VDU Agroinovacijų centro atidarymas

Gegužės 24 d. 10 val. bus atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Agroinovaciijų centras. Kviečiame dalyvauti.

Būtina registracija (iki gegužės 21 d. 16 val.)

Data: 2024 m. gegužės 24 d.
Laikas: 10 val.
Vieta: Studentų g. 9, Akademija, Kauno r.

Renginio programa:
10.00 val. Sveikinimo žodis
10.25 val. Atidarymo juostelės perkirpimas, trumpas šventinis muzikinis pasirodymas
10.30 val. Laboratorijų lankymas, laboratorijų veiklų pristatymas (numatoma aplankyti Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavu pasterizacijos, Medžioklėtyros, Biologinės įvairovės išteklių, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas)
11.15 val. Diskusijos, pokalbiai prie kavos / arbatos puodelio
12.00 val. numatoma renginio pabaiga

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Vizitas pagal „Erasmus+“ dėstytojų mainų programą Jerevano valstybiniame universitete

Gegužės 6-10 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Daiva Makutėnienė pagal „Erasmus+“ dėstytojų mainų programą lankėsi Jerevano valstybiniame universitete Armėnijoje. Docentė Ekonomikos ir vadybos fakulteto pirmosios pakopos III kurso studentams skaitė paskaitas bioekonomikos, žiedinės bioekonomikos temomis, dalijosi geraisiais jų pavyzdžiais Lietuvoje. Doc. dr. D. Makutėnienė studentams pristatė VDU Žemės ūkio akademiją ir Bioekonomikos plėtros fakultetą, čia vykdomas studijų programas, kvietė atvykti studijuoti. Docentė su fakulteto dekanu bei kolegomis diskutavo apie studijų ypatumus, bendradarbiavimo galimybes, lankėsi universiteto bibliotekoje.

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmetiniame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Ketvirtus metus vykstančiame renginyje lankytojų lauks net 24 įmonės, institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir iniciatyvos, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Pristatysime VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti jogurto kąsneliai – praturtintas įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat bus demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Bus pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje.

Programa:
10.00 – 11.00 Česlovo Kudabos premijos teikimas ir Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai Prezidento rūmų Kolonų salėje
10.30 – 16.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros rūmų kieme ir parke
11.30 – 12.15 VšĮ „GYVI GALI“ pamoka „Kaip nesuvalgyti planetos?“ Prezidentūros parke
12.30 – 13.00 Aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuoto konkurso „Gamtos herojai ‘24“ apdovanojimai Prezidentūros parke
13.00 – 14.00 Aplinkosaugos protmūšis moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje
14.15 – 15.00 Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) pamoka „Ką reiškia būti mokslininku?“ Prezidentūros parke

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

SKILLS nuotolinis informacinis renginys. Kviečiame dalyvauti

SKILLS tai „Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę (Strengthening Key Competences in Agriculture for Value Chain Knowledge“, 2021-1-EL01-KA220-HED-000023289). Tai „Erasmus+“ projektas, susijęs su „Bendradarbiavimo partnerystėmis aukštojo mokslo srityje“, kurį koordinuoja Egėjo jūros universiteto (Graikija) Maisto mokslo ir mitybos katedra. Projekte dalyvauja partneriai iš Italijos, Rumunijos, Š. Makedonijos ir Lietuvos.

SKILLS projektas yra Europos Sąjungos (ES) žiedinės žemdirbystės, gyvybiškai svarbios tvariam ūkininkavimui, pradininkas. Projekto rezultatai padės modernizuojamam žemės ūkio švietimui, žaliųjų kompetencijų ir įgūdžių formavimui derinant su ES reglamentais. Atliekant mokslinius tyrimus ir įtraukiant suinteresuotąsias šalis, SKILLS inicijuoja mokymo programų tobulinimą, skatina partnerystę ir tvarumą.

Prisijunkite prie mūsų, kurdami ekologiškesnę žemės ūkio ateitį per SKILLS.

SKILLS projekto naudos gavėjai – esami ir būsimi žemės ūkio sektoriaus studentai, žemės ūkio produktų gamintojai, vietos žemės ūkio asociacijos, konsultantai, vietos bendruomenių lyderiai, politikos formuotojai ir švietimo sektoriaus atstovai.

Kviečiame Jus dalyvauti SKILLS nuotoliniame informaciniame renginyje, kurį organizuoja projekto konsorciumas, koordinuojamas Egėjo jūros universiteto Maisto mokslo ir mitybos katedros.

Renginio informacija:

2024 m. gegužės 23 d., ketvirtadienį, 10.00 val., UTC+2 (EET) (anglų kalba)

Pristatymai anglų kalba: Egėjo jūros universitetas – Pantelidio, Myrina, Lemnosas

Dalyvavimas nuotoliu jungiantis per Zoom: https://aegean-gr.zoom.us/meeting/register/tJcqd–gpjssHNQCuiSQBWwCV-3iU_g5huZX

PROGRAMA

10:00 – 10:30 Registracija

10:30 – 10:35 Mokslinio projekto vadovo ir konsorciumo koordinatoriaus sveikinimas.

Doc., dr. Dimitris Sarris, Maisto mokslo ir mitybos katedra, Egėjo jūros universitetas

10:35 – 10:40 Maisto mokslo ir mitybos katedros vedėjo, Egėjo jūros universiteto sveikinimas.

Prof., dr. Konstantinos Gkatzionis

10:40 – 11:00

Renginio programos pristatymas. Projekto „SKILLS“ pristatymas: tikslai, prioritetai, naudos gavėjai, poveikis, tvarumas

Doc., dr. Dimitris Sarris, Maisto mokslo ir mitybos katedra, Egėjo jūros universitetas

11:00 – 11:20 Projekto rezultatų pristatymas 2.

„Skaitmeninis žaliųjų įgūdžių kursas“

Doc., dr. Antonio Stasi, Distretto Agroalimentare Regionale Scrl (DARe, Italija).

11:20 – 12:00 Kavos pertrauka

12:00 – 12:20 Projekto rezultatų pristatymas 1.

„Užimtumo žiediniame žemės ūkyje iššūkių ir potencialo pilotinis tyrimas“

Prof. , dr. Vilma Atkočiūnienė, dr. Ingrida Kazlauskienė, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Bioekonomikos plėtros fakultetas, Žemės ūkio akademija, Vytauto Didžiojo Universitetas

12:20 – 12:40

Projekto rezultatų pristatymas 3.

„Žemės ūkio kalbos praktikumas“

Doc., dr. Dimitris Sarris, Maisto mokslo ir mitybos katedra, Egėjo jūros universitetas

12:40 – 13:00 Projekto rezultatų pristatymas 4.

„Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vadovas“

Marton Julia Dalma, Turizmo tyrėja, Hargitos bendruomenės plėtros asociacija, Rumunija

13:00 – 13:20 Projekto rezultatų pristatymas 5.

„Skaitmeninis kursas žiedinio žemės ūkio srityje“

Doc., dr. Dimitris Sarris, Maisto mokslo ir mitybos katedra, Egėjo jūros universitetas

13:30 – 14:00 Apskritojo stalo diskusija, pranešimai apie nacionalinius vebinarus

14.00 – 15.00 Pietų pertrauka

15:00 Renginio uždarymas

RENGINIO PROGRAMA EN

Bus išduoti dalyvavimo pažymėjimai.

Daugiau informacijos SKILLS svetainėje: https://www.euskills.info/.

*Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Europos komisijos parama nereiškia pritarimo jo turiniui, kuris atspindi tik autorių požiūrį, ir komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą.

#100 VDU ŽŪA Gegužinė – piknikas

Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. 13 val. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris vyks gamtoje, VDU ŽŪA parke priešais Centrinius rūmus. Kaip ir priklauso, Gegužinėje netrūks daug šokių, muzikos ir juoko!

Siekiame sukurti šventę, kurioje vietą ras kiekvienas dalyvis. Renginio svečius džiugins vaikų, studentų ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų pasirodymai, grupė „Subtilus“, o visą dienos festivalį vainikuos Manto Jankavičiaus šventinis koncertas! Be nuostabių pasirodymų scenoje festivalio dalyvių lauks ir kitos pramogos – šventė bus pradėta VDU ŽŪA 100-mečio bėgimu, parke bus įkurta zona, skirta vaikų pramogoms, poilsio zona studentams, o Akademijos alumnai ir absolventai kviečiami registruotis į Žaliąją vakarienę. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami užsukti į VDU ŽŪA fakultetų reprezentacinę zoną ir sporto / pramogų zoną, kurioje lauks prizai!

Registracija į šventinį VDU ŽŪA 100-mečio ėjimą-bėgimą

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui paminėti skirtas ėjimas-bėgimas 1924 metrų ilgio trasa akademiniame miestelyje. 100 pirmų užsiregistravusių dalyvių bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

Registracija į ekskursiją

Kviečiame apsilankyti VDU ŽŪA erdvėse ir sudalyvauti ekskursijoje po įdomiausias VDU ŽŪA vietas! Registracijos formoje maloniai prašome nurodyti savo kontaktus bei kokius fakultetus ir auditorijas norėtumėte aplankyti renginio metu. Užsiregistravusiems visa informacija bus pateikta el. paštu.

RENGINIO PROGRAMA

Verslumo ugdymo studentai „Investuotojų dienoje“ pristatė verslo idėjas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete įvyko studijų dalyko Verslumo ugdymas „Investuotojų diena“. Renginyje keturios studijų programų Apskaita ir finansai bei Logistika ir prekyba studentų suburtos komandos pristatė savo verslo idėjas potencialiems investuotojams. Jais tapo VšĮ „Vilties žiedas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja A. Valiulienė, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė D. Montvydaitė ir UAB „Tokka Food” inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas.

Pagal renginio koncepciją, kiekvienas investuotojas turėjo po 10 000 virtualių eurų, kuriuos galėtų investuoti į studentų sugeneruotas verslo idėjas. Studentų užduotis buvo įtikinti investuotojus skirti lėšas būtent jų verslo idėjai. Studentų komandos pristatė verslo idėjas, rinkos poreikio tyrimus, verslo modelius ir prototipus. Bandant įtikinti investuotojus verslo perspektyvumu buvo atskleistos verslo idėjų stiprybės, detalizuoti rinkodaros aspektai, aptarti finansai. Logistikos ir prekybos trečiakursiai studentai pristatė internetinę svetainę „Autojungtis”, sujungiančią automobilio remonto paslaugų teikėjus ir vartotojus. Svetainė suteiktų galimybę patogiai pasirinkti ir rezervuoti automobilių serviso paslaugas. Antroji Logistikos ir prekybos studentų komanda sukūrė mobiliąją programėlę „ExplorerLT“, skirtą nežinantiems ką veikti tam tikrame mieste Lietuvoje. Programėlės vizijoje numatoma sudaryti bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo įmonėmis, kurios skelbtų informaciją apie jų įmonėse vykstančius renginius. Taip pat platforma suteiktų galimybę rezervuoti staliukus viešojo maitinimo įstaigose ar pramogų laiką, tokias paslaugas teikiančiose įmonėse, bei būtų galimybė įsigyti bilietus į mokamus renginius. Apskaitos ir finansų 4 kurso studentai pristatė mobilaus gyvūnų grožio salono „Plikis“ verslo idėją. Tai būtų mobilus gyvūnų grožio salonas, įkurtas furgone, pagal poreikį galintis atvykti į augintinio šeimininko namus ir suteikti gyvūnams reikiamas maudymo, šukavimo bei kitas paslaugas. Antroji Apskaitos ir finansų studijų programos studentų komanda pristatė lavinamųjų knygučių „Lavitera“ verslo idėją. Tai daugkartinės mokomosios įgarsintos knygelės, skirtos įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių vaikams. Ši komanda sukūrė lavinamosios knygutės prototipą, tad investuotojai turėjo galimybę pamatyti ir išbandyti kuriamą produktą.

Išklausę visus keturis verslo idėjų prisistatymus, pasidalinę patarimais apie galimą tolesnį idėjų vystymą, investuotojai svarstė kaip paskirstyti kiekvieno turimus 10 000 virtualių eurų. Priimtu sprendimu daugiausiai investuotojų dėmesio sulaukė autoserviso paslaugų platformos „Autojungtis” idėja (10500 virtualių eurų). Investuotojai taip pat investavo į mobilųjį gyvūnų grožio saloną „Plikis“ (9500 virtualių eurų), lavinamųjų knygučių verslo „Lavitera“ idėjai atiteko (6500 virtualių eurų) ir veiklos ieškantiems skirtą mobiliąją programėlę „ExplorerLT“ (3500 virtualių eurų). Paskelbę paskirstytas investuojamas sumas, investuotojai ir studijų dalyko dėstytojos doc. dr. Jurgita Zaleckienė ir doc. dr. Jūratė Savickienė pasidžiaugė visomis studentų išplėtotomis verslo idėjomis.

Džiugu, kad studentai klausydami Verslumo ugdymo kursą kasmet sugeba atrasti naujų sprendimų, sugeneruoja originalias idėjas ir puikiai išplėtoja verslų koncepcijas. Linkime nesustoti ugdyti įgytas verslumo kompetencijas, neprarasti verslo valdymo įgūdžių ir įgytą patirtį pritaikyti kuriant bei vystant nuosavus verslus.

VDU ŽŪA akademiniame miestelyje vykusiame Studijų festivalyje – rekordinis moksleivių skaičius

Gegužės 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvietė šalies moksleivius į jau tradicija tapusį VDU Studijų festivalį. Renginio metu moksleiviai ne tik turėjo galimybę susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką ir pramogauti.

Festivalį aplankė ir daugiau nei 500 moksleivių, dalyvaujančių VDU Žemės ūkio akademijos edukaciniame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“. Eksperimentinių ir II lygio klasių moksleiviai lankėsi ne tik Studijų festivalyje, bet ir dalyvavo baigiamajame projekto renginyje.

VDU Valdo Adamkaus sporto centras vienai dienai tapo erdve, kurioje moksleiviai galėjo per labai trumpą laiką susipažinti su visu universitetu: nuo dominančių studijų programų, universitete veikiančių organizacijų, galimybės pabendrauti su dėstytojais ir studentais iki dalyvavimo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, inovacijų pristatymuose ar pramogauti žaidžiant žaidimus. Moksleivius atlydėję mokytojai taip pat nenuobodžiavo – turėjo galimybę pasiklausyti VDU dėstytojų vedamų seminarų ir praplėsti savo žinias, pasikonsultuoti.

Viena iš renginio organizatorių, VDU Priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė džiaugiasi, jog šiemet jau trečiąkart organizuotas festivalis sulaukė virš 1000 dalyvių, kurių kiekvienas galėjo atrasti širdžiai mielą užsiėmimą bei išbandyti daug naujų veiklų.

„Smagu, jog nepaisant prasto oro, festivalyje šiemet dalyvavo gerokai daugiau moksleivių nei pernai. Visi jie ne tik itin aktyviai dalyvavo VDU siūlytose veiklose, atlikinėjo įvairias užduotis, bet ir domėjosi artes liberales studijomis, studijų programomis, gretutinių studijų galimybėmis, bendravo su fakultetų dėstytojais ir studentais“, – pasakojo universiteto atstovė.

VDU AJMD „Modusas“ nariai moksleivius įtraukė į įvairius eksperimentus, kurių drąsiausieji nepabijojo rankose laikyti liepsną ar didįjį Madagaskaro tarakoną. Teisės fakulteto organizacija „Elsa“ pasiūlė sudalyvauti inscenizuotos žmogžudystės tyrime, paremtu populiarių kriminalinių serialų motyvais, kuriame moksleiviai turėjo įsijausti į tyrėjų vaidmenis. Tuo metu besidomintys pedagogikos studijomis turėjo išnarplioti galvosūkiais ir robotikos elementais paremtas pabėgimo kambario užduotis.

„Moksleiviai buvo kviečiami ir į Užsienio kalbų kavinę, judesio laboratoriją, tvarios mados eksperimentus, autokrautuvo vairavimo simuliaciją ir į daugybę kitų veiklų. Džiugu, kad dauguma drąsiai įsitraukė į renginio metu siūlytus užsiėmimus ir bendravo vieni su kitais. Beje, dalis moksleivių VDU Studijų festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą ir prižadėjo čia vėl sugrįžti kitais metais“, – įspūdžiais dalijosi viena renginio organizatorių L. Petrauskaitė.

Festivalio metu vyko ir taikliausio metiko konkursas, kurio metu buvo galima laimėti neeilinį prizą – krepšinio kamuolį su „Žalgirio“ krepšininkų parašais. Šis prizas atiteko Jonui Jankauskui iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos.

VDU Studijų festivalyje veiklų netrūko ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams, kurie turėjo galimybę sudalyvauti ne tik universiteto dėstytojų vedamuose seminaruose, bet ir apsilankyti naujai įkurtame VDU STEAM didaktikos centre, kur jų laukė kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis per kūrybą“.

„Nuoširdžiai manau, jog geriausia pažintis su būsimomis studijomis yra per patirtį. Būtent tokią galimybę suteikia VDU Studijų festivalis – ne tik pamatyti, kaip atrodo universiteto gyvenimas, bet ir patiems jį išbandyti bei sukurti kažką unikalaus ir savo“, – tikina VDU Studijų Priėmimo skyriaus vadovė L. Petrauskaitė.

Renginio metu vyko ir VDU mokyklų tinklo narių, šiuo metu vienijančių daugiau nei 10 šalies mokyklų, partnerių susitikimas. Renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno „Santaros“, VDU „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Prezidento Valdo Adamkaus, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis, Ariogalos gimnazijos, VDU „Atžalyno“ progimnazijos, VDU klasikinio ugdymo mokyklos bei VDU Sokrato licėjaus.

VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais stumbrų apsauga buvo įrašyta į statutą. Tai – istorinis paveldas, turime rūpintis jų išlikimu, didinti įvairovę, kovoti su jų ligomis. Visam tam ir reikalingas stumbrų genomo nuskaitymas, kurį šiuo metu vykdome. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai sekvenuojamas šių gyvūnų genomas, tad tikimės didelio proveržio. Be to, verta pasidomėti, kiek šiandieniniai stumbrai yra artimi prieš 500 metų čia bėgiojusiems taurams – Kauno miesto simboliui“, – pristatydamas novatorišką projektą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas.

Pasak mokslininko, į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai yra viena pagrindinių saugomų gyvūnų rūšių Europoje, o mūsų šalis yra antroji žemyne pagal laisvėje esančių stumbrų skaičių: šiuo metu Lietuvoje jų yra apie tris šimtus. Praėjusiame amžiuje stumbrai buvo išnykę visoje Europoje – jie buvo išmedžioti, tačiau rūšį pavyko atstatyti iš išlikusiųjų zoologijos soduose.

„Pirminė DNR analizė rodo, kad Lietuvos stumbrai labai skiriasi nuo Lenkijos ar visos Europos. Lenkai stumbrus dažniau gabendavo ir į kitas šalis – Vokietiją, Rumuniją. O Lietuva buvo uždara, tad susidarė savas genotipas, kurio dar nežinome – reikia nuskaityti. Šiuo metu yra nuskaityta tik kita artima rūšis: bizonai Amerikoje“, – pasakoja VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius, Europos stumbrų asociacijos narys, prof. A. Paulauskas.

VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas

Genomo skaitymas – labai aktualus XXI amžiuje

Ankstesnių VDU tyrimų duomenimis, Lietuvoje aptinkami dviejų genetinių linijų stumbrai: Lygumų ir Lygumų-Kaukazo, kuriems reikalinga skirtinga priežiūra. Profesoriaus teigimu, siekiant teisingai suvaldyti lietuviškų stumbrų priežiūrą, šias linijas reikėtų atskirti: vengti kryžminimo, kuris šiuo atveju mažina įvairovę, sukelia ligas ir prisideda prie rūšies nykimo. Remiantis Europos stumbrų kilmės knyga, rekomenduojama Lietuvoje palikti tik Lygumų linijos stumbrus, o Lygumų-Kaukazo – pervežti į kalnų regionus arba išimti iš laisvėje gyvenančių stumbrų gretų. Taip bus atstatyta stumbrų sudėtis, buvusi senovėje.

Naujajame VDU projekte naudojama inovatyvi, naujausia įranga ir technologijos. Genomo nuskaitymas arba sekvenavimas leidžia nuskaityti unikalią konkrečios gyvūno arba augalo rūšies ar individo genetinę sudėtį: DNR esančią informaciją, nulemiančią organizmo charakteristikas. Nuskaitymas gali padėti anksti nustatyti ligas, išvesti atsparesnes gyvūnų rūšis, prisidėti prie nykstančių rūšių gelbėjimo, pagerinti maisto gamybą žemės ūkyje, suprasti gyvūnų evoliuciją.

„Atsirado naujos įrangos, kuri leidžia iškart nuskaityti žmogaus individualų genomą: to dėka, galima taikyti personalizuotą gydymą. Apskritai, genomų nuskaitymas išlieka labai aktualus XXI amžiuje, jis pakeitė visą genetiką ir yra labai naudingas praktiniais tikslais. Tačiau šiandien daugiau dėmesio skiriama žmogaus genomui, gyvūnams – mažiau, dar daug kas yra neištirta“, – projekto aktualumą pabrėžia profesorius.

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša

Stumbrai migruoja link Kauno

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša pasakoja, kad vienas svarbiausių tikslų – iš perkeliamų stumbrų suformuoti naują bandą, tai yra pripratinti žvėris, atvežtus iš skirtingų regionų, vieną prie kito ir tik tada išleisti į laisvę naujoje vietoje. Šiuo metu stumbrai yra perkeliami iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, viliantis, kad taip pavyks prisidėti prie stumbrų genetinio fondo gerinimo.

„Stumbrų gaudymas vyksta dviem būdais – pasitelkiant stacionarią, konkrečioje vietoje įrengtą ir nepajudinamą gaudyklę arba mobilias, perkeliamas gaudykles. Stengiantis sumažinti žvėrims stresą, pagavimo momentu jie yra užmigdomi, o pabudę jau su antkakliu patys gali išeiti, taip net nematydami žmogaus“, – pasakoja dr. A. Kibiša.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad formuojant bandą šiuo metu reikalingos patelės, todėl, jei pagaunami patinai, jiems uždedami antkakliai su sekimo įranga. Paleidus tokius gyvūnus atgal į laisvę, sekama jų migracija. Tokie laisvai klajojančių stumbrų tyrimai vykdomi jau keletą metų. Tuo tarpu patelės yra pervežamos į Dzūkiją, o ten laikinai laikomos voljere su kitos genetinės linijos patinais, kol susiformuoja banda: tai užtrunka iki vienerių metų. Susiformavus bandai, ji yra paleidžiama į laisvę.

„Istorinis momentas – antkaklių dėka, matome, kad daugelį metų arčiau Panevėžio gyvenę stumbrai dabar migruoja link Kauno. Šiuo metu jie yra prie Didžiųjų Lapių. Ta pati banda kurį laiką gyveno prie „Lifosos“ fosfogipso kalnų, o praėjusių metų vasarį sėkmingai perėjo per „Via Baltica“ ir atsidūrė Vandžiogalos apylinkėse. Prieš savaitę ji pajudėjo link Lapių, taigi, daro ratą – plečia savo teritoriją. Tai, kad stumbrai juda, o ne lieka koncentruotai vienoje vietoje, reiškia ir mažesnius nuostolius ūkininkų laukuose“, – pastebi dr. A. Kibiša.

Per pastarąjį nepilną dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius išaugo beveik tris kartus. 2014-aisiais jų buvo 101, o 2022 metų pabaigoje – jau 280. Daugiausia iš jų, 204, yra Kėdainių rajone.

VDU doktorantas Ignas Galminas

Tyrimai atvers proveržį genomikos srityje

Stumbrų genomo nuskaitymo projektą vykdo VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su genetikos ir biotechnologijų įmone „Genomika“, kurią įkūrė VDU absolventai ir studentai. Pasak vieno iš jos įkūrėjų, VDU doktoranto Igno Galmino, viena svarbiausių įmonės misijų – į Lietuvą atvežti pasaulines naujoves bei kartu su tarptautinėmis grupėmis prioritetines inovacijas kurti Lietuvoje. Viena iš įmonės prioritetinių mokslinių sričių yra duomenų saugojimo DNR molekulėje technologija. Už novatoriškus pasiekimus dirbant su šia technologija įmonė jau gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei buvo atrinkta Europos inovacijų tarybos vystyti savo tyrimus šioje srityje.

I. Galminas paaiškina, kad mintis nuskaityti stumbro genomą kilo pamačius šio gyvūno iliustraciją knygoje apie prof. Tadą Ivanauską – gamtininką, rašytoją, biologijos mokslų daktarą, kuris taip pat buvo vienas iš Aukštųjų kursų įkūrėjų. Aukštųjų kursų pagrindu vėliau buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Lietuvos universitete T. Ivanauskas buvo Artes liberales idėjų pradininkas, taip pat – įvairių genetikos, ekologijos, gamtos apsaugos disciplinų dėstymo, naujų mokslo krypčių tyrimų Lietuvoje iniciatorius.

„Pagalvojome, kad būtų įdomu nuskaityti ir stumbro genomą inovatyviais, naujausiais pasaulyje metodais. Kilus šiai idėjai, viskas pajudėjo labai greitai – VDU mokslininkų dėka buvo suburta didelė mūsų ir VDU specialistų komanda. Šia mintimi pasidalinus su inovatyvių DNR nuskaitymo technologijų kūrėjais, ji jiems taip pat labai patiko. Jie savo ruožtu atsiunčia į Lietuvą naujausią savo labai našų sekvenavimui skirtą aparatą. Neabejojame, kad šis projektas atvers duris ir naujiems atradimams – bus galima nuskaityti ir kitus gyvūnus, augalus bei mikroorganizmus. Tai bus proveržis šioje srityje“, – tikina I. Galminas. Numatoma, kad stumbro genomą pavyks nuskaityti per kiek daugiau nei mėnesį – iki balandžio pabaigos.

Studentams – didelė praktinė nauda

Prof. A. Paulausko teigimu, šiame ir kituose inovatyviuose VDU projektuose bendradarbiaujantys studentai ir absolventai atlieka itin svarbius darbus. Įdarbintam jaunimui už šią veiklą ne tik atlyginama finansiškai, bet ir suteikiama didelė praktinė nauda: patirtis, padedanti sėkmingai susirasti darbą pažangiausiose įmonėse. Projekte dalyvauja ne tik absolventai ar doktorantai, bet ir dar tik bakalauro studijose besimokantys studentai.

„Įsijungę į tyrimus ar projektus, jie išmoksta pagrindinius metodus, kaip dirbti molekulinėje laboratorijoje, su DNR ar genomo tyrimais – to dėka jie vėliau gali įsidarbinti, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėse. Mūsų studentus teigiamai vertina darbdaviai, tokie kaip „Thermo Fisher“, „BioCity“ ir kiti, nes jaunimas jau yra dirbęs praktiškai, susipažinęs, kaip dirbti su modernia įranga atnaujintose VDU laboratorijose Akademijos miestelyje“, – pabrėžia profesorius.

Mokslininkas neslepia, kad stumbrų genomo projektas yra tik vienas iš daugelio ambicingų veiklų, vykdomų arba planuojamų Vytauto Didžiojo universitete. Akademijos miestelyje planuojama statyti Žaliosios technologijos slėnį, kuriame bus skiriamas ypatingas dėmesys aukščiausio lygio aplinkosaugos, ekologijos sričių tyrimams.

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių ateities kartoms. Lietuvoje skatinant biologinių išteklių naudojimą lyderystę yra prisiėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), turinti didžiausią mokslinį potencialą bioekonomikos tyrimų srityje. VDU ŽŪA yra ir tarp pirmųjų Europos Sąjungoje (ES), kur pradėti rengti tvaraus bioverslo vadybos specialistai.

Iššūkiai bus sprendžiami gaminant išmaniau ir tvariau

„Tradiciškai žemės ūkį esame įpratę sieti su maisto perdirbimo ir pašarų pramone – žemės ūkis šiems sektoriams tiekia žaliavas ir tuo viskas tarsi pasakyta. Tačiau kalbant apie šiuolaikinio agrosektoriaus potencialą toks požiūris jau yra gerokai per siauras. Žemės ūkio produkcija kaip žaliava tampa vis svarbesnė ir kitose srityse, siekiant atsisakyti tradicinių iškastinių išteklių, mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas ir aplinkos taršą. Todėl jeigu norėsime ir ateityje gyventi patogiai, statyti naujus pastatus, važinėti automobiliais, žemės ūkis turės tapti žaliavų tiekėju pačioms įvairiausioms pramonėms šakoms – nuo maisto iki kosmetikos, energetikos, statybų ir karo pramonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau esame padarę didžiulį proveržį ir tapę pavyzdžiu kitoms Bendrijos šalims biokuro ruošimo ir naudojimo srityje – centralizuotoje mūsų šalies šilumos tiekimo sistemoje apie 70 proc. šilumos jau išgauname iš jo“, – dėmesį atkreipia VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius, pastebintis, kad iš biomasės ateityje bus kuriama bei gaminama vis daugiau produktų, detalių ir konstrukcijų. Kompozitai, sudaryti iš biomasės ir kitos kilmės žaliavų, tampa vis aktualesni mašinų gamybos ir statybų sektoriuose, siekiant sumažinti metalų ir cemento poreikį, kurių gamyba yra itin tarši bei paskui save paliekanti besivelkantį didelį CO₂ šleifą.

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto narys, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius

„Augant biomasės poreikiui iš agrosektoriaus bus tikimasi vis daugiau, nes planetoje yra tik du pagrindiniai biomasės tiekėjai – tai žemės ūkis ir miškų ūkis. Be to, reikia turėti omenyje ir tai, kad poreikis maistu aprūpinti augančią gyventojų populiaciją, o ūkinius gyvūnus – pašaru – taip pat niekur nedingsta. Vadinasi, išspęsti naujus iššūkius galėsime tik didindami gamybos produktyvumą, visose gamybos grandyse mažindami nuostolius, sumaniai tvarkydami žaliavas ir jas panaudoti maksimalų skaičių kartų. Ir visam tam reikalingi specialistai, kurie išmanytų bioekonomikos principus bei efektyviai valdytų biomasės išteklius“, – dėsto doc. dr. E. Zvicevičius, atkreipiantis dėmesį, kad į studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba kryptingai integruojami inžinerijos, energetikos, ekonomikos, agronomijos, rinkodaros dalykai.

„Biomasę norint konvertuoti į konstrukcines medžiagas, aukštesnes kuro rūšis, turi būti taikomos sudėtingos technologijos, todėl programoje dėstomi ir technologiniai dalykai. Bioverslo vadovui vadybininkui nėra būtina išmanyti visų procesų niuansus taip nuodugniai kaip technologui, tačiau tarpdisciplininių žinių bagažas vadybininko darbe neabejotinai yra didelis privalumas, plečiantis jo profesines kompetencijas bei suvokimo ir kūrybingumo ribas“, – įsitikinęs VDU ŽŪA atstovas.

Jaunimas siekia gyventi tvariai ir aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė prognozuoja, kad Europai siekiant Žaliojo kurso tikslų ir persiorientuojant į biologiniais ištekliais grįstą ekonomiką, didžiausios perspektyvos atsiveria vidutinio klimato juostoje esančioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, kur galima pagaminti daugiausia žaliosios biomasės. Tačiau iš biologinių išteklių norint gauti realią ekonominę naudą, valstybė turi turėti ir reikiamų kompetencijų įgijusių vadybos specialistų, gebančių valdyti jų srautus ir perdirbimo procesus.

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė

„Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam vartojimui, gamybos kaštų mažinimui, perėjimui į beatliekinę gamybą. Tačiau norint plėtoti tvarų verslą, reikalinga atitinkama vadyba ir ji skiriasi nuo tradicinės. Tvarumas gimsta judant žiedinės ekonomikos link – gamybos ir gyvenimo būdo be atliekų. Tam gamybos procese reikia sukurti kuo daugiau ciklų. Tarkime, auginant uogas galima uždirbti spaudžiant ir parduodant sultis, o išspaudas išmetant. Tačiau iš išspaudų ir netgi pakartotinio jų spaudimo, taikant inovatyvias technologijas, galima pagaminti labai aukštos pridėtinės vertės produktus ir uždirbti gerokai daugiau. Bioekonomikoje svarbu iš kuo mažesnio kiekio žaliavos pagaminti kuo daugiau produktų, apsukti daugiau gamybos ciklų ir sukurti kuo aukštesnę pridėtinę vertę“, – esminį bioekonomikos principą komentuoja pašnekovė. Jos teigimu, studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba absolventai išmanys, kaip procesai vyksta skirtingose bioekonomikos grandyse ir skirtinguose bioekonomikos sektoriose. Jie šiuos procesus galės sėkmingai organizuoti tapę įmonių vadybininkais, vadovais, plėtodami nuosavus verslus, viešojo sektoriaus įstaigose dirbdami konsultantais.

„Bendraujame ir bendradarbiaujame su kitų Europos šalių, įgyvendinančių analogiškas tvaraus verslo vadybos studijų programas, universitetais. Ir visų nuomonė vienareikšmė – ne tik plačiajai visuomenei, bet netgi moksleiviams ekonomikos dalyką dėstantiems mokytojams šiuo metu tebestinga žinių apie bioekonomiką. Tačiau gera žinia yra tai, kad jaunimas siekia gyventi tvariai ir nori aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose. Tokių jaunuolių labiausiai ir laukiame studijų programoje Tvaraus bioverslo vadyba“, – reziumuoja doc. dr. J. Greblikaitė.

Lietuvoje ir visoje Europoje auga tvarumo vadybininkų poreikis

„Į ateitį orientuotą pirmosios pakopos studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba sukūrėme drauge su VDU ŽŪA socialiniais partneriais, atsižvelgdami į jų lūkesčius, besikeičiančią situaciją Lietuvos ir visos ES darbo rinkoje bei augantį tvarumo vadybininkų poreikį. Įmonių veikloje šie specialistai padėtų integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikosi aplinkosauginių teisės aktų, taip apsaugant įmonę nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo“, – tvaraus bioverslo vadybininko vaidmens svarbą argumentuoja VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Pašnekovo pastebėjimu, įmonėms nėra paprasta prisitaikyti prie naujos realybės, naujų „žaidimo taisyklių“, todėl jos savo komandoje nori turėti tvarumo vadybininką – specialistą, gerai išmanantį tvarias verslo praktikas ir su aplinkosaugos reikalavimais susijusius teisės aktus.

Tvarumo, žaliosios vadybos principų taikymas įmonėms gali padėti siekti ilgalaikio konkurencingumo efektyviai naudojant išteklius, mažinant poveikį aplinkai ir taip stiprinant įmonės reputaciją. Verslo organizacijos vis labiau vertina tvarumo žinias ir vertybines nuostatas, o tai atveria naujus karjeros kelius ir galimybes. Be to, reikia nepamiršti ir besikeičiančios visuomenės lūkesčių – didėjančios paklausos sveikiems, ekologiškiems ir tvariems produktams bei paslaugoms, kurių kūrimui reikia naujo požiūrio ir žinių, kurių įgyjama studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba studijų metu“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad Vakarų Europos šalyse dėl juntamų klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos iššūkių tvarumo vadybos studijų programos tampa vis labiau populiarios. Jos vykdomos daugelyje lyderiaujančių užsienio universitetų.

Virtualus seminaras apie žaliuosius finansus ir studijas „Žalieji finansai – tvarios ateities kūrimui“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti virtualiame seminare „Žalieji finansai – tvarios ateities kūrimui“.

Seminaro metu ne tik sužinosite, kokį vaidmenį vaidina žalieji finansai, kuriant tvarią visų mūsų ateitį, bet ir išgirsite, kodėl verta rinktis VDU ŽŪA Apskaitos ir finansų magistrantūros studijas.

Data: 2024 m. gegužės 23 d.

Laikas: 10.00 – 11.00 val.

Renginys vyks nuotoliu MS TEAMS aplinkoje.

REGISTRACIJA

PRISIJUNGIMO NUORODA

Labai Jūsų lauksime!