Šventinis sveikinimas

Nuo Naujųjų ieškantiems naujo iššūkio – kvietimas rinktis atsakingą vartojimą

Naujieji metai itin dažnai yra atspirties taškas, kuomet ryžtamės naujiems iššūkiams ir naujiems pokyčiams. Bene populiariausi jų – nuo Naujųjų daugiau judėti ir sveikiau maitintis. Tačiau pastaruoju metu skamba aktyvus raginimas kopti dar vienu laipteliu aukštyn bei prisiimti įsipareigojimą gyventi ekologiškiau ir vartoti atsakingiau, nes tai veiksniai, lemiantys ne tik mūsų pačių, bet ir visos planetos sveikatą bei ateitį.

Sparčiai nykstančios gyvosios rūšys – signalas apie planetai gresiančią ekologinę katastrofą

„Prisiėmus iššūkį gyventi ekologiškiau teks susitaikyti, kad tai kainuos laiko ir pinigų, nes pagaminti ekologišką prekę, pavyzdžiui, natūralios vilnos paltą, kainuoja brangiau nei greitosios mados modelio sintetinę striukę, kad reikės išmokti atsakingai rūšiuoti atliekas, mažinti išmetamų, taigi ir įsigyjamų pakuočių kiekius, taip pat išmokti skolinti ir skolintis daiktus, o atitarnavusiems surasti naujus šeimininkus. Ir, kas ne mažiau svarbu, visais atvejais vadovautis protingumo kriterijais ir bambukinio dantų šepetėlio nesisiųsdinti iš už kelių tūkstančių kilometrų esančios Indonezijos. Užtat kiekvieną akimirką bus galima didžiuotis, kad esame žmonės, prisidedantys prie planetos išgelbėjimo“, – atsisakyti perteklinio vartojimo ragina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė. Pašnekovė apgailestauja dėl vis dar girdimų abejonių, esą žmonijos veiksmai šiltnamio efekto nesukelia ir klimatui įtakos nedaro, nes jo svyravimai žemėje vyksta nuo neatmenamų laikų.

„Tai tiesa, tačiau pokyčiai niekada nebuvo tokie spartūs. Ir tai esminis skirtumas. Jei iš pastato išimsime vieną plytą, jis, tikėtina, ir toliau stovės, bet jeigu išimsime perdangos plokštę, pastatas grius. Remiantis Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) duomenimis, dėl XX a. prasidėjusių neabejotinai su žmogaus veikla susijusių sparčių klimato pokyčių, buveinių plotų mažėjimo bei kitų priežasčių šiuo metu išnykimas gresia daugiau negu 44000 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių, o ES nuo 2015 m. jau išnyko 26 augalų ir gyvūnų rūšys. Ekologiniu požiūriu tai jau katastrofa, nes gamtoje kiekviena rūšis turi savo vietą, o mes dargi nežinome, kuri jų atliko plytos, o kuri – laikančiosios perdangos funkciją“, – galimas klimato kaitos pasekmes vaizdžiai iliustruoja VDU ŽŪA atstovė.

Taromatų ir gertuvių kultūra – žingsnis į ateities ekonomiką

Doc. dr. A. Dautartė primena, kad ES ir viso pažangaus pasaulio strateginis tikslas – vystyti žiedinę ekonomiką, kuri, skirtingai nuo tradicinio modelio „semk žemės išteklius – gamink – išmesk“, remiasi pakartotinio daiktų naudojimo, perdirbimo, skolinimo, dalijimosi principais.

„Indėlis į ekologiškumą prasideda nuo atliekų rūšiavimo. Džiugu, kad lietuviai esame vieni lyderių grąžindami tarą į taromatus. Pernai netgi buvo pasiektas naujas metinis šalies grąžintos taros rekordas – 672 mln. butelių ir skardinių. Mūsų kaimynai latviai šią sistemą įsidiegė tik pernai, o pas mus ji sėkmingai gyvuoja jau nuo 2016 m. Šį rudenį Vilniuje gyventojų patogumui įdiegta dar viena inovacija – viename prekybos centrų pastatytas taromatas, į kurį per 1 min. galima grąžinti net 100 užstato pakuočių. Skaičiuojama, kad į taromatus grįžta 90 proc. taros, pažymėtos užstato sistemos ženklu. Ši sistema išties efektyviai prisideda ir prie aplinkos švarinimo, ir prie žiedinės ekonomikos vystymo – gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama gerokai mažiau išteklių, tad šiuo atveju mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos“, – dėsto pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad Lietuvoje vandens tarą galime ne tik efektyviai grąžinti, bet jos nė neparsinešti į namus, nes turime ypatingai aukštos kokybės vandentiekio vandenį ir jį galime gerti tiesiai iš čiaupo. „Išties labai džiaugiuosi, kad pas mus vis labiau populiarėja gertuvių naudojimo kultūra“, – kalba doc. dr. A. Dautartė.

Efektyviausias atliekų tvarkymo būdas – neleisti joms susidaryti

VDU Žemės ūkio akademijos atstovė primena, kad siekiant taupyti išteklius, mažinti sąvartynų plotus, prisidėti prie klimato kaitos neutralizavimo, svarbu rūšiuoti ne tik tarą, bet visas atliekas.

Doc. dr. A. Dautartės įsitikinimu, geriausias atliekų tvarkymo principas yra neleisti joms susidaryti. Jei šiuo metu tai neįmanoma, reikia stengtis mažinti pakuočių apimtis. Tam reikėtų pirkti rečiau, bet didesniais kiekiais, įsigyti tik tai, ko iš tiesų reikia, pirkti prekes pakuotėse, kurios gali būti perdirbamos arba kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunami elektros prietaisų elementai), rinktis koncentruotus produktus, kuriems sunaudojama mažiau pakuotės, pirkti aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų), nenaudoti plastikinių maišelių.

„Puiki pastarojo meto iniciatyva – skatinti vartotojus į parduotuvę atsinešti savus daugkartinio naudojimo maišelius ir apsiperkant atsisakyti vienkartinių. Šių maišelių apmokestinimas 1 ct yra simbolinis, tačiau tai buvo lūžis pirkėjų sąmonėje. Prekybininkai, beje, labai operatyviai ir sėkmingai pritaikę atsiskaitymo kasas prie šios naujovės, skaičiuoja, kad plastikinius maišelius renkasi tik kas trečias pirkėjas“, – džiaugiasi pašnekovė.

Daiktas privalo nugyventi ne vieną gyvenimą

Siekiant ekologiškumo, doc. dr. A. Dautartės teigimu, labai svarbu pasirūpinti atitarnavusių daiktų antruoju gyvenimu ir tik blogiausiu atveju – atsakingu jų utilizavimu.

„Visada atsiras žmonių, kuriems reikės panaudoto stalo, kompiuterio, vaikiškų žaislų ar drabužių. Be abejo, tokios paieškoms reikia laiko, ir tai yra ekologiškumo kaina. Galima atitarnavusius daiktus nugabenti ir į tam skirtas atiduotuvių vietas. Įsigydami kiekvieną naują pirkinį, turėtume pagalvoti, ar mums tikrai jo reikia, ar mūsų vaikai ir anūkai padėkos už šio pirkinio gamyba planetoje padidintą teršalų kiekį. Be to, turėtume įvertinti ir erdvės poreikį pertekliniams daiktams laikyti. Daug daiktų reikalauja daug vietos. Vadinasi, reikia didesnių namų, kurių šildymui sunaudojama daugiau energetinių išteklių“, – kalba pašnekovė, pastebinti, kad atsakingo vartojimo kultūroje vis aktualesnės tampa dalijimosi platformos, besiremiančios principu „ta pati suknelė, bet kita panelė“, populiarėja automobilių, darbo įrankių ir įvairių kitokių daiktų nuoma. Doc. dr. A. Dautartė ragina trumpam reikalingus daiktus drąsiau skolintis bei skolinti ir artimųjų, bičiulių rate, pasinaudoti daiktų nuomos paslaugomis.

Namų ūkių rankose – milžiniškas potencialas

Į klausimą, ar gali pavienių žmonių veiksmai realiai prisidėti prie ekologinės krizės sprendimo, VDU ŽŪA atstovė atsako vienareikšmiu „taip“ – pavieniai namų ūkiai pasaulyje per metus sugeneruoja daugiau nei 2 mlrd. tonų šiukšlių. Vadinasi, atitinkamai gali jų ir sumažinti.

„Deja, žmonėms labai sunku nepasiduoti. Kainų akcijos, išpardavimai, „juodieji“ penktadieniai skatina spontanišką naujų daiktų pirkimą.

Išsivysčiusių šalių, tarp jų ir Lietuvos namų ūkiai, gerokai prisidėtų prie atsakingo vartojimo kultūros vieną dieną per savaitę atsisakydami mėsos ir pakeisdami ją vietiniais ankštiniais produktais, fermentuotomis daržovėmis, nes gyvulininkystės sektorius sukuria apie 16–18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei reikalauja daugybės resursų: vandens, dirbamos žemės, grūdų. Neteigiu, kad visi staiga turėtume tapti veganais ar vegetarais, bet sutikime, kad 95 kg mėsos, vidutiniškai per metus tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, yra daug, ir tai tris kartus viršija rekomendacinę europiečio normą. Todėl nestebina, kad ES pirmaujame ir mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų statistikoje“, – apgailestauja pašnekovė.

Labiausiai motyvuota grupė – jaunimas

Lietuvos visuomenę požiūriu į ekologišką gyvenseną doc. dr. A. Dautartė teigia galinti suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji būtų nesupratingųjų ir neatsakingųjų tautiečių grupė, kurios įpročius įmanoma pakeisti tik nuobaudų už netinkamą elgseną neišvengiamumu, antroji grupė – tai žmonės, kurie vienoje vartojimo srityje, pavyzdžiui, maisto produktų, renkasi ekologiškumo standartą, tačiau tuo pačiu metu perka greitosios mados drabužius, važinėja taršiais automobiliais, namus šildosi akmens anglimi. Trečioji grupė ekologiškumo siekia hipertrofuotai ir dėl to ne visada elgiasi racionaliai.

Ir dar viena grupė – tai daugiausia jauno amžiaus žmonės, kurie jau vaikų darželiuose dalyvavo atitinkamose ugdymo programose ir šiandien apie atsakingą vartojimą turi daug daugiau žinių nei vyresnioji karta.

„Šios grupės atstovai dažniausiai renkasi ir gan aukšto stojamojo balo reikalaujančias Taikomosios ekologijos studijas mūsų universitete“, – reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. A. Dautartė.

Pašnekovė dalinasi naudingomis nuorodomis:

Daiktų dalijimosi platforma: https://www.stoteledekui.lt/

Antras gyvenimas drabužiams, namų apyvokos daiktams (Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos vartotojai): https://www.vinted.lt/our-platform

Atiduotuvės socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/groups/289114641483617/

Kaip rūšiuoti: https://www.zaliasistaskas.lt/teisingo-rusiavimo-atmintine/

Išleistas devynioliktas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus devynioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 19 / Gruodis, 2023

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Rumunija – šalis, kurioje įvyko paskutinis susitikimas su projekto „Distance Educator“ partneriais

VDU Žemės Ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete 2022 m. vasarį startavęs strateginės partnerystės Erasmus+ tarptautinis projektas „Distance Educator – Training Educators of Adults in the digital age“ (Distance Educator), 2021-1-RO01-KA220-VET-000034702 sėkmingai keliauja link finišo.

Partneriai iš Kipro, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos susitiko gražiame Rumunijos mieste Targu Mureš. Projekto „Distance Educator” tikslas yra padėti suaugusiųjų švietėjams įgyti reikiamų skaitmeninių žinių ir įgūdžių, padėsiančių kurti veiksmingus mokymus suaugusiesiems besimokantiems nuotoliniu būdu. Svarbiausias įgūdis yra gebėjimas kurti įdomius nuotolinius kursus, kurie būtų pritaikyti suaugusiųjų mokymui ir leistų prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Šiam tikslui pasiekti partneriai, susitikę iš skirtingų šalių, dalinosi patirtimi ir požiūriais, kūrė vadovą skirtą suaugusiųjų švietėjams, testavo sukurtą mobiliąją aplikaciją su interaktyviomis užduotimis bei tobulino jas atsižvelgiant į gautus rezultatus. Tuo pat metu Dimitrie Cantermir universitete vyko tarptautinė konferencija „Advantages of scientific knowledge and communication“, kurioje Aistė Čapienė ir Eglė Vaičiukynaitė skaitė pranešimus bei pristatė Bioekonomikos plėtros fakultetą.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Targu Mures Dimitrie Cantemir universitetas (Rumunija), Herakliono prekybos ir pramonės rūmų technikos institutas (Graikija), konsultavimo įmonė “GrantXpert” (Kipras), įmonė “Danmar Computers“ (Lenkija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Projekto komanda Lietuvoje – Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė, Debora Augutytė.

VDU ŽŪA mokslininkas prof. dr. G. Brazaitis – laikas keisti požiūrį ir investuoti į sveikus ateities miškus

Klimato kaitos ir visuomenės vis aktyvesnio įsitraukimo į gamtos išteklių tausojimą kontekste, ypatingo visuomenės, žiniasklaidos ir organizacijų dėmesio sulaukė Lietuvoje vykstantys didelio masto plyni miškų kirtimai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis atkreipia dėmesį, kad plynų kirtimų negalima vertinti vienareikšmiškai ir rekomenduoja ieškoti ne tik jau esamų problemų sprendimo, bet galvoti apie ateitį. Mokslininkas rekomenduoja taikyti šiuolaikines miškų tvarkymo ir atkūrimo strategijas – formuoti įvairiarūšius, įvairiaamžius medynus, kurie nepalyginamai atsparesni klimato kaitos poveikiui ir galimų kenkėjų invazijoms.

Plyni kirtimai – teisėti, bet vedantys į praradimus

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad dalis didelio visuomenės susidomėjimo sukėlusių plynų miškų kirtimų gali būti teisėti, bet audringos visuomenės reakcijos sulaukia dėl visuomenėje besikeičiančio požiūrio į miškų tvarkymą.

„Siekiant stabdyti kenkėjų plitimą, dabar kartu su eglėmis neretai pašalinami ir sveiki, tvirti ąžuolai. Kirtimus reikėtų vertinti nevienareikšmiškai, nes iš vienos pusės, keičiasi visuomenės požiūris į miškus, kinta lūkesčiai, kaip saugomų teritorijų miškai turėtų būti tvarkomi. Iš kitos pusės, miškininkai jau nespėja su visuomenėje vykstančiais pokyčiais, kintančiais laikmečio reikalavimais. Nors atrodytų, kad darome viską teisingai, kaip priklauso pagal anksčiau nustatytas ir galiojančias taisykles, bet dėl pasikeitusio požiūrio į miškus ir jų išsaugojimą, sulaukiama neigiamos visuomenės reakcijos“, – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad miškininkams reikėtų būti lankstesniems, turėti daugiau empatijos, atsižvelgti į šių dienų realijas ir ieškoti šiuolaikinių sprendimų.Daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių paskelbęs mokslininkas pastebi, kad pagal įstatymus, pagal miško kirtimo taisykles, Verkių regioniniame parke ir turėjo vykti plyni sanitariniai kirtimai. „Taip ir buvo numatyta, viskas vyko pagal nustatytas taisykles. Tiesiog čia problema tai, kad jie vyko saugomoje teritorijoje. Ir plynas kirtimas, iškertant ąžuolus, ilgalaikėje perspektyvoje duoda mažesnę naudą teritorijai nei pastangos išsaugoti pavienius ąžuolus. Paliekant ąžuolus vyksta miškų atkūrimas, išsaugome geresnę medyno struktūrą, o palikti ąžuolai dešimtmečiais barstydami giles nuolat gerina miško rūšinę sudėtį“, – mintimis dalijasi prof. dr. G. Brazaitis.

Nesubrendusių ąžuolų kirtimas – praradimas ilgalaikėje perspektyvoje

Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miškuose yra nemažai pavienių stambių ąžuolų. „Turime išlikusių ąžuolų, kuriuos ir apkabinti yra sunku, tai būtent jie kažkada kirtimų metu buvo išsaugoti ir dabar mes jais galime džiaugtis. Net ūkine prasme šie stambūs ąžuolai duoda didžiulį pelną. Jeigu su pažeistomis eglėmis kartu kirsime ir nesubrendusius ąžuolus, tai mes ateityje nebeturėsime stambių ąžuolų. Ilgalaikėje perspektyvoje mes pralaimime ne tik miškų tvarumo ar rekreacinėmis prasmėmis, bet ir ūkine prasme“, – kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Profesorius atkreipia dėmesį į po plynų kirtimų miško pastebimus kardinalius aplinkos pokyčius. „Jei lyginsime po plynų kirtimų atkurtus ir natūralius miškus, struktūra labai skiriasi. Sumažėja medžių rūšių, pasikeičia amžiaus struktūra, nes dažnai atsodinami vieno amžiaus medžiai, todėl ir erdvinė struktūra daug paprastesnė, nuo to labai nukenčia ir bioįvairovė“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad ąžuolai yra kertinė rūšis Lietuvos miškuose, susijusi su didžiausiu skaičiumi kitų įvairių miško ekosistemos rūšių.

Pasak prof. dr. G. Brazaičio, Lietuvoje mes ąžuolynų turime keletą procentų, didesniuose plotuose dažniausiai ąžuolai yra kaip pavieniai medžiai. „Miškininkų bendruomenėje yra įvairių nuomonių, yra palaikančių poziciją, kad ąžuolus reikėtų labiau saugoti. Kolega miško genetikas VDU ŽŪA prof. dr. Darius Danusevičius yra išsakęs pasiūlymų ir net visiškai nekirsti ąžuolų“, – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad net ir vertinant po kirtimų išsaugotus medžius nereikėtų tikėtis, kad visi medžiai išliks žali ir toliau augs, nes egzistuoja ir natūralus mirtingumas, bet nei jei ir dalis išsaugotų ąžuolų nudžiūtų, tai būtų mažesnis praradimas nei per sanitarinius kirtimus iškirtus visus pavienius medžius.

Kompleksinė problema – žievėgraužio tipografo invazija

Paklaustas apie priežastis, kodėl dabar tiek daug kalbama apie eglynų kirtimus, prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį į klimato kaitos keliamas problemas. „Dėl klimato kaitos turime ilgesnius sausringesnius periodus ir šiltesnes vasaras, todėl eglės nebegali efektyviai apsiginti nuo kenkėjo – žievėgraužio tipografo. Tie patys pokyčiai ir kaimyninėse šalyse, masiniai džiūvimai prieš kelis metus fiksuoti ir kitose Europos valstybėse, Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius pastebime daug masiškesnį žievėgraužio tipografo žalos mastą. Ateityje rizika, kad eglės bus pažeistos nemažėja, tik didėja.“, – perspėja profesorius ir pasakoja, kad atlikti tyrimai rodo, kad eglė puikiai taupo vandenį, yra prisitaikiusi prie sausrų, medienos užaugina daugiau, todėl turėtų būti puikiai prisitaikiusi prie klimato kaitos negandų, bet problema, kad žievėgraužis tipografas pražudo net ir prie sausrų galinčias prisitaikyti egles.

Pasak miškininkystės eksperto, praeityje padaryta klaida, kad praėjusio amžiaus pabaigoje vykus masiniams eglynų džiūvimams nepadarytos išvados ir toliau veisti eglynai. „Reikėtų sodinti mišrius medynus, kur eglės užimtų ne daugiau kaip trečdalį visų medžių ir netaptų dominuojančia dalimi. Taip pat svarbu skatinti medynų įvairiaamžiškumą, kad tame pačiame medyne turėtume ir vidutinio amžiaus medžių, ir jaunų. Net jei vyresni medžiai būtų pažeisti žievėgraužio tipografo, mes visada po apačia turėtume jaunų ir sveikų eglių“, – įžvalgomis dalijasi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad dabar daug problemų kyla, nes eglynai vienaamžiai, atkurti po plynųjų kirtimų, nes didesni tokių eglynų plotai sudaro puikias sąlygos žievėgraužiui tipografui įsiveisti ir pražudyti ištisus masyvus.

Mokslininkas pastebi, kad Valstybinė miškų urėdija tapo situacijos įkaite, nes Vyriausybė miškus mato kaip didžiulį kapitalą ir tikisi grąžos. Miškininkai tą grąžą šiuo metu, kai yra gera situacija rinkose, tikrai duoda ir į Valstybės biudžetą patenka daug lėšų. Bet taip formuojasi eksploatacinis požiūris į miškus, kai neinvestuojama į šiuolaikinę miškų priežiūrą ir auginimą. Akcentuojami greitai gaunami pinigai, bet pamirštamos kitos miškų teikiamos naudos, kurias įvertinus ilgalaikėje perspektyvoje, net ir finansinė nauda gali būti didesnė nei dabar pardavus medieną“, – mintimis apie susidariusią situaciją dalijasi prof. dr. G. Brazaitis.

Laukiama vertingiausių Lietuvos miškų buveinių tvarkymo rekomendacijų patvirtinimo

2023m. lapkričio 22 d. buvo pristatytos NATURALIT projekte dalyvaujančių Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atnaujintos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos, skirtos apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę buveinių būklę gerinančią veiklą. Rekomendacijose aptariami įvairūs gamtotvarkinės veiklos, biologinės įvairovės palaikymo kirtimų ir miškininkystės priemonių vykdymo aspektai, tarp kurių ir kintamo tankumo ugdymo kirtimai, geros buveinių būklės vertinimo kriterijai, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos, ir dabar itin daug dėmesio sulaukiantys sanitariniai kirtimai.

Pasak prof. dr.G. Brazaičio, šios rekomendacijos, numatančios, kaip galima išsaugoti natūralias miško buveines gerinant jų būklę, palengvintų miškininkų praktikų darbą, bet kol kas jos nėra patvirtintos Aplinkos ministerijos, todėl miškininkai negali oficialiai jomis vadovautis. „Visuomenė jau subrendusi pokyčiams, naujiems miškų tvarkymo standartams, bet ministerijos lygmenyje kol kas nesiryžtama pokyčiams. Miškininkams praktikams labai reikia atnaujintų rekomendacijų, jie turėtų kuo remtis priimdami sprendimus. Dabar viskas palikta savieigai“, – pastebi VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. G. Brazaitis ir tikisi, kad netrukus situacija keisis.

Vyksta studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai kviečiami apklausoje pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose. Universitete prasidėjo rudens semestro apklausa ir ji vyks iki gruodžio 23 d.

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange, apklausa anoniminė. Portale studentai turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – jiems prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą studijuojamuose dalykuose.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kitų semestrų studijų dalykams. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti nuo birželio mėn. vidurio.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Daugiau informacijos:

4-ioji tarptautinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra: teorija ir praktika”

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“. Po didžiulės sėkmės praėjusioje mūsų konferencijoje, kurioje lyderiai, mokslininkai ir pramonės specialistai susirinko tirti darnios bioekonomikos plėtros subtilybių, su džiaugsmu pranešame apie būsimą renginį, kuris vyks 2024 m. gegužės 8 d. nuotoliniu būdu.

Konferencijos organizatoriai kviečia skaityti pranešimus šiomis temomis:

Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą
Inovatyvios, tvarios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo plėtojant kaimo vietoves
Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir rinkodara
Inovatyvūs verslo sprendimai bioekonomikoje

Konferencijos metu vyks aktuali teorijos ir praktikos sinergijos sesija tema „Teritoriniai žiedinės sistemos sprendimai darnios bioekonomikos vystymui“, suteikianti galimybę gilioms diskusijoms ir bendradarbiavimui, tiriant naujas strategijas.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“ susipažinsite su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, besivystančia politikos aplinka ir pramonės tendencijomis, kurios formuoja globalią bioekonomikos plėtrą. Taip pat užmegsite naujus ryšius ir sukursite naujus darnios bioekonomikos plėtros sprendimus.

Registracija vyksta internetinėje svetainėje https://sbd.vdu.lt.

Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darni bioekonomikos plėtra” organizacinis komitetas

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA įvyko Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Gruodžio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje vyko 11-12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Renginio atidarimo metu sveikinimo žodį tarė ir atvykusius svečius sveikino VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis. Viktorinoje rungėsi 8 komandos iš 6 mokyklų. Renginyje dalyvavo Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, Kauno tarptautinės gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Girėno gimnazijos ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos. Moksleiviams renginio metu buvo užduodami vaizdiniai, garsiniai bei kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Prie renginio prisidėjo ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Gi Group Lithuania“, UAB „Hegelmann Transporte“, UAB „Naujasis Nevėžis“, Oral-B prekės ženklas, atstovaujamo UAB „SANITEX“, MB „Ratai visiems“ – kurie ne tik vaizdo įrašų formato viktorinos dalyviams pateikė klausimus, bet ir gausiais prizais apdovanojo viktorinos dalyvius bei prizinių vietų laimėtojus.

Viktorinos metu taip pat vyko specialus seminaras mokytojams „Kaip išnaudoti generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose?“. Mokymų metu mokytojams buvo pristatoma kaip pritaikyti naujausias technologijas perduodant žinias, supažindinta su šiandienos aktualijomis, kadangi pastaruoju metu dirbtinio intelekto (DI) taikomieji sprendimai kelia vis daugiau susidomėjimo bei diskusijų žiniasklaidoje, dėstytojų ir studentų tarpe. Mokymuose aiškintasi ar jau egzistuoja gerosios praktikos kaip panaudoti dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose, kaip edukuojant derinti kelis įrankius t.y. generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus kartu su įvairiomis skaitmeninėmis platformomis. Atviros laboratorijos metu pranešėja pasidalino ne tik atrinktų DI sprendimų ir skaitmeninių platformų klasifikacijų žemėlapiais skirtais edukacijai, tačiau įgalino kiekvieną seminaro dalyvį išbandyti pačiam bei atrasti naujus būdus kur ir kaip juos pritaikyti savo mokymuose.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje vykusį renginį „Kaip parsigabenti vienaragį?“ vainikavo viktorinos nugalėtojų apdovanojimai. Garbingąją I-ąją vietą iškovojo VDU „Rasos“ gimnazijos komanda, prizines II-ąją ir III-ąją vietas laimėjo dvi VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komandos. Visi renginio dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų prizais.

Tvarių bendruomenių kūrimas per žaliąjį gyvenimo būdą, kultūros paveldą ir ekonomiką

Gruodžio 4 d. Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros dėstytojai turėjo galimybę sudalyvauti VšĮ “Žinių kodas” organizuotuose mokymuose tema „Tvarių bendruomenių kūrimas per žaliąjį gyvenimo būdą, kultūros paveldą ir ekonomiką”. Mokymus vedė projektų koordinatorė Laura Galdikaitė.

Susirinkę kolegos diskutavo, atliko užduotis pagal įvairias temas susijusias su tvarių bendruomenių kūrimu, aptarė užsienio ir Lietuvos gerosios praktikos pavyzdžius, skirtumus tarp šalių. Diskutuota, kaip vietos ištekliai, kultūros paveldas gali būti panaudoti skatinant tvarų vartojimą ir elgseną, kaip įgalinti atskirus asmenis ir bendruomenes prisidėti prie tvaresnių sprendimų įvairiose gyvenimo srityse.

Erasmus+ projekto MARIPET ketvirtasis susitikimas Reikjavike

Lapkričio 28–29 d. Reikjavike, Islandijos žemės ūkio universitete vyko ketvirtasis Erasmus+ projekto „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] susitikimas, kuriame dalyvavo Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė ir Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė.

Vizito metu vicekanclerė susitiko su Islandijos žemės ūkio universiteto rektore Ragnheidur Inga Thorarinsdottir ir aptarė galimas bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityje perspektyvas.
Pirmąją susitikimo dieną aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, numatomi projekto sklaidos renginiai, kurie vyks visose projekto šalyse 2024 m. sausio mėnesį. Daug dėmesio skirta sukurtai inovatyviai 5 modulių mokymo programai, virtualiai mokymosi aplinkai; platformai, skirtai naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams aptarti, taip pat ir pilotiniam mokymo programos testavimui pirmąją vasario savaitę. Galutinai nuspręsta dėl naminių gyvūnėlių maisto gamybos iš žvejybos atliekų vadovo / el. knygos struktūros, leidimo ir platinimo.

Antrąją susitikimo dieną lankytasi LYSI įmonėje. Ji įkurta 1938 m. ir yra viena didžiausių žmonių maistui skirto jūrinio aliejaus gamintojų pasaulyje ir žuvų taukų gamybos pradininkė. Šiandien daugiau nei 95 % LYSI suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. LYSI yra vienas iš pagrindinių Islandijos politikos, kuria siekiama visiškai sunaudoti visas žvejybos pramonės priemones, veikėjų. Būdama pirmaujanti vertingų produktų iš šalutinių produktų ir tradicinės žuvies gamybos atliekų gamybos ekspertė, įmonė svariai prisideda prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo.

Kitas aplankytas objektas – viena didžiausių Islandijoje BRIM žuvininkystės įmonė. Atsakinga žvejyba ir jūrų ekosistemų naudojimas užtikrina ilgalaikius interesus ir vertės kūrimą darbuotojams, akcininkams ir visuomenei. Įmonė matuoja anglies emisiją ir sprendimai dėl žvejybos ir perdirbimo čia priimami atsižvelgiant į ekonominius ir aplinkosaugos aspektus. Taip pat įmonė siekia ilgalaikio anglies neutralumo ir nustatė tikslą nuo 2015 m. iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą (tCO₂/m€) 40 proc.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Baigiamasis projekto susitikimas vyks Ege universitete vasario 7-8 d. Projekto pabaiga – 2024 02 28.