Fakultetų naujienos Archives | Page 67 of 196 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA langas. Kaimo vystymuisi – „gyvosios laboratorijos“

Kuriant sumanius kaimus, pereinant prie kaimo vietovių pokyčių sumanaus valdymo dažnai pasitelkiamos „gyvosios laboratorijos“. Kas tai yra ir kaip jos veikia?

„Gyvosios laboratorijos“ (angl. Living Labs) yra atviros inovacijų platformos, kurioms būdingas dinamiškumas. Tai nuolat save perkuriančios sistemos, kurios pereina visus gyvosioms sistemoms būdingus raidos etapus, yra nuolat besimokančios ir taip išliekančios „ant bangos“. Nors kaimo vietovių kaitos procesas kasdien plika akimi nėra matomas, rezultatų duoda kaitos elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika, kartų, patirčių ir kompetencijų įvairovė, žinių mainai, asmenybių augimas. 

Atviros inovacijų platformos „gyvosios laboratorijos“ ypač vertina kaimo kontekstą, kaip galimybę susikurti konkurencinius pranašumus. Vyrauja tvirtas teritorinis požiūris, plėtojamos paslaugos ir produktai, kuriais siekiama pagerinti regiono gyvenimo kokybę.

Turėtų prisidėti VVG

„Gyvosios laboratorijos“ apjungia globalias ir lokalias žinias, kuria galimybes transformuoti vietos ekonomiką iš linijinės į žiedinę, įtraukti gamintojų ir vartotojų bendruomenes į naujovių (produktų ar paslaugų srityje) kūrimą tausojant išteklius. 

Prie „gyvosios laboratorijos“ inicijavimo ir kūrimo turėtų prisidėti vietos veiklos grupės (VVG), kurios, rengdamos ir įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, sumanių kaimų projektus, aktyviai dalyvauja valdant teritorinius pokyčius. Jų valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių VVG teritorijos gyventojų ir institucijų interesams. 

Laboratorijos eksperimentuoja, teikia vartotojų poreikių nustatymo, vietos produktų ir paslaugų testavimo metodikas, pasitelkia ir remiasi vietinėmis viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystėmis, t. y. atviromis naujovėms institucijos.

Svarbu susitelkti į viziją

„Gyvosios laboratorijos“ paradigma padeda kurti atviras ir tarpdisciplinines aplinkas. Suinteresuotieji gali priimti naujus iššūkius ir kurti sprendimus, tačiau turėtų būti susitelkta į sumanaus kaimo vizijos tikslą, stipri lyderystė, savarankiškumo tvarumas, bendruomenė, puoselėjanti stiprų iššūkių jausmą ir tvarios plėtros principus. 

Sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais, kurie paprastai apima konkrečias vietos problemas ir galimybes, tam tikrą dėmesį skiriant žmogaus ir informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sąveikai. Kai yra bendras interesas, pasitelkdami tinklus (dalijimąsi žiniomis, pirkimus, bendraautorystę) ir įvairialypes žinias bei gaudami paramą („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“), suinteresuotieji kuria atviras inovacijas. Jos sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti sprendžiant jų gyvenamosios vietovės vystymosi problemas. Siekiant tikslų organizuojamas informacijos rinkimo procesas, kuris įtraukia ir skatina atviros duomenų bazės kūrimą, ugdo analizės bei vizualizavimo įgūdžius. Visuose projektų įgyvendinimo etapuose organizuojamas žinių kūrimas ir mokymai. 

Dažnai veikiama vadovaujantis darnios plėtros modeliu, pagrįstu 4 vektoriais, kuriuos aptarnauja informacinių technologijų ir socialinė infrastruktūra:

  • gamtiniai ištekliai (žemės ūkis, gaisrų ir klimato kaitos prevencija ir švelninimo priemonės, ganyklos, miškas);
  • socialinė plėtra ir gerovė (sveikatos ir pagyvenusių žmonių centrai);
  • žemės ūkio ir maisto gamyba, turizmo ir kitos ekonominės veiklos pagrįstos vietovės identitetu (paveldo išsaugojimas, virtualus medžioklės ir turizmo centras);
  • pilietiškumas ir verslumas (interneto prieiga ir dalyvavimas visuomenei).

Jau turime gerų pavyzdžių

Nuo 2015 m. „gyvosios laboratorijos“ jau yra pasiekusios gerų rezultatų: bendradarbiavimo tarp miesto ir kaimo bendruomenių, inovacijų, pramonės (ypač bioenergetikos, aplinkos apsaugos), besimokančiųjų ir mokyklų veiklos gerinimo srityse. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi  ir kurios padeda kurti aplinką ir (arba) požiūrį yra šios: 

pagrindiniai veikėjai yra vartotojai (kaimo gyventojai, ūkininkai ir jų gaminamos produkcijos ir viešųjų gėrybių vartotojai). Būtinai įtraukiamos vietos bendruomenės ir įvairios suinteresuotosios šalys. Dėmesys sutelkiamas į bendrakūrą ir bendradarbiavimą su mokslo ir švietimo institucijomis. Siekiama daugiadisciplinių atvirų naujovių. Rezultatai: patobulinti arba nauji produktai ar procesai, kurie yra atkuriami ir tvarūs. Poveikis: socialinė ir ekonominė aplinka (gebėjimų ugdymas, vystymasis, įgalinimas).

Pavyzdžiui, Sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos (angl., Smart Rural Living Lab), kuri buvo įkurta 2017 m. Portugalijos Penela kaimiškoje savivaldybėje, tikslas – sukurti naujas metodikas ir technologijas, siekiant įveikti kaimo vietovių silpnybes ir vystyti stiprybes, nubrėžti darnaus kaimo vystymosi  kryptis, kurti ir eksportuoti žinias į kitas teritorijas, dirbti su vartotojais, kad būtų skatinamas regiono vystymasis. Čia sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos pagrindinė sprendžiama problema – silpna vietos ekonomika. Todėl kaimas ir Gyvoji laboratorija susitelkė pirmiausia į tikslą stiprinti vietos ekonomiką ir plėtoti gamtos išteklius, skatinti pilietiškumą ir verslumą, didinti gerovę ir gerinti socialinį vystymąsi, skatinti teminį turizmą ir teritorijos identiteto išsaugojimą. 

Lietuvoje taip pat jau yra organizacijų, kurios veikia pagal gyvųjų sistemų principus, priklauso informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonių grupei. Moterys ūkininkės-novatorės jungėsi ir dalyvavo GRASS CEILING („Europos horizonto“ programos daugiašalis projektas – Red. past.) „Gyvojoje laboratorijoje“. Projekto dalyvės pasisėmė žinių ir įgijo naujų įgūdžių apie inovacijas ir jų diegimą žemės ūkyje; pradėjo vystyti technologijas savo ūkiuose; turėjo galimybę bendradarbiauti su žemės ūkio ir verslo profesionalais, kurie yra suinteresuoti remti kaimo inovacijas, skirtas socialiniams ir ekologiniams iššūkiams spręsti ir kaimo vietovių atsparumui stiprinti. Šioje laboratorijoje bus nagrinėjami moterų poreikiai inovacijoms labai mažuose ūkiuose ir kaimo moterų plėtros iniciatyvos, skirtos stiprinti socialinį kapitalą kaimo vietovėse.

 

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos Potemės
Bioekonomika Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija Energijos inžinerija
Mechanikos inžinerija
Technologijų inžinerija
Transporto inžinerija
Vandens inžinerija
Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas Agroekosistemų tvarumas
Agronomija
Maisto kokybė ir sauga
Ekosistemų paslaugos
Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

 

PROGRAMA

 

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit“ mokymai jaunimui Vilniuje – „DVT dienos“

Lapričio 2-4 d. vyko Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit” (SDGs TYT) mokymai jaunimui Vilniuje – „DVT dienos”.

27 jaunuoliai iš visos Lietuvos kartu nagrinėjo Darnių vystymosi tikslų (DVT) svarbą ir problematikas, generavo išsikeltų problemų sprendimus ir kūrė projektų planus bei paruošė informatyvius pristatymus.

Projekte dalyvavo ir Agronomijos fakulteto Maisto kokybės ir saugos 3 kurso studentė Svetlana Dulkaitė. Studentė dalinasi įspūdžiais iš vykusio projekto: „Lapkričio 2 -4 d. turėjau galimybę sudalyvauti  Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit“ (SDGs TYT) mokymuose jaunimui Vilniuje – „DVT dienos“. Nagrinėjome Darnių vystymosi tikslų (DVT) svarbą ir problematikas, mokėmės apie projektų rašymą, kūrėme projektų planus bei teko ir patiems paruošti informatyvius pristatymus. Šie mokymai buvo ne tik informatyvūs, bet ir įtraukiantys, su įvairiomis diskusijomis, kurios tikrai sužadino mano smalsumą. Turėjau galimybę įsigilinti į naujas sąvokas ir perspektyvas, praplėsdama savo supratimą apie projektų rašymą. Mokymų vadovai buvo puikūs, teikė patarimus ir paramą visos programos metu. Jų patirtis ir entuziazmas padarė mokymosi procesą įdomesnį, o aš jaučiuosi, kad įgytas žinias pritaikysiu ateityje.“

Džiaugiamės vykusiais mokymais, jų dalyviais ir tikimės, kad idėjų pilni ir kūrybingi studentai pritaikys žinias praktikoje!

Papildytų EB svarbos natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijų pristatymas

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos pirmą kartą buvo pristatytos 2021 m. žiemą. Tai su srities specialistais bei socialiniais partneriais tobulintas dokumentas, skirtas apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę buveinių būklės nebloginančią veiklą.

2023 m. lapkričio 22 d. kviečiame susipažinti su pagrindiniais Rekomendacijų papildymais, skirtais tokiems ūkinės ir gamtotvarkinės veiklos aspektams, kaip ugdymo kirtimai, geros buveinių būklės vertinimo kriterijai, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos, sanitariniai kirtimai.

RENGINYS VYKS Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (Antakalnio g. 25, Vilnius) konferencijų salėje nuo 9.00 iki 13.30.

Daugiau informacijos

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

  1. konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
  2. konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt. 

Tarp geriausių 2022 m. disertacijų konkurso laureatų – ir VDU ŽŪA atstovė!

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių disertacijų 2022 m. konkurso laureatus, tarp kurių – ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja dr. Lina Lauraitienė.

Dr. L. Lauraitienė įvertinta už disertaciją tema „Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas“ (Ekonomika), mokslinė vadovė prof. habil. dr. Vladzė Vitunskienė.

2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m.: 64 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 44 – humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityse. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertų, kurių metų atrinkome 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Lapkričio 29 d. 11 val. LR Prezidentūroje laureatai bus apdovanoti Prezidento Gitano Nausėdos.

VšĮ „Ekoagros“ atstovas atviroje paskaitoje atskleidė, kaip praktikoje sertifikuojamas ir kontroliuojamas ekologinis sektorius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) veikla be aktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais – agroverslo įmonėmis, viešojo sektoriaus įstaigomis, žemdirbių asociacijomis – šiandien būtų neįsivaizduojama. Šis bendradarbiavimas yra nuoseklus, tęstinis procesas: socialiniai  partneriai aktyviai dalyvauja rengiant bei tobulinant studijų programas, organizuojant studentų praktikas, kuriant ir diegiant mokslo inovacijas.

Kokybiškam studijų procesui labai vertingos yra ir socialinių partnerių skaitomos paskaitos, kurių metu teorija susiejama su praktika. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete tokio pobūdžio paskaitą apie ekologinių ūkių sertifikavimo Lietuvoje reglamentavimą, procedūras bei kontrolę skaitė VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Atvira paskaita studentams vertinga ir informatyvi keliais aspektais

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studijų programos „Agroekosistemos“ magistrantas Linas Marcinkevičius,  dalydamasis VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio atviros paskaitos įspūdžiais, teigia, kad ji buvo vertinga ir informatyvi netgi keliais aspektais – ir kaip būsimam šios srities specialistui, ir kaip potencialiam VšĮ „Ekoagros“ darbuotojui, nes paskaitos metu skambėjo raginimų VDU ŽŪA absolventams jungtis prie įstaigos komandos, ir kaip ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui. Mat ekologinį augalininkystės ūkį Trakų rajone įsteigė vaikino senelis, vėliau perėmė tėtis, o darbu ir naujausiomis universitete įgytomis žiniomis prie ūkio vystymo aktyviai prisideda ir Linas. Pašnekovo teigimu, ekologinis šeimos ūkis niekada nėra turėjęs problemų VšĮ „Ekoagros“ patikrų metu, tačiau paskaitos metu buvo įdomu išgirsti, kaip šios procedūros vyksta kitose ES šalyse, kokie teisės aktai reglamentuoja vienus ar kitus reikalavimus. 

Susitikimų su socialiniais partneriais daugėja, ir jie tikrai labai naudingi 

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pastebi, kad universiteto bendradarbiavimas su VšĮ „Ekoagros“ yra labai svarbi grandis rengiant specialistus ateities agrosektoriui, kuomet turi būti siekiama darnos su gamta, skatinamas tvarus ūkininkavimas, ekologiškų produktų vartojimas, rūpinamasi dirvožemio sveikata bei biologinės įvairovės išsaugojimu.

II pakopos studijų programos „Agroekosistemos“ dėstytoja doc. dr. Rita Pupalienė atkreipia dėmesį, kad iki 2030 m. 25 proc. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio paskirties žemės turėtų būtų dirbama ekologiškai. Todėl atitinkamai auga ir tarpkryptines studijas baigusių specialistų, įgijusių ekologijos ir agronomijos žinių, poreikis.

„Socialinius partnerius įtraukiame į programų tobulinimo procesą, kviečiame į paskaitas. Šios paskaitos yra naudingos ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Dėstytojai, nuolat besirengiantys paskaitoms, be abejo, stebi teisėkūros lauką, teisės aktų pakeitimus, domisi, kaip konkrečius reikalavimus pavyksta įgyvendinti, kokia yra viešoji ūkininkų nuomonė vienu ar kitu klausimu, tačiau visada labai vertinga yra išgirsti specialisto praktiko įžvalgas. Ekologinių ūkių sertifikavimas tarsi ir nėra naujas dalykas, tačiau tai tebekelia įvairių klausimų ir visuomenei, ir programos „Agroekosistemos“ studentams, kurie ateityje privalės išmanyti labai daug. Žinių, kurias suteiktų akademinė aplinka, nebendradarbiaujanti su socialiniais partneriais, tikrai nepakaktų. Susitikimas su specialistu, atsakingu už sertifikavimą, sudaro galimybę paklausti praktinių dalykų, sužinoti, kaip realiai procesas veikia. Studentų ir dėstytojų, netgi nedėstančių su konkrečia tema susijusių dalykų, susitikimų su socialiniais partneriais pastaruoju metu Agronomijos fakultete daugėja, ir jie tikrai labai naudingi“, – teigia  doc. dr. R. Pupalienė.

Sertifikavimo tikslas – suteikti suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą produktu

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis paskaitos metu priminė, kad ši įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, veikiantis ekologinės gamybos ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų sertifikavimo ir kontrolės srityse. VšĮ „Ekoagros“ veiklos sritys – ekologinės gamybos sertifikavimas Lietuvoje pagal ES ekologinės gamybos reikalavimus, taip pat ekologinės gamybos sertifikavimas pagal JAV žemės ūkio departamento nacionalinę ekologijos programą, žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas pagal Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisykles, ekologinės gamybos sertifikavimas trečiosiose valstybėse pagal VšĮ „Ekoagros“ ekvivalentiškumo standartą, tikrinimas pagal privačių standartų „Demeter“, „Bioland“ ir kt.  reikalavimus.  

„Sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai.

Sertifikavimo tikslas yra suteikti visoms suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo vertė yra pasitikėjimo laipsnis ir tikėjimas, kad sertifikavimas atliktas nešališkai ir kompetentingai, akivaizdžiai įrodžius atitiktį nustatytiems reikalavimams“, – kalbėjo T. Demikis.

Kontrolės sistemos sandara ES šalyse skiriasi

Komentuodamas ekologinės gamybos kontrolės sistemą, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas aiškino, kad šalys, suinteresuotos sertifikavimu, yra sertifikavimo įstaigų klientai, taip pat organizacijų, kurių produktai, procesai ar paslaugos sertifikuotos, klientai, valstybės institucijos, vartotojai bei kiti visuomenės nariai.

„Kontrolės sistemos sandarą nustato ES Oficialios kontrolės reglamentas 2017/625, kuris yra taikomas ir ekologinės gamybos, bei ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei. Kiekvienoje Bendrijos šalyje narėje turi būti paskirta kompetentinga institucija, t. y. valstybės narės centrinės valdžios institucija, kuri organizuoja ir prižiūri ekologinės gamybos kontrolę toje šalyje. Lietuvoje tokia institucija yra Žemės ūkio ministerija. Kompetentinga institucija, formuodama kontrolės sistemą, turi pasirinkimą: gali suteikti įgaliojimus kontrolės institucijai – valstybės narės viešajai administracinei organizacijai, skirtai ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei atlikti. Lietuvoje tokia kontrolės institucija yra VšĮ „Ekoagros“. Taip pat kompetentinga institucija gali tam tikras oficialios kontrolės užduotis pavesti įgaliotosioms įstaigoms – kontrolės institucijoms, kurios paprastai būna privatūs juridiniai asmenys. Lietuvoje tokiu būdu perduotų užduočių nėra“, – pastebėjo T. Demikis.

Sistema, kai kontrolės funkcijas vykdo viešojo administravimo organizacijos, šiuo metu veikia penkiose ES šalyse – Suomijoje, Estijoje, Lietuvoje, Danijoje ir Nyderlanduose. Sistema, kai kontrolę vykdo ir viešojo administravimo organizacijos, ir privatūs juridiniai asmenys veikia dvejose šalyse – Ispanijoje ir Lenkijoje. Tokia sistema paprastai veikia teritoriniu principu ir gali būti efektyvi didelėse valstybėse. Visose kitose ES šalyse narėse kontrolė pavesta privačioms įgaliotosioms įstaigoms.

VšĮ „Ekoagros“ atstovas taip pat pristatė ES ir nacionalinius teisės aktus, nustatančius sertifikavimo reikalavimus ir kontrolę. Tokių dokumentų pakete – ES reglamentai, taisyklės, žurnalai bei tvarkų aprašai. Demikis išsamiai papasakojo apie ekologinio ūkio sertifikavimo proceso eigą augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose, taip pat apie planines ir neplanines tokių ūkių patikras.

Kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. patikrinimų

„Kontrolė visų pirma apima tikrinimą, ar kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu veiklos vykdytojai taiko prevencines ir atsargumo priemones ir laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų viso proceso metu atsižvelgiant į riziką,  t. y. į tikimybę, kad galima yra neatitiktis nustatytiems reikalavimams. Bet kuriuo atveju visų veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių, atitiktis tikrinama bent kartą per metus.  Taip pat kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. visų su oficialia veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių kontrole susijusių patikrinimų“, – pasakojo svečias.

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos Bendrijos mastu siekiant išvengti ekologiškumą įrodančių sertifikatų klastojimo atvejų, visų „Ekoagros“ sertifikuotų veiklos vykdytojų, o taip pat ir kitų ES kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sertifikatai yra talpinami vieningoje ES informacinėje sistemoje TRACES NT. Kaip ja naudotis ir patogiai surasti informaciją apie sertifikuotus veiklos vykdytojus, galima peržiūrėjus VšĮ „Ekoagros“ parengtame filmuke YouTube platformoje. 

Prie komandos kviečia prisijungti VDU ŽŪA absolventus

Demikis taip pat ragino VDU ŽŪA absolventus pasinaudoti galimybe prisijungti prie VšĮ „Ekoagros“ komandos. Informacija apie darbuotojų poreikį skelbiama įstaigos internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose ir darbuotojų paieškos svetainėse. Pagrindiniai reikalavimai pretenduojant į tikrintojo ar eksperto pozicijas yra žemės ūkio krypties mokslų aukštasis universitetinis išsilavinimas ir ne trumpesnė kaip vienerių metų darbo patirtis žemės ūkio produktų gamybos srityje.

Daugiau kaip 250 moksleivių iš visos Lietuvos minėjo GIS dieną VDU Žemės ūkio akademijoje

Minint Tarptautinę geografinių informacinių sistemų dieną lapkričio 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pakvietė 9-12 kl. moksleivius dalyvauti tradiciniu tapusiame kasmetiniame renginyje „GIS diena“. Į renginį atvyko daugiau kaip 250 moksleivių iš 12 šalies ugdymo įstaigų.

VDU ŽŪA vykusiame renginyje, kuriame su moksleiviais žiniomis ir praktine patirtimi dalijosi Akademijos atstovai ir kviestiniai svečiai, susiliejo mokslo teorijos ir praktiniai sprendimai. Renginį sveikinimo žodžiu atidarė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, kuri linkėjo moksleiviams žingeidumo, veržlumo, nebijoti siekti, kurti, ieškoti ir atrasti. Renginį moderavo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja docentė dr. Jolanta Valčiukienė, kuri, pasveikindama dalyvius, pristatė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto projektines veiklas moksleiviams ir studijų galimybes.

Praktinė renginio dalis prasidėjo moksleivių pažintimi su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS). VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto lektorė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė moksleiviams pristatė kas yra GIS, supažindino su GIS pritaikymo sritimis ir įveiklinimo galimybėmis. Moksleiviai stebėjosi plačiomis GIS pritaikymo sritimis, apimančiomis ir krašto apsaugą, ir transportą, ir žemėtvarką, žemės bei miškų ūkį. Moksleivius sudomino GIS pritaikymo gyvūnų migracijos problemų sprendimuose, stichinių nelaimių valdyme, aplinkosaugoje, inžinerinių tinklų planavime bei valdyme, dailėje, literatūroje, sveikatos apsaugoje pavyzdžiai.

Klausantis Kauno SĮ „Kauno planas“ GIS vadovo Arūno Sipavičiaus pranešimo moksleiviai sužinojo, kokie GIS sprendimai taikomi Kauno mieste. Kviestinis svečias supažindino auditoriją su įmonės geoinformacinių sistemų projektavimo, kūrimo ir priežiūros veikla, Kauno miesto GIS infrastruktūra, GIS technologijų taikymo sprendimais, kurie yra reikalingi bei naudingi miesto tvarkymo, nekilnojamo turto ir kitose srityse. Kadangi nemaža dalis renginio dalyvių atvyko į Akademiją iš Kauno, auditorija susidomėjusi klausė kokie GIS sprendimai taikomi jų mieste.

Pranešimą „GIS technologijų taikymas vandens keliuose“ pristatė dar vienas kviestinis svečias – AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ Hidrografijos skyriaus vadovas Linas Šilinis. Papildant moksleivių išgirstus faktus apie platų GIS pritaikymą, trečiasis pranešėjas supažindino moksleivius  su GIS priemonių ir technologijų pritaikymu vandens kelių srityje.

Dar kartą sugrįžęs priešais gausią renginio auditoriją, Kauno SĮ „Kauno planas“ GIS vadovas Arūnas Sipavičius moksleivių žinias taip pat papildė ne tik  GIS taikymo sričių pavyzdžiais, bet ir suteikė jiems galimybę praktiškai išbandyti GIS veikimo principus, naudojantis specialia GIS programėle „ArcGIS QuickCapture“ mobiliuosiuose įrenginiuose. Gavę užduotį moksleiviai skubėjo į lauką skaitmeninėje erdvėje fiksuoti GIS objektų – medžių, vėliavos stulpų, apšvietimo stulpų, viešojo transporto stotelių, kelio ženklų. Per mažiau nei 30 minučių moksleiviai sužymėjo daugiau kaip tris šimtus objektų.

Renginyje įgytas žinias įtvirtinti leido VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėjos docentės dr. Jolantos Valčiukienės vedama interaktyvi viktorina, kurioje moksleiviai rungėsi, kurie teisingiausiai ir greičiausiai atsakys į pateiktus klausimus apie GIS. Laimėtojų laukė apdovanojimai – viktorinoje geriausiai pasirodžiusiems moksleiviams buvo įteikti Kauno SĮ „Kauno planas“ ir VDU Žemės ūkio akademijos įsteigti prizai.

Padėkos raštais buvo apdovanotos visos renginyje dalyvavusios mokyklų komandos. Padėkos įteiktos Kauno „Saulės“ gimnazijos, Kauno Maironio Universitetinės gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, Lazdijų r. Šeštokų mokyklos, Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazijos, Kauno „Aušros“ gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komandoms. Kai kurios jų VDU ŽŪA organizuojamame renginyje dalyvavo jau ne pirmus metus.

Renginį vainikavo visų dalyvių laukusi saldi staigmena – tradicinis „GIS dienos“ tortas, subūręs visus renginio dalyvius bendrystei.

„Kaip smagu matyti tiek gerų emocijų jūsų akyse. Dar kartą ačiū visiems už dalyvavimą. Tikime, kad renginyje praleistas laikas buvo ne tik džiugus, bet ir naudingas papildant jūsų žinias. Viliamės, jog susitinkame ne paskutinį kartą ir galbūt šiame renginyje įgytos patirtys kai kuriuos iš jūsų paskatins susimąstyti apie inžinerijos studijas, kuriose taikomos tiek GIS, tiek ir įvairios kitos inovatyvios technologijos. Esame atviri bendrystei ir šalies moksleivius dar ne kartą kviesime dalyvauti panašaus pobūdžio renginiuose. Tad esate visuomet čia laukiami“, – baigiantis gausų būrį dalyvių iš visos Lietuvos subūrusiam renginiui, atsisveikinant su moksleiviais kalbėjo renginio iniciatorė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. J. Valčiukienė.

Seminaras “Research insights on beneficial soil microorganisms and bioactive compounds in by-products”

Kviečiame fakulteto dėstytojus  į seminarą/susitikimą “Research insights on beneficial soil microorganisms and bioactive compounds in by-products” su Italijos mokslininkais, kuris vyks lapkričio 30 d. c. r. 402 auditorijoje.

Programa:

14:00 – 14:15: Dean of Agronomy Faculty Assoc. Prof. dr. Aida Adamavičienė and Head of Plant Biology and Food Sciences department – Assoc. Prof. dr. Jurgita Kulaitienė

“Introduction to Agriculture faculty, Vytautas Magnus university Agriculture academy VMU AA, Lithuania.

14:15 – 14:30: Prof. Carlo Viti, dr. Francesca Decorosi “Introduction to Department of Agronomy, Food, Environmental and Forestry Sciences (DAGRI), University of Florence”, Genexpress Laboratory, DAGRI, University of Florence, Italy.

14:30 – 15:00: Prof. Carlo Viti project “ALL-IN, Alfalfa for sustainable Livestock farming systems: Improve alfalfa-rhizobia symbiosis and new feeding strategy based on ecological leftovers” inoculant selection and field experiments presentation, Genexpress Laboratory, DAGRI, University of Florence, Italy.

15:00 – 15:30: Prof. Arianna Buccioni “ALL-IN, by-products: a resource for the sustainability in ruminant productions”, Animal Sciences section, DAGRI, University of Florence, Italy.

 

Kviečiame į nuotolinę paskaitą „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”

Lapkričio 18 d. 13 val. kviečiame dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”. 

St. Marguerite Lafigere – savo kraštovaizdžiu, geomorfologinėmis sąlygomis unikali mikroteritorija, sąlygojanti specifines ir sudėtingas ūkinės veiklos ir kasdienio gyvenimo sąlygas. Teritorijai labai trūksta darbingų vietinių gyventojų. Maisons familiales rurales iniciatyva – sukurti netradicinę bendradarbystės erdvę, vietinių gyventojų buvo šiltai sutikta. Paskaitoje bus siekiama atsakyti į klausimą – kokie dviejų metų bendradarbiavimo rezultatai ir poveikis teritoriniam vystymuisi?

Jocya Bade – Maisons familiales rurales Bac Pro Nature dėstytoja pristatys Sainte Marguerit Lafigere komuną, bendradarbystės erdvę MFR/St. Marguerite.

Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas – VDU ŽŪA  magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas” magistrantai – pasidalins savo praktine patirtimi ir įžvalgomis apie Sainte Marguerite Lafigere mikroteriją.

Bus galima užduoti klausimus pranešėjams.

Pranešimas nuotolinis su vertimu iš/į prancūzų kalbą.

PRISIJUNGIMO NUORODA

Data: 2023 m. lapkričio 18 d.
Laikas: 13.00 val.
Trukmė: 1,5 val.