Tarptautinis VDU ŽŪA vykdomas SKILLS projektas – užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui ir žalesnei ateičiai

Pasaulyje daug iššūkių kelianti klimato kaita, senkantys ištekliai ir augantis aplinkos taršos lygis – nerimą keliantys ženklai, rodantys, kad ilgai atidėlioti socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos klausimus apimantys pokyčiai jau neišvengiami. Tarptautinėms organizacijoms raginant kuo greičiau imtis realių veiksmų, universitetų mokslininkai pradeda nuo svarbiausių žingsnių – būsimų žemės ūkio sektoriaus specialistų ir bendruomenių požiūrio ir kompetencijos pokyčių, kad būtų galima gerai gyventi ne tik dabar, bet ir ateityje.

Skatina visuomenę sparčiau žengti Darnaus vystymosi tikslų link

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad siekiant inicijuoti pokyčius, Europos Sąjunga (ES) pristatė žiedinę ekonomiką, kaip aukšto lygio pasaulinę besiformuojančią strategiją. „Šioje strategijoje numatyta siekiamybė, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų Darnaus vystymosi tikslų. Todėl žiedinės ekonomikos koncepcija tampa pasauline strategija ir svarbiausiu ES prioritetu, skatinančiu pereiti nuo šiandieninio linijinės gamybos ir vartojimo ekonomikos modelio prie tvaraus išteklių naudojimo“, – įžvalgomis apie vykstančius svarbius pokyčius ir ateities tikslus dalijasi mokslininkė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad žiedinė strategija, kaip nauja paradigma, įsiskverbia į visus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus procesus, žemės ūkio ir vietos bendruomenių veiklas, kaimo kraštovaizdžio kūrimą ir natūralią aplinką. „Svarbu, kad pereinant prie žiedinio žemės ūkio, reikia įgyvendinti naują valdymo modelį, kuris apimtų visus pagrindinius žemės ūkio ir maisto produktų sistemos etapus: pirminę gamybą, perdirbimą, maisto vartojimą, šalutinius produktus ir maisto atliekas“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad perėjimas prie žiedinės žemdirbystės priklauso ne tik nuo technologijų ir reikšmingo gamybos restruktūrizavimo, bet ir yra labai susijęs su visuomenės požiūrio ir perspektyvų pokyčiais.

Pokytį pradeda nuo studijų programų atnaujinimo

Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad VDU ŽŪA mokslininkų su tarptautiniais partneriais vykdomo SKILLS (angl. Strengthening Key Competences in Agriculture for Value Chain Knowledge) projekto idėja grindžiama žaliųjų kompetencijų tobulinimu. „Tarp tikslų kaip svarbūs žiedinės ekonomikos modelio uždaviniai įvardyta būtinybė pažinti vertės grandinę, skatinti žemės ūkio sektoriaus ir gamtos išteklių naudojimo tvarumą, ekonominę gerovę ir socialinį teisingumą. Verta atkreipti dėmesį, kad siekiama ne tik kalbėti apie norimus pokyčius, bet ir juos inicijuoti nukreipiant išteklius į aktyvią akademinę ir praktinę veiklą“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Įgyvendinant projektą visuomenei norima padėti geriau pažinti naują, tvarią Žiedinės ekonomikos sistemą. Taip pat siekiama supažindinti su veiksmingesne maisto produktų tiekimo grandine. „Visų pirma pradedama nuo studentų švietimo – norima atnaujinti aukštųjų mokyklų žemės ūkio fakultetų studijų programas, kad studijas baigę aukštos kvalifikacijos specialistai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą ir jos veikimo principus. Teoriškai tvarūs sprendimai leidžia sukurti konkurencinius pranašumus tiek įmonėms, tiek regionams, todėl itin svarbu, kad jauniems kvalifikuotiems specialistams žiedinė strategija būtų puikiai suvokiama ir vertybiškai artima paradigma“, – apie švietimo svarbą kalba prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Visame agrosektoriuje siekia inicijuoti pokytį

Mokslininkė pasakoja, kad šis projektas ypatingai svarbus VDU ŽŪA bendruomenei, nes pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie Akademijoje studijuojančių studentų, potencialių studentų, žemės ūkio produktų gamintojų kompetencijų tobulinimo, pristatant ir propaguojant žiedinio žemės ūkio ir žaliojo augimo koncepcijas.

„Projektu siekiama skatinti studijų programų modernizavimą ir skaitmeninių kursų diegimą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete. Norima, kad skaitmeniniai kursai būtų patrauklesni studentams, taip pat sudomintų ūkininkus, kaimo bendruomenių narius, savivaldybių Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių specialistus. Norint, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, į švietimo ir vertybių pokyčių procesą reikia įtraukti kuo daugiau sektoriuje veikiančių asmenų. Neužtenka tvarumo ir darnaus vystymosi vertybes diegti tik studentams, nes baigę studijas jie susidurs su lėtesniu žingsniu žiedinės ekonomikos link judančiais ar vietoje stovinčiais vyresniais kolegomis, bendruomenėmis, specialistais. Suteikdami galimybę patogiai studijuoti ir kelti kvalifikaciją visiems agrosektoriaus ir kaimo plėtros dalyviams, sudarome prielaidas spartesniam ir užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Mokslininkė pastebi, kad įgyvendinant žaliuosius sprendimus praktikoje kiekvienoje šalyje susiduriama su vis kitais iššūkiais. Ir jų įgyvendinimas jau tampa labiau individualizuotas, priklauso nuo šalies ar regiono gamtinių, ekonominių, kultūrinių, socialinių ypatumų. „Įgyvendinant SKILLS projektą tiek mokslininkai, tiek praktikai daug dėmesio skyrė tvarių, aplinkai draugiškų sprendimų paieškai ir jų aprašymui, siekiama kad jie būtų kuo lengviau įgyvendinami. Nepaisant kultūrinių, ekonominių skirtumų tarp skirtingų projekto šalių, mokslininkams lengviau surasti bendrus sutarimus tiek dėl sąvokų, tiek dėl principų, tiek dėl priemonių“, – pasakoja profesorė.

Siekia keisti požiūrį į agrosektorių ir kaimo plėtros potencialą

Mokslininkė pastebi, kad labai svarbu tobulinti ir modernizuoti universitetų ir žemės ūkio aukštųjų mokyklų studijų programas, nes žemės ūkio ir kaimo vietovių pokyčių valdymo krypties studijas vykdantys fakultetai susiduria su stojančiųjų skaičiaus mažėjimu. „Iš vienos pusės žemės ūkio sektorius sparčiai modernėja, vyksta robotizacija, pereinama prie naujų ūkininkavimo strategijų, rengiamos ir įgyvendinamos Sumanių kaimų strategijos. Iš kitos pusės, vis dar populiarus požiūris, kad žemės ūkis yra mažiau modernus sektorius, o gyvenimas kaime sudėtingas, mažiau įdomus ir prasmingas“, – kalba pašnekovė.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad tai galima veiksmingai pakeisti didinant visuomenės informuotumą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikius ir vystymosi potencialą, galimas kvalifikuotų specialistų karjeros galimybes. Ji atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu žemės ūkio sektorius buvo vienas iš mažiausiai paveiktų, nes maisto gamyba (įskaitant maisto žaliavą ir žemės ūkio produkciją) turi būti tęsiama, nepaisant kylančių iššūkių, ekstremalių sąlygų, kurios gali susiklostyti ir ateityje. Pasak mokslininkės, tai įrodo sektoriaus atsparumą iššūkiams ir perspektyvumą ieškantiems plačių bei užtikrintų karjeros galimybių.

Atvers platesnes karjeros galimybes būsimiems absolventams

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pabrėžia, kad šis projektas prisideda prie VDU ŽŪA bendruomenei, ypatingai studentams, svarbių pokyčių. „Žaliųjų kompetencijų ugdymas, jaunųjų ūkininkų, savivaldybių specialistų, bendruomenininkų ir kitų kaimo ir miesto gyventojų įsitraukimas į perėjimą nuo linijinės ekonomikos prie žiedinės ekonomikos yra svarbus VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros ir kitiems fakultetams. Tai atveria naujas galimybes aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms kurtis, platesnes perspektyvas įsidarbinti baigus studijas“, – apie projekto svarbą VDU ŽŪA bendruomenei kalba mokslininkė.

Profesorė pasakoja, kad SKILLS projektas skatina žiedinio žemės ūkio, kaip tvaraus ir atsparaus ekonomikos sektoriaus, koncepcijos diegimą praktikoje. „SKILLS konsorciumas siekia didinti ir spartinti studentų ir žemdirbių, turizmo ir kitų ekonominių veiklų vystytojų informuotumą apie žiedinį žemės ūkį. Informavimas ir švietimas yra pagrįstas Pagrindinių žiedinio žemės ūkio užimtumo iššūkių ir potencialo tyrimu, kurį atliko VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto tyrėjai, taip pat mokymo medžiaga, kurią sudaro teorinės žinios ir praktinės užduotys ir moduliu – skaitmeninių kursų rinkiniu, kurį naudodamiesi žemės ūkio ir kaimo plėtros profesionalai ir pradedantieji ūkininkauti galės greičiau pereiti prie žiedinio žemės ūkio, permąstyti savo veiklą ir ugdyti žaliąsias kompetencijas“, – reziumuoja prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Inovacijos pienininkystėje: nanostruktūrinės vandens technologijos padeda kovoti su karvių mastitu

Gegužės 31 dieną Kupiškio rajone, Aukštupėnų kaime, Adelės Adamonienės ūkyje vyko lauko diena, skirta pažangiems sprendimams pienininkystėje. Renginio tema – „Nanostruktūrinės vandens technologijos panaudojimas pienininkystės ūkiuose siekiant užkirsti kelią mastitui, padidinti karvių produktyvumą ir pagerinti bandų genetinį potencialą“.

Šiame renginyje dalyvavo apie 20 specialistų ir ūkininkų: veterinarai, zootechnikai, kooperatyvo Pienas LT atstovai bei mokslininkai iš VDU Žemės ūkio akademijos ir Verslo bei socialinės partnerystės centro. Visi susirinko tam, kad iš arčiau susipažintų su naujausiomis mastito gydymo priemonėmis, pagrįstomis nanostruktūrinio vandens technologija.

Inovatyvios priemonės karvių sveikatai

Renginio metu buvo demonstruojamos naujovės, skirtos kovai su mastitu: specialiai apdorotas vanduo girdymui, tešmeniui skirtas aliejaus mišinio purškalas ir druskos tirpalo injekcijos. Visos šios priemonės paruošiamos naudojant nanoplazmos technologiją, kuri keičia vandens struktūrą, turėdama teigiamą poveikį karvių sveikatai.

Prof. Vida Juozaitienė, projekto vadovė iš VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto, pristatė pirmuosius rezultatus. Anot jos, naudojant šias priemones, karvių mastitas gali būti išgydomas per 4-5 dienas, o rezultatai – statistiškai reikšmingi. Ūkininkas Arnas Adamonis taip pat dalijosi patirtimi, patvirtindamas, kad teigiami pokyčiai pastebimi vos po kelių dienų, net ir be laboratorinių tyrimų.

Technologija, kuri keičia žaidimo taisykles

Renginyje dalyviai taip pat turėjo galimybę diskutuoti apie technologijos saugumą ir galimas jos taikymo sąnaudas. Konsultacijas šiais klausimais teikė nanostruktūrinio vandens technologijos ekspertai bei įrenginio, naudojamo vandens apdorojimui nanoplazmos būdu, kūrėjai – UAB „Amiagus“ atstovai.

Ypač didelis susidomėjimas kilo tarp Pienas LT atstovo Ryto Kretavičiaus, kuris pasiūlė plačiau viešinti projekto rezultatus tarp kooperatyvo narių.

Ekonominė nauda ūkininkams

Renginio metu buvo aptariama ir ekonominė nauda. UAB „Verslo valdymo technologijų grupės“ konsultantas Rolandas Rakštys išsamiai palygino naujosios technologijos sąnaudas su įprastais mastito gydymo metodais, tokiais kaip antibiotikų naudojimas. Diskusijose paaiškėjo, kad inovatyvus metodas gali ne tik pagerinti pieno kokybę, bet ir sumažinti antibiotikų poreikį.

Tokie renginiai yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos įgauna pagreitį mūsų ūkiuose, o mokslas ir verslas glaudžiai bendradarbiauja, siekdami tvaraus ūkininkavimo.

Lauko diena buvo organizuota vadovaujantis Projekto „Nanostruktūrinės vandens technologijos panaudojimas pienininkystės ūkiuose aukštos veislinės vertės karvių mastito prevencijai, produktyvumo didinimui, ir bandų genetinio potencialo gerinimui“ Nr. 35BV-KK-21-1-08998-PR001 įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ ir finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Viktorina moksleiviams „Auginkime mišką – augsime ir mes“

Birželio 5 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko viktorina „Auginkime mišką – augsime ir mes“. Renginys skirtas tarptautinei Miškų dienai paminėti. Viktorinos tikslas – skleisti darnaus vystymosi vertybes, plėtojant žinias apie miškus, tvarios plėtros sampratą, stiprinant moksleivių, universitetinės ir miškininkų bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą.

Viktoriną kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetu organizavo VĮ Valstybinių miškų urėdija, viktorinos partneris – Kauno švietimo inovacijų centras.

Viktorinoje dalyvavo Jaunieji miško bičiuliai ir jiems prijaučiantys iš8 mokymo įstaigų komandos iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Kaišiadorių r. Kruonio pagrindinės mokyklos, Kauno r. Raudondvario, Širvintų r. Gelvonų, Švenčionių Zigmo Žemaičio, VDU Ugnės Karvelis ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijų.

Renginio metu visos komandos pristatė pristatymą tema „Žmogaus ir miško santykis“ ir susirungė atsakinėdamos į viktorinos klausimus. Vertinimo komisija, kurios veikloje dalyvavo komisijos pirmininkė Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė, nariai: VMU Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Izolda Baltutė ir Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Tomas Valiauskas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Vitas Marozas ir šio fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Jolanta Stankevičiūtė įvertino prisistatymus ir skyrė balus bei stebėjo viktorinos eigą.

Kauno švietimo ir inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė įteikė Centro padėkas komandas parengusiems mokytojams, o VMU Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Tomas Valiauskas – atminimo dovanėles.

Specialus Žemės ūkio akademijos prizas už geriausią prisistatymą buvo įteiktas VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komandai.

III vietą viktorinoje iškovojo Širvintų r. Gelvonų gimnazijos komanda, II – Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos komanda, o viktorinos nugalėtojais tapo miško žinovai iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos. Visoms trims komandoms buvo įteikti Valstybinių miškų urėdijos diplomai, atminimo statulėlės ir asmeninės dovanos kiekvienam komandos nariui.

Dėkojame dalyviams, sveikiname nugalėtojus ir linkime įspūdžių kupinos vasaros.

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2024“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė 25 šalies ateičiai neabejingų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau trečius metus, atstovai pristatė mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Inžinerijos fakulteto laborantė Rūta Puzienė, Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, Agronomijos fakulteto lektorė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

VDU ŽŪA moskleininkai „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ pristatė unikalų VDU ŽŪA mokslininkių sukurtą maisto produktą – liofilizuotus jogurto kąsnelius – praturtintus įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat buvo demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Buvo pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje (įranga įsigyta pagal projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC), sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023 12 27), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940)).

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje taip pat vyko Česlavo Kudabos premijos teikimas, Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai, moksleiviams skirtas aplinkosaugos protmūšis, įvairios pamokos ir edukacijos, o festivalio svečiai turėjo galimybę susipažinti su tarptautinio tvarumo idėjų konkurso „Think Smart, Create Green“ dalyvių darbais.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 20 d.
Susitikimo laikas: 9:00-10:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

VDU ŽŪA langas. Situacija Europos žemės ūkio rinkose – nuogąstavimai dėl augančių kviečių kainų

Šių metų pavasario pabaigoje vienas didžiausių nuogąstavimų žemės ūkio biržose – ženkliai išaugusios kviečių kainos. Kovo pradžioje kviečių, prekiaujamų Paryžiaus biržoje (MATIF), kaina buvo apie 190 eurų už toną, o birželio pradžioje jau siekė apie 260 eurų už toną, taigi pakilo apie 35 proc.

Nepaisant Rusijos karo Ukrainoje bei Rusijai taikomų sankcijų, Rusija išlieka pagrindiniu kviečių eksportuotoju pasaulyje.

Prastos klimato sąlygos bei šaltas pavasaris Rusijoje koregavo investuotojų lūkesčius dėl vasaros derliaus bei sumažino prognozuojamo kviečių derliaus apimtis, dėl to išaugo kviečių ateities sandorių kainos. Kitas veiksnys, prisidėjęs prie kviečių kainų didėjimo – nuogąstavimai, kad Indijos vyriausybė gali panaikinti taikomą 40 proc. kviečių importo muitą po birželio 4 dieną rengiamų parlamento rinkimų ir siekdama papildyti kviečių atsargas tarptautinėse rinkose, tai padidintų kviečių paklausą pasaulio rinkose. Jeigu kviečių kainos augs toliau, neišvengiamai kils duonos, makaronų kainos kviečius importuojančių šalių vartotojams.

Antra vertus, dalies ekspertų nuomone, Australijoje, kuri yra antra pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje, dėl Ramiojo vandenyno regione vykstančio „La Nina“ orų reiškinio tikimasi daugiau kritulių, kurie greičiausiai padidins kviečių derliaus potencialą ateinančiu laikotarpiu. Tai savo ruožtu turėtų sumažinti arba bent jau stabilizuoti kviečių kainas.

Kilo ir kitų žemės ūkio produktų kainos

Šių metų pavasarį taip pat augo ir kitų žemės ūkio produktų kainos, nors ne taip sparčiai kaip kviečių.

Kukurūzų kaina Paryžiaus ateities sandorių biržoje (MATIF) kovo pradžioje buvo apie 170 eurų už toną, o birželio pradžioje – apie 220 eurų už toną (padidėjo 30 proc.).

Rapsų kaina kovo pradžioje buvo apie 410 eurų už toną, o birželio pradžioje – apie 490 eurų už toną, t. y. per pavasarį nuosekliai augo ir padidėjo apie 20 proc. Rapsų kainų augimą sąlygojo ne tik augančios kviečių, bet ir kitų aliejinių augalų kainos pasaulinėse rinkose – daugiausia dėl nepalankių klimato sąlygų.

Europos biržose gegužės mėnesį kilo ir dalies kitų žemės ūkio produktų kainos. Pavyzdžiui, sviesto, prekiaujamo Europos energijos biržoje (EEX), kaina per gegužės mėn. padidėjo nuo 5900 iki 6600 eurų už toną (10 proc.). Kavos kaina Londono biržoje gegužės mėn. pradžioje buvo 3400 JAV dolerių už toną, mėnesio pabaigoje ji siekė apie 4400 JAV dolerių už toną (padidėjo apie 30 proc.). Čia taip pat didelį poveikį turėjo klimato sąlygos – susirūpinimas dėl kavos derliaus Brazilijoje ir Vietname, kas skatina investuotojus aktyviau pirkti kavos ateities sandorius.

Tendenciją sudėtinga paaiškinti kuro kainomis

Žemės ūkio produktų kainas didele dalimi sąlygoja energiniai produktai. Tačiau pavasarinis žemės ūkio produktų kainų šuolis nelabai susijęs su kuro kainomis.

Niujorko žaliavų biržoje (NYMEX) naftos kaina birželio mėn. pradžioje yra apie 75 JAV dolerių už barelį, nors balandžio pradžioje ji buvo apie 85 JAV dolerių už barelį. Taigi žemės ūkio produktų kainos augo nepaisant mažėjančių kuro kainų.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis

Partnerio turinys:

Naujai atvertame VDU Agroinovacijų centre apsilankė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė

Gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) studijų miestelyje naujai įrengtame Agroinovacijų centre lankėsi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ministrė kartu su VDU rektoriumi prof. habil. dr. Juozu Augučiu, VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Tarybos pirmininke, vicekanclere prof. dr. Aušra Blinstrubiene aplankė Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas, Medžioklėtyros laboratorijas.

Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, kartu su šiose laboratorijose dirbančiais tyrėjais, pristatė vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus. Prof. dr. E. Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus praturtintas uogomis bei augaliniais ekstraktais. Mokslininkė trumpai papasakojo apie laboratorijose naudojamą inovatyvią techniką, tokią kaip 3D spausdintuvas, bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatęs VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas kartu su komandos nariais pasakojo, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių – PGR molekulinės biologijos metodas.

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša kartu su laboratorijose dirbančiomis mokslininkėmis parodė itin didelę surinktų ragų ir iškamšų kolekciją. Laboratorijoje ne tik ugdomi studentai, bet ir atliekami ir moksliniai tyrimai – tiriami visi sumedžioti vilkai, pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui.

Vizito metu vyko diskusijos, aptartos vystomų ir ateities projektų perspektyvos. Tikima, kad naujai atvėręs duris VDU Agroinovacijų centras atvers dar daugiau galimybių mokslo ir inovacijų srityse.

Laidoje „Renkuosi studijuoti“ pristatytos Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos

Nuotrauka: https://www.lrytas.lt/zyme/renkuosi-studijuoti

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Renkuosi studijuoti“ pristatomos Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos:
Tvaraus bioverslo vadyba
Logistika ir prekyba

Kviečiame tapti mūsų bendruomenės nariu.

Pratęstas podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminas. VDU ŽŪA kviečia teikti paraiškas

Lietuvos mokslo taryba (LMT) informuoja, kad pratęsiamas podoktorantūros stažuočių 2024 metų kvietimo paraiškų teikimo terminas. Paraiškas https://junkis.lmt.lt sistemoje galima teikti iki 2024 m. birželio 14 dienos 16.00 valandos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse.

LMT, skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gbirželio 14 d. 16.00 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt), LMT pratęsia podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminą – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).

Tvarioji inžinerija – žinios ir menas diegti robotus gyvojoje gamtoje

Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkio sektorius. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys tokius specialistus parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis šiandien yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Tai – vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija, kurioje rengiami specialistai, gebantys diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.

Programa sukurta verslo iniciatyva

„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Štai po šiųmetės VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas““, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus.

Dirbti ne sunkiai, o sumaniai

„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu itin sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime šiems uždaviniams spręsti“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui.

Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius.

„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto prof. dr. R. Bleizgys.

Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.

Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai

„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.

Prof. dr. R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – chemines trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas.

Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.

Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys

„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.

„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas. Robotas atlieka labai svarbią funkciją – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes palyginti su žmogumi robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.

„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas bandos galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys.

Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai

Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, kad ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų – žmogaus ir gyvūnų psichologija.

„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus.

VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt.

„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.