Karjeros galimybės, laužančios stereotipus: VDU Žemės ūkio akademija kviečia pažinti modernų agrosektorių

Ar žemės ūkis šiandien vis dar telpa į tradicinius rėmus? Šiuolaikinis agrosektorius jau seniai peržengė šias ribas – čia kuriamos išmaniosios technologijos, diegiami robotizuoti sprendimai, pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir gimsta inovacijos. Vasario 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Karjeros diena’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“ suburs bemaž 30 įmonių, įstaigų ir organizacijų, pasirengusių parodyti, kokios galimybės atsiveria jaunajai kartai moderniame agrosektoriuje.

Šiuolaikiniame agrosektoriuje – perspektyvios karjeros galimybės

Renginio metu vyksiančioje diskusijoje VDU ŽŪA kancleris prof. dr. V. Jukna kartu su Akademijos absolventais, agrosektoriaus atstovais kalbės apie griaunamus žemės ūkio stereotipus, šiuolaikinį agrosektorių ir plačias Akademijos absolventų bei studijų metu profesinę patirtį kaupiančių studentų karjeros perspektyvas.

Renginio metu karjeros mugėje agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi VDU ŽŪA įgyvendinamų studijų programų specialistai, taip pat pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Būsimiems tvarios ateities kūrėjams įkvepiančią muzikinę energiją dovanos atlikėjas Martynas Kavaliauskas, renginio programą praturtinsiantis koncertu. Renginio dalyviai taip pat bus pakviesti dalyvauti žaidime „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame turės galimybę laimėti prizus.

Kaip teigia VDU ŽŪA kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, bemaž 30 įmonių, įstaigų bei organizacijų subursiantis renginys naudingas siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos reikalingos šiandienos ir ateities darbo rinkoje, rasti praktikos ar darbo vietą, naujų idėjų kursiniams, baigiamiesiems darbams, taikomiesiems tyrimams, susipažinti su įmonių naujovėmis, darbo kultūra ir perspektyviomis studijų bei profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje.

„Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, tai vyksta šiandien. Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai, kuriuos ir ruošia VDU Žemės ūkio akademija. Modernus agrosektorius šiandien siūlo kur kas daugiau nei galima įsivaizduoti. Todėl VDU Žemės ūkio akademijos Karjeros diena’26 kviečia susitikti su verslo ir mokslo lyderiais, atrasti praktikos ir darbo galimybes bei iš arčiau pažinti sektorių, pasižymintį modernia ir atsakinga plėtra“, – sako prof. dr. V. Jukna.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija formuoja agrosektoriaus pažangą

Žemės ūkis nuo seno buvo viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, užtikrinanti maisto gamybą, žaliavų tiekimą ir kaimo gyvybingumą. „Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur vis sparčiau vyksta technologiniai pokyčiai, stiprėja klimato kaitos iššūkiai ir auga konkurencija tarptautinėje rinkoje, vien tik tradicinių žinių nebeužtenka. Žemės ūkio sektoriui reikia žmonių, gebančių prisitaikyti prie technologinių, klimato, visuomenės elgsenos ir demografinių pokyčių, nuolat mokytis, taikyti pažangius sprendimus praktikoje, dirbti su duomenimis, valdyti pokyčius ir formuoti tarpdisciplinines, aukšto lygio kompetencijas. Todėl vis labiau ypatingą reikšmę įgauna mokslo ir studijų institucijos, galinčios rengti moderniai mąstančius specialistus ir kurti inovatyvius mokslu ir praktika grįstus sprendimus. VDU Žemės ūkio akademija Lietuvoje jau daugiau kaip šimtmetį yra vienas svarbiausių šalies mokslo ir studijų centrų, formuojančių ir kuriančių žemės ūkio mokslų, žemės ūkio sektoriaus ir regionų raidą. VDU Žemės ūkio akademija yra plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvis – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos“, – kalba VDU ŽŪA kancleris prof. dr. V. Jukna ir priduria, kad pastarųjų metų geopolitinė situacija, žemės ūkio pripažinimas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi, skaitmeninė revoliucija ir dirbtinio intelekto iššūkiai Akademiją skatina dar aktyviau stiprinti savo indėlį valstybės ir visuomenės raidai bei kryptingai atliepti šiandienos ir ateities poreikius.

Akademijos bendrystės gijos driekiasi per visą Lietuvą

VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė džiaugiasi kelių dešimčių įmonių, įstaigų ir organizacijų motyvacija atvykti gyvam susitikimui su jaunuoliais – taip kuriama, puoselėjama, stiprinama tvirta bendrystė tarp Akademijos, socialinių partnerių ir verslo bei įvairių organizacijų atstovų. „Inovacijos, tarpdiscipliniškumas ir bendradarbiavimas su verslu nėra formaliai įvardijamos kryptys – tai kasdienė praktika, kuri labai aiškiai parodo, kad Akademija juda į priekį. Bendradarbiavimas su verslu ir kitais socialiniais partneriais yra tiltas, kuris Akademiją skatina išlikti aktualia: kai partnerystės virsta bendromis iniciatyvomis ir konkrečiais susitarimais, tuomet Akademija tampa ne tik žinių kūrėja, bet ir aktyvia kaimiškųjų savivaldybių, regiono bei visos šalies pažangos partnere“, – sako dr. L. Skauronė.

VDU Žemės ūkio akademija kryptingai bendradarbiauja ir su Lietuvos mokyklomis. Dešimtus metus skaičiuojantis Akademijos edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ moksleivius kviečia iš arčiau susipažinti su Akademijoje vykdomomis studijomis, šiuolaikinio agrosektoriaus pažanga ir inovacijomis, padedančiomis spręsti realius ateities iššūkius bei sąmoningai planuoti savo profesinį kelią. „Akademijos studijų marketingas ir edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ remiasi tikru Akademijos turiniu ir gyvu visos bendruomenės, socialinių partnerių, mecenatų, regionų vietos valdžios, vietos bendruomenių, gimnazijų įsitraukimu. Jeigu ši bendrystės gija veikia kartu, Akademija ir Lietuvos ateitis auga ne žodžiais, o rezultatais. Tokią sinergiją kasdien išlaikyti nėra paprasta, tačiau ji yra pasiekiama, kai turime aiškią kryptį, susitarimus ir nuoseklų bendrą komandinį darbą“, – kalba VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė

„Šiandien būtina aiškiai suprasti, koks jaunųjų talentų kelias į Akademiją yra sėkmingiausias, kas iš tiesų domina jaunimą ir kokie yra jų lūkesčiai, kaip kinta visuomenės požiūris į švietimą, taip pat – kokios darbo rinkos tendencijos formuoja ateities specialistų poreikį. Todėl Akademijai svarbu ne tik suprasti jaunimo lūkesčius ir darbo rinkos kryptis, bet ir kurti tiesioginius ryšius su tais, kuriems šių kompetencijų reikia. Karjeros diena yra būtent ta erdvė, kur Akademijos bendruomenė susitinka su agrosektoriaus atstovais „čia ir dabar“. Įmonės ir organizacijos atvyksta ne tik pristatyti savo veiklas, bet ir gyvai pabendrauti, susipažinti su jaunaisiais talentais, pasiūlyti jiems įdomias ir perspektyvias galimybes – praktikas, temas kursiniams, baigiamiesiems darbams ir/ar pirmąsias darbo pozicijas. Tokie susitikimai Akademijai leidžia nuolat tikslinti studijų turinį pagal realius sektoriaus poreikius. O kai pamaina auga nuosekliai, atsiranda ir vidinis užtikrintumas, nes žinai, kad Akademijos, agrosektoriaus, švietimo įstaigų bendrystės ateitis turi aiškų tęstinumą“, – sako VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. L. Skauronė.

Apie VDU ŽŪA Karjeros dieną’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“:

Data: vasario 26 d.

Laikas: 9:30 – 14.30 val.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos III rūmai (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Programa:

9.30 val. Renginio dalyvių registracija

10.00 val. Renginio atidarymas

10.15 val. Įtrauki agrosektoriaus atstovų diskusija apie griaunamus agrosektoriaus stereotipus, šiuolaikinį agrosektorių ir kvalifikuotų specialistų poreikį

11.15 val. Karjeros mugė – įmonių, įstaigų, organizacijų, asociacijų stendų lankymas

13.00 val. Pietūs

13:45 val. Kultūrinė programa – muzikinis pasirodymas

14.30 val. Renginio pabaiga

Renginys vykdomas pagal projektą Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Vasario 16-osios proga – VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio sveikinimas

UAB „DOJUS agro“ stipendijos pirmakursiams suteikė tikslą brėžti ambicingus profesinės ateities horizontus

Jaunųjų talentų skatinimas – tai investicija į sėkmingą ir sumanią ateitį. Suteikdamas stipendijas ir praktikos galimybes, verslas kuria sąlygas, kad studentai ne tik įgytų žinių, bet ir drąsiai jas pritaikytų realioje darbo aplinkoje, formuodami ateities technologijas ir kurdami pokyčius. Dviem Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto pirmakursiams vardines stipendijas skyrusi UAB „DOJUS agro“ jaunajai kartai plačiai atveria modernaus agrosektoriaus duris, kviesdama kasdien būti inovacijų spiečiaus epicentre.

Aiški vizija ir tikslai veda į sėkmę

Vardinę stipendiją pelnęs VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Emilijus Sirius – motyvuotas ir aiškius studijų bei profesinės ateities tikslus formuojantis jaunuolis.

„Norint gauti vardinę stipendiją, buvo atsižvelgiama į asmenines vertybes ir į motyvaciją siekti savo tikslų. Reikėjo parodyti, kad ne tik domiuosi žemės ūkio mechanikos sritimi, bet ir turiu aiškius tikslus. Kai sužinojau, jog man skirta stipendija, aplankė emocijos – iš pradžių nustebau, nes to nesitikėjau, o vėliau apėmė džiaugsmas ir papildoma motyvacija“, – sako Inžinerijos fakulteto studentas.

Aktyvaus studento teigimu, jam skirta vardinė stipendija skatina dar atsakingiau žiūrėti į studijas, nuolat tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų bei eiti savo tikslo link. „Noriu ir siekiu tapti kvalifikuotu žemės ūkio mechanikos inžinieriumi, gebančiu dirbti su moderniomis technologijomis, prisidėti prie pažangaus ir tvaraus žemės ūkio vystymo. O vienas iš svarbiausių mano tikslų – tapti geriausiu savo srities specialistu“, – tikslius ateities horizontus brėžia pašnekovas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Emilijus Sirius

Iš arti pažintas agrosektorius padiktavo įkvepiančią kryptį

Emilijus tikina – sprendimas pasirinkti studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija buvo ne atsitiktinis, o motyvuotai apgalvotas. „Nuo pat mažens domėjausi žemės ūkiu ir technika, todėl ši sritis man niekada nebuvo svetima. Didelę įtaką mano pasirinkimui turėjo ir dėdė, kuriam esu labai dėkingas – jis suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su žemės ūkiu, pamatyti, kaip vyksta kasdieniai darbai, kaip veikia technika. Jau ne vieną vasarą dirbu žemės ūkio srityje, todėl ši patirtis dar labiau sustiprino norą savo ateitį sieti su šia sfera. Studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija pasirodė išskirtinė – čia inžinerinės žinios derinamos su praktiniu darbu ir šiuolaikinėmis žemės ūkio technologijomis. Šiuolaikinis žemės ūkis yra stipriai pažengęs. Atsirado itin daug tiksliųjų technologijų, t. y lazeriai, automatinis variavimas ir kt. Taip pat naujinama ir pati technika, kad operatorius galėtų patogiau dirbti savo darbą. Kuriami ir žemės ūkio robotai, kurie padeda automatizuoti darbus, taupo laiką ir didina efektyvumą“, – sako pirmakursis ir priduria tikintis, kad ateityje žemės ūkis bus dar labiau pažangus ir kuriantis dar tampresnę sinergiją tarp technologijų ir gamtos.

Jaunųjų talentų skatinimas – motyvacija augti

„DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė neabejoja – įmonė, kurdama tvirtas bendrystės gijas su jaunąja karta, investuoja ne tik į būsimus specialistus, bet ir inovatyvią žemės ūkio ateitį.

„Lietuvoje jaučiamas itin didelis kvalifikuotų inžinerijos krypties specialistų stygius. Taip pat sparčiai auga ne tik kvalifikuotų, bet ir su išmaniosiomis technologijomis gebančių dirbti inžinerijos specialistų poreikis. Todėl vardinėmis stipendijomis pasirinkome skatinti jaunuosius Inžinerijos fakulteto talentus – tikimės, kad šis paskatinimas studentams uždegs dar didesnį norą tobulėti, gilinti žinias, kurias ateityje pritaikys praktiškai savo pasirinktame profesiniame kelyje. Įmonėje itin laukiame inžinerijos, mechanikos krypties darbuotojų. Taip pat labai paklausūs ir tvariosios inžinerijos specialistai, gebantys dirbti su sumaniosiomis technologijomis. Džiaugiamės VDU Žemės ūkio akademijoje parengta studijų programa Tvarioji inžinerija ir tikimės šios srities profesionalų ateityje sulaukti ir mūsų įmonėje“, – sako D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

„DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė

„Bendraujant su studentais labiausiai dėmesį atkreipiame į jų motyvaciją, žingeidumą, norą tobulėti. Jaunuosius stipendijomis įvertintus talentus globojame įvairiomis prasmėmis – kviečiame dalyvauti įmonės organizuojamose lauko renginiuose, konferencijose, mokymuose, suteikiame galimybę „iš vidaus“ pažinti ne tik patį žemės ūkį, bet ir įmonės kasdienę veiklą“, – kalba „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė.

Praktinė patirtis studijų metu yra svarbus veiksnys, formuojantis būsimų specialistų kompetencijas ir profesinį pasirengimą. Pašnekovės teigimu, praktika įmonėje studentams tampa puikia pažinties su modernaus agrosektoriaus galimybėmis erdve. Neretai praktiką UAB „DOJUS agro“ atlikę jaunuoliai lieka dirbti įmonėje arba į ją grįžta baigę studijas. „Studentai atlikti praktiką gali ir regionuose įsikūrusiuose įmonės padaliniuose. Darbo rinkos statistika byloja – regionuose taip pat itin trūksta inžinerijos krypties specialistų. Džiaugiamės studentams galintys pasiūlyti apmokamą praktiką. Ne paslaptis – finansinės galimybės jaunuoliams taip pat yra svarbios. Kalbant apie darbo rinką – įmonės konkuruoja, versle inžinerijos profesionalų poreikis yra didesnis nei jų pasiūla. Todėl nenuostabu, jog šių specialistų atlyginimai yra stipriai konkurencingi“, – pasakoja įmonės atstovė.

Žemės ūkis – inovacijų spiečius

Paklausta, kuo šiuolaikinis agrosektorius gali būti aktualus jaunajai kartai, D. Tatarūnaitė-Zubenienė sako pastebinti tendenciją – jaunimui svarbu, kad jų studijos ir įgytos žinios būtų įvertintos – jiems aktualu, jog jų baigta specialybė būtų patraukli darbo rinkoje. „Kaip ir minėjau, inžinerijos krypties specialistų trūkumas – milžiniškas, todėl prie tokių profesionalų įmonės rikiuosis pačios. Jaunoji karta didelį dėmesį skiria inovacijoms, jų pritaikymui gyvenime. Verta paminėti, kad lyginant su visais sektoriais, pagal inovacijų pritaikymo spartą agrosektorius yra top penketuke. Pirmoje vietoje yra karybos sektorius, antroje vietoje – kosmoso pramonė, trečioji – stambioji pramonė, ketvirtąją vietą užima medicina ir penktoje vietoje yra būtent žemės ūkis su tiksliosiomis technologijomis. Jaunam žmogui būti inovacijų spiečiuje, turėti galimybę jas kurti ir pritaikyti – didelis privalumas“, – tikina įmonės atstovė.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pabrėžia – verslo skiriamos vardinės stipendijos yra svarbi paskata studentams kryptingai siekti profesinių tikslų ir stiprinti ryšį su darbo rinka. „Tokios iniciatyvos kaip UAB „DOJUS agro“ įsteigtos vardinės stipendijos ne tik stiprina studentų motyvaciją, bet ir padeda jaunimui drąsiau planuoti savo ateitį, ugdyti kompetencijas bei pasirengti kurti pažangų ir tvarų žemės ūkį“, – sako Inžinerijos fakulteto dekanas.

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainuose – naujos pažintys ir tarpkultūrinės patirtys

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas ketvirto kurso studentės Patricijos Sasnauskaitės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Turkijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą?

Pasirinkau Turkiją, dalyvavome programoje „Integrating Technology in Youth Work“.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Šią šalį rekomendavo dėstytoja.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi savaitę.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Ne, tai nebuvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka. Anksčiau yra tekę lankytis Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Šioje išvykoje labiausiai įsiminė naujos pažintys ir kultūrų skirtumai.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Vizito Turkijoje metu laisvu laiku pramogavome dainuojant karaoke, ragavome vietinį maistą.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Pasirinkti studijų mainai buvo išties naudingi. Pradėjau laisviau komunikuoti anglų kalba, įgijau daugiau socialinių įgūdžių bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis

Patricija mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Patricija gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2026–2027 metams.

Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti

Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams.

„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialisto Raimundo Baublio teigimu, Lietuvos upėse situacija šiuo metu išlieka pakankamai stabili – vandens lygis svyruoja nežymiai. Didesni vandens lygio pokyčiai pastebimi tik kai kuriose vandens matavimo stotyse ir tai dažniausiai lemia būtent upių nešamų ledų formuojamos sankamšos, kurios dažniausiai susidaro seklesnėse vagų vietose, ties upių vingiais ar salomis. Upės paviršiuje susigrūdę ledai formuoja netolygų ledo sluoksnį, o pastaruoju metu vyraujanti žema temperatūra suformuos dar didesnį ledo sluoksnį.

„Didžiosios Lietuvos upės (Nemunas, Neris) ir jos intakai yra pilnai arba didžiąja dalimi užšalę, tik kai kuriose atkarpose išlieka atviros upių vagos su priekrantės ledu ir nešamu ižu. Todėl tikėtina, kad laikantis šalčiams šios atkarpos taipogi bus padengtos ledo sluoksniu. Besiformuojant storesnei ledo dangai išlieka pavojus, kad atšilus orams visas per šalčius susidaręs ledas nebesutilps upių vagose, o tai lems aplinkinių teritorijų užliejimą. Pagal istorinius duomenis, didžiausias potvynio pavojus išlieka Nemuno žemupyje, kur aplink upę ir jos intakus natūraliai susiformavusios teritorijos, kurios kiekvienais metais pavasario potvynio metu yra užliejamos. Tokių užliejamų vietų rastume ties kiekviena didesne ar mažesne upe, todėl jau iš anksto reikėtų tam pasiruošti ir įvertinti visas galimas užliejimo grėsmes“, – sako specialistas.

VDU Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys

Ledų sangrūdos formuojasi upių vagos posūkiuose, kilpose, salose bei seklumose. Ledų lytys čia užkliūva, ypač kai yra žemas potvynio vanduo. Kaip pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Petras Punys, prie aukštesnio vandens lygio potvynio metu ledų sankaupų rizika sumažėja, nors niekur nedingsta. „Šalyje išnykus dideliems potvyniams ir ledonešiams, upių vagos apaugo pertekline augalija, dugnai uždumblėjo. Ledonešis atlikdavo sanitarinį darbą – tiesiog išvalydavo upių vagas. Hidroinžinieriai apie potvynius mėgsta juokauti pasiremiant Biblija. „Turbūt pirmasis su potvyniu žemėje susidūrė Nojus. Išklausęs Aukščiausiojo neklystančią prognozę, jis priėmė teisingą sprendimą: jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“. Tai turint omenyje reikia veikti“, – sako profesorius.

Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas laukia atšilus orams?

Paklaustas, kokie požymiai rodo, kad potvynis netrukus gali užtvindyti teritoriją, lektorius R. Baublys sako – dėmesį reikėtų atkreipti į oro temperatūrą. „Nuo jos labiausiai priklauso ir ledo bei sniego tirpimas, ir ledų judėjimas. Be abejo, padeda ir intensyvus lietus. Kai šiuo metu laikosi žema temperatūra, mažai tikėtina, kad vyktų intensyvesnis ledų judėjimas, tačiau pakilus oro temperatūrai ir susidarius kitoms palankioms meteorologinėms sąlygoms, ledas, susiformavęs ant vandens telkinių, pradės intensyviai tirpti ir formuoti ne tik potvynį, bet kartu ir ledonešį. Todėl žmonėms, ypač gyvenantiems arti upių ar užliejamose teritorijose, rekomenduojame nuolat vertinti esamą situaciją, žinant, kad potvynis kartais gali prasidėti ir visai netikėtai. Ne taip dažnai pasitaiko žiemų, kai tiek ir visa Nemuno vaga, tiek ir didžioji dalis Neries yra sukaustyti ledo. Tad bet koks atšilimas išjudins upėse esančius ledus, o kiek jie intensyviai ir sparčiai tirps, priklausys nuo vyraujančios oro temperatūros. Žinant, kad ledo storis vandens telkiniuose siekia 20 cm ir daugiau, tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti“, – kalba lektorius.

Potvynių sumažėjus, žalos daugėja

Upių potvyniai yra dviejų tipų – pavasario arba sniego tirpsmo ir lietaus-liūčių arba šiltojo meto. Kol nebuvo klimato kaitos, Lietuvoje pavasariniai upių potvyniai pagal dydį būdavo gerokai aukštesni negu lietaus-liūčių meto potvyniai. Kaip teigia prof. dr. P. Punys, pavasarį potvynis Nemune ties Kaunu pakildavo apytiksliai 6 metrus (Druskininkuose – net 9 metrus), o lietingu laikotarpiu – apie 4 metrus. „Tačiau Vakarų Lietuvoje (upės Akmena-Danė, Minija, Venta) dažnai stebimi vėlyvo rudens ar žiemos meto potvyniai, čia skirtingų sezonų potvynių skirtumai beveik išnyksta. Atskira tema yra žemės ūkių laukų, urbanistinių arba užstatytų teritorijų užtvinimai dėl sniego tirpsmo arba intensyvių liūčių. Tuomet paviršinis vanduo kaupiasi paviršiaus įdubose arba lomose. Paskutiniais dešimtmečiais, suintensyvėjus urbanistinei plėtrai, kieti paviršių plotai žymiai padidėjo. Asfaltas, betoniniai grindiniai, parkingai yra nelaidūs paviršiniam vandeniui. Tai ženkliai padidina lokalių vietų užtvinimus“, – sako mokslininkas.

Per paskutinius tris dešimtmečius, ypač paskutinįjį, sniego danga nesusidaro, upės ištisai nebeužšąla. Priežastis aiški – akivaizdus klimato atšilimas, išskyrus šią žiemą. „Klimato kaita potvyniams pasireiškia per du pagrindinius meteorologinius veiksnius: oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Nepaisant potvynių sumažėjimo, jų atnešama žala šalyje didėja – laimei, ne gyvybėmis“, – kalba prof. dr. P. Punys.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Išskiriamos „kietos“ ir „minkštos“ priešpotvyninės priemonės. Pagal Žaliojo kurso politiką, įskaitant potvynių prevenciją, rekomenduojama taikyti „minkštas arba žaliąsias“ priemones – atstatyti upių salpas, jų išvingiavimą, plėsti pelkių ir miškų plotus, kurie veikia „kempinės principu“ – akumuliuoja potvynių vandenį. „Deja, jų efektyvumas yra sąlyginai menkas, lyginant su tradicinėmis, „kietomis“ priemonėmis – užtvankomis, dambomis arba žemės paviršiaus pakėlimu – kurios gali suteikti šimtaprocentinę potvynio apsaugos garantiją. Kita vertus, jeigu yra didelė potvynio grėsmė, žmogus privalo pasitraukti, palikti upės slėnius ar jų salpas“, – kalba prof. dr. P. Punys.

Siekiant įvertinti ledo formavimosi eigą upėse, numatyti ir stebėti galimų ledų sangrūdų vietas, ledų judėjimą potvynio metu naudojamos įvairios modernios priemonės, padedančios laiku įvertinti esamą situaciją ir priimti reikiamus sprendimus. Tam pasitarnauja prie upių ir ežerų įrengtos vandens matavimo stotys, mobilios priemonės (pavyzdžiui, dronai), pasitelkiami nuotolinių tyrimų metodai – palydovinių Žemės nuotraukų analizė.

Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio

Paklaustas, kaip išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių, lektorius R. Baublys pataria susipažinti su potvynių rizikos ir potvynių grėsmės žemėlapiais bei potvynių rizikos valdymo planu, skirtais mažinti potvynių riziką ir jų padarinius Lietuvoje.

„Potvynių rizikos valdymo planas taikomas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų teritorijoms, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, galintis sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Visoms teritorijoms, kurioms yra taikomas Valdymo planas, yra parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Potvynių grėsmės žemėlapiai upių baseinų rajonuose parodo potvynių užliejamas teritorijas esant įvairioms (mažoms, vidutinėms, didelėms) vandens lygio tikimybėms. Būtent užliejimai dėl ledo sangrūdų upėse sukeliamų patvankų priskiriami didelės tikimybės potvyniams. Pagal žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas.

Pasak pašnekovo, tikriausiai didžiausia gyventojų daroma klaida – visų galimų grėsmių, kurias kelia potvynis, o ypač pavasarinis – ledonešis, neįvertinimas. „Didžiųjų upių pakrantėse gyvenantys gyventojai dažniausiai užmiršta buvusių potvynių padarytus nuostolius ir tuomet ne visai atsakingai vertina gresiančio potvynio keliamą pavojų, užmiršdami, kad kiekvienais metais potvynis gali būti skirtingas. Jeigu pastaruosius dešimt ir daugiau metų pavasarinis potvynis nepadarydavo didesnės žalos, tai nereiškia, kad ir šiais metais potvynis „mūsų nepalies“. Todėl kiekvienais metais pavasarinį potvynį būtina vertinti kaip didelę grėsmę, kuriai reikia pasiruošti“, – sako lektorius R. Baublys.

Jaunajam talentui – įmonės „DeLaval“ vardinė stipendija: motyvuoti studentai yra inžinerijos varomoji jėga

Motyvuoti ir ambicingi studentai šiandien tampa pagrindine jėga, kuriančia rytojaus žemės ūkį. Siekdama skatinti talentingą jaunimą ir prisidėti prie tvarios agrosektoriaus ateities, UAB „DeLaval“ skyrė vardinę stipendiją VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursiui Augustui Puteikiui.

Motyvuotas pasirinkimas atvėrė modernų mokslo pasaulį

Augusto teigimu, vardinė stipendija motyvuoja siekti savo tikslų. „Įstojus į studijų programą Tvarioji inžinerija, mano pirminiai tikslai buvo išlaikyti gerus studijų rezultatus, tačiau gavus šią stipendiją, pradėjau daugiau domėtis, kaip galėčiau prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Renkantis studijų programą buvo sunku apsispręsti, ką tiksliai norėčiau veikti ateityje ir kaip įsivaizduoju savo profesinį kelią. Tačiau susipažinęs su studijų programos Tvarioji inžinerija aprašymu, buvau sužavėtas plačiomis siūlomomis galimybėmis. Modernių technologijų taikymas gamtoje kuriant tvarią ateitį buvo pagrindinė priežastis, lėmusi šios studijų krypties pasirinkimą“, – savo pasirinkimą motyvuoja pirmakursis.

Augustinas džiaugiasi studijų teikiamomis naudomis: patirties bagažas pildosi žiniomis, praktinėmis užduotimis. „Nors dar daug teks visko sužinoti ir išmokti, jau dabar galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikinis žemės ūkis yra išties modernus ir pažengęs. Kasdien tobulėjančios technologijos ir naujos inovacijos leidžia ženkliai sumažinti aplinkos taršą, efektyviau atlikti darbus. Kalbant apie žemės ūkio ateitį, manau, kasdieniai pokyčiai ir modernizacija viršys mūsų lūkesčius“, – apie tai, kaip gyvensime rytoj, kalba Augustinas.

Jaunųjų talentų skatinimas – investicija į agrosektoriaus ateitį

Vardinę stipendiją Inžinerijos fakulteto studentui įsteigusi ilgametė VDU Žemės ūkio akademijos mecenatė UAB „DeLaval“ dalyvauja įvairiose fakulteto veiklose ir teikia įrangą mokymo tikslais. „Inžinerijos fakulteto studentai yra tie, kurie ateityje kurs technologinius sprendimus – nuo automatizacijos iki tvarios gamybos. Investuodami į jų ugdymą, mes prisidedame prie ateities specialistų rengimo ir stipriname agrosektoriaus konkurencingumą“, – sako UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas.

UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas

„Atrankos metu mums svarbiausia buvo studento motyvacija, akademiniai pasiekimai ir domėjimasis inovacijomis žemės ūkio srityje. Motyvuoti studentai yra varomoji jėga, kuri įneša naujų idėjų ir technologinių sprendimų. Skatindami juos, mes ne tik padedame siekti asmeninių tikslų, bet ir investuojame į viso sektoriaus ateitį“, – kalba T. Gudauskas ir priduria, kad tai yra ilgalaikė nauda tiek įmonėms, tiek ūkininkams, tiek visai ekonomikai.

Agrosektorius – technologijų ir inovacijų centras

Ne paslaptis – darbo rinkoje inžinerijos krypties specialistai – vieni paklausiausių. „Trūksta ypač tų, kurie geba derinti mechanikos, elektronikos ir IT žinias. Modernus ūkis reikalauja automatizacijos, duomenų analizės, tvarumo sprendimų, todėl tokie specialistai yra itin paklausūs. Agrosektorius šiandien yra technologijų ir inovacijų centras. Čia diegiami robotai, taikomi dirbtinio intelekto sprendimai, tvarios gamybos technologijos ir gyvulių gerovės užtikrinimo priemonės. Jaunimui tai puiki galimybė kurti realius pokyčius, prisidėti prie maisto saugumo ir klimato kaitos mažinimo. Be to, tai globali industrija, siūlanti karjeros galimybes visame pasaulyje“, – agrosektoriaus atveriamas naudas vardija UAB „DeLaval“ atstovas.

Verslo ir mokslo sinergija kuria tvarią pažangą

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pabrėžia – šiandien kaip niekada vertinami ir yra reikalingi inovatyvūs sprendimai, technologinis mąstymas ir tvarumo siekis.

Tamprus Akademijos ir verslo įmonių bendrystės ryšys studijų procesą įgalina praturtinti realiais praktiniais pavyzdžiais, šiuolaikine įranga, bendrai vykdomais projektais ir studentų praktikomis. Tokiu būdu jaunieji talentai jau studijų metu įgyja dar daugiau rinkai aktualių kompetencijų ir lengviau integruojasi į profesinę aplinką.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Šiandien darbo rinkoje itin trūksta aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų, gebančių dirbti su moderniomis technologijomis, automatizacijos sprendimais ir tvarios gamybos sistemomis. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete kryptingai rengiami kvalifikuoti specialistai, itin laukiami ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje“, – teigia Inžinerijos fakulteto dekanas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus fakultete sukurtos ar pagal rinkos poreikius iš esmės atnaujintos net kelios naujos studijų programos – Tvarioji inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas, Vandens inžinerija.

Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija – sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais. „Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos. Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – vardija Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA Karjeros diena’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 9:30–14:30 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Karjeros dienoje’26 Tavęs lauks:

įtrauki agrosektoriaus atstovų diskusija apie griaunamus stereotipus, šiuolaikinį žemės ūkį ir kvalifikuotų specialistų poreikį;
karjeros mugė, kurioje – pokalbiai apie perspektyvias praktikos ir karjeros galimybes;
muzikinė staigmena scenoje (atlikėjas – kol kas lieka paslaptis);
„užkurianti“ muzika ir skanus maistas!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis VDU ŽŪA socialiniai ir verslo partneriai – savo sričių lyderiai, kurie specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’26 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, kraštovaizdžio dizaino, logistikos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių VDU ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA III rūmų „akvariumo“ erdvėje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Verslininkas G. Kvietkauskas: „Kur yra rėmai, ten manęs nėra“

Gediminas Kvietkauskas VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti”

„Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai be sparnų, be polėkio“, – teigia verslininkas Gediminas Kvietkauskas, patenkantis į turtingiausių lietuvių 500-uką. Filologas pagal pašaukimą ir inžinierius pagal išsilavinimą verslą laiko kūrybiniu projektu, nes ten, kur nėra kūrybingumo, nėra laisvės kilti aukščiau.

Su žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės „East West Agro“ vadovu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto absolventu G. Kvietkausku kalbamės apie jo verslą, vidinę laisvę ir pažintį su universitetu nuo kūdikystės.

Esate žmogus, kuris nebijo pasakyti, ką galvoja. Iš kur tokia drąsa?

Kiek prisimenu save, gyvenime nelabai laikiausi taisyklių. Kur yra rėmai, ten manęs nėra, – ir mokykloje taip pat. Iš tiesų tai oportunizmas ir drąsa atsiranda tada, kai neturi galimybių. Aš neturėjau galimybių mokytis tą, ką noriu. Apskritai, manau, kad dvyliktokas per jaunas žinoti, kuo jis nori būti. Mūsų sistema labai stipriai perspaudžia su reikalavimu apsispręsti. Niekas nežino, kur jį nuneš gyvenimas, kuo jis taps ar kuo norės būti.

Aš pats stojau ten, kur pavyko įstoti, nes neturėjau galimybių mokėti už studijas. Ir iš to turbūt atsirado tokia vidinė laisvė, kad galiu keisti studijas. Pasimokiau statybų inžinerijos, po to – lietuvių filologijos, vėliau emigravau į užsienį. Tai taip visą laiką ir kovojau dėl savo išlikimo, bet kuo būti nebuvau pasirinkęs. Ir nors užaugau Žemės ūkio akademijos bendruomenėje, ne dėl to patekau į žemės ūkio technikos verslą – tiesiog susikaupė visos tos patirtys ir atsirado verslas.

Esate minėjęs, kad verslą kūrėte iš vidinės laisvės.

Visada buvo vidinė laisvė, kad aš atsakau prieš save, esu laisvas daryti sprendimus – teisingus ar neteisingus, rinktis teisingus ar neteisingus kelius. Prisidirbus reikia ieškoti išeities, ir kai tu ieškai tų išeičių, natūraliai tobulėji. Kai ateini į verslą organiškai, iš kaimo tiesiog papuolei – tai nežinai daugelio principų. Viena vertus, darai klaidas. Kita vertus, darai drąsius sprendimus, kurių nepadarys tie, kas to mokėsi, nes jų rėmai sako, kad taip negalima daryti.

Jaunas žmogus yra kvailas ir tai yra didžiausia jo stiprybė, nes jis nežino pasekmių. Aišku, jis gali ir sudegti, čia visada rizikinga. Verslas yra laukinė gamta – gyvens arba ne. Tad galiausiai ta laisvė, drąsa ir taisyklių laužymas išsivysto į instinktą.

Sakėte, kad neįstojote ten, kur svajojote?

Svajojau, kad įstosiu į žurnalistiką, bet tikrai žinojau, kad pagal balus niekaip neįstosiu. Dar buvo planas – lietuvių filologijos bakalauras, paskui – žurnalistikos, bet iš tikrųjų taip ir nepabandžiau. Dabar jau nebebandysiu.

Mokėtės lietuvių filologijos, kaip filologo gyslelė pasireiškia versle?

Akcentuočiau žodį kūryba. Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Mūsų verslo sėkmės istoriją sieju per tai, kad filologas vadovas – absoliučiai netipinė kombinacija, ypatingai žemės ūkio sektoriuje.

Galų gale, aš ir pats rašau, ir pats skaitau daug. Vis sugrįžtu prie knygos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, kuri man patiko dar paauglystėje ir skaičiau ją gal keliasdešimt kartų. Ši istorija pasakoja apie žmones, kurie kažką gyvenime darė, bandė kilti aukščiau, išbandė įvairių akrobatinių triukų versle, karjeroje, gyvenime, bet tokių, kurių kiti anksčiau nedarė. Kuo aukščiau kyli ir pabandai naują akrobatinę figūrą, tuo daugiau išmoksti ir tuo labiau skiriesi nuo likusių žuvėdrų. O kai pabandai pakilti aukščiau – jau nebegali grįžti tenai, kur gyvena tos žuvėdros. Ir paprastai tampi tų žuvėdrų atstumtuoju, kaip nutiko Džonatanui.

Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai vadovai, kurie neturi tų sparnų, neturi polėkio.

Tačiau kai pakyli taip aukštai, lieki vienas?

Taip, bet nutinka paradoksalūs dalykai – tu susitinki tokius kaip tu, kurie irgi kažkada patys kažką bandė daryti, ir tu jau turi kitą būrį, bet jis visai kito lygmens, kitaip auga ir vienas kitus augina. Per tai vėliau ateina ir verslo mentorystė – kai tu pasieki savo galimybių ribas, randi savo mokinių.

Ar turite ambicijų kilti dar aukščiau? Gal į prezidentus?

(Juokiasi) Ambicija siekti karūnos yra bloga ambicija. O darbas agrosektoriuje išmokė toli nebeplanuoti, nes gamta neklauso tavo planų. Gamta sugriaus tavo planus per vieną didelę krušą arba vieną didelę šalną. Tas planavimas yra labai reaktyvus – kiekvieną kartą reaguoji į pokyčius.

Tad koks jūsų galutinis tikslas?

Pasakysiu labai gražią mintį, nors nežinau, kieno citata. Jeigu tavo tikslas yra pinigai, tai greičiausiai nepasiseks. Pinigai yra priemonė judėti toliau, bet jeigu tikslas yra tik pinigai – niekada nepasiseks. Tikslas augti visada turi būti – augti kaip žmogui, kaip verslui, kaip organizacijai, organizacijos lyderiui auginti naujus lyderius. Ir nėra to horizonto – tas horizonto siekimas, gal ir yra tikslas.

Ar atsigręžęs atgal matote klaidų?

Yra dėl ko gėda, yra visko – esu normalus žmogus. Tačiau nesu linkęs žiūrėti atgal ir graužtis dėl tų dalykų, kurie jau įvyko. Mėgstu cituoti anoniminius alkoholikus, kurie sako: „Dieve, suteik man jėgų keisti tai, ką galiu pakeisti, ir nešvaistyti jėgų tam, ko nebegaliu pakeisti.“ Kas iš to, kad aš čia dabar savigrauža užsiimsiu?

Gediminas Kvietkauskas

Dalyvaujate jau antrame televizijos projekto „Rykliai“ sezone. Kokią idėją finansuotumėte iš karto – ko, jūsų manymu, gyvenime dabar trūksta labiausiai?

Ką išmokė pirmas „Ryklių“ sezonas, kad nereikia susifokusuoti į savo sektorių. Mano žinios yra sektorinės – iš žemės ūkio – ir jos riboja suvokimą apie šiuolaikinį bei ateinantį pasaulį. Ateina visai kitoks pasaulis. Mano vaikų karta matys visai kitus dalykus, reikės investuoti į visai kitką. Kalbant apie ateitį – labai praplėtė suvokimą.

Ar jūsų vaikai jau galvoja, ką norės veikti ateityje?

Absoliučiai jokio spaudimo. Pavyzdžiui, vyresniajam – 14 metų ir jis jau dabar labai graužiasi, kad dar nežino, kur nori būti. Jam tik 14 metų! Ir tiek mano, tiek mano žmonos filosofija – absoliučiai jokio spaudimo. Kur pajaus, ten ir eis, o mes padėsime. Galbūt norės mokytoju būti? Puiku. Aš ir pats norėjau būti mokytojas. Ir būčiau geras mokytojas. Iš dalies galvoju, kad aš mokytoju ir tapau, tiktai kitokia forma.

Ko palinkėtumėt moksleiviams, kurie jau svarsto, kur jiems studijuoti?

Yra toks lotyniškas žodis ingenium, reiškiantis protą, sumanumą ir išradingumą. Linkėčiau drąsos ieškoti savo ingenium – to vidinio kūrybiškumo ir veržlumo, kuris padeda įveikti bet kokį iššūkį, nes kiekviena nauja užduotis tai galimybė atrasti ką nors dar nepatirta ir patobulinti savo meistriškumą. Kalbant apie inžinerijos studijas, būtent gebėjimas kurti, konstruoti ir matyti rezultatą realiame pasaulyje paverčia šią sritį tokia įkvepiančia. Tikiuosi, kad būsimiems studentams šis kelias inžinerijoje bus kupinas prasmingų atradimų ir įkvėps taip pat, kaip įkvėpė mane.

Dabar VDU esate Tarybos narys. Kokią jaučiate prasmę iš vis dar artimų ryšių su universitetu?

Ryšys nenutrūko, kadangi aš užaugau Žemės ūkio akademijos bendruomenėje. Mano mama ten dirbo, tad buvau vystytas ant dekanato stalo (juokiasi). Visada buvau arti, pažįstu visus žmones, kurie tenai tuo metu dirbo. Tai buvo ta bendruomenė, kur užaugau. Netgi kai studijavau ne VDU, vis tiek gyvenau toje pačioje bendruomenėje, padėdavau parodas organizuoti. Kai atsirado verslas, tapome mecenatais – mes visada buvome universitete vienaip ar kitaip. Mano visas gyvenimas yra šalia universiteto. Visada stengiuosi pasakoti studentams ir įkvėpti, kad jie ieškotų žuvėdrų savyje.

Ar turite laisvalaikį be verslo? Ką veikiate?

Rašau, nors dabar jau neberašau keli metai, bet reikės prie to sugrįžti. Kelionės – tai natūralus poilsis smegenims pailsinti. Turiu tokių hobių kaip nardymas, skraidymas lėktuvu. Sportą mėgstu, bet dabar irgi pauzė. Visur daug pauzių – toks laikas. Kartais pagalvoji, kad negerai, bet priimi, kad dabar taip reikia.

Dar nuolat teikiame paramą Ukrainai – esame kaip logistinė bazė įvairioms paramos organizacijoms, kurios veža automobilius. Tiesa, dar mėgstu žaisti šachmatais – dabar retai, su sūnumis, o anksčiau labai intensyviai žaisdavau, kas irgi versle didžiulis privalumas. Filologas, kūrėjas ir šachmatai – tai labai pavojinga kombinacija.

Sausio 13-ąją – pilietinė akcija „Pergalės šviesa“

Sausio 13-ąją – minint Laisvės gynėjų dieną – maloniai kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Pergalės šviesa“ ir 8:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos languose dešimčiai minučių, kaip vienybės ir atminimo simbolį, uždegti žvakutes.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: susitelkusi ir atvira bendruomenė – raktas į Akademijos augimą

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna. Pokalbyje su kadenciją pradėjusiu Akademijos kancleriu – apie ateities Akademijos prioritetus, stiprybės taškus, Lietuvos žemės ūkio galimybes ir kitas aktualijas.

Jūsų programoje minimos penkios strateginės kryptys, kurios turėtų formuoti VDU Žemės ūkio akademijos raidą. Kokie yra pagrindiniai ateities Akademijos prioritetai?

Visų pirma – dėmesys ir atvirumas Akademijos bendruomenei. Man svarbu, kad visi bendruomenės nariai jaustųsi gerbiami, reikalingi ir svarbūs, turėtų draugišką, motyvuojančią ir saugią darbo aplinką, galimybę išsakyti savo nuomonę, siekti profesinės karjeros bei tuo pačiu prisidėti prie Akademijos stiprinimo ir augimo.

Itin svarbu studijos, grindžiamos mokslu, tarpkryptiškumu ir tarptautiškumu. Sieksiu, kad Akademijoje būtų vykdomos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios studijos, sudarant geriausias sąlygas dėstytojams perteikti studentams naujausias teorines ir praktines žinias, o studentams įgyti kompetencijas ir gebėjimus, atliepiant ateities darbo rinkos poreikius.

Tarp prioritetinių sričių – ir mokslo plėtra, grindžiama tarptautiškumu, tarpdiscipliniškumu ir praktiniu pritaikymu. Man svarbu, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslas kurtų naujas žinias, inovatyvius sprendimus žemės ūkiui ir būtų patikimas partneris šalies ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad mokslas kuria pridėtinę vertę ekonomikai.

Ateities Žemės ūkio akademiją matau kaip lyderiaujančią Baltijos šalių regiono universitetinę žemės ūkio mokslų ir studijų instituciją, veikiančią išvien su geriausiais pasaulio universitetais. Man svarbu, kad Akademijos tarptautinė veikla ir žinomumas būtų dar labiau išplėtotas, rengiant bendras studijų programas, aktyvinant dėstytojų ir administracijos mainų programas, inicijuojant tarptautinius, mokslo ir inovacijų projektus bei tarptautinius renginius.

Tarp prioritetinių sričių – ir VDU Žemės ūkio akademijos, kaip lyderiaujančios Baltijos šalių regiono universitetinės žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos, įvaizdžio gerinimas, siekiant atskleisti modernaus žemės ūkio išskirtinumą ir inovatyvumą. Man svarbu, kad Akademija būtų prestižinė universitetinė žemės ūkio mokykla, kurioje ugdomos brandžios, turinčios kritinį mąstymą ir aukštų kompetencijų asmenybės. Taip pat, kad Akademija būtų pripažintas žinių ir mokslo centras, kuriantis inovacijas žemės ūkio srityje, bendravimo tradicijas ir erdvę visam agrariniam sektoriui.

Kur matote didžiausius VDU Žemės ūkio akademijos stiprybės taškus, o kur, galbūt – dar ne iki galo išnaudotą potencialą?

VDU Žemės ūkio akademija – unikali aukštoji mokykla, ruošianti šiuolaikiškai mąstančius, aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius tarpdisciplininių žinių ir gebančius kurti inovatyvų agrosektorių. Žinoma, šis laikmetis reikalauja ir pokyčių – žemės ūkis patiria įvairias transformacijas, vyksta tiksliųjų technologijų plėtra, į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas, keičiasi jaunimo požiūris į žemės ūkį. Turime ne tik gebėti atliepti kylančius pokyčius, bet ir patys kurti pokyčius. Todėl rengdami aukštos erudicijos specialistus, vykdydami mokslinius tyrimus ir teikdami ekspertines paslaugas turime sustiprinti VDU Žemės ūkio akademijos įtaką bendrai žemės ūkio politikai Lietuvoje.

Kokiais principais vadovausitės priimdamas sprendimus Akademijoje?

Prioritetą teikiu bendruomenės telkimui ir komandiniam darbui. Kaip ir minėjau – Akademijai svarbiais klausimais tarsiuosi su bendruomene. Mano požiūriu, bendruomenei itin svarbu operatyvus informacijos perteikimas – tuomet norint pasiekti užsibrėžtus tikslus galima tikėtis bendruomeniško darbo. Sieksiu kurti tokią Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Šių laikų jaunoji karta – kokią ją matote Jūs? Kokie VDU Žemės ūkio akademijos siūlomi akcentai jaunajai kartai gali būti patrauklūs ir įkvepiantys?

Jaunoji karta, gyvendama pokyčių laikmetyje, keičiasi ir pati. Jaunimas turi aiškią poziciją – jie nori dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas, atvykti į universitetą, įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Nepaprastai džiaugiuosi šiais metais dešimtąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos vykdomu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“ – jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo kryptimi, lavinti kūrybišką mąstymą ir praktinius įgūdžius. Projekte su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai.

Džiugina ir VDU įkurtas STEAM didaktikos centras, kuriame jaunimas turi galimybę dalyvauti metodiniuose mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir užsiėmimuose – visa tai jaunąją kartą skatina mąstyti ir veikti šiuolaikiškai.

Kokie, Jūsų akimis, yra svarbiausi šiandieniniai Lietuvos žemės ūkio iššūkiai? Kokį vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius atlieka VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas su verslu, agrosektoriaus atstovais?

Šiuo metu žemės ūkis susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie bus ypač dideli naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Pagal šiuo metu pateiktą Europos Komisijos planą, žemės ūkiui biudžetas yra ženkliai sumažintas. Prognozuojama, kad Lietuvai finansavimas mažėja preliminariai 2 mlrd. eurų. Iššūkiai kyla ir nacionaliniame biudžete – šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas gynybos stiprinimui, atitinkamai, visiems sektoriams biudžetas mažinimas arba nėra didinamas. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, skaičiuojama – jeigu finansavimas iš Europos Sąjungos liktų toks, kuris yra pasiūlytas šiuo metu (žinoma, tam turės pritarti Europos Parlamentas, skaičiavimai gali dalinai keistis), finansų liktų tik tiesioginėms išmokoms, o kitoms priemonėms, pavyzdžiui, modernizavimui, būtų skiriama maža dalis pinigų. Todėl reikia nusistatyti labai aiškius prioritetus – matyti kryptį, kuria turi judėti žemės ūkis. Keičiantis klimatui, mažėjant iškastinio kuro kiekiui, su pokyčiais susiduria ir žemės ūkio sektorius, bet tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, ekspertų paslaugos yra ir bus kaip niekada svarbios – kad turėtume aiškią strategiją, atsižvelgiant į anksčiau išvardintus pokyčius. Ypač aktuali mokslo ir verslo sinergija – teorija turi būti pritaikoma praktiškai, todėl ir toliau planuojame ne tik tęsti, bet ir plėsti VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimo gijų tinklą su socialiniais partneriais.

Jūsų požiūriu: dirbtinis intelektas – nauda ar žala?

Dirbtinis intelektas neišvengiamai įsilieja į darbinę kasdienybę. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti tam tikras ribas – neracionalu galvoti, kad visose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Dirbtinis intelektas – pagalbinis įrankis, siekiant efektyviau valdyti tam tikrus procesus, apdoroti ir tikslingai naudoti didelės apimties duomenų masyvus. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas naudingas siekiant prognozuoti, numatyti tam tikrus scenarijus ir, esant reikalui, kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.

Kokias profesines patirtis, sukauptas iki šiol, laikote ypač vertingomis pradėdamas vadovauti Akademijai?

Per daugelį metų turiu sukaupęs vadybinės patirties viešajame sektoriuje, mokslo, projektų valdymo ir studijų srityse, taip pat politinės patirties. Mano požiūriu, visa iki šiol sukaupta profesinė patirtis bus naudinga vadovaujant VDU Žemės ūkio akademijai: iki 2012 m. aktyviai dirbau akademinėje aplinkoje, vėliau eidamas žemės ūkio ministro pareigas įgijau vadybinės, politinės, strateginės patirties. Lietuvai pirmininkaujant ES, buvau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininku. Naudingos patirties įgijau ir 2020–2024 m. kadencijos Seime. Taip pat dirbau Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais. Manau, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga kuriant VDU Žemės ūkio akademijos gerovę.

Ar atrandate laiko užsiimti mėgstama veikla? Kas Jums suteikia energijos ir motyvacijos kasdienybėje?

Motyvuoja mėgstamas darbas – prieš apsisprendžiant kandidatuoti į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas, rimtai svarsčiau – likti aktyvioje politikoje ar grįžti į akademinę veiklą. Nusprendžiau, kad su anksčiau minėta sukaupta profesine patirtimi būsiu naudingas Akademijai. Šiuo metu esu ir Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas – tokiu būdu turiu galimybę būti aktualijų pulse.

Kalbant apie mėgstamą veiklą – labiausiai pailsiu laiką leisdamas ir keliaudamas su šeima. Esu neabejingas ir žvejybai. Taip pat vertinu laiką šeimos sodyboje, kurioje laisvalaikį leidžiame aktyviai ir darbingai – prižiūrint, puoselėjant aplinką.