VDU ŽŪA studentai gilino logistikos žinias UAB „Hegelmann Logistics“ centre

Spalio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos bei Logistics and Commerce studijų programų studentai lankėsi UAB „Hegelmann Logistics“ centre. Šis vizitas tapo dar viena tvirta jungtimi tarp akademinės bendruomenės ir verslo pasaulio.

Studentai turėjo galimybę iš arti susipažinti su modernios logistikos centro veikla, pažinti sandėliavimo, transportavimo ir prekių srautų valdymo procesus. Įmonės atstovai pristatė, kaip diegiamos pažangios technologijos padeda optimizuoti procesus ir užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę.

Vizito metu studentai bendravo su UAB „Hegelmann Logistics“ direktoriumi Andriumi Šumskiu bei kitais įmonės specialistais. Patyrę logistikos profesionalai dalijosi įžvalgomis apie sektoriaus iššūkius, karjeros galimybes ir kompetencijas, kurių reikia norint sėkmingai dirbti šioje sparčiai kintančioje srityje.

„Su UAB „Hegelmann Logistics“ bendradarbiaujame jau daugelį metų, ir kiekvienas vizitas tampa prasminga mokymosi patirtimi mūsų studentams. Džiaugiamės, kad įmonė atvira dalintis savo žiniomis, inovacijomis ir praktiniais pavyzdžiais. Tokie susitikimai padeda studentams geriau suprasti realaus verslo veikimo principus ir skatina juos toliau siekti profesinio tobulėjimo,“ – teigia studentų vizitus įmonėje organizuojanti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė.

Šis susitikimas suteikė studentams galimybę pamatyti kaip teorinės studijų metu įgytos žinios pritaikomos praktikoje ir paskatino juos aktyviau domėtis karjeros galimybėmis logistikos sektoriuje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas nuoširdžiai dėkoja UAB „Hegelmann Logistics“ už ilgalaikį bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi ir paramą ugdant ateities logistikos bei prekybos profesionalus.

Daugiau informacijos apie UAB „Hegelmann Logistics“: https://hegelmann-logistika.lt/.

Miško mokslų katedros ir ekscelencijos centro Forest 4.0 mokslininkai dalyvavo SilviLaser 2025 – didžiausioje pasaulyje konferencijoje apie lazerinį skenavimą miškininkystėje

„SilviLaser 2025“ sukvietė įvairių sričių ekspertus aptarti naujausias lazerinio skenavimo technologijas ir mokslo pasiekimus bei jų taikymus miškininkystės srityje. Šių metų konferencijos temos apėmė daugybę lazerinio skenavimo aspektų miškininkystės kontekste – nuo antžeminių, mobiliųjų, bepiločių orlaivių ir lėktuvų iki palydovinių LiDAR sprendimų.

Konferencijoje, kuri vyko Kvebeke, Kanadoje, dalyvavo keturi Miško mokslų katedros ir ekscelencijos centro Forest 4.0 mokslininkai. Konferencijos dalyviai plenarinės sesijos metu pagrindinėje Kvebeko kongresų centro salėje turėjo galimybę išklausyti Monikos Papartės pranešimą „Lazerinio skenavimo produktų, Nacionalinės miškų inventorizacijos ir kitų duomenų integravimas miško sklypų inventorizacijoms tobulinti: Lietuvos valstybinių miškų atvejis“. Pranešime buvo pristatyta nauja Nacionalinės miškų inventorizacijos – universalios miško išteklių informacinės sistemos pagrindo – vizija, pademonstruoti šiuolaikiniai lazerinio skenavimo duomenų apdorojimo algoritmai bei aptarta jų reikšmė miško sklypų inventorizacijose. Patenkinami rezultatai buvo gauti pribręstančiuose ir brandžiuose pušies, eglės, beržo ir juodalksnio medynuose. Tūrio įvertinimo tikslumas artimas reikalavimams, keliamiems medynų lygmens inventorizacijai. Medyno rūšinė sudėtis, nustatyta vizualinės medynų inventorizacijos metu, gali būti patikimas informacijos šaltinis medyno tūriui paskirstyti pagal rūšis. Tyrėja konstatavo, kad atskirų medžių lajų identifikavimas padeda patikslinti medynų ribas ir pagerinti vidutinio medyno aukščio įvertinimą, taip padidinant bendrą miško inventorizacijos vertinimų tikslumą.

Konferencijos metu taip pat pristatyti trys stendiniai pranešimai. Daiva Tiškutė-Memgaudienė aptarė „Iš orlaivio atliekamo lazerinio skenavimo vaidmenį žemės naudojimo dinamikai kartografuoti“. Donatas Jonikavičius pademonstravo sprendimą „Miesto medžių parametrams vertinti integruojant LiDAR ir daugiaspektrio skenavimo duomenis“. Gintautas Mozgeris pirmą kartą tarptautinei auditorijai paskelbė apie VDU, ekscelencijos centro Forest 4.0 ir UAB Aispeco sprendimą naudoti „Ultralengvą orlaivį kaip LiDAR ir hiperspektrinio skenavimo platformą su miškų inventorizacija susijusiems taikymams“.

Išskirtinis SilviLaser konferencijų bruožas yra prieš konferenciją vykstančių seminarų-mokymų ciklas, kuriame supažindinama su naujausia LiDAR duomenų rinkimo bei apdorojimo įranga bei sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. VDU mokslininkai dalyvavo keturiuose tokiuose seminaruose.

VDU „komanda”

SilviLaser 2025 dalyvių skaičius pagal šalis

Monikos Papartės pranešimas plenarinės sesijos metu (nuotraukos autorė Martine Lapointe)

Ištvermingiausi dalyviai konferencijos mokslinei daliai pasibaigus (nuotraukos autorė Martine Lapointe)

Prieš konferenciją – kompetencijų tobulinimas

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę dalyvauti diskusijoje su kandidatais į kanclerio pareigas

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas bendras Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos ir bendruomenės posėdis, skirtas pretendentų į VDU ŽŪA kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU ŽŪA bendruomene.

Planuojamas laikas – nuo 9:00 iki 12:00 val., kiekvienam kandidatui skiriant 30 min. prisistatyti ir apie 30 min. diskusijai.

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruotų pretendentų sąrašą (abėcėlės tvarka):

Prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Prof. dr. Vigilijus Jukna
Prof. dr. Bernardas Vaznonis

Su kandidatų programomis galite susipažinti čia.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio posto siekia trys kandidatai

	PROF. DR. AUŠRA BLINSTRUBIENĖ	PROGRAMA
	PROF. DR. VIGILIJUS JUKNA	PROGRAMA
	PROF. DR. BERNARDAS VAZNONIS	PROGRAMA

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas atviras VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis, skirtas pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene.

(Ne)atrasta Afrika: kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią ir neknibžda turistai

Namibijos galbūt ir neišvysime turistų dažniausiai lankomų šalių sąraše, tačiau pasirinkęs šią kryptį gali būti tikras – tokioje kelionėje gali aplankyti vietas, kuriose žmogus tebėra svečias, o gamta – galinga šeimininkė. Birželį kartu su bendraminčių grupe Pietų Afrikoje keliavęs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša patvirtina – Namibija yra pati įdomiausia ir kartu laukiniškiausia Pietų Afrikos regiono šalis, kurios kraštovaizdis – itin mažai paveiktas žmogaus.

Baugu, bet įdomu: ten, kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią

„Mūsų kelionės maršrutas neapsiribojo pagrindiniu, turistų dažniausiai lankomu maršrutu. Žinoma – šie maršrutai taip pat patrauklūs, tačiau man žymiai įdomiau rinktis atokesnes vietas, kuriose turistų sutiksi ne taip ir dažnai ir pamatysi daugiau autentikos. Pavyzdžiui, Skeletų krantas – atoki teritorija, besidriekianti Atlanto vandenyno pakrante kelis šimtus kilometrų, kurią turistai paprastai aplenkia. Iš Antarktikos šią vietą pasiekia Bengelos srovė, „įlendanti“ net į tropikus, taip sudarydama nestandartinį atšiaurų klimatą: čia dažnai vyrauja rūkas, vėjai. Skeletų krantas dažnai vadinamas laivų kapinynu dėl čia dažnai dūžtančių laivų, net ir dabar, turint moderniausią navigacijos įrangą“, – sako mokslininkas.

Skeletų kranto nacionaliniame parke apsistoti nakčiai galimybės nėra, tad tenka jį kirsti vienu ypu. „Patirtis ypač įdomi, o kraštovaizdis labai atšiaurus“, – sako pašnekovas.

Nors Skeletų krantas yra arti vandenyno, tačiau pakrantėje vyrauja dykumos. Šaltoji Bengelos srovė ir dėl jos susidarančios oro masės regiono krituliais nelepina. „Tačiau šalti vandenys, atplaukiantys nuo Antarktikos, ruoniams sudaro palankias sąlygas įsikurti net tropinėse platumose. Vienintelė čia gyvenanti rūšis – Pietų Afrikos jūros lokys Arctocephallus pusillus. „Cape Cross“ draustinyje jų gyvena dešimtys tūkstančių. Iš tiesų – vienoje vietoje pamatyti tiek ruonių – įspūdinga. Jie gyvena laisvai, nėra uždaryti aptvaruose“, – pasakoja Ž. Preikša ir priduria, kad čia aptverta tik pati lankymo teritorija, abipusiam – žmonių ir ruonių – saugumui.

„Be abejonės, didžiausia gyvūnų oazė Namibijoje yra Etošos nacionaliniame parke. Per kelias dienas pamatėme beveik visus stambesnius žinduolius, įskaitant liūtus, leopardus, gepardus, raganosius, dramblius, žirafas. Pačių gyvūnų gausa yra didžiulė. Parkas maksimaliai pateisino visus lūkesčius. Tiesa, ir parko dydis įspūdingas – trečdalis Lietuvos teritorijos“, – Etošos nacionalinio parko mastą detalizuoja mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša

Himba gentyje – šimtus metų puoselėjamos tradicijos

Namibijoje aptinkama nemažai civilizacijos mažai paveiktų kaimelių. Himba – išskirtinė Afrikos gentis, kurioje gyvenimo ritmas teka pagal gamtos ir protėvių diktuojamą tvarką.

„Himba genties moterys išsiskiria neįprastomis šukuosenomis ir apranga – čia jos vaikšto mažai prisidengusios. Vanduo nėra naudojamas asmeninei higienai, t. y. prausimuisi. Kūnus šios genties žmonės įsitrina ochra – tarsi uoliena. Dėl šios priežasties jų kūnai būna raudoni. Moterų šukuosenos – išskirtinės. Atrodo, jog dalis plaukų tikri, kiti – tarsi prilipdyti iš molio. Genties moterų gyvenimo būdas – taip pat savitas. Į miestą jos praktiškai nevaikšto, būna tik savo erdvėje, neturi daug kontaktų“, – apie vieną žymiausių Afrikos genčių pasakoja mokslininkas.

Giliai po žeme – gyvybės šaltinis

Paviršinis vanduo Namibo dykumoje yra ypač trumpalaikis, todėl žmonės naudoja gruntinį vandenį. Tokiam vandeniui išgauti reikalingi siurbliai, kurie be energijos – neveikia. Todėl čia žmonės pasitelkia išradingumą – vietiniai geriamąjį vandenį išgauna pasitelkdami vėjo malūnus. „Daugelyje vietų gruntinis vanduo slūgso giliai, todėl tik nedaugelio augalų šaknys geba pasiekti vandenį. Taip pat ir žmonės nesant vandens negali ganyti gyvulių. Tokiose vietose augalija – itin skurdi. Išlieka tik tie augalai, kurie gali išverti ilgalaikes sausras. Įvairių laukinių stambiųjų gyvūnų galima stebėti visoje šalyje, ne tik saugomose teritorijose, kas retai pasitaiko Afrikoje. Tiesa, jų paplitimą stipriai riboja vandens trūkumas. Sausas klimatas stipriai sulėtina organinių medžiagų skaidymosi procesus, tad čia galima sutikti daugybę šimtmečių išlikusius medžius, nors, dalis jų ir sausus, bet jie dar išliks ne vieną šimtmetį“, – apie stebėtiną augalijos gebėjimą prisitaikyti pasakoja mokslininkas.

„Paradoksalu, tačiau klimato šiltėjimas šios šalies žmonėms gali būti tik į naudą, nes sunykus šaltajai Bengelos srovei, šiltos oro masės nuo Atlanto gali slinkti link sausumos ir atnešti daug kritulių, todėl dabar čia dominuojančios dykumos susitrauktų ar visai išnyktų ir žmonės galėtų apgyvendinti dideles naujas teritorijas. Be abejo, laukinei gamtai tai būtų pražūtinga“ – sako mokslininkas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto akademinė bendruomenė – konferencijoje „Muitinės ekosistema 2025“

Spalio 6–7 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Muitinės ekosistema 2025“, organizuota Lietuvos muitinių praktikų asociacijos (LCPA) kartu su Lietuvos muitine. Renginyje susitiko ekspertai, akademikai ir praktikai iš įvairių šalių – jie diskutavo, kaip kuriama ir stiprinama šiuolaikinė muitinės ekosistema.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas, vykdantis MBA programą „Muitinės procesų valdymas“, prisidėjo prie konferencijos akademinės sesijos organizavimo. Renginyje dalyvavo dėstytojos doc. dr. E. Besusparienė, lekt. Kristina Gesevičienė, doktorantė Monika Bielskienė, taip pat MBA „Muitinės procesų valdymas“ alumnai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. E. Besusparienė dalyvavo diskusijoje „Ką reikia padaryti, kad įkvėptume ir ugdytume naują pasaulinio lygio muitinės profesionalų kartą?“, kurioje pristatė universiteto vaidmenį formuojant ateities muitinės profesionalą. Akademinę diskusiją moderavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė M. Bielskienė, kvietusi pasisakyti atstovus iš Miunsterio universiteto (Vokietija), Nikolajaus Koperniko universiteto (Lenkija), Lježo universiteto (Belgija), Rygos technikos universiteto (Latvija) ir Vilniaus universiteto (Lietuva).

Akademinės bendruomenės atstovai pritarė, kad universitetai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ateities muitinės profesionalą – ugdant tarpdisciplinines žinias teisės, ekonomikos, aplinkosaugos ir kitose srityse, atsižvelgiant į naujas žaliosios muitinės, e. komercijos, dirbtinio intelekto rizikos valdymo bei geopolitinių pokyčių nulemtas tendencijas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. E. Besusparienė pabrėžė, kad šiuolaikiniai muitinės procesai reikalauja tarpdisciplininių kompetencijų, todėl prie MBA „Muitinės procesų valdymas“ studijų jungiasi logistikos, finansų, verslo bei teisės specialistai. Tokios studijos leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir kurti tiltą tarp praktikos ir mokslo.

Konferencijoje „Muitinės ekosistema 2025“ taip pat aptarta vykdoma ES muitinės reforma, kurią pristatė Europos Komisijos atstovai, bei diskutuota apie ES Muitinės duomenų centro kūrimą ir technologinius pokyčius. Diskusijose aktyviai dalyvavo įvairių šalių muitinės atstovai, asociacijų ir verslo sektoriaus atstovai.

Dvi dienas trukusi konferencija „Muitinės ekosistema 2025“ parodė naują tendenciją – muitinės sritis tampa inovacijų, tarptautinio bendradarbiavimo ir žinių mainų centru. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto akademinės bendruomenės dalyvavimas tokiuose renginiuose padeda užtikrinti, kad naujoji profesionalų karta būtų pasirengusi kurti pažangius ir tvarius muitinės procesų sprendimus.

Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą

Gerb. Fakulteto akademinės bendruomenės nariai,

kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks spalio 8 d. (trečiadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu.
Prisijungimas BPF Akademinės bendruomenės narių susirinkimas | Meeting-Join | Microsoft Teams

Darbotvarkė pridedama ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Kristinos Gesevičienės daktaro disertacijos gynimas

2025 m. lapkričio 14 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų 217 auditorijoje bus ginama Kristinos Gesevičienės daktaro disertacija tema „Agrarinės aplinkosaugos subsidijų poveikio žemės ūkio ekologiniam efektyvumui vertinimas Europos Sąjungos šalyse“.

IN MEMORIAM Prof. emeritas Vytautas Šlapakauskas (1938 – 2025)

Vytautas Šlapakauskas gimė 1938 m. balandžio 15 d. Širvintų r. Meižių k. ūkininkų Petro ir Onos Šlapakauskų gausioje dešimties asmenų šeimoje. Mokslus pradėjo Rastalindžių pradinėje mokykloje (1946–1950), tęsė – Vindeikių septynmetėje mokykloje (1950–1953), Vilniaus žemės ūkio technikume (1953–1957) ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete (1957–1962). Studijas baigė diplomu su pagyrimu. Darbštus ir gabus studentas atkreipė Botanikos katedros vedėjo doc. Eriko Purvino dėmesį ir buvo pakviestas dirbti katedroje. Botanikos katedroje pradėjo dirbti laborantu (1962 m.), po metų – asistentu, nuo 1964 m. – vyresniuoju dėstytoju – dėstyti augalų fiziologiją. Sėkmingai derindamas pedagoginį darbą ir mokslinę veiklą, 1969 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 1970 m. suteiktas docento, o 1991 m. – profesoriaus vardas. Greta pedagoginio darbo profesorius dirbo ir administracinį darbą. 1971–1979 ir 1995–2006 m. ėjo Botanikos katedros vedėjo pareigas. 1979–1992 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanu. 1992–1995 m. buvo išrinktas Universiteto Senato (Tarybos) pirmininku.

Dekano pareigas profesorius ėjo 13 metų. Šis tarpsnis fakulteto istorijoje buvo vienas iš demokratiškiausių. Dekanas neturėjo asmeninio kabineto, ant dekano durų nebuvo perspėjimo, kad lankytojai į dekanatą gali užeiti tik po vieną, – studentai ir dėstytojai ėjo į dekanatą, kada turėjo reikalų ir laiko. Dekanas buvo ypač mėgiamas studentų. Gerumas ir nuoširdumas derėjo su reiklumu. Tą pripažino visi studentai.

Aktyviai dalyvaudamas Akademijos (Universiteto) visuomeniniame gyvenime, dirbdamas pedagoginį darbą profesorius neapleido ir mokslinės veiklos. Mokslinę ir dalykinę kvalifikaciją profesorius kėlė stažuotėse įvairiuose užsienio universitetuose.

Nuo 25 metų pradėjęs pedagoginį darbą, profesorius Vytautas Šlapakauskas 45 metus dėstė augalų fiziologiją. Didelė pedagoginio darbo patirtis ir tvirtos dėstomo dalyko žinios leido profesoriui aktyviai įsijungti į leidybos veiklą – rengti baigiamųjų darbų programas, laboratorinių darbų metodinius patarimus, rašyti straipsnius į enciklopedijas, mokslo leidinius, žurnalus. Pirmą kartą Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje profesoriaus dėka su bendraautoriais buvo parengtas vadovėlis „Augalų fiziologija“. 1980 m. kartu su bendraautoriais išleisti vadovėliai „Botanika su mikrobiologijos pagrindais“, „Augalų fiziologija su mikrobiologijos pagrindais“. 2006 m. išleistas pirmas Lietuvoje vadovėlis „Augalų ekofiziologija“. Šio vadovėlio atskiros dalys išleistos 1998 ir 2001 metais. „Augalų ekofiziologija“ iš esmės yra išsami mokslinė studija. Ją rašydamas autorius panaudojo 247 literatūros šaltinius. 2008 m. išleistas su prof. P. Duchovskiu vadovėlis „Augalų produktyvumas“, skirtas doktorantams; kartu su doc. J. Kučinsku parengtas vadovėlis „Augalų mityba“, skirtas magistrantūros studentams.

Už ilgametį pedagoginį darbą, mokslinę ir visuomeninę veiklą profesorius Vytautas Šlapakauskas apdovanotas Universiteto padėkos raštais, Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu. Jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.

Atsisveikinti su emeritu bus galima Tabariškių parapijos laidojimo namuose (Tabariškės, Gėlių g. 108A) spalio mėn. 7 d. (antradienį) nuo 15:00 val. Urna išlydima spalio mėn. 8 d. (trečiadienį) 12 val. į Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Laidojamas Kauno r. Tabariškių kapinėse.

Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė, Agronomijos fakulteto darbuotojai.

Fakulteto tarybos posėdis

Š. m. spalio mėn. 7 d. (antradienį) 15.00 val. centrinių rūmų 324 auditorijoje vyks Agronomijos fakulteto tarybos posėdis.

Darbotvarkėje:

Fakulteto atstovų į VDU senatą rinkimai.
Kiti klausimai.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

AF tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička