Seminaras „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“

Gegužės 12 d. 11:15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti seminare „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“.
Seminaro pranešimų temos:
„Kriptovaliutų ir finansinių priemonių apmokestinimas pajamų mokesčiu“. Pranešėja – Kristina Laurinavičienė, VMI Mokesčių informacijos departamento I gyventojų pajamų mokesčio skyriaus vyriausioji specialistė.
„VMI specialistui reikalingos žinios ir kompetencijos“. Pranešėja – Ligita Brazlauskienė, Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė.

Seminaras vyks VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete, 210 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.).

Neturinčius galimybės seminare dalyvauti gyvai, kviečiame jungtis nuotoliniu būdu.

Nemokamas nuotolinis seminaras „Kodėl muitinės žinios šiandien skirtos ne tik muitinės pareigūnams?“

Muitinė jau seniai neapsiriboja vien deklaracijų pildymu. Šiandien muitinės, prekybos taisyklių ir reglamentų išmanymas reikalingas IT specialistams, logistikos specialistams, verslininkams, finansininkams ir net teisininkams. Muitinės žinių galima įgyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete pasirinkus vadovų magistrantūros (MBA) programą „Muitinės procesų valdymas“, kuri atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus.

2025 m. gegužės 22 d. 15.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame nemokamame seminare, kuriame bus nagrinėjama muitinės žinių svarba.

Kas bus aptariama internetiniame seminare?

Muitinės žinių svarba šiandien.
Muitinės žinių poreikis darbo rinkoje.
MBA „Muitinės procesų valdymas“.

Seminarą ves MBA „Muitinės procesų valdymas“ komiteto pirmininkė dr. Erika Besusparienė.

Seminaro informacija:

Data: 2025 m. gegužės 22 d.

Laikas: 15:30 val. (EET, Lietuvos laiko juosta)

Formatas: internetinis seminaras per „MS TEAMS“

Kalba: seminaras vyks anglų kalba.

REGISTRACIJA

Planuojama internetinio seminaro trukmė: apie vieną valandą.

Nuoroda prisijungti prie „MS TEAMS“ platformos prieš internetinį seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.

VDU Studijų festivalis 2025

Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!

Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)

2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

Atvira paskaita-seminaras „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“

Gegužės 8 d. 15 val. kviečiame dalyvauti atviroje paskaitoje-seminare „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“. Seminarą ves lektorius Justinas Sacevičius, UAB „Profitus Crowdfunding“ skaitmeninės rinkodaros koordinatorius.

Paskaitos-seminaro metu lektorius kartu su dalyviais:

Griaus populiariausius mitus apie investavimą – ar tikrai investavimas tik turtingiesiems, o gal be rizikos čia nė žingsnio?
Kalbės apie tai, kas stabdo nuo pirmųjų žingsnių ir kaip iš tiesų atrodo kelias į finansinę laisvę.
Dalyvių taip lauks interaktyvus Kahoot žaidimas „Pasitikrink žinias ir pasivaržyk su draugais“! Taigi investuoti gali kiekvienas – svarbiausia žinios. Kviečiame pradėti kartu!

REGISTRACIJA

Data, laikas: 2024 m. gegužės 8 d. 15 val.
Vieta: Nuotoliniu būdu (online). PRISIJUNGIMAS
Trukmė: 60 min.

Didžėjus Arnas apie šiuolaikinę inžineriją ir „ofisą ant ratų“: šiandien pasiektas lygis – ne riba

Kai širdyje gyvena smalsumas, noras kurti ir siekti prasmingų dalykų, net nauji, nepažinti keliai tampa savaime aiškūs. Būtent taip baigęs mokyklą pasijuto Arnas Katilius – jaunas vaikinas iš Kuršėnų, kuriam mintis apie inžinerijos studijas kirbėjo jau seniai, bet aiškaus plano dar nebuvo. Sprendimą lėmė ne tik loginiai argumentai, bet ir vidinis jausmas, kad pasirinkta kryptis – arti širdies. Studijos Arnui tapo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir galimybė susikurti gyvenimą, kuriame dera žinios, darbas ir laisvalaikio pomėgiai. Šiandien Arnas – ne tik studentas, bet ir vienos didžiausių agrosektoriaus įmonių darbuotojas, didžėjus, muzikos mylėtojas ir aktyvus vaikinas, kuris tiki, kad viskas prasideda nuo drąsos būti savimi.

Didžėjavimas ir inžinerija – (ne)suderinama?

„Didžėjaus pultą čiupinėjau nuo mažens. Laikui bėgant šis pomėgis tapo ir papildoma veikla. Groju privačiuose renginiuose, viešose erdvėse, pavyzdžiui, miestelių šventėse. Didžėjavimą galėčiau palyginti su inžinerija. Tenka ne tik didžėjauti, bet ir statyti garso įrangą – čia taip pat yra tam tikri inžineriniai sprendimai. Beje, apie inžineriją galvojau dar būdamas moksleiviu, tik nebuvau apsisprendęs, kurią kryptį pasirinkti. Pradėjau domėtis studijų galimybėmis Kaune. Mano akį patraukė studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tuo metu ji buvo nauja. Pradėjau domėtis giliau, susipažinau su mokomaisiais dalykais. Įstojau ir manau, kad nesuklydau“, – savo pasirinkimą komentuoja pašnekovas.

Aktyvus studentas gyvenimą tapo ryškiomis spalvomis – perspektyvios studijos, turiningas laisvalaikis. Šią paletę neseniai papildė ir dar vienas komponentas – Arnas įsidarbino vienoje didžiausių agrosektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos partnerių, įmonėje. „Pirmame studijų kurse gavau skatinamąją stipendiją. Tąkart vykau į įmonę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. O šiais metais, kai Akademijoje vyko Karjeros diena, apsilankiau įmonės stende ir pasiteiravau apie praktikos arba darbo galimybes. Vėliau įmonė su manimi susisiekė, o dabar jau dirbu dirvožemio tyrimų srityje – esu tiksliosios žemdirbystės pagalbinis darbuotojas. Važiuoju į ūkius ir pagal iš anksto numatytą planą tyrimams imu mėginius“, – darbo specifiką aptaria studentas.

Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jau „dirba“ ir praktikoje – Arnas sako, kad darbe neretai tenka prisiminti dirvožemio tyrimų specifiką, planų sudarymą ir kt. „Mano darbe svarbu lankstumas, tikslumas, atsakingumas ir kruopštumas“, – pagrindines darbe reikalingas savybes aptaria Arnas.

Naujame gyvenimo etape – patirtys, pamokos ir iššūkiai

Iš Kuršėnų kilęs Arnas sako, kad baigus mokyklą ir įstojus į universitetą gyvenimas atverčia naują, patirčių ir pamokų kupiną knygos lapą, skatinantį augti kaip asmenybę. „Prasideda kitas etapas: palikęs gimtuosius namus ir išvykęs studijuoti į kitą miestą tapau daug savarankiškesnis. Atsiranda daugiau pareigų. Visos šios patirtys užaugina pareigingą, savarankišką žmogų. Studijos plečia akiratį, įgyju ne tik inžinerines žinias, bet ir bendrą išprusimą“, – teigia vaikinas ir priduria, kad nors jis jau antrakursis, tačiau tiki ir žino, kad studijų metu jo dar laukia reikšmingas ir naudingas studijų laikas.

Šiais metais mokyklą baigiantys jaunuoliai vasaros laukia su jauduliu širdyse – laukia egzaminų sesija, o vėliau – ir svarbus pasirinkimas, klausimas, reikalaujantis atsakymo: kuriuo gyvenimo keliu eiti toliau. „Moksleiviams palinkėčiau klausyti savo širdies ir rinktis tą sritį, kurioje mato savo ateitį. Nereikia bandyti kažkam įtikti ir priimti „primetamus“ dalykus. Dar – dalyvaukite studijų mugėse, domėkitės, skaitykite apie studijų galimybes, nuvykite į norimą universitetą: pajauskite jo aurą, aplankykite fakultetus. Ir viskas ateis savaime“, – patarimais dalijasi Arnas.

Nors Arnas šiuo metu – antrakursis, tačiau mintyse jau dėlioja asmenines ateities perspektyvas.

„Galvoju apie magistrantūros studijas. Žinoma, norėčiau tęsti karjerą, kuri būtų susijusi su mano specialybe. Galbūt kažkada svarstysiu apie savo verslo kūrimą“, – sako Arnas ir priduria, kad ateitį norėtų sieti su inžinerijos kryptimi, o didžėjavimą priskirti hobiui arba papildomam darbui.

Ar inovacijos turi tobulėjimo ribą?

Arnui apie agrosektorių yra tekę girdėti įvairiausių stereotipų, tačiau vaikinas sako jau spėjęs ne kartą įsitikinti – žemės ūkis yra kuriantis proveržį. „Faktas, prieš 20–30 metų žemės ūkis nebuvo toks inovatyvus, tačiau šiais laikais agrosektorius kupinas naujovių ir technologijų: dronai, įvairūs, modernūs traktoriai – tai yra „ofisas ant ratų“. Šiandien pasiektas lygis – ne riba. Manau, kad žemės ūkis ateityje tobulės dar labiau. Keisis kartos, žmonės bus dar labiau išmanūs ir technologijas žemės ūkyje norės pritaikyti dar labiau. Nors agrosektorius ir šiuo metu yra inovatyvus, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Todėl ir tvariosios inžinerijos specialistų karjera – perspektyvi. Pats matau, kad šiuo metu trūksta specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Vieno pokalbio su agroverslo įmonės atstovu metu stebėjomės, kodėl inžinerijos krypties studijų programos nėra populiarumo viršūnėje – juk konkurencingi atlyginimai ir perspektyvi karjera laukia kiekvieno, norinčio tobulėti“, – sako Arnas ir baigdamas pokalbį priduria: akivaizdu, po studijų tiek jo, tiek grupiokų tikrai laukia veržli ateitis, kupina galimybių.

Arno istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė inžinerija – ne tik apie sudėtingus skaičiavimus ar techniką, bet ir apie kūrybiškumą, inovacijas bei nuolatinį augimą. Pasirinkęs kelią, kuris atitinka jo vertybes ir interesus, Arnas ne tik siekia profesinių aukštumų, bet ir išlieka savimi – aktyviu, smalsiu ir veržliu žmogumi.

Virtualus seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“

Gegužės 20 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti virtualiame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.

Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria magistrantūros studijų programa Apskaita ir finansai, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.

Seminaro trukmė 1 val.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje: PRISIJUNGIMO NUORODA.

Kokie bus Lietuvos miškai: akademikai miškasodyje

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikai, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistais sodino paprastosios pušies, paprastosios eglės ir juodalksnio medelius VĮ „Lietuvos miškų urėdija“ Ukmergės regioninio padalinio miškuose. Kelias valandų padirbėję daugiau kaip vieno hektaro plote – pasodinę kelis šimtus pušaičių ir eglaičių, renginio dalyviai pokalbyje diskutavo aktualiomis temomis.

Visiems žinomas stiprus emocinis lietuvių ryšys su gamta ir ypač medžiais. Tai liudija dažni protestai, kai miestuose pradedama kirsti medžius. Tačiau ar visuomenė žino medžių kirtimo ir atsodinimo principus? Ar įsivaizduojame, kaip evoliucionavo ir kokie turėtų būti Lietuvos miškai? Ar reikia leisti miškui ataugti natūraliai, ar būtina formuoti jo struktūrą? Kokio intensyvumo ekonominė veikla gali būti leidžiama miškuose? Galbūt gamta be žmogaus įsikišimo yra pats geriausias ekosistemų tvarumo stiprinimo būdas? Juk gamtinė atranka yra stipri evoliucinė jėga, lemianti natūralią miško ekosistemų raidą. Vis dėlto reikia suvokti, kad pastaraisiais dešimtmečiais didelį poveikį ekosistemoms daro žmogaus sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksniai. Dėl to augalija, taip pat medžiai ima migruoti, o Lietuvos miškuose jau dygsta naujos jų rūšys. Be to, medžius puola įvairūs kenkėjai, kuriems labai patinka šylantis klimatas.

Todėl vargu, ar galime tik pasyviai stebėti šiuos procesus, tikėdamiesi, kad miško ekosistemos atsilaikys. Mokslininkų manymu, reikia padėti miškui stiprinant svarbiausių miško ekosistemos rūšių adaptyvumą ir adaptabilumą. Tai galima padaryti taikant pagalbinę populiacijų migraciją, vystant gamtai artimą miškininkystę. Kartu būtina stiprinti medžių prisitaikymą prie aplinkos – kurti jų genetinio gerinimo programas, praturtinti bioįvairovę ir genetinę įvairovę. Šios priemonės neabejotinai sustiprintų miško ekosistemų tvarumą.
Kita vertus, būtina įvertinti rūšių migracijos procesus ir jų pasekmes. Pasitraukus ledynmečiui Lietuvą pasiekė mums įprastos miško medžių rūšys, tačiau jų migracijos greitis buvo nevienodas. Pavyzdžiui, liepos įsitvirtino Lietuvoje prieš keliolika tūkstančių metų, o bukas su platanalapiu klevu – tik dabar. Todėl reikia nuspręsti, ar stengsimės „uždaryti duris“ ir stabdyti šį natūralų rūšių plitimo procesą, ar visgi reikėtų stiprinti migruojančių rūšių adaptyvumą, kad jos įsitvirtintų Lietuvos miškuose ir taip padidintų jų bioįvairovę. Sprendimus teks priimti remiantis moksliniais tyrimais, kadangi klaidos šioje srityje sunkiai ištaisomos.

Verta akcentuoti, kad itin svarbų vaidmenį išsaugant ir atkuriant miško ekosistemas atlieka miškininkai. Jų darbas neapsiriboja vien ūkine veikla – miškininkai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių kontrolės, miškų atkūrimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo, stebi medynų sanitarinę būklę, planuoja miško priežiūros darbus, siekdami užtikrinti ekosistemų tvarumą, įgyvendina saugomų teritorijų tvarkymo planus ir bendradarbiauja su mokslininkais bei aplinkosaugininkais.

Taigi, miškasodžio dalyviai ne tik prisidėjo prie Lietuvos girių atkūrimo. Mokslininkai kartu su urėdijos specialistais nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti geriausių minimų problemų sprendimo metodų.

Parengė akad. Darius Danusevičius ir LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA

VDU moksleivius kviečia svajones įgyvendinti iš anksto – skirs skatinamąsias stipendijas labiausiai motyvuotiems

Svajojantiems apie studijas, bet susiduriantiems su nerimu, ar tikrai viskas klostysis pagal planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia savo svajonių siekti lengviau. Universitetas kartu su verslo mecenatais labiausiai motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas VDU planuojantiems būsimiesiems studentams skirs skatinamąsias stipendijas.

Universiteto atstovų teigimu, tai – puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus.

„Kviečiame moksleivius išdrįsti svajoti, o mes padėsime jų svajones įgyvendinti”, – sako VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Idėja steigti šią stipendiją gimė norint sujungti du labai svarbius elementus: moksleivius ir verslo atstovus.

„Moksleiviai nerimauja dėl savo būsimų pasirinkimų, ar studijos suteiks saugumą, darbą ateityje, jie jaučiasi neužtikrinti ir dvejojantys dėl daugelio dalykų, kurių vienas dažniausių – finansinis studijų aspektas. Tuo metu verslo pasaulio atstovai, kurie yra šios stipendijos mecenatai, susiduria su specialistų trūkumu, todėl yra pasiruošę investuoti į jaunąją kartą. Būtent tai ir paskatino sukurti platformą, kurioje šios dvi žmonių grupės susitiktų ir iš to gimtų prasmingi bei ateitį kuriantys ryšiai”, – kalba L. Petrauskaitė.

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė

Pasak universiteto atstovės, verslo įmonėms dalyvauti šioje programoje verta ne tik dėl galimybės užsitikrinti, jog ateityje būtų žmonių, galinčių sklandžiai įsilieti į jų įmonių veiklą. „Žmogiškieji ištekliai visada išliks svarbiausiu resursu, į kurį investuoti yra būtina“, – tvirtina L. Petrauskaitė.

VDU – labiausiai studentus remiantis universitetas šalyje

Kaip teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, kitų aukštųjų mokyklų tarpe VDU išsiskiria kaip daugiausia studijų stipendijų fondų skirtingoms tikslinėms grupėms remti turintis universitetas. Šiuo metu universitete veikia daugiau nei 10 skirtingų fondų, studentai gali pretenduoti gauti daugiau nei 20 mecenatų įsteigtas stipendijas.

„Remti studentus, suteikiant jiems didesnes galimybes siekti asmeninių užsibrėžtų tikslų, visuomet buvo ir bus vienas iš pagrindinių universiteto vertybinių principų. Ši vakarietiška tradicija yra užkoduota atkurtojo VDU DNR. Nepriklausomybės pradžioje pirmaisiais universiteto mecenatais tapo jį atkurti padėjusio JAV lietuvių išeivijos bendruomenės nariai. Ši tradicija yra tęsiama iki šiol“, – pasakoja S. Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Ji pabrėžia, jog universitetas jautriai ir operatyviai reaguoja į visuomenėje vykstančius pokyčius. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir daugeliui šeimų netekus finansinio stabilumo buvo įkurtas fondas pirmakursiams iš socialiai pažeidžiamų grupių, kuriems dėl susiklosčiusios situacijos tapo sunkiau siekti aukštojo išsilavinimo.

„Esame įkūrę ir talentų paramos fondą itin gabiems vaikams, kuriems reikalinga paskata jų asmeniniams rezultatams pasiekti. Pernai įsteigta ir aktyviems bei visuomeninėje, pilietinėje, kultūrinėje veikloje ar net globaliu mastu pasižymėjusiems būsimiems pirmakursiams skirta Artes liberales 35-mečio studijų stipendija. O sprendžiant itin reikalingų darbuotojų klausimą, kartu su verslo partneriais šiemet nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos ir įsteigti verslo mecenatų stipendijas. Taip siekiame moksleiviams padėti įveikti prieš baigiamuosius egzaminus kylantį nerimą ir jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities ir svajonių specialybės žinant, jog prie tų svajonių įgyvendinimo prisidės ir pats universitetas ar verslo partneriai“, – iniciatyvą apibūdina VDU Studijų prorektorė.

Svarbiausias veiksnys – turėti tikslą ir sistemingai jo siekti

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė pažymi, jog svarbiausias veiksnys, norintiems pretenduoti į šią stipendiją, yra motyvacija.

„Juk visi norime dirbti atsakingų, kūrybingų, drąsių žmonių apsuptyje. Jauni specialistai savo karjeros pradžioje dažnai dar nėra spėję sukaupti didelio žinių ir kompetencijų bagažo, tačiau yra rimtai nusiteikę viso to išmokti. Šia, kartu su verslo atstovais sukurta, iniciatyva ir norime prisidėti prie jau dabar kryptingai savo svajonių ir tikslų siekiančių jaunuolių motyvacijos stiprinimo“, – pabrėžia L. Petrauskaitė.

Pasak S. Pilkienės, visuomenėje nuolat girdime daugybę istorijų, kokį nerimą išgyvena abiturientai, bijodami nepatenkinti tėvų, mokytojų ar net savo pačių lūkesčių atitinkamai išlaikyti egzaminus ir įstoti į norimą studijų programą. Dažniausiai jaunuoliams kylantys klausimai: ar pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą, kiek kainuos pragyvenimas, kas apmokės už studijas ir pan.?

„Siekdami padėti sumažinti šiuos nerimą keliančius jausmus mes moksleiviams siūlome jau dabar pradėti įgyvendinti savo svajones. Tereikia užpildyti paraišką ir pateikti svarbiausius argumentus, kokioje studijų programoje moksleivis ar moksleivė nori studijuoti, kodėl jam/jai svarbu įgyti būtent tokį išsilavinimą ir papasakoti, kiek pastangų įdėta einant šio tikslo link. O jų istorijas išgirdę universiteto atstovai ar verslo partneriai suteiks galimybę iš anksto užsitikrinti papildomą finansavimą išsvajotam tikslui pasiekti“, – projekto misiją apibūdina prorektorė.

Gausus būrys rėmėjų

Prie VDU iniciatyvos jau prisijungė Lietuvos ir tarptautinės kompanijos, kurioms socialinė atsakomybė visuomenės vystymui yra viena iš pagrindinių veiklos vertybių. Šiuo metu projekte dalyvauja tokios įmonės kaip „Hegelmann Transporte“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, AB „Linas Agro“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Rovaltra“, UAB „Delaval“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Nordzucker Business Services“, UAB „Nando“ ir kitos.

„Tai įmonės, kurios jau ne vienerius metus bendradarbiauja remiant VDU studentus, tad džiaugiamės jų ryžtu prisidėti ir prie šios naujos iniciatyvos. Socialiai atsakingo verslo atstovai žino, jog geriausias būdas išvengti darbuotojų trūkumo ateityje yra investicija į studentus. Daugiausiai tai įmonės, kurios investuoja į mechanikos bei vandens inžinierių, žemėtvarkininkų, miškininkų, apskaitininkų, maisto kokybės ekspertų ir kitų labai trūkstamų specialistų rengimą. Tačiau VDU pirmakursių fondas yra skirtas įvairių studijų krypčių studentų rengimui, kadangi jau dabar Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas visose veiklos srityse“, – teigia S. Pilkienė.

Atranka vyks keliais etapais

Norintieji pretenduoti gauti stipendiją turi užsiregistruoti Moksleivių ID platformoje ir užpildyti stipendijos gavimo paraišką, pateikiant motyvuotus argumentus, kodėl jo/jos studijas turėtų finansuoti universitetas ar socialiniai partneriai. Tuomet sulaukę universiteto ar socialinių parnerių pasiūlymo finansuoti ar remti studijas, įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą stojimo paraiškoje pasirinktą studijų programą nurodžius pirmuoju prioritetu.

Pretendentų atranka bus vykdoma 3 etapais. Pirmasis etapas vyksta iki birželio 1 d., antrasis – iki rugpjūčio 1 d., trečiasis – iki rugpjūčio 31 d. Atranką vykdys komisija, sudaryta iš universiteto atstovų ir mecenatų, kuri priims sprendimus dėl stipendijų skyrimo.

Su paraiškas pateikusiais moksleiviais VDU atstovai susisieks per savaitę nuo paraiškos pateikimo ir informuos, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi bei priimami. Informaciją apie stipendijos paskyrimą būsimi studentai gaus iki nurodyto etapo pabaigos.

Priklausomai nuo konkurso ir moksleivio motyvacijos, įstojus į valstybės finansuojamą vietą būsimiems pirmakursiams gali būti pasiūlytos įvairios stipendijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas – studijų kainos padengimas sieks nuo 25 iki 100 proc. visos sumos.

Apskaita be stereotipų: modernus Augustės žvilgsnis į finansų pasaulį

Augustė Ronkytė – pavyzdys, kaip kruopščiai pasirinktos studijos veda profesinės sėkmės link. Savaranišką gyvenimą pradėjusi studijomis apskaitos ir finansų srityje, šiandien Augustė ryžtingai griauna apie buhalterius sudarytus stereotipus, pasakoja apie šiuolaikinius iššūkius ir ateities planus, kuriuose svarbiausia – drąsus žvilgsnis į rytojų.

Studentų miestelyje – mokslo, gyvenimo ir gamtos sinergija

„Prieš renkantis studijų kryptį, atlikau įvairių asmenybės testų, siekiant išsiaiškinti, kuria kryptimi eiti, atsižvelgiant į savo asmenines savybes. Žinojau, kad man tiktų tikslieji mokslai. Nagrinėjant programų aprašymus, mano dėmesį patraukė VDU Žemės ūkio akademijos vykdoma programa Apskaita ir finansai. Sužavėjo tai, kad programoje yra dėstomi ir apskaitos, ir finansų dalykai. Nesuklydau – programa iš tiesų daug aprėpianti. Kadangi esu kilusi iš Telšių rajono, mintyse kirbėjo ir kitų pasirinkimų – galbūt studijuoti Klaipėdoje? Tačiau mano pasirinkimų labirintuose Kaunas išplėšė pergalę. Atvykus studijuoti žvilgsnį iškart patraukė Akademijos studentų miestelis. Vargu, ar Lietuvoje dar kur galime rasti tokią žalią erdvę, kur taip harmoningai kuriama sinergija tarp studijų erdvių, studentų bendrabučių ir gamtos. Kai gyvenau bendrabutyje, džiaugiausi jausdama bendruomenę ir žavėjausi, kad viskas yra šalia: ir fakultetas, ir studijų draugai“, – sako ketvirtakursė Augustė.

Žaliasis studentų miestelis Augustę sužavėjo neatsitiktinai. Mergina teikia prioritetą aktyviam laisvalaikiui gryname ore. „Žinoma, kaip ir visi, mėgstu ir serialus žiūrėti, ir knygas skaityti. Tiesa, pastarasis pomėgis šiais laikais – kaip niekada „prabrangus“: ne visada randu laisvo laiko šiam malonumui“, – sako mergina ir atskleidžia, kad ateityje norėtų daugiau tapyti ir išmokti groti pianinu.

Griūva nusistovėję stereotipai

Praktiką atlikusi vienoje Kauno gamybinėje įmonėje, Augustė joje liko dirbti buhalterinės apskaitos skyriuje. „Dirbu skyriuje, kuriame – išties daug darbuotojų. Tvarkome buhalterinę apskaitą. Studijose jau buvau spėjusi susiformuoti vaizdą, kaip vykdoma apskaita ir tvarkomi finansai, o darbe tai galiu pritaikyti praktiškai, lengviau suprasti įmonėje vykstančius procesus. Neslėpsiu, šiuo metu mano gyvenime krūvis nemažas: tenka suderinti ir studijas, ir darbą. Tačiau šiuo metu investuoju į savo ateitį – noriu pradėti karjerą“, – atvirauja Augustė.

Šiuolaikiniame, technologijų kupiname pasaulyje, griūva stereotipai apie tai, kad buhalterio darbas – monotoniškas ir nuobodus. Modernios programos ir dirbtinis intelektas finansinės apskaitos specialistams suteikia galimybę darbą atlikti greičiau ir efektyviau. Buhalteriai šiandien ne tik kontroliuoja finansinius srautus, bet ir dalyvauja strateginiuose sprendimuose, analizuoja įmonių finansinę būklę ir padeda kurti augimo planus. Vykstant šiems pokyčiams, buhalterio darbas tampa vis dinamiškesnis.

„Finansinės apskaitos specialistų darbas – nemonotoniškas. Iš savo patirties jau esu pastebėjusi – tenka spręsti įvairius iššūkius ir problemas, kurios kaskart – skirtingos. Komunikuojame ir su kolegomis iš kitų skyrių. Žinoma, tam tikrų pasikartojančių darbų turbūt neišvengsime nei vienoje specialybėje, tačiau kitos įvairios situacijos praskaidrina dieną ir formuoja šiuolaikišką požiūrį. Apskaita – sritis, kur daug dalykų gali būti skaitmenizuojama ir robotizuojama. Įmonėse apskaitos specialistams neretai tenka dalyvauti skaitmenizavimo procese ir kitiems paaiškinti, kaip veikia įvairūs duomenys. Iššūkis, su kuriuo susiduriame – poreikis prisitaikyti prie kintančių įstatymų. Tad turime nuolat sekti naujienas ir tobulėti – ieškome informacijos, dalyvaujame įvairiuose seminaruose, ieškome būdų, kaip prisitaikyti prie kintančios mokestinės sistemos. Tad kaip vieną svarbiausių mano krypčių įvardyčiau gebėjimą prisitaikyti prie kintančio pasaulio ir siekį kasmet efektyvinti įmonės veiklą“, – vardija pašnekovė.

Augustės nuomone, kiekvienas žmogus, studijuojantis apskaitos ir finansų srityje, turėtų siekti būti tikru specialistu. „Matome ir šiuo metu, tačiau ir ateityje tikrai neišvengsime dar didesnių skaitmenizavimo, robotizavimo, optimizavimo procesų. Dalį darbų atliks kompiuterinės programos, rankinio darbo reikės vis mažiau, bet visada reikės žmonių, gebančių kurti ir prižiūrėti šias sistemas. Todėl manau, kad kompetentingų specialistų poreikis ateityje tikrai didės. Šios srities specialistų atlyginimai Lietuvos rinkoje tikrai pakankamai konkurencingi. Šiuo metu su grupiokais tik pradedame žengti savo karjeros keliu, bet net ir šiame lygmenyje atlyginimai tikrai yra geri. Pildant patirties, žinių, gebėjimų bagažą, akivaizdu, atlyginimai tikrai augs ir ateityje“, – šviesias perspektyvas brėžia Augustė.

Skaičiai reikalauja ir kūrybiškumo

Augustė sako, kad studijos augino ir puoselėja ją ne tik kaip specialistę, bet ir kaip asmenybę. „Džiaugiuosi, kad turiu galimybę tobulinti loginį mąstymą. Gal vienus nudžiuginsiu, o kitus nuliūdinsiu, bet mano studijuojama sritis nėra vien tik skaičiai, ar tik juoda ir balta. Studijos ir darbas reikalauja ir kūrybiškumo, verslumo. Dėstytojai mus augina asmenybėmis. Studijų metu sutikau dėstytojų, kuriuos, žinau, prisiminsiu visą gyvenimą. Tai dėstytojai, su kuriais puoselėjame ryšį, jie formuoja atsakingą požiūrį į mokslą. Etiški ir profesionalūs dėstytojai man, kaip asmenybei, leidžia į save pažvelgti iš šono: jie pastebi mano perfekcionizmą ir rimtą požiūrį į gyvenimą, tačiau kartu gyvenimui kartais skatina leisti tekėti sava vaga: viskas bus taip, kaip turi būti. Studijų metu praverčia ir darbas komandoje – žinoma, daugelis apskaitos ir finansų specialistų gali pasakyti, kad yra individualistai, bet dirbdama didelėje įmonėje pastebiu, kad gebėjimas bendrauti su žmonėmis ir dirbti grupėje yra labai svarbu. Įgyti viešojo kalbėjimo įgūdžiai – taip pat neabejotinai naudingi: taip mes tampame vis labiau pasitikintys savimi“, – sako Augustė.

Ketvirtame kurse studijuojanti telšiškė ir baigusi studijas savo gyvenimą brėžti tikisi ta pačia linija – planuoja dirbti apskaitos ir finansų srityje, o galbūt svarstys ir apie tolimesnes studijas. „Jeigu nuspręsiu studijuoti magistrantūroje, blaškytis neplanuočiau: likčiau apskaitos ir finansų srityje. Jau domėjausi – VDU Žemės ūkio akademija siūlo perspektyvias magistrantūros studijas. Žinoma, šiuo metu mano prioritetas – sėkmingai baigti bakalauro studijas. O vėliau noriu dar geriau įsitvirtinti profesinėje srityje ir turėti galimybę darbui savęs atiduoti daugiau, nei šiuo metu leidžia galimybės“, – ateities planus komentuoja pašnekovė.

Forest 4.0 kompetencijos centras žengia į naują etapą

Antrieji Forest 4.0 iniciatyvos metai žymi svarbų proveržį – Kaune įsteigtas Forest 4.0 kompetencijos centras. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lyderystės ir glaudaus partnerių bendradarbiavimo dėka įsteigta kompetencijos centro viešoji įstaiga, o jos vadovu paskirtas dr. Nerijus Kupstaitis. Šie esminiai žingsniai žymi naują tarptautinės iniciatyvos veiklos etapą, keliantį didelius lūkesčius ateinantiems metams.

Artimiausių veiklų planavimui buvo skirtas dviejų dienų susitikimas, vykęs balandžio 7–8 dienomis Kaune. Forest 4.0 komanda pirmąją dieną skyrė strateginėms diskusijoms – buvo aptarta pažanga ir dabartinė projekto padėtis.

„Didžiausias praėjusių metų pasiekimas – kompetencijos centro kaip juridinio asmens įsteigimas“, – teigė centro vadovas Nerijus Kupstaitis. „Tai esminis lūžis, leidžiantis įtraukti mokslininkus, skatinti universitetų bendradarbiavimą ir kurti stiprų suinteresuotųjų šalių tinklą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Pirmą kartą jaučiame tokį proveržį jungiant miškininkystės ir skaitmeninių technologijų atstovus. Tačiau mūsų ambicijos dar didesnės – siekiame proveržio veikiant už Lietuvos ribų ir norime tapti svarbiu tarptautiniu žaidėju.“

Augimo ambicijos

Projekto potencialą skleisti sukauptas žinias plačiau pabrėžė ir Christine Ingridsdotter, Švedijos Interior Cluster projektų vadovė:

„Miškai, jų tvarumas, atsparumas ir biologinė įvairovė šiandien – itin aktualios temos. Forest 4.0 suteikia puikią galimybę skleisti šias žinias ne tik Lietuvoje ir Švedijoje, bet ir plačiau. Norime, kad politikos formuotojai, pramonės atstovai, vartotojai ir visuomenė geriau suprastų, ką turime daryti, kad išsaugotume miškus ateičiai. Manau, jog labai svarbu nebijoti turėti tvirtą poziciją – ką būtina daryti, o ko atsisakyti, jei norime šį išteklių išlaikyti ir ateities kartoms.“

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Antroji susitikimo diena buvo skirta bendram renginiui su Interreg Baltic Sea Region projektu Diverse Gene Watch. Pagrindiniu akcentu tapo miškų atsparumas, kurį didele dalimi lemia kertinių rūšių genetinė įvairovė.

Konferencijos metu Forest 4.0 partnerių atstovas, Linėjaus universiteto (Švedija) Kompiuterių mokslo ir medijų technologijų katedros vadovas Dr. Arianit Kurti, pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą:

„Inovacijos gimsta ten, kur susitinka skirtingos sritys. Turime kalbėtis su miškų savininkais, gamintojais ir visais miškininkystės vertės grandinės dalyviais. Visos suinteresuotosios šalys turi būti įtrauktos į sprendimų kūrimą ir jaustis jų dalimi. Forest4.0 sąmoningai veikia šioje kryžkelėje – pasitelkdami duomenis ir radikaliąsias technologijas, norime iš esmės pergalvoti, kaip ateityje žvelgsime į miškus. Tai – ne tik medžiai, rąstai ar žaliava. Tai gali ir turi būti kur kas daugiau.“

Žvilgsnis į priekį

Projektas Forest 4.0 įgauna pagreitį – 2025-aisias jau planuojami įvairūs renginiai ir iniciatyvos. Norinčius sekti naujienas bei būti artėjančių įvykių dalimi, kviečiame prisijungti prie Forest 4.0 „LinkedIn“ ir „Facebook“ platformose.

Forest 4.0 įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos Horizon Europe programą. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos „Europos horizontas“ kvietimą „Teaming for Excellence“ (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – „Išmaniosios miškininkystės kompetencijos centro „Forest 4.0“ sukūrimas“, Nr. 101059985.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, „FOREST 4.0 – Ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti”, Nr. 10-042-P-0002.