojų, surengė tikslinių grupių interviu projekto partnerių vietovėse ir parengė Žaliojo nuomonės formuotojo (angl. „Greenfluencer“) praktikos rinkinį.

„Anketinė apklausa atskleidė, kad dauguma jaunuolių, tiek Vengrijoje, tiek Rumunijoje, tiek Estijoje ir Lietuvoje, pastaraisiais metais nuomonės formuotojus stebi „Instagram“, „TikTok“ ir „Youtube“ platformose. Didžiausia nuomonės formuotojų įtaka pastebima Vengrijoje, o mažiausia – Estijoje. Jaunimo sprendimą sekti nuomonės formuotojų kuriamą turinį dažniausiai lemia nuomonės formuotojų paliečiamos įdomios temos, kokybiškos nuotraukos ir linksmas turinys. Įdomu, kad jaunimas seka tiek vietinius, tiek tarptautinius nuomonės formuotojus (kalba nėra kliūtis, nes 96,5 % tyrimo respondentų gerai kalba angliškai), todėl sekami ne tik vietiniai, bet ir gerai žinomi nuomonės formuotojai“, – apibendrintais apklausos rezultatais dalijasi pašnekovė.

Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad įtakingiausi yra gebantys įkvėpti žmonių pasitikėjimą ir besidalijantys unikalia savo patirtimi turinio kūrėjai. „Įdomu tai, kad dauguma apklaustų nuomonės formuotojų nelaiko savęs influenceriais, o labiau nuomonės dalininkais ar nuomonės lyderiais. Taip pat įdomu, kad tyrimo medžiaga rodo jaunimo lūkestį iš nuomonės formuotojų gauti autentiškos ir įdomios informacijos, o juos nustoja sekti dažniausiai tada, kai pasidaro nuobodu. Susidomėjimas mažėja ir kai nekuriamas kokybiškas turinys ar nebeatspindi aktualizuotos problemos, arba skelbiama per daug naujienų“, – pasakoja doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad patys nuomonės formuotojai supranta kokybiško ir išskirtinio turinio svarbą – nori tobulinti savo turinio ir pasakojimo scenarijaus bei vaizdo įrašų kūrimo įgūdžius.

Mokslininkė atskleidžia, kad tyrimo dalyviai svarstė ir neigiamą „žaliąją“ pusę. „Nuomonės formuotojų stebėtojų auditorija tikisi kasdienių, tikroviškų vaizdų, trumpų vizualių istorijų. Įdomu, kad tyrimo dalyviai pastebi ir įvardija atvejus, kai įmonės moka nuomonės formuotojams už norimą netikslios informacijos sklaidą – pateikia klaidingą etikečių interpretaciją ir pan. Jaunimo atsakymai atskleidžia, kad atsiranda ir žaliosios kaltės sąvoka, reiškianti, kad jaunimas bijo būti „žalias“, nes tai gali lemti bendraamžių patyčias. Taip pat pastebima daug klaidingos informacijos žaliosiomis temomis“, – į jaunuolių įvardytas problemas dėmesį atkreipia doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji pastebi, kad nuomonės formuotojai turėtų išlikti paprasti ir autentiški žaliaisiais klausimais, kad perteiktų reikiamą informaciją ir paskatintų juos veikti.

Parengta ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu testuojama ECoC „Greenfluencer“ mokymų platforma

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, į Europos kultūros sostinių žaliojo nuomonės formuotojo programą, kuria siekiama rengti žaliuosius ambasadorius, siūlyta įtraukti 12 komunikacijos priemonių bei žaliųjų klausimų, apimančių komunikacines priemones ir diskurso struktūrą, taip pat žaliąją tematiką. Komunikacinių priemonių ir diskurso struktūros srityje pasiūlyta įtraukti istorijų pasakojimą nuotoliniu būdu ir gyvai, blog’ų / žodyno rašymą, trumpus filmus, vaizdo įrašus („Youtube“, „TikTok“), „Instagram“, „TikTok“ technikos ir gyvos veiklos, paveikaus vizualaus turinio kūrimą, trumpus prisistatymus (angl. Elevator pitch), Pecha Kucha, Oksfordo debatus, TED pokalbius, sužaidybinimą, komunikaciją pasitelkiant meną ir muziką, apvaliojo stalo diskusijas. Žaliosios tematikos srityje siūlyta įtraukti mitybą ir maisto atliekas, tvarią madą, miesto gyvenimo būdą, tvarų viešąjį gyvenimą, tvarų vartojimą, energijos taupymą ir alternatyvią energiją, kolektyvinę socialinę atsakomybę, svarbiausias perdirbimo technologijas, atliekų tvarkymą ir žiedinę ekonomiką, klimato kaitos fobiją ir nerimą, „Greenwashing“ ir etinį mąstymą, žaliąjį judumą.

Mokslininkė pasakoja, kad parengus bandomąją mokymų platformą (MOOC), 2023–2024 m. rudens semestre visuose projekto partnerių universitetuose vyko mišrūs ECoC Greenfluencer bandomieji kursai nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgus į pastabas 2023–2024 m. pavasario semestre atverta prieiga į pilnai parengtą mokymų platformą „Greenfluencer: inovatyvi žalioji komunikacija“ – nemokamą ir atvirą nuotolinį kursą jaunimui, besidominčiam tvarumu ir įvairiomis komunikacijos priemonėmis, oficialiai sertifikuotą Tartu universitete.

Šio jau įpusėjusio kurso dalyviai – keturi geriausi studentai ir du dėstytojai iš kiekvieno projekto partnerio universiteto – turės galimybę dalyvauti 2024 m. liepos pirmąją savaitę Tartu vyksiančiame baigiamajame „GreenCool ECoC“ renginyje „International GreenCool Meet-Up“. Po kursų suinteresuotosios šalys, įskaitant dėstytojus ir ECoC ekspertus, apibendrins tarptautinio kurso patirtis.

Sukurta atvira interaktyvi internetinė mokymosi platforma „GreenCool“

Remdamasi mokymų platformos (MOOC) turiniu, projekto partnerė, Graikijos įmonė „Militos“ sukūrė atvirą interaktyvią internetinę platformą „GreenCool“, kurią IT kūrėjai ir „GreenCool“ konsorciumas nuolat tobulina ir derina. Ši platforma gali būti labai naudinga asmenims, organizacijoms ir viešojo, privataus ir trečiojo ekonomikos sektoriaus subjektams, aplinkosaugos ir komunikacijos švietimo paslaugų teikėjams ir visiems, siekiantiems ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.

Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad VDU ŽŪA, dalyvaudama šiame projekte turi unikalią galimybę įsitraukti ne tik į tarptautinės mokymų programos kūrimą, bet ir suteikti studentams šiuolaikines komunikacijos priemones bei tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.

Du konkursai moksleiviams. Tapkite tvarios ateities kūrėjais ir laimėkite bilietus į kiną visai klasei!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 klasių moksleivius kviečia tapti tvarios ateities kūrėjais ir dalyvauti dviejuose konkursuose, kurių pagrindiniai prizai – „Forum Cinemas“ kino bilietai, skirti visai klasei.

Suburk komandą ir kurk bioprodukto prototipą

Moksleiviai kviečiami sukurti iki 2 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių sukurto bioprodukto prototipas, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.

Raktažodžiai: tvarumas; bioverslas; pokytis; perdirbti produktai; biožaliavos; beatliekė gamyba; žiedinė ekonomika / gamyba; be atliekų; transportas / energija be išmetamųjų dujų; be emisijų / dūmų ir aplinkos taršos; produktas iš nesuderinamų žaliavų / atliekų.

Tai neturi būti naujai pagamintas produktas, o tik produkto modelis iš popieriaus, kartono, medžio ar kitų medžiagų, kurias moksleiviai nuspręs naudoti kurdami prototipą.

Suburk komandą ir parodyk tvarią elgseną

Moksleiviai kviečiami sukurti iki 1 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių tvari elgsena prekyboje ir / ar logistikoje, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.

Raktažodžiai: prekyba; logistika; pokytis; tvari elgsena; žalioji logistika; vartojimas.

Pavyzdžiui, tai gali būti nauja idėja ar atvejis iš moksleivių kasdieninio gyvenimo perkant, vartojant, naudojant, rūšiuojant, išmetant, keliaujant, važiuojant.

Konkursų taisyklės

Minimalus komandos dalyvių skaičius – 5 asmenys. Komandos taip pat gali būti mišrios, t. y. toje pačioje komandoje gali dalyvauti 10, 11 ir 12 klasių moksleiviai.

Renkant konkursų nugalėtojus 50 proc. vertinimo lems organizatorių sudarytos komisijos sprendimas, kitą 50 proc. – sukurto vaizdo įrašo surinktų „like“ paspaudimų skaičius VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.

Sukurtus vaizdo įrašus siųsti el. paštu komunikacija.zua@vdu.lt iki gegužės 8 dienos. Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.

Konkurso nugalėtojai bus skelbiami gegužės 16 dieną.

Už vaizdo įrašų turinį atsakingi kūrėjai. Organizatoriai pasilieka teisę neįtraukti į konkursą etikos normas pažeidžiančių vaizdo įrašų.

VMU Staff Teaching week’24. Tarptautinė dėstymo savaitė Žemės ūkio akademijoje

Balandžio 22, 23 ir 25 dienomis Žemės ūkio akademijoje paskaitas ves į VDU Tarptautinę dėstymo savaitę (International Staff Week 2024 | VDU) atvykstantys dėstytojai iš įvairių pasaulio valstybių. Mielai kviečiame studentus ir dėstytojus dalyvauti vyksiančiose paskaitose.

Tarptautinės dėstymo savaitės paskaitų tvarkaraštis.

Socialinių paslaugų namų vadovė: pozityvius pokyčius kuria žinios ir bendradarbiavimas

Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namai – dar sovietmečiu įsteigta globos institucija, skirta suaugusiems fizinę ir psichikos negalią turintiems asmenims. Pokyčiams atvira įstaiga šiuo metu dirba itin sėkmingai. Įstaigos direktorė Kristina Anulienė nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kad Adakavo kaime išsidėsčiusiuose korpusuose globotinių per trumpą laiką yra sumažėję beveik trečdaliu. Tačiau tokia K. Anulienės nuostata nestebina išgirdus, kokie pokyčiai jau įvyko šiuose namuose, kiek dar idėjų ir planų sukasi veiklios vadovės galvoje bei iš kur ji semiasi įkvėpimo.

Universitetas pakeitė suvokimą

„Adakavo socialinių paslaugų namai – viena šalies globos įstaigų, kuriuose buvo pirmiausia pradėta valstybės numatyta institucinė pertvarka. Ją įgyvendinus stacionare liks tik tie asmenys, kuriems dėl fizinės ir psichikos sveikatos būklės reikalinga išskirtinė priežiūra. Visiems kitiems padedama savarankiškai įsikurti bei gyventi bendruomenėje. Taip sutapo, kad tuo metu, kai prasidėjo reforma, pati pradėjau studijuoti magistrantūroje, nes norėjosi pagilinti vadybos, žmogiškųjų išteklių bei projektų valdymo gebėjimus. Tačiau universitetas, kurį pasirinkau, iš esmės pakeitė mano suvokimą apie bendruomenės reikšmę, tvarumą, žiedinę ekonomiką ir daugelį kitų dalykų, kurie yra labai reikšmingi, siekiant neįgaliuosius integruoti į visuomenę“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė, savo profesinę karjerą šioje įstaigoje pradėjusi prieš tris dešimtmečius. Iš pradžių dar moksleivė dirbo siuvėja, vėliau, įgijusi socialinės pedagogės profesiją – direktoriaus pavaduotoja, o pastaruosius dešimt metų pašnekovė eina įstaigos vadovės pareigas.

Studijų turinys pranoko lūkesčius

K. Anulienė su šypsena pasakoja, kad magistrantūros studijoms pasirinkusi programą Kaimo plėtros administravimas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete tikėjosi tik pakelti savo kaip socialinių paslaugų įstaigos vadovės kvalifikaciją, tačiau netrukus paaiškėjo, kad kokioje studijų programoje bestudijuotum, moters žodžiais, „net auditorijų sienos šioje aukštojoje mokykloje alsuoja tvarumo, ekologiškumo ir žalumo idėjomis“.

Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė

„Studijuodama sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų, kuriuos stengiamės įdiegti praktikoje. Įsiliejimas į vietos bendruomenės kultūrines veiklas, daržininkystės įgūdžių formavimas globotiniams, vietos moksleivių savanorystės skatinimas, įstaigos teikiamų paslaugų spektro išplėtimas sukuriant daugiau darbo vietų kaimo gyventojams, trumposios maisto tiekimo grandinės nutiesimas iki įstaigos valgyklos – tai tik dalis įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti idėjų, apie kurias sužinojau studijuodama. Tai visiškai pakeitė mano, iš socialinio darbo srities atėjusio žmogaus, požiūrį į daugelį dalykų – išgirdau apie sumanių kaimų konkurencinį pranašumą, bendruomeninės veiklos reikšmę kiekvienam toje bendruomenėje gyvenančiam nariui, žaliųjų socialinių verslų vystymą, socialinės veiklos modelį, orientuotą į tvarios aplinkos kūrimą“, – lūkesčius pranokusį studijų turinį komentuoja K. Anulienė, šiuo metu generuojanti mintis, kaip iš globos namuose auginamų daržovių pradėti gaminti išskirtinius produktus, kaip drauge su globotiniais kurti rankdarbius iš antrinių žaliavų, taip įdedant savo nors ir nedidelį įnašą į šalies bioekonomikos plėtrą, kaip visai Adakavo kaimo bendruomenei, kurios neatsiejama dalis yra ir socialinių paslaugų namų gyventojai, pradėti vystyti lėtąjį turizmą, propaguojant vietos kulinarinį paveldą ir amatus, kaip įspūdingame kraštovaizdyje įsikūrusiame kaime pradėti rengti stovyklas miesto vaikams, siekiant juos supažindinti su įvairiomis žemės ūkio veiklomis.

Dalijasi ir idėjomis, ir patirtimi

„Visada buvau aktyvi Adakavo kaimo bendruomenės narė. Esame sėkmingai įgyvendinę projektą ir buvusioje dvarvietėje įsirengę viešąją erdvę, skirtą renginiams. Reikšmingiausias jų – kasmet birželį vykstanti tradicinė po Lietuvą bei pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių sueiga. Ne tik šiame, bet ir visuose kaimo bendruomenės renginiuose dalyvauja ir globos namų gyventojai, nes bendros prasmingos veiklos kaip niekas kitas leidžia pažinti vieniems kitus bei suartina žmones. O magistrantūros studijos ir šiuo požiūriu buvo naudingos, nes išmokau profesionaliai rengti projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga finansinė valstybės parama. Taip pat įgijau naudingų pažinčių, nes tarp mano bendramokslių yra kitų šalies savivaldybių vietos veiklos grupių narių. Tad dalijamės ir idėjomis, ir patirtimis“, – pasakoja pašnekovė.

K. Anulienė prisipažįsta gyvenime labiausiai nemėgstanti skepticizmo ir išankstinio neigiamo požiūrio į dalykus, kurių neišmanai. Tai, pašnekovės įsitikinimu, ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios neįgaliųjų integracija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Iš tiesų socialinės globos srityje per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje nužengėme kelis šviesmečius į priekį. Pamenu, kai įsidarbinau Adakavo globos namuose, jų gyventojai nykiai leido dienas už aptvertos aukštos tvoros. Net minties nebuvo apie tokiems žmonėms skirtas edukacines programas, užimtumą, o juo labiau apie jų sugrąžinimą į bendruomenę, nes tokia buvo valstybės politika – nematai neįgaliųjų, vadinasi, nėra nei jų pačių, nei su jais susijusių problemų“, – kalba socialinių paslaugų namų vadovė.

Pašnekovė pastebi, kad daugelis šeimų rūpinasi savo šeimos nariais, turinčiais intelekto ar psichikos negalią, bei stengiasi jiems sudaryti sąlygas gyventi namuose. Tačiau šeimoms dažnai kyla fizinių, emocinių, finansinių, sveikatos problemų. Todėl institucinė globa visais atvejais reikalinga. Tačiau jos formos iš esmės turi keistis ir jau keičiasi.

Neatsitiktinai K. Anulienė yra pasirinkusi ir magistro baigiamojo darbo temą „Globos įstaigų pertvarkos scenarijai Tauragės rajone“.

„Tokie namai sovietmečiu dažnai buvo steigiami apleistuose buvusiuose dvaruose, kaip nutiko ir Adakave, atokiausiose kaimo vietovėse. Jų gyventojai buvo visiškai izoliuoti nuo visuomenės. Šiuo metu vykstanti socialinės globos įstaigų pertvarka dažnai suprantama kaip institucijų uždarymas, tačiau pertvarką reikėtų suprasti kaip bendruomeninių paslaugų plėtojimo procesą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę ir jų savarankiškumo ugdymą. Suprantama, reikia labai daug žinių, kaip su bendruomene užmegzti ryšius bei kurti geranoriškus santykius. Studijų metu įgijau neįkainojamą įrankį, kaip tai daryti. Ir šis įrankis – įvairios bendros veiklos“, – kalba K. Anulienė.

Jos vadovaujamas socialinių paslaugų centras šiuo metu teikia visą paketą paslaugų. Tai ne tik nuolatinė, bet ir dienos neįgaliojo priežiūra bei turiningas užimtumas, leidžiantis kitiems šeimos nariams išlikti darbo rinkoje, tai ir trumpalaikė asmens globa, artimiesiems suteikianti „atokvėpio atostogas“, ir integrali pagalba asmens namuose.

Taip pat įstaiga šiuo metu turi net 8 grupinio gyvenimo namus Tauragėje, Skaudvilėje ir Kelmėje, kuriuose globojami socialinio darbuotojo gyvena po 10 asmenų. Jie savarankiškai apsiperka, ruošia maistą, tvarkosi aplinką, socializuojasi bendraudami su kaimynais, keliaudami, dalyvaudami viešajame gyvenime. Dar 20 žmonių savarankiškai gyvena apsaugotame būste. Šie žmonės sėkmingai mokosi bei įsilieja į darbo rinką.

K. Anulienė su šypsena reziumuoja, kad, jeigu būtų jos valia, į reikalavimų sąrašą, kandidatuojantiesiems eiti vadovų pareigas, privalomai įrašytų punktą baigti „žaliosios“ magistrantūros studijas. Juolab, kad VDU ŽŪA sudaro puikias sąlygas studijuoti mišriu būdu ir daug užsiėmimų vyksta nuotoliu. „Jeigu žinių, kurias įgijau studijuodama, būčiau turėjusi prieš 10 metų, mūsų įstaiga jau būtų dar toliau pažengusi. Manau, svarbu ir tai, kad sukauptas žinių bagažas suteikia įstaigos vadovui argumentų bei drąsos kalbėti viešoje tribūnoje ir atstovaujant savo įstaigos interesams, ir dalijantis gerąja patirtimi“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė.

Atliepia tvarumo ambasadorių poreikius

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė, II pakopos studijų programos Kaimo plėtros administravimas komiteto pirmininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, komentuodama šios programos turinį, taip pat yra įsitikinusi, kad ši programa naudinga įvairias darbo pozicijas užimamtiems žmonėms, kurie rūpinasi vietos bendruomenės kūrimu, kaime veikiančių organizacijų gyvybingumu ir vietovių tvarumu.

Programos turinys atliepia žmonių, kurie siekia tapti tvarumo ambasadoriais, siekia veikti telkinačiosios lyderystės principais, atvirai ir aiškiai komunikuoti, generuoti naujas idėjas, atrasti, sujungti veiklas ir procesus joms įgyvendinti. Kaimo vietovių pokyčiai dinamiški ir labai kompleksiški, reikia sumaniai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą spręsti visuomenės senėjimo ir socialinės gerovės klausimus, klimato kaitos ir aplinkosaugos, perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos ir kitus klausimus, taip pat proaktyviai veikti.

Intensyvios studijos pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą bakalauro ir magistrantūros studijų studentams „APSKAITA IR FINANSAI: TVARUMO LINK“

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete 2024 m. kovo 18 – 22 d. vyko intensyvūs mokymai užsienio šalių studentams pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą (angl. Blended Intensive Programme (BIP)) „Apskaita ir finansai: tvarumo link“ (angl. „Accounting and Finance: towards Sustainability“).

Šių mokymų tikslas buvo pagilinti ir praplėsti specializuotas studentų žinias įmonių socialinės atsakomybės ir tvarumo, aplinkosaugos valdymo apskaitos, tvaraus finansavimo srityse bei ugdyti studentų kompetenciją vertinti finansinius tvarumo aspektus.

Šiuose mokymuose dalyvavo 16 studentų iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto bei Estijos gyvybės mokslų universiteto.

Intensyvių mokymų metu studentai sužinojo, kokį vaidmenį vaidina žalieji finansai ekonomikos žalinime ir koks yra įmonių socialinės atsakomybės ir kapitalo kainos santykis, kas būdinga žaliosioms obligacijoms. Dėstytojai juos supažindino, kokios įmonės turi rengti tvarumo ataskaitas, kokie reikalavimai joms keliami, kokiais kriterijais remiantis jos turi būti analizuojamos ir vertinamos. Mokymų metu studentai diskutavo žaliosios apskaitos tema, mokėsi identifikuoti aplinkosaugines išlaidas ir jas planuoti bei vertinti, sužinojo, kokį vaidmenį mokesčiai atlieka, skatinant šalies ekonomikos tvarumą, taip pat kokį poveikį daro agrarinės aplinkosaugos subsidijos ekologiniam efektyvumui.

Dalyviai ne tik turėjo galimybę diskutuoti šiomis ir panašiomis temomis paskaitų metu, bet mokymų pabaigoje jie galėjo pristatyti savo požiūrį ir atliktų grupinių darbų rezultatus dėstytojų pasiūlytomis tematikomis.

Paskaitas studentams skaitė keturios ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojos – prof. dr. Vilija Aleknevičienė, doc. dr. Erika Besusparienė, lekt. Asta Bendoraitytė ir lekt. Kristina Gesevičienė, bei trys dėstytojos iš Erasmus+ universitetų partnerių – lekt. dr. Alona Irmeja ir lekt. Laila Kelmere iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto bei lekt. dr. Maire Nurmet iš Tartu universiteto.

Svarbi šių intensyvių studijų dalis – susipažinimas su gerosios praktikos pavyzdžiais. Programos dalyviai intensyvios savaitės metu vyko į edukacinę ekskursiją 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“. Čia mokymų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ūkyje taikomais tvaraus verslo principais: užaugintą produkciją „Farmers circle“ parduoda ūkininkų turgeliuose, ūkyje veikia iš vietinės produkcijos gaminamų sezoninių patiekalų restoranas. Ekskursijos po ūkį ir vietinės produkcijos degustacijos metu studentai iš arčiau susipažino su tvaraus išteklių naudojimo pavyzdžiais, tvaraus verslo organizacine struktūra, tvarumo idėjų taikymu praktikoje.

Šiuos mokymus pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą koordinavo Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentė dr. Dalia Juočiūnienė ir ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė.

VDU ŽŪA ir agroverslo partnerystė: studentams suteikta galimybė patyrinėti moderniausią galvijų šėrimo robotą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) sėkminga partnerystė su šalies agoverslo įmonėmis yra daugiaplanė, o viena jos krypčių – socialinių partnerių parama studijų turiniui gerinti. Šį kartą tai – į Inžinerijos fakultetą iš parodos „Ką pasėsi…2024“ ekspozicijos kuriam laikui perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiesiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas“.

Įmonės „GEA Baltics“ atstovo Tado Jaramičiaus teigimu, agroverslas yra suinteresuotas tuo, kad į darbo rinką įsilietų naujausių žinių ir gebėjimų universitete įgiję inžinerijos specialistai. „Mums rūpi, kad studijų procesas vyktų kuo kokybiškiau, todėl stengiamės prie to prisidėti. Galvijų šėrimo robotas, kurį turi galimybę nuodugniai apžiūrėti bei paanalizuoti Inžinerijos fakulteto studentai, Vokietijos gamykloje GEA pagamintas vos prieš du mėnesius, ir tai yra pati naujausia šios produktų grupės inovacija“, – pasakoja T. Jaramičius, pastebintis, kad sudaryti galimybę akademinei bendruomenei susipažinti su technologinėmis naujovėmis, kurių kaina didelė, yra labai svarbu. Pašnekovo nuomone, tokius pirkinius įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda kasmet.

„Ypač džiaugiamės tuo, kad moderniausią šėrimo robotą „pačiupinėjo“ studijų programų Tvarioji inžinerija ir Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentai, nes svarbu išugdyti būsimų specialistų gebėjimus gyvulininkystės ūkiuose diegti ir kontroliuoti tokio aukšto lygio sprendimus. Kartu atsiranda ir naujas iššūkis formuoti naują požiūrį į technologijas, nes šiuo atveju tarp gyvūnų įdarbinamas ne žmogus, o robotas. Atrodytų, tai nesudėtinga – specialistas sudaro programą, ir robotas atlieka darbą. Tačiau kiekvienas gyvulys turi savo charakterį, ir robotui reikia su juo rasti „bendrą kalbą“, – gyvulininkystės ūkių robotizacijos specifiką komentuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pasakojantis, kad dėl šios priežasties studentams organizuojamos išvykos į pažangius gyvulininkystės ūkius, kur jie robotus gali pamatyti praktiškai: sudarančius gyvulių racioną, skirstančius pašaro normas, kurios geriausiai atitinka konkretaus individo poreikius ir t. t.

„Robotas visus darbus atlieka tiksliau ir patikimiau nei žmogus. Jis niekada nebūna piktas, niekada neperduoda savo nuotaikos, dirba preciziškai. Svarbu tai, kad robotas gyvulį traktuoja kaip individą. Todėl gyvuliai, šeriami roboto, geriau jaučiasi, yra sveikesni. Gyvulininkystės ūkių robotizacija visiškai dera su Žaliojo kurso tikslais: ji gerina darbo kokybę ir našumą bei mažina neigiamą poveikį aplinkai“, – reziumuoja prof. dr. R. Bleizgys.