Du konkursai moksleiviams. Tapkite tvarios ateities kūrėjais ir laimėkite bilietus į kiną visai klasei!
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 klasių moksleivius kviečia tapti tvarios ateities kūrėjais ir dalyvauti dviejuose konkursuose, kurių pagrindiniai prizai – „Forum Cinemas“ kino bilietai, skirti visai klasei.
Suburk komandą ir kurk bioprodukto prototipą
Moksleiviai kviečiami sukurti iki 2 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių sukurto bioprodukto prototipas, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.
Raktažodžiai: tvarumas; bioverslas; pokytis; perdirbti produktai; biožaliavos; beatliekė gamyba; žiedinė ekonomika / gamyba; be atliekų; transportas / energija be išmetamųjų dujų; be emisijų / dūmų ir aplinkos taršos; produktas iš nesuderinamų žaliavų / atliekų.
Tai neturi būti naujai pagamintas produktas, o tik produkto modelis iš popieriaus, kartono, medžio ar kitų medžiagų, kurias moksleiviai nuspręs naudoti kurdami prototipą.
Suburk komandą ir parodyk tvarią elgseną
Moksleiviai kviečiami sukurti iki 1 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių tvari elgsena prekyboje ir / ar logistikoje, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.
Raktažodžiai: prekyba; logistika; pokytis; tvari elgsena; žalioji logistika; vartojimas.
Pavyzdžiui, tai gali būti nauja idėja ar atvejis iš moksleivių kasdieninio gyvenimo perkant, vartojant, naudojant, rūšiuojant, išmetant, keliaujant, važiuojant.
Konkursų taisyklės
Minimalus komandos dalyvių skaičius – 5 asmenys. Komandos taip pat gali būti mišrios, t. y. toje pačioje komandoje gali dalyvauti 10, 11 ir 12 klasių moksleiviai.
Renkant konkursų nugalėtojus 50 proc. vertinimo lems organizatorių sudarytos komisijos sprendimas, kitą 50 proc. – sukurto vaizdo įrašo surinktų „like“ paspaudimų skaičius VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.
Sukurtus vaizdo įrašus siųsti el. paštu komunikacija.zua@vdu.lt iki gegužės 8 dienos. Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.
Konkurso nugalėtojai bus skelbiami gegužės 16 dieną.
Už vaizdo įrašų turinį atsakingi kūrėjai. Organizatoriai pasilieka teisę neįtraukti į konkursą etikos normas pažeidžiančių vaizdo įrašų.
VMU Staff Teaching week’24. Tarptautinė dėstymo savaitė Žemės ūkio akademijoje
Balandžio 22, 23 ir 25 dienomis Žemės ūkio akademijoje paskaitas ves į VDU Tarptautinę dėstymo savaitę (International Staff Week 2024 | VDU) atvykstantys dėstytojai iš įvairių pasaulio valstybių. Mielai kviečiame studentus ir dėstytojus dalyvauti vyksiančiose paskaitose.
Socialinių paslaugų namų vadovė: pozityvius pokyčius kuria žinios ir bendradarbiavimas
Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namai – dar sovietmečiu įsteigta globos institucija, skirta suaugusiems fizinę ir psichikos negalią turintiems asmenims. Pokyčiams atvira įstaiga šiuo metu dirba itin sėkmingai. Įstaigos direktorė Kristina Anulienė nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kad Adakavo kaime išsidėsčiusiuose korpusuose globotinių per trumpą laiką yra sumažėję beveik trečdaliu. Tačiau tokia K. Anulienės nuostata nestebina išgirdus, kokie pokyčiai jau įvyko šiuose namuose, kiek dar idėjų ir planų sukasi veiklios vadovės galvoje bei iš kur ji semiasi įkvėpimo.
Universitetas pakeitė suvokimą
„Adakavo socialinių paslaugų namai – viena šalies globos įstaigų, kuriuose buvo pirmiausia pradėta valstybės numatyta institucinė pertvarka. Ją įgyvendinus stacionare liks tik tie asmenys, kuriems dėl fizinės ir psichikos sveikatos būklės reikalinga išskirtinė priežiūra. Visiems kitiems padedama savarankiškai įsikurti bei gyventi bendruomenėje. Taip sutapo, kad tuo metu, kai prasidėjo reforma, pati pradėjau studijuoti magistrantūroje, nes norėjosi pagilinti vadybos, žmogiškųjų išteklių bei projektų valdymo gebėjimus. Tačiau universitetas, kurį pasirinkau, iš esmės pakeitė mano suvokimą apie bendruomenės reikšmę, tvarumą, žiedinę ekonomiką ir daugelį kitų dalykų, kurie yra labai reikšmingi, siekiant neįgaliuosius integruoti į visuomenę“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė, savo profesinę karjerą šioje įstaigoje pradėjusi prieš tris dešimtmečius. Iš pradžių dar moksleivė dirbo siuvėja, vėliau, įgijusi socialinės pedagogės profesiją – direktoriaus pavaduotoja, o pastaruosius dešimt metų pašnekovė eina įstaigos vadovės pareigas.
Studijų turinys pranoko lūkesčius
K. Anulienė su šypsena pasakoja, kad magistrantūros studijoms pasirinkusi programą Kaimo plėtros administravimas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete tikėjosi tik pakelti savo kaip socialinių paslaugų įstaigos vadovės kvalifikaciją, tačiau netrukus paaiškėjo, kad kokioje studijų programoje bestudijuotum, moters žodžiais, „net auditorijų sienos šioje aukštojoje mokykloje alsuoja tvarumo, ekologiškumo ir žalumo idėjomis“.
Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė
„Studijuodama sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų, kuriuos stengiamės įdiegti praktikoje. Įsiliejimas į vietos bendruomenės kultūrines veiklas, daržininkystės įgūdžių formavimas globotiniams, vietos moksleivių savanorystės skatinimas, įstaigos teikiamų paslaugų spektro išplėtimas sukuriant daugiau darbo vietų kaimo gyventojams, trumposios maisto tiekimo grandinės nutiesimas iki įstaigos valgyklos – tai tik dalis įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti idėjų, apie kurias sužinojau studijuodama. Tai visiškai pakeitė mano, iš socialinio darbo srities atėjusio žmogaus, požiūrį į daugelį dalykų – išgirdau apie sumanių kaimų konkurencinį pranašumą, bendruomeninės veiklos reikšmę kiekvienam toje bendruomenėje gyvenančiam nariui, žaliųjų socialinių verslų vystymą, socialinės veiklos modelį, orientuotą į tvarios aplinkos kūrimą“, – lūkesčius pranokusį studijų turinį komentuoja K. Anulienė, šiuo metu generuojanti mintis, kaip iš globos namuose auginamų daržovių pradėti gaminti išskirtinius produktus, kaip drauge su globotiniais kurti rankdarbius iš antrinių žaliavų, taip įdedant savo nors ir nedidelį įnašą į šalies bioekonomikos plėtrą, kaip visai Adakavo kaimo bendruomenei, kurios neatsiejama dalis yra ir socialinių paslaugų namų gyventojai, pradėti vystyti lėtąjį turizmą, propaguojant vietos kulinarinį paveldą ir amatus, kaip įspūdingame kraštovaizdyje įsikūrusiame kaime pradėti rengti stovyklas miesto vaikams, siekiant juos supažindinti su įvairiomis žemės ūkio veiklomis.
Dalijasi ir idėjomis, ir patirtimi
„Visada buvau aktyvi Adakavo kaimo bendruomenės narė. Esame sėkmingai įgyvendinę projektą ir buvusioje dvarvietėje įsirengę viešąją erdvę, skirtą renginiams. Reikšmingiausias jų – kasmet birželį vykstanti tradicinė po Lietuvą bei pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių sueiga. Ne tik šiame, bet ir visuose kaimo bendruomenės renginiuose dalyvauja ir globos namų gyventojai, nes bendros prasmingos veiklos kaip niekas kitas leidžia pažinti vieniems kitus bei suartina žmones. O magistrantūros studijos ir šiuo požiūriu buvo naudingos, nes išmokau profesionaliai rengti projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga finansinė valstybės parama. Taip pat įgijau naudingų pažinčių, nes tarp mano bendramokslių yra kitų šalies savivaldybių vietos veiklos grupių narių. Tad dalijamės ir idėjomis, ir patirtimis“, – pasakoja pašnekovė.
K. Anulienė prisipažįsta gyvenime labiausiai nemėgstanti skepticizmo ir išankstinio neigiamo požiūrio į dalykus, kurių neišmanai. Tai, pašnekovės įsitikinimu, ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios neįgaliųjų integracija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Iš tiesų socialinės globos srityje per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje nužengėme kelis šviesmečius į priekį. Pamenu, kai įsidarbinau Adakavo globos namuose, jų gyventojai nykiai leido dienas už aptvertos aukštos tvoros. Net minties nebuvo apie tokiems žmonėms skirtas edukacines programas, užimtumą, o juo labiau apie jų sugrąžinimą į bendruomenę, nes tokia buvo valstybės politika – nematai neįgaliųjų, vadinasi, nėra nei jų pačių, nei su jais susijusių problemų“, – kalba socialinių paslaugų namų vadovė.
Pašnekovė pastebi, kad daugelis šeimų rūpinasi savo šeimos nariais, turinčiais intelekto ar psichikos negalią, bei stengiasi jiems sudaryti sąlygas gyventi namuose. Tačiau šeimoms dažnai kyla fizinių, emocinių, finansinių, sveikatos problemų. Todėl institucinė globa visais atvejais reikalinga. Tačiau jos formos iš esmės turi keistis ir jau keičiasi.
Neatsitiktinai K. Anulienė yra pasirinkusi ir magistro baigiamojo darbo temą „Globos įstaigų pertvarkos scenarijai Tauragės rajone“.
„Tokie namai sovietmečiu dažnai buvo steigiami apleistuose buvusiuose dvaruose, kaip nutiko ir Adakave, atokiausiose kaimo vietovėse. Jų gyventojai buvo visiškai izoliuoti nuo visuomenės. Šiuo metu vykstanti socialinės globos įstaigų pertvarka dažnai suprantama kaip institucijų uždarymas, tačiau pertvarką reikėtų suprasti kaip bendruomeninių paslaugų plėtojimo procesą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę ir jų savarankiškumo ugdymą. Suprantama, reikia labai daug žinių, kaip su bendruomene užmegzti ryšius bei kurti geranoriškus santykius. Studijų metu įgijau neįkainojamą įrankį, kaip tai daryti. Ir šis įrankis – įvairios bendros veiklos“, – kalba K. Anulienė.
Jos vadovaujamas socialinių paslaugų centras šiuo metu teikia visą paketą paslaugų. Tai ne tik nuolatinė, bet ir dienos neįgaliojo priežiūra bei turiningas užimtumas, leidžiantis kitiems šeimos nariams išlikti darbo rinkoje, tai ir trumpalaikė asmens globa, artimiesiems suteikianti „atokvėpio atostogas“, ir integrali pagalba asmens namuose.
Taip pat įstaiga šiuo metu turi net 8 grupinio gyvenimo namus Tauragėje, Skaudvilėje ir Kelmėje, kuriuose globojami socialinio darbuotojo gyvena po 10 asmenų. Jie savarankiškai apsiperka, ruošia maistą, tvarkosi aplinką, socializuojasi bendraudami su kaimynais, keliaudami, dalyvaudami viešajame gyvenime. Dar 20 žmonių savarankiškai gyvena apsaugotame būste. Šie žmonės sėkmingai mokosi bei įsilieja į darbo rinką.
K. Anulienė su šypsena reziumuoja, kad, jeigu būtų jos valia, į reikalavimų sąrašą, kandidatuojantiesiems eiti vadovų pareigas, privalomai įrašytų punktą baigti „žaliosios“ magistrantūros studijas. Juolab, kad VDU ŽŪA sudaro puikias sąlygas studijuoti mišriu būdu ir daug užsiėmimų vyksta nuotoliu. „Jeigu žinių, kurias įgijau studijuodama, būčiau turėjusi prieš 10 metų, mūsų įstaiga jau būtų dar toliau pažengusi. Manau, svarbu ir tai, kad sukauptas žinių bagažas suteikia įstaigos vadovui argumentų bei drąsos kalbėti viešoje tribūnoje ir atstovaujant savo įstaigos interesams, ir dalijantis gerąja patirtimi“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė.
Atliepia tvarumo ambasadorių poreikius
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė, II pakopos studijų programos Kaimo plėtros administravimas komiteto pirmininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, komentuodama šios programos turinį, taip pat yra įsitikinusi, kad ši programa naudinga įvairias darbo pozicijas užimamtiems žmonėms, kurie rūpinasi vietos bendruomenės kūrimu, kaime veikiančių organizacijų gyvybingumu ir vietovių tvarumu.
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė, II pakopos studijų programos Kaimo plėtros administravimas komiteto pirmininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
Programos turinys atliepia žmonių, kurie siekia tapti tvarumo ambasadoriais, siekia veikti telkinačiosios lyderystės principais, atvirai ir aiškiai komunikuoti, generuoti naujas idėjas, atrasti, sujungti veiklas ir procesus joms įgyvendinti. Kaimo vietovių pokyčiai dinamiški ir labai kompleksiški, reikia sumaniai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą spręsti visuomenės senėjimo ir socialinės gerovės klausimus, klimato kaitos ir aplinkosaugos, perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos ir kitus klausimus, taip pat proaktyviai veikti.
Intensyvios studijos pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą bakalauro ir magistrantūros studijų studentams „APSKAITA IR FINANSAI: TVARUMO LINK“
Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete 2024 m. kovo 18 – 22 d. vyko intensyvūs mokymai užsienio šalių studentams pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą (angl. Blended Intensive Programme (BIP)) „Apskaita ir finansai: tvarumo link“ (angl. „Accounting and Finance: towards Sustainability“).
Šių mokymų tikslas buvo pagilinti ir praplėsti specializuotas studentų žinias įmonių socialinės atsakomybės ir tvarumo, aplinkosaugos valdymo apskaitos, tvaraus finansavimo srityse bei ugdyti studentų kompetenciją vertinti finansinius tvarumo aspektus.
Šiuose mokymuose dalyvavo 16 studentų iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto bei Estijos gyvybės mokslų universiteto.
Intensyvių mokymų metu studentai sužinojo, kokį vaidmenį vaidina žalieji finansai ekonomikos žalinime ir koks yra įmonių socialinės atsakomybės ir kapitalo kainos santykis, kas būdinga žaliosioms obligacijoms. Dėstytojai juos supažindino, kokios įmonės turi rengti tvarumo ataskaitas, kokie reikalavimai joms keliami, kokiais kriterijais remiantis jos turi būti analizuojamos ir vertinamos. Mokymų metu studentai diskutavo žaliosios apskaitos tema, mokėsi identifikuoti aplinkosaugines išlaidas ir jas planuoti bei vertinti, sužinojo, kokį vaidmenį mokesčiai atlieka, skatinant šalies ekonomikos tvarumą, taip pat kokį poveikį daro agrarinės aplinkosaugos subsidijos ekologiniam efektyvumui.
Dalyviai ne tik turėjo galimybę diskutuoti šiomis ir panašiomis temomis paskaitų metu, bet mokymų pabaigoje jie galėjo pristatyti savo požiūrį ir atliktų grupinių darbų rezultatus dėstytojų pasiūlytomis tematikomis.
Paskaitas studentams skaitė keturios ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojos – prof. dr. Vilija Aleknevičienė, doc. dr. Erika Besusparienė, lekt. Asta Bendoraitytė ir lekt. Kristina Gesevičienė, bei trys dėstytojos iš Erasmus+ universitetų partnerių – lekt. dr. Alona Irmeja ir lekt. Laila Kelmere iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto bei lekt. dr. Maire Nurmet iš Tartu universiteto.
Svarbi šių intensyvių studijų dalis – susipažinimas su gerosios praktikos pavyzdžiais. Programos dalyviai intensyvios savaitės metu vyko į edukacinę ekskursiją 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“. Čia mokymų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ūkyje taikomais tvaraus verslo principais: užaugintą produkciją „Farmers circle“ parduoda ūkininkų turgeliuose, ūkyje veikia iš vietinės produkcijos gaminamų sezoninių patiekalų restoranas. Ekskursijos po ūkį ir vietinės produkcijos degustacijos metu studentai iš arčiau susipažino su tvaraus išteklių naudojimo pavyzdžiais, tvaraus verslo organizacine struktūra, tvarumo idėjų taikymu praktikoje.
Šiuos mokymus pagal Erasmus+ mišrią intensyvią programą koordinavo Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentė dr. Dalia Juočiūnienė ir ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė.
VDU ŽŪA ir agroverslo partnerystė: studentams suteikta galimybė patyrinėti moderniausią galvijų šėrimo robotą
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) sėkminga partnerystė su šalies agoverslo įmonėmis yra daugiaplanė, o viena jos krypčių – socialinių partnerių parama studijų turiniui gerinti. Šį kartą tai – į Inžinerijos fakultetą iš parodos „Ką pasėsi…2024“ ekspozicijos kuriam laikui perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiesiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas“.
Įmonės „GEA Baltics“ atstovo Tado Jaramičiaus teigimu, agroverslas yra suinteresuotas tuo, kad į darbo rinką įsilietų naujausių žinių ir gebėjimų universitete įgiję inžinerijos specialistai. „Mums rūpi, kad studijų procesas vyktų kuo kokybiškiau, todėl stengiamės prie to prisidėti. Galvijų šėrimo robotas, kurį turi galimybę nuodugniai apžiūrėti bei paanalizuoti Inžinerijos fakulteto studentai, Vokietijos gamykloje GEA pagamintas vos prieš du mėnesius, ir tai yra pati naujausia šios produktų grupės inovacija“, – pasakoja T. Jaramičius, pastebintis, kad sudaryti galimybę akademinei bendruomenei susipažinti su technologinėmis naujovėmis, kurių kaina didelė, yra labai svarbu. Pašnekovo nuomone, tokius pirkinius įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda kasmet.
„Ypač džiaugiamės tuo, kad moderniausią šėrimo robotą „pačiupinėjo“ studijų programų Tvarioji inžinerija ir Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentai, nes svarbu išugdyti būsimų specialistų gebėjimus gyvulininkystės ūkiuose diegti ir kontroliuoti tokio aukšto lygio sprendimus. Kartu atsiranda ir naujas iššūkis formuoti naują požiūrį į technologijas, nes šiuo atveju tarp gyvūnų įdarbinamas ne žmogus, o robotas. Atrodytų, tai nesudėtinga – specialistas sudaro programą, ir robotas atlieka darbą. Tačiau kiekvienas gyvulys turi savo charakterį, ir robotui reikia su juo rasti „bendrą kalbą“, – gyvulininkystės ūkių robotizacijos specifiką komentuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pasakojantis, kad dėl šios priežasties studentams organizuojamos išvykos į pažangius gyvulininkystės ūkius, kur jie robotus gali pamatyti praktiškai: sudarančius gyvulių racioną, skirstančius pašaro normas, kurios geriausiai atitinka konkretaus individo poreikius ir t. t.
„Robotas visus darbus atlieka tiksliau ir patikimiau nei žmogus. Jis niekada nebūna piktas, niekada neperduoda savo nuotaikos, dirba preciziškai. Svarbu tai, kad robotas gyvulį traktuoja kaip individą. Todėl gyvuliai, šeriami roboto, geriau jaučiasi, yra sveikesni. Gyvulininkystės ūkių robotizacija visiškai dera su Žaliojo kurso tikslais: ji gerina darbo kokybę ir našumą bei mažina neigiamą poveikį aplinkai“, – reziumuoja prof. dr. R. Bleizgys.
VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas
Net ir trumpam sustojus žemėtvarkos specialistų darbui būtų praktiškai paralyžiuotas valstybės funkcionavimas, nes nė vienos viešos ar privačios teritorijos formavimas, naujo kelio, tilto, pastato statyba, jo kaip nekilnojamojo turto vertinimas nevyksta nedalyvaujant žemėtvarkininkui. Šios srities specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rengiami jau daugelį metų, tačiau pastaruoju laikotarpiu šioje veiklos srityje įvyko tam tikrų pokyčių atsižvelgiant į žemėtvarkininkų trūkumo darbo rinkoje problemą bei tai, kad šiuolaikinė žemėtvarka yra ypač sparčiai besivystanti sritis, kurioje naudojami patys moderniausi prietaisai bei technologijos.
Studijų programoje – pokyčiai
Siekiant padidinti VDU Žemės ūkio akademijoje vykdytoje studijų programoje Žemėtvarka studijuojančių studentų skaičių 2020 m. rudenį buvo priimtas sprendimas iki tol buvusias atskiras studijų programas Žemėtvarka, Akvakultūros technologijos, Hidrotechninės statybos inžinerija sujungti į vieną bendrą studijų programą Vandens ir žemės inžinerija, o ankstesniąsias studijų programas palikti kaip šios bendros studijų programos specializacijas. Deja, bet šis sprendimas daugiau studentų taip sutelkti vienoje bendroje studijų programoje nepasitvirtino. Kaip bebūtų gaila, kai kurios bendros studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijos rentabilaus stojančiųjų skaičiaus specializacijai vykdyti nesulaukė.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją 2023 m. rugsėjo 26 d. studijų programos Vandens ir žemės inžinerija komitetas priėmė sprendimą pertvarkyti Vandens ir žemės inžinerijos studijų programą pakeičiant jos pavadinimą ir pakoreguojant turinį. Taip atsirado atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas.
Specialistai – šiuolaikiški ir išmanantys pažangiausias technologijas
Žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai nuo ateinančių mokslų metų bus rengiami vykdant atnaujintą ir savarankišką studijų programą, kurios esminis tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti ir spręsti darnaus kultūrinio kraštovaizdžio, žemės ir kito nekilnojamojo turto objektų formavimo, naudojimo bei aplinkosaugos problemas, realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus įvairiose žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir vertinimo srityse.
Tikime, jog pakeistas studijų programos pavadinimas Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas labiau atspindės aktualizuotą šios studijų programos turinį. Studentams tai atveria naujas galimybes plėsti žinias, gebėjimus ir kompetencijas specializuojantis ne tik į iki šiol galimas žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro sritis, bet ir papildomai į nekilnojamojo turto vertinimo sritį. Atnaujintą studijų programą sėkmingai baigę ir reikiamos darbo patirties įgiję absolventai turės galimybę (t. y. bus išklausę reikiamą kursą, suteikiantį teisės aktais nustatytą kreditų skaičių) gauti ne tik iki šiol galimus žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo, geodezininko, matininko, bet ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus.
Programai – reikšmingas išskirtinumas
Tiek studijų programos pavadinimo pakeitimas, tiek ir turinio atnaujinimas suteikia šiai studijų programai reikšmingą išskirtinumą – tai vienintelė tokio pobūdžio aplinkos inžinerijos krypties studijų programa visoje Lietuvoje, unikali plačia savo aprėptimi (apima žemėtvarkos, geodezija ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis), palyginti su kitose aukštosiose mokyklose vykdomomis panašaus pobūdžio studijų programomis. Sėkmingai baigusiesiems pirmosios pakopos studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas bus suteikiamas inžinerijos mokslų bakalauro laipsnis. Studijų programos absolventai gali tęsti studijas inžinerijos, technologijų mokslų arba kitų studijų krypčių grupių magistrantūros studijose Vytauto Didžiojo universitete bei kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.
Ragintume žemėtvarkos, hirotechnikos ir kitų giminingų sričių bendruomenės narius būti tikraisiais savo specialybių ambasadoriais bei paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės krypties studijas, kurios suteikia išties plačias karjeros perspektyvas. Tik taip užtikrinsime savo specialybių gyvybingumą bei visi kartu prisidėsime prie teigiamų pokyčių sprendžiant jaunų specialistų stygiaus problemą šalyje.
Jolanta VALČIUKIENĖ
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja, docentė
PROJEKTAS: “MIŠKŲ IR MIŠKŲ KELIŲ INFORMACINĖ SISTEMA (MIKIS)”
UAB „ART21“ kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu ir UAB „Benco Baltic Engineering Company“ įgyvendina projektą „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)“ Nr.08-004-K-0009, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos.
Projekto tikslas – sukurti miškų ir miško kelių informacinę sistemą (MIKIS). Naujausių technologijų kombinaciją, pagrįstą 5G ryšiu ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Pagrindinė kuriamos sistemos paskirtis – išsamus ir greitas miškų abiotinų veiksnių (gaisrai, sausra, išvartos) padarytos žalos ir miško kelių būklės bei pagrindinių savybių vertinimas.
Projekto vertė – 1 748 271,88 €
ES finansavimas – 1 118 985,43 €
Projekto trukmė – 2024.01-2025.12
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS LATVIJOS GYVYBĖS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ UNIVERSITETE
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas yra ilgamečiai Erasmus+ programos partneriai. VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė bei Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė lankėsi šio universiteto Aplinkos ir statybos inžinerijos fakultete pagal Erasmus+ mobilumo programą 2024 m. kovo 19-21 d.
Aplinkos ir statybos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai. Dėstytojos susipažino su materialine studijų ir mokslinių tyrimų baze bei naujausia įranga. Fakultete yra keturios mokslinės laboratorijos, dvi iš jų įrengtos dviejų aukštų patalpose, leidžiančiose išnaudoti visas funkcines galimybes.
VDU ŽŪA atstovės susipažino su studijų organizavimu, dėstymo metodikomis, šiuo metu vykdomais tyrimais ir moksliniais projektais. Įgyta patirtis bus naudinga gerinant studijų kokybę VDU Žemės ūkio akademijoje bei tęsiant bendradarbiavimą mokslo srityje.
Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Aplinkos inžinerijos ir vandentvarkos instituto profesoriui dr. Ainiui Lagzdins už visapusišką pagalbą vizito Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete metu.
Forest 4.0 su partneriais aptarė miškų skaitmenizacijos iššūkius
Kovo 18 d. Valstybinėje miškų tarnyboje vyko apskritojo stalo diskusija tema „Dabartinė Lietuvos situacija skaitmenizuojant miškų informaciją bei sprendimų priėmimą ir kas laukia ateityje“. Mokslo, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Švedijos bei Lietuvos diskutavo, kaip sukurti vieningą Lietuvos informacinę sistemą, kuri apimtų visą informaciją apie miškus, jų valdymą bei naudojimą. Renginyje dalyvavo Švedijos Linnaeus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, Švedijos interjero klasterio, vienijančio 116 pietų Švedijos baldų gamintojų, tiekėjų, institucijų ir savivaldybių, atstovai, Lietuvos skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio „AgriFood Lithuania“, VĮ Registrų centro, UAB „Art21“ ir kitų organizacijų atstovai.
Antrojoje dalyje renginio dalyviai vyko į Dubravos mišką, Kauno raj., kur buvo supažindinti su ūkininkaujamo ir neūkininkaujamo miškų pavyzdžiais bei Dubravos rezervatine apyrube. Parodyta, kokiu gali tapti neprižiūrimas miškas.
Taip pat VDU Rektorate įvyko pirmasis Forest 4.0 projekto Valdybos (Governing board) susitikimas, kurio metu išrinktas Forest 4.0 ekscelencijos centro vadovas Laimonas Butkus, pristatyta centro 5 m. strategija ir aptarti kiti klausimai.
Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Švedijos Linnaeus universitetu ir Lietuvos Valstybine miškų tarnyba, vyko projekto „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“ rėmuose. Projekto FOREST 4.0 tikslas – įkurti Kompetencijos centrą, kuris transformuotų miško aplinkos monitoringą, duomenų rinkimą ir analizę bei surinktų duomenų vertę (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage).
Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, vadovas – prof. dr. Tomas Krilavičius.
This project has received funding under the European Union’s Horizon programme under grant agreement No 101059985.
Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą
Gerb. Fakulteto akademinės bendruomenės nariai,
kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks balandžio 5 d. (penktadienį) 13.00 val. III rūmų 164 auditorijoje.
Darbotvarkė pridedama ČIA.
Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė
