Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto naujienos Archives | Page 10 of 12 | VDU Žemės ūkio akademija

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokinių įspūdžiai po nuotolinės paskaitos

Pernai metais projekto gabiems ir talentingiems “Nuo teorijos iki praktikos” nariai – geografai dalyvavome Tarptautiniame GIS dienos paminėjime, kuris pirmą kartą vyko VDU Žemės ūkio akademijoje. Ten pirmą kartą daugiau išgirdome apie GIS, dalyvavome viktorinoje, valgėme GIS tortą, buvo smagu. Buvo užmegztas draugiškas bendradarbiavimas su šios aukštosios mokyklos dėstytojais, kūrėme planus apie praktinius užsiėmimus, bet jau pavasarį visus mūsų norus sumaišė karantinas. Teko planus dėl užsiėmimų nukelti geresniems laikams. Suteikė vilties tai, kad aukštoji mokykla sutiko būti mūsų projekto gabiems ir talentingiems “Nuo teorijos iki praktikos” socialiniais partneriais kitiems mokslo metams.
Kadangi situacija ir šiais mokslo metais sudėtinga, nuvykti į VDU Žemės ūkio akademiją nepavyko, tai lekt. dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė sutiko pravesti paskaitą-praktikumą “Nuo nuotraukos iki žemėlapio” nuotoliniu būdu. Užsiėmime dalyvavo 14 mokinių, kiekvienas iš savo namų.
Dalia Valė Petraitienė, geografijos mokytoja

Štai keletas moksleivių atsiliepimų po šios paskaitos:
Lapkričio 12 dieną, 1-2 pamokų metu dalyvavome VDU Žemės ūkio akademijos lektorės paskaitoje apie GIS. Kadangi pamokos vyksta iš namų, paskaita vyko nuotoliniu būdu. Paskaitos metu sužinojome apie aerofotografavimą ir apie aerofoto nuotraukas. Taip pat sužinojome, kaip sudaromi žemėlapiai, koordinuojama vietovė juose ir praktiškai pamatėme, kaip veikia GIS programa.
Kamilė Liutvaitytė, 4b

Pernai metais dalyvavau Tarptautiniame GIS dienos paminėjime, kuris vyko VDU Žemės ūkio akademijoje.
Teorinė šios nuotolinės paskaitos dalis buvo labiau kaip praeitų metų Tarptautinės GIS dienos konferencijos metu išgirstos medžiagos prisiminimas, bet vis tiek buvo visai įdomu viską prisiminti. Pavyzdžiui visai buvau pamiršęs, jog darant aerofotonuotrauka, reikia koordinačių, arba, kur yra naudojama GIS. Bet įdomiausia dalis buvo praktinė, kai dėstytoja pademonstravo ArcGIS programos naudojimą. Sužinojau, kiek daug atidumo ir tikslumo reikia sudarinėjant žemėlapius. Aišku, būtų buvę įdomiau mums tiesiogiai patiems pabandyti panaudoti ArcGIS, bet korona daro savo…
Bet, apskritai, ši GIS paskaita buvo įdomi. Visiems, kas dar nė vienoje paskaitoje nėra buvę, patarčiau sudalyvauti. Kas žino, gal susidomėsit ir atrasit savo ateities profesiją? 🙂
Armantas Bilda, 3b

Sužinojau, kad GIS duomenys skirstomi į gardelę, tašką, liniją ir poligoną. Šio dalyko nežinojau. Dar taip pat sužinojau vektorinių duomenų rinkimo dvi grupes: rankinį skaitmenizavimą ir automatinį skaitmenizavimą. Buvo labai įdomu klausyti apie fotografija, jos pririšimą prie realios vietovės su koordinatėmis žemėlapyje. Ačiū 🙂
Medeina Kairytė, 3b

Bronislovas Ruplys (1930-2020)

2020 m. lapkričio 9 d. eidamas devyniasdešimt pirmuosius metus išėjo anapilin ilgametis buvusio Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar VDU) Hidrotechnikos katedros docentas dr. Bronislovas Ruplys.

Velionis gimė 1930 m. rugsėjo 15 d. Mockūnų kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje  ūkininkų šeimoje. 1955 m. su pagyrimu baigęs LŽŪA Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą, tęsė studijas aspirantūroje ir kartu dirbo Vandens ūkio projektavimo institute projektuotoju. 1960 m. Kijeve apgynęs  disertaciją apie geofiltracijos  tyrimus ir jų taikymą projektuojant betono užtvankas ant neuolinių pagrindų, jis tęsė aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą Hidrotechnikos katedroje, 1965 m. jam buvo suteiktas docento vardas.

B.Ruplys išvystė elektrohidrodinaminių analogijų metodo taikymą geofiltracijos reiškinių tyrimams Lietuvoje, sumodeliavo geofiltraciją daugiau kaip 50-yje objektų, tame tarpe Kauno HE ir Kruonio HAE, paskelbė per 100 mokslo ir mokslo populiarinimo  straipsnių,  parašė du hidrotechninių statinių vadovėlius, per 15 mokymo leidinių, dalyvavo rengiant 5 statybos techninius reglamentus, buvo nuolatinis hidrotechnikos ir geofiltracijos klausimų konsultantas ir ekspertas. Palaikė glaudžius ryšius su gamyba,  profesinėmis organizacijomis – Lietuvos hidrotechnikos ir žemėtvarkos inžinierių sąjunga, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos hidroenergetikų asociacija ir kt. Docentą drąsiai galima pavadinti Lietuvos užtvankų tėvu.

Jau būdamas užtarnautame poilsyje jis buvo Žemės ūkio enciklopedijos rengimo grupės konsultantas, talkino Technikos enciklopedijos bei Visuotinės Lietuvių enciklopedijos rengėjams, Amerikos biografijų institutui,  parašė su bendraautoriais  mokymo knygas ,,Hidrotechninė statyba‘‘ ir ,,Hidrotechnikos statinių projektavimas‘‘.

Įdomus faktas: baigęs aktyvią veiklą universitete docentas daugiau kaip 25 metus kiekvieną dieną eidavo į darbą, savo nuošalų kabinetą Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete.

Docento hobi – tiriamoji veikla, kuri leido jam iki  garbios senatvės išlikti novatoriumi, konsultantu, idėjų  kūrėju.

Atsisveikiname su žmogumi, kuris visais savo gyvenimo tarpsniais buvo ir išliko nepalenkiamas, ištikimas savo įsitikinimams, tiesos nuostatoms, visa širdimi atsidavęs savo  profesijai. Prisiminsime  jį kaip nuostabų pedagogą, mokslininką, kovotoją už subalansuotą hidrotechnikos ir hidroenergetikos plėtrą Lietuvoje.

 Amžinojo poilsio velionis atguls tėviškėje, Vabalninko  miestelio kapinėse.

 Velionio artimiesiems, draugams ir jo mokiniams reiškiame gilią užuojautą.

                                                             VDU Vandens ūkio ir žemėtvarkos  fakulteto kolektyvas

Leidinių paroda – Albinui Kustai 80

Rektoriui prof. habl. dr. Albinui Kustai švenčiant 80 metų jubiliejų, ŽŪA Centrinių rūmų bibliotekoje surengta jo leidinių paroda. Kviečiame apsilankyti.

Tapk Hidrotechnikos inžinieriumi

Siekdami  lanksčiai reaguoti ateities poreikius ir suteikti galimybę dirbantiems siekti aukštojo išsilavinimo papildomai formuojame atskirą grupę jau dirbantiems įgyti aukštąjį Universitetinį Hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą

  • Bakalauro diplomas šioje srityje suteikia teisę atestuotis statinių Statybos vadovo, Techninės priežiūros vadovo, Projekto vadovo, Projekto vykdymo priežiūros vadovo ir Projekto ekspertizės vadovo pareigose. Atestuojamos statinių grupės: Hidrotechnikos statiniai; Melioracijos statiniai; Inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai; Susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai; Kitos paskirties inžineriniai statiniai: sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai; nuotekų valyklos statiniai.
  • Priimama į Nemokamas studijas, laisvas valstybės finansuojamas vietas neturintiems aukštojo mokslo diplomo arba įgijusiems aukštąjį išsilavinimą kitoje srityje valstybės nefinansuojamoje (mokamoje) vietoje. Pretendentas turi tenkinti nustatytus minimalaus 5,4 balo reikalavimus.
  • Pirmaisiais studijų metais bus mokama kasmėnesinė 200 eurų Žemės ūkio ministerijos stipendija;
  • Studijos vyks 4 metus pagal lankstų nuolatinių (NL) studijų grafiką leisiantį darbą suderinti su studijomis (dalinai nuotoliniu būdu paskaitos ir seminarai, suderintu patogiu laiku – praktiniai ir laboratoriniai užsiėmimai );

Prašymų pateikimo studijuoti terminas rugpjūčio 28 d. – rugpjūčio 31 d. 14 val. Prašymai pateikiami elektroninėje formoje LAMA BPO sistemoje (https://bakalauras.lamabpo.lt/).

LAMA BPO sistemoje renkantis pageidavimus pasirinkti: Studijų vieta → Kaunas; Aukštoji mokykla → Vytauto Didžiojo universitetas; Krypčių grupė → Inžinerijos mokslai; Kryptis → Aplinkos inžinerija; Studijų programa → Vandens ir žemės inžinerija (Hidrotechnika)

Prieš pildant siūlome susisiekti su mumis tel. 8 600 14067, pakonsultuosime ir padėsime:

Rytis Skominas
VDU Vandens ūkio ir žemėtvarkos  fakulteto prodekanas
El. paštas: rytis.skominas@vdu.lt

Tapk Akvakultūros specialistu

Siekdami  lanksčiai reaguoti ateities poreikius ir suteikti galimybę dirbantiems asmenims siekti aukštojo išsilavinimo papildomai formuojame atskirą grupę jau dirbantiems įgyti aukštąjį Universitetinį Akvakultūros specialisto išsilavinimą

  • Priimama į Nemokamas studijas, laisvas valstybės finansuojamas vietas neturintiems aukštojo mokslo diplomo arba įgijusiems aukštąjį išsilavinimą kitoje srityje valstybės nefinansuojamoje (mokamoje) vietoje. Pretendentas turi tenkinti nustatytus minimalaus 5,4 balo reikalavimus.
  • Pirmaisiais studijų metais bus mokama kasmėnesinė 200 eurų Žemės ūkio ministerijos stipendija;
  • Studijos vyks 4 metus pagal lankstų nuolatinių (NL) studijų grafiką leisiantį darbą suderinti su studijomis (dalinai nuotoliniu būdu paskaitos ir seminarai, suderintu patogiu laiku – praktiniai ir laboratoriniai užsiėmimai );

Prašymų pateikimo studijuoti terminas rugpjūčio 28 d. – rugpjūčio 31 d. 14 val. Prašymai pateikiami elektroninėje formoje LAMA BPO sistemoje (https://bakalauras.lamabpo.lt/).

LAMA BPO sistemoje renkantis pageidavimus pasirinkti: Studijų vieta → Kaunas; Aukštoji mokykla → Vytauto Didžiojo universitetas; Krypčių grupė → Inžinerijos mokslai; Kryptis → Aplinkos inžinerija; Studijų programa → Vandens ir žemės inžinerija (Akvakultūros inžinerija)

Prieš pildant siūlome susisiekti su mumis tel. 8 600 14067, pakonsultuosime ir padėsime:

Rytis Skominas
VDU Vandens ūkio ir žemėtvarkos  fakulteto prodekanas
El. paštas: rytis.skominas@vdu.lt

Tapk Žemėtvarkos specialistu

Siekdami lanksčiai reaguoti į ateities poreikius ir suteikti galimybę dirbantiems asmenims siekti aukštojo išsilavinimo, papildomai formuojama atskira grupė  įgyti aukštąjį Universitetinį Žemėtvarkos specialisto išsilavinimą.

  • Priimame į nemokamas studijas, laisvas valstybės finansuojamas vietas  asmenis neturinčius aukštojo mokslo diplomo arba įgijusius aukštąjį išsilavinimą kitoje srityje valstybės nefinansuojamoje (mokamoje) vietoje. Pretendentas turi tenkinti nustatytus minimalaus 5,4 balo reikalavimus. Pirmaisiais studijų metais bus mokama kasmėnesinė 200 eurų LR Žemės ūkio ministerijos stipendija.
  • Studijos vyks 4 metus pagal lankstų nuolatinių (NL) studijų grafiką leisiantį darbą suderinti su studijomis (dalinai nuotoliniu būdu – paskaitos ir seminarai, suderintu patogiu laiku – praktiniai užsiėmimai).
  • Bakalauro diplomas šioje srityje taip pat suteikia galimybę įgyti Geodezininko, Matininko bei Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo kvalifikacinius pažymėjimus, kurie suteikia teisę vykdyti įvairius geodezijos  ir kartografijos (inžinerinių tinklų, topografinių planų sudarymo, projektuojamų statinių ir įrenginių vietų pažymėjimo bei jų padėties schemų sudarymo, pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymo), nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus bei rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus (kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo,  žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kt. projektus).

 

Prašymų pateikimo studijuoti terminas rugpjūčio 28 d. – rugpjūčio 31 d. 14 val. Prašymai pateikiami elektronine forma LAMA BPO sistemoje (https://bakalauras.lamabpo.lt/).

LAMA BPO sistemoje renkantis pageidavimus pasirinkti: Studijų vieta → Kaunas; Aukštoji mokykla → Vytauto Didžiojo universitetas; Krypčių grupė → Inžinerijos mokslai; Kryptis → Aplinkos inžinerija; Studijų programa → Vandens ir žemės inžinerija (Žemėtvarka)

Prieš pildant prašymą, siūlome susisiekti su mumis tel. 8 600 14067, pakonsultuosime ir padėsime.

Rytis Skominas
VDU Vandens ūkio ir žemėtvarkos  fakulteto prodekanas
El. paštas: rytis.skominas@vdu.lt

Žemė ir vanduo ateities sprendimų prašosi jau šiandien

Švarus vanduo ir tvari aplinka – du svarbiausi dėmenys, be kurių sparčiai augančios žmonių populiacijos bei viso pasaulio ateitis neįmanoma. Nei žemės, nei vandens ateityje nepadaugės, todėl tik nuo mūsų žinių ir elgesio priklausys, ar sugebėsime išgyventi su tiek, kiek turime. Todėl neatsitiktinai visame pasaulyje didėja poreikis inžinerijos specialistų, gebančių spręsti plataus masto žemės naudojimo ir vandens išteklių valdymo problemas. Vis labiau nerimaujant dėl klimato kaitos pasekmių ir gamtosaugos problemų, didėja aplinką tausojančių technologijų paklausa.

Šiuo metu Lietuvoje turime vienintelę universitetinę plačios aprėpties vandens ir žemės inžinerijos studijų programą. Joje vieną iš trijų specializacijų pasirinkęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) absolventas Mantas Brazauskas šiandien tvirtina, kad šioje programoje vieta visiems, kam rūpi Lietuvos žemė, vandenys ir žuvys. Juolab kad tai sutampa ir su valstybės planais ir investicijomis modernizuoti žemės ūkio sausinimo bei drėkinimo sistemas, gilinti Nemuno vagą, suskaitmeninti šalies statybų sektoriaus veiklą.

Krevečių auginimas – visoje Europoje neišnaudota verslo niša

Akvakultūros technologas Mantas Brazauskas šiandien atvirai prisipažįsta, kad baigęs VDU ŽŪA apie žuvų auginimo uždarose sistemose specifiką jau žinojo tiek daug, kad beliko imtis naujo iššūkio – pramoninio krevečių auginimo. O tai – retenybė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

 

Brazauskas teigia visiškai neabejojantis ekspertų nuomone, kad dėl augančio vartotojų poreikio, senkančių natūralių išteklių bei siekio neutralizuoti poveikį klimato kaitai, žuvies auginimas uždarose sistemose artimiausiu metu visame pasaulyje sparčiai augs. Tačiau Lietuvoje šis sektorius nesivystys taip, kaip galėtų, nes tiesiog trūks jame gebančių dirbti specialistų.

„Juokaudamas galiu pasakyti, kad profesiją pasirinkau turbūt rekordiškai anksti – būdamas ketverių ar penkerių, kai tėtis pirmą kartą drauge nusivežė į žvejybą. Tačiau, kai baigiau vidurinę mokyklą, studijų programos, pagal kurią Lietuvoje būtų rengiami akvakultūros specialistai, dar nebuvo, tad išvykau padirbėti į Angliją ir tiesiog laukiau. Sužinojęs, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje atidaryta moderniausia Baltijos šalyse mokymo bazė ir jau yra mane dominanti studijų programa – stačia galva nenėriau. Nuo pirmosios studijų dienos įsidarbinau laborantu, tiesiogiai prižiūrinčiu laboratorijoje veisiamas ir auginamas žuvis, – pasakoja M. Brazauskas, pastebintis, kad universitete įgytų teorinių žinių bei praktikos sintezė ir yra tai, ką ekspertai šiandien įvardija profesionalumu. Pasak Manto, jei jauną žmogų „veža“ vanduo ir žuvys, jam nėra ko blaškytis, o reikia mokytis to, kad darbas vėliau taptų ne lažu, o malonumą teikiančiu gyvenimo būdu.

Šiuo metu M. Brazauskas dirba technologu Kaišiadorių rajone prieš trejus metus pradėtame kurti krevečių ūkyje „Local Ocean“. Ir jau sėkmingai „skina“ derlių – aukščiausios kokybės lietuviškas krevetes, kurių pirkėjai – restoranai, gurmaniško maisto parduotuvės bei pavieniai mėgėjai. Tačiau ūkis turi užmojų plėstis jau artimiausioje ateityje bei bus orientuojamas ir  į eksporto rinkas.

Mantas pasakoja, kad europiečiai, taigi ir lietuviai, dažniausiai gali paragauti Kinijoje, Vietname, Saudo Arabijoje ar kituose Azijos šilto klimato kraštuose atviruose tvenkiniuose išaugintomis krevetėmis. Tačiau, pašnekovo teigimu, jų kokybė gerokai prastesnė už lietuviškų, laikomų griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, kuria rūpinasi ne tik jis pats, bet ir specialistai – mikrobiologas bei biochemikas.

„Išauginta mūsų krevetė sveria  20-25 g. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad jų maistinė vertė du kartus aukštesnė už įvežtinių. Todėl patiekalui pakanka 2 – 3 lietuviškų krevečių“, – teigia pašnekovas.

Brazauskas neslepia, kad krevečių auginimas realybėje nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – baltakojės blyškiosios krevetės jauniklių lervutės yra tokios smulkios, kad niekur pasaulyje netgi nėra sveriamos, todėl reikia labai daug žinių ir darbo, kad per keturis mėnesius jos pasiektų realizacinį svorį. „Lervutes turime aklimatizuoti, apsaugoti nuo ligų, užtikrinti joms palankias augimo sąlygas, vandens kokybę“, – aiškina M. Brazauskas. Todėl, anot jo, nestebina, kad Europoje šie delikatesai kol kas auginami vos keliose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje.

Bene sparčiausiai augantis maisto gamybos sektorius

Buvęs M. Brazausko dėstytojas, VDU ŽŪA Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas dabartinę absolvento veiklą vadina aukštuoju pilotažu, nes recirkuliacinėse sistemose paprastai auginamos žuvys – nuo nelepių afrikinių šamų iki delikatesinių eršketų.  Šiuo metu tuo užsiimančių įmonių Lietuvoje yra apie 70.

Žibas taip pat teigia neabejojantis, kad žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose bus sparčiausiai augantis maisto gamybos sektorius pasaulyje, nes tai pigu ir efektyvu.

„Ir ekonomiškai, ir aplinkosauginiu požiūriu tai labai apsimoka, nes 1 kg žuvies užauginti reiki 1,1 kg pašarų, 1 kg vištienos – 1,7 kg, 1 kg kiaulienos – 5 kg, 1 kg jautienos – 8 kg. Tačiau akvakultūra nėra vien žuvininkystė. Akvakultūra – tai vandens kultūra.  Todėl mūsų absolventai reikalingi ir viešajame sektoriuje, ir vandens tiekimo, žuvies perdirbimo  įmonėse. Jie gali tapti  profesionaliais rekreacinės žūklės gidais, žūklės įrankių verslo vystytojais. Britai yra paskaičiavę, kad jei vienas žvejas žvejybai išleidžia 1 svarą, tai aplink šį žveją besisukantis sektorius sugeneruoja 6 kartus daugiau pajamų“, – pasakoja A. Žibas, prisipažindamas, kad savo studentus stengiasi išmokyti ne tik perprasti recirkuliacinių vandens sistemų niuansus, bet ir sumaniai žvejoti. Ir tai  nestebina, nes VDU ŽŪA Akvakultūros centro vadovas yra Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos prezidentas, jo vadovaujama komanda pernai tapo Airijoje vykusio Europos plūdinės žūklės čempionato nugalėtoja.

Programa – universali, specializacijos – unikalios

VDU ŽŪA atstovas atkreipia dėmesį, kad Vandens ir žemės inžinerijos programos tikslas – parengti inžinerijos specialistus, suvokiančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius, įvertinti supančios aplinkos kokybę, spręsti darnaus žemės ir vandens išteklių naudojimo bei aplinkosaugos problemas, kurti ir realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus.

O kiekviena iš trijų specializacijų orientuota į specifinę žmogaus ir aplinkos sąveikos sritį. Akvakultūros inžinerija – į tai, kaip uždarose sistemose auginti ne tik žuvis, bet ir krevetes, vėžius ir kitus netradicinius vandens gyvūnus ir net augalus kartu, tausoti vandens išteklius ir nepabloginti jų kokybės, hidrotechnika – kaip suprojektuoti, pastatyti ir vertinti hidroelektrines, vandentiekio, nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklus, sausinimo ir drėkinimo sistemas bei kitus vandens inžinerijos statinius, kad žmogaus aplinka būtų graži ir naudinga, žemėtvarka – kaip praktiškai pritaikyti žemės naudojimo, kultūrinio kraštovaizdžio formavimo, nekilnojamojo turto tvarkymo ir administravimo principus ir metodus, gerinant žmogų supančią aplinką.

Video paskaita “Inovacijos žemėtvarkoje: robotika, dirbtinis intelektas, kosminiai vaizdai”

Besidominčius žemėtvarka kviečiame plačiau susipažinti su šios specialybės aktualijomis. Video paskaitą rasite čia.

Skelbiamas papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, vykdanti studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į magistrantūros studijų programas. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.

VDU Žemės ūkio akademija magistrantūros studijas siūlo šiose studijų krypčių grupėse:

ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI
Agronomija
Agroekosistemos
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga
Miškininkystė
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas
Miestų ir rekreacinė miškininkystė

GYVYBĖS MOKSLAI
Taikomoji ekologija

VERSLAS IR VIEŠOJI VADYBA
Apskaita ir finansai
Kaimo plėtros administravimas
Žemės ūkio verslo vadyba
Verslo logistika
Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba (Agri-food business management)

SOCIALINIAI MOKSLAI
Žemės ūkio ekonomika

INŽINERIJOS MOKSLAI
Transporto mašinų inžinerija
Tvarioji energetika
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba
Žemės ūkio mechanikos inžinerija
Hidrotechninės statybos inžinerija
Žemėtvarka

Kolegijų absolventams rengiamos papildomosios studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į antrosios pakopos studijų programas.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas pateikimas vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.

Nuo liepos 20 d. stojantieji gali pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės nefinansuojamas studijų vietas. VDU Žemės ūkio akademijos absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Prašymus galima pateikti internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pirmame etape, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija. Papildomo priėmimo antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 25 d., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2020 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite priėmimo sąlygose.

Visą informaciją apie 2020 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.


Priėmimas į papildomąsias studijas (išlyginamąsias) ir vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas

Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir bakalauro studijų studentai, baigę tos pačios arba gretutinės studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 22 d.

Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti diplomo ir jo priedelio kopijas. Įvertinę stojančiojo studijavimo pasiekimus ir magistrantūros priėmimo sąlygas, su kandidatu bus asmeniškai susiekta ir pasiūlytas individualus papildomųjų studijų planas.


Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:

VDU Studijų departamentas
Adresas S. Daukanto g. 27, LT-44249, Kaunas
Telefonas (8 37) 327 963
El. Pastas studijoszua@vdu.lt

Studijos – Vandens ir žemės inžinerija

Per artimiausius 10 metų žmonių populiacija pasaulyje padidės dar vienu milijardu. Tačiau augant maisto poreikiui, nei žemės plotų, nei vandens kiekio nepadaugės. Todėl tik nuo mūsų priklausys, ar sugebėsime juos naudoti tvariai bei atsakingai. Vandens ir žemės inžinerijos studijos – žinios ir gebėjimas valdyti gyvybiškai svarbius ir senkančius vandens ir žemės išteklius.

Daugiau informacijos: https://bit.ly/3iv1Eal