Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. vasario 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2024

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie psichologinės sveikatos svarbą bei kaip rasti pagalbą sau, išmoksite, kaip valdyti konfliktus, išgirsite 5 laimės ekonomikos pamokas asmeniniam tobulėjimui. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“, kur kontaktiniu būdu vyksiančio renginio metu galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems. Seminarai vyks virtualioje aplinkoje, užsiregistravę gaus Teams nuorodą į pasirinktą seminarą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 8 d. 16:00 val. – 17:00 val.

„Psichologinė sveikata – raktas į subalansuotą gyvenimą“

Psichologė, VDU doktorantė Olga Kirejeva

Kuomet ištinka psichologinė krizė, neiškart supranti, kur ir kaip ieškoti pagalbos. Neretai delsi, galvodamas (-a), gal pavyks ir pačiam (-iai) susitvarkyti. O kaip gi suprasti, kada išties laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą? Kaip susigaudyti tarp skirtingų paslaugų pasiūlos? Galų gale, kas suteiks geriausią pagalbą būtent tau? Aptarkime pagalbos galimybes bei kartu paieškokime tinkamo rakto į subalansuotą gyvenimą!

TEAMS NUORODA

Vasario 13 d. 16.00 val. – 17:00 val.

„Konfliktai: iš kur atsiranda ir kaip valdyti?“

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Seminaras skirtas suprasti konfliktų raiškos mechanizmus ir supažindinti su konfliktų valdymo būdais. Susitikimo metu analizuosime konflikto kilimo priežastis, veiksnius, darančius įtaką konfliktinės situacijos dinamikai. Susipažinsime su konfliktų valdymo galimybėmis ir konkrečiais metodais.

TEAMS NUORODA

Vasario 22 d. 15:00 val. – 16:30 val.

„5 laimės ekonomikos pamokos asmeniniam tobulėjimui“

VDU bendruomenės gerovės koordinatorė dr. Viktorija Starkauskienė

Ar tiki, kad mums priklauso tik ta laimė, kurią sugebame suvokti ir kurti patys? Ar žinai, kad ji neturi būsimojo laiko ir nemėgsta sąlygų? Lektorė dr. Viktorija Starkauskienė kviečia į susitikimą – diskusiją, kad pasidalinti apie pagrindines Laimės ekonomikos pamokas, kurios puikiai gali padėti asmeninio tobulėjimo kelyje – pakeliui į tikslą.

TEAMS NUORODA

Vasario 28 d. 11:30 val. – 14:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’24

„Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Gyvas susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tvariosios inžinerijos studentų profesinės perspektyvos ir gaunamos stipendijos daugeliui gali sukelti pavydą

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) šiais mokslo metais startavo šalyje unikali studijų programa „Tvarioji inžinerija“. Aiškėja, kad ji išskirtinė netgi keliais aspektais: programos turinys griauna jaunuolių stereotipus apie žemės ūkį, patvirtina agroverslo lūkesčius, o besimokantieji ne tik įgyja technologijas ir gamtą jungiančių žinių, bet ir gauna solidų finansinį paskatinimą.

Pirmakursio pasiekimai, ateities viziuonieriaus žvilgnis ir motyvacija neliko nepastebėti

„Tikriausiai nustebinsiu pasakydamas, kad mūsų šeima iki šiol neturėjo nieko bendro su žemės ūkiu, o pats esu gavęs šimtuką iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino“, – su šypsena kalba VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Tvarioji inžinerija“ pirmakursis Arnas Katilius, pridurdamas, kad iš tiesų ir matematika mokantis Kuršėnų (Šiaulių r.) Lauryno Ivinskio gimnazijoje jam sekėsi ne ką prasčiau – šio dalyko Arno valstybinio abitūros egzamino žinios įvertintos 90 balų.

„Mano apsisprendimas studijuoti naujausioje VDU ŽŪA programoje buvo labai gerai apgalvotas. Svarsčiau tarp kelių pasirinkimų ir kelių universitetų, bet nulėmė tai, kad programa „Tvarioji inžinerija“ yra nauja, aktuali, todėl buvau įsitikinęs, jog rengėjai į ją sudėjo viską, kas įmanoma geriausio. Akivaizdu, kad neklydau“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad ne mažiau svarbus argumentas buvo ir viešoji nuomonė, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventai yra gerai vertinami darbdavių ir laukiami moderniausiose agroverslo įmonėse.

Katilius su šypsena pasakoja, kad VDU ŽŪA šiemet sulaukė tikro kuršėniškių abiturientų antplūdžio – studijas Agronomijos fakultete pasirinko Arno draugė Gustė, o jis pats tvariosios inžinerijos perspektyvomis įtikino du savo bičiulius, bendraklasius Mantą ir Jeronimą.

Laisvalaikį Arnas skiria dar mokykloje turėtam didžėjavimo hobiui, tačiau laiko tam teigia turintis nedaug, nes visą jį skiria studijoms. „Iš tiesų rinkdamasis studijų vietą ir programą domėjausi, kokios galimybės aukštojoje mokykloje gauti stipendiją, nes turbūt nė vienam studentui nesinori nei būti našta šeimai, nei naktimis dirbti. Paaiškėjo, kad „Tvarioji inžinerija“ ir šiuo požiūriu buvo lyderė“, – džiaugiasi Arnas, kiekvieną mėnesį gaunantis (ir visus ketverius studijų metus gausiantis) Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skirtą tikslinę skatinamąją 200 Eur dydžio stipendiją kaip studentas, pasirinkęs valstybei aktualias žemės ūkio srities studijas. Po motyvacinio pokalbio su vienos lyderiaujančių šalyje agroverslo įmonės „DOJUS agro“ vadovais Arnas tapo ir šios įmonės stipendininku – kiekvieną mėnesį ši įmonė jam skiria 150 Eur skatinamąją stipendiją. Dar pusšimčio eurų mėnesinę socialinę išmoką pažangiam studentui moka valstybė.

„Labai maloniai nustebino šiuo metu jau ir mano paties Alma Mater. Buvau girdėjęs, kad VDU ŽŪA alumnai garsėja savo solidarumu ir yra įsteigę „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms”. Šis fondas ir pati VDU ŽŪA kaip vienam aukščiausiais balais įstojusiajam studijuoti man įteikė 1000 Eur dydžio skatinamąją stipendiją. Tikrai visada labai stengiausi mokytis ir džiugu, kad dividendai jau grįžta“, – neslepia džiugesio vaikinas.

Skatinamąją stipendiją A. Katiliui skyrusios UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė Zubenienė pastebi, kad kvalifikuotų specialistų šiuo metu gyvybiškai trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms. Todėl jos jau ne konkuruoja tarpusavyje, bet vienijasi, ieškodamos sprendimų. Iki šiol efektyviausias jų – aktyviai bendradarbiauti su šiuos specialistus rengiančia VDU ŽŪA, vystant drauge įsteigto pirmojo Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasterio veiklą, regionuose dar plačiau steigiant eksperimentines inžinerijos klases moksleiviams, labiausiai motyvuotus studentus skatinant stipendijomis. „Šiųmečio mūsų stipendininko A. Katiliaus pasiekimai, ateities vizionieriaus žvilgsnis ir motyvacija siekti užsibrėžto tikslo buvo svarbiausios „dedamosios“ pirmakursiui skiriant tradicinę mūsų įmonės įsteigtą stipendiją“, – teigia D. Tatarūnaitė Zubenienė.

Studentės jau laukia darbo vieta moderniausioje Europoje giluminio grūdų perdirbimo įmonėje

VDU ŽŪA tvariąją inžineriją studijuojanti Agnė Dargytė pasakoja „pirmąją meškerę“ ant šios aukštosios mokyklos užmetusi dar prieš kelerius metus, kuomet Telšių Žemaitės gimnazijoje, kurioje mokėsi, apsilankė UAB „Agrokoncerno grupė“ atstovai. Jie ne tik atskleidė, koks modernus, kaip sparčiai skaitmenizuojamas ir robotizuojamas yra žemės ūkio sektorius, bet ir ragino moksleivius nepraleisti progos pasinaudoti įmonės stipendijomis, mokamomis VDU ŽŪA studijuojantiems būsimiems savo darbuotojams.

Agnė šią frazę gerai įsidėmėjo ir baiginėdama mokyklą pati kreipėsi į „Agrokoncerną“ su klausimu, ar studijuodama naujojoje programoje „Tvarioji inžinerija“ galės pretenduoti į šią stipendiją.

„Paaiškėjo, kad pasirašiusi sutartį su šia įmone visus ketverius studijų metus, įskaitant ir vasaros laikotarpius, kiekvieną mėnesį gausiu 500 Eur dydžio stipendiją, o baigusi mokslus – kiekvieno jauno specialisto svajonių darbą“, – su šypsena pasakoja Agnė, skaičiuojanti, kad ji, kaip ir bendramokslis Arnas, kiekvieną mėnesį dar gauna Žemės ūkio ministerijos skirtą 200 Eur dydžio stipendiją, ir dar pusšimčiu eurų kaip pažangi studentė yra skatinama valstybės. Laisvalaikiu gyvulininkystės ūkyje tėvams talkinančios merginos ateities planai – nuosekliai studijuoti nelengvus, bet, Agnės žodžiais, ir merginoms tikrai „įkandamus“ inžinerijos dalykus, o baigus mokslus išvykti dirbti į Kuršėnus.

Tai, kad A. Dargytės Kuršėnuose statomoje Europoje moderniausioje grūdų giluminio perdirbimo gamykloje laukia inžinierės darbo vieta, patvirtina ir įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė Onutė Verygaitė.

„Šiuolaikinio žemės ūkio sektoriaus be inžinerijos neįmanoma net įsivaizduoti. Mūsų įmonių grupės didieji strateginiai projektai taip pat yra vienareikšmiai susiję su inžinerinėmis inovacijomis. Todėl labai remiame šios krypties studijas. Mūsų siūloma stipendija susidomėjusi ir šiuo metu ją gaunanti Agnė yra pakviesta prisijungti prie naujosios gamyklos kolektyvo – darbuotojų schemoje suradome vietą, kurioje ji galės sėkmingiausiai realizuoti savo žinias skaitmenizavimo, programavimo, robotizavimo procesuose.

Būsima gamykla yra visiškai orientuota į žiedinę ekonomiką ir Europos žaliąjį kursą. Tad Agnė, puikiai išmananti šiuos dalykus, bus labai naudinga ir reikalinga specialistė“, – įsitikinusi O. Verygaitė, atkreipianti dėmesį, kad ketverius metus mėnesinę 500 Eur dydžio stipendiją iš įmonės gaunantis studentas įsipareigoja baigęs studijas įmonėje dirbti tiek pat laiko, t. y. ketverius metus. Jaunam specialistui dvejus metus įmonė nemokamai suteikia būstą, visam laikotarpiui skiria automobilį bei moka didesnį nei dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydžio darbo užmokestį. Ir, kas ne mažiau svarbu, – profesinio stažo neturintis jaunas darbuotojas turi galimybę įgyti praktikos moderniausioje darbo vietoje.

Pirmieji programos gyvavimo mokslo metai pranoko jos rengėjų lūkesčius

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika taip pat įsitikinęs bakalauro studijų programos „Tvarioji inžinerija“ perspektyvomis – programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais ir yra orientuota į jo poreikius.

„Programos „Tvarioji inžinerija“ absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai aktualu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika, atkreipiantis dėmesį, kad bakalauro studijų programa „Tvarioji inžinerija“ – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, jau patys pirmieji šios programos gyvavimo mokslo metai parodė, kad ji kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį atskleisdama jo modernumą, programa yra gerai vertinama studentų bei darbdavių.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams įteikti studijų baigimo diplomai

Sausio 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) būriui Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai. Ceremonijos metu jauniesiems verslo vadybos specialistams universiteto vadovai, dėstytojai, socialiniai partneriai bei artimieji linkėjo sėkmės pradedant naują gyvenimo etapą, o absolventai ypatingą savo gyvenimo dieną tvirtino besidžiaugiantys ne tik įgytu aukštuoju išsilavinimu, bet ir prieš kelerius metus priimtu teisingu sprendimu studijuoti VDU ŽŪA, nes šiuo metu praktiškai visi jaunuoliai jau dirba pagal įgytą specialybę arba yra laukiami lyderiaujančiose šalies verslo įmonėse.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas sėkmingai baigė I studijų pakopos programų „Logistika ir prekyba“, „Turizmo industijos“ bei II pakopos programos „Verslo logistika“ absolventai. Jų būryje ir savąja Alma Mater VDU ŽŪA pasirinkę jaunuoliai iš Ukrainos, Nigerijos, Indijos, Pakistano bei kitų pasaulio šalių.

Absolventams skirtame sveikinimo žodyje VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis pastebėjo, kad kiekvienas jų įnešė savo unikalų indėlį į universiteto bendruomenės augimą ir klestėjimą.

„Jūsų įgūdžiai, pasiekimai ir moksliniai atradimai yra ne tik jūsų asmeninės pergalės, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto pasididžiavimas. Universitete jūs ne tik įgijote žinių, bet ir plėtėte savo akiratį, kūrėte draugystes ir formavote save kaip asmenybę. VDU tikslas visada buvo ne tik skatinti mokslinius tyrimus, bet ir savo artes liberales dvasia formuoti visavertę, atsakingą ir pasaulietišką asmenybę“, – akcentavo rektorius, atkreipdamas dėmesį, kad diplomas yra ir atsakomybė kurti gerovę ne tik sau, bet ir visuomenei. „Jūs esate ateities lyderiai, galintys keisti pasaulį. Jūsų talentas, įkvėpimas ir atsidavimas kurs ateities visuomenę, kuriai rūpi Lietuvos ir pasaulio gerovė“, – naujos pradžios, naujų galimybių bei svajonių VDU ŽŪA absolventams linkėjo prof. dr. J. Augutis.

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė jauniesiems alumnams priminė, kad jie yra ir visada bus VDU ŽŪA bendruomenės nariai, laukiami aukštesniosios pakopos studijose, taip pat kaip socialiniai ir verslo partneriai bendruose projektuose bei iniciatyvose.

„Šiandien pasidžiaukite akimirka, kurią savo kantrybe ir darbu užsitarnavote per visus studijų metus. Universiteto baigimas yra vienas nuostabiausių įvykių žmogaus gyvenime. Laipsnis ir diplomas nėra vien tik popieriaus lapas – tai pripažinimas, kad nuoseklus darbas duoda laukiamus rezultatus. Šis akademinis jūsų pasiekimas yra jūsų geresnių galimybių gyvenime bilietas. Todėl neškite sukauptas vertybes į savo būsimą darbo vietą, verslą, pasaulį“, – linkėjo kanclerė, kviesdama ir absolventų artimuosius drauge pasidžiaugti jaunuolių sėkme, sukūrus prasmingą pirmąją jų gyvenimo istorijos dalį.

VDU Žemės ūkio akademijos mecenato – UAB „Agrokoncernas“ – atstovas, šios įmonės Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža, kreipdamasis į absolventų auditoriją, kalbėjo pats esantis VDU ŽŪA Bioekonomikos fakulteto alumnas bei ambasadorius, atsakingai atstovaujantis savajai Alma Mater. Tą patį daryti kuriant ateities pasaulį jis ragino ir šiųmečius fakulteto absolventus.

Gausiomis padėkos ovacijomis pasitiktas VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigė neabejojantis, kad universitete išmoktos pamokos padės jauniems žmonėms pasiekti karjeros ir gyvenimo tikslų. „Svarbiau ne tai, ko išmokote, o tai, kuo tapote. Tikiu, kad tapote drąsiomis asmenybėmis, siekiančiomis nuolat tobulėti“, – savo auklėtiniams atsiveriančiomis naujomis galimybėmis neabejojo dekanas.

Absolventų vardu žodį taręs studijų baigimo diplomą ir verslo vadybos kvalifikacinį laipsnį įgijęs Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programos absolventas Herkus Eringis dėkojo buvusiems dėstytojams, baigiamųjų darbų vadovams, visai VDU ŽŪA bendruomenei, o bendramoksliams linkėjo sėkmės ir aukšto skrydžio.

Šventinę nuotaiką renginio metu kūrė gyvo garso muzikos grupė „Po aštuntos“.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA

Pirmasis Erasmus+ projekto „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“ [DiBluCa] tarptautinis partnerių susitikimas Kaune

Sausio 23 – 24 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko pirmasis tarptautinio Erasmus+ projekto „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“ [DiBluCa] (Nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247) partnerių susitikimas. Šio projekto partneriai: Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Nacionalinis Odesos technikos universitetas (Ukraina), Tesalio universitetas (Graikija), koordinatorius – VDU ŽŪA.

COVID-19 ir karo Ukrainoje krizė pabrėžė skaitmeninio švietimo vertę Europoje; DiBluCa projekto metu parengs aukštojo mokslo inovatyvią mokymo programą apie vandens išteklių tvarumą, žuvininkystę dabar ir ateityje, kuri prisidės užtikrinant tvarią pramonę ir ilgalaikį užimtumą.

Projektas bus vykdomas etapais: identifikuoti sektoriaus poreikius, parengti ir/arba atnaujinti mokymo programą ir parengti mokymosi medžiagą. Projekto rėmuose numatyti tarptautiniai partnerių susitikimai, skaitmeninis portalas su patogaus e. mokymosi ir gerosios patirties moduliais. Inovatyvus akvakultūros aukštojo mokslo vadovas, skirtas kovai su visuotiniu atšilimu, bus išspausdintas anglų kalba; elektroninė knyga bus prieinama visų projekto partnerių kalbomis.

Projekto rezultatai: pritaikytos aukštojo mokslo ir mokymo programos būsimiems akvakultūros poreikiams, ilgalaikis akvakultūros specialistų užimtumas, didėjantis universitetų studentų skaičius, besikeičiantis požiūris ir tendencijos, akvakultūros sektoriaus tobulinimas, akvakultūros mokymo žinios ir įgūdžiai, kompleksinės mokomosios medžiagos kūrimas, interaktyvi elektroninė knyga, tarptautinė konferencija ir projekto sklaidos renginiai.

Susitikimo metu aptartos pagrindinės veikos vykdymo gairės, peržvelgtas veiklų tvarkaraštis, partnerių atsakomybės ir pristatyti pirmieji rezultatai – Balikesiro universiteto mokslininkų parengti klausimynai studentams ir dėstytojams bei tikslinių grupių atstovams, kurie padės identifikuoti sektoriaus poreikius. Antrąją susitikimo dieną aptartos bendradarbiavimo galimybės su Lietuvos zoologijos sodo specialistėmis mokslo kuratore Kriste Stravinskaite, Rinkodaros ir edukacijos skyriaus vadove Aida Grockiene ir edukacinių programų koordinatore Rasa Kirkaite. Rasta daug sąlyčio taškų, aptartos galimo bendradarbiavimo perspektyvos ir ateities planai. Kitas tarptautinis partnerių susitikimas vyks Volose (Graikija) birželio pradžioje.

Projekto vykdymo laikotarpis 2023 11 01 – 2025 10 31.

Ekspertė prognozuoja: žalioji krovininė laivyba Lietuvą iškels į pasaulio lyderius

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmąjį šio strateginio plano etapą inicijavo AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). – ES ir nacionalinio biudžeto lėšų pagalba Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Atmatos žiočių praėjusį rudenį baigta statyti bei rekonstruoti daugiau nei pusė tūkstančio upės vagą reguliuojančių bunų ir tai iš esmės pagerino laivybos sąlygas. Atnaujintą trasą jau sėkmingai išbandė krovininiai laivai. Tačiau planuojama žengti kitą itin ambicingą žingsnį – 260 km ilgio Nemuno kelyje turėti elektrinių krovininių laivų flotilę.

Planui pritarė Europos investicijų bankas

VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas – Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje… Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus.

Kadaise Nemuno kelias mūsų pramonę ir žemės ūkį jungė su Europa, sovietmečiu Nemunu taip pat buvo gabenami kroviniai, kursavo keleivinės „raketos“ į Nidą ir Klaipėdą. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba dr. E. Plotnikova.

Transporto ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarp Kauno ir Klaipėdos neturime tiesios geležinkelio linijos. Ateities planų ją nutiesti girdisi, tačiau tai užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų. O Nemuno vandens kelias jau yra.

Verslo požiūris vienbalsiai teigiamas

AES prognozuojama, kad iki 2050 m. bendrasis gabenamų krovinių kiekis išaugs iki 60 proc. Lietuvos prognozės irgi rodo analogišką tendenciją. Pastaraisiais dešimtmečiais krovinių vežimas mūsų šalyje jau yra labai išaugęs ir daugiausia pervežimų vyksta automobilių transportu. Apimtims dar augant, atitinkamai daugės ir aplinkosaugos problemų, kurios kertasi su užsibrėžtu tikslu iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimato kaitai žemynu. Be to, kiekvienam autovilkikui reikalingas vairuotojas, o tai aštrins ir taip opią darbo jėgos problemą mūsų šalyje“, – teigia dr. E. Plotnikova, prieš porą metų VVKD užsakymu drauge su kolegomis iš VDU ŽŪAprof. dr. Stasiu Slavinsku ir doc. dr. Milita Vienažindienė įgyvendinusi mokslinį projektą, kuriame buvo modeliuojamas ir vertindamas laivybos maršruto Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos poveikis aplinkai ir ekonominis efektyvumas gabenant krovinius. Modeliavimas ir išsamūs palyginamieji poveikio išorinėms sąnaudoms gabenant krovinius skirtingų tipų laivais vietoje krovininio autotransporto vertinimai patvirtino teigiamą poveikį sąnaudų sumažėjimui.

Dirbdama Nyderlandų konsultacinės bendrovės „Panteia“ komandoje dr. E. Plotnikova rinko duomenis apie krovinių kiekius, poreikį ir terminus, analizavo statistikos duomenis. Komanda susitiko ir su Lietuvos verslo atstovais, suinteresuotais krovinių gabenimu – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Imlitex Holdings“, AB „Volfas Engelman“ ir kt.

Dr. E. Plotnikovos teigimu, verslo požiūris į galimybę gabenti krovinius vandens keliu vienbalsiai yra teigiamas.EIB užsakymu atliktos galimybių studijos rezultatai taip pat buvo pristatyti LR Susisiekimo ir Finansų ministerijose.

Numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų

AB Vidaus vandens kelių direkcija vadovo Vladimiro Vinokurovo teigimu, modernizavus laivybos kelią atsivėrė reali perspektyva nemažą dalį krovinių gabenti vandens transportu ir taip sumažinti sunkiojo transporto srautus automobilių keliuose – pirminiame etape planuojama per metus Nemuno upe pergabenti iki 100 tūkst. t. krovinių. Be to, atnaujintas vandens kelias atveria naujas galimybes ir turistinės bei rekreacinės laivybos plėtrai.

„Viena pagrindinių VVKD strateginio plano dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną. Esame numatę pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20- 30 min. sustojimu ties Jurbarku pakeisti baterijoms.

Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – reziumuoja VVKD direktorius V. Vinokurovas.

Projekto „Švietimas ir gamta grindžiami sprendimai: visuomenės įgalinimas keistis atsižvelgiant į biologinę įvairovę“ (akronimas ENABLS) pirmasis susitikimas

Sausio 16-17 dienomis greta Štutgarto esančiame Hohenheimo universitete įvyko projekto „Švietimas ir gamta grindžiami sprendimai: visuomenės įgalinimas keistis atsižvelgiant į biologinę įvairovę“ (akronimas eNaBlS) pirmasis susitikimas, kuriame dalyvavo VDU ŽUA atstovai.
Šiuolaikinė visuomenė susiduria su dviem – klimato kaitos ir biologinės įvairovės – krizėmis, kurių sprendimas atskirai nėra įmanomas. Kintančios gyvenimo ir aplinkos sąlygos reikalauja pokyčių visuomenėje, visų pirma mūsų žiniose, požiūriuose ir vertybėse. eNaBlS sieks prisidėti prie gamtos ir biologinės įvairovės atžvilgiu teigiamai orientuotos visuomenės plėtros vystant gamta grįstus sprendimus (Nature based solutions), kurie keičia žmonių gyvenimo būdą, bendruomenių ir verslo požiūrį į mus supančią gamtą, siekiant atliepti į ES Biologinės įvairovės strategijos 2030 ir ES Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslus.
eNaBlS numato sukurti 7 gyvąsias laboratorijas (Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Čekijoje), kuriose bus siekiama, įtraukiant įvairių studijų programų dėstytojus bei visuomenės atstovus, aptarti, įvertinti ir plėsti biologinės įvairovės ir gamta grįstų sprendimų integravimą į dėstomus dalykus aukštajame ir profesiniame mokyme.
eNaBlS yra Europos Sąjungos finansuojamas Europos horizontas programos 3 metų trukmės projektas. Projekto narius subūrė Europos gyvybės mokslų asociacijos ICA universitetų tinklas, kurio narė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.

Daugiau informacijos apie projektą galima surasti:
Facebook: https://www.facebook.com/enabls.eu
X/Twitter: https://twitter.com/eNaBlS_eu
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/enabls-eu
Instagram: https://www.instagram.com/enabls_eu/
YouTube: www.youtube.com/@eNaBlS-eu

VDU ŽŪA langas. Bendruomenės remiamas žemės ūkis

Bendroji žemės ūkio politika, nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija apibrėžia prioritetus ir žemės ūkio sektoriaus vystymosi kryptis. Politiniai sprendimai veikia ūkininkų sprendimus ir elgseną. Atotrūkis tarp nacionalinių tikslų, institucinių sprendimų ir ūkininkų tikslų bei požiūrio egzistuoja visada, tačiau kai jis yra labai didelis, procesai tampa blogai valdomi arba nebevaldomi. Susiformuoja sudėtingos situacijos (ypač keičiantis programiniams laikotarpiams), kai labai daug dėmesio sutelkiama ir energijos (bei išteklių) eikvojama problemoms, o ne naujų galimybių ir tvaresnių sprendimų paieškai. Išaugus geopolitinėms grėsmėms, auga poreikis rengtis ekstremalioms situacijoms, gaminti pakankamą vietos maisto produktų kiekį, subalansuoti vietos maisto produktų pasiūlą ir paklausą.

Ūkininkams svarbu megzti ryšius su valgytojų bendruomene

Daugeliui ūkininkų jų produktai yra daugiau nei vien prekės pardavimas. Jie augina ir gamina maistą, kad galėtų aprūpinti šeimą ir pasidalinti su kitomis šeimomis, išmaitinti miesto gyventojus ir aplinkinių regionų žmones. Ūkininkai stengiasi tai padaryti vykdydami pelningą ūkio verslą, kuris yra paremtas gamtos ištekliais, aukšta rizika ir tenkina pirmo būtinumo poreikius.

Žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais.

Viena iš organizacinių sistemų, kuri suartina, sujungia gamintojus ir vartotojus maisto sistemoje, sukurdama sąlygas vartotojui prenumeruoti tam tikro ūkio ar ūkių grupės derlių, maisto produktus, yra bendruomenės remiamas žemės ūkis (angl., community supported agriculture).

Augintojai ir vartotojai pasidalina rizika ir nauda

Šis žemės ūkio modelis yra viena iš tiesioginės rinkodaros rūšių, kuri apjungia maisto produktų vartotojus (pvz., namų ūkius) ir vietos pirkėjus (tai gali būti viešojo sektoriaus institucijos – vaikų darželiai, savivaldybės administracija, ligoninė ir kt.). Vartotojai (ir pirkėjai) užsako ir taip įsipareigoja remti ūkio veiklas, siekia kad dirbama žemė taptų vietos bendruomenės poreikius tenkinančiu ūkiu. Augintojai, gamintojai ir vartotojai (pirkėjai) teikia abipusę paramą vieni kitiems, pasidalija maisto produktų gamybos rizika ir bendrai kuriama nauda.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis gali būti apibrėžiamas kaip gamintojo ir vartotojo vietinė partnerystė, gamybos ir rinkodaros strategija, kuri apima prenumeratos sutartį dėl sezoninių produktų pristatymo iš ūkio. Kuriant bendruomenės remiamo žemės ūkio modelį, daug dėmesio skiriama žemės ūkio verslo tvarumui, gamybos rizikos valdymui, vartotojų įtraukimui į vietos produktų gamybos planavimo veiklą ir vietinio tiekimo autentiškumui.

Prieš auginimo sezoną paprastai klientai perka narystę arba dalijasi tam tikromis ūkio veiklos išlaidomis (pvz., išlaidomis sėklai) tais metais. Tada kaip grąžą už pinigus auginimo sezono metu jie reguliariai gauna maisto produktų: tradiciškai kiekvieną savaitę po pilną dėžę daržovių. Jei dėl kokių nors priežasčių ūkiui metai yra blogi, sumažėja gamyba, nariai prisiima tą riziką. Paprasčiau tariant, bendruomenės remiamo žemės ūkio modelis yra valgytojų bendruomenė, remianti vietinio ūkio veiklą, prenumeruojanti ir perkanti išaugintus ar pagamintus produktus, besidalijanti rizika bei nauda. Klientai turi tiesioginį ryšį su vietos maisto sistema. Jie nuolat bendrauja su ūkininku. Jie gali maitintis šviežiais, mažų „maisto mylių“, sezoniniais maisto produktais. Be to, daugelis tyrimų rodo, kad buvimas bendruomenės remiamo žemės ūkio nariu / akcininku pagerina sveikatą, nes vartoja daugiau daržovių, natūralių, ekologiškų produktų, gauna žinių, kaip produktas pagamintas.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis ūkininkams reiškia galimos rizikos paskirstymą. Jei vietovę užkluptų didelė sausra, sumažėjusio derliaus įtaką jaučia visi nariai. Tai taip pat suteikia ūkininkui daugiau garantuotų pajamų, kurios gali būti gaunamos prieš auginimo sezoną. Tai padeda sumažinti ūkininko poreikį skolintis. Ūkininkai, diegiantys bendruomenės remiamą žemės ūkio modelį, turi skirti laiko savo ūkio produktų rinkodarai, taip pat įdarbinti ir tvarkyti savo prenumeratorių sąrašus. Gali būti labai sudėtinga pradedantiesiems ūkininkams, kuriems reikės suderinti įvairių kultūrų auginimą su klientų bazės valdymu.

Tinkamai vykdomos bendruomenės remiamo žemės ūkio veiklos palaiko mažų ūkių tvarumą. Kaip tvarus modelis suteikia naudos trijose kategorijose: ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos.

Ekonominiu požiūriu padeda subalansuoti metinius finansinius srautus ir suteikia daugiau kapitalo auginimo sezono pradžioje, kai to labiausiai reikia. Socialiniu požiūriu padeda kurti ryšius tarp ūkių ir jų bendruomenių, taip užtikrinant, kad daugiau žmonių ir vietos institucijų prisidėtų prie ūkio sėkmės. Aplinkosaugos požiūriu ekonominė parama leidžia ūkininkui geriau planuoti, todėl suteikia lankstumo tvariau naudoti dirvožemį ir kitus išteklius. Modelis taip pat skatina ūkininkus sutelkti dėmesį į pasėlių įvairinimą, o tai sumažina kenkėjų ir ligų poveikį.

Modelis praktikuojamas daugelyje šalių

Bendruomenės remiamas žemės ūkis yra naujas ūkio verslo modelis Lietuvoje, kurio tikslas –sukurti paramos tinklą apie ūkio verslą.

Užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.) šis verslo modelis taikomas keletą dešimtmečių. Jis vis tobulinamas, nes ūkininkai ir rinkos jėgos atveria daug ir įvairių modelio įgyvendinimo galimybių. Pradėta auginti daug naujų kultūrų, gaminti naujų sveikatai palankesnių produktų, prasitęsė sezonas, sustiprėjo kelių ūkių bendradarbiavimas, susikūrė naujos prenumeratorių ir akcininkų grupės, išsiplėtė rinkodariniai ryšiai ir bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis, buvo sukūrtos novatoriškos logistikos, produktų pristatymo strategijos, susiformavo nauji miesto ir kaimo bendruomenių ryšiai. Viena iš naujausių iniciatyvų yra maisto gamybos, sveikatos bei sveikatingumo sąjungos, kurios keičia bendruomenės remiamo žemės ūkio verslą.

Šio žemės ūkio modeliai šalyse ir regionuose skiriasi. Dažniausiai atliepia vietos valgytojų bendruomenės ir visuomenės poreikius, yra pritaikyti aplinkinėms rinkoms ir smulkių bei vidutinių ūkių galimybėms. Labai sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo – „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės“.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Partnerio turinys:

Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Turkijoje

2024 m. sausio 15-21 d. Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Dalia Perkumienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „ENTER24 e-Tourism Conference” Izmire, Turkijoje bei skaitė pranešimą tema: „Influencers and tourists’ rights: Story of a recent and revolutionary phenomenon: What does bibliometric analysis reveal”. ENTER yra kasmetinė eTurizmo konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė IT ir kelionių ir turizmo federacija (IFITT). IFITT yra pirmaujanti nepriklausoma pasaulinė bendruomenė, sukurta siekiant aptarti, keistis bei plėtoti žinias apie naujų informacinių ir ryšių technologijų (ICT) naudojimą ir poveikį kelionių ir turizmo pramonėje bei patirtį. Šiuo metu IFITT turi daugiau nei 10 000 sekėjų iš Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Australijos. Jau 30 metų ENTER e-Tourism konferencija suburia turizmo ir IT industriją, akademinę bendruomenę, vyriausybines ir kitas organizacijas. Moksliniame renginyje dalyvavo virš 250 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių: iš Japonijos, Pietų Korėjos, iš Kinijos, Suomijos, Nyderlandų, JAV, Pietų Afrikos, Bulgarijos, Graikijos, Belgijos, Turkijos ir kt. Pranešimo tema bus publikuojamas straipsnis SCOPUS duomenų bazėje Springer žurnale.

Įvyko paskutinė, penktoji VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka.

Sausio 18 d. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre įvyko paskutinė, penktoji Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka. Į atranką registravosi 7 komandos, iš kurių trys po atkaklios kovos pateko į konkurso pusfinalių etapą: Kauno „Vyturio“ Šakių “Žiburio” ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijų komandos.

Konkurso pusfinaliai vyks vasario 27 ir 28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje. Lauksime atvykstant: Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Kauno „Vyturio“, Kauno jėzuitų, Kauno r. Raudondvario gimnazijų, Kauno technologijų mokymo centro, Klaipėdos „Varpo“, Prezidento Valdo Adamkaus, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo, Rietavo Lauryno Ivinskio, Rokiškio r. Juodupės, Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo, Šakių “Žiburio”, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Tauragės „Versmės“, Utenos Dauniškio ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijų komandų.

Visas konkurso naujienas kviečiame sekti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Facebook paskyroje

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė