VDU ŽŪA studentės iššūkių amplitudė – nuo logistikos ir prekybos iki tramplinų motokroso trasose

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto antrakursė Raminta Eklerytė Tarptautinę studentų dieną laikinai užėmė VDU ŽŪA kanclerės darbo vietą, o motociklų sporto Lietuvos čempionate „Cross Country“ šiemet iškovojo vicečempionės taurę. Veiklų, kuriose Raminta nedalyvautų, regis, yra mažiau nei tų, kurioms ji meta atvirą iššūkį, nes, kaip tvirtina pati, ne motociklo variklio galia, o drąsa nesustoti prieš kliūtį yra tikroji jėga, kuri žmogų veda į priekį. VDU ŽŪA studentės iššūkių amplitudė – nuo raiškiojo skaitymo konkurso scenos iki tramplinų motokroso trasose.

Nusprendė pretenduoti į atsakingiausią postą Akademijoje

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijų programoje „Logistika ir prekyba“ studijuojanti Raminta Eklerytė su šypsena pasakoja, kad kai universiteto Facebook paskyroje aptiko kvietimą dalyvauti atrankoje ir Tarptautinę studentų dieną prisijungti prie akademinės tradicijos studentui užimti universitete atsakingas pareigas einančio asmens darbo vietą, iškart pagalvojo, kodėl gi ne? O kadangi pati studijuoja VDU Žemės ūkio akademijoje, nusprendė pretenduoti į atsakingiausią postą akademijoje ir laikinai tapti savosios Alma Mater „vadove“.

„Suprantama, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikinė nei įstaigos antspaudo, nei savo parašo man nepatikėjo, tačiau buvau pasveikinta atvykusi ir darbo laiką leidome drauge. Turėjau progą įsitikinti, kokia įtempta kanclerės darbotvarkė, kiek daug kartų jai tenka nuo vienos problemos sprendimo pereiti prie kito. Žodžiu, vadovės darbe iššūkis veja iššūkį. Ir man tai patinka. Dabartiniuose savo planuose tikslo tapti VDU ŽŪA kanclere kol kas neturiu, bet, matyt, ne veltui gyvuoja posakis: „Niekada nesakyk niekada“, – juokiasi pašnekovė.

Ateities pasirinkimu tapo dinamiška, nuolat kelianti naujų iššūkių, bet neabejotinai perspektyvi sritis

Raminta šiandien ypač entuziastingai pasakoja apie savo pasirinktą studijų programą, kurios perspektyvomis neabejoja ir su kuria sieja realius savo ateities planus.

„Mano tėtis – tolimųjų reisų vairuotojas, tad kas yra transporto logistika, žinau nuo vaikystės. Žinau ir tai, kaip per pastarąjį dešimtmetį šiuolaikinės technologijos keitė šį sektorių, ir kaip jame vertinamas laikas – kelyje ilsisi tik vairuotojai, o krovinius kiti vilkikai tuo metu veža toliau“, – kalba Raminta, neabejojanti, kad ateityje profesiniame darbe jai pravers ir patirtys, įgytos VDU studentų atstovybės veikloje. Mergina yra aktyvi į universitetą atvykstančių užsienio studentų mentorė, o komunikabilumas ir praktiniai užsienio kalbų įgūdžiai yra itin reikalingos kompetencijos, dirbant logistikos ir prekybos srityse.

„Pastaraisiais metais visi įsitikinome, kaip svarbu išlaikyti logistikos ir prekybos grandines epidemijų, karų, gamtinių kataklizmų metu. Tai dinamiška, nuolat kelianti naujų iššūkių, bet neabejotinai perspektyvi sritis. Todėl visiškai neabejoju, kad darbo rinkoje vis paklausesni bus ir specialistai, gebantys valdyti logistikos ir prekybos procesus, išmanantys modernius veiklos metodus, profesionaliai dirbantys IT programomis, komunikuojantys užsienio kalbomis, o panorėję kuriantys ir plėtojantys nuosavus e-verslus“, – savo studijų programos privalumus kaip patyrusi jos ambasadorė pristato R. Eklerytė.

Sulaukusi paauglystės ėmė tėvų atkakliai prašyti nupirkti krosinį motociklą

Iš Marijampolės kilusią pašnekovę, jos pačios tvirtinimu, riedantys ratai ir burzgiantys varikliai domino nuo vaikystės. O sulaukusi paauglystės ėmė tėvų atkakliai prašyti nupirkti jai krosinį motociklą. Planų dalyvauti varžybose teigia tuo metu net neturėjusi – tiesiog ketino smagiai pasivažinėti apylinkių laukų ir miškų keliukais. Suprantama, mama tokiems dukters norams griežtai pasipriešino. Galų gale susiderėjo, kad jei Raminta sugebės įgyti mopedo vairuotojo pažymėjimą, mama nusileis.

„Kai AM kategorijos vairuotojo teises padėjau mamai prieš akis, ji jau neturėjo kur trauktis. Taip įsigijau pirmąjį savo motociklą, o netrukus, vienminčių bičiulių paraginta tapau Sūduvos motokroso klubo, kuriam atstovauju iki šiol, nare ir pradėjau dalyvauti varžybose“, – pasakoja pašnekovė.

Deja, pirmasis Ramintos įsigytas motociklas su mechanine kojele nebuvo svajonių pirkinys, nes „užsikurdavo“ tik iš 5-10 karto, todėl varžybų metu nugiuvus, pačiai merginai ir pasistatyti motociklą atgal į vertikalią poziciją, ir jį užvesti, užtrukdavo daug brangaus laiko. Ir tai buvo labai apmaudu. Šiandien Raminta su šypsena pasakoja, kad mama iš pradžių jos varžybas stebėdavo su didžiule baime ir tik einant laikui priprato, kad tai natūralus dukros pomėgis ir poreikis.

O prieš porą metų į Ramintos garažą įriedėjo vieno garsiausių Europoje prekės ženklo 2019 m. laidos motokroso motociklas su 250 kub. cm darbinio tūrio varikliu. Mergina teigia šiandien turinti tiek mechaniko žinių, kad nedidelius techninius gedimus varžybų metu sugeba pašalinti ir pati, o kilus didesnių problemų pagalbos kreipiasi į tėtį arba nusimanančius bičiulius.

Paprašyta pakomentuoti, kuo skiriasi enduro ir „Cross Country“ varžybos, kuriose šiemet tapo šalies vicečempione, nuo varžybų tradicinėje motokroso trasoje, mergina aiškina, kad įprasta motokroso trasa yra apie 2 km ilgio, su tramplinais sportininkams žinomose vietose, O enduro ir į jį panašiame „Cross Country“ trasos su įvairiomis gamtinėms kliūtimis – kelmais, rąstais, balomis, kalvomis ir duobėmis – driekiasi apie 10 km ir sportininkai ypatingos ištvermės reikalaujančiame kelyje užtrunka iki 2 val.

2023 m. sezono „Cross Country“ čempionatą sudarė šeši etapai. Finaliniame etape, kuriame moterų klasėje R. Eklerytė buvo nepralenkiama, į 11 km ilgio trasos startą stojo 117 motociklų. Netrukus po starto įvyko masinė griūtis, kurios Ramintai pavyko sėkmingai išvengti, tačiau tolesnę kovą labai apsunkino dulkių debesys, kylantys nuo smėlėto grunto. „Varžybos priminė tikrą Dakaro ralį ir tai buvo nerealu“, – šias varžybas entuziastingai prisimena Lietuvos „Cross Country“ vicečempionė, VDU ŽŪA antrakursė Raminta Eklerytė, su šypsena reziumuojanti, kad ji yra tas žmogus, kurio vardo reikšmė „šiek tiek prasilenkia“ su kaskart naujų iššūkių reikalaujančiu charakteriu.

VLKK nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“. Kviečiame dalyvauti

Gruodžio 8 d. 10 val. vyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengiamas bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinės bendruomenės nariams – mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių rengėjams, dėstytojams ir doktorantams. Seminarą ves Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė. Kviečiame dalyvauti.

Seminaro tema: Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos

Seminarą veda: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė
Data: Gruodžio 8 d. (penktadienis)
Laikas: 10:00-11:30 val.

Išduodami VLKK parengti pažymėjimai.
Pageidaujantiems gauti pažymėjimą būtina registracija: REGISTRACIJA
Prisijungimo nuoroda: PRISIJUNGIMAS

Nuotolinė atvira paskaita „Vietokultūra kaip tyrimo objektas ir metodas: pameistrių namų atvejis“

Kviečiame į nuotolinę atvirą paskaitą „Vietokultūra kaip tyrimo objektas ir metodas: pameistrių namų atvejis“. Bus galima užduoti klausimus pranešėjams, dalyvauti diskusijoje.

EUGENIJUS KAMINSKIS – kūrybiškos vietokūros ir kultūrinio verslumo ekspertas pristatys Vietokūros metodą ir tinklaveiką.
RASA ILINAUSKAITĖ IR VALDAS KAVALIAUSKAS – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ magistrantai pasidalins savo praktine patirtimi ir įžvalgomis apie Norvydiškių
Pameistrių namų kūrimą.
MARIUS BARTUSEVIČIUS – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ magistrantas pasidalins įžvalgomis apie žmogaus ir gamtos sąveikas kuriant ar atgaivinant kokybiškas vietas.

PRISIJUNGIMAS

Data: 2023 m. lapkričio 28 d.
Laikas: 17.30 val.
Trukmė: 1,5 val.

Konferencija „ARTIMAS GAMTAI MIŠKININKAVIMAS LIETUVOS PUŠYNUOSE: MOKSLINIS IŠŠŪKIS IR PERSPEKTYVOS“

Projekto VISYFARM „Jaunųjų ūkininkų valdomų mažų ūkių gyvybingumas įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ baigiamoji konferencija Poznanės Gyvybės mokslų universitete Lenkijoje

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės prof. dr. V. Atkočiūnienė, doc. dr. J. Zaleckienė ir dokt. Erika Zabulionienė 2023 m. lapkričio 10 – 11 d. dalyvavo Erasmus+ projekto VISYFARM „Jaunųjų ūkininkų valdomų mažų ūkių gyvybingumas įgyvendinant naująją „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją“ (VISYFARM „Viability of Small Farms Managed by Young Farmers under New „Farm-to-Fork” Strategy“ (2020-1-CZ01-KA203-078495) baigiamojoje konferencijoje Poznanės Gyvybės mokslų universitete, Lenkijoje.

Projekto koordinatorius Čekijos Gyvybės mokslų universitetas Prahoje, o partneriai – Poznanės Gyvybės mokslų universitetas (Lenkija), Ščegedo universitetas (Vengrija), Vytauto Didžiojo universitetas ŽŪA (Lietuva), Slovakijos Žemės ūkio universitetas Nitroje. Ryšį tarp mokslo ir praktikos užtikrina jauniesiems ūkininkams atstovaujančios asociacijos – Čekijos jaunųjų ūkininkų asociacija, Lenkijos kaimo jaunimo sąjunga ir Slovakijos jaunųjų ūkininkų asociacija (ASYF).

Pagal „Žaliasis kursas Europai“ strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama strateginių sprendimų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, pokyčių gamyboje, kurie leistų pereiti prie tvaraus ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio ūkininkavimo. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021-2027 m. strateginiuose tiksluose daugiausia dėmesio skiriama ūkių ir kaimo vietovių gyvybingumui bei atsparumui, rinkos jėgų pusiausvyrai maisto tiekimo grandinėje ir konkurencingumui, kartų kaitai.

Tarptautinė komanda parengė ankstesnių ir naujų BŽŪP priemonių, skirtų jauniesiems ūkininkams valdantiems mažus ūkius apžvalgą ir įvertinimą. Surinkti ir išanalizuoti gerosios praktikos pavyzdžiai padeda suprasti kaip ūkiai gali bendradarbiauti plėtodami trumpąją maisto tiekimo grandinę, pagerinti savo ilgalaikę ekonominę ir socialinę padėtį. Dar vienas projekto rezultatų bus Ūkininkavimo sprendimų paramos priemonių, pasitelkiant IT, sukūrimas.

Projekto baigiamosios konferencijos plenarinėje sesijoje buvo pristatyti pranešimai apie smulkių ūkininkų ūkių dalyvavimą trumposiose maisto tiekimo grandinėse, įvardintos priemonės padedančios ūkiams lengviau susitvarkyti su iššūkiais, kurie kilo ne tik dėl Covid-19 pandemijos, karo Ukrainoje, bet taip pat klimato kaitos, didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis. Buvo dalinamasi įžvalgomis apie maisto sistemų transformacijas, taip pat smulkių ūkininkų ūkių gyvybingumo problemas ūkių paveldėjimo, kartų kaitos kontekste.

Antroje baigiamosios konferencijos dalyje kiekvienos projekto šalies partnerės atstovai pristatė pasiektus VISYFARM projekto rezultatus. Projekto partneriai iš Lenkijos, prof. UPP dr. hab. Wawrzyniec Czubak pristatė smulkių ūkininkų ūkių, kurie sudaro gana ženklią dalį (50 – 65 proc.) visų ūkių, vaidmenį visoje kaimo vietovių ekosistemoje. Buvo pažymėta, kad jaunieji ūkininkai siekia būti aktyviais ir inovatyviais rinkos dalyviais, įsitvirtinti bei išlikti konkurencingais rinkoje. Visus konferencijos dalyvius įtraukė VDU ŽŪA prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas apie smulkių ūkių vystymo gerąją praktiką Lietuvoje. Buvo pristatytas mobilus ūkis „Bagota ciba“, tvarumą gamyboje ir meilę aplinkai propaguojantis „Vilkės ūkis“ bei kelias šeimos kartas jungiantis Šironų šeimos ūkis. Pranešėjai pažymėjo, kad kaimo vietovėse yra labai daug galimybių, kurias atveria ES struktūrinės ir nacionalinės paramos priemonės, Europos inovacijų partnerystės iniciatyvos, kintantis vartotojų gyvenimo būdas, partnerystė tarp skirtingų rinkos dalyvių.

Apie partnerystės svarbą organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines įžvalgomis dalinosi habil. dr. Kis Krisztián, iš Ščegedo universiteto (Vengrija). Ūkininkų bendradarbiavimas sudaro geresnes sąlygas verslo augimui, efektyvesniam ES struktūrinės paramos investavimui, veiklos kaštų mažinimui bei kt. Nors partnerystės nauda akivaizdi, tačiau įsitraukimas ir dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvų veiklose turi gana skirtingas tradicijas skirtingose ES šalyse. Keičiantis ūkininkų kartoms keičiasi požiūris tiek į bendradarbiavimą, tiek pačio bendradarbiavimo modeliai. Jaunieji ūkininkai yra atviresni naujovėms, verslo skaitmenizavimui.

Projekto partneriai iš Slovakijos, doc. dr. Patric Rovny ir ing. dr. Jana Gálová iš Slovakijos Žemės ūkio universiteto Nitroje pristatė praktinį skaitmeninį įrankį – skaičiuoklę, skirtą jaunųjų ūkininkų pagrįstiems verslo sprendimams priimti. Projektą koordinuojantis partneris iš Čekijos, dr. Pavel Kotyza pristatė skaitmeninį įrankį, kuris skirtas žemės ūkio produkcijos ar gamybos išteklių kainoms rinkoje palyginti.

Projekto partneriai siekia, kad gauti rezultatai neliktų tik ataskaitose, o būtų panaudoti praktikoje ar tolesniems tyrimams, taip pat jais dalinamasi su studentais.

Paskutinėje konferencijos dalyje vyko jaunųjų ūkininkų diskusija „Smulkūs ūkiai ir jaunieji ūkininkai – rekomendacijos plėtrai“, kurioje jaunieji ūkininkai dalinosi savo ūkių vystymo ir atstovaujamų jaunųjų ūkininkų organizacijų veiklos patirtimi, įžvalgomis apie bendrą padėtį žemės ūkyje, žemės ūkio politiką, tvarumą, kooperacijos naudą bei kitus aktualius smulkiems ūkiams klausimus.

Antrąją susitikimo dieną VISYFARM projekto dalyviai pasivaikščiojo po Poznanės miestą švenčiantį Šv. Martyno ir Lenkijos Nepriklausomybės dienas, ragavo Šv. Martyno raguolių.

Verslo atstovės paskaitoje studentai sustiprino logistikos srities žinias

Lapkričio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo logistikos magistro studijų programos studentų paskaitoje doc. dr. Milita Vienažindienė pasidalinti patirtimi su studentais pakvietė verslo atstovę UAB „Sanitex“ produktų vadovę Baltijos šalims Laurą Jefimovaitę.

Antro kurso Verslo logistikos magistrantai paskaitoje, klausantis UAB „Sanitex“ atstovės Lauros Jefimovaitės pranešimo, papildė žinias apie paskirstymo logistikos veiklas, susipažino su patiriamais iššūkiais ir jų sprendimais. Pranešėja pristatė įmonės efektyvesnės ir tvaresnės veiklos siekius.

Studentai sustiprino turimas logistikos srities žinias bei kompetencijas, dėkoja pranešėjai ir džiaugiasi verslo atstovų įsitraukimu į studijų procesą.

Skaitmeninis miškų tvarkymas pabaigs nelankstaus reglamentavimo erą

Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO₂ kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“ vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

„Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

Prof. dr. Tomas Krilavičius

„Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, – sako jis.

Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

„Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO₂ bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, – vardija pašnekovas.

Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.

Nyksta ar didėja miškų plotai?

Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

„Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m³ miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m³ kasmet.“

Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

„Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, – apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

Siūlo nepiešti niūrios ateities

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

„Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, – įsitikinęs jis.

Prof. dr. Gintautas Mozgeris

Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

„Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, – pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

„Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

„Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

„Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

„Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

„Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, – apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

„Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, – žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

8000 km dviračiais nuo Olandijos iki Pietų Afrikos: vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų Lukas Paltanavičius sako, kad svarbiausia tikėti savo idėja

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas Lukas Paltanavičius su kolege Aisha Hassan susitikime su Akademijos bendruomene noriai dalijosi savo patirtimi ir žiniomis. Dviese nuo Olandijos iki Tanzanijos mindami dviračius per pusantrų metų jie įveikė beveik 8000 km atstumą ir aplankė penkiolikoje šalių įsikūrusius regeneracinius ūkius. L. Paltanavičius dar studijuodamas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete pradėjo domėtis tvaria žemdirbyste, klimato kaitos keliamais iššūkiais ir sprendimais. Įgyvendindami „Cycle to Farms“ projektą, L. Paltanavičius su A. Hassan keliaudami dviračiais aplankė atsinaujinančios žemdirbystės ūkius Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Vienas iš projekto tikslų – pasidalinti ūkininkų istorijomis dokumentiniame filme ir paskatinti visus kitus siekti tvaraus ūkininkavimo. Akademijos absolventas ir dabar keliaudamas ieško būdų, kaip paskatinti ūkininkus į savo veiklą įtraukti tvarių sprendimų ir taip prisidėti prie šių dienų iššūkių sprendimo.

Visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje

Paltanavičius pasakoja, kad beveik visa jo šeima – tėtis, sesuo ir jos vyras – yra agroversle, tik mama geografė. „Kartais pagalvoju, kad šie du pasauliai ir atvedė ten, kur dabar aš esu. Iki šiol aplankiau keturias dešimtis šalių keturiuose kontinentuose. Viena koja žemės ūkis, nes ši sritis labai įdomi, kita koja – kelionės po pasaulį“, – pasakoja vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų.

Jis prisipažįsta, kad ne visada labai aiškiai žinojo, ką nori veikti gyvenime, bet buvo keli momentai, kurie buvo pakankamai aiškūs – visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje, dirbti su žmonėmis iš viso pasaulio, nebūti viename socialiniame burbule.

„Pirma galimybė, kuria pasinaudojau jau po pirmų studijų VDU ŽŪA metų – vasarą keliavau su savanorystės programa į ūkį Portugalijoje. Rytais atsikeldavome ir pamaitindavome, pagirdydavome ūkyje auginamus asilus, išvalydavome aptvarą, o kitą dienos pusę leidome Atlanto vandenyno pakrantėse su banglentėmis. Galite nukeliauti į ūkius bet kur pasaulyje, ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, kur tik širdis geidžia. Išvykus pagal WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms) programą kainuoja tik logistinė dalis – kelionė iki ūkio. Atvykę gaunate nakvynę ir maisto. Tai labai geras būdas ištrūkti iš savo socialinio burbulo ir pamatyti, kad ūkiai gali būti visai kitokie nei įprasta Lietuvoje“, – apie pirmą kelionę į kitokius ūkius pasakoja L. Paltanavičius. Jis atskleidžia, kad per pirmąją vasarą asilus ūkyje prižiūrėjo tik kelias savaites, bet pagyveno visai kitoje kultūroje, pamatė, kad galima auginti ne tik rapsus ir grūdus, bet ir dirbti visai kitomis kryptimis.

Paltanavičius atkreipia dėmesį ir į VDU ŽŪA studijuojančius iš užsienio pagal mainų programas atvykusius studentus bei galimybę bendraujant susipažinti su kitomis kultūromis, net nekeliaujant susipažinti su kitomis kultūromis ir susirasti naujų draugų. „Antrais metais studijuodamas VDU Žemės ūkio akademijoje, susipažinau su Roberto iš Sicilijos, Palermo universiteto ir užsimezgė puikus ryšys. Susibičiuliavome ir jis man sako, jeigu aš čia atvykau, ir tu gali atvykti studijuoti į mūsų universitetą. Taip nukeliavau studijuoti į Siciliją“, – pasakoja keliautojas ir atskleidžia, kad studijuojant Italijoje užsimezgė amžinos draugystės.

„Tiek savanorystė užsienyje, tiek susipažinimas su kitais studentais, kita kultūra, keliavimas užsienyje, manau yra geri būdai, kaip išmokti savarankiškai gyventi, pamatyti kitas žemdirbystės sistemas ar kitokius gyvenimo būdus“, – įžvalgomis dalijasi keliautojas ir pastebi, kad keturi studijų metai praėjo labai greitai.

Prieš magistrantūros studijas – darbas agroverslo įmonėje

Prieš pradėdamas magistrantūros studijas, L. Paltanavičius pasakoja norėjęs geriau suprasti, kaip atrodo žemės ūkis praktikoje. „Įsidarbinau agroverslo įmonėje „Scandagra“, pradėjau kaip agronomas konsultantas, užaugau iki trąšų vadybininko ir manau, kad per tuos trejus metus puikiai išmokau, kaip vyksta pirkimai, pardavimai, tai buvo puiki verslo mokykla“, – prisimena pašnekovas.

„Mačiau, kaip įvežamos trąšos, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip sprendžiami teisiniai ginčai, kokios pamatinės verslo vertybės. Supratau kaip veikia trąšų ir grūdų tiekimo grandinės, kokie verslo modeliai naudojami. Dirbdamas jaučiau, kad noriu būti tarptautiniame kontekste, įmonėje dirbau eksporto srityje, pardavinėjau trąšas Centrinės ir Rytų Europos bei Pietryčių Azijos rinkoms. Darbas su užsienio rinkomis padėjo šiek tiek sustiprinti žinias pasaulinėje rinkoje“, – pasakoja keliautojas.

Magistrantūros studijos Wageningeno universitete padėjo išsigryninti kryptį

Paltanavičius pasakoja, kad po bakalauro studijų žinojo kad nori tęsti studijas. „Dirbant įmonėje „Scandagra“ sukūrėme keletą ekologinių produktų, todėl man norėjosi stoti į ekologinės žemdirbystės studijų programą Olandijoje. Prie mano studijų prisidėjo teisininko ir investuotojo Mariaus Jakulio Jason fondas, taip pat Lietuvių fondas“, – prisimena L. Paltanavičius.

Pirmaisiais studijų metais L. Paltanavičius susipažino su A. Hassan. Tuomet kolegės svajonė numinti dviračiais nuo Egipto iki Pietų Afrikos, Keiptauno skambėjo beprotiškai. Vis dėlto mintis jau buvo pasėta, bet dvejus metus išbuvo užgožta studijų rūpesčių. „Baigiant studijas, atliekant praktiką, abu gavome pasiūlymus po praktikos likti. Patys savęs paklausėme, ar žinodami, kad po dviejų metų mirsime, ar tęstume šiuos darbus, tai paskatino rimčiau pažiūrėti į savo gyvenimą. Buvome Vilniuje ir grįžo ta mintis apie kelionę dviračiais, tik nutarėme keliauti ne nuo Egipto, o nuo Olandijos.

Keliauti dviračiais buvo Aishos idėja, o aplankyti ūkius buvo mano mintis. Iš pradžių net buvome nusipirkę bilietus į Tanzaniją ir planavome ten aplankyti kelis ūkius. Tuomet kilo daug abejonių, kaip mes ten viską aplankysime, ką ten darysime, ar užteks pinigų, tad nusprendėme minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio. Mintis gimė Wageningeno universitete, todėl ir kelionę pradėjome nuo šio universiteto“, – pasakoja L. Paltanavičius.

Siekia paskatinti atsigręžti į atsinaujinančią žemdirbystę

Paltanavičius prisimena, kad Wageningeno universitete buvo daug kalbama apie klimato kaitą ir kylančius iššūkius, apie galimus sprendimus, bet ne visada konkrečiai ir aiškiai. „Nutarėme patys apsilankyti ūkiuose, ir patys pamatyti tų sprendimų pritaikymą praktikoje. Planavome užtrukti dešimt mėnesių, bet keliavome pusantrų metų, nes nusprendėme ūkiuose pabūti ne po kelias dienas, o bent po savaitę ar mėnesį. Kai apsilankai vieną dieną, pamatai tai, ką nori pamatyti, o pabuvęs ūkyje ilgiau, prisidedi prie ūkio darbų ir pamatai daugiau. Ūkininkai ilgiau pabuvus atsiskleidžia ir papasakoja apie realią situaciją. Aplankėme penkiolika šalių, planavome 7000 kilometrų, bet gavosi tūkstančiu daugiau, nes ūkiai nutolę nuo dviračių kelių. Teko du kartus skristi lėktuvu. Kartą skridome per Viduržemio jūrą ir dėl vykstančių konfliktų perskridome Sudaną bei Etiopiją“, – pasakoja keliautojas.

Paltanavičius atskleidžia, kad žinia apie projektą per įvairius medijų kanalus sužinojo apie milijonas žmonių, jis džiaugiasi, kad kartais tokia paprasta mintis netikėtai nuveda tikrai toli. „Pamėginkite daryti nebūtinai standartinius sprendimus, bandykite eksperimentuoti. Pripažinsiu, kad, kai sugalvojome minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio, dauguma galvojo, kad mes bepročiai. Bet, kai pamatė mus televizijos žinių laidose, staiga tapome herojais, naratyvas labai pasikeitė. Žmonių nuomonės keičiasi, todėl darykite tai, kas jums dabar įdomu ir svarbu“, – pataria vienas iš projekto „Cycle to Farms“ sumanytojų.

Svarbu tikėti savo istorija ir ją pasakoti galintiems prisidėti prie jos įgyvendinimo

Jis pataria, kad turint idėją, reikia visur kreiptis ir papasakoti savo istoriją, ką tu planuoji daryti ir kaip tai įsivaizduoji, kaip jie gali prisidėti prie tavo istorijos, koks tavo biudžetas. „Jei kažką nori daryti, pinigų trūkumas negali tapti priežastimi to nepradėti. Turint gerą idėją, dažniausiai galima surasti ir pinigų. Niekada nestabdykite savęs, jei trūksta finansų, visada tai galima išspręsti”, – patirtimi dalijasi L. Paltanavičius.

„Pradėjau ekologijos studijas Wageningeno universitete, po pirmo semestro pakeičiau studijų kryptį į biologinės kilmės mokslus (angl. bio-based sciences) ir daugiau gilinausi į dumblių auginimo sistemas. Universitetas buvo puiki vieta padiskutuoti, patyrinėti ir susipažinti su kitokiomis temomis, kurios sužadino smalsumą. Studijuojant Olandijoje kartais juokaudavome, kad darbas po studijų, po paskaitų turėtų būti įvertintas šešiais šimtais kreditų, nes sėdi, diskutuoji, sprendi problemas ir kartais tos diskusijos po paskaitų gali būti svarbesnės nei tai, kas vyksta paskaitose, nes skatina domėtis giliau ir išsamiau”, – kalba sėkmingai magistrantūros studijas Olandijoje baigęs tyrėjas ir mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyti tarptautinės patirties, svarbiausia ne kur būsite, ar ką darysite, o tarp kokių žmonių būsite. „Galima bendrauti su čia atvykusiais užsieniečiais studentais, galima patiems išvykti į užsienį. Svarbiausia su kuo bendrausite. Jūs esate balta drobė, o žmonės aplinkui yra informacijos ir emocijų šaltinis”, – įžvalgomis dalijasi L. Paltanavičius.

Pokyčiams reikia palaikančios bendruomenės

Kalbėdama apie atsinaujinančią žemdirbystę, A. Hassan atkreipia dėmesį, kad naujas tik terminas, bet pats regeneracinės žemdirbystės principas buvo taikomas ir anksčiau. „Jei prisimintumėte Luko senelius, jie regeneracine žemdirbyste užsiėmė ir seniau. Atėjus pramoniniam žemės ūkiui, pritaikėme prie įprastinio ūkininkavimo, pamiršome senąsias tradicijas ir tiesiog gaminate tik tam, kad uždirbtumėte pinigų. Bet iš tikrųjų, atsinaujinanti žemdirbystė taip pat gali padėti užsidirbti pinigų, tik tai užtrunka ilgiau, reikia būti kantriam“, – pasakoja A. Hassan ir pabrėžia socialinio aspekto reikšmę siekiant šių pokyčių, nes atsinaujinančiai žemdirbystei labai svarbu palaikanti bendruomenė, kur kiekvienas dalyvauja ir supranta, kodėl tai daro.

Aisha. tikisi, kad per ateinančius penkerius metus labai stipriai pasistūmėsime atsinaujinančios žemdirbystės link. „Europos Sąjunga dabar tam skiria daug dėmesio. Tikiuosi, kad per ateinančius 5 ar 10 metų tvarų ūkininkavimą įgalinančios technologijos dar labiau įsiskverbs į bendrąją technikos sritį. Jei subalansuosime technologijas su tokiu ūkininkavimu, tuomet judėsime teisinga kryptimi“, – mintimis dalijasi A. Hassan.

Susitikimas su žemės ūkio įmonės BIOVERSIO specialistu

Kviečiame visus studentus ir dėstytojus lapkričio 24 d. 10:00 val. 505 aud. į susitikimą – diskusiją su žemės ūkio įmonės BIOVERSIO technologijų vystymo vadovu Arnoldu Juriu.

Susitikimo tematika:

Kam reikalingi mikroorganizmai augalininkystėje?

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 5-6 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „Gi Group Lithuania“, UAB „Hegelmann Transporte“, UAB „Naujasis Nevėžis“, Oral-B prekės ženklas, atstovaujamo UAB „SANITEX„, MB „Ratai visiems“ – prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki lapkričio 30 d.

Data: gruodžio 7 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (bus patikslinta užsiregistravusiems).

Viktorinos metu vyks specialus seminaras mokytojams „Kaip išnaudoti generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose?“.

Mokymų metu sužinosite: Kaip pritaikyti naujausias technologijas perduodant žinias? Kas aktualu šiuo metu? Pastaruoju metu Dirbtinio intelekto (DI) taikomieji sprendimai kelia vis daugiau susidomėjimo bei diskusijų žiniasklaidoje, dėstytojų ir studentų tarpe. Ar jau egzistuoja gerosios praktikos kaip panaudoti dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose? Kaip edukuojant derinti kelis įrankius t.y. generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus kartu su įvairiomis skaitmeninėmis platformomis?

Atviros laboratorijos metu pranešėja žada ne tik pasidalinti atrinktų DI sprendimų ir skaitmeninių platformų klasifikacijų žemėlapiais skirtais edukacijai, tačiau įgalins kiekvieną seminaro dalyvį išbandyti pačiam bei atrasti naujus būdus kur ir kaip juos pritaikyti savo mokymuose.

Bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Pranešėja: Eglė Vaičiukynaitė (linkedin.com/in/egle-vaiciukynaite)
Data: gruodžio 7 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Trukmė: 2 ak. val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (bus patikslinta užsiregistravusiems).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.