Projektas Stronger Together: sukurta nauja studijų programa ir Nemuno vandens kokybės tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete sėkmingai įvykdytas projektas BPI/PST/21 „Kartu stipresni – Katovicų Silezijos universiteto strateginės partnerystės Transform4Europe tinkle“ (angl. Stronger Together – Strategic partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe network), finansuotas Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros pagal Strateginės partnerystės programą (angl. Polish National Agency for Academic Exchange under the Strategic Partnerships Programme). Projekto veiklomis siekta plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dėstytojų, praplečiant mokslines temas bei sudarant patrauklesnes studijų galimybes būsimiems studentams. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojai dalyvavo dviejose šio tarptautinio projekto veiklose. Pirmoji veikla buvo drauge su užsienio partneriais parengti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą „Akvamatika“. Antroji – atlikti Nemuno upės vandens kokybės tyrimus, su tikslu juos išplėtoti pritraukiant Europos Sąjungos (ES) mokslinius tyrimus finansuojančių fondų lėšas. Projekto partneriai – Silezijos universitetas Lenkijoje ir Trieste universitetas Italijoje.

Dvigubo diplomo programa apjungs kelių universitetų kompetencijas

Tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklose buvo numatyta parengti dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą. Apjungus VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto, Lenkijos Silezijos universiteto (SU) ir Italijos Trieste universiteto dėstytojų kompetencijas buvo kuriama tarptautiniu mastu konkurencinga dvigubo diplomo aplinkos inžinerijos srities magistratūros studijų programa „Akvamatika“.

Šiuo tikslu buvo vykdomas bendravimas tarp projekte dalyvaujančiųjų institucijų darbo grupių. Aktyvios diskusijos, konsultacijos bei klausimų derinimai periodiškai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek organizuojant visų projekte dalyvaujančių universitetų ekspertų darbo grupių susitikimus lankantis partnerių universitetuose.

2023 m. kovo mėn. Katovicuose, Lenkijoje, vyko NAWA strateginės partnerystės pradinis susitikimas. 2023 m. spalio mėn. Lenkijos Silezijos universiteto delegacija lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje. 2024 m. kovo mėn. VDU mokslininkų delegacija ir Silezijos universiteto studijų programos kūrimo grupės atstovai lankėsi projekto partnerių Trieste universitete Italijoje. Šie susitikimai buvo labai vertingi ir efektyvūs ekspertų diskusijoms rengiant dvigubo diplomo studijų programos „Akvamatika“ koncepciją ir struktūrą. Pagrindinis uždavinys buvo parengti naujos studijų programos bendrąją programą, kuri atitiktų universitetų ir nacionalinių reglamentų reikalavimus. Vizitų metu buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės vykdant pradėtas projekto veiklas.

Lenkijos mokslininkų delegacija VDU Žemės ūkio akademijoje

Universitetinių darbo grupių bendradarbiavimo dėka buvo sukurta ir VDU Senato patvirtinta dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą Akvamatika (angl. Aquamatics). Ši nauja studijų programa priskiriama Inžinerijos mokslų (E) studijų krypčių grupei, Aplinkos inžinerijos studijų krypčiai. Numatyta, kad studijų programa bus vykdoma nuolatine studijų forma, studijos truktų 2 metus. Studijų programos apimtis kreditais – 120 ECTS. Studijų programą numatoma vykdyti anglų kalba, taip orientuojantis į užsienio šalių (Afrikos ir Azijos) studentus, kurie, sėkmingai baigę šią studijų programą, gautų inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Numatyta, kad studijų programą vykdantys universitetai (VDU ir SU) studentų priėmimą vykdys savarankiškai, formuodami atskiras studentų grupes. Studentai studijuotų pagal sudarytą ir tarp universitetų suderintą studijų planą, kuriame numatyti programos kryptį atitinkantys studijų dalykai. Studijų procesas būtų organizuojamas taip: I semestrą studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo (VDU ir SU), II semestrą visi studijų programos studentai studijuotų Silezijos universitete, III semestrą studentai studijuotų Vytauto Didžiojo universitete, IV semestrą – studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo.

Birželio mėn. vykusiame VDU Senato posėdyje buvo pritarta studijų programos Akvamatika vykdymui, pradedant jos vykdymą 2025-2026 mokslo metais.

Tarptautinės komandos dėmesys Nemuno upės vandens kokybei

Įgyvendinant vieną iš tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklų Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Rusnės salos buvo atlikti upės vandens kokybės tyrimai. Tuo tikslu buvo suorganizuota tarptautinė ekspedicija. Joje dalyvavo Silezijos universiteto mokslininkų komanda: Andrzej Woźnica, Marcin Lipowczan ir Weronika Walkowiak, kurie specialiai atsigabentu laivu leidosi žemyn Nemuno upe. Ekspedicijos tyrimuose taip pat dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Raimundas Baublys, Egidijus Kasiulis, Donatas Jonikavičius ir Linas Jurevičius.

Plaukiant žemyn upe, kas 1 km, naudojant multiparametrinį sensorių, buvo tiriama vandens kokybė. Papildomai, specialiai parinktose vietose – daugiausiai aukščiau ir žemiau didžiųjų Nemuno intakų ir didžiųjų miestų – buvo paimti mėginiai, leidžiantys atskleisti daugiau vandens kokybės parametrų.

Vandens mėginių ėmimo vietose upės vaga fiksuota dronu su multispektrine kamera, išmatuoti upės vandens gyliai, tėkmės greičiai ir debitas, paimti bentoso mėginiai. Pirmą kartą Lietuvoje surinkti ir upės vandens DNR mėginiai, kuriuos apdoros mokslininkai iš Italijos, Trieste universiteto. Surinktas ypatingai didelis kiekis duomenų leidžia daryti reikšmingas išvadas apie Nemuno vandens kokybę ir jame esančios ekosistemos būklę. Tai padeda įvertinti ir į Lietuvos teritoriją atitekančio vandens kokybę, ir jau šalyje esančių urbanizuotų teritorijų įtaką Nemunui.

Akimirka iš ekspedicijos Nemuno upe

Tarptautinė vasaros stovykla – prasminga patirtis studentams

Dar viena projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veikla buvo Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto rengiama vasaros stovykla projekte dalyvaujančių universitetų studentams. 2023 m. birželio 12-16 dienomis ši stovykla vyko Lenkijoje. Jos metu savo patirtimi apie aplinkosaugos srities tyrimus ir jų problematiką dalijosi VDU, Silezijos Katovicų universiteto ir Triesto universiteto profesoriai. Studentai, dalyvavę vasaros mokyklos programoje, įgijo vertingų žinių, praplėtė požiūrį į eksperimentų planavimo ir kūrimo metodiką bei tikslus.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto studentai vasaros stovykloje Lenkijoje

Neabejojama, kad sėkminga Lenkijos, Lietuvos bei Italijos universitetų bendra projektinė veikla didina visų šių universitetų žinomumą bei tarptautiškumą.

Parengė lekt. Raimundas Baublys ir doc. dr. Egidijus Kasiulis.

VDU ŽŪA komanda „Biologinės įvairovės iššūkyje“ laimėjo 4-ąją vietą

Gegužės 2 d.–birželio 28 d. Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (angl. Association for European Life Sciences Universities – ICA) „Biologinės įvairovės iššūkis“ vyko aštuoniolikos asociacijos narių universitetų teritorijose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 9 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 1205 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1785 stebėjimai) ir užėmė ketvirtąją vietą.

Pirmąją vietą užėmusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto 265 dalyvių komanda užregistravo 1927 rūšis. Antrąją vietą užėmė Liuveno universiteto 720 dalyvių komanda, užregistravusi 1717 rūšių (fiksuodama 12128 stebėjimus). Trečiąją vietą užėmė Vageningeno universiteto 577 dalyvių komanda, užregistravusi 1575 rūšis (fiksuodama 11689 stebėjimus).

Šių metų iššūkyje dalyvavusių komandų visas užregistruotas rūšis galima rasti renginio „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“ ir Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto svetainėse.

Šių metų nugalėtojai fiksavo daugiau rūšių nei 2023 metais. Praėjusių metų iššūkyje dalyvavo 17 universitetų atstovai, o pirmąsias tris vietas užėmė Hohenheimo (2115 rūšių, 78 dalyviai), Švedijos žemės ūkio mokslų (1826 rūšys, 293 dalyviai) ir Liuveno (1458 rūšys, 590 dalyvių) universitetų komandos. VDU Žemės ūkio akademijos 13 dėstytojų ir studentų komanda pernai Akademijos teritorijoje užregistravo 759 rūšis ir užėmė septintąją vietą.

Neporinis šaknialindis (Stenocorus meridianus). Ryčio Skomino nuotr.

Juodbuožis duobkasys (Nicrophorus vespilloides). Ryčio Skomino nuotr.

Ąžuolinis zefyras (Favonius quercus). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Žalsvasis stagarinukas (Agapanthia villosoviridescens). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Mėlynžiedis laumžirgis (Aeshna cyanea). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Prisijunkite prie 14-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Apskaita ir finansai verslui 2024: Darnumo link“!

Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią 14-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2024: darnumo link“, kuri vyks nuotoliu 2024 m. lapkričio 14-15 d., kurią organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas.

Šioje konferencijoje subursime apskaitos ir finansų lyderius, tyrėjus ir praktikus iš įvairių šalių, kad ištirtume esminį darnumo vaidmenį apskaitoje ir finansuose. Mūsų kviestiniai pranešėjai gilinsis į svarbiausias temas, tokias kaip akcijų rinkos reakcija į Italijos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) žaliąsias iniciatyvas ir žaliųjų finansų potencialą. Be to, konferencijoje bus atskleistas buhalterių profesionalumas pokomunistinėse šalyse ir nagrinėjamas kintantis mokesčių mokėtojų elgesys vykstant skaitmenizavimo procesams versle.

Pirmąją konferencijos dieną kviečiame klausyti šiuos kviestinių pranešėjų pranešimus:

Giuseppe Galloppo (Italija) pranešimo „Žaliosios iniciatyvos ir Italijos MVĮ reakcija į akcijų rinką“.
Noros Marijos Laurinaitytės (Lietuva) pranešimo „Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas“.
Nadia Albu (Rumunija) pranešimo „Apskaitos specialistų profesionalizavimas pokomunistinėje aplinkoje“.
Zhelyo Zhelev (Bulgarija) pranešimo „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste“.

Antrąją konferencijos dieną vyks panelinė diskusija „Darnumo politikos sąsaja su ateities finansais ir apskaita“, kurioje pranešimus skaitys AB „Swedbank“ Verslo klientų tvarumo srities vadovė Lietuvoje Giedrė Padaigienė ir „PwC Lietuva“ ESG komandos vadovas Ronaldas Kubilius. Ši sesija suteiks vertingų įžvalgų apie darnios praktikos integravimą finansuose ir apskaitoje bei įžvalgų dėl strateginių sprendimų versle.

Registruokis dabar!

Išankstinė registracija žodiniams ir vaizdo pranešimams bei santraukų pateikimas vyksta iki 2024 m. liepos 5 d. Pasinaudokite išankstinės registracijos mažesniu mokesčiu – 20 EUR.

Standartinė registracija pranešėjams vyksta iki 2024 m. spalio 7 d. Dalyvio mokestis – 40 EUR.

Klausytojų registracija iki 2024 m. lapkričio 12 d. Mokestis netaikomas.

Nepraleiskite šios progos būti darnios apskaitos ir finansų praktikos ir inovacijų priešakyje. Registruokitės šiandien https://afk.vdu.lt.

Šiltos vasaros akimirkos ir nauji potyriai su Kaišiadorių r. Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų auklėtiniais Kauno zoologijos sode

2024 m. birželio 28 d. mokslo metų užbaigimą paminėjome susitikdami su Kaišiadorių r. Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų auklėtiniais. Besidžiaugdami šilta vasaros diena aplankėme Kauno zoologijos sodą. Atnaujintame zoologijos sode didžiausią įspūdį auklėtiniams paliko edukacinė veikla šeriant roplius, atkurtas Tado Ivanausko darbo kambarys bei interaktyvi erdvė, linksmieji ožiukai, didžiosios žirafos bei vandenyje mirkstantys raganosiai.

Visą dieną vaikus lydėjo dvi Agronomijos fakulteto doktorantės Justina Deveikytė ir Austėja Švereikaitė, kurios užtikrino, kad diena būtų ne tik smagi, bet ir informatyvi.

Šeimos namų direktorė Rūta nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie šios įspūdžių kupinos dienos organizavimo ir įgyvendinimo. Toks renginys ne tik praturtina vaikų žinias apie gyvūniją, bet ir stiprina bendruomeniškumą.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10) įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

Maisto kokybė ir sauga: seną žmonijos siekį įgyvendina šiuolaikinis mokslas ir studijos

Vienoje Kauno kavinių vikriai besisukanti Monika – viena iš gausaus būrio studentų, kurie laisvu nuo studijų metu dirba padavėjais viešojo maitinimo sektoriuje. Tačiau kavinės lankytojai veikiausiai nė neįtaria, kad juos aptarnaujanti mergina savo darbo aplinką stebi ir diplomuotos bakalaurės žvilgsniu – Monikai Katauskaitei birželį įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos Maisto kokybė ir sauga baigimo diplomas. Monika teigia, kad studijų programos pasirinkimas buvo taiklus šūvis į dešimtuką – studijų procesas įdomus, akademinė aplinka motyvuojanti, o įgyta specialybė aktuali ir perspektyvi.

Absolventė savo pasirinkimą vertina aukščiausiu balu

Studijų programos, kaip ir dauguma jaunų žmonių, M. Katauskaitė pasakoja ieškojusi naršydama internete. Iš Šilalės kilusios merginos dėmesį programa Maisto kokybė ir sauga visų pirma patraukė „Facebook“ aptikus vaizdo įrašų apie šios programos studentų veiklas moderniose VDU ŽŪA laboratorijose. „Iš tiesų realiame gyvenime buvo dešimtimis kartų įdomiau. Mūsų laboratorinių darbų amplitudė buvo nuo dirvožemio sudėties tyrimų iki sveikuoliškų sausainių kepimo. Taip pat mokėmės gyventi tvariai – kaupėme ir svėrėme pačių išmetamas maisto atliekas ir už galvų susiėmę skaičiavome, kiek jų neleistinai daug. Mums dėstę dėstytojai kartu yra ir mokslininkai, tiriantys įvairių augalų vertingąsias savybes, kuriantys inovatyvius, funkcinius produktus. Jie geba motyvuoti ir tuo, ką daro patys, uždegti kiekvieną studentą. Tarkime, mano baigiamojo darbo vadovė doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė šiuo metu tyrinėja siauralapį gaurometį. Aš taip pat pamėginau paanalizuoti, kokią įtaką šio augalo vertingosioms savybėms daro fermentacija. Žinau, kad siauralapis gaurometis gelbėjo gyvybes Sibiro tremtiniams, tačiau dar ne visas šio unikalaus augalo savybės mokslas jau yra atskleidęs“, – pasakoja pašnekovė, prisipažįstanti, kad studijuodama tapo kur kas reiklesnė pirkėja, etikečių skaitytoja bei vartotoja. Šį reiklumą skatina įgytos maisto kokybės vadybos, rizikų maisto sektoriuje valdymo žinios.

„Kadangi profesinę praktiką atlikau vienoje didžiųjų šalies kepyklų ir man tai labai patiko, savo karjeros kelią taip pat noriu pradėti gamyboje, o ne biure dirbdama su dokumentacija. Gaila vienintelio dalyko – dalis studijų laiko praėjo esant karantinui. VDU Žemės ūkio akademija labai glaudžiai bendradarbiauja su šalies verslo įmonėmis. O mūsiškė laida turėjo mažiau galimybių jose lankytis. Tad turbūt teks atsigriebti studijuojant magistrantūroje“, – su šypsena reziumuoja pašnekovė.

VDU ŽŪA studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventė Monika Katauskaitė

Darbdavių lūkestis – kompetentingi ir kūrybingi profesionalai

VDU ŽŪA studijų programos Maisto kokybė ir sauga šiųmečių ketvirtakursių, tarp jų ir M. Katauskaitės, baigiamųjų darbų vertinimo komisijos viena narių, ilgametę darbo patirtį sukaupusi maisto žaliavų kokybės vadovė dr. Skaidra Šilingė įsitikinusi, kad augant sveiko maisto poreikiui darbo rinkoje auga bei augs šios srities specialistų poreikis.

„Maistas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl neatsitiktinai maisto saugos ir kokybės srityje mokslas per pastaruosius 20 metų padarė milžinišką šuolį. Sukurtos ir tebekuriamos sistemos, leidžiančios grandinėje „nuo lauko iki stalo“ nustatyti ir suvaldyti nepageidaujamus procesus, išvengti pavojingų rizikų. Taip pat kuriami įvairūs inovatyvūs funkciniai, sveikatinančiomis savybėmis pasižymintys produktai. Ir visa tai daryti, valdyti bei kontroliuoti gali tik atitinkamų žinių ir kompetencijų įgiję profesionalai“, – teigia dr. S. Šilingė.

Pašnekovė pastebi, kad netrukus šalyje prasidės javapjūtės darbai. Šalies perdirbimo įmonėse bus imami ir tikrinami iš ūkių atvežamų grūdų mėginiai. Ir nuo vertintojų kompetencijos priklausys, kokios kokybės duoną Lietuvos gyventojai valgys visus ateinančius metus ir kokiais pašarais bus šeriami ūkiniai paukščiai ir gyvuliai. Ir tai patvirtinimas, kokia svarbi ir atsakinga yra maisto kokybės ir saugos specialisto misija.

„Jau keleri metai esu kviečiama dalyvauti VDU ŽŪA studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje. Stebina bei žavi šias studijas baigiančių jaunų žmonių žinios, mąstymas, kūrybinės idėjos“, – kalba dr. S. Šilingė, atskleisdama savo pačios viena misijų laikanti jaunų žmonių sudominimą mėgiama specialybe.

„Bendraudama su moksleiviais, ypač miestų gimnazistais, dažnai patiriu, kad jų nuomonę apie veiklą agrosektoriuje daugiausia formuoja žiniasklaida. O pastarosios dėmesio centre – kuo nors besiskundžiantys ūkininkai. O juk jaunas žmogus svajoja siekti aukščiausių tikslų, aktyviai dalyvauti sprendžiant globalias problemas. Iš tiesų šiuolaikinis agrosektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų bei robotizuojamų. Maisto perdirbimo įmonėse pereinama prie gamybos be atliekų, naudojama vis daugiau žaliosios energijos, šalyje kyla naujos augalines žaliavas į aukštos pridėtinės vertės produktus perdirbančios gamyklos. Moksleiviai nuoširdžiai nustemba visa tai išgirdę. Juos žavi, kad ši specialybė tokia dinamiška – vieni jos atstovai dirba gamybos grandyje, kiti – laboratorijose, dar kiti – viešojo sektoriaus įstaigose, kontrolės institucijose. Moksleivius stebina, kad tai tokia stambi ir svarbi Lietuvos ekonomikos šaka ir kad darbo rinkoje labai laukiami maisto kokybės ir saugos dalykus išmanantys specialistai. Todėl reikėtų daugiau švietimo politikos formuotojų ir pačių darbdavių iniciatyvos atskleidžiant šios specialybės aktualumą ir patrauklumą“, – teigia dr. S. Šilingė.

Maisto žaliavų kokybės vadovė dr. Skaidra Šilingė

Kokybiško maisto gamyba prasideda nuo dirvožemio pažinimo

„Bakalauro studijų programa Maisto kokybė ir sauga bei magistrantūros programa Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga yra ypatingai turiningos. Jos ugdo ne vienos siauros srities specialistus, o atsakingai, holistiškai mąstančias asmenybes. Jose kalbama apie iššūkio aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją galimus sprendimo būdus, apie maisto švaistymo problemos mastą, tvarios gamybos užtikrinimą, naujų technologijų (3D spausdintuvų, daiktų interneto) taikymą maisto sektoriuje, apie šiuolaikinės visuomenės poreikio patenkinimą maitintis subalansuotai ir personalizuotai“, – pasakoja viena šių studijų programų kūrėjų, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė, pastebėdama, kad studijuojantieji sužino biodinaminės, ekologinės ir intensyvios žemdirbystės niuansus, vertina šiais skirtingais būdais išaugintos produkcijos kokybės skirtumus.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad palyginti su panašiomis kitų šalies aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis, VDU ŽŪA programų unikalumą sustiprina tai, kad jos įgyvendinamos Agronomijos fakultete ir studentų mokymo procesas apie kokybiško maisto gamybą prasideda nuo dirvožemio pažinimo, nes maisto produkto kokybę didele dalimi ir nulemia dirvožemio kokybė.

„VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros komanda, ugdanti bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga ir magistrantūros programos Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga studentus, yra įgyvendinusi ne vieną reikšmingą mokslinį projektą, kurių dėmesio lauke – visa uždara grandinė nuo dirvožemio sveikatos iki vartotojo sveikatos. Tiriame įvairių augalų vertingąsias savybes. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame siauralapio gauromečio, sausmedžio, bulvių spalvotu minkštimu tyrimams. Bendradarbiaujame su kolegomis LSMU mokslininkais, kurie iš mūsų perima estafetę ir jau medicininiu požiūriu aiškinasi, kokias žmogaus organizmo ligas gali padėti įveikti mūsų tyrimų objektai. Taip pat kuriame naujus aukštos biologinės vertės maisto produktus, praturtintus vertingomis augalinėmis medžiagomis. Į visus šiuos mokslinius procesus ir eksperimentus, be abejo, yra įtraukti ir mūsų studentai“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė, su šypsena pastebinti, kad kiekvienam studentui yra privalu ir pačiam sukurti sveikuolišką originalų produktą, kurių degustacijos jau yra tapusios bendruomenę jungiančia tradicija.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė

Pašnekovė įsitikinusi, kad naujų galimybių ir VDU ŽŪA mokslininkams bei studentams atveria ką tik pradėjusi veikti nauja Agroinovacijų laboratorija, kurioje galima išgauti ekstraktus, kurti įvairius naujus produktus naudojant pačią moderniausią įrangą, mikrobangas, ultragarsą.

„Mūsų idėja yra kurti tvarias maisto gamybos technologijas, kuriose nebūtų atliekų. Žievelės, išspaudos, lukštai iš tiesų yra biologiškai vertingos žaliavos, iš kurių galima išgauti žmogaus organizmui naudingas maisto medžiagas. Paskutinė atliekų stotelė mūsų laboratorijoje yra skaitmeninis komposto rezervuaras, kuriame suaktyvinami mikroorganizmai gamina vertingą kompostą dirvožemiui tręšti“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė, pastebinti, kad unikalus studijų turinys ir moderni bazė nulemia svarbiausią VDU ŽŪA tikslą – gerą absolventų įsidarbinamumo rodiklį. O jį, kaip vieną sudėtinių studijų kokybės dalių, dar 2021 m. aukščiausiu balu yra įvertinę tarptautiniai ekspertai, suteikę veiklos akreditaciją maksimaliam galimam septynerių metų laikotarpiui.

VDU ŽŪA langas. Kaime apstu socialinių problemų: joms spręsti reikalingi profesionalai

Pastarojo laikotarpio Lietuvos kaimiškų savivaldybių strateginių plėtros planų analizė patvirtina, kad spręsti kaimo socialines problemas sekasi sunkiai. Problema laikoma socialine, kai jos neigiamus padarinius patiria didelis žmonių skaičius, o jos sprendimui reikalingos ne tik tam tikros socialinės priemonės, bet ir socialinės inovacijos.

Socialinių problemų priežastys ir ištakos ne visada yra socialinės, tačiau padariniai kenkia ne tik tos teritorijos bendruomenei, bet ir kelia grėsmę visuomenei, šalies ekonomikai.

Socialinės problemos gali būti transformuotos į socialinio ir bendruomeninio verslo vystymo galimybes kaimiškose šalies savivaldybėse.

Visose šalies savivaldybėse yra stiprus poreikis didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį. Kaimo vietovėse mažėja gyventojų, ypač jaunų. Sparčiai senstančios visuomenės poreikiai nepakankamai gerai atpažįstami, todėl jų tenkinimas šlubuoja. Trūksta darbo ir socialinio užimtumo, labai lėtai sprendžiamos ilgalaikių bedarbių ir sergančiųjų priklausomybės ligomis problemos. Trūksta vaikų neformalaus ugdymo paslaugų, o socialinių, gydymo ir švietimo paslaugų prieinamumas bei pasiekiamumas yra nepakankamas. Kai kuriose savivaldybės stinga kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į problemų sprendimą. Ypač stokojama didesnių, ilgalaikių, svaraus poveikio iniciatyvų, nes joms reikia daug ir įvairių išteklių.

Visos išvardintos socialinės problemos, kai tam tikrai asmenų arba socialinei grupei susiklosto nepageidaujamos sąlygos, o individualių iniciatyvų padėčiai pagerinti nepakanka, rodo, kad kaimiškose savivaldybėse stokojama viešosios vadybos kompetencijų, strateginio mąstymo ir proaktyvaus veikimo, socialinio verslumo. Socialiniai reiškiniai ir procesai sudėtingi, jie veikiami išorės veiksnių, todėl reikalingas nuolatinis mokymasis tiek žmogaus, tiek organizacijos lygmeniu.

Kodėl investicijos į socialinę apsaugą kaime nepasiekė rezultato?

Socialinių problemų sprendimais turėtų būti suinteresuotos vietinės valdžios institucijos. Labai didelė savivaldybių biudžeto lėšų dalis yra skiriama socialinės apsaugos sričiai. Socialinės problemos stabdo vietos ekonomikos vystymąsi. Dalis kaimo vietovių yra labai pažeidžiamos ir tuštėja, nėra patrauklios naujiems gyventojams ir verslams, nors apskritai šalies mastu į kaimiškąsias vietoves labai daug investuojama.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimui buvo skirta kiek daugiau nei 2,8 mlrd. Eur. Pratęsus programos įgyvendinimą iki 2022 m., buvo taip pat reikšmingai padidintas skiriamas finansavimas – papildomai skirta 672,33 mln. Eur iš EŽŪFKP ir EURI fondų, nacionalinio finansavimo lėšų. Pastarosios investicijos turėjo prevenciškai veikti, kad socialinės problemos „nesidaugintų“, padėtų vystyti vietos ekonomiką, kurti ilgalaikį kaimo vietovės konkurencingumą.

Vien tik Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų ar valstybės institucijų ir organizacijų pastangų jau neužtenka.

Dauguma socialinių problemų gali būti sprendžiamos partnerystėje, atvirai ir plačiai komunikuojant su visais suinteresuotaisiais, kompleksiškai įsitraukiant ir dalyvaujant įvairioms kaimo institucijoms ir organizacijoms, diegiant ir kuriant konkrečiai situacijai ir kaimo bendruomenei pritaikytas socialines inovacijas, ieškant geriausių metodų.

Kad problemos „nesidaugintų“ darbuojasi įvairaus lygmens vadovai ir specialistai

Kaimo vietovių vystymosi valdyme dalyvauja įvairaus viešojo administravimo lygmens ir įvairias funkcijas atliekančių institucijų vadovai bei specialistai.

Nacionaliniu lygmeniu – Žemės ūkio ministerijos vyriausieji specialistai, patarėjai, ES paramą administruojančių institucijų skyrių vadovai ir specialistai, ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų specialistai ir kt.
Regioniniu lygmeniu – savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių specialistai, vietos savivaldos specialistai; turizmo ir verslo informacijos centrų vadovai, vadybininkai, vietovės rinkodaros projektų vadovai, regionų plėtros agentūrų vadovai ir specialistai, vietos veiklos grupių administratoriai, sumanių kaimų ir regionų projektų vadovai ir kt.
Vietos lygmeniu – kaimiškųjų seniūnijų seniūnai ir seniūnaičiai, vietos projektų vadovai, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ekspertai, konsultantai ir bendruomeninių organizacijų lyderiai, vietos (regiono) maisto sistemos organizatoriai, socialinio ir bendruomeninio verslo vystytojai, kaimo plėtros mokslo, tyrimų ir studijų įstaigose dirbantys tyrėjai ar konsultantai, kitų kaimo plėtros vadybos srities įvairių pozicijų specialistai bei kt.

Aplinka sparčiai kinta – žinias ir kompetencijas svarbu atnaujinti

Dauguma vadovų ir specialistų įgyja tam tikrų žinių ir kompetencijų, tačiau aplinka sparčiai kinta. Plėtojasi kaimo plėtros bei regioninė politika ES ir Lietuvoje, vyksta globalios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, auga sumanių kaimų ir kaimų startuolių judėjimai, taigi poreikis vystyti regionų ekonomiką ir vietos maisto sistemas reikalauja naujų žinių ir kompetencijų.

Kaimiškų regionų pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo ir regionų plėtros principus bei metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Vytauto Didžiojo Universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma magistrantūros studijų programa „Kaimo plėtros administravimas“. Visada kviečiame mokytis, įgyti naujų žinių ir kompetencijų.

Gyvename sparčiai senėjančioje visuomenėje, todėl nereikėtų tikėtis, kad į viešojo sektoriaus darbo pozicijas, į nevyriausybinį sektorių ateis ką tik studijas baigę specialistai. Dalyvavimas neformalaus mokymo seminaruose taip pat nėra pakankamas siekiant atnaujinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Studijuoti, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, reikėtų užimant tam tikras darbo pozicijas ar lyderiaujant ir siekiant geriau valdyti kaimo vietovių vystymąsi.

Karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, gal tik keičiasi karjeros reikšmingumo asmeniui mastas. Studijų magija atveria nuostabius horizontus. Tai prasminga ir naudinga. Visiems abejojantiems – tik pirmyn į mokslo ir profesionalių sprendimų aukštumas!

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ pirmininkė, Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA atstovai dalyvauja 26-ajame IUFRO pasauliniame miškininkystės kongrese Stokholme

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovai dalyvauja 26-ajame IUFRO pasauliniame miškininkystės kongrese Stokholme, Švedijoje.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai pristato savo tyrimų rezultatus čia vykstančioje konferencijoje, kurioje šiemet siūloma klausyti daugiau kaip 4200 pranešimų. Kongreso metu taip pat vyksta paroda, kurioje dalyvauja daugiau kaip 100 organizacijų iš viso pasaulio.

VDU išsiskiria Miškų ir ekologijos fakulteto kartu su Informatikos fakulteto mokslininkų vykdomo projekto Forest 4.0 mokslininkų sukurtu, virtualia realybe grindžiamu sprendimu – kongreso dalyviai turi galimybę apsilankyti virtualiame lietuviškame miške, kur gali pasiklausyti jo garsų, paliesti samanų lengvumą, pajusti miško produktų skonį degustuojant natūralius specialiai saldintus kankorėžius.

IUFRO 2024 kongresas šiemet pritraukė daugiau nei 4500 dalyvių.

IUFRO pasaulinio miškininkystės kongreso metu, iškilmingoje kongreso atidarymo ir apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriui dr. Algirdui Augustaičiui skirtas apdovanojimas kaip Baltijos šalių mokslininkui, padariusiam ženklų indėlį miškininkystės srityje.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

IUFRO pasaulinio kongreso metu VDU ŽŪA prof. dr. A. Augustaičiui skirtas reikšmingas apdovanojimas

Miškininkystės mokslų pasaulinės organizacijos (IUFRO) pasaulinio kongreso metu, iškilmingoje kongreso atidarymo ir apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriui dr. Algirdui Augustaičiui skirtas apdovanojimas kaip Baltijos šalių mokslininkui, padariusiam ženklų indėlį miškininkystės srityje.