Fakultetų naujienos Archives | Page 54 of 196 | VDU Žemės ūkio akademija

Seminaras: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus dalyvauti seminare: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai.

Data: 2024 m. gegužės 9 d. 13.00–16.00 val.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Prisijungti prie seminaro nuotoliniu būdu ČIA

Logistikos ir prekybos studentų išvyka į UAB „Tomegris“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos studijų programos studentai lankėsi UAB „Tomegris“. Įmonės pagrindinė specializacija – negabaritinių krovinių gabenimo organizavimas ir įgyvendinimas. Studentai buvo supažindinti su logistikos veiklos iššūkiai ir galimybėmis, šiuolaikinėmis tendencijomis ir įmonės pokyčiais per įmonės gyvavimo laikotarpį.

Studentams taip pat buvo pristatytos kandidatavimo į praktikos ir darbo pozicijas galimybės.

Susitikimą ir ekskursiją įmonėje vedė UAB „Tomegris“ personalo vadovė Inga Sušinskienė. Organizavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai lekt. dr. Mindaugas Samuolaitis ir doc. dr. Milita Vienažindienė.

DBU STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

Siūloma:

  • 1350 EUR per mėnesį stipendija
  • Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
  • Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
  • Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
  • Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

  • Doktorantams
  • Magistrantūros programų absolventams (Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra.
Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.
Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

  • Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
  • Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
  • Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
  • Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje
 https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) STAŽUOTĖS DOKTORANTAMS IR MAGISTRAMS VOKIETIJOJE!

DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

Siūloma:

  • 1350 EUR per mėnesį stipendija
  • Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
  • Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
  • Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
  • Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

  • Doktorantams
  • Magistrantūros programų absolventams

(Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra. 

Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.

Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

  • Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
  • Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
  • Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
  • Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

 

VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!

Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.

Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.

„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.

Registracija į VDU Studijų festivalį

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio video akimirkos:

Kviečiame išsamiau susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:


Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

VDU Tarptautinė dėstymo savaitė Agronomijos fakultete

Siekiant didinti VDU tarptautiškumą, 2024 m. balandžio 22–26 dienomis universitete vyko trečioji „Tarptautinė dėstymo savaitė“, kurios metu mūsų partnerinių universitetų dėstytojai pagal „Erasmus+“ programą skaitė paskaitas VDU studentams. Džiaugiamės, kad Agronomijos fakulteto bendruomenė aktyviai įsijungė į tarptautinės dėstyto savaitės veiklas.

Balandžio 22 dieną studentai turėjo progą pasiklausyti Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesoriaus Jerzy Jonczak skaitomos paskaitos „Transformation of post-arable soils due to afforestation with silver birch“ (liet. „Buvusių ariamų dirvožemių transformacija dėl apželdinimo karpotoju beržu“).

Balandžio 23 dieną tas pats profesoriaus Jerzy Jonczak skaitė paskaitą „Effects of in situ charcoal production in historic times on soil system“ (liet. „Medžio anglies gamybos in situ istoriniais laikais poveikis dirvožemio sistemai“). Kartu su profesoriumi Jerzy Jonczak atvyko ir jo kolegė bei mokslinių tyrimų bendraautorė dr. Aleksandra Chojnacka, kuri su VDU ŽŪA studentais pasidalijo naujausia informacija, gauta tyrinėjant dirvožemio mikroorganizmus ir jų įtaką dirvožemio formavimuisi skirtingais ekosistemų vystymosi etapais. Mokslininkė iš Korkuvos žemės ūkio universiteto Anna Kołton pristatė paskaitą apie šviesos taršos daromą žalą augalams ir visai ekosistemai „Plant supplementary lighting – possibilities and risks; Light pollution – definition, sources, effects on plants and complex ecosystems“ (liet. „Papildomas augalų apšvietimas – galimybės ir rizika; Šviesos tarša – apibrėžimas, šaltiniai, poveikis augalams ir sudėtingoms ekosistemoms“).

Šios paskaitos studentams praplėtė akiratį, suteikė  galimybę padiskutuoti apie svarbius aplinkosaugos ir žemės ūkio klausimus, kurie svarbūs siekiant ilgalaikio tvarumo ir aplinkos apsaugos.

Apmokamos praktikos pasiūlymas studentams: kviečia iš arčiau pažinti skirtingas sėklų kultūras

GRAMA LT, ŽŪB – viena didžiausių žemės ūkio bendrovių Žemaitijos regione, užsiimanti grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimu. Nuo 2018 metų sėklų fizikiniai tyrimai atliekami naujai įrengtoje modernioje laboratorijoje. Vykdant tyrimus GRAMA LT, ŽŪB gali atrinkti aukščiausios kokybės sėklas, taip pagerindami pasėlių ir nuimamo derliaus produktyvumą, paruošdami aukščiausius kokybės standartus atitinkančią produkciją.
GRAMA LT, ŽŪB kokybės skyrius ieško motyvuoto studento, norinčio įveiklinti jau įgytas žinias ir atlikti apmokamą praktiką laboratorijoje vasaros metu – nuo liepos mėn. vidurio iki rugsėjo mėn. Praktikos atlikimo vieta – Raguviškiai, Kretingos r. sav. Praktikos metu GRAMA LT, ŽŪB siūlo galimybę iš arčiau pažinti skirtingas sėklų kultūras, jų veisles.

„Tad tikimės, kad tu esi mūsų kraštietis(-ė), motyvuotas(-a), pozityvus(-i), bendraujantis(-i). Laukiame tavęs prisijungiant prie mūsų komandos“, – kviečia GRAMA LT, ŽŪB.

Papildoma informacija – telefonu 8 616 77602 arba el. paštu d.sajonienė@gmail.com.

VDU ŽŪA mokslininkai: gėlo vandens trūkumas ir potvyniai pasaulyje kelia vis daugiau iššūkių

Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.

JT Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į saugų ir švarų vandenį

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė atkreipia dėmesį, kad tinkama mityba bei sanitarijos sąlygos yra svarbūs geros sveikatos aspektai. „Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pripažįsta, kad „Teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis“. Vanduo gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Vandens kiekybė ir kokybė svarbi klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos dalis“, – pastebi profesorė. Mokslininkė pasakoja, kad JT Generalinė Asamblėja yra įvardijusi, kad turi būti užtikrinamas pakankamas vandens kiekis kasdieniniam naudojimui – maisto ruošimui, drabužių skalbimui, namų valymui. Taip pat vanduo turi būti saugus – priimtinos spalvos, kvapo ir skonio bei nepavojingas žmonių sveikatai (be toksinių medžiagų) bei prieinamas – įperkamas ir pasiekiamas netoliese.

Kokybiškas ir lengvai prieinamas vanduo mums kasdienybė, tačiau yra šalių, kur kokybiško vandens trūkumas kelia daug problemų. Mokslininkė pastebi, kad pagal JT plėtros programą (UNDP), mažiausiai 1,8 milijardo žmonių visame pasaulyje vartoja užterštą geriamąjį vandenį. Be to, dėl vandens trūkumo kenčia daugiau nei 40 % pasaulio žmonių, prognozuojama, kad šis skaičius didės.

Vandens trūkumo sąsajos su ginkluotais konfliktais

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad nors dažnai vandens trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė dalies ginkluotų konfliktų priežastis, bet dažniausiai šalia vandens trūkumo būna socialinė politinė įtampa, ginčai dėl užtvankų, rezervuarų ir kitų didelio masto projektų. Taip pat dažnai į ginkluotus konfliktus veda ankstesni nesutarimai dėl abiem pusėms svarbių aplinkosaugos ir išteklių klausimų.

„Konfliktus dažnai lemia dėl klimato kaitos mažėjantis kritulių kiekis, nepakankamas vandens tiekimas ir priklausomybė nuo vieno pagrindinio vandens šaltinio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į didelį gyventojų skaičiaus augimą, sparčią urbanizaciją, modernizaciją ir industrializaciją. Tarp priežasčių gali būti ir ginkluotų kovų istorija bei prasti santykiai tarp šalių grupių“, – pastebi mokslininkė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė

Išnuomavus šešis ežerus, po liūčių miesto gatvės skendi vandenyje

Anot profesorės, daug netikėtų problemų gali kelti ir netinkama potvynių kontrolė mieste. Vienas iš naujausių pavyzdžių – potvyniai Pnompenyje, Kambodžoje. „Per pastaruosius 10 metų Kambodžos vyriausybė išnuomavo šešis ežerus žemės vystytojams, kurie užpildė ežerus vandeniu savo plėtros projektams. Užpildžius ežerus, per musoninius lietus vanduo kaupiasi ir užlieja miesto gatves, kai kurias užtvindo iki 76 cm gylio“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Kambodžos nacionalinio nelaimių valdymo komiteto duomenimis, nuo spalio pradžios smarkios liūtys ir atogrąžų audros sukėlė potvynius 19 iš 25 Kambodžos provincijų ir miestų, nukentėjo 312 224 žmonės, potvyniai panardino 73 720 namų ir daugiau nei 293 000 hektarų ryžių bei kitų pasėlių.

Stebuklingos upės paslaptis – organiką naikinantys bakteriofagai

Ne mažesnė problema ir užterštas vanduo. Prof. dr. L. Česonienė pasakoja, kad Indijos Gango upės tarša pavertė ją „toksišku vandens keliu“. Aplinkosaugininkai sveikino neseniai priimtą teismo sprendimą, pagal kurį Gango vanduo turi būti švarus.

Anot mokslininkės, nuvykus į Indiją ir pamačius Gangą, jo pakrantes ir ten vykstantį gyvenimą, vaizdas šokiravo. Iš Himalajų į Gango upę įteka krištolo skaidrumo vanduo, bet įtekančios nuotekos, pramonė, žemės ūkis, religinės tradicijos pastebimai keičia vandens spalvą, skaidrumą ir kokybę. „Upės pakrantėse vyksta indams svarbios kremavimo ceremonijos. Iš pradžių kūnas maudomas upės vandenyje, apipilamas aliejais ir upės pakrantėje kremuojamas. Kad nebūtų kvapo, naudojama speciali mediena. Kremuojant nesudega viskas iki pelenų, baigus degti, ateina baltai apsirengęs šventikas, jis nesudegusius kaulus ir pelenus išmeta tiesiai į upę“, – apie pakrantėse vykstančius ritualus pasakoja mokslininkė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad upės krante kremuojami tik turtingi žmonės, šis tradicinis kremavimas kainuoja apie tūkstantį eurų, vietiniame krematoriume kaina apie šešis kartus mažesnė, o pelenai patenka į tą patį Gango vandenį.

Anot prof. dr. L. Česonienės, indai tiki, kad Gango upė yra paslaptinga ir stebuklinga, ir ne be reikalo. „Kelionės metu paėmiau vandens mėginį. Jau parsivežus į viešbutį, nustebino vandens skaidrumas, jis atrodė visiškai švarus ir skaidrus. Pristatėme mėginį į laboratoriją ir, matę upės vandens užterštumą, tikėjomės, kad rezultatai bus labai blogi. Rezultatai nustebino, nes Gango vandens kokybė kai kuriais aspektais buvo geresnė nei Lietuvos upių, pavyzdžiui, Nemuno žemiau Kauno, ar Neries aukščiau Panerių. Paaiškėjo, kad Gango upėje gyvena bakteriofagai, kurie naudoja organines medžiagas ir taip valo upės vandenį. Jų aktyvumas toks didelis, kad Gangui apsivalyti užtenka pratekėti kilometrą, kai įprastai upėms reikia bent 20 kilometrų, kad oksiduotų ir eliminuotų taršą“, – kalba mokslininkė.

Nesaugus vanduo – vis dar aktuali problema

Mokslininkė pasakoja, kad dar viena rimtus iššūkius dėl vandens patiriančių šalių – Salvadoras, 98 % gėlo vandens šalyje yra užterštas ir 12 % gyventojų neturi prieigos prie jokio geriamojo vandens. 90 % šalies paviršinių vandenų yra užteršti nevalytomis nuotekomis, žemės ūkio ir pramonės atliekomis. Parazitais, bakterijomis ir grybeliais užteršto vandens vartojimas gali sukelti sekinančių, lėtinių ligų ir net baigtis mirtimi.

Prof. dr. L. Česonienė pastebi, kad situacija sudėtinga ir Ugandoje, kur nesaugiame geriamajame vandenyje plintančios bakterijos sukelia aklumą. Dėl šios ligos kenčia neproporcingai daug moterų, nes dėl lyčių vaidmenų jos atsakingos už sodo darbus, maisto ruošimą, vandens rinkimą ir kitas užduotis, dėl kurių jos patenka į nesaugų vandenį.

Ilgalaikis ginčas ir susirėmimai dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi

Mokslininkė pasakoja, kad vienas iš ginkluotų konkliktų pavydžių – Afganistano ir Irano jau daugiau nei šimtmetį trunkantys ir iki ginkluotų susirėmimų išaugę nesutarimai dėl upių vandens dalijimosi. Abi šalys įsivėlė į ilgalaikį ginčą dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi, pasienyje kilo susirėmimai dėl didžiausio gėlo vandens ežero Irane, Hamuno, išdžiūvimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad susirėmimas kilo eskaluojant Kabulo ir Teherano ginčą dėl Helmando upės, kuri yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis abiem šalims, remiantis žemės ūkį, pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas regione.

„Ežeras turi didelę reikšmę regiono aplinkai ir ekonomikai. Anksčiau tai buvo viena didžiausių pasaulyje šlapžemių, besidriekianti 4000 kvadratinių kilometrų (1600 kvadratinių mylių) tarp Irano ir Afganistano, maitinama Helmando upės. Ekspertai dėl susidariusios situacijos kaltina sausrą ir užtvankų bei vandens kontrolės poveikį. Iranas ir Talibanas smarkiai apšaudė. Žuvo ir buvo sužeisti kariai, o tai smarkiai sustiprino didėjančią įtampą tarp šalių. Abi pusės apkaltino viena kitą pradėjus susišaudymą“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Anot mokslininkės, Afganistanas ir Iranas jau daugiau nei šimtmetį nesutaria dėl upių vandens dalijimosi. Šalys 1973 metais pasirašė susitarimą – Helmando upės sutartį – dėl upių vandens paskirstymo reguliavimo. Tačiau susitarimas nebuvo nei ratifikuotas, nei visiškai įgyvendintas, todėl nesutarimai ir įtampa išliko.

Atkreipia dėmesį į vandens užtvankų saugumo klausimą

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad hidrotechnikos statinių, ypatingai užtvankų, saugumo užtikrinimas šių dienų kontekste taip pat išskirtinai svarbus klausimas. „Vienas naujausių pavyzdžių – beveik prieš metus vykęs Kachovkos užtvankos Ukrainoje sprogdinimas ir jo pasekmės visam regionui. Kachovkos užtvanka – viena iš šešių, 1944–1968 metais pastatytų ar atstatytų ant Dnipro upės, planuojant Baltijos ir Juodąją jūras sujungti laivybos kanalais. Ši užtvankų, kanalų, šliuzų sistema turėjo užtikrinti laivų navigaciją, ja norėta kompleksiškai spręsti energijos, transporto ir dirvožemio drėkinimo problemas. Lietuvoje užtvanka su hidroelektrine pastatyta tik ties Kaunu, nors buvo planuota statyti ir ties Druskininkais, Birštonu, Jurbarku“, – pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. R. Šadzevičiaus, Ukrainoje pastačius visas planuotas užtvankas, suformuotos vandens saugyklos, kurios atlieka svarbias funkcijas – Kachovkos užtvanka suformuoto rezervuaro vanduo buvo tiekiamas Zaporožės atominės elektrinės agregatams aušinti.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius

Mokslininkas pasakoja, kad 2023 m. birželio 6 d. naktį sugriovus 26 užtvankos šliuzus, iki 4,8 metro aukščio ir 24,4 km/val. greičiu judanti banga iš vandens saugyklos išnešė per dešimtmečius susikaupusius nešmenis, kuriuose buvo pavojingi pramonės įmonių atliekų teršalai, netgi radioktyvios medžiagos. Taip pat sugriovė pasroviui į Juodąją jūrą buvusio uosto saugyklas su trąšomis, įvairiais naftos produktais, taip dar labiau užteršdama vandenį. „Potvynio pikas pasiektas vos per kelias valandas nuo sprogimo. Buvo prognozuojamas nepertraukiamas 14 valandų trukmės vandens lygio kilimas ir 3 dienas trunkantis potvynis, tačiau vanduo kilo apie 4 paras. Nuslūgus potvyniui, po dviejų savaičių, upė tekėjo savo buvusia vaga, po dviejų mėnesių didžioji vandens saugyklos dugno dalis buvo išdžiūvusi. Po pusmečio buvusios vandens saugyklos teritorija buvo apaugusi karklais, kurių aukštis siekė suaugusio žmogaus ūgį“, – apie potvynio bangą ir jos išsisklaidymą bei teritorijos pokyčius nelikus vandens saugyklos, kalba mokslininkas.

Mokslininkas pastebi, kad nors yra įvairių nuomonių apie užtvankos pašalinimo naudą ir žalą, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus vandens lygio pokytis gali sukelti masinę ekologinę katastrofą. „Hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir staigus vandens lygio kritimas gali padaryti daug žalos. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje mažėja aplinkinių vietovių dirvožemio derlingumas. Be to, daugiau nei milijonas aplinkinių miestų ir gyvenviečių gyventojų gali likti be geriamojo vandens. Šiuo konkrečiu atveju taip pat kilo branduolinės katastrofos grėsmė, nes galėjo nutrūkti Zaporižės atominės elektrinės reaktorių aušinimas. Dėl masinio žuvų, paukščių ir kitų faunos rūšių kritimo, kyla grėsmė epidemiologinei padėčiai visame Juodosios jūros regione“, – kalba doc. dr. R. Šadzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros mokslininkė doc. dr. Midona Dapkienė atkreipia dėmesį, kad Dnipro vandens užterštumas tūkstančius kartų viršija normas. „Užtvankos sprogdinimas turėjo poveikį ir kaimynių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos – vandens išteklių kokybei“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Izraelio ir Palestinos konfliktas – geriamojo vandens trūkumas ir auganti tarša

Anot doc. dr. M. Dapkienės, su dideliais karo veiksmų lemtais iššūkiais susiduria ir Gaza bei Vakarų krantas, kur geriamojo vandens tiekimo sistema seniai yra trapi. „Gazos Ruože gyvenantys žmonės naudoja vandenį iš vietinių šulinių ir gręžinių, taip pat iš jūros vandens gėlinimo įrenginių gautą vandenį, taip pat vamzdynais iš Izraelio tiekiamą vandenį. Nuo Izraelio karinių veiksmų pradžios 2023 m. spalį Gazos miestų nuotekos nebetvarkomos, todėl didėja tarša. Taip pat išaugo ir vandens trūkumas, nes uždarytos trys gėlinimo įrenginiai, nutrauktas vandens tiekimas iš dalies vamzdynų“, – apie kylančius iššūkius kalba mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad Viduržemio jūros pakrantės vandenys užteršti nevalytomis nuotekomis, kurios nuolat patenka į jūrą iš tos pačios neveikiančios Gazos nuotekų valymo sistemos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė

Kitas svarbus momentas, į kurį mokslininkė pataria atkreipti dėmesį – regiono požeminio vandens užteršimo rizika. „Izraelio pajėgos pumpavo jūros vandenį į „Hamas“ įrengtus tunelius, esančius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. Aplinkosaugininkai pastebi, kad galimas ilgalaikis poveikis požeminiam vandeniui, nes pumpuojant jūros vandenį į smėlingame grunte iškastus tunelius yra didelė sūraus vandens prasiskverbimo į vandeningąjį sluoksnį ir gėlo vandens užteršimo tikimybė“, – pasakoja doc. dr. M. Dapkienė. Ji pastebi, kad tai ne tik tiesioginė žala šį vandenį naudojantiems 2,3 mln. palestiniečių, bet galima ir ilgalaikė žala žemės ūkiui, nes toks vanduo netinkamas pasėlių drėkinimui.

Doc. dr. M. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nurimus kariniams konfliktams ir karams, labai svarbu įvertinti bei įvardyti tikrąjį žalos aplinkai mastą, jos pasekmių sunkumą. „Atkūrimo po karinių konfliktų etape dažnai nepaisoma aplinkosaugos klausimų, nes vyriausybės ir investuotojai linkę teikti pirmenybę greitam šalių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui, kas prieštarauja integracinio ir tvaraus vystymosi užtikrinimui“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad aplinkos atkūrimas ir valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant visuomenių tarpusavio pasitikėjimą.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Vandens saugumas yra labai svarbus klausimas visoje Europoje ir pasaulyje. Europos Sąjunga įgyvendina skirtingus mechanizmus ir politiką, siekdama užtikrinti vandens saugumą ir gerinimą. Tai apima teisės aktus dėl vandens kokybės, vandens išteklių valdymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo standartus bei priemones, skirtas kovai su vandens tarša ir saugumo grėsmėmis.

Mokslininkai pastebi, kad galima prognozuoti augantį šiuos iššūkius galinčių padėti įveikti kvalifikuotų specialistų poreikį. Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius, jau nesustabdoma klimato kaita ir jos pasekmės, griaunantys ir žalos visam regionui darantys kariniai konfliktai leidžia daryti prielaidą, kad ateityje reikės dar daugiau šiuos iššūkius galinčių spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, pradedant nuo svarbių inžinerinių sistemų atkūrimo, inovatyvių bei efektyvesnių sistemų kūrimo iki opių ekologinių klausimų sprendimo, jautriai įvertinant poveikį aplinkai“, – kalba mokslininkė.

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai siūlo platų studijų programų pasirinkimą, siūlomos bakalauro, papildomosios ir magistrantūros studijų programos jau esamų ir būsimų iššūkių sprendėjais norintiems tapti jaunuoliams.

SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”

Balandžio 16-18 d. VDU ŽŪA vyko SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”.

Sveikinimo žodį nuo VDU ŽŪA kanclerės Astridos Miceikienės perdavė #MEF dekanas Vitas Marozas.

Konferenciją atidarė SILVA tinklo prezidentas Norbert Weber. SILVA tinklas yra ne pelno siekianti asociacija, susijusi su aukštuoju miškininkystės išsilavinimu. Pagrindinis jos tikslas – skatinti ir palengvinti tarp universitetinį bendradarbiavimą miškininkystės švietimo srityje Europoje.

Konferencija skirta miškininkystės studijų programų tobulinimui. Į konferenciją susirinko dalyviai iš Airijos, Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Olandijos, Vengrijos, Vokietijos. Pranešimus skaitė ir Lietuvos atstovai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei VDU ŽŪA doc. dr. Anželika Dautartė ir m. darb. dr. Nerijus Kupstaitis.

Renginio organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas; SILVA tinklo prezidentas, Drezdeno technikos universiteto Miško politikos ir miško išteklių katedros prof. dr. Norbert Weber, SILVA tinklo sekretorė Sandra Liebal.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiams skirtos įmonės „Baltic Agro Machinery“ vardinės stipendijos – investicija į agrosektoriaus ateitį

Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programų Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir Tvarioji inžinerija pirmakursiai sulaukė vardinių stipendijų iš penkių įmonių. Vienos jų, UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega įsitikinęs, kad stipendijų skyrimas pirmo kurso inžinerijos studentams gali būti efektyvi investicija į ateities darbuotojus, sektoriui svarbios technologijų plėtros užtikrinimą ir bendradarbiavimą su universitetais. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad matant augantį aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą, būtina galvoti apie ateitį ir investuoti į būsimus specialistus.

Reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius V. Apšega pasakoja, kad įmonė supranta būtinybę populiarinti inžinerijos studijas ir aktyviai veikia šia kryptimi. „Dirbame su žemės ūkio technika, kuri nuolat tobulėja ir tampa sudėtingesnė. Šioje srityje dabar labai reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių ir matome, kad jų labai trūks ateityje. Naujai technikai reikia mažiau priežiūros, bet kylančios problemos subtilesnės ir padėti gali tik aukštos kvalifikacijos specialistai. Darbo rinkoje ryškėja būsimi iššūkiai, nes inžinerijos specialybė ne tokia populiari, kaip buvo anksčiau“, – įžvalgomis dalijasi V. Apšega.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika robotizuota ir gali automatizuotai atlikti numatytas užduotis, bet ji vis dar negali dirbti be inžinierių ar mechanikų priežiūros. „Anksčiau, kai žemdirbių naudojama žemės ūkio technika buvo paprastesnė, mūsų klientai ūkininkai patys prižiūrėdavo ir tvarkydavosi techniką. Dabar, kai yra daugiau elektronikos, priežiūra ir remontas gali tapti didesniais iššūkiais“, – pastebi pašnekovas.

Nelengvas studijas atperka plačios karjeros galimybės

V. Apšega pasakoja, kad žemės ūkio technika prekiaujančios ir jos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kaip ir visas agrosektorius, labai laukia būsimų inžinerijos specialistų, ypatingai vertinami su žemės ūkio technikos specifika jau susipažinę jaunuoliai. „Išmanydami šią sritį, jie turės platų veiklos pasirinkimą – nuo konsultacijų ir pardavimų, kvalifikuotos priežiūros, iki inovatyvių sprendimų, naujų technologijų kūrimo“, – kalba UAB „Baltic Agro Machinery“ atstovas.

Pašnekovas pastebi, kad moksleiviai dažnai renkasi lengviausią kelią – populiarias ir lengvesnes socialinių mokslų studijas ir vėliau gal net su baltu pavydu žiūri į inžinerijos specialybių absolventams skirtus darbo skelbimus, kurie dažnai išsiskiria žymiai aukštesniu atlyginimu. „Gaila, kad dalis savo studijų krypties ieškančių moksleivių renkasi lengvesnes studijuoti, bet ir mažiau galimybių suteikiančias specialybes. Reikia pripažinti, kad inžinerijos studijos tikrai nėra iš lengviausių. Studentai gilinasi į fizikos, matematikos mokslus, mokosi daug teorinių dalykų. Tai nėra paprasta, nes jeigu dirbi su technika ir reikia pašalinti gedimą, turi gerai išmanyti, kaip technika veikia, kad galėtum ją taisyti. Taip pat ir jeigu nori sukurti kažką naujo. Tačiau po studijų aukštos kvalifikacijos inžinieriai džiaugiasi aukštesniais atlyginimais, jau dabar darbdaviai jų laukia ir konkuruoja dėl geriausių srities specialistų“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Agroverslo įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad moksleiviams dar trūksta informacijos ir tikėjimo šios specialybės perspektyvumu. „Jaunimas supranta, kad IT studijos atveria plačias karjeros galimybes, bet nežino, kad inžinieriai gali gauti panašų atlyginimą ir, svarbu, kad ateityje prognozuojamas didelis jų trūkumas. Dabar studijas baigęs inžinierius užsitikrins labai gerą atlyginimą ir garantuotai turės galimybę pats rinktis geresnes sąlygas ar karjeros galimybes siūlantį darbdavį“, – apie inžinerijos studijų krypties perspektyvumą kalba UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius.

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega

Stipendijos – paskatinimas ir toliau gerai mokytis

Anot V. Apšegos, motyvuoti tikslų siekti studentai gali būti katalizatoriais naujoms idėjoms ir inovacijoms agrosektoriuje. „Skirdami stipendijas turime viltį, kad studentai ateityje patys kurs ar prisidės prie naujų produktų, technologijų ar procesų kūrimo, kurie bus naudingi visam agro verslo sektoriui. Atrinkdami pretendentus atsižvelgiame į mokymosi rezultatus, vienintelis jų įsipareigojimas – ir toliau gerai mokytis. Plačios teorinės žinios labai svarbios, ypatingai karjeros pradžioje, kai dar nežinai, į kokią sritį nori gilintis. Ne mažiau svarbi praktinė dalis bei pažintis su agrosektoriaus įmonių specifika – šie studentai žino, kad jiems visada atviros įmonės durys, jie gali pas mus atlikti praktiką, bendradarbiaujant rašyti kursinius darbus. Taip pat labai laukiame norinčių per atostogas vasarą įsidarbinti ir pajausti, ką reiškia dirbti mūsų įmonėje. Tikimės, kad stipendijas gaunantys studentai po studijų drąsiau ateis dirbti į mūsų įmonę. Mes atstovaujame visame pasaulyje vertinamus žemės ūkio technikos gamintojų prekinius ženklus ir galime pasiūlyti plačias karjeros galimybes“, – apie pirmakursiams skiriamas stipendijas kalba V. Apšega.

Pašnekovas pasakoja, kad stipendijas nuspręsta skirti VDU ŽŪA studentams, nes tai vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti į žemės ūkio sektorių orientuotus aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus.

Jis įsitikinęs, kad žinia apie VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmakursiams skiriamas vardines stipendijas pasiekia moksleivius ir tiki, kad tai padrąsins juos rinktis perspektyvią ir įdomią studijų kryptį. „Šiuo metu beveik pusė mūsų įmonės darbuotojų yra baigę studijas VDU ŽŪA. Džiaugiamės ir manome, kad tai puikus įrodymas, kad ir dabar, ir ateityje labai laukiame VDU ŽŪA paruoštų specialistų. Tai rodo, kad jauniems specialistams pasiūlome patrauklias darbo sąlygas, pas mus jie mato ir būsimas karjeros perspektyvas“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Mechanika ir žemės ūkis – svarbi vardinę stipendiją gavusio pirmakursio gyvenimo dalis

Šiemet UAB „Baltic Agro Machinery“ Inžinerijos fakulteto studijų programų Tvarioji inžinerija ir Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursiams skyrė po vieną vardinę stipendiją.

VDU ŽŪA studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Dagenis pasakoja, kad programos pasirinkimą lėmė didžiausios jo aistros: žemės ūkis bei mechanika. „Nuo mažens dirbu tiek prie technikos, tiek su žemės ūkio darbais, ir tai mėgstu. Grįžęs namo didžiąją laiko dalį praleidžiu garaže. Jeigu neremontuoju žemės ūkio technikos, tai su draugais tvarkau automobilius. Mechanika ir žemės ūkis – svarbi mano gyvenimo dalis“, – apie studijų krypties pasirinkimą lėmusius pomėgius pasakoja M. Dagenis ir neslepia, kad labai laukia, kada įveiks bendrų dalykų, tokių kaip matematika bei fizika, studijas ir galės pasinerti į tikrąsias mechanikos paslaptis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Mantas Dagenis

Pasak studento, kelias iki vardinės stipendijos buvo įdomus ir nesudėtingas. „Paskaitos metu dėstytoja išdalijo lapus, kuriuose užsipildėmė savo kontaktinius duomenis. Lapuose dėmesį atkreipė keistai pasirodžiusi užduotis: buvo pateiktas įmonių sąrašas ir reikėjo jas išrikiuoti nuo labiausiai patinkančios iki mažiausiai. Ilgai nesvarstęs, pirmoje vietoje pažymėjau UAB „Baltic Agro Machinery“. Praėjus šiek tiek laiko gavau laišką iš dekano, kad UAB „Baltic Agro Machinery“ skiria man vardinę stipendiją. Tame pačiame laiške buvo užduotis parašyti trumpą motyvacinį laišką įmonės Žemės ūkio technikos departamento direktoriui V. Apšegai. Išsiuntus laišką laukė pirmasis susitikimas su V. Apšega, kurio metu susipažinome bei maloniai pabendravome apie mane bei įmonės vadovo išgyvenimus, kai jis dar studijavo Akademijoje. Po įdomaus ir motyvuojančio pokalbio išėjau ne tuščiomis – su dovanomis“, – pasakoja studentas.

Pirmakursis pripažįsta, kad sužinojęs apie jam skirtą vardinę stipendiją pajuto motyvacijos pliūpsnį nepasiduoti sunkumams ir žengti toliau. „Nors stipendija neįpareigoja studento dirbti ar atlikti praktiką toje įmonėje, bet aš iš dėkingumo pažadėjau, kad bent praktiką tikrai atliksiu stipendiją skyrusioje įmonėje“, – planais dalijasi pirmakursis M. Dagenis.

Stipendija – norinčiai kurti gamtą saugančias inovacijas studentei

Viena iš finansinį paskatinimą gavusių studenčių Smiltė Nemirovaitė pasakoja, kad norint gauti vardinę stipendiją reikėjo dalyvauti pokalbyje. „Susitikusi su įmonės atstovais susipažinau su įmone ir papasakojau, kuo mane ši įmonė sudomino. Sužinojusi, kad gavau stipendiją, labai džiaugiausi ir dėl finansinės paramos, ir dėl galimybės artimiau susipažinti su įmone bei jos veiklomis. Gauta stipendija suteikė motyvacijos tęsti pasirinktos krypties studijas ir stipriau gilintis į savo specialybę“, – kalba studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursė S. Nemirovaitė.

Ji pasakoja, kad studijų programa Tvarioji inžinerija sudomino dėl galimybės mokytis programuoti ir kurti inovacijas saugant gamtą, nes tai yra dalykai, dominę labai seniai. „Mano nuomone, VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra geriausia vieta studijuoti dėl gražios aplinkos, kompetentingų dėstytojų, įdomiai pateiktos medžiagos ir draugiškų studentų“, – įspūdžiais po įpusėto pirmo kurso dalijasi studentė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija studentė Smiltė Nemirovaitė 

UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius V. Apšega džiaugiasi studentų noru kurti gamtą saugančius sprendimus ir į tvaresnį žemės ūkį vedančias technologijas ar produktus. Jis pastebi, kad agrosektoriaus technologijos tobulėja ne metais, o dienomis ir visos jos nukreiptos į tvaresnį bei našesnį žemės ūkį. „Naujų technologijų naudojimas žemės ūkio sektoriuje atneša daug naudos. Visų pirma, jos padeda taupyti kurą ir kitus resursus. Pasitelkiant tikliąsias technologijas, navigacines sistemas, galima dirbti daug greičiau, našiau ir darant mažesnę įtaką aplinkai. Žemės ūkis robotizuojamas, automatizuojamas, dėl to mažėja ir žmogiškųjų klaidų rizika. Visa tai veda į žalesnį ir tvaresnį žemės ūkio sektorių“, – įžvalgomis dalijasi UAB „Baltic Agro Machinery“ atstovas ir primena, kad visiems šiems pokyčiams toliau vystytis reikės aukštos kvalifikacijos inžinierių.