Bendradarbiavimo sutartis su Valstybine miškų tarnyba

Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinė miškų tarnyba 2024 metų liepos 3 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – bendradarbiavimas, socialinė partnerystė plėtojant su miškais susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį diegimą miškų valdyme.

Daugiau informacijos – VDU ir VMT interneto svetainėse.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2024

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 16 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 24 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Miškininkystė sujungė ir pomėgį gamtai, ir ambicijas nuolat tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė Monika Papartė naujiems žmonėms dažnai prisistato su šypsena: jau pati jos pavardė aplinkiniams turėtų sufleruoti, jog ji yra žmogus, susijęs su mišku. Ir iš tiesų įtemptą M. Papartės darbotvarkę sudaro netgi du su miškais ir miškininkyste susiję elementai – VĮ Valstybinių miškų urėdija M. Papartė dirba Miško išteklių apskaitos skyriaus vyresniąja specialiste, o VDU ŽŪA ieško efektyvių sprendimų, kaip apie realią situaciją miškuose sužinoti miškininkams kuo mažiau braidant po pelkes ir tankumynus, o vietoje to pasitelkiant nuotolinių tyrimų technologiją – preciziškai tikslius duomenis gauti naudojant lazerio spindulio impulsus.

Profesija prasideda nuo miško ekosistemos pažinimo

„Šiuolaikinė miškininkystė yra sektorius, į kurį itin sparčiai veržiasi pačios moderniausios pasaulyje žinomos technologijos. Ir miškininko praktiko veiklų amplitudė šiuo metu iš esmės skiriasi nuo stereotipiškai įsivaizduojamų sunkių, vyriškos ištvermės reikalaujančių darbų. Šiandien miškininkystėje save vienodai sėkmingai gali atrasti ir vaikinai, ir merginos, kurie mėgsta gamtą, technologijas ir kurie nori aktyviai dalyvauti klimato kaitos švelninimo procesuose“, – teigia VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė M. Papartė, pastebinti, kad šį teiginį puikiai iliustruoja jos pačios istorija.

Monika užaugo Vilniuje, daugiaaukščių mikrorajone, kaip pati sako, buvo „moksliukė“, tad labai gerais pažymiais su pagyrimu baigusi gimnaziją galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą praktiškai visuose Lietuvos universitetuose. Tačiau gamtos problemoms neabejinga mergina būsimos studijų programos pradėjo ieškoti dar dešimtoje klasėje – naršė internete ir tyrinėjo, kas labiausiai tiktų ir prie širdies, ir prie ambicijų nuolat tobulėti. Netrukus artimiesiems dešimtokė pranešė, kad iš sostinės išvyks į Kauną studijuoti miškininkystės. „Tėvai ir bendraklasiai turėjo dvejus metus laiko priprasti prie šio mano sprendimo“, – su šypsena prisimena pašnekovė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė Monika Papartė

VDU Žemės ūkio akademijos doktorantė atskleidžia, kad miškininkystės mokslas yra labai platus ir jis aprėpia daug skirtingų dalykų. „Vien tam, kad suprastume, kaip miškas atsiranda, miškininko profesijoje reikalingos medžių genetikos, sėklininkystės, sodmenų auginimo, dirvotyros, miško želdinimo ir įveisimo žinios. Be to, nepakanka vien praktinio visų procesų suvokimo – ne mažiau svarbu išmanyti miškininkystės veiklą reglamentuojančią valstybės teisinę bazę bei žinoti, kur, ką ir kokiomis apimtimis leistina sodinti ar kirsti“, – dėsto pašnekovė, pastebinti, jog norint, kad sveikas miškas sulauktų brandos, būtina taikyti tinkamas priežiūros priemones, o tam reikia išmanyti miško ekosistemos sandarą plačiąja prasme – entomologiją (mokslą apie vabzdžius), žvėrių ir paukščių biologiją ir daugelį kitų mokslo sričių. Tik tuomet, atsižvelgus į įvairių veiksnių poveikį miškui, galima parinkti reikiamas apsaugos priemones.

M. Papartės teigimu, anksčiau bene svarbiausias miškininkų tikslas buvo pramonę aprūpinti mediena ir užauginti kuo daugiau medžių. Tačiau šiame amžiuje miškininkų darbas sparčiai kinta ir kyla vis naujų iššūkių – reikia ir tiekti medieną pramonės, atsinaujinančios energetikos sektoriams, ir užtikrinti miško tvarumą, apsaugoti biologinę įvairovę bei vystyti rekreacines funkcijas. Todėl miškininkų užduotis yra išlaikyti balansą tarp trijų miško paskirčių: ekologinės, ekonominės ir socialinės, nes visuomenei miško vis labiau reikia ir kaip poilsio vietos. Todėl taikomi skirtingi ūkininkavimo metodai skirtingos paskirties miškuose.

Tvari miškininkytė – veiksmingas būdas mažinti klimato krizei

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė atkreipia dėmesį, kad naujų iššūkių miškams ir miškininkams kelia klimato krizė. Sausros, vėjai, sniegas anksčiau nebūdingais laikotarpiais, taip pat sparčiai plintantys kenkėjai, tarp kurių Lietuvoje „pirmauja“ žievėgraužis tipografas, miškams daro didžiulę žalą. Todėl mokslininkai ieško įvairių priemonių, kurios padėtų išauginti neigiamam aplinkos poveikiui atsparesnius miškus.

„Mokslininkai yra ištyrę, kad pats miškas yra viena efektyviausių klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau anglies dioksidą miškai sugeria tik iki tam tikro amžiaus. Sengirėse yra priešingai – pūvanti mediena CO₂ išskiria. Kažkodėl niekas nepyksta ant ūkininkų, kodėl jie kasmet pjauna derlių. Juk jų išauginti augalai buvo tokie gražūs. O jeigu kertamas brandos sulaukęs miškas, tai jau esą labai blogai. Pavienių neleistinų atvejų, deja, pasitaiko, tačiau jų nepavyksta išvengti nė vienoje gyvenimo srityje. Tačiau iš principo turime susitarti, ar iš miškų, užimančių trečdalį šalies teritorijos, norime gauti ekonominės naudos, ar ne. Tik reikia nepamiršti, kad neeksploatuojamų miškų išlaikymas ir priežiūra kainuotų labai brangiai. Esu mokslo pusėje. O mokslas sako, kad naratyvas, jog Lietuvoje miškai nyksta, yra klaidingas“, – ne vienerius metus šalyje trunkančią įtampą tarp miško eksploatuotojų ir jo gynėjų visuomenininkų komentuoja pašnekovė.

M. Papartės teigimu, rezervatus, draustinius, rekreacines ir kitas apsaugos statusą turinčias teritorijas saugo įstatymas. Visus kitus miškus būtina eksploatuoti, nes periodiškai atnaujinamas miškas yra efektyvi priemonė mažinanti CO₂ kiekį atmosferoje. Dėl to pasaulyje pažangiausiomis miškininkystės technologijomis garsėjančiose Skandinavijos šalyse pastaruoju metu mediena komercinių, daugiabučių ir kitų pastatų statybose ir kituose sektoriuose naudojama vis plačiau, taip joje užkonservuojant anglies dvideginį.

Nuotolinių tyrimų technologija – Lietuvos valstybinių miškų plotams

M. Papartė atskleidžia, kad įgijus bazinių miškininkystės žinių ją pačią labiausiai sudomino geografinių informacinių sistemų technologijos ir tai, kaip miškininkystėje galima pritaikyti nuotolinius tyrimus.

Šiems tyrimams priskiriamos ir įprastos, realių spalvų nuotraukos, ir hiperspektrinės, taip pat lazerinio skenavimo, radarų, jutiklių duomenys ir kt. Skirtingi duomenys užfiksuojami įvairiais jutikliais, kuriuos galima montuoti į skirtingas platformas (pavyzdžiui: palydovą, lėktuvą, droną). Palydoviniai duomenys ypač tinkami norint ištirti dideles teritorijas, pavyzdžiui, tam tikrus Amazonės džiunglių ar visų Europos miškų plotus. Detalesnius duomenis sąlyginai didelėms teritorijoms galima gauti montuojant jutiklį lėktuve ar sraigtasparnyje, o didžiausio tikslumo duomenys gaunami dronu ar net pačiam nešantis jutiklį rankose, bet tokiu būdu tiriamos teritorijos dydis daug mažesnis. Tačiau svarbiausia ne tai, kokiu būdu gauta informacija, o tai, kaip žmogus sugeba šią informaciją interpretuoti ir panaudoti.

M. Papartė savo moksliniame darbe naudojasi lazerinio skenavimo technologija (angl. LiDAR – Light Detection and Ranging). Ši technologija skirta gauti informaciją apie tiriamus objektus jų tiesiogiai nematuojant, o panaudojant lazerio spindulį. Kai kuriose pasaulio šalyse ši technologija jau naudojama ir gamybiniame miškininkystės lygmenyje. Ją taikant įvertinamas medynų tūris, vidutinis aukštis ir įvairūs kiti rodikliai, svarbūs miškininkavimui. Mokslininkai visame pasaulyje nuolat tyrinėja šios technologijos teikiamus duomenis ir jų panaudojimo galimybes miškininkystės srityje.

„Mane domina, kaip nuotolinių tyrimų technologijas galima pritaikyti Lietuvos valstybinių miškų inventorizacijoje. Siekiant, kad miškotvarkos procesai vyktų sklandžiai, turime turėti tikslius ir aktualius duomenis apie miško išteklius. Pagal dabar galiojančią tvarką kas 10 metų kiekvieną miško sklypą privalo apžiūrėti specialistas taksatorius ir įvertinti tam tikrus medyno rodiklius bei juos dokumentuoti. Tai labai laikui imlus darbas, kuriam reikia didelio būrio žmonių. Be to, šis darbas nėra visada malonus, nes toli gražu ne visi miškai yra taip lengvai įveikiami kaip Dzūkijos pušynai – taksatoriams tenka brautis ir per krūmynus, ir per pelkes. Tačiau tikiuosi, kad ilgai netruks, kol modernios technologijos palengvins šį darbą“, – reziumuoja pažangios LiDAR technologijos potencialą Lietuvos miškininkystėje tirianti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantė M. Papartė.

Miškininkų bendruomenės darbas turi išskirtinę prasmę

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjo prof. dr. Gintauto Mozgerio teigimu, miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos, atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos poreikius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jaunus žmones, neabejingus tvarumo idėjoms ir šiuo metu svarstantiems apie profesijos pasirinkimą, kviečiu jungtis prie miškininkų bendruomenės. Be abejo, miškininko darbas nebus lengvas, tačiau jis turi išskirtinę prasmę“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

VDU ŽUA dėstytojo dr. Giedriaus Pašakarnio „Erasmus+“ mokymosi vizitas Olandijoje

2024 m. birželio 5-7 d. Midelburge (Olandija) vyko 15-asis LANDNET praktinis seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ir Vidurio Azijos regioninis biuras (UN FAO REUT) kartu su Kadaster (Registrų centro atitikmuo Olandijoje) ir Zelandijos provincija (Provincie Zeeland, Olandija). Į praktinį seminarą susirinko vyriausybių ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetų mokslinių tyrimų institutų atstovai iš Europos ir Vidurio Azijos regiono, paminėti žemės konsolidacijos projektų Europoje rengimo 100-metį, bei pasidalinti patirtimis, kaip kompleksinė žemės konsolidacija gali padėti įgyvendinti viešuosius projektus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, ekosistemų atkūrimu, biologinės įvairovės ir aplinkos sąlygų gerinimu.

Šiame praktiniame seminare, Erasmus+ paramos dėka, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽUA) Inžinerijos fakulteto, Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius dr. Giedrius Pašakarnis.

Pirmąją dieną, daugiausia dėmesio buvo skiriama aptarti žemės konsolidacijos patirtis Olandijoje, kur didžiojoje dalyje šalies teritorijoje (75%) jau kartą efektyviai buvo panaudota žemės konsolidacija. Per 1924-2024 metų periodą parengta daugiau negu 600 žemės konsolidacijos projektų, kurie apėmė daugiau negu 2 milijonus hektarų teritoriją. Šiuo metu Olandai rengia 4 stambius žemės konsolidacijos projektus, kurie apima 18 500 ha. Olandų žemės konsolidacijos projektai unikalūs tuo, kad dėmesys skiriamas ne tik kaip padaryti patogiau žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir kaip sukurti reikiamą infrastruktūrą (keliai ir vandentvarka), bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai.

Turbūt daugelis, kas yra buvęs renginiuose Olandijoje, patvirtins, kad olandai išradingi ir moka įdomiai pravesti praktinius seminarus ir daug dėmesio skiria net ir smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, baigiantis pranešimui skirtam laikui, pranešėjas iš seminaro sekretoriaus gauna perspėjimą dviračio skambučiu. Tam, kad geriau įsijaustų į situaciją ir suprastų kokius iššūkius patiria rengiamų žemės konsolidacijos projektų rengėjai, praktinio seminaro dalyviai buvo suskirstyti į 8 grupes po 7-9 žmones, kur kiekvienas gavo savo rolę ir stalo centre esančiame žemėlapyje atsižvelgiant į kolegų veiksmus turėjo dėlioti specialias siūlomų sprendinių „puzzle“ detales ir paaiškinti savo sprendimą.

Giedrius Pašakarnis (kairėje, apačioje) gavo užduotį savo ėjimais rengti sprendinius, kurie derėtų tarp gyvulininkystės ūkio ir aplinkosaugos.

Vėliau, praktinio seminaro dalyvius dvejais autobusais pakvietė ekskursijai pas aktyviausius Zelandijos provincijos ūkininkus, kurie jau yra dalyvavę žemės konsolidacijoje ir gali paliudyti jos naudą.

Vietos ūkininkas pasakoja apie gaminamą ekologišką žemės ūkio produkciją konsoliduotuose žemės sklypuose

Važiuojant autobusu nebuvo galima nepastebėti, kad kaimo vietovėje pakelės tai vienoje, tai kitoje pusėje apsodintos medžiais, o vietiniai keliukai pakloti molio plytomis/trinkelėmis.

Zelandijos provincijos kraštovaizdis, kur pakelės apsodintos medžiais

Antrąją dieną, praktinis seminaras prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų žemės konsolidacijos situacijos Europoje apžvalgos, kur Lietuva kartu su Bulgarija gavo kritikos dėl palankios situacijos, bet neveiksnumo. Buvo įvardinta, kad Lietuva ir Bulgarija turi reikiamą teisinę bazę reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, sukurtą institucinę struktūrą turinčią projektų rengimo patirtį (Lietuvos atveju: Nacionalinę žemės tarnybą ir buvusį Valstybės žemės fondą), matininkus turinčius patirties rengiant projektus ir projektų finansavimo mechanizmus. Kalbant apie kitas Baltijos šalis, Latvijai buvo akcentuojama, kad dar reikia padirbėti prie teisinės bazės reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, o Estija pagirta, kad, nors ir mažais žingsneliais, bet juda į priekį taikydama žemės konsolidaciją prie Rail Baltica projekto (tuo pačiu akcentuota, kad per mažos projektų teritorijos ir tik aplink vėžę).

Savo patirtimi dalinosi Vokiečiai, Olandai, Lenkai, Belgai, Estai, Prancūzai, Ispanai ir Sakartvelai. Vokiečiai pristatė savo įspūdingą rengiamų projektų skaičių (pvz. 2021 metais inicijuota 2820 žemės konsolidacijos projektų, 1 803 000 ha teritorija). Olandai parodė daugiau pavyzdžių iš įgyvendintų projektų (pvz. saulės elektrinių parkas vietos bendruomenės reikmėms, kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir pan.). Pranešėjas iš Lenkijos, pristatydamas šiandienos aktualijas, pacitavo 1903 metų vyriausybės leidinio ištrauką, kuri yra aktuali ir šiandien „…kai ūkininkas mato apjungtus, patogios formos laukus, jis prisiriša prie tokios žemės ir šalies…“. Belgų atstovė pabrėžę, kad žemėtvarkos specialistai turėtų nuolatos lankyti ūkininkų renginius (pvz. lauko dienas) ir rodyti ką galima padaryti per žemės konsolidaciją, o taip pat pastebėjo, kad keičiasi ūkininkų požiūris ir mielai perleidžia (apsikeičia) savo žemės sklypus gamtos išsaugojimo projektams. Prancūzijos atstovai pademonstravo, kaip žemės konsolidacijos projektuose aktyviai veikia jų Žemės Fondas (SAFER). Atstovai iš Sakartvelo pristatė jų pasiruošimo žemės konsolidacijai progresą (paruošti žmogiškieji ir instituciniai resursai) ir tolimesnius veiksmus, kur artimiausiu metu planuojama identifikuota potencialias teritorijas šalies mastu žemės konsolidacijos projektų rengimui prioritetine tvarka ir pasitvirtinti teisinę bazę.

Paskutinę dieną seminaro dalyviai daugiausia dėmesio skyrė aptarti iššūkius ir galimybes, kurias suteikia kompleksinė žemės konsolidacija. Savo patirtimi dalinosi Olandų Kadastro atstovai, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai ir Miuncheno technikos universiteto profesorius. Pasisakymuose visur buvo akcentuojama klimato kaitos mažinimo priemonės tokios kaip apželdinimas miškais, renatūralizacija, gėlo vandens apsauga, taršos mažinimo priemonės ir pan. Profesorius iš Vokietijos atkreipė dėmesį, kaip atrodo parengti žemės konsolidacijos projektai pasieniuose tarp skirtingų valstybių, kur akivaizdžiai matosi valstybių atstovams nepavyko rasti bendros kalbos ir pažiūrėti kompleksiškai sprendžiant klausimus, kurie įtakoja abi šalis tiek bendros infrastruktūros, tiek aplinkosaugos klausimais. Praktinio seminaro paskutinis pranešimas buvo Ukrainos Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto (Kijevas) atstovų , kurie pristatė karo nualintos šalies situaciją. Pranešėjas akcentavo, kad jau dabar aišku, jog visa rytinė šalies dalis, besiribojanti su Rusija, persiorientuos iš pramonės ir taps orientuota į žemės ūkį ir gynybą, bet prieš tai reikia išminuoti laukus nuo įvairaus tipo sprogmenų (pvz. 5-7% artilerijos sviedinių nesprogsta ir lieka dirvožemyje). Tuo pačiu Ukrainos atstovai nepraranda optimizmo ir jau savo universitete pristatė žemės konsolidacijos magistrantūros studijų programą per kurią, nuo šių metų rudenio, ruoš specialistus gebančius rengti žemės konsolidacijos projektus.

Po seminaro lekt. dr. G. Pašakarnis viešėjo HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge), kur buvo proga susipažinti su studijų programomis ir studijų baze.

Viena iš auditorijų, HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge)

Studentams, apie Universiteto dėmesį Darnaus vystymosi tikslams nuolat primena koridoriuose esantys minkšti kubai

Posėdžių kabinetų sienos su skirtingai motyvais. Viena iš posėdžių salių su gamtos ir žemės ūkio motyvais, o lubos – saulės panelės

Lektorius dr. G. Pašakarnis dėkoja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros kolegoms, padėjusiems pasiruošti „Erasmus+“ mokymosi vizitui, Inžinerijos fakulteto dekanui dr. Rolandui Domeikai už pagalbą teikiant paraišką finansavimui, „Erasmus+“ personalo mobilumo koordinatorei Ernestai Cipkuvienei ir „Erasmus+“ mainų skyriaus vadovui Konstantinui Kurževui už pagalbą organizuojant „Erasmus+” mokymosi vizitą.

Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga.

Lektorius dr. Giedrius Pašakarnis

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
kštienė.
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Inovatyvios pomidorų auginimo kontroliuojamoje aplinkoje technologijos GROWOR sukūrimas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), kaip partnerė, kartu su UAB „Omna“ įgyvendina projektą „Inovatyvios pomidorų auginimo kontroliuojamoje aplinkoje technologijos GROWOR sukūrimas“ Nr. 02-020-K-0056. Bendra projekto vertė – 1 891 934,38 Eur, iš kurių 1 313 494,53 Eur sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

Projektas įgyvendinamas pagal Sutartyje, plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklės „Investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-368, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką.

UAB „Omna“ yra specializuota įmonė, savo veiklą orientuojanti į investicinius projektus, IT technologijų diegimą, tarptautinę prekybą ir investicines programas. Subūrę aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, ypatingą dėmesį skiriame dirbtinio intelekto diegimui daržovių, vaisių ir kitų kultūrų auginimo technologijose. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojame tapti pirmaujančia daržovių auginimo kontroliuojamoje aplinkoje sprendimų tiekėja, kurios tikslas – spręsti maisto tiekimo problemas ir diegti inovatyvius agrotechninius sprendimus Lietuvos ir Europos rinkose.

Projekto metu panaudojant sukauptas žinias ir bendradarbiavimą su mokslo institucija planuojama sukurti Išmaniąją pomidorų auginimo technologiją kontroliuojamoje aplinkoje ir rinkai pasiūlyti pilnai automatizuotą standartizuotą, tačiau lengvai plečiamą ir modifikuojamą pomidorų auginimo modulį, kuriame lemiamą reikšmę turi išmanus aplinkos valdymas ir procesų cikliškumas, leidžiantis užauginti gausų kokybišką derlių. Šiame modulyje daržovės auginamos uždaroje kontroliuojamoje aplinkoje, vertikaliose lysvėse aeroponiniu būdu, dirbtinio intelekto pagalba optimizuojant apšvietimą, mikroklimatą, augalų mitybą. Toks metodas įgalina gauti užauginti ne mažiau kaip 8 ciklus pomidorų per metus ir gauti nuo 300 iki 500 kg/m2 kokybiškos ekologiškos produkcijos. Planuojama pateikti rinkai aplinkai draugišką technologiškai naują sprendimą su ypač dideliu ploto išnaudojimo efektyvumu ir konkurencingomis gamybos sąnaudomis, leidžiantį auginti šviežias daržoves ištisus metus. Sprendimo vartotojai (užsakovai) – ūkininkai, daržovių augintojai, verslininkai, auginantys ir tiekiantys šviežias daržoves Lietuvos ir Europos miestams ir siekiantys modernizuoti savo verslą.

Projekto partneris – VDU Žemės ūkio akademija, kurios prioritetinės mokslo vystymo kryptys – darnus bioekonomikos vystymasis, augalų ir gyvūnų biologinis potencialas bei agrobiotechnologijos, apsirūpinimas kokybišku maistu, biožaliavos pramonei, klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimas ir adaptacija, tausojamosios žemės, miško ir vandens ūkio technologijos, tvarus išteklių naudojimas. Projekto parneris papildys projektą mokslo žiniomis ir agrotechninėmis kompetencijomis ir suteiks infrastruktūrą projekto vystymui.

Projektas atliepia Europos strateginių dokumentų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai ir kokybei bei tvarių agrobiologinių išteklių išsaugojimui, tikslus ir tiesiogiai prisideda prie tvaraus ūkininkavimo plėtros, nes yra efektyvus būdas užauginti gausų derlių, minimaliai naudojant žemės plotus, vandens ir energetinius ištekliu. Projektas skatina pažangių technologijų ir paslaugų žemės ūkiui kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2024 m. liepos mėn. 8 d. – 2026 m. liepos mėn. 8 d.

Su projektu susijusios užklausos gali būti adresuojamos info@omna.lt

Šių specialistų rinkoje – vienetai, o reikėtų šimtų

Žemės ūkio sektorius greitu žingsniu juda tvarumo link. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai intensyviai dirba tobulindami ir kurdami naujas tiksliąsias technologijas, padedančias didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas, tausoti aplinką ir pagerinti bendrą ūkininkavimo efektyvumą. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi, kad šios technologijos jau naudojamos Lietuvos ūkiuose ir pastebi, kad dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ūkiuose kol kas išnaudojama tik maža dalis technologijų suteikiamų galimybių.

Tiksliosios technologijos – žaliam ir tvariam žemės ūkiui

VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis pasakoja, kad žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo sritis keičia naujos, šiuolaikinės technologijos, palengvinančios darbą ir duodančios gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu. „Mūsų komanda daug dirba su precizinėmis žemės dirbimo ir sėjos technologijomis, su vis didesnį populiarumą įgaunančia juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija bei su tiesiogine sėja, kai sėjama tiesiai į ražieną, į neįdirbtą dirvą. Atliekame šiuolaikinius tyrimus, ieškome, kaip galėtume dar labiau sumažinti dirvožemiui, didžiausiam turtui pasaulyje, daromą neigiamą įtaką. Dirvožemis maitina mus visus, turime investuoti į jo išsaugojimą galinčias užtikrinti technologijas. Aktyviai dirbame šioje srityje, į tyrimus įtraukti ir bakalaurai, magistrantai bei doktorantai, norime, kad studentai susipažintų su naujausiomis techninėmis galimybėmis ir prisidėtų prie naujų technologijų kūrimo“, – kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad aktyviai dirbama ir kitose srityse, mokslininkų komanda ieško, kaip patobulinti ar naujose srityse įveiklinti jau sukurtas technologijas. „Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – jau sukurtos ir pradedamos aktyviai naudoti priemonės, aktyviai dirbame ieškodami naujų jų panaudojimo galimybių, sprendžiame kylančius iššūkius ir kuriame bei tiriame šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas.

Mokslininkas džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su užsienio universitetais. „Kartu dirbame su vienu žymiausių precizinės žemdirbystės srities Gento universiteto (Belgija) mokslininku prof. dr. A. M. Mouazen, kuris įvairiais spektroskopiniais metodais nustatinėja mums svarbius dirvožemio ir augalų savybių pokyčius. Šie tyrimai suteikia ypatingai daug informacijos, kurią galima naudoti sudarant precizinius žemėlapius arba iškart realiu laiku atliekant reikiamus technologinius veiksmus“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis ir atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis galima pasitelkti ir jau anksčiau sukurtų technologijų naudojimui.

Kuria resursus padedančias taupyti technologijas

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas kintama norma, kai įvairiais dirvožemio ar augalų skenavimo jutikliais nustatomas įvairių trąšų poreikis, o pagal mokslininkų ir praktikų sukurtus metodus parengiami trūkstamų medžiagų tikslūs tręšimo žemėlapiai. Labai dažnai pasitaiko, kad kai kuriose lauko vietose trąšų visai nereikia berti, o kitose – reikia padidinti normą. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Mūsų doktorantai intensyviai dirba šiuo klausimu. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai kartu su dėstytojais sukūrė specialų stendą lašelių dreifui tirti, jį magistrantai ir doktorantai su mokslininkais pasitelkia ieškodami efektyviausių būdų, kaip užtikrinti kuo tikslesnį trąšų tirpalo lašų patekimą ant konkrečių augalų, kuriems jų reikia“, – apie mokslininkų tyrimų kryptis ir pačių studentų sukuriamas tyrimams reikalingas technologijas kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Kita, nauja tyrimo sritis – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Jeigu nustatomas sutankėjęs dirvožemio sluoksnis, dar kitaip vadinamas „armens padu“, tai gali reikėti žemę dirbti 35–40 cm gyliu, o tais atvejais, kai dirvožemyje sutankėjusių sluoksnių nesimato – gali užtekti įdirbti 15–20 cm ar dar sekliau. Tokiu būdu tausojama technika, taupomos ūkininkų lėšos ir prisidedama prie aplinkos saugojimo. Atskirais atvejais sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, per visus metus gali būti sutaupoma apie 45 % energijos. Tuo pačiu apie 50 % sumažėja ratų slydimas ir galima iki 20 % padidinti gaunamą naudą“, – apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti resursus kalba mokslininkas.

Daug dėmesio skiriama ir automatinio žemės ūkio technikos vairavimo technologijai. „Ūkininkams ši technologija žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Važiuodami pro laukus turbūt daugelis atkreipia dėmesį į tiesias kaip stygas technologines vėžes, tai tiksliųjų technologijų nuopelnas. Šiuolaikinė technika suteikia daug galimybių ne tik tiksliam darbui, bet ir svarbių duomenų rinkimui. Įdomu, kad tiek ūkininkai, tiek ir technikos pardavėjai bei paslaugų teikėjai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių išmaniaisiais įrenginiais sukauptų duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu išsamios duomenų analizės gali suteikti daug naudingos informacijos, reikalingos optimizuojant technologinius procesus, taupant laiką ir resursus“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad katedroje taip pat atliekami darbuotojų darbo sąlygų gerinimui aktualūs tyrimai. Mokslininkai kartu su studentais vykdo aplinkos vibroakustinius tyrimus, moderniais prietaisais tiria žemės ūkio technikos ir dirbančių įrenginių keliamą triukšmą skirtingame nuotolyje, taip pat skirtingos reikšmės keliuose, fermose ir sandėliuose.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Trūksta su naujausiomis technologijomis gebančių dirbti specialistų

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Visos kitos aukštosios mokyklos rengia pramonės inžinierius, nesusijusius su žemės ūkiu. Fakultetas turi su žemės ūkio mašinų darbo principais, diagnostika, servisu, valdymu susijusią bakalauro studijų programą „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ir į inovacijų kūrėjų ruošimą, tvarumą, automatiką, robotus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas, duomenų mokslą, aplinkosaugą ir dirbtinį intelektą orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“. Šių sričių specialistų labai trūksta, įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad jų yra tik vienetai. Ūkiai intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu papildomai neinvestavo į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Sugedus žemės ūkio technikai dažnai problemos gali būti sprendžiamos nuotoliniu būdu – išmaniosios technologijos jau leidžia pastebėti ir informuoti ūkininkus apie galimus gedimus ateityje, todėl tinkamu laiku atlikti veiksmai ir konsultacijos leidžia užbėgti problemai už akių, taip taupant ūkininkų lėšas brangios technikos remontui. Šiuolaikinė technika turi daug naujų išmanių technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

Prof. dr. E. Šarauskis pasakoja, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai įgyja platų inžinerinį išsilavinimą ir loginį mąstymą, todėl gali rinktis ne tik tiesiogiai su žemės ūkio sektoriumi susijusius darbus. „Mes nuolat atsinaujiname, naudojame šiuolaikinę įrangą, vykdome daug mokslinių tyrimų, į kuriuos siekiame įtraukti ir studentus, kad jie patys pamatytų mokslinę pusę, susipažintų su mokslinių tyrimų specifika“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su savo mecenatais, vykstame pas juos ir studentus supažindiname su naujausia technika ir technologijomis. Džiaugiamės, kad ir patys mecenatai ar jų atstovai atvyksta pas mus, pristato naujausias išmaniąsias technologijas, atsiveža naujausią įrangą, kad su studentais galime atlikti praktinius arba svarbius mokslinius darbus. Turime subalansuotą kolektyvą, kartu dirba ir praktikai, ir teoretikai, įtraukiame daug jaunimo, tai svarbu ir mokslo tyrimų kokybei, ir kokybiškam specialistų ruošimui“, – apie bendradarbiavimą su mecenatais ir jaunosios kartos įtraukimą kalba mokslininkas.

Verslas investuoja į būsimų specialistų rengimą

Kalbėdamas apie įmonių pagalbą ruošiant būsimus specialistus, prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad įmonės ir tiesiogiai investuoja į studentus – dabar šios krypties studentams stipendijas siūlo dešimt ar daugiau įmonių. Įmonės jau pačios investuoja į specialistų rengimą, kad pas juos ateitų su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti žmonių.

Profesorius pasakoja, kad verslas regionuose prisideda ir prie moksleivių pritraukimo – kuria inžinerines klases, kad moksleivius sudomintų inžinerijos studijomis, padėtų pasiruošti stojimui į šias programas. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių vadybininkė dr. Brigita Medveckienė pasakoja, kad projekto, skirto 9–12 klasių moksleivių pasirinktos krypties mąstymo ugdymui ir įgūdžių lavinimui, metu vykdomi penki 4 ak. val. trukmės pasirinktos mokslų krypties užsiėmimai VDU ŽŪA ir Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų krašto verslo įmonėse taip pat profesinio mokymo centruose. Projekto veiklos vyksta mokslo metų eigoje, rugsėjo–birželio mėn. Projekte dalyvavusiems moksleiviams projekto uždarymo renginio VDU Žemės ūkio akademijoje metu įteikiami programos įvykdymo pažymėjimai bei suteikiama galimybė tęsti veiklas kitais metais II lygio programoje.

Moksleivius kviečiančiame VDU ŽŪA vykdomame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. „Šiais metais siūlyta rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. Baigę I lygio programą kviečiami žinias gilinti pasirinktos mokslo krypties klasėje, tęstinėje II lygio programoje, kuri šiais metais džiugino naujovėmis – moksleiviai dalyvavo ne tik vykdomuose užsiėmimuose, bet ir komandose rengė projektinį darbą, kurį pristatė paskutiniojo susitikimo metu“, – pasakoja dr. B. Medveckienė ir atkreipia dėmesį, kad pabaigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio programas, ir pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas VDU, papildomai gali gauti 0,5 balo prie jau turimo konkursinio balo.

Projektas Stronger Together: sukurta nauja studijų programa ir Nemuno vandens kokybės tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete sėkmingai įvykdytas projektas BPI/PST/21 „Kartu stipresni – Katovicų Silezijos universiteto strateginės partnerystės Transform4Europe tinkle“ (angl. Stronger Together – Strategic partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe network), finansuotas Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros pagal Strateginės partnerystės programą (angl. Polish National Agency for Academic Exchange under the Strategic Partnerships Programme). Projekto veiklomis siekta plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dėstytojų, praplečiant mokslines temas bei sudarant patrauklesnes studijų galimybes būsimiems studentams. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojai dalyvavo dviejose šio tarptautinio projekto veiklose. Pirmoji veikla buvo drauge su užsienio partneriais parengti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą „Akvamatika“. Antroji – atlikti Nemuno upės vandens kokybės tyrimus, su tikslu juos išplėtoti pritraukiant Europos Sąjungos (ES) mokslinius tyrimus finansuojančių fondų lėšas. Projekto partneriai – Silezijos universitetas Lenkijoje ir Trieste universitetas Italijoje.

Dvigubo diplomo programa apjungs kelių universitetų kompetencijas

Tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklose buvo numatyta parengti dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą. Apjungus VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto, Lenkijos Silezijos universiteto (SU) ir Italijos Trieste universiteto dėstytojų kompetencijas buvo kuriama tarptautiniu mastu konkurencinga dvigubo diplomo aplinkos inžinerijos srities magistratūros studijų programa „Akvamatika“.

Šiuo tikslu buvo vykdomas bendravimas tarp projekte dalyvaujančiųjų institucijų darbo grupių. Aktyvios diskusijos, konsultacijos bei klausimų derinimai periodiškai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek organizuojant visų projekte dalyvaujančių universitetų ekspertų darbo grupių susitikimus lankantis partnerių universitetuose.

2023 m. kovo mėn. Katovicuose, Lenkijoje, vyko NAWA strateginės partnerystės pradinis susitikimas. 2023 m. spalio mėn. Lenkijos Silezijos universiteto delegacija lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje. 2024 m. kovo mėn. VDU mokslininkų delegacija ir Silezijos universiteto studijų programos kūrimo grupės atstovai lankėsi projekto partnerių Trieste universitete Italijoje. Šie susitikimai buvo labai vertingi ir efektyvūs ekspertų diskusijoms rengiant dvigubo diplomo studijų programos „Akvamatika“ koncepciją ir struktūrą. Pagrindinis uždavinys buvo parengti naujos studijų programos bendrąją programą, kuri atitiktų universitetų ir nacionalinių reglamentų reikalavimus. Vizitų metu buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės vykdant pradėtas projekto veiklas.

Lenkijos mokslininkų delegacija VDU Žemės ūkio akademijoje

Universitetinių darbo grupių bendradarbiavimo dėka buvo sukurta ir VDU Senato patvirtinta dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą Akvamatika (angl. Aquamatics). Ši nauja studijų programa priskiriama Inžinerijos mokslų (E) studijų krypčių grupei, Aplinkos inžinerijos studijų krypčiai. Numatyta, kad studijų programa bus vykdoma nuolatine studijų forma, studijos truktų 2 metus. Studijų programos apimtis kreditais – 120 ECTS. Studijų programą numatoma vykdyti anglų kalba, taip orientuojantis į užsienio šalių (Afrikos ir Azijos) studentus, kurie, sėkmingai baigę šią studijų programą, gautų inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Numatyta, kad studijų programą vykdantys universitetai (VDU ir SU) studentų priėmimą vykdys savarankiškai, formuodami atskiras studentų grupes. Studentai studijuotų pagal sudarytą ir tarp universitetų suderintą studijų planą, kuriame numatyti programos kryptį atitinkantys studijų dalykai. Studijų procesas būtų organizuojamas taip: I semestrą studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo (VDU ir SU), II semestrą visi studijų programos studentai studijuotų Silezijos universitete, III semestrą studentai studijuotų Vytauto Didžiojo universitete, IV semestrą – studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo.

Birželio mėn. vykusiame VDU Senato posėdyje buvo pritarta studijų programos Akvamatika vykdymui, pradedant jos vykdymą 2025-2026 mokslo metais.

Tarptautinės komandos dėmesys Nemuno upės vandens kokybei

Įgyvendinant vieną iš tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklų Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Rusnės salos buvo atlikti upės vandens kokybės tyrimai. Tuo tikslu buvo suorganizuota tarptautinė ekspedicija. Joje dalyvavo Silezijos universiteto mokslininkų komanda: Andrzej Woźnica, Marcin Lipowczan ir Weronika Walkowiak, kurie specialiai atsigabentu laivu leidosi žemyn Nemuno upe. Ekspedicijos tyrimuose taip pat dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Raimundas Baublys, Egidijus Kasiulis, Donatas Jonikavičius ir Linas Jurevičius.

Plaukiant žemyn upe, kas 1 km, naudojant multiparametrinį sensorių, buvo tiriama vandens kokybė. Papildomai, specialiai parinktose vietose – daugiausiai aukščiau ir žemiau didžiųjų Nemuno intakų ir didžiųjų miestų – buvo paimti mėginiai, leidžiantys atskleisti daugiau vandens kokybės parametrų.

Vandens mėginių ėmimo vietose upės vaga fiksuota dronu su multispektrine kamera, išmatuoti upės vandens gyliai, tėkmės greičiai ir debitas, paimti bentoso mėginiai. Pirmą kartą Lietuvoje surinkti ir upės vandens DNR mėginiai, kuriuos apdoros mokslininkai iš Italijos, Trieste universiteto. Surinktas ypatingai didelis kiekis duomenų leidžia daryti reikšmingas išvadas apie Nemuno vandens kokybę ir jame esančios ekosistemos būklę. Tai padeda įvertinti ir į Lietuvos teritoriją atitekančio vandens kokybę, ir jau šalyje esančių urbanizuotų teritorijų įtaką Nemunui.

Akimirka iš ekspedicijos Nemuno upe

Tarptautinė vasaros stovykla – prasminga patirtis studentams

Dar viena projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veikla buvo Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto rengiama vasaros stovykla projekte dalyvaujančių universitetų studentams. 2023 m. birželio 12-16 dienomis ši stovykla vyko Lenkijoje. Jos metu savo patirtimi apie aplinkosaugos srities tyrimus ir jų problematiką dalijosi VDU, Silezijos Katovicų universiteto ir Triesto universiteto profesoriai. Studentai, dalyvavę vasaros mokyklos programoje, įgijo vertingų žinių, praplėtė požiūrį į eksperimentų planavimo ir kūrimo metodiką bei tikslus.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto studentai vasaros stovykloje Lenkijoje

Neabejojama, kad sėkminga Lenkijos, Lietuvos bei Italijos universitetų bendra projektinė veikla didina visų šių universitetų žinomumą bei tarptautiškumą.

Parengė lekt. Raimundas Baublys ir doc. dr. Egidijus Kasiulis.

VDU ŽŪA komanda „Biologinės įvairovės iššūkyje“ laimėjo 4-ąją vietą

Gegužės 2 d.–birželio 28 d. Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (angl. Association for European Life Sciences Universities – ICA) „Biologinės įvairovės iššūkis“ vyko aštuoniolikos asociacijos narių universitetų teritorijose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 9 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 1205 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1785 stebėjimai) ir užėmė ketvirtąją vietą.

Pirmąją vietą užėmusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto 265 dalyvių komanda užregistravo 1927 rūšis. Antrąją vietą užėmė Liuveno universiteto 720 dalyvių komanda, užregistravusi 1717 rūšių (fiksuodama 12128 stebėjimus). Trečiąją vietą užėmė Vageningeno universiteto 577 dalyvių komanda, užregistravusi 1575 rūšis (fiksuodama 11689 stebėjimus).

Šių metų iššūkyje dalyvavusių komandų visas užregistruotas rūšis galima rasti renginio „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“ ir Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto svetainėse.

Šių metų nugalėtojai fiksavo daugiau rūšių nei 2023 metais. Praėjusių metų iššūkyje dalyvavo 17 universitetų atstovai, o pirmąsias tris vietas užėmė Hohenheimo (2115 rūšių, 78 dalyviai), Švedijos žemės ūkio mokslų (1826 rūšys, 293 dalyviai) ir Liuveno (1458 rūšys, 590 dalyvių) universitetų komandos. VDU Žemės ūkio akademijos 13 dėstytojų ir studentų komanda pernai Akademijos teritorijoje užregistravo 759 rūšis ir užėmė septintąją vietą.

Neporinis šaknialindis (Stenocorus meridianus). Ryčio Skomino nuotr.

Juodbuožis duobkasys (Nicrophorus vespilloides). Ryčio Skomino nuotr.

Ąžuolinis zefyras (Favonius quercus). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Žalsvasis stagarinukas (Agapanthia villosoviridescens). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Mėlynžiedis laumžirgis (Aeshna cyanea). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Prisijunkite prie 14-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Apskaita ir finansai verslui 2024: Darnumo link“!

Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią 14-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2024: darnumo link“, kuri vyks nuotoliu 2024 m. lapkričio 14-15 d., kurią organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas.

Šioje konferencijoje subursime apskaitos ir finansų lyderius, tyrėjus ir praktikus iš įvairių šalių, kad ištirtume esminį darnumo vaidmenį apskaitoje ir finansuose. Mūsų kviestiniai pranešėjai gilinsis į svarbiausias temas, tokias kaip akcijų rinkos reakcija į Italijos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) žaliąsias iniciatyvas ir žaliųjų finansų potencialą. Be to, konferencijoje bus atskleistas buhalterių profesionalumas pokomunistinėse šalyse ir nagrinėjamas kintantis mokesčių mokėtojų elgesys vykstant skaitmenizavimo procesams versle.

Pirmąją konferencijos dieną kviečiame klausyti šiuos kviestinių pranešėjų pranešimus:

Giuseppe Galloppo (Italija) pranešimo „Žaliosios iniciatyvos ir Italijos MVĮ reakcija į akcijų rinką“.
Noros Marijos Laurinaitytės (Lietuva) pranešimo „Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas“.
Nadia Albu (Rumunija) pranešimo „Apskaitos specialistų profesionalizavimas pokomunistinėje aplinkoje“.
Zhelyo Zhelev (Bulgarija) pranešimo „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste“.

Antrąją konferencijos dieną vyks panelinė diskusija „Darnumo politikos sąsaja su ateities finansais ir apskaita“, kurioje pranešimus skaitys AB „Swedbank“ Verslo klientų tvarumo srities vadovė Lietuvoje Giedrė Padaigienė ir „PwC Lietuva“ ESG komandos vadovas Ronaldas Kubilius. Ši sesija suteiks vertingų įžvalgų apie darnios praktikos integravimą finansuose ir apskaitoje bei įžvalgų dėl strateginių sprendimų versle.

Registruokis dabar!

Išankstinė registracija žodiniams ir vaizdo pranešimams bei santraukų pateikimas vyksta iki 2024 m. liepos 5 d. Pasinaudokite išankstinės registracijos mažesniu mokesčiu – 20 EUR.

Standartinė registracija pranešėjams vyksta iki 2024 m. spalio 7 d. Dalyvio mokestis – 40 EUR.

Klausytojų registracija iki 2024 m. lapkričio 12 d. Mokestis netaikomas.

Nepraleiskite šios progos būti darnios apskaitos ir finansų praktikos ir inovacijų priešakyje. Registruokitės šiandien https://afk.vdu.lt.