Fakultetų naujienos Archives | Page 64 of 196 | VDU Žemės ūkio akademija

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. sausio 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka bemaž 1000 šalies regionų moksleivių gali pasimatuoti aukštąjį mokslą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) galima vis dažniau sutikti ne tik studentų, bet ir moksleivių, atvykusių iš įvairių šalies regionų. Čia jie laiko veltui neleidžia, mat vis daugiau Akademijos dėstytojų perduodamų žinių ir laiko resursų skiriama šalyje unikaliam ir rezultatais jau džiuginančiam projektui – sparčiai augančioms „Sumanaus moksleivio akademijos“ eksperimentinėms inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos klasėms, į kurių veiklas, bendradarbiaujant su rajonų vietos verslu ir savivalda, įsitraukia vis daugiau moksleivių. 

Prieš dvejus metus Rokiškio verslo klubo iniciatyva VDU ŽŪA buvo įsteigta pirmoji šalyje Rokiškio eksperimentinė inžinerijos klasė. Netrukus sektiną pavyzdį perėmė Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, rajonų verslo ir savivaldos atstovai, iniciavę eksperimentinių klasių steigimą savo jauniesiems kraštiečiams. Šiemet su vietos savivaldos ir verslo parama prie projekto prisijungė Akmenės, Mažeikių, Šakių, Zarasų rajonų moksleiviai. Projektui išaugus moksleiviai turi galimybę rinktis ne tik inžinerijos, bet ir gamtos mokslų, verslumo, ekologijos klasių užsiėmimus, ir „pasimatuoti“ dominančią studijų sritį, profesiją.

Projektu siekiama motyvuoti moksleivius įgyti vietos darbo rinkoms aktualių išsilavinimą ir kurti pridėtinę vertę gimtuose kraštuose

Vis daugiau šalies rajonų aprėpiančio VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės klasės yra bendradarbiaujančių partnerių projektas. Jo tikslas – susivienijus rajonų verslo atstovams, savivaldybėms, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų pedagogams ir VDU ŽŪA akademinei bendruomenei sudominti moksleivius vietos darbo rinkų poreikį atliepiančiomis inžinerijos, žemės ūkio, gyvybės mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijomis Inžinerijos, Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Bioekonomikos plėtros fakultetuose, kad įgijus universitetinį išsilavinimą jaunuoliai galėtų gimtuosiuose regionuose veikiančių inovatyvių konkurencingų įmonių komandų nariais ar vystyti nuosavus verslus.

Pastebėjus moksleivių susidomėjimą projektu, eksperimentinių klasių programos išaugo į dviejų metų programą, kurioje baigusieji eksperimentinę klasę, turi galimybę rinktis tos pačios krypties II lygio veiklas. Pirmaisiais projekto metais per praktines veiklas moksleiviai susipažįsta su inžineriniais, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos procesais ir ypatumais VDU ŽŪA laboratorijose, auditorijose, taip pat susipažįsta su pasirinktos krypties verslo ypatybėmis iš arti, aplankant savų rajonų pažangiausias verslo įmones. Antraisiais mokslo metais moksleiviai gali toliau gilintis į pasirinktos krypties dalykus arba rinktis kitos mokslų krypties eksperimentinę klasę.

Projekto dalyviams taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos susipažinti su kiekvieną pavasarį VDU ŽŪA vykstančių didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ eksponatais, inovacijomis, naujausiomis technologijomis, kurias demonstruoja pažangiausios agrosektoriaus įmonės. 

Regionų vystymas be išsilavinusių vietos žmonių – neįmanomas

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės pastebėjimu, mūsų valstybė bus stipri tol, kol gyvi bus jos regionai. O jie gyvuos, jei išvien dirbs mokslas, verslas, savivalda ir valstybės politika bus orientuota ne į regionų slopinimą, o į vystymą, kuris be išsilavinusių vietos žmonių yra neįmanomas. „VDU Žemės ūkio akademija šiandien yra ta vieta, kurioje rengiami tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgiję specialistai Lietuvos regionų ateičiai. Ir turime dėti bendras pastangas, kad regionų jaunimui šias galimybes atskleistume“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Projekto iniciatorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis šiandien džiaugiasi, kad iniciatyva prieš porą metų drauge su VDU ŽŪA atstovais apvažiuoti savo rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir paraginti moksleivius tapti inžinerijos eksperimentinės klasės nariais, duoda ir pirmuosius realius vaisius – verslo klubas su 7 jaunaisiais rokiškėnais jau sudarė susitarimus dėl jų studijų VDU ŽŪA rėmimo. I. Tarvydžio nuomone, neracionalu tikėtis ir laukti, kad į atokiau nuo didžiųjų šalies centrų veikiančias įmones ims plūsti diplomuoti jaunieji specialistai, į tai neįdedant pastangų.  

Unikalia galimybe įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų naudojasi per 800 moksleivių iš 9 šalies rajonų

Pirmoji šalyje Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė buvo Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos inicijuotas projektas, šalyje įgijęs pagreitį per stebėtinai trumpą laiką – jau šiais mokslo metais eksperimentinių ir II lygio klasių pirmuosiuose užsiėmimuose VDU ŽŪA dalyvavo daugiau kaip 800 moksleivių, atvykusių iš 9 šalies rajonų.

Susibūrus pirmuosiuose projekto veiklų susitikimuose VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika kvietė moksleivius aktyviai matuotis ateities profesijas bei dėkojo išaugusiam gausiam projekto rėmėjų būriui, kuriame ir VDU ŽŪA alumnai, nuolat aktyviai remiantys įvairius savosios Alma Mater projektus bei iniciatyvas. VDU ŽŪA Studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė, sveikindama projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narius, teigė neabejojanti, kad akademija gamtą ir technologijas mylintiems jauniems žmonėms yra puiki vieta tobulėti ir pradėti kurti savo ateities kelią.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka suteikiamos galimybės moksleiviams – reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi

Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė, sveikindama projekto senbuvius ir naujai atvykusiuosius į užsiėmimus VDU ŽŪA, ragino moksleivius būti aktyviems bei išnaudoti unikalią galimybę įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų – universiteto profesorių, docentų, lektorių.

Gausią grupę savo rajono moksleivių į VDU ŽŪA atlydėjęs Akmenės rajono savivaldybės vicemeras  Tomas Martinaitis kalbėjo, kad laisvąją ekonominę zoną sukūrusi Akmenė šiuo metu išgyvena atgimimą ir jai reikalingi ne tik investuotojai, bet ir kvalifikuoti specialistai.  Rajone jau veikia kelios naujos gamyklos, planuojami gyvenamųjų namų kvartalai darbuotojų šeimoms. Tad T. Martinaitis gausiai moksleivių auditorijai linkėjo kryptingai žengti į priekį ir galvoti apie karjerą ten, kur iš tiesų esi laukiamas ir reikalingas.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Biržų  skyriaus vedėja Rita Ivanauskienė , Joniškio r. Žagarės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Milenčienė, Plungės pramonininkų sąjungos koordinatorė Kristina Gelumbickienė, taip pat moksleivius atlydėję Mažeikių rajono karjeros specialistai vienbalsiai ragino moksleivius aktyviai išnaudoti jiems suteiktą išskirtinę progą dar iki brandos egzaminų kaupti naujas žinias akademinėje aplinkoje.

Į projektą įsitraukusios įmonės „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė atkreipė dėmesį, kad eksperimentinių klasių narių laukia daug naujų atradimų užsiėmimuose ir VDU ŽŪA, ir gimtųjų rajonų verslo įmonėse. 

Net 160-ties moksleivių būrį į užsiėmimus VDU ŽŪA atlydėjusi Šakių rajono gimnazijų karjeros koordinatorė Ligita Kajackienė dėkojo projekto iniciatoriams ir įgyvendintojams už skirtus išteklius, kurių dėka toks gausus būrys moksleivių gali turėti naujas prasmingas patirtis, kurios galbūt virs pagrindu ateities profesinei veiklai.

Šis VDU Žemės ūkio akademijos kartu su Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, Akmenės, Mažeikių, Šakių ir Zarasų rajonų verslo ir/ar savivaldos atstovais vykdomas projektas – tai įrodymas, kad mokslo, verslo ir savivaldos sinergija, suteikianti galimybes moksleiviams, gali būti reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi. Juk išsilavinę, kvalifikuoti specialistai yra variklis, kuriantis rajonuose pridėtinę vertę ir vedantis juos į priekį.

VDU ŽŪA pradeda vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu

Vystant glaudžius, abipusiškai naudingus bendradarbiavimo ryšius, 2023 m. gruodžio mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirašyta jungtinė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu. Šios sutarties pagrindinis siekis – kartu bendradarbiaujant visoms organizacijoms prižiūrėti ir puoselėti Lietuvos tautinį atgimimo  Ąžuolyną, esantį Jono Basanavičiaus gimtinėje Vilkaviškio rajone, Ožkabalių I kaime.

Lietuvos tautinis atgimimo ąžuolynas – unikalus Lietuvos valstybės bei lietuvių tautos istorijos paminklas

Lietuvos Akto Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, kad Lietuvos tautinis atgimimo ąžuolynas jau žaliuoja daugiau kaip 30 metų ir ši vieta tapo unikaliu Lietuvos valstybės bei lietuvių tautos istorijos paminklu.

Pasirašant bendradarbiavimo sutartį, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė teigė, kad nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima apie 40 hektarų ploto. „Šiuo metu jame yra nemažai vardinių ąžuolų ir teminių giraičių. Ąžuolai sodinti reaguojant į įvairius mūsų šalies istorinius įvykius. Todėl skirdami dėmesį tautinio atgimimo Ąžuolyne visuomenės bei žymių žmonių pasodintiems ir augantiems ąžuolams mes visi kartu siektume ne tik išsaugoti medžius, bet tuo pačiu puoselėtume ir Lietuvos istoriją“, – pasakojo R. Kačkutė akcentuodama, kad Ąžuolyno puoselėjimo klausimas šiandien yra labai svarbus nacionaliniu mastu. „Nuolat ieškoma ir finansavimo šaltinių galvojant kaip prižiūrėti medžius, kaip juos išsaugoti, o tuo pačiu gerbti ir mūsų istoriją, sudominant lankytojus. Ąžuolyno vystymui reikia skirti nemenkas lėšas, dažnai ieškoti žmogiškosios jėgos medžių giraičių priežiūrai. Todėl labai svarbu žinoti Ąžuolyno vystymosi ateitį. Tuo tikslu jau šiandien aktualu įvertinti jo būklę diskutuojant su specialistais, mokslininkais, kas leistų pagrįsti mokslo rezultatais numatomus ąžuolyno išsaugojimo veiksmus, finansinių priemonių poreikį bei naujų finansavimo šaltinių paieškos galimybes“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, džiaugdamasi, kad Nacionalinio bendradarbiavimo sutarties viena iš pusių yra VDU Žemės ūkio akademija ir konkrečiai Miškų ir ekologijos fakultetas, su kuriuo galima planuoti strateginius veiksmus.

Pasitelkus mokslą galima tinkamai rūpintis Ąžuolyno priežiūra, puoselėjimu, vystymu

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė akcentavo trijų institucijų bendradarbiavimo reikšmingumą, teigdama, kad ši sutartis neabejotinai atvers galimybes pradėti bendrus veiksmus veikti kartu. „Tautinis atgimimo Ąžuolynas yra valstybės monumentas, Europoje tokių gamtos objektų, orientuotų į šalies istorijos puoselėjimą, daugiau nėra. Todėl labai svarbu visiems sujungti savo veiksmus, siekiant gamtos ir istorijos sinerginio puoselėjimo. Ąžuolynas yra svarbus visuomenei, kiekvienam piliečiui ir neabejotinai aktualus Lietuvos nacionaliniam muziejui, kad jis būtų patrauklus ir lankomas. O tam reikia bendro darbo“, – kalbėjo B. Valionytė, akcentuodama tautinio Ąžuolyno vystymo, priežiūros ir puoselėjimo nacionalinės programos Vyriausybės lygiu parengimo svarbą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės nuomone, Lietuvos nacionalinis muziejus ir VDU Žemės ūkio akademija galėtų būti vieni iš svarbiausių programos rengėjų ir vykdytojų.  B. Valionytė įžvelgė ypatingą Miškų ir ekologijos fakulteto, kurio absolventė yra ir pati, akademinės bendruomenės svarbą rengiant tokią programą. „Šiandien pasitelkus mokslą galima tinkamai rūpintis Ąžuolyno priežiūra, puoselėjimu, vystymu“, – susitikimu ir sutarties pasirašymu džiaugėsi B. Valionytė.

Ąžuolyno skaitmenizacija – neišvengiama, gamtos objekto lankymas gali būti ir virtualus

Susitikimo metu VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė trumpai pristatė VDU Žemės ūkio akademiją, patvirtindama, kad vieni pagrindinių ir svarbiausių pasirašomos sutarties tikslų įgyvendintojų yra Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, studentai.

Sutarties pasirašyme dalyvavęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas akcentavo, kad vienintelėje aukštojo mokslo institucijoje – VDU Žemės ūkio akademijoje – ruošiami labai aukšto lygio miškininkystės studijų krypties specialistai. Todėl ši trijų organizacijų bendrystė neabejotinai svarbi tiek puoselėjant tautinio atgimimo Ąžuolyną, organizuojant studentų praktikas, rengiant bei tobulinant studijų programas. Fakulteto dekanas, kalbėdamas apie konkrečius tautinio atgimimo Ąžuolyno vystymo darbus, pritarė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės minčiai rengti Ąžuolyno vystymo programą ir pabrėžė jos svarbą. „Prieš rengiant tokią programą, reikia visiems apibrėžti aiškią viziją, konkrečius tikslus kaip išsaugoti ąžuolyną, įvertinti medžius, juos skaitmenizuoti ir kuriant sinergiją sujungti gamtos išteklius, istoriją ir technologijas“, – VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Vienas iš sutarties pasirašymo iniciatorių VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigė, kad ši bendrystė gali duoti puikių rezultatų studijų ir mokslo srityse. Profesorius tvirtino pats turintis idėjų kaip sujungti gamtą, istoriją, technologijas ir žmonių poreikius.  „Ąžuolynas nėra tik miškas, tai žmogui skirtas gamtos objektas istorijai pažymėti. Tad reikia kuo plačiau ir patraukliau skleisti Ąžuolyno istorijos vystymo mintis visuomenės tarpe. Iš tiesų šiandien dienai Ąžuolyno skaitmenizacija jau neišvengiama, nes šio gamtos objekto lankymas gali būti ir virtualus, pvz. paskaitų metu studentai galėtų analizuoti, vertinti kiekvieną medį, kiti lankytojai bet kuriuo metų laiku galėtų keliauti iš vienos giraitės į kitą pasitelkiant skaitmeninius įrenginius, o mokslininkai galėtų atlikti įvairius mokslinius tyrimus. Ir tuo mokslininkams yra žavi idėja – skaitmenintį Ąžuolyno giraitėse esančius vardinius ąžuolus ir kitus medžius“, – kalbėjo VDU ŽŪA profesorius dr. G. Mozgeris.

„Šiandien abipusė partnerystė ir dialogas yra geriausios priemonės derinti universiteto, viešojo sektoriaus ir valdžios įvairiapusius interesus bei ieškoti bendrų sutarimų ir galimybių. Todėl ši bendrystė tikslinga sprendžiant aktualius probleminius klausimus ir taip puoselėjant vieną iš didžiausių ir svarbiausių Lietuvos istorinių Ąžuolynų“, – akcentavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, linkėdama visiems sutarties iniciatoriams ir įgyvendintojams stiprybės siekiant užsibrėžtų sutarties įgyvendinimo tikslų.

Paparčių šv. Juozapo šeimos namų sveikinimas

Mielieji,

gražių ir dosnių artėjančių švenčių! Dėkojame, kad esate su mumis. Linkime, kad net šalčiausią žiemos dieną širdyje karaliautų šiluma, snigtų sėkme, o kalėdiniai stebuklai niekada nesibaigtų!

 

Vaikų ir darbuotojų vardu-

Rūta Kanclerytė

Šventinis Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano sveikinimas

Šventinis Agronomijos fakulteto dekanės sveikinimas

Agronomijos fakulteto šventinė-edukacinė popietė

Gruodžio 19 d. draugiška Agronomijos fakulteto bendruomenė susibūrė į šventinę – edukacinę popietę su ūkininke Audrone Ispiryan, kuri pristatė savo gamybos vynus.

Dėkojame ūkininkei Audronei Ispiryan ir jos komandai už pristatymą bei puikią nuotaiką!

Kvietimas dalyvauti 30-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2024”

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 30-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2024”, kuri vyks 2024 m. gegužės 8–10 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas minint Žemės ūkio akademijos ir Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus šimtmečius (1924–2024).

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS SEKCIJOS:

  1. Biosistemų inžinerija (2024 m. gegužės 9 d.):
    – techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
    – tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
    – technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
    – vandens inžinerija.
  2. Aplinka ir sveikata (2024 m. gegužės 8 d.):
    Skirta pirmojo Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus 100-mečiui (1924–2024)

– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.

  1. Ekologija, darni miškininkystė (2024 m. gegužės 9 d.):
    – agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
    – darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
    – miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
    – medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

KONFERENCIJOS SEMINARAI:

  1. Vaistiniai, prieskoniai (aromatiniai) augalai: dabartinės tendencijos ir perspektyvos (2024 m. gegužės 8 d., VDU Botanikos sodas)
    Skirta Pirmojo Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus 100-mečiui (1924–2024)
  2. Žmogaus ir gamtos santykis (2024 m. gegužės 10 d., išvažiuojamasis seminaras)

Registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 9 d.

Mokslinių straipsnių pateikimas konferencijos straipsnių rinkiniui – iki 2024 m. kovo 4 d. Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

KVIETIMAS (*.pdf)

Kontaktai: 

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademija
Studentų g. 15a-204, LT-53362, Akademija, Kauno r.

Organizacinio komiteto pirmininkas – dr. Gediminas VASILIAUSKAS

Tel. +370 689 77015;

Konferencijos administratorė – Nijolė POŠKIENĖ

Tel. +370 37 752357;

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

 Daugiau informacijos konferencijos puslapyje https://zgs.vdu.lt/

Informuojame, kad konferencijos renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Gera kalėdinė žinia iš eksperto lūpų: gyvos žaliaskarės iš Lietuvos trauktis neketina

Prieškalėdiniu laikotarpiu regint parduodamas, perkamas bei puošiamas eglaites mintys apie šios rūšies medžius dažniau nei įprastai turbūt aplanko kiekvieną, o kartu kelia ir įvairių klausimų. Ar tikrai atsakinga nurėžti jauną medį vienadienei šventei? Ar turistiniuose maršrutuose akis badantys eglių sausuoliai yra pranašai, kad žaliaskarės Lietuvą jau palieka? Ar plynu kirtimu virtęs šimtametis eglynas yra normalu? Šiuos ir panašius dalykus vienas geriausiai mūsų šalyje išmanančių ekspertų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų monitoringo laboratorijos vadovas prof. dr. Algirdas Augustaitis šiame kontekste teigia, kad pats visada puošė ir puoš tik gyvą eglutę, o žaliaskarės kaip puošė, taip ir puoš Lietuvą.

Ar eglučių verslas prisideda prie tvarumo tikslų ir kur dėti eglutę po švenčių?

 „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atsitraukė metas, kuomet į žmogų, šventėms į namus besinešantį gyvą eglutę, buvo žiūrima kaip į barbarą, nes dar prieš gerą dešimtmetį labai garsiai skambėjo raginamai gyvas eglutes keisti dirbtinėmis, gaminamomis iš plastiko. Todėl kalėdinių eglaičių auginimo verslas išties sveikintinas reiškinys. Jo atsiradimas iš esmės sumažino medelių vagysčių ir savavališkų kirtimų. Šis verslas nėra nei lengvas, nei paprastas“, – teigia VDU ŽŪA prof. dr. Algirdas Augustaitis, pastebintis, kad eglutė – ne vienmetė daržovė, kurios sėklų pavasarį pasėjęs rudenį jau imi derlių ir gauni pelną.

„Eglučių auginimas – tai 6–8 m. darbo ir nemažai rizikos, nes medelius bet kada gali užklupti ligos, kenkėjai, sausros. Be to, juos reikia periodiškai karpyti, formuoti, o tai reikalauja daug kruopštaus rankų darbo. Ir būtų tikrai labai blogai, jei politinis požiūris į eglaičių auginimą staiga pasikeistų taip, kaip tai nutiko su kailinių žvėrelių verslu, kurį Seimas šiemet nusprendė Lietuvoje uždrausti. Eglučių plantacijų šeimininkai tokiu atveju savo plotų netgi negalėtų deklaruoti kaip miško jaunuolynų, nes medeliai ankstyvam kirtimui paprastai auginamos žemės ūkio, o ne miško paskirties žemėje“, – aiškina pašnekovas, neslepiantis skeptiško požiūrio į plastikines kalėdines puošmenas, kurių utilizuoti nedidinant šiltnamio efekto yra neįmanoma. „Girdėti balsų, esą deginamos  gyvos eglės irgi išskiria CO2, bet nepamirškime, kad augdamos jos sugėrė didžiulius jo kiekius, o degdamos išskirs šilumą“, – primena prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį į dar vieną su kalėdinėmis eglutėmis susijusią detalę – ekspertas nepataria Kalėdoms įsigytų medelių vėliau auginti lauke.

 „Pardavimui skirtų eglučių šaknys paprastai būna pakirptos, tad toks medelis arba neprigis, arba visą gyvenimą skurs. Todėl pasibaigus šventėms eglutę kaip būsimą biokuro žaliavą galima nugabenti į specialią surinkimo vietą arba sudeginti savų namų krosnyje  – taip kalėdinė eglutė bus visiškai atlikusi savo misiją“, – kalba VDU ŽŪA atstovas.

Siūloma kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar

Atsakydamas į klausimą, ar žaliaskarėms, be kurių neįsivaizduojame nei savo kraštovaizdžio, nei miškų ūkio verslo, dėl šylančio klimato, sausrų ir apnikusių kenkėjų yra iškilęs realus pavojus išnykti, prof. dr. A. Augustaitis teigia atstovaujantis nuomonei, kad eglės trauktis iš Lietuvos tikrai neketina.

„Pastaraisiais metais didelį nerimą sukėlė dėl kenkėjų žievėgraužių džiūstančios eglės. Tačiau esame sukaupę pakankamai tyrimų rezultatų ir žinome, kad šie kenkėjai daugiausia puola senas egles. Jei kenkėjas bando graužti gyvybingą medį, kuriame vyksta aktyvūs biologiniai procesai, toks medis atsikrato priešų juos  mechaniškai užpildamas sakais arba išskirdamas atbaidančias lakiąsias medžiagas, tarp kurių netgi acetonas.

Senoms eglėms susidoroti su sausromis ir kenkėjais daug sunkiau, nes jų imuninė sistema silpna, gyvybiniai procesai sulėtėję“, – analogiją su pagyvenusių žmonių organizmo negebėjimu pasipriešinti virusams primena pašnekovas.

Pasak prof. dr. A. Augustaičio, girdėti balsų, esą eglės, kurių šaknų sistema paviršinė, labai bijo sausrų. Tačiau tyrimų duomenys rodo ir tai, kad jos, jei nėra šimtametės, sausros periodus labai sėkmingai išgyvena tuo metu tiesiog užmigdamos, t. y. sustabdydamos savo fiziologinius procesus, uždarydamos žioteles ir nustodamos garinti vandenį. Gavę lietaus medžiai vėl beregint atgyja. Eglė unikali ne tik tuo, kad stebėtinai kantrai geba iškęsti drėgmės trūkumą, bet pavasarį ir pati pirmoji pradeda vegetaciją – vos pradėjus šilti orams žemės drėgmę ji jau pumpuoja į savo žaliaskarę lają.

Kaip sprendimą, kuris egles ir eglynus apsaugotų nuo žievėgraužių, ekspertas siūlo ūkiniuose miškuose kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar. „Šiuo metu eglės paimamos iš miško kartais sulaukusios net 100 m., o reikėtų tai daryti joms esant 70–80 metų amžiaus.

Tik periodiškai atnaujinami miškai efektyviai sugeria CO2

Komentuodamas Lietuvoje niekaip neužgęstantį konfliktą tarp miško gynėjų ir jų eksploatuotojų, prof. dr. A. Augustaitis pastebi, jog visuomenei pirmiausia reikia susitarti, ar iš trečdalio šalies teritorijos norime gauti ekonominę naudą. Tikriausiai taip. „Sengires, draustinius, rekreacines  teritorijas saugo įstatymas. O jei tūlas miestietis nusiperka sodybą šalia ūkinės paskirties miško ir vėliau piktinasi, kad jį iškirtus vaizdingas reginys pro langą dingo, tai yra tik neatsakingo žmogaus šūkavimas. Miškus būtina eksploatuoti, nes tik periodiškai atnaujinamas miškas yra vienintelė priemonė, kuri efektyviai mažina CO2 kiekį atmosferoje. Suprantama, rezervatai taip pat reikalingi, tačiau oro švarinimo požiūriu jų balansas artėja link nulio, kadangi išvirtę, pūvantys medžiai gamina anglies dvideginį. Jeigu mes tinkamo amžiaus medžius iš miško paimame, iš jų pagaminta medieną angį užrakina ilgam, o toje pačioje vietoje augantis jaunas naujos kartos miškas CO2 nesukuria. Vadinasi, tokio miško balansas yra pliusinis“, – miškų eksploatavimo reikšmę, siekiant mažinti šiltnamio efektą, aiškina prof. dr. A. Augustaitis.

Ateityje Lietuvoje matysime vis mažiau plynų kirtimų

Profesoriaus teigimu, medienos kaip tvarios medžiagos paklausa pasaulyje auga, jos naudojimo sritys, plečiasi. „Iš tiesų apmaudu, kad Lietuvos, kurios trečdalį teritorijos dengia miškai, gyventojai savo buityje tebenaudojame tiek daug drožlių plokštės. Tai medžiaga, kurios sudėtyje yra vos ne 80 proc. sintetinių klijų, o iš jos gaminami net mažamečiams skirti baldai. Atliekų iš drožlių plokštės neįmanoma nei sudeginti, nei kitaip sunaikinti nepakenkiant aplinkai ir dar labiau nedidinant šiltnamio efekto. O medienos, tinkamai eksploatuodami miškus, galime turėti pakankamai, – neabejoja prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį, kad ateityje Lietuvoje matysime ir vis mažiau plynų miškų kirtimų, nes kirtavietėse palikus dalį medžių jie atlieka CO2 sugėrėjų funkciją bei padeda greičiau atsikurti naujam miškui. „Deja, eglėms ir eglynams ši rekomendacija netinka, nes išretintą eglyną aktyviau puola kenkėjai bei išverčia vėjas“, – tereziumuoja prof. dr. A. Augustaitis, teigiantis, kad nors pastaruoju metu ir yra rekomenduodama šalyje didinti mišrių miškų plotus, eglynai savo vietą miško ekosistemoje taip pat turi turės.

„Greenfluencer” mokymų platforma – išbandyta!

Projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse. (angl. „The GreenCool – ‘Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of ECoC) ES projektas startavęs 2022 m. vis labiau įsibėgėja. Projekto partneriai: Panonjos universitetas (koordinatoriai), Militos konsultacinė įmonė, VDU, Timisoara vakarų universitetas ir Tartu universitetas.

Projektu siekiama ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą ir sukurti naujovišką internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į visas aukštojo mokslo studentų mokymo programas. Tad nuosekliomis ir bendromis partnerių pastangomis sukūrus bandomąją MOOC platformą, 2023 m. rugsėjo mėn. mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliojo influencerio (angl. „ECoC Greenfluencer) bandomasis kursas (mišrus mokymasis: internetinės pamokos ir pamokos neprisijungus) startavo nacionaliniu lygiu keturiuose Europos kultūros sostinės universitetuose (Tartu, Kaune, Timisoaroje ir Veszpreme). Kursų tikslas – remiantis kurso turiniu suformuoti individualią nuomonę žaliosiomis temomis ir įgyvendinti individualų, porų ar grupinį projektą žaliąja tema dalyvaujant renginyje, naudojant pasirinktą komunikacijos priemonę.

Galime pasidžiaugti, kad 2023/2024 m. m. rudens semestre anglų kalba studijuojantys BPF studentai turėjo galimybę praplėsti „Verslo komunikacijos” ir „Retorikos bei komunikacijos” dalykų žinias, jas gilindami bandomajame „ECoC Greenfluencer” kurse. Be to, studentai turėjo galimybę dalyvauti renginyje, kuriame reflektavo žemės meną, atliepdami „Kauno ir Kauno rajono – Europos kultūros sostinės 2022“ žemės meno festivalį.

2023/2024 m. m. pavasario semestre, BPF studentai taip pat turės galimybę dalyvauti tarptautiniame „ECoC Greenfluencer” kurse ir gilinti žinias atviroje mokymosi platformoje Tartu universitete.