Skelbiamas LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas

Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia Saliamono Banaičio vardo stipendijos konkursą. S. Banaitis (1866–1933) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs VDU studentas. Pretenduoti stipendijai galima iki kitos Lietuvai svarbios dienos – kovo 11 d. (imtinai), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Saliamono Banaičio stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.

Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:

Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).

LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2 200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1 100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims), bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.

Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.

Norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, studentai turi iki kovo 11 d. (antradienio) imtinai elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale. Kaip tai padaryti?

Naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
Meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
pasirinkite prašymo kategoriją Finansai, Stipendijos ir kita parama, spauskite Vardinė stipendija (forma F-005). Formą užpildykite pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį (aukščiau nurodytas prioritetinis tematikų sąrašas) ir nurodydami jos atitiktį (įvardydami atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.

Kandidatas (-ai), kuriuos pasirinks stipendijos steigėjas, šių metų gegužės mėnesį bus asmeniškai informuotas (-i) apie stipendijos skyrimo sąlygas ir terminus.

Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia:

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2025 m. kovo 5 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Kvietimas dalyvauti seminare „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“

Kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 seminare „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“.

Seminaras vyks Kaišiadorių r. sav. savivaldybės administracijos posėdžių salėje (Katedros g. 4, Kaišiadorys, 56121).

Seminaro programa:

9.00– 9.30 val. registracija į seminarą

9.30–10.00 val. „EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“ – pagrindinis projekto tikslas ir sprendžiami uždaviniai“ doc. dr. Juozas Pekarskas, dr. Birutė Zacharienė.

10.00–10.40 val. „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų perdirbimas į organines trąšas“ doc. dr. Juozas Pekarskas, prof. dr. Algirdas Radzevičius, doc. dr. Algirdas Gavenauskas.

10.40–11.30 val. „UAB „Biodinamika“ naudojamos organinių medžiagų kompostavimo technologijos, iš kompostų gaminami birūs, granuliuoti, skysti ir geliniai tręšiamieji produktai“ UAB „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas.

11.30–12.00 val. „Organinių trąšų įtaka kviečių, rapsų ir daržovių kokybei“ doc. dr. Jurgita Kulaitienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, doc. dr. Dovilė Levickienė.

12.00–12.30 val. diskusijos ir atsakymai į klausimus

12.30–13.00 val. kavos pertrauka

13.00–13.30 val. vizitas į UAB „Agrolinija“ ir UAB „Biodinamika“

13.30–15.00 val. lauko diena UAB „Agrolinija“ (Joninių g. 5, Kalniškių k., Kaišiadorių raj. Sav.) ir UAB „Biodinamika“ (Uternos g. 6, Pyplių k., Kaišiadorių raj. sav.). UAB „Agrolinija“ bus pristatyta kraikinio mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo technologijos. UAB „Biodinamika“ bus pristatyta inovatyvios kraikinio mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo technologijos, panaudojant biofermentatorių, bei kompostų perdirbimo į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius tręšiamuosius produktus technologijos.

15.00–16.00 val. vizitas į UAB „Kaišiadorių vandenys“ (Gedimino g. 137A, Kaišiadorys) ir Kaišiadorių nuotekų valykloje (Vytauto Didžiojo g. 130, Kaišiadorys). Lauko dienos metu bus pristatomos nuotekų dumblo kompostavimo technologijos.

Jaunųjų žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų profesinės sėkmės istorijos: žinios ir motyvacija atveria visus kelius

Žemėtvarkininko ir hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybės yra unikalios ir mūsų šaliai labai reikalingos, aprėpiančios daug svarbių veiklos sričių. Tačiau, tikėtina, tai nėra tos profesijos, apie kurias vaikai svajoja nuo mažens. Neretai jaunuoliai šias specialybes renkasi paskatinti artimųjų arba tęsdami šeimos dinastiją. Skirtingų motyvų vedini rinktis būtent šias studijas, įgiję universitetinį išsilavinimą žemėtvarkos specialistai dirba žemės administravimo ir tvarkymo srityje, hidrotechninės statybos inžinieriai – vandentvarkos, statybų sektoriuje, atrasdami vis naujų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų ir kurti savas profesinės sėkmės istorijas.

Tad išties įdomu išgirsti, dėl kokių motyvų iš gausybės pasiūlos jauni žmonės pastaraisiais metais pasirinko būtent šias specialybes, ar pasitvirtino jų lūkesčiai ir kaip sėkmingai klostosi profesinė karjera. Į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) Inžinerijos fakulteto (iki 2021 m. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas) absolventai: žemėtvarkininkai Toma Karvelytė Janulionienė ir Dainius Vitkauskas bei hidrotechnikai Gintarė Karalevičiūtė ir Vygandas Narkus.

Profesijos pasirinkimas yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Tik pasirinkę širdžiai mielą specialybę ir darbą galime realizuoti save, atskleisti savo gabumus ir galimybes. Kas jus paskatino pasirinkti atitinkamai Žemėtvarkos ar Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą?

Toma Karvelytė Janulionienė: 11–12 klasėse galvojau apie pedagogo arba želdynų projektuotojo specialybes, tačiau abejojau. Kadangi buvau vyriausia iš trijų vaikų šeimoje ir neturėjau galimybės studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, stengiausi patekti į nemokamą vietą. 2005–2010 metų laikotarpiu vykstant žemės reformai mano tėtis buvo susidūręs su tam tikromis problemomis dėl žemės, daug girdėdavau apie jos matavimus, dokumentų tvarkymą, teisės aktų pokyčius. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemoje pirmuoju numeriu ir įrašiau studijų programą Žemėtvarka. Kai gavau teigiamą atsakymą, kad įstojau į valstybės finansuojamą vietą, labai apsidžiaugiau. Man patiko, kad žemėtvarkininkai daug bendrauja su žmonėmis, išmano ir savo darbe taiko teisines žinias, naudoja naujausias technologijas ir prietaisus – elektroninius tacheometrus, dronus, 3D lazerinius skenerius. Taip pat tai labai plati specialybė – galima matuoti žemės plotus, pastatus, inžinerinius statinius, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba, turint Akademijoje įgytus žinių pagrindus mokytis 3D modeliavimo, fotogrametrijos ir kartografijos. Dirbant šioje srityje labai svarbios ir vadybos kompetencijos: laiko ir procesų planavimas, rizikų valdymas, darbas komandoje ir kt.

Toma Karvelytė Janulionienė

Dainius Vitkauskas: Pasirinkti profesiją baigiant mokyklą yra tikrai nelengva, tačiau man padėjo draugė, o dabar jau žmona, kuri paskatino rinktis žemėtvarkininko specialybę. Ieškojau dinamiško darbo, kuriame derėtų tiek darbas biure, tiek galimybė judėti lauke, lankytis įvairiuose objektuose. Man žemėtvarka – profesija, kurioje turiu galimybę derinti teorinį darbą su praktika. Ši specialybė suteikė progų aplankyti daugybę įdomių, nuostabaus grožio Lietuvos vietų, kur net nebūčiau pagalvojęs užklysti.

Vygandas Narkus: Dar besimokant mokykloje vasaromis tekdavo darbuotis įmonėse, kurios vykdė melioracijos darbus, tiesė kelius ir gatves, įrenginėjo pralaidas. Ši statybos sritis man jau buvo tapusi artima, todėl išlaikęs brandos egzaminus, norėjau įgyti profesiją, kurios atstovai vykdo panašius darbus. Kita vertus, mane, moksleivį, žavėdavo statybos ar projektų vadovai, kurie atvažiuodavo į objektus su baltais šalmais, turėjo daug žinių, paskirstydavo darbus ir t.t. Tad mano siekis buvo išlipti iš purvinų batų, kastuvo rankose ir pakilti iki balto šalmo pareigų.

Gintarė Karalevičiūtė: Rinkdamasi studijų kryptį niekada neabejojau – žinojau, kad ateitį siesiu su statybos inžinerija. Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą pasirinkau todėl, kad norėjau įgyti įvairių šios srities žinių, mėgstu konkretumą ir norėjau dirbti su informacija, kuri yra svarbi ir aktuali esamu metu. Būtent šios studijos atvėrė galimybes platesniam inžineriniam suvokimui ir mąstymui. Labai svarbus aspektas studijų metu buvo universiteto dėstytojų požiūris į studentus ir komunikavimas, kai žinios gaunamos iš geriausių savo srities specialistų.

Keletą metų praleidote akademinėje aplinkoje, bendravote su dėstytojais ir bendramoksliais, studijavote ir „studentavote“. Ar pritartumėte, kad studijos aukštojoje mokykloje ne tik suteikia profesiją, bet ir visapusiškai formuoja asmenybę? Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš studijų laikotarpio?

Toma Karvelytė Janulionienė: Manau, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Aš buvau ta studentė, kuri, pasitaikius progai, visur dalyvavau, daug ką pati organizavau. Mano šūkis buvo: „Kada, jei ne dabar?“ Šiandien tik gailiuosi, kad kartais save pristabdydavau, kad, pavyzdžiui, neišvykau ilgesniam laikotarpiui studijuoti pagal ERASMUS+ studentų mainų programą. Bet vykau į trumpalaikes ERASMUS+ ir BOVA stažuotes. Jų metu įgijau naujų kompetencijų, patobulinau anglų kalbos žinias specialybės terminais, įgijau tarptautinės patirties. Stažuočių užsienyje sertifikatai ir tarptautinė patirtis labai padėjo, kai vėliau reikėjo gauti kvalifikacinius pažymėjimus. Aktyviai dalyvavau studentų atstovybės (SA) veikloje. Pradėjau nuo narės, tada gavau galimybę tapti marketingo komiteto koordinatore, vėliau vadovavau projektų komitetui, galiausiai tapau SA viceprezidente. Labai vertinu šią patirtį ir įgytas pažintis. Atstovybė suteikė daug drąsos, išmokė planuoti, dirbti komandoje.

Dainius Vitkauskas: Įvairi patirtis, įgyta studijų metu, tapo pagrindu mano profesiniam ir asmeniniam augimui. Universitetas buvo ne tik profesinių žinių šaltinis, bet ir socialinių ryšių formavimo vieta. Studijuodamas universitete ne tik įgijau profesinių žinių, bet ir susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau ryšį. Mes nuolat bendraujame, aptariame veiklos rezultatus ir iššūkius. Taip pat kartu dirbame prie bendrų projektų, kurie lpadeda tobulėti ir plėsti savo kompetencijas. Labai svarbu, kad esu tikras, jog atsidūręs „akligatvyje“ galiu kreiptis patarimų į savo buvusius kursiokus, o dabar jau kolegas. Taip pat gerą įspūdį paliko dėstytojai – jie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra pasiruošę atsakyti į įvairius klausimus, net ir tuos, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe. Tokie patarimai neabejotinai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo.

Dainius Vitkauskas

Vygandas Narkus: Pirmieji studijų metai universitete truputį išgąsdino, kadangi teko mokytis tikrai sudėtingų dalykų: bendrosios chemijos, elektrotechnikos, fizikos. Tuo metu atrodė, kad jie nedaug susiję su hidrotechnika. Tačiau bėgant laikui, viskas stojo į savo vietas, studijų procese prasidėjo specialybės dalykai, o fundamentinės žinios taip pat niekur nedingo. Turbūt kaip ir daugeliui studentų labai įstrigo praktika prie Dubysos upės, kur atlikinėjome hidrometrijos ir hidrogeologijos matavimus. Praktikos metu ne tik įgijome daug praktinių žinių ir įgūdžių, bet turėjome galimybę artimiau susipažinti su fakulteto dėstytojais, taip pat vieni su kitais, visiems drauge vakarais papramogauti, pažaisti tinklinį ir t.t.

Gintarė Karalevičiūtė: Visiškai pritariu, kad studijos aukštojoje mokykloje suteikia ne tik profesiją, bet ir visapusiškai suformuoja asmenybę. Studijos man padovanojo gerus draugus, pažinčių ratą, susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti. Būtent bakalauro studijų metai man buvo geriausias savęs paieškų ir asmeninės motyvacijos atradimo periodas. Aš universitete jaučiausi, o ir dabar jaučiuosi kaip antruosiuose namuose. Tai aplinka, kur visada sutiksi draugų, kur sudarytos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti ir visada gera sugrįžti. Čia visada susitikęs su dėstytojais gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, paskatintas prisijungti prie universitete ir kitur vykstančių veiklų.

Jūsų pavyzdys griauna klaidingą stereotipą, esą įgijus žemėtvarkininko ar hidrotechnikos inžinieriaus profesiją sunku rasti darbą. Prašome pasidalyti, kaip ir kur pritaikėte įgytas specialybės žinias ir gebėjimus?

Gintarė Karalevičiūtė

Toma Karvelytė Janulionienė: Esu biržietė ir dar studijuodama sužinojau, kad Biržuose veikia geodezinius darbus atliekanti įmonė UAB „Šiaurinis taškas“. Tad dar būdama antrakursė kreipiausi į šios įmonės vadovą. Kelias savaites savanoriškai mokiausi braižyti iš matavimo duomenų, vėliau gavau pasiūlymą vasarą grįžti padirbėti. Taip ir padariau – atlikinėjau lauko matavimus, rengiau topografinius planus. III kurse ten pat atlikau ir profesinės veiklos praktiką, o baigusi studijas įsidarbinau bei pradėjau specializuotis kadastrinių matavimų atlikime ir žemėtvarkoje. Įmonės direktorius pastebėjo mano iniciatyvumą, aktyvumą bei žinojo apie mano turimas kompetencijas, įgytas nevyriausybinių organizacijų veiklose, todėl gaudavau papildomų užduočių, susijusių su įmonės komunikacija. Tai buvo reklaminės ir reprezentacinės medžiagos rengimas, socialinių tinklų administravimas. „Šiauriniame taške“ dirbti pradėjau 2019 m., o 2022-aisiais išėjau motinystės atostogų. Planavau po metų grįžti į ankstesnes pareigas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad tapau Biržų rajono savivaldybės mero patarėja.

Visada buvau aktyvi, smalsi ir pilietiška. Dar būdama šešiolikmetė pradėjau domėtis šalies politika ir įsitraukiau į politinės jaunimo organizacijos veiklą, ten susipažinau su politikais, tapome kolegomis bei bičiuliais. Nuo 2017 m. esu centro kairės politinių partijų narė. 2020–2023 m. buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narė. 2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvau sąraše, o po rinkimų mūsų partijai buvo pasiūlyta prisijungti prie valdančiosios koalicijos Biržų rajone, o man pasiūlytos mero patarėjos pareigos. Eidama jas buvau atsakinga už mero komandos viešuosius ryšius bei kuravau man artimas sritis: jaunimo reikalus, verslą, teritorijų planavimą ir žemėtvarką. Šiame darbe dažnai tekdavo panaudoti konkrečias žemėtvarkos ir teritorijų planavimo žinias. Vienas mano darbo pavyzdžių – pradėjusi dirbti atkreipiau vadovo dėmesį į jau pasenusius Biržų regioninio parko specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir kad jų sprendiniai nebeatitinka šių dienų realijų, todėl gyventojai susiduria su tam tikromis problemomis. Siekiant pakeisti situaciją teko daug gilintis, domėtis, ką gali padaryti savivalda, kad artimiausiu metu šie dokumentai būtų atnaujinti ir gyventojams bei savivaldai padėtų veikti, o ne trukdytų. Taigi, esu pabuvojusi įvairiuose savivaldos veiklos rolėse: kaip gyventoja, kaip privačiame versle dirbanti samdoma darbuotoja, kaip sprendimų priėmėja, jų įgyvendintoja, dirbanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Drąsiai sakau, kad žemėtvarkos žinios visose šiose grandyse yra labai naudingos, nes padeda į situaciją žvelgti trimis svarbiais aspektais – socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu.

Dainius Vitkauskas: Įgijus žemėtvarkininko specialybę, darbą susirasti tikrai nėra sunku. Per pastaruosius 2–3 mėnesius mūsų komanda priėmė penkis naujus žemėtvarkos specialistus, nes iš tikrųjų šioje srityje darbuotojų trūksta. Aš karjerą pradėjau dar antrojo kurso pabaigoje, kuomet atlikau praktiką UAB „Kelprojektas“ (šiuo metu UAB „Tyrens Lietuva“), o po jos buvau pakviestas likti dirbti. Nors kartais sakoma, kad praktikoje tenka viską mokytis iš naujo, mano atveju universitete įgytos AutoCAD, GeoMap ir kitos žinios pasirodė labai naudingos. Praktikoje teko braižyti sudėtingesnius dalykus, tačiau turėjau tvirtą teorinį pagrindą, o tai labai palengvino procesą. Taip pat ir su matavimo prietaisais bei 3D braižymu – visos įgytos žinios pritaikomos kasdienėje veikloje.

Vygandas Narkus: Baigęs studijas įsidarbinau savo gimtinės, Plungės rajono, įmonėje, kuri užsiima kelių, hidrotechnikos, kitų inžinerinių statinių statyba. Dirbdamas įmonėje, pradėjau magistrantūros studijas, kadangi norėjau tobulėti ir įgyti daugiau žinių. Darbą ir o studijas suderinti nebuvo lengva, teko nemažai pavažinėti tarp Kauno ir Plungės, tačiau magistro diplomas suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir žinių. Dirbdamas statybos vadovo asistentu įvykdžiau nemažai sėkmingų projektų, pasisėmiau patirties, ir pagaliau atsivėrė galimybė tapti statybos vadovu – kas kadaise atrodė kaip tolimas kelias, tapo ranka pasiekiama. Po mokymų, išlaikytų egzaminų ir gautų atestatų įgijau teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, galėjau būti atsakingas už objektų statybą ir darbų koordinavimą. Per septynerius darbo metus vykdžiau ne vieną valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, taip pat įvairių objektų – gatvių, pralaidų, melioracijos sistemų, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitokių inžinerinių statinių – rekonstrukciją ir statybą Klaipėdos miesto, Klaipėdos. Plungės, Mažeikių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbu kitoje įmonėje, kurioje einu statybos direktoriaus pareigas kelių tiesimo padalinyje, ieškau įmonei darbų, dalyvauju viešųjų pirkimų konkursuose, tvarkau „infostatybos“ dokumentaciją ir koordinuoju daugiau nei 100 žmonių kolektyvo darbą.

Vygandas Narkus

Gintarė Karalevičiūtė: Baigiant trečiąjį studijų kursą visiems studentams privalu atlikti profesinę praktiką pasirinktoje įmonėje. Norėjau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Vėliau likau šioje įmonėje dirbti. Šiuo metu dirbu inžiniere-sąmatininke įmonėje UAB „Parama“. Kasdienis darbas įdomus tuo, kad jame nėra rutinos. Skirtingi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai, ypatingai – žiema. Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko. Laikas, praleistas dirbant įmonėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Norėčiau paminėti, kad savo karjeroje teko patirti, kad moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus. Nelengva dirbti statybose, kur paprastai dauguma dirbančiųjų yra vyrai, o ypač vadovauti. Moterims tenka gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytų, jog sugeba dirbti puikiai.

Kiek reikšminga jūsų gyvenime karjera – siekis judėti į priekį? Ar užtenka profesionaliai dirbti ir džiaugtis gautu rezultatu, ar yra poreikis siekti naujų žinių, tobulėti? Koks tas jūsiškis sėkmingos profesinės veiklos „receptas“, kokie pagrindiniai jo „ingredientai“?

Toma Karvelytė Janulionienė: Šiuo gyvenimo laikotarpiu karjera man yra svarbi: man ir patinka, ir siejasi su ekonominiu stabilumu, t.y. gerovės ir ateities perspektyvų užtikrinimu mano vaikams. Visada norisi siekti naujų žinių ir eiti pirmyn, paauginusi vaikus norėčiau baigti dar vienas magistro studijas, tik šį kartą socialinių mokslų krypties. Profesinėje veikloje visada stengiuosi darbą atlikti kokybiškai ir kruopščiai, į situaciją pažvelgti plačiau ir įvertinti ją įvairiais aspektais. Nevengiu būti iniciatyvi – jei turiu minčių, idėjų visada mėgstu jomis dalintis, diskutuoti, kitiems padėti ar patarti.

Dainius Vitkauskas: Aš vadovaujuosi vienu principu: tobulėjimas ir nuoseklus darbas. Man nuolat svarbu mokytis naujų dalykų, nes be to gyvenimas taptų nuobodus. Pavyzdžiui, mano hobis – dronai – pradžioje atrodė kaip paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau dabar tai tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Naudoju dronus ne tik projektų įgyvendinimo etapams fiksuoti, bet ir kuriu ortofotografijas bei 3D modelius. Jei nebūčiau siekęs tobulėti šioje srityje, nebūčiau turėjęs galimybės dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uoste, Kauno oro uoste ar Ignalinos atominėje elektrinėje. Todėl tikiu, kad gyvenimo prasmė yra nuolatinis judėjimas į priekį, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas.

Vygandas Narkus: Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, noriu pritaikyti savo darbams dirbtinį intelektą, kad būčiau efektyvesnis, greitesnis už konkurentus. Taip pat jau trečius metus studijuoju aplinkos inžinerijos mokslų krypties doktorantūroje. Sunku derinti darbą ir mokslus, atsiranda vis daugiau prioritetų – šeima, turiningas laisvalaikis, tačiau norisi turėti kelias specialybes, kad būtų labiau užtikrinta ateitis. Europai einant Žaliuoju kursu, siekiant išsaugoti gamtą, siekiu praplėsti, pagilinti žinias ir gal net palikti savo įnašą šioje srityje.

Gintarė Karalevičiūtė: Kiekvienas mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną, ir žmogų turi lydėti noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir, be abejonės, žinių. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tuo pasinaudoti. Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokios nuovokos apie atliekamą darbą, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes nežinant tiesiog galima pakenkti. Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane, ir kas bus po manęs.

Straipsnio autorė: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr., m. d. Midona Dapkienė

Investavimo maratono „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“ finišą kirto virš 150 moksleivių: sėkmingiausi strateguotojai apdovanoti prizais

Vasario 11–25 d. vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijų programos Apskaita ir finansai dėstytojų organizuotas dviejų savaičių trukmės virtualus investavimo maratonas, kuriame smalsūs ir ambicingi 10–12 klasių moksleiviai turėjo galimybę išbandyti save finansų pasaulyje.

Maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“ sulaukė itin gausaus susidomėjimo: užsiregistravo 60 komandų iš 24 gimnazijų. Iš viso maratone dalyvavo 151 moksleivis.

Projekto metu moksleiviai turėjo galimybę sužinoti, kaip veikia finansų pasaulis; lavino analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus; patyrė tikrą investavimo nuotykį, nebijant prarasti tikrų pinigų.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė sveikino maratono dalyvius įveikus kantrybės, atkaklumo ir greitos reakcijos reikalavusį maratoną. „Šis maratonas parodė, kad investavimas yra ne tik skaičiai ir analizė, bet ir jūsų atkaklumas bei gebėjimas greitai reaguoti į situacijas. Tikiu, kad šią patirtį jūs pritaikysite ir gyvenime bei būsimoje karjeroje. Jūs kiekvienas esate nugalėtojai, nes pasiryžote dalyvauti šiame iššūkyje. Jūsų pastangos ir entuziazmas įrodė, kad apskaitos ir finansų pasaulis turi talentingą jaunąją kartą“, – teigė doc. dr. D. Juočiūnienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto asist. dr. Algirdas Justinas Staugaitis džiaugėsi itin dideliu maratono dalyvių skaičiumi ir sėkmingai pritaikytais investuotojų veiksmais.

Renginio akimirka.

Geriausiems investuotojams – rėmėjo prizai

Vasario 11 d. vyko nuotolinis virtualios investavimo platformos „MarketWatch“ pristatymas. Tuomet maratono dalyviai dvi savaites investavo. Vasario 25 d. įvyko antrasis virtualus susitikimas, kuriame buvo aptarti investuotojų pasiekti rezultatai ir išrinkti bei apdovanoti maratono nugalėtojai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jūratė Savickienė virtualaus susitikimo metu paskelbė tris daugiausiai pinigų uždirbusių dalyvių komandas:

I vieta: Dominykas Jakubynas, Pijus Kenikas, Deimantė Goceikytė ir Arijus Pocius (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, 12 klasė)

II vieta: Vytautas Kunčinas, Martas Mauručaitis, Neilas Barcys, Dominykas Povilaitis (Alytaus Putinų gimnazija, 10 klasė)

III vieta: Matas Jasaitis, Matas Ramelis, Tomas Plioplys (VDU Šakių „Žiburio“ gimnazija, 10 klasė)

Sėkmingiausią strategiją pritaikiusiems dalyviams skirti rėmėjo – UAB „Baltoji buhalterija“ – prizai: dovanų kuponai apsilankymui Mokslo saloje.

Investavimo maratone dalyvavo: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Alytaus Putinų gimnazija, Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija, Juozo Balčikonio gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, VDU „Rasos“ gimnazija, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Radvilų gimnazija.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Ieva: Akademija kuria nepaprastą pridėtinę vertę

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Ieva Stankevičiūtė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga ketvirto kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik spartus agrosektoriaus inovacijų tobulėjimas, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Ieva pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Visuomet svajojau studijuoti veterinarijos srityje, tačiau supratusi, kad šio darbo galiu nepakelti emociškai, pradėjau krypti veterinarinės maisto saugos link, o galutiniu sprendimu tapo VDU ŽŪA studijų programa Maisto kokybė ir sauga.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Aktyviai ieškodama specialybės, kurią norėčiau pasirinkti, informaciją apie studijas VDU ŽŪA atradau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Žemės ūkis skambėjo kaip man artima sritis, tai atliepė kažkokią dalį mano vertybėse. Kadangi ši sritis nėra man visiškai svetima, nusprendžiau, kad įsivaizduoju save būtent čia – Akademijoje.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Stereotipas, su kuriuo teko susidurti prieš pradedant studijas Akademijoje: šioje įstaigoje lengva mokytis.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– VDU ŽŪA yra tikrai kompetentinga švietimo įstaiga, dideliu mastu kurianti nepaprastą pridėtinę vertę.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programoje Maisto kokybė ir sauga mane labiausiai sužavėjo bendruomeniškumas, dėstytojų kompetencija ir nuoširdus bendravimas su studentais.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ateitis, viltis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?

– Studijų metu įgyjamas suvokimas, kad maistas – ne tik turinys, kuris užpildo skrandį. Taip pat įvardijama maisto saugos užtikrinimo svarba. Studijuojant įgyjamos žinios, kurios skatina suprasti, kiek dar daug neišnaudoto potencialo turime kalbant apie maisto produktų panaudojimą.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui, kuris dvejoja, kuriuo keliu eiti, palinkėčiau neklausyti kas ką sako ir vadovautis širdimi – ji geriausiai žino ko nori! Nei mama, nei tėtis, nei draugas geriau nežino, ko reikia Tau!

Ieva mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainų metu – galimybė tobulinti įgūdžius ir atrasti šalies grožį

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Logistika ir prekyba antro kurso studento Vilo Vorobjovo ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Nyderlanduose istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

– ERASMUS+ mainams pasirinkau Nyderlandus. Vykau į Roterdamo taikomųjų mokslų universitetą.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

– Anksčiau niekada neteko lankytis Nyderlanduose, todėl ir nusprendžiau vykti į šią šalį. Pasirinkimas manęs nenuvylė.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko buvai išvykęs pagal ERASMUS+ programą?

– Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykęs savaitę.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

– Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

– Mainų metu mane sužavėjo tai, kad Nyderlanduose itin populiari transporto priemonė yra dviračiai, juos turi beveik kiekvienas ir dviračių takai yra puikiai išvystyti. Roterdamas yra labai modernus ir tvarkingas miestas. Roterdamas taip pat yra suskirstytas į rajonus ir kai kuriuose vyrauja labai įvairios žmonių tautybės.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

– Kadangi tai buvo intensyvi mainų programa ir ji truko tik vieną savaitę, visas laikas buvo skirtas užduočių sprendimui ir darbų rengimui. Tačiau taip pat buvo pakankamai laisvų akimirkų, per kurias aplankiau žymius miesto objektus ir pamačiau visą miesto grožį. Šį miestą galėčiau lyginti su Venecija.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Išvykos metu patobulinau darbo komandoje bei bendravimo su žmonėmis, kuriuos sutinki pirmą kartą, įgūdžius. Šias savybes galėjau tobulinti skirtos užduoties metu: turėjome imti interviu iš priskirto rajono žmonių.

Vilas mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Vilu gali:

„Instagram“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

Vandens ištekliai – ne begaliniai: kaip išsaugosime gamtos turtą?

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ir šis gamtos išteklius nėra begalinis. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai vykstant urbanizacijai ir pramonės plėtrai reikia efektyvių, šiuolaikiškų ir tvarių sprendimų vandens išteklių valdymo srityje. Kylant daugiau globalių iššūkių ir kuriant vis modernesnes sistemas, kvalifikuotų vandens inžinerijos specialistų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Kryptinga aukštos erudicijos profesionalų kompetencija ir žinios yra raktas į sėkmingą vandens išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.

Sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus – svarbus profesionalų vaidmuo

Švarus vanduo neatsiejamas nuo efektyvaus nuotekų valymo. UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad vandens inžinerijos specialistai yra itin svarbi jungiamoji grandis sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus.

„Šių dienų globaliame kontekste daugelis šalių susiduria su geriamojo vandens išgavimo ir kokybės problemomis. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, auga nuotekų kiekis. Prie viso to prisideda ir klimato kaitos padariniai – didesnis kritulių kiekis. Visi žino, kad vanduo yra gyvybė. Tuo tarpu tinkamai išvalytos nuotekos – tai švari ir saugi gamta bei vandens telkiniai. Šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje tiekiamas geriamasis vanduo ir išleidžiamos nuotekos į vandens telkinius atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tačiau technologijos tobulėja, cheminės medžiagos, naudojamos vandens inžinerijoje, taip pat darosi tvaresnės ir labiau efektyvios, atsiranda biomedžiagos, nanomedžiagos ir pan. Didėja reikalavimai vandens kokybei ar išleidžiamoms nuotekoms. Todėl vandens inžinierių darbas yra dinamiškas“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Didesnis per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis lemia staigų paviršinių nuotekų tinklų apkrovimą. Atsakingas darbas tenka vandens inžinerijos specialistams – priimti efektyvius, aplinką tausojančius ir šiuolaikiškus sprendimus. „Net ir tvarkingai dirbančios paviršinių nuotekų sistemos gali nespėti talpinti didesnio kritulių kiekio, o kartais priežastis labai elementari – užsinešusios lietaus grotelės. Kartais lietaus surinkimo sistemos pasenusios arba per mažos apimties ir neapskaičiuotos didesniam kritulių kiekiui. Tokiu atveju reikalingi atnaujinimai. Todėl vandens inžinieriai gali prisidėti projektuojant naujas didesnės apimties lietaus surinkimo sistemas ar reikiamose vietose projektuojant laikinas buferines lietaus pasaugojimo talpyklas, kurios leistų neapsemti gatvių ir kelių bei neapkrauti lietaus paviršinių tinklų“, – vieną iš vandens inžinierių darbo specifikų įvardija specialistas.

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius

Vandens inžinerijos specialistai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose

Reaguodama į globalių iššūkių sprendimų paieškos ir darbo rinkos poreikius, šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato naują bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkės doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, išsilavinusių vandens inžinierių poreikis auga tiek regionuose, tiek didmiesčiuose, nes vis daugiau dėmesio skiriama tvariam vandens išteklių valdymui ir aplinkos apsaugai. „Tai vienintelė universitetinė programa Lietuvoje, suteikianti žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje. Studijų programa Vandens inžinerija yra orientuota į realius rinkos poreikius. Regionuose svarbu užtikrinti efektyvų tvarų vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taip pat reikia spręsti vandens režimo reguliavimo, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros plėtros, apsaugos nuo potvynių ir panašias problemas. Didmiesčiuose, kur gyventojų skaičius nuolat didėja, vandens inžinieriai tampa svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms teikti, bet ir infrastruktūros plėtrai bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į sparčią urbanizaciją ir klimato kaitai atsparių sprendimų poreikį, reikia kvalifikuotų inžinierių, galinčių priimti inovatyvius ir tvarius sprendimus, užtikrinančius švarų vandenį ir sveiką aplinką visiems“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Adamonytė

Doc. dr. I. Adamonytei antrina ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas. „Augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose lemia ir didesnį nuotekų kiekį valyklose. Visa tai lemia, kad kai kurios nuotekų valyklos patiria padidintą apkrovą, todėl yra rizika, kad nuotekos nebus išvalomos iki nustatyų normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties reikia atnaujinimų ir patobulinimų“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose.

VDU ŽŪA studijų programos Vandens inžinerija absolventai galės užsiimti konsultaciniu darbu ar tęsti studijas magistrantūroje. Sukaupę reikiamą darbo patirtį vandens inžinerijos specialistai gali užsiimti statybos ir statybos projekto vadovo, melioracijos statybos vadovo veiklomis. Baigus magistrantūros studijas atsiveria galimybė tapti projekto ir/ar ekspertizės vadovu.

„Studijos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę lankytis įmonėse, susipažinti su studijuojama sritimi ne tik studijų, mokslo, bet ir verslo aplinkoje, realiai pamatyti studijų praktinį pritaikomumą ir karjeros perspektyvas“, – priduria studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. I. Adamonytė.

Inžinerijos krypties studijos – vienos perspektyviausių

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis atkreipia dėmesį į regionams reikalingų kvalifikuotų specialistų poreikį. „Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

A. Klišonio teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Tvarus vandens išteklių naudojimas: ką gali visuomenė?

Viena iš tvaraus vandens naudojimo strategijų – efektyvumo didinimas ir švaistymo mažinimas. Tai apima inovatyvių technologijų diegimą, leidžiančių mažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, drėkinimo sistemų modernizavimas, lietaus vandens surinkimo sistemos, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda sumažinti vandens poreikį ir didina jo panaudojimo efektyvumą.

„Tvarus vandens išteklių naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą ir žmonių gerovę. Vanduo yra ne tik būtinas žmogaus gyvenimui, bet ir svarbus daugelio pramonės šakų veiklai. Tvarus vandens valdymas apima atsakingą vandens išteklių naudojimą, užtikrinant jų ilgaamžiškumą ir minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia doc. dr. I. Adamonytė.

Visuomenės indėlis saugant vandens išteklius – itin reikšmingas, nes net ir maži kasdieniai veiksmai gali turėti svarų poveikį, ypač kuriant tvarią ateitį. Atsakingas vandens naudojimas prasideda nuo asmeninių įpročių.

„Vandens ištekliai, kad ir kokia jų gausa pasižymi Lietuva, nėra begaliniai. Visuomenės indėlis saugant šį gamtos turtą – taip pat labai svarbus: galime racionaliau ir tvarkingiau naudoti vandens išteklius, pavyzdžiui, sausrų metu mažiau laistyti žaliąsias pievas, rečiau pjauti vejas – ir saulė ne taip greitai jas išdegintų. Taip pat labai svarbus vandens inžinierių darbas – duomenų apie vandens suvartojimo ir kokybės analizavimas, kuris gali padėti priimti sprendimus vandens išteklių valdymo strategijoms. Vandens inžinieriai per tam tikras iniciatyvas ar projektus gali prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo“, – teigia dr. J. Matulevičius ir priduria, kad itin svarbu ugdyti atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.

Geriausiai 2024–2025 m. m. rudens semestre įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

2024–2025 m. m. rudens semestre vykdytoje apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę išrinkti geriausiai studentų įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojai. Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“. Didžiuojamės ir sveikiname kviesdami pasidalinti savo geraisiais dėstymo pavyzdžiais su kolegomis.

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dėstytojai:

lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė
asist. dr. Ramunė Masienė
doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė
doc. dr. Robertas Kosteckas
doc. dr. Povilas Mulerčikas
prof. dr. Kęstutis Romaneckas
doc. dr. Dovilė Levickienė
prof. dr. Aušra Blinstrubienė
prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Nobertas Uselis
lekt. Karolis Grušas
doc. dr. Ilona Vagusevičienė
doc. dr. Vytautas Liakas
dokt. Mindaugas Dorelis
jaunesn. m. d. Jovita Balandaitė
asist. dr. Aloyzas Velička
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rita Pupalienė
prof. dr. Stanislavas Mostauskis
prof. dr. Zita Kriaučiūnienė
lekt. Aurelija Šaluchaitė
doc. dr. Jolanta Sinkevičienė
doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai:

vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
doc. dr. Jurgita Zaleckienė
doc. dr. Jūratė Savickienė
doc. dr. Dalia Perkumienė
prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dėstytojai:

doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius
lekt. Ramūnas Mieldažys
lekt. dr. Vaidas Bivainis
asist. dr. Dainius Savickas
lekt. dr. Antanas Kavolynas
prof. dr. Dainius Steponavičius
doc. dr. Antanas Juostas
lekt. dr. Kristina Lekavičienė
doc. dr. Egidijus Zvicevičius
prof. dr. Eglė Jotautienė
doc. dr. Daiva Juknelienė
prof. dr. Rolandas Bleizgys
doc. dr. Rolandas Domeika
lekt. Otilija Miseckaitė
lekt. Albinas Andriušis
doc. dr. Jonas Čėsna

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai:

prof. dr. Virginija Dulskienė
doc. dr. Anželika Dautartė
prof. dr. Laima Česonienė
lekt. dr. Žydrūnas Preikša

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: nebūtina keliauti toli, kad pajaustum studijų mainų pulsą

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentės Ugnės Jurevičiūtės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Latvijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

– ERASMUS+ mainams pasirinkau Latviją. Vykau į Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetą Jelgavoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

– Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas sužavėjo siūlomomis aukšto lygio kraštovaizdžio architektūros studijomis, taip pat čia radau labiausiai sutampančius su Lietuvoje studijuojama programa dalykus. Latvijos klimatas labai artimas Lietuvos klimatui, Latvijoje įgyvendinta daug puikių kraštovaizdžio architektūros ir dizaino sprendimų – šios priežastys lėmė mano norą mainams vykti į kaimyninę šalį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

– Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi keturis mėnesius – pavasario semestrui.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

– Tai buvo pirmoji ilgalaikė ERASMUS+ išvyka. Anksčiau esu dalyvavusi trumpalaikiuose mainuose tame pačiame Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

– Latvija – viena iš Baltijos valstybių, turinti daug panašumų su Lietuva. Nustebino ir daug naudingos patirties suteikė į studijų programos dalykus integruoti BOVA (The Baltic Forestry, Veterinary and Agricultural University Network) bei BIP (Blended Intensive Programmes) kursai. Mainų metu teko dalyvauti abiejų tipų kursuose, kuriuose turėjome galimybę gilinti profesines žinias, mokytis dirbti komandoje su skirtingų patirčių ir pasaulėžiūrų žmonėmis, taip pat ekskursijų metu galėjome artimiau pažinti Latviją, jos kraštovaizdį ir kraštovaizdžio formavimo sprendimus. Aplankėme mažą, tačiau žavų Dobelės miestelį, kuriame įsiminė vaikų ir jaunimo laisvalaikiui pritaikytos erdvės. Taip pat lankėme paslaptingą Latvijos gamtos kampelį – Kemerių nacionalinį parką. Labiausiai įsiminusi vieta Latvijoje – Jūrmala. Traukiniu nuo Jelgavos lengvai pasiekiamas pajūrio miestas sužavėjo architektūra, o ypač pakrante ir paukščių gausa. Rodos, ta pati Baltijos jūra, tačiau įlanka suteikia kitokį pajūrio pojūtį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

– Greta studijų išbandžiau įvairių veiklų. Viso semestro metu universitete veikė puikus sporto centras, kur galėjome dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose, naudotis baseinu – tad laisvu metu lankiausi jame. Šylant orams su draugėmis vis daugiau laiko praleisdavau pačioje Jelgavoje. Čia lankydavome nediduką Jelgavos senamiestį, šalia universiteto esančią Pašto salą bei šalia Lielupės upės besiganančius laukinius arklius. Taip pat keletą kartų lankėmės Rygoje. Čia dalyvavome renginyje už Ukrainos laisvę, prisiminėme tebevykstantį karą, lankėme muziejus, galerijas ir susipažinome su Latvijos menininkų darbais bei kultūra. Kultūrą teko pažinti ir Latvijos atlikėjų koncertų metu. Viso semestro metu, o ypač pradžioje, vyko ERASMUS+ studentams skirti renginiai, žaidimų vakarai, pažintis su skirtingomis šalimis ir kultūromis. Tai buvo puiki proga susipažinti su kitataučiais ir smagiai praleisti laiką.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Mainų metu įgijau daug vertingos patirties ir asmeniniame gyvenime, ir studijų srityje. Tapau savarankiškesnė, labiau pasitikinti savimi ir aplinkiniais, įgijau patirties dirbant tarptautinėse komandose su latviais ir estais. Šių mainų metu supratau, kad kartais nereikia keliauti labai toli, kad patirtum ERASMUS+ studijų mainų pulsą. Įgyti naujos ir naudingos patirties studijoms, sutikti bendraminčių ir susipažinti su kitų šalių studentais, surasti draugų bei pažinti jų kultūrą puikiai įmanoma ir išvykus į kaimyninę šalį, pavyzdžiui, Latviją.

Ugnė mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Ugne gali:

„Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.