VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas pradėjo eiti prof. dr. Vigilijus Jukna

Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna.

Kanclerio prof. dr. V. Juknos vizija – kurti ateities VDU Žemės ūkio akademiją, kuri būtų prestižinė, lyderiaujanti Baltijos šalių regiono universitetinė žemės ūkio mokslų ir studijų institucija, veikianti išvien su geriausiais pasaulio universitetais ir prisidedanti prie darnaus visuomenės vystymosi bei žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros. Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

„Matau Akademiją kaip plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvį – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos. Ypač svarbu, kad mūsų bendruomenę vienytų pasitikėjimu ir pagarba grįsta bendrystė. Kviečiu visus būti aktyviais Akademijos kūrėjais. Mūsų stiprybė slypi gebėjime susitelkti, dalintis idėjomis, kartu spręsti iššūkius ir palaikyti vieni kitus. Atvira komunikacija ir bendri tikslai yra pagrindas, ant kurio kursime tvirtą ir darnią Akademijos ateitį“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna.

VDU ŽŪA KANCLERIO PROGRAMA

Patvirtintas VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) taryba patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašą, kuriame išdėstyta kandidatūrų kėlimo tvarka ir kalendorinis planas.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS FAKULTETŲ DEKANŲ KANDIDATŪRŲ KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS

Kalėdų stebuklą kuriame kartu: VDU Žemės ūkio akademijos eglutės žaisliukų dirbtuvės

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę kviečiame pasinerti į jaukumu ir bendryste dvelkiantį Kalėdų laukimą!

Lapkričio 20 d. 14 val. susitikime jaukiose Kalėdų eglutės žaisliukų dirbtuvėse, kur savo rankomis kursime šiluma ir jaukumu dvelkiančius papuošimus.

Visos vietos į žaisliukų dirbtuves užpildytos. Registracija sustabdyta.

Dirbtuvės vyks VDU Žemės ūkio akademijos bibliotekoje (Studentų g. 11-235, Akademija, Kauno r.).

Žaisliukų gamybai reikalingomis priemonėmis pasirūpins dirbtuvių organizatoriai.

Gruodžio 3 d. 9 val. VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė kviečiame bendrystei – Kalėdų eglės įžiebimo rytmetyje žaliaskarę dabinsime dirbtuvėse pagamintais žaisliukais.

Tegul Kalėdų stebuklas gimsta kiekvieno širdyje!

Minint Pyragų dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje vyks kilni iniciatyva

Lapkričio 6 d. 10–12 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bibliotekoje (Studentų g. 11-235, Akademija, Kauno r.) vyks Pyragų dienos iniciatyva.

Bendruomenės nariai kviečiami pabendrauti prie arbatos puodelio ir prisidėti prie kilnaus tikslo – paaukoti sergančių vaikų paramos projektui „Išsipildymo akcija“.

Norintys kviečiami atsinešti savo keptą pyragą ar kitą skanėstą.

Tegul gerumas sklinda iš širdies į širdį!

Organizatoriai: VDU Žemės ūkio akademijos biblioteka

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2026“

2026 m. balandžio 16 d. nuotoliniu būdu vyks 23-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2026“. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2026“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2026“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2026 m. kovo 16 d. Parengto straipsnio elektroninę versiją (Pavardė_Vardas.docx) prašome siųsti el. paštu sekcijos koordinatoriui (kontaktai pateikti REKOMENDACIJOSE KONFERENCIJOS PRANEŠĖJŲ STRAIPSNIŲ PUBLIKAVIMUI).

Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (straipsnio šablonas, autorių garantinis raštas).

Konferencijos pristatymo šablonas.

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2026 m. vasario 10 d.

Išrinktas naujos kadencijos VDU Senatas

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) išrinktas naujos kadencijos Senatas. Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai:

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Švietimo akademija))
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Universiteto 2025 m. Senatas yra sudaromas iš 61 nario, juos paskirstant taip:

Visų pakopų studentams Senate atstovauja 13 VDU studentų, kuriuos skiria Studentų atstovybė;
VDU rektorė, trys prorektoriai ir du kancleriai skiriami pagal pareigas (iš viso 6 nariai);
Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su VDU, sudaro 2 Senato narius. Vieną narį, turintį mokslininko ar pripažinto menininko statusą, deleguoja Rektorius, kitą – Senato pirmininkas;
VDU absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro 5 Senato narius. Po 1 narį deleguoja Švietimo ir Žemės ūkio akademijos. Kiti 3 nariai išrenkami jungtiniuose fakultetų tarybų posėdžiuose pagal šias mokslo sritis:
- Humanitariniai mokslai ir menai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Lietuvių išeivijos institutas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas, Užsienio kalbų institutas, Katalikų teologijos fakultetas, Menų fakultetas;
- Socialiniai mokslai: Teisės fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V. Kavolio institutas, VDU STEAM didaktikos centras;
- Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai: Informatikos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas, Botanikos sodas, Muzikos akademija.
VDU akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys Švietimo, Žemės ūkio akademijoms ir kitiems VDU akademiniams padaliniams, lygaus atstovavimo principu pagal akademinio personalo skaičių. Akademiniai padaliniai Senate atstovaujami pariteto principu. Akademinių padalinių kvotos nurodytos VDU Senato nutarimu SEN-N-39 „Dėl kiekvienam universiteto akademiniam padaliniui priskiriamų rinktinų Senato narių skaičiaus nustatymo“.

Kandidatus į Senato narius VDU akademinio padalinio, iš kurio renkamas Senato narys, tarybai gali siūlyti tik to padalinio bendruomenės nariai. Savo kandidatūrą gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas. Tokiu atveju to akademinio padalinio tarybai pateikiamas atitinkamas prašymas. Senato nariai renkami akademinio padalinio taryboje vadovaujantis VDU akademinių padalinių nuostatais ir jų tarybų veiklos reglamentais.

Pirmasis naujai išrinkto Senato posėdis numatomas 2025 m. lapkričio 26 d. Naujos kadencijos nariams susirinkus į šį posėdį, pasibaigs kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai.

VDU Senato dokumentai

VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu išrinktas profesorius dr. Vigilijus Jukna

Spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdžio metu buvo renkama kanclerio kandidatūra. Tarybos narių balsų dauguma į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas išrinktas prof. dr. Vigilijus Jukna.

Išrinkto kanclerio kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto rektorei prof. dr. Inetai Dabašinskienei.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – kompleksiškas požiūris į tvarią ateitį

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) dvyliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tapo žinių sklaidos ir tarptautinių diskusijų spiečiumi. Šių metų konferencijos akcentas – atsparumas globaliems pokyčiams – konferencijos dalyvius skatino dalytis patirtimi ir įžvalgomis, spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, geopolitinių iššūkių ir kitų regioninių bei pasaulinių problemų kontekste, siekiant formuoti efektyvias ir tvarias kaimo plėtros strategijas.

Dalijimasis žiniomis kuria reikšmingus pokyčius

Šiais metais tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ subūrė 366 mokslininkus, tyrėjus ir svečius iš 22 šalių – Suomijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Malaizijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Albanijos, Kenijos, Estijos, Portugalijos, Belgijos, Mozambiko, Maroko, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Renginys pasižymėjo itin plačiu globalumo lygmeniu: konferencija organizuota bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais: „AgroSERV – „Agroecology European Research Infrastructure Services“ (Prancūzija) ir „Forschungszentrum Jülich“ (Vokietija).

Sveikindama renginio dalyvius, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad ši jau tradicine tapusi konferencija vienija mokslininkus, politikus, praktikus ir bendruomenių lyderius iš įvairių šalių. „VDU Žemės ūkio akademija didžiuojasi galėdama būti erdve, kur dalijamasi ir keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, siekiant tvarios ateities. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema – atsparumas pokyčiams. Žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenės visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. Tai apima klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, geopolitinius pokyčius, bioekonomikos vystymą, demografinius ir socialinius pokyčius ir kt. Todėl ši konferencija skirta dialogui, ryšių dalijimuisi ir įkvėpimui. Tikiuosi, kad čia bus dalijamasi žiniomis, kurios prisidės prie reikšmingų pokyčių bendruomenėse ir už jų ribų“, – sakė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė

Naujos perspektyvos: nuo mokslinių tyrimų iki praktikos

Pereinant prie tvarios žemės ūkio sistemos, būtina turėti stiprią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri jungtų skirtingas disciplinas ir skatintų inovacijas. AnaEE-ERIC generalinis direktorius, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, vadovas dr. Michel Boër pristatė pranešimą „Transdiciplininės paslaugos mokslinių tyrimų bendruomenei agroekologijoje: AgroServ projektas“. Dr. M. Boër pasižymi išskirtine karjera kaip CNRS astrofizikos tyrimų direktorius, prisidėjęs prie tokių atradimų kaip gravitacinės bangos, o šiuo metu vadovauja svarbioms iniciatyvoms agroekologijos srityje. Penkerių metų trukmės projektą pristatęs mokslininkas įvardijo, kad projekto metu siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio bei agroekologijos srityje. Taip pat siekiama spręsti sudėtingus žemės ūkio sistemoms kylančius iššūkius, įskaitant būtinybę tvariai išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę.

Atsparūs miškai yra būtini kaimo plėtrai, biologinei įvairovei ir atsakui į klimato kaitą. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs Kopenhagos universiteto profesorius Erikas Dahl Kjær yra vienas iškiliausių miškų genetikos ekspertų, paskelbęs daugiau nei 250 mokslinių publikacijų ir vadovaujantis tyrimų grupei, nagrinėjančiai Europos medžių rūšių prisitaikymo galimybes, įskaitant naujausius darbus epigenetikos ir mikrobiomų srityse. Konferencijos metu mokslininkas pristatė strategijas atsparių ir prisitaikančių prie klimato kaitos miškų bei medžių vystymui. „Turime būti pasiruošę pasauliniams pokyčiams. Pirmenybė teikiama lanksčioms ir tvirtoms priemonėms, paliekančioms erdvės prisitaikymui. Tarptautinis bendradarbiavimas valdant miškų genetinę įvairovę yra svarbus. Taip pat reikia socialiai įgyvendinamų ir priimtinų sprendimų. Mokslas gali derinti naujus ir senus metodus – ir turi daug ką pasiūlyti. Pasitikėkime įvairove ir mokykimės iš gamtos“, – sakė mokslininkas.

Tvarumas švietime ir regioninių kompetencijų ugdyme yra būtinas klestinčiai bioekonomikai. Biotechnologijų ir gamtos išteklių mokyklos (Suomija) dekanės dr. Monos-Anittos Riihimäki mokslinių tyrimų kryptys apima tvarumą maisto grandinėje bei aukštojo mokslo valdymą. Dr. M. A. Riihimäki vadovauja svarbioms Suomijos bioekonomikos švietimo iniciatyvoms, pirmininkauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose bei prisideda prie aukštojo mokslo programų vertinimo.

Pristatydama pranešimą „AKIS Suomijoje ir taikomųjų mokslų universitetų vaidmuo kuriant regionines bioekonomikos kompetencijas“, mokslininkė išskyrė kelias kryptis: žinių perdavimo užtikrinimas ir mokslinių tyrimų bei praktikos ryšio stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; stiprus ir tarpsektorinis žinių perdavimas, mokymai ir konsultavimo paslaugos; tarptemininių inovacijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; skaitmeninės transformacijos rėmimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų.

Novatoriški sprendimai atspariam ir efektyviam žemės ūkiui

Siekis užtikrinti maisto saugumą kartu saugant ekosistemas reikalauja augalų sveikatos ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų. Atėnų žemės ūkio universiteto (Graikija) prof. Dimitri Tsitsigianni, turėdamas daugiau nei 30 metų patirtį augalų patologijos srityje, vadovauja tyrimų grupei, kuri kuria pažangias integruotos augalų apsaugos strategijas, derindama biologinę kontrolę, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę precizinę žemdirbystę.

Pristatydamas pranešimą „Skaitmeninių technologijų galia augalų ir aplinkos apsaugai“, mokslininkas įvardijo proveržius žemės ūkio biotechnologijų ir augalų ligų valdymo srityse. „Žemės ūkio biotechnologijos yra priešakyje kovojant su klimato kaitos iššūkiais ir siekiant maisto saugumo. Pažanga sintetinės biologijos, mikrobiomo pagrindu kuriamų priemonių ir RNR pagrįstos augalų apsaugos srityse atveria naujus atsparumo lygius.
O dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios veisimo platformos spartina sausrai atsparių sėklų, ligoms atsparių augalų ir biologiškai patobulintų trąšų kūrimą.
Mikrobiomo sprendimai didina dirvožemio biologinę įvairovę ir optimizuoja augalų mitybą, užtikrindami didesnį derlių net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkas.

Sprendžiant globalius iššūkius būtinas novatoriškas mąstymas ten, kur susikerta žemės valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarūs pragyvenimo šaltiniai. Gento universiteto (Belgija) profesorius Hossein Azadi, daktaro laipsnį įgijęs žemės ūkio ekonomikos ir žmogaus geografijos srityse, yra paskelbęs beveik 400 recenzuotų mokslinių straipsnių ir patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio mokslininkų.

Pristatydamas pranešimą tema „Atsparus žemės ūkis smulkiųjų ūkininkų akimis: Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas“, mokslininkas įvardijo, kad žemės ūkis dėl klimato kaitos susiduria su vis didesnėmis rizikomis, kai net nedideli aplinkos pokyčiai gali sukelti negrįžtamus padarinius, grėsmingus produktyvumui. Mažieji ūkininkai, kurie yra ypač pažeidžiami, dažnai neturi laiku prieinamų ankstyvojo įspėjimo mechanizmų, kad galėtų sušvelninti šias rizikas. Šiai spragai užpildyti tyrime pristatoma „Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistema“ – novatoriška, proaktyvi stebėsenos sistema, skirta prognozuoti ir užkirsti kelią klimato pokyčiams dar prieš jų įvykimą. Sistema strategiškai identifikuoja ir reaguoja į šiuos taškus, siekiant stiprinti atsparumą klimato pokyčiams.

Inovacijos biologijos ir skaitmeninių technologijų sankirtoje yra esminės siekiant užtikrinti kitos kartos tvarias žemės ūkio sistemas. Konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, savo mokslinėje veikloje jungia augalų fiziologiją su praktine agronomija ir aktyviai prisideda prie tvaraus žemės ūkio plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Lietuva kuria lyderystę bioekonomikos srityje – ekonomikoje, kurios varomoji jėga – inovacijos. Šalyje yra aiškus nacionalinis dėmesys – Vyriausybė, universitetai ir pramonė veikia išvien, laikydami žemės ūkį, miškininkystę ir biotechnologijas tvaraus augimo varikliais. Šimtametį paveldą turinti VDU Žemės ūkio akademija užima centrinę vietą, o jos vienas iš akademinių padalinių – Bioekonomikos tyrimų institutas veikia kaip tyrimų centras, sutelktas į skaitmeninį žemės ūkį, biotechnologijas ir klimatui atsparų ūkininkavimą. Šios pastangos sprendžia vietinius iššūkius ir stiprina Lietuvos, kaip Europos žinių šaltinio, pozicijas. Lietuvos ekspertai prisideda prie ES politikos formavimo ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.

Politikos, mokslo ir verslo diskusijoje – būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai

Konferencijos metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas dr. Michael Losch pristatė būsimąją ES bioekonomikos strategiją; Lietuvos bioekonomikos HUB koordinatorė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasidalijo įžvalgomis dėl nacionalinės strategijos iš Lietuvos bioekonomikos HUB dalyvių pusės.

Į politikos, mokslo ir verslo diskusiją prie šių dviejų pranešimų taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Miniataitė, „Investuok Lietuvoje“ produkto strategė Rugilė Skvarnavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Biotechnologijų įmonės „Nando“ generalinis direktorius Justinas Taruška, AnaEE-ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, generalinis direktorius dr. Michel Boër.

Diskusijoje, moderuotoje asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentės Virginijos Kargytės, aptarti pagrindiniai būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai; svarbiausios tendencijos Europos bioekonomikos pramonėje; Lietuvos potencialas plėsti novatoriškų, didelės pridėtinės vertės bioekonominių produktų gamybą ir plėtoti susijusias paslaugas.

Sujungus skirtingas disciplinas – kompleksiškas požiūris į aktualijas

Konferencijos metu mokslininkai įžvalgomis ir patirtimis dalijosi ir keturiose mokslinėse sekcijose: „Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo“, „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“, „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“, „Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui“.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, konferencijoje integruotos ne tik žemės ūkio, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. „Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – teigė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.

„Mus vienija bendras tikslas ir vizija – nagrinėti, diskutuoti ir strateguoti, kaip bioekonomikos verslai ir kaimo bendruomenės gali prisitaikyti, klestėti ir būti lyderiais sparčių ir dažnai nenuspėjamų pokyčių eroje“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Konferencijos sekcijose tradiciškai vyko ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turėjo galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galėjo tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip aptarti ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė

Tarptautiškumas padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius

Tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė džiaugiasi gausiu būriu dalyvių, atvykusiu net iš 22 šalių. Iš viso konferencijoje pristatyti 157 pranešimai, tarp jų 6 įkvepiantys plenariniai pranešimai. Mokslinės diskusijos plenarinės sesijos metu ir sekcijose atsiskleidė, kad atsparumas globaliems pokyčiams kaimo plėtros kontekste yra reikšminga tematika ne tik Europos, bet ir pasaulio žemės ūkio tvarumo užtikrinimo kryptyse. Pasak mokslininkės, VDU Žemės ūkio akademija tapo gerųjų praktikų ir patirčių sklaidos erdve.

„Dalyviai iš įvairių šalių turėjo galimybę palyginti savo tyrimų rezultatus su kitų šalių kontekstu, pasidalinti įžvalgomis ir pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, tai, kas pasiteisino kaimo plėtros srityje Prancūzijoje, Vokietijoje ar Japonijoje, gali įkvėpti naujus sprendimus Lietuvoje, ir atvirkščiai. Tarptautiškumas taip pat padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje susipažinę tyrėjai dažnai imasi bendrų projektų, rengia tarptautines tyrimų paraiškas – tai ilgalaikė vertė, kuri tęsiasi ir pasibaigus renginiui. Platus geografinis dalyvių spektras sukuria įvairiakultūrę aplinką, skatina platesnį požiūrį į globalius pokyčius, iššūkius, problemas. Toks renginio atvirumas pasauliui didina ir Universiteto bei Lietuvos matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje bei parodo, kad esame aktyvūs sprendžiant kaimo plėtros ir bioekonomikos vystymo atsparumo globaliems pokyčiams klausimus“, – sakė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ pasižymėjo globalumu tiek turinio, tiek dalyvių prasme.

Užsienio svečiams ypatingą įspūdį paliko ir konferencijos kultūrinė programa – Gala vakarienės metu surengtas vakaras, persmelktas lietuviškų tradicijų. Šiltą atmosferą kūrė VDU Žemės ūkio akademijos kapela „Ūkininkas“ ir šokių kolektyvo „Sėja“ šokėjai. Muzika, dainos ir šokiai tapo puikiu kultūriniu tiltu tarp skirtingų šalių dalyvių, atskleidusiu lietuvišką svetingumą ir tarptautinės bendrystės dvasią.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Kauno miestu – ekskursijos metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, o paskutinę renginio dieną grožėjosi nuostabiu rudenėjančio Birštono kurortu, kuris svečiams paliko neišdildomą įspūdį savo jaukumu ir gamtos harmonija.

Mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė, apibendrindama konferenciją, teigė, kad nors kita konferencija vyks tik 2027 metais, jau dabar pradedama galvoti apie jos teminį tęstinumą, naujas tarptautines partnerystes ir dar gilesnį mokslo bei praktikos dialogą, kuris leistų dar labiau stiprinti universiteto vaidmenį formuojant Europos kaimo plėtros ir bioekonomikos kryptis.

Organizatoriai dėkoja konferencijos partneriams ir rėmėjams – AgroServ ERSAC, Jülich Forschungszentrum, SRH universitetui, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrui (BioTEC), AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“ – už jų reikšmingą indėlį ir palaikymą.

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Mokslo renginiui finansavimas skirtas iš Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. P-MOR-25-23.

VDU Žemės ūkio akademija tęsia kelionę antrajame šimtmetyje

Modernus agrosektorius traukia talentus: į VDU ŽŪA įstojo rekordinis skaičius šimtukininkų

Šiais metais tarp Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) pasirinkusių abiturientų – rekordinis skaičius 100-tukininkų. Maksimalų balų skaičių brandos egzaminuose pasiekę ir perspektyvias studijas pasirinkę motyvuoti jaunuoliai drąsiai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame – ir gaivaus naujų patirčių vėjo gūsiai, ir svarbios gyvenimiškos pamokos.

Savarankiškas gyvenimo etapas įkvepia mėgautis naujomis patirtimis

Studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pasirinkęs raseiniškis Kajus Kareiva – vienas iš šimtukininkų: maksimaliais balais įvertintos Kajaus anglų kalbos brandos egzamino žinios. „Manau, kad 100 balų įvertinimą labiausiai lėmė mano noras ir motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų. Baigęs mokyklą nusprendžiau pasirinkti studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – mane visada traukė inžinerijos krypties mokslai. Nors svarsčiau apie studijas kolegijoje, sesuo paskatino siekti universitetinio išsilavinimo“, – apie svarbaus žmogaus patarimą pasakoja studentas.

Pasak Kajaus, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis yra svarbi sklypų skirstymui, įvairių projektų įgyvendinimui. „Prisidėję prie atitinkamo projekto, šios srities specialistai gali stipriai pagelbėti visuomenei. Ši sritis užtikrina nuoseklų ir kokybišką miestų, kaimų, miestelių vystymąsi, todėl tai svarbu miestuose ir regionuose gyvenančiai visuomenei. Studijų metu noriu siekti tikslingų ir naudingų žinių, nes būtent mokslas prisideda prie pilnavertiškumo jausmo“, – vardija vaikinas ir priduria, kad studijuodamas tikisi sustiprinti ir kitas savybes – punktualumą bei darbštumą.

„Atvykau iš Raseinių, todėl esu pripratęs būti mažo miestelio apsuptyje. Iš pradžių buvo sunku, baisu ir gal net keista gyventi ir mokytis didmiestyje. Tačiau dabar galiu tvirtinti – jau susipažinau su Akademijos miesteliu ir dalimi Kauno. Pradėjus studentišką gyvenimą labiausiai sužavėjo savarankiškumo svarba. Dėstytojai į studentus žiūri kaip į suaugusius žmones, taip pat pradėjau gyventi atskirai nuo tėvų, todėl jaustis tokiu savarankišku man yra tikra atgaiva“, – atvirauja Kajus.

VDU ŽŪA studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas studentas Kajus Kareiva

Šimtuko paslaptis: kruopštumas, tikėjimas savimi ir palaikymas

Pirmakursė Kamilė Kiltinaitė studijuodama Akademijoje mato ne tik profesines galimybes, bet ir asmeninio tobulėjimo kelius. Mintimis grįždama į dvylika metų trukusios kelionės, kurią vainikavo puikūs egzaminų rezultatai, etapą, mergina sako, kad artimųjų ir pedagogų palaikymas tapo kertiniu akcentu, reikiamu momentu suteikusiu pasitikėjimo savimi.

„Likus dienai iki geografijos brandos egzamino, mokytoja pasakė, kad manimi tiki ir žino, jog tikrai gausiu aukščiausią įvertinimą. Tėvai taip pat kartojo, kad neabejoja mano galimybėmis, nes visada mokiausi nuosekliai. Sužinojusi, kad mano laikytas geografijos brandos egzaminas įvertintas šimtuku, labai apsidžiaugiau ir didžiavausi savimi. Manau, kad ne tik mano mokytojos, bet ir tėvų padrąsinimas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Todėl galiu teigti, kad pasitikėjimas savimi ir kruopštumas man padėjo pasiekti tokį rezultatą“, – sako Kamilė.

Studijų programą Logistika ir prekyba pasirinkusi mergina įsitikinusi – šios srities svarba tarptautiniu mastu yra reikšminga ir nuolat auganti. „Logistikos ir prekybos specialistai užtikrina, kad žmonės norimas paslaugas, prekes gautų greitai, laiku ir be papildomų trikdžių. Analizuojant studijų programą mane patraukė po studijų atsiveriančios plačios karjeros galimybės. O kalbant apie asmeninius siekius, studijų metu labiausiai noriu sustiprinti savo gebėjimą dirbti komandoje – esu įsitikinusi, kad norint būti geru logistikos specialistu, ši savybė yra itin reikalinga“, – teigia studentė.

Į Akademiją iš Marijampolės studijuoti atvykusi Kamilė atvira – naujas gyvenimo etapas įdomus ir dovanojantis visą puokštę patirčių bei galimybių. „Pirmą kartą atvykusi į Akademijos miestelį susižavėjau šia vieta ir supratau, kad man čia tikrai patiks, nes tai rami erdvė ir ne tokia triukšminga, kaip kai kurios kitos Kauno vietos. Man patinka rami aplinka, todėl ir VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė savo atmosfera – tai padeda susikaupti studijoms“, – sako Kamilė.

Raktu į sėkmę tapo praktikoje įgytos žinios

Studijų programos Agronomija pirmakurse tapusios Arnetos Bukantytės brandos atestate taip pat puikuojasi šimtukas. „Pamačiusi, kad laikytas anglų kalbos egzaminas įvertintas 100 balų, nustebau, nes to tikrai nesitikėjau. Manau, kad tokį rezultatą lėmė loginis mąstymas ir žinios, įgytos per praktiką: tai man efektyviausias mokymosi būdas“, – atskleidžia mergina.

Arnetos sprendimą pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje įkvėpė lemtingas susitikimas. „Būdama moksleivė svarsčiau apie taikomosios chemijos studijas kitame universitete. Tačiau savo sprendimu sudvejojau, kai mokykloje apsilankiusi Akademijos marketingo atstovė pristatė studijų programas. Po šio susitikimo VDU atsirado mano svarstomų pasirinkimų sąraše. Dabar, būdama studentė, žinau ir tikiu, kad agronomijos srities žinios yra itin perspektyvios, tarpdisciplininės. Planuoju pasinaudoti ir gretutinių studijų galimybe – žinias noriu gilinti ir studijų programoje Miškininkystė. Beje, studijuoti atvykau iš Šiaulių, o Akademijoje mane labiausiai sužavėjo studentų miestelio aplinka“, – priduria mergina.

VDU ŽŪA studijų programos Agronomija studentė Arneta Bukantytė

Kaip sako pati Arneta, šiandieninių iššūkių kontekste agronomo profesija įgauna itin reikšmingą prasmę, o studijų metu įgytos žinios, gali būti pritaikytos itin plačiu mastu – pavyzdžiui, sprendžiant aplinkosaugos problemas. „Tvarumas, ekologija, klimato kaitos sukeltų iššūkių sprendimų paieškos šiandien – kaip niekada aktualios ir svarbios. Mano manymu, tvarumas žemės ūkyje privalo būti vienas svarbiausių prioritetų, o stebint diegiamas inovacijas – akivaizdu, tai įgyvendinti pavyksta“, – sako studentė.

Studijos leidžia būti arti gamtos

Biologijos, anglų kalbos ir matematikos B lygio egzaminuose šimtukais įvertinta kaunietė Meda Jegelevičiūtė atvira – maksimalūs balai tapo malonia staigmena. „Tokių rezultatų tikrai nesitikėjau – tuo labiau trijuose egzaminuose! Žinoma, prie tokių įvertinimų prisidėjo švietimo ministrės „padovanoti“ dešimt balų, tačiau ir pati turėjau įdėti daug pastangų. Tokius rezultatus pasiekti padėjo nuoseklus darbas, nes jeigu pradėsi mokytis tik prieš egzaminą, nespėsi tinkamai pasiruošti, o ir streso bus daugiau“, – neabejodama sako pašnekovė.

Nuo vaikystės gamta ir gyvūnais besidomėjusią merginą šis interesų laukas lydėjo ir mokykloje: biologija buvo labiausiai Medą dominusių mokomųjų dalykų viršūnėje. „Galvodama apie studijų krypties pasirinkimą, svarsčiau įvairius variantus, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad noriu stoti į su gyvybės mokslais susijusią studijų programą. Medicinos kryptis manęs nedomino, biotechnologijos taip pat netraukė. O štai studijų programa Taikomoji ekologija man pasirodė praktiška ir perspektyvi“, – sako pašnekovė.

VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentė Meda Jegelevičiūtė

Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje Meda rinkosi tikslingai – mergina džiaugiasi ne tik studijų programos Taikomoji ekologija teikiamomis naudomis, bet ir žvelgia plačiau: kadangi Akademija yra gamtos apsuptyje, tai suteikia puikias sąlygas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsigilinti į paskaitose aptariamas temas.

„Man visada atrodė svarbu saugoti aplinką ir protingai naudoti turimus resursus, nes nuo to priklauso ne tik gamtos, bet ir mūsų pačių gerovė. Manau visi norime ir ateityje turėti švarų orą, žaliuojančius miškus, augalus apdulkinančius vabzdžius ir kitas gamtos teikiamas dovanas, todėl mano įsitikinimu itin svarbu su gamta stengtis kurti darnų ryšį. Kadangi dar tik pradėjau studijuoti su ekologija susijusius dalykus, visų pirma norėčiau įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą, o tada bus lengviau nuspręsti, prie kokių problemų sprendimo galėčiau prisidėti. Tikiu, kad studijos padės atrasti tai, kas mane traukia ir įkvėps stengtis dėl šviesesnės ateities“, – sako pašnekovė.

Meda, nors yra kaunietė, tačiau, kaip pati sako, Akademijos miestelio gerai nepažinojo. „Džiaugiuosi, kad čia aplinkui daug gamtos, erdvės, yra kur pasivaikščioti laisvu nuo paskaitų laiku. O pačiose studijose man patinka VDU Artes liberales principas – galimybė pasimokyti dalykų iš įvairių disciplinų, neapsiribojant vien savo studijų programa“, – studijų teikiamas naudas aptaria studentė.

Gabiausi abiturientai pasitiki Akademijos siūloma studijų kokybe

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einančios prof. dr. Aušros Blinstrubienės teigimu, rekordinis studijas Akademijoje pasirinkusių šimtukininkų skaičius įrodo, kad ši aukštoji mokykla yra patraukli puikiais rezultatais mokyklą baigusiems jaunuoliams, kurie pasitiki siūloma studijų kokybe. „VDU Žemės ūkio akademijos pirmakursiais tapęs jaunuoliai – atkaklūs ir pasirengę siekti karjeros aukštumų, o Akademija jiems suteikia tinkamą aplinką ir priemones jų potencialui atsiskleisti“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė.

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einanti prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Manome, kad šimtukininkų pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje lėmė kelios svarbios priežastys: studijų programų aktualumas ir modernumas, studijų mainų galimybės, praktikos veiklos moderniose verslo įmonėse Lietuvoje ir užsienyje, taip pat plačios karjeros perspektyvos sparčiai besikeičiančiame agrosektoriuje. Šiandien žemės ūkis išsilaisvina iš stereotipų – tai nebėra tik tradicinė veikla, o pažangi, inovacijomis grįsta sritis, kurioje jungiasi biologija, inžinerija, informacinės technologijos ir vadyba. Jaunoji karta pripažįsta modernėjantį agrosektorių kaip sritį, kurioje sprendžiami svarbūs tvarumo, klimato kaitos, maisto saugos bei bioekonomikos klausimai. Tai sektorių daro patrauklų tiek akademiniu, tiek profesiniu požiūriu“, – vardija laikinai kanclerės pareigas einanti prof. dr. A. Blinstrubienė.

Motyvuotiems studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, inžinerijos bei verslo ir vadybos krypties studijų programas, atsiveria itin plačios galimybės. Studentai gali gilintis į mokslą – prisidėti prie tyrimų klimato kaitos, tvarumo, biotechnologijų, agroinžinerijos srityse, tęsti studijas doktorantūroje ir kurti inovatyvius sprendimus tvariai ateičiai. „Taip pat laukia įvairiapusės karjeros perspektyvos: nuo darbo pažangiose, proveržį kuriančiose tarptautinėse ir nacionalinėse agroverslo ar maisto pramonės įmonėse bei konsultacijų sektoriuje, iki lyderystės ūkiuose, įmonėse ar organizacijose“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė ir priduria, kad šios studijos ugdo specialistus, gebančius derinti technologines žinias su vadybiniais įgūdžiais, todėl absolventai tampa konkurencingi tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje darbo rinkoje.