Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“

Tarptautinis seminaras „N₂O/H₂O ir CH₄/CO₂/H₂O dujų matavimas dirvožemyje“

Liepos 3 d. 09:00-16:00 val. Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus ir kitus besidominčius dalyvauti praktiniame seminare: N₂O/H₂O and CH₄/CO₂/H₂O dujų matavimas dirvožemyje.

Praktinio seminaro metu žiniomis apie dirvožemio dujų matavimus natūraliose lauko sąlygose dalinsis prietaisus gaminančios įmonės LI-COR Environmental produktų taikymo specialistas iš LI-COR įmonės padalinio Vokietijoje.

Renginio metu bus galimybė ne tik išgirsti teorines įžvalgas, bet ir išbandyti matavimus praktikoje, sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su matavimų tikslumu, duomenų interpretavimu ir praktiniu taikymu.

Data: 2025 m. liepos 3 d. 09:00-16:00 val. (Teorinė ir praktinė dalys)

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.)

Trukmė: 6 ak. val.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Renginio organizatoriai: BioTEC, Vildoma, LI-COR, VDU ŽŪA, AF, ADMK, BTI, Bandymų stotis.

Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“

Birželio 18–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“.

REGISTRACIJA.

Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“

Kviečiame į dviejų dienų mokslinę ekspediciją „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“ , kuri vyks birželio 18-19 d. VDU ŽŪA (Studentų g. 11, Akademija Kauno r.).

RENGINIO PROGRAMA.

REGISTRACIJA.

Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis ir 20-mečio šventė

Kauno rajono ūkininkų sąjunga kviečia visus žemdirbius, jų šeimas, darbuotojus, kaimynus – visus, kas neabejingi kaimiškai bendrystei. Atsivežkite šašlykų, užkandžių ir gerą nuotaiką – organizatoriai pasirūpinsi malkomis, pramogomis ir linksmybėmis.

Pramogų programa:

Kaimiškas krepšinis (3×3) ir tinklinis
Traktoriaus traukimas, taiklumo varžybos
„Kerzasvydis“ su Andriumi Gudžiumi
Baidarių plaukimas – 2 arba 4 val. (būtina išankstinė registracija – Irmantas, tel. +370 687 49 385)
Kosminis krepšinis
Rulonų rydenimas
Medziotojų taiklioji akis rungtis
Šaulių komandinio darbo erdvė
Batutas vaikams, animatoriai
Stumbrų ekspozicija
Saulės jegainių ūkis
Butelio atidarymas su traktorium
Stalo žaidimai senjorams
Vaikų edukacijos
Gyvūnų ekspozicija
Ir dar daugiau – staigmenos garantuotos!

Koncertas: scenoje – grupė „Jonis“.

Registracija: prašoma užsiregistruoti iš anksto, kad visi būtumėte pavaišinti medžiotojų skanėstais, tačiau bus laukiami visi.

Kontaktas pasiteiravimui:
Mindaugas Maciulevičius
+370 699 17 283
min.maciulevicius@gmail.com

Gamtos balsai karo fone: lietuviai ir ukrainiečiai surėmė pečius vardan nykstančių rūšių išsaugojimo

Rusijos karo prieš Ukrainą fone tarptautinis bendradarbiavimas įgauna naujas prasmes – jis tampa ne tik žmonių solidarumo, bet ir rūpesčio gamtiniu paveldu išraiška. Vienas iš ryškių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – ekspedicija į Ukrainos Polesės regioną, kur susitiko aplinkosaugai neabejingi penkių šalių atstovai. Šioje misijoje tyrėjai, nepaisant geopolitinių iššūkių, bendromis jėgomis ėmėsi vertinti paukščių, ypač – retųjų rūšių – būklę bei galimybes išsaugoti jų buveines.

Ukrainiečiams – lietuvių žinios ir patirtis

Keturias dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Žydrūnas Preikša, o bendras tikslas subūrė 15 žmonių iš 5 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Ukrainos. Į ekspediciją Ukrainoje grupės vadovas vyko kartu su dviem Akademijos alumnais – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi.

„Šia ekspedicija siekėme įvertinti Ukrainos Polesės, Pripetės upės baseino pelkių būklę ir jose gyvenančias retas paukščių rūšis. Pagrindiniu akcentu tapo meldinė nendrinukė, kaip globaliai nykstanti rūšis ir kaip vienintelis toks smulkus paukštis giesmininkas, kuris yra ties išnykimo riba ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taip pat siekėme suskaičiuoti ir kitas minėtoje teritorijoje esančias retas bei dažnas rūšis, įvertinti buveinių būklę. Dar vienas vykusios misijos tikslas – pagal standartizuotą metodiką apmokyti ukrainiečius vykdyti apskaitą ir aprašyti buveines naudojantis naujausiomis technologijomis. Ekspedicijos metu teritorija buvo padalinta maršrutais ir kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti jam paskirtą plotą, skaičiuoti paukščius, įvertinti buveines. Tokie veiksmai buvo atliekami ryte ir vakare“, – ekspedicijos Ukrainoje eigą komentuoja asist. dr. Ž. Preikša.

Skaudūs karo padariniai: keičiasi ir žmonės, ir gamta

Paklaustas, kokia meldinės nendrinukės populiacijos būklė šiuo metu, mokslininkas sako, kad situacija įvairiose šalyse yra skirtinga. „Meldinės nendrinukės išlikimą lemia trys pagrindinės populiacijos: Biebžos pelkės Lenkijoje, Polesės zona Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prieš 15 metų meldinei nendrinukei būtent gamtinis regionas Ukrainos Polesėje buvo antra vieta pasaulyje pagal svarbą. Anksčiau šioje teritorijoje buvo skaičiuojama apie 3000 paukščių, tai reiškia, apie 30 proc. pasaulinės populiacijos. O šiuo metu, palyginti su minėtu skaičiumi, paukščių suskaičiavome labai mažai“, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais meldinių nendrinukių suskaičiuojama apie 300.

Nors Polesės regiono tiesioginiai karo veiksmai nepasiekė, tačiau situacija Ukrainoje pakeitė ir žmonių, ir gamtos gyvenimą. „Dalyvaujant šioje ekspedicijoje teko pastebėti, kad daugiausia šiame regione liko gyventi moterys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Jaunų, vidutinio amžiaus vyrų – suprantama – čia liko mažuma. Žinoma, ir aplinkinių teritorijų priežiūra sumažėjusi – anksčiau gyventojai daugiau šienaudavo, ganydavo gyvulius, o šiuo metu buveinės keičia savo prizmę: nebelieka darbo jėgos. Anksčiau ganytos, šienautos ir buvusios atviros teritorijos dabar tapo apaugusios krūmais ir nendrėmis“, – situaciją komentuoja ekspedicijos vadovas.

Ukrainos Polesės pelkynai – viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. R. Jakaičio nuotr.

Net ir sunkiausiomis sąlygomis kuriami tiltai tarp šalių

Pasak mokslininko, apleistos teritorijos paukščių populiacijoms daro neigiamą, neretai, negrįžtamą poveikį. „Pelkės turi būti atviros – būtent ten kuriasi visos retos rūšys. Pelkėms apaugus nendrėmis ir krūmais, retos rūšys nyksta ir tuomet minėtose teritorijose kuriasi dažnai sutinkamos paukščių rūšys. Taip kyla grėsmė prarasti ypatingai retas rūšis“, – sako mokslininkas.

Ekspedicija sulaukė ir kitų Ukrainos aplinkosaugos institucijų dėmesio – kartu su specialistais ekspedicijos dalyviai diskutavo apie galimas tolimesnes bendradarbiavimo gijas. „Pasidalijome rekomendacijomis, kaip ateityje reikėtų prižiūrėti, tvarkyti buveines“, – sako Ž. Preikša ir priduria, kad ši iniciatyvia – prasmingas pavyzdys, kaip net ir sunkiausiomis sąlygomis galima kurti svarbius tiltus tarp šalių – per mokslą, ekologinę atsakomybę ir bendrą rūpestį ateitimi.

Nuotolinis seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“

Birželio 20 d. 9.00-10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.
Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria VDU Apskaitos ir finansų magistrantūros studijų programa, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas „Geriausias magistro darbas 2025“!

Kviečiame dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Geriausias magistro darbas 2025“!

Konkursui gali būti teikiami nuo 2024 rugsėjo 1 d. iki 2025 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2025 m. lapkričio mėnesį.

Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, humanitarinių, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir menų mokslo sričių.

Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.

Kandidatus Konkursui gali siūlyti:

Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.

Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą. Magistro darbas gali būti nominuotas tik toje srityje, kurioje autorius apgynė magistro darbą, neatsižvelgiant į magistro darbo tematiką.

Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi užpildyti ir el. paštu germagljms@gmail.com pateikti šiuos priedus:

konkurso paraišką (pridedama);
magistro darbą (*.pdf formatu);
magistro darbo santrauką (*.pdf formatu). Pateikiama santrauka negali būti keičiama ir turi atitikti magistro darbe esančią santrauką;
fakulteto tarybos protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.

Daugiau informacijos apie magistro darbų pateikimą rasite https://www.ljms.lt/geriausi-magistro-darbai

Darbus galima siūlyti iki rugpjūčio 15 dienos.

Renginio koordinatorė Gabrielė Šarapajevaitė, el.p. germagljms@gmail.com

Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai

E. Tamošiūno nuotr.

Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.

Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…

K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.

„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.

Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė

Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.

Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.

E. Tamošiūno nuotr.

Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, – viziją piešia specialistas.

Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti

„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.

Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Arnas: Tvarioji inžinerija – ateities studijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Katilius, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Tvarioji inžinerija antro kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Arnas pasidalijo, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Jau seniai žinojau, kad noriu studijuoti inžinerijos kryptį. Pamatęs naują studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje, pasidomėjau ja, gilinausi į studijų planą. Patiko siūlomi studijų dalykai, įžvelgiau šią programą kaip perspektyvią, tad nusprendžiau stoti būtent čia.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Norėjau studijuoti Kaune, tad rinkausi tarp KTU ir VDU ŽŪA siūlomų inžinerijos studijų programų. Tačiau dėmesį patraukė būtent VDU ŽŪA studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tai buvo nauja ir perspektyvi studijų programa. Taip pat šį pasirinkimą dar labiau sustiprino apsilankymas Akademijoje, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. Rasa Čingiene. Taip pat per radiją ir televiziją visą vasarą girdėjau reklamą apie VDU Žemės ūkio akademiją.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kaip ir minėjau, tai, kad Tvarioji inžinerija yra nauja studijų programa, labiausiai ir lėmė mano pasirinkimą. Apsispręsti padėjo ir vizitas į Akademiją, pažintis su aplinka, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. R. Čingiene, kuri paminėjo, kad čia visi – kaip šeima. Dėstytojai linkę komunikuoti su studentais, tartis, kartu spręsti kylančias problemas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Visų pirma, teko girdėti, kad Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai. Taip pat – kad mokslai čia orientuoti ruošti ateities ūkininkus. Dar vienas girdėtas stereotipas – neva mokslai Akademijoje itin lengvi. Tačiau aš pats nesu iš ūkininkų šeimos ir vis tiek nusprendžiau pasirinkti Akademiją ir sulaužyti stereotipus.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti?

– Visų pirma, sulaužiau stereotipą, kad VDU ŽŪA mokosi tik ūkininkai arba jų vaikai. Taip tikrai nėra, nors nemažai studentų ir kilę iš ūkininkų šeimų. Tačiau ir dėstytojai supranta, kad ne visi yra ar nori tapti ūkininkais. Taip pat mokslai čia nėra tokie lengvi, kaip kitiems gali pasirodyti. Kai kurie studijų dalykai tikrai verčia pasimokyti ne vieną ir ne dvi valandas. Tiesa, man viskas sekasi puikiai, tačiau tenka padėti kurso draugams, tuo pačiu ir pats labiau įsigilinu į vieną ar kitą dalyką.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nustebino sukurtas ryšys su dėstytojais ir kitais VDU ŽŪA dirbančiais žmonėmis, taip pat vizitai į įmones arba jų atstovų vizitai į Akademiją. Dėstytojai linkę komunikuoti, spręsti įvairias problemas. Visada noriai padeda tiems, kuriems sekasi sunkiau. Taip pat dėstytojai siūlo įsitraukti į įvairias veiklas, dalyvauti renginiuose. Pavyzdžiui, doc. dr. Kristina Lekavičienė pasiūlė dalyvauti hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“: kartu su kurso draugais pavyko iškovoti net trečiąją prizinę vietą.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – komunikacija, perspektyvos, ateitis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Tvarioji inžinerija?

– Išskirčiau tai, kad Tvarioji inžinerija – tikrai ateities studijos. Net neabejoju, kad šios srities specialistų ateityje trūks vis labiau, kadangi žemės ūkyje sparčiai vystomos moderniosios technologijos, o VDU ŽŪA studentus būtent ir ruošia dirbti su jomis. Taip pat džiugina palankus tvarkaraštis, galima užsiimti savo mėgstama veikla, o galbūt darbą derinti su studijomis. Be to, dėstytojai draugiški, aiškiai dėsto studijų dalykus, kurių dauguma įtraukiantys, įdomūs.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Kiekvienam dvejojančiam jaunuoliui siūlyčiau pasiimti lapą ir susirašyti studijų programas, kurios jį domina. Tada – šalia surašyti privalumus ir trūkumus, su kuriais galimai susidurtų studijuodamas vieną ar kitą programą. Tai jaunam žmogui, kuris dar nežino, ko tiksliai nori, galėtų padėti lengviau apsispręsti.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“