Jaunųjų žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų profesinės sėkmės istorijos: žinios ir motyvacija atveria visus kelius

Žemėtvarkininko ir hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybės yra unikalios ir mūsų šaliai labai reikalingos, aprėpiančios daug svarbių veiklos sričių. Tačiau, tikėtina, tai nėra tos profesijos, apie kurias vaikai svajoja nuo mažens. Neretai jaunuoliai šias specialybes renkasi paskatinti artimųjų arba tęsdami šeimos dinastiją. Skirtingų motyvų vedini rinktis būtent šias studijas, įgiję universitetinį išsilavinimą žemėtvarkos specialistai dirba žemės administravimo ir tvarkymo srityje, hidrotechninės statybos inžinieriai – vandentvarkos, statybų sektoriuje, atrasdami vis naujų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų ir kurti savas profesinės sėkmės istorijas.

Tad išties įdomu išgirsti, dėl kokių motyvų iš gausybės pasiūlos jauni žmonės pastaraisiais metais pasirinko būtent šias specialybes, ar pasitvirtino jų lūkesčiai ir kaip sėkmingai klostosi profesinė karjera. Į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) Inžinerijos fakulteto (iki 2021 m. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas) absolventai: žemėtvarkininkai Toma Karvelytė Janulionienė ir Dainius Vitkauskas bei hidrotechnikai Gintarė Karalevičiūtė ir Vygandas Narkus.

Profesijos pasirinkimas yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Tik pasirinkę širdžiai mielą specialybę ir darbą galime realizuoti save, atskleisti savo gabumus ir galimybes. Kas jus paskatino pasirinkti atitinkamai Žemėtvarkos ar Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą?

Toma Karvelytė Janulionienė: 11–12 klasėse galvojau apie pedagogo arba želdynų projektuotojo specialybes, tačiau abejojau. Kadangi buvau vyriausia iš trijų vaikų šeimoje ir neturėjau galimybės studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, stengiausi patekti į nemokamą vietą. 2005–2010 metų laikotarpiu vykstant žemės reformai mano tėtis buvo susidūręs su tam tikromis problemomis dėl žemės, daug girdėdavau apie jos matavimus, dokumentų tvarkymą, teisės aktų pokyčius. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemoje pirmuoju numeriu ir įrašiau studijų programą Žemėtvarka. Kai gavau teigiamą atsakymą, kad įstojau į valstybės finansuojamą vietą, labai apsidžiaugiau. Man patiko, kad žemėtvarkininkai daug bendrauja su žmonėmis, išmano ir savo darbe taiko teisines žinias, naudoja naujausias technologijas ir prietaisus – elektroninius tacheometrus, dronus, 3D lazerinius skenerius. Taip pat tai labai plati specialybė – galima matuoti žemės plotus, pastatus, inžinerinius statinius, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba, turint Akademijoje įgytus žinių pagrindus mokytis 3D modeliavimo, fotogrametrijos ir kartografijos. Dirbant šioje srityje labai svarbios ir vadybos kompetencijos: laiko ir procesų planavimas, rizikų valdymas, darbas komandoje ir kt.

Toma Karvelytė Janulionienė

Dainius Vitkauskas: Pasirinkti profesiją baigiant mokyklą yra tikrai nelengva, tačiau man padėjo draugė, o dabar jau žmona, kuri paskatino rinktis žemėtvarkininko specialybę. Ieškojau dinamiško darbo, kuriame derėtų tiek darbas biure, tiek galimybė judėti lauke, lankytis įvairiuose objektuose. Man žemėtvarka – profesija, kurioje turiu galimybę derinti teorinį darbą su praktika. Ši specialybė suteikė progų aplankyti daugybę įdomių, nuostabaus grožio Lietuvos vietų, kur net nebūčiau pagalvojęs užklysti.

Vygandas Narkus: Dar besimokant mokykloje vasaromis tekdavo darbuotis įmonėse, kurios vykdė melioracijos darbus, tiesė kelius ir gatves, įrenginėjo pralaidas. Ši statybos sritis man jau buvo tapusi artima, todėl išlaikęs brandos egzaminus, norėjau įgyti profesiją, kurios atstovai vykdo panašius darbus. Kita vertus, mane, moksleivį, žavėdavo statybos ar projektų vadovai, kurie atvažiuodavo į objektus su baltais šalmais, turėjo daug žinių, paskirstydavo darbus ir t.t. Tad mano siekis buvo išlipti iš purvinų batų, kastuvo rankose ir pakilti iki balto šalmo pareigų.

Gintarė Karalevičiūtė: Rinkdamasi studijų kryptį niekada neabejojau – žinojau, kad ateitį siesiu su statybos inžinerija. Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą pasirinkau todėl, kad norėjau įgyti įvairių šios srities žinių, mėgstu konkretumą ir norėjau dirbti su informacija, kuri yra svarbi ir aktuali esamu metu. Būtent šios studijos atvėrė galimybes platesniam inžineriniam suvokimui ir mąstymui. Labai svarbus aspektas studijų metu buvo universiteto dėstytojų požiūris į studentus ir komunikavimas, kai žinios gaunamos iš geriausių savo srities specialistų.

Keletą metų praleidote akademinėje aplinkoje, bendravote su dėstytojais ir bendramoksliais, studijavote ir „studentavote“. Ar pritartumėte, kad studijos aukštojoje mokykloje ne tik suteikia profesiją, bet ir visapusiškai formuoja asmenybę? Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš studijų laikotarpio?

Toma Karvelytė Janulionienė: Manau, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Aš buvau ta studentė, kuri, pasitaikius progai, visur dalyvavau, daug ką pati organizavau. Mano šūkis buvo: „Kada, jei ne dabar?“ Šiandien tik gailiuosi, kad kartais save pristabdydavau, kad, pavyzdžiui, neišvykau ilgesniam laikotarpiui studijuoti pagal ERASMUS+ studentų mainų programą. Bet vykau į trumpalaikes ERASMUS+ ir BOVA stažuotes. Jų metu įgijau naujų kompetencijų, patobulinau anglų kalbos žinias specialybės terminais, įgijau tarptautinės patirties. Stažuočių užsienyje sertifikatai ir tarptautinė patirtis labai padėjo, kai vėliau reikėjo gauti kvalifikacinius pažymėjimus. Aktyviai dalyvavau studentų atstovybės (SA) veikloje. Pradėjau nuo narės, tada gavau galimybę tapti marketingo komiteto koordinatore, vėliau vadovavau projektų komitetui, galiausiai tapau SA viceprezidente. Labai vertinu šią patirtį ir įgytas pažintis. Atstovybė suteikė daug drąsos, išmokė planuoti, dirbti komandoje.

Dainius Vitkauskas: Įvairi patirtis, įgyta studijų metu, tapo pagrindu mano profesiniam ir asmeniniam augimui. Universitetas buvo ne tik profesinių žinių šaltinis, bet ir socialinių ryšių formavimo vieta. Studijuodamas universitete ne tik įgijau profesinių žinių, bet ir susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau ryšį. Mes nuolat bendraujame, aptariame veiklos rezultatus ir iššūkius. Taip pat kartu dirbame prie bendrų projektų, kurie lpadeda tobulėti ir plėsti savo kompetencijas. Labai svarbu, kad esu tikras, jog atsidūręs „akligatvyje“ galiu kreiptis patarimų į savo buvusius kursiokus, o dabar jau kolegas. Taip pat gerą įspūdį paliko dėstytojai – jie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra pasiruošę atsakyti į įvairius klausimus, net ir tuos, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe. Tokie patarimai neabejotinai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo.

Dainius Vitkauskas

Vygandas Narkus: Pirmieji studijų metai universitete truputį išgąsdino, kadangi teko mokytis tikrai sudėtingų dalykų: bendrosios chemijos, elektrotechnikos, fizikos. Tuo metu atrodė, kad jie nedaug susiję su hidrotechnika. Tačiau bėgant laikui, viskas stojo į savo vietas, studijų procese prasidėjo specialybės dalykai, o fundamentinės žinios taip pat niekur nedingo. Turbūt kaip ir daugeliui studentų labai įstrigo praktika prie Dubysos upės, kur atlikinėjome hidrometrijos ir hidrogeologijos matavimus. Praktikos metu ne tik įgijome daug praktinių žinių ir įgūdžių, bet turėjome galimybę artimiau susipažinti su fakulteto dėstytojais, taip pat vieni su kitais, visiems drauge vakarais papramogauti, pažaisti tinklinį ir t.t.

Gintarė Karalevičiūtė: Visiškai pritariu, kad studijos aukštojoje mokykloje suteikia ne tik profesiją, bet ir visapusiškai suformuoja asmenybę. Studijos man padovanojo gerus draugus, pažinčių ratą, susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti. Būtent bakalauro studijų metai man buvo geriausias savęs paieškų ir asmeninės motyvacijos atradimo periodas. Aš universitete jaučiausi, o ir dabar jaučiuosi kaip antruosiuose namuose. Tai aplinka, kur visada sutiksi draugų, kur sudarytos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti ir visada gera sugrįžti. Čia visada susitikęs su dėstytojais gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, paskatintas prisijungti prie universitete ir kitur vykstančių veiklų.

Jūsų pavyzdys griauna klaidingą stereotipą, esą įgijus žemėtvarkininko ar hidrotechnikos inžinieriaus profesiją sunku rasti darbą. Prašome pasidalyti, kaip ir kur pritaikėte įgytas specialybės žinias ir gebėjimus?

Gintarė Karalevičiūtė

Toma Karvelytė Janulionienė: Esu biržietė ir dar studijuodama sužinojau, kad Biržuose veikia geodezinius darbus atliekanti įmonė UAB „Šiaurinis taškas“. Tad dar būdama antrakursė kreipiausi į šios įmonės vadovą. Kelias savaites savanoriškai mokiausi braižyti iš matavimo duomenų, vėliau gavau pasiūlymą vasarą grįžti padirbėti. Taip ir padariau – atlikinėjau lauko matavimus, rengiau topografinius planus. III kurse ten pat atlikau ir profesinės veiklos praktiką, o baigusi studijas įsidarbinau bei pradėjau specializuotis kadastrinių matavimų atlikime ir žemėtvarkoje. Įmonės direktorius pastebėjo mano iniciatyvumą, aktyvumą bei žinojo apie mano turimas kompetencijas, įgytas nevyriausybinių organizacijų veiklose, todėl gaudavau papildomų užduočių, susijusių su įmonės komunikacija. Tai buvo reklaminės ir reprezentacinės medžiagos rengimas, socialinių tinklų administravimas. „Šiauriniame taške“ dirbti pradėjau 2019 m., o 2022-aisiais išėjau motinystės atostogų. Planavau po metų grįžti į ankstesnes pareigas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad tapau Biržų rajono savivaldybės mero patarėja.

Visada buvau aktyvi, smalsi ir pilietiška. Dar būdama šešiolikmetė pradėjau domėtis šalies politika ir įsitraukiau į politinės jaunimo organizacijos veiklą, ten susipažinau su politikais, tapome kolegomis bei bičiuliais. Nuo 2017 m. esu centro kairės politinių partijų narė. 2020–2023 m. buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narė. 2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvau sąraše, o po rinkimų mūsų partijai buvo pasiūlyta prisijungti prie valdančiosios koalicijos Biržų rajone, o man pasiūlytos mero patarėjos pareigos. Eidama jas buvau atsakinga už mero komandos viešuosius ryšius bei kuravau man artimas sritis: jaunimo reikalus, verslą, teritorijų planavimą ir žemėtvarką. Šiame darbe dažnai tekdavo panaudoti konkrečias žemėtvarkos ir teritorijų planavimo žinias. Vienas mano darbo pavyzdžių – pradėjusi dirbti atkreipiau vadovo dėmesį į jau pasenusius Biržų regioninio parko specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir kad jų sprendiniai nebeatitinka šių dienų realijų, todėl gyventojai susiduria su tam tikromis problemomis. Siekiant pakeisti situaciją teko daug gilintis, domėtis, ką gali padaryti savivalda, kad artimiausiu metu šie dokumentai būtų atnaujinti ir gyventojams bei savivaldai padėtų veikti, o ne trukdytų. Taigi, esu pabuvojusi įvairiuose savivaldos veiklos rolėse: kaip gyventoja, kaip privačiame versle dirbanti samdoma darbuotoja, kaip sprendimų priėmėja, jų įgyvendintoja, dirbanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Drąsiai sakau, kad žemėtvarkos žinios visose šiose grandyse yra labai naudingos, nes padeda į situaciją žvelgti trimis svarbiais aspektais – socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu.

Dainius Vitkauskas: Įgijus žemėtvarkininko specialybę, darbą susirasti tikrai nėra sunku. Per pastaruosius 2–3 mėnesius mūsų komanda priėmė penkis naujus žemėtvarkos specialistus, nes iš tikrųjų šioje srityje darbuotojų trūksta. Aš karjerą pradėjau dar antrojo kurso pabaigoje, kuomet atlikau praktiką UAB „Kelprojektas“ (šiuo metu UAB „Tyrens Lietuva“), o po jos buvau pakviestas likti dirbti. Nors kartais sakoma, kad praktikoje tenka viską mokytis iš naujo, mano atveju universitete įgytos AutoCAD, GeoMap ir kitos žinios pasirodė labai naudingos. Praktikoje teko braižyti sudėtingesnius dalykus, tačiau turėjau tvirtą teorinį pagrindą, o tai labai palengvino procesą. Taip pat ir su matavimo prietaisais bei 3D braižymu – visos įgytos žinios pritaikomos kasdienėje veikloje.

Vygandas Narkus: Baigęs studijas įsidarbinau savo gimtinės, Plungės rajono, įmonėje, kuri užsiima kelių, hidrotechnikos, kitų inžinerinių statinių statyba. Dirbdamas įmonėje, pradėjau magistrantūros studijas, kadangi norėjau tobulėti ir įgyti daugiau žinių. Darbą ir o studijas suderinti nebuvo lengva, teko nemažai pavažinėti tarp Kauno ir Plungės, tačiau magistro diplomas suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir žinių. Dirbdamas statybos vadovo asistentu įvykdžiau nemažai sėkmingų projektų, pasisėmiau patirties, ir pagaliau atsivėrė galimybė tapti statybos vadovu – kas kadaise atrodė kaip tolimas kelias, tapo ranka pasiekiama. Po mokymų, išlaikytų egzaminų ir gautų atestatų įgijau teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, galėjau būti atsakingas už objektų statybą ir darbų koordinavimą. Per septynerius darbo metus vykdžiau ne vieną valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, taip pat įvairių objektų – gatvių, pralaidų, melioracijos sistemų, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitokių inžinerinių statinių – rekonstrukciją ir statybą Klaipėdos miesto, Klaipėdos. Plungės, Mažeikių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbu kitoje įmonėje, kurioje einu statybos direktoriaus pareigas kelių tiesimo padalinyje, ieškau įmonei darbų, dalyvauju viešųjų pirkimų konkursuose, tvarkau „infostatybos“ dokumentaciją ir koordinuoju daugiau nei 100 žmonių kolektyvo darbą.

Vygandas Narkus

Gintarė Karalevičiūtė: Baigiant trečiąjį studijų kursą visiems studentams privalu atlikti profesinę praktiką pasirinktoje įmonėje. Norėjau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Vėliau likau šioje įmonėje dirbti. Šiuo metu dirbu inžiniere-sąmatininke įmonėje UAB „Parama“. Kasdienis darbas įdomus tuo, kad jame nėra rutinos. Skirtingi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai, ypatingai – žiema. Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko. Laikas, praleistas dirbant įmonėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Norėčiau paminėti, kad savo karjeroje teko patirti, kad moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus. Nelengva dirbti statybose, kur paprastai dauguma dirbančiųjų yra vyrai, o ypač vadovauti. Moterims tenka gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytų, jog sugeba dirbti puikiai.

Kiek reikšminga jūsų gyvenime karjera – siekis judėti į priekį? Ar užtenka profesionaliai dirbti ir džiaugtis gautu rezultatu, ar yra poreikis siekti naujų žinių, tobulėti? Koks tas jūsiškis sėkmingos profesinės veiklos „receptas“, kokie pagrindiniai jo „ingredientai“?

Toma Karvelytė Janulionienė: Šiuo gyvenimo laikotarpiu karjera man yra svarbi: man ir patinka, ir siejasi su ekonominiu stabilumu, t.y. gerovės ir ateities perspektyvų užtikrinimu mano vaikams. Visada norisi siekti naujų žinių ir eiti pirmyn, paauginusi vaikus norėčiau baigti dar vienas magistro studijas, tik šį kartą socialinių mokslų krypties. Profesinėje veikloje visada stengiuosi darbą atlikti kokybiškai ir kruopščiai, į situaciją pažvelgti plačiau ir įvertinti ją įvairiais aspektais. Nevengiu būti iniciatyvi – jei turiu minčių, idėjų visada mėgstu jomis dalintis, diskutuoti, kitiems padėti ar patarti.

Dainius Vitkauskas: Aš vadovaujuosi vienu principu: tobulėjimas ir nuoseklus darbas. Man nuolat svarbu mokytis naujų dalykų, nes be to gyvenimas taptų nuobodus. Pavyzdžiui, mano hobis – dronai – pradžioje atrodė kaip paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau dabar tai tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Naudoju dronus ne tik projektų įgyvendinimo etapams fiksuoti, bet ir kuriu ortofotografijas bei 3D modelius. Jei nebūčiau siekęs tobulėti šioje srityje, nebūčiau turėjęs galimybės dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uoste, Kauno oro uoste ar Ignalinos atominėje elektrinėje. Todėl tikiu, kad gyvenimo prasmė yra nuolatinis judėjimas į priekį, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas.

Vygandas Narkus: Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, noriu pritaikyti savo darbams dirbtinį intelektą, kad būčiau efektyvesnis, greitesnis už konkurentus. Taip pat jau trečius metus studijuoju aplinkos inžinerijos mokslų krypties doktorantūroje. Sunku derinti darbą ir mokslus, atsiranda vis daugiau prioritetų – šeima, turiningas laisvalaikis, tačiau norisi turėti kelias specialybes, kad būtų labiau užtikrinta ateitis. Europai einant Žaliuoju kursu, siekiant išsaugoti gamtą, siekiu praplėsti, pagilinti žinias ir gal net palikti savo įnašą šioje srityje.

Gintarė Karalevičiūtė: Kiekvienas mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną, ir žmogų turi lydėti noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir, be abejonės, žinių. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tuo pasinaudoti. Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokios nuovokos apie atliekamą darbą, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes nežinant tiesiog galima pakenkti. Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane, ir kas bus po manęs.

Straipsnio autorė: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr., m. d. Midona Dapkienė

Vandens ištekliai – ne begaliniai: kaip išsaugosime gamtos turtą?

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ir šis gamtos išteklius nėra begalinis. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai vykstant urbanizacijai ir pramonės plėtrai reikia efektyvių, šiuolaikiškų ir tvarių sprendimų vandens išteklių valdymo srityje. Kylant daugiau globalių iššūkių ir kuriant vis modernesnes sistemas, kvalifikuotų vandens inžinerijos specialistų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Kryptinga aukštos erudicijos profesionalų kompetencija ir žinios yra raktas į sėkmingą vandens išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.

Sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus – svarbus profesionalų vaidmuo

Švarus vanduo neatsiejamas nuo efektyvaus nuotekų valymo. UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad vandens inžinerijos specialistai yra itin svarbi jungiamoji grandis sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus.

„Šių dienų globaliame kontekste daugelis šalių susiduria su geriamojo vandens išgavimo ir kokybės problemomis. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, auga nuotekų kiekis. Prie viso to prisideda ir klimato kaitos padariniai – didesnis kritulių kiekis. Visi žino, kad vanduo yra gyvybė. Tuo tarpu tinkamai išvalytos nuotekos – tai švari ir saugi gamta bei vandens telkiniai. Šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje tiekiamas geriamasis vanduo ir išleidžiamos nuotekos į vandens telkinius atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tačiau technologijos tobulėja, cheminės medžiagos, naudojamos vandens inžinerijoje, taip pat darosi tvaresnės ir labiau efektyvios, atsiranda biomedžiagos, nanomedžiagos ir pan. Didėja reikalavimai vandens kokybei ar išleidžiamoms nuotekoms. Todėl vandens inžinierių darbas yra dinamiškas“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Didesnis per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis lemia staigų paviršinių nuotekų tinklų apkrovimą. Atsakingas darbas tenka vandens inžinerijos specialistams – priimti efektyvius, aplinką tausojančius ir šiuolaikiškus sprendimus. „Net ir tvarkingai dirbančios paviršinių nuotekų sistemos gali nespėti talpinti didesnio kritulių kiekio, o kartais priežastis labai elementari – užsinešusios lietaus grotelės. Kartais lietaus surinkimo sistemos pasenusios arba per mažos apimties ir neapskaičiuotos didesniam kritulių kiekiui. Tokiu atveju reikalingi atnaujinimai. Todėl vandens inžinieriai gali prisidėti projektuojant naujas didesnės apimties lietaus surinkimo sistemas ar reikiamose vietose projektuojant laikinas buferines lietaus pasaugojimo talpyklas, kurios leistų neapsemti gatvių ir kelių bei neapkrauti lietaus paviršinių tinklų“, – vieną iš vandens inžinierių darbo specifikų įvardija specialistas.

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius

Vandens inžinerijos specialistai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose

Reaguodama į globalių iššūkių sprendimų paieškos ir darbo rinkos poreikius, šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato naują bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkės doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, išsilavinusių vandens inžinierių poreikis auga tiek regionuose, tiek didmiesčiuose, nes vis daugiau dėmesio skiriama tvariam vandens išteklių valdymui ir aplinkos apsaugai. „Tai vienintelė universitetinė programa Lietuvoje, suteikianti žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje. Studijų programa Vandens inžinerija yra orientuota į realius rinkos poreikius. Regionuose svarbu užtikrinti efektyvų tvarų vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taip pat reikia spręsti vandens režimo reguliavimo, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros plėtros, apsaugos nuo potvynių ir panašias problemas. Didmiesčiuose, kur gyventojų skaičius nuolat didėja, vandens inžinieriai tampa svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms teikti, bet ir infrastruktūros plėtrai bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į sparčią urbanizaciją ir klimato kaitai atsparių sprendimų poreikį, reikia kvalifikuotų inžinierių, galinčių priimti inovatyvius ir tvarius sprendimus, užtikrinančius švarų vandenį ir sveiką aplinką visiems“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Adamonytė

Doc. dr. I. Adamonytei antrina ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas. „Augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose lemia ir didesnį nuotekų kiekį valyklose. Visa tai lemia, kad kai kurios nuotekų valyklos patiria padidintą apkrovą, todėl yra rizika, kad nuotekos nebus išvalomos iki nustatyų normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties reikia atnaujinimų ir patobulinimų“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose.

VDU ŽŪA studijų programos Vandens inžinerija absolventai galės užsiimti konsultaciniu darbu ar tęsti studijas magistrantūroje. Sukaupę reikiamą darbo patirtį vandens inžinerijos specialistai gali užsiimti statybos ir statybos projekto vadovo, melioracijos statybos vadovo veiklomis. Baigus magistrantūros studijas atsiveria galimybė tapti projekto ir/ar ekspertizės vadovu.

„Studijos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę lankytis įmonėse, susipažinti su studijuojama sritimi ne tik studijų, mokslo, bet ir verslo aplinkoje, realiai pamatyti studijų praktinį pritaikomumą ir karjeros perspektyvas“, – priduria studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. I. Adamonytė.

Inžinerijos krypties studijos – vienos perspektyviausių

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis atkreipia dėmesį į regionams reikalingų kvalifikuotų specialistų poreikį. „Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

A. Klišonio teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Tvarus vandens išteklių naudojimas: ką gali visuomenė?

Viena iš tvaraus vandens naudojimo strategijų – efektyvumo didinimas ir švaistymo mažinimas. Tai apima inovatyvių technologijų diegimą, leidžiančių mažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, drėkinimo sistemų modernizavimas, lietaus vandens surinkimo sistemos, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda sumažinti vandens poreikį ir didina jo panaudojimo efektyvumą.

„Tvarus vandens išteklių naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą ir žmonių gerovę. Vanduo yra ne tik būtinas žmogaus gyvenimui, bet ir svarbus daugelio pramonės šakų veiklai. Tvarus vandens valdymas apima atsakingą vandens išteklių naudojimą, užtikrinant jų ilgaamžiškumą ir minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia doc. dr. I. Adamonytė.

Visuomenės indėlis saugant vandens išteklius – itin reikšmingas, nes net ir maži kasdieniai veiksmai gali turėti svarų poveikį, ypač kuriant tvarią ateitį. Atsakingas vandens naudojimas prasideda nuo asmeninių įpročių.

„Vandens ištekliai, kad ir kokia jų gausa pasižymi Lietuva, nėra begaliniai. Visuomenės indėlis saugant šį gamtos turtą – taip pat labai svarbus: galime racionaliau ir tvarkingiau naudoti vandens išteklius, pavyzdžiui, sausrų metu mažiau laistyti žaliąsias pievas, rečiau pjauti vejas – ir saulė ne taip greitai jas išdegintų. Taip pat labai svarbus vandens inžinierių darbas – duomenų apie vandens suvartojimo ir kokybės analizavimas, kuris gali padėti priimti sprendimus vandens išteklių valdymo strategijoms. Vandens inžinieriai per tam tikras iniciatyvas ar projektus gali prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo“, – teigia dr. J. Matulevičius ir priduria, kad itin svarbu ugdyti atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.

Geriausiai 2024–2025 m. m. rudens semestre įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

2024–2025 m. m. rudens semestre vykdytoje apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę išrinkti geriausiai studentų įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojai. Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“. Didžiuojamės ir sveikiname kviesdami pasidalinti savo geraisiais dėstymo pavyzdžiais su kolegomis.

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dėstytojai:

lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė
asist. dr. Ramunė Masienė
doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė
doc. dr. Robertas Kosteckas
doc. dr. Povilas Mulerčikas
prof. dr. Kęstutis Romaneckas
doc. dr. Dovilė Levickienė
prof. dr. Aušra Blinstrubienė
prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Nobertas Uselis
lekt. Karolis Grušas
doc. dr. Ilona Vagusevičienė
doc. dr. Vytautas Liakas
dokt. Mindaugas Dorelis
jaunesn. m. d. Jovita Balandaitė
asist. dr. Aloyzas Velička
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rita Pupalienė
prof. dr. Stanislavas Mostauskis
prof. dr. Zita Kriaučiūnienė
lekt. Aurelija Šaluchaitė
doc. dr. Jolanta Sinkevičienė
doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai:

vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
doc. dr. Jurgita Zaleckienė
doc. dr. Jūratė Savickienė
doc. dr. Dalia Perkumienė
prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dėstytojai:

doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius
lekt. Ramūnas Mieldažys
lekt. dr. Vaidas Bivainis
asist. dr. Dainius Savickas
lekt. dr. Antanas Kavolynas
prof. dr. Dainius Steponavičius
doc. dr. Antanas Juostas
lekt. dr. Kristina Lekavičienė
doc. dr. Egidijus Zvicevičius
prof. dr. Eglė Jotautienė
doc. dr. Daiva Juknelienė
prof. dr. Rolandas Bleizgys
doc. dr. Rolandas Domeika
lekt. Otilija Miseckaitė
lekt. Albinas Andriušis
doc. dr. Jonas Čėsna

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai:

prof. dr. Virginija Dulskienė
doc. dr. Anželika Dautartė
prof. dr. Laima Česonienė
lekt. dr. Žydrūnas Preikša

VDU ŽŪA Karjeros diena „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 13:00–15.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“ šiais metais dalyvauja net 29 įmonės!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – įmonių atstovai specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’25 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA langas. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti sėkmingai pristatomi kaip šalies vizitinė kortelė. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir sėkmingai plėtoti šį sektorių modernizuojant senus ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius. Lietuvoje yra visos sąlygos padidinti pieno gamybą bent 2–3 kartus. Tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors hektarui tenkantis gyvulių tankis yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7^oC iki 24^oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9^oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50–90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4–7 dienas, tik kai kurioms reikia 2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos – tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Partnerio turinys:

Iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti VDU ŽŪA mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu pagerbti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Anot jos, vienas didžiausių pavojų moksle, o taip pat gyvenimo kelyje yra intelektualinis išdidumas: „Dažnai manome, kad suprantame pasaulį geriau nei yra iš tikrųjų. Svarbu neįstrigti savo tiesų gynyboje – pripažinti klaidas yra labai sveika, nes tai yra natūrali pažangos ir tobulėjimo dalis“.

Visų jaunųjų mokslininkų vardu sveikinimo žodį tarė ir dr. Vesta Vančugovienė, pabrėžusi, kad visi jų pasiekimai yra ne vieno žmogaus darbas. „Mūsų disertacijos gimė bendrystėje, dirbant kartu su moksliniais vadovais, konsultantais, mokslinių straipsnių recenzentais, mokslininkais, sutiktais konferencijose, stažuotėse, kitais doktorantais. Be tokios bendrystės šiandien mes nebūtume čia. Dėkoju už suteiktą galimybę būti šios mokslinės bendruomenės dalimi“, – teigė dr. V. Vančugovienė ir pridūrė, kad moksliniai tyrimai siekia keisti pasaulį, spręsti problemas, tobulėti, taigi, jaunųjų mokslininkų indėlis čia yra be galo svarbus.

Iškilmingo posėdžio metu VDU profesoriaus atestatas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorei dr. Eglei Jotautienei.

Daktaro laispsnis suteiktas šiems VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams:

Evaldui Makrickui (vadovas dr. Michael Manton)
Jūratei Staveckienei (vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė)
Indrei Bručienei (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Ievai Gaidei (vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė)
Andriui Grigui (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius)
Linui Jurevičiui (vadovas prof. dr. Petras Punys)
Mariui Kazlauskui (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Svajūnui Plungei (vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis)
Tomui Ūksui (vadovas prof. dr. Rolandas Bleizgys)
Martynui Rusteikai (vadovas prof. dr. Rolandas Drejeris)

VDU Garbės stipendija už mokslinę veiklą skirta VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Agronomija studentei Aivai Stankaitytei.

Iškilmingo posėdžio metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla, chormeisterė – Silvija Pročkytė. Akomponavo – Dominykas Šimonis).

VDU ŽŪA pristato naują dvigubo diplomo studijų programą Akvamatika: tvari ateitis – aukštos erudicijos specialistų rankose

Kaip spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius – ši mintis tvarios ateities kūrėjų galvose linksniuojama nepailstamai. Siekiant sukurti harmoniją tarp išteklių naudojimo ir žmonijos poreikių atliepimo, reikalingi aukštos erudicijos specialistai. Atliepdama šį poreikį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato dvigubo diplomo anglų kalba dėstomą magistrantūros studijų programą Akvamatika, sukurtą Akademijai bendradarbiaujant su Silezijos universitetu Katowicuose (Lenkija).

Studentams žinias perduos trijų universitetų dėstytojai

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vienas iš studijų programos Akvamatika kūrėjų Raimundas Baublys atskleidžia, kad studijų programa unikali tuo, jog yra apjungiami gamtos ir inžinerijos mokslai, o tai sudaro palankesnes galimybes šią programą baigusiems studentams žvelgti į esamus aplinkos apsaugos klausimus ir problemas kur kas plačiau ir giliau, spręsti teorines ir praktines vandens ūkio tvarkymo problemas, susiejant aplinkosaugą, inžineriją ir tvarumą.

„Tai leidžia šios programos absolventams būti plačios erudicijos specialistais. Studijų programa sudaryta taip: VDU suteiks inžinerinės krypties žinias bei reikiamus įgūdžius, tuo tarpu Silezijos universiteto dėstytojai perteiks biologijos ir gamtos mokslų žinias ir praktinėmis veiklomis išugdys reikiamus gebėjimus“, – studijų programos subtilybes komentuoja mokslininkas ir priduria, kad dvigubo diplomo studijų programa pasižymi tuo, jog vieną semestrą studentams sudaromos sąlygos studijuoti kitame šios programos kūrime dalyvavusiame universitete.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vienas iš studijų programos Akvamatika kūrėjų Raimundas Baublys

„Mūsų atveju šioje programoje besimokinantys studentai antrąjį semestrą studijuoja Silezijos universitete, o trečiąjį semestrą Silezijos universitete šioje programoje studijuojantys studentai atvyksta į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti inžinerinių studijų modulių. Galiausiai baigiamuosius darbus studentai ruošia ir ginasi universitetuose, į kuriuos įstojo. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie studijų moduliai yra dėstomi dėstytojų iš Italijos Triesto universiteto, o tai dar labiau didina šios studijų programos išskirtinumą ir unikalumą. Studijų programos Akvamatika studijos numatytos anglų kalba, tai galbūt kai kam gali atrodyti kaip papildomas iššūkis. Tačiau įvertinus, kad studentai gaus trijų universitetų dėstytojų anglų kalba dėstomų studijų dalykų žinias ir išugdytus gebėjimus, vertiname tai kaip dar vieną šios programos išskirtinumą ir universalumą, nes šios studijų programos absolventai gebės savuosius gebėjimus pritaikyti tarptautinėje rinkoje“, – teigia lektorius R. Baublys.

Vandens apsaugos ir tvaraus vystymo iššūkių sprendimas – diplomuotų specialistų rankose

Šios studijų programos studentai jau studijų metu rinkdamiesi baigiamojo darbo temą galės prisidėti prie universitetuose vykdomų mokslinių projektų, taip ne tik stebėdami projekto veiklas iš šalies, bet ir realiai prisidėdami prie projektinių veiklų vykdymo. „Didžioji dauguma vykdomų projektų yra tarptautiniai, todėl dalyvaudami šiose veiklose studentai susipažins su tarptautinių projektų įgyvendinimo principais, praplės ryšius su užsienio mokslininkais ir – svarbiausia – jų baigiamojo darbo tema bus tiesiogiai orientuota į dabarties ir ateities iššūkius, kuriuos, tyrinėdami moksliniu pagrindu, studentai bus pasiruošę spręsti. Ir tuo atveju, jeigu studentai norėtų dar labiau gilintis į pasirinktą temą, jiems bus suteikiamos visos galimybės pratęsti mokslinius tyrimus doktorantūros studijose, o tai atveria dar didesnes galimybes tiek pačio studijuojančiojo tobulėjimui, tiek ir prisidedant prie pasaulinės mokslinės plėtros“, – sako mokslininkas, pridurdamas, kad studijų programos Akvamatika absolventai savo žiniomis ir gebėjimais gebės svariai prisidėti prie dabartinių vandens apsaugos ir tvaraus vystymo iššūkių sprendimo.

Absolventų laukia tarptautinė darbo rinka

Studijų programos Akvamatika absolventai galės dirbti įstaigose, kuriose formuojama ir įgyvendinama aplinkosauginė sritis: valstybės ir savivaldybių institucijose (Aplinkos ministerija (AM), Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, Aplinkos apsaugos agentūra prie AM, LR Žemės ūkio ministerija; Miestų ir rajonų savivaldybių administracijos), taip pat aplinkosaugos ir vandentvarkos sektoriuose projektų rengimo ir statybų projektų vadovais, akvakultūros sektoriuje, ar, matydami naujas galimybes ir rinkoje esančias nišas – tiesiog kurti savo verslą, kuriame pritaikytų jau turimas žinias bei įdiegtų naujausias technologijas, orientuojantis į naujausių iššūkių sprendimus.

„Suprantama, kad šios studijų programos suteiktas išsilavinimas leis ne tik pristatyti save kaip specialistą nacionalinėje rinkoje, bet netgi labiau save pozicionuoti kaip plačios erudicijos specialistą, gebantį įsijungti į tarptautinę darbo rinką, pateikiant save kaip gebantį spręsti iššūkius ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. O keičiantis klimatui ir vis daugėjant su klimato kaita susijusių iššūkių, šios srities specialistų poreikis yra sparčiai augantis, todėl būtent šios programos absolventai būtų tinkamai pasiruošę prisidėti prie šių iššūkių sprendimų“, – kalba mokslininkas.

Tarptautinė studijų programos Akvamatika kūrėjų grupė

Tvarios ateities horizonte – aplinkai palankių sprendimų paieškos

Kadangi tvarios ateities kūrimas tampa vis dažnesniu poreikiu, o kartu ir būtinybe, studijų programos Akvamatika absolventai nusimanys ne tik apie biologinės įvairovės išsaugojimą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą, bet savo patirtimi prisidės ir prie tvarios ateities kūrimo. Studijuodami tokius studijų modulius kaip Hidrologija ir hidrogeologija, Vandens išteklių valdymas ir modeliavimas, šios programos absolventai gebės vertinti paviršinius ir požeminius vandens išteklius, jų tvarų naudojimą tiek pramonėje, gamyboje, tiek ir žemės ūkyje, kur vandens išteklių panaudojimo optimizavimas tampa vis aktualesniu klausimu ir nacionaliniu, ir globaliniu mastu.

„Orientuojantis į šiuos minėtus globalius pokyčius į studijų programą Akvamatika yra įtrauktas studijų dalykas Klimato kaitos krizių valdymas. Nagrinėjant šiuos ir kitus klausimus, labai pravers numatyti studijų dalykai, pavyzdžiui, Pažeistų vandens sistemų atstatymas, Žuvų ištekliai, Akvakultūra, šalia gilinantis ir į Hidrotechninius statinių konstrukcijas bei hidroenergetiką. Perpratus Nuotolinių stebėjimų taikymą tiek atliekant aplinkos monitoringą, tiek šiuos metodus taikant agrosektoriuje, kokybiška ir patikima išankstinė duomenų analizė leis priimti aplinkai palankius sprendimus, kartu diegiant tvarias ir gamtai draugiškas priemones. Taip formuojamas atsakingo vartojimo ir gamybos skatinimas“, – studijų programos Akvamatika teikiamas naudas vardija mokslininkas.

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2025: nemokami seminarai ir Karjeros diena

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip pat apie studentų gerovę universitete – kaip ją kurti ir puoselėti, išgirsite sėkmės istoriją ir sužinosite, kaip svajones paversti realybe. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“, kurioje galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Visi seminarai ir VDU ŽŪA Karjeros diena’25 vyks kontaktiniu būdu.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 6 d. 13:00 val. – 14:00 val.

„Kodėl sportuoti sveika: fizinių pratimų poveikis mūsų sveikatai“

VDU fizinio rengimo trenerė, sveikos gyvensenos ekspertė, docentė dr. Asta Mockienė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Fizinis aktyvumas yra stiprus dirgiklis, veikiantis visą žmogaus organizmo sistemą. Fizine veikla užsiimančio žmogaus organizme vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų arba jas atitolinti. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, gerina psichoemocinę būseną. Nustatyta, kad sportuojančių asmenų atmintis geresnė, sportuojant ugdoma valia, didėja savivertė. Fiziniai pratimai didina fizinį pajėgumą, dėl to lėtėja nuovargis – galime ilgiau ir produktyviau dirbti ar/ir mokytis. Tai – tik kelios fizinio aktyvumo teikiamos naudos. Seminare sužinosite dar daugiau apie tai, kaip fizinis aktyvumas veikia sveikatą ir kodėl sportas turėtų būti įtrauktas į kiekvieno savimi besirūpinančio žmogaus dienotvarkę.

Vasario 13 d. 13.00 val. – 14:00 val.

„Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“

VDU vėliavnešys, Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, ŽŪA magistrantas Jonas Pačėsas

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

„Nesu kompetentingas kalbėti apie gyvenimo išmintį bei dalintis patarimais, kaip būti sėkmingam. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai kalbėti apie save, pristatyti savo gyvenimo ir sėkmės istoriją. Tai jokiu būdu nebus kažkokios taisyklės ar patarimai. Tai – tik mano paties patirtis. Juk negalime nusirašyti kito žmogaus gyvenimo istorijos. Kiekvienas savo gyvenimo istoriją kuriame patys, su sėkmėmis ir skauduliais. Tobulų žmonių nėra, kaip ir nieko šiame pasaulyje nėra tobulo. Kasdienybėje save motyvuoju garsiojo JAV kino filmų prodiuserio, režisieriaus, animatoriaus Walt Disney žodžiais: ,,Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Juk paprastai norui nereikia nieko, tik asmeninės iniciatyvos. Aš gyvenime stengiuosi išnaudoti visas galimybes augti ir tobulėti, siekiu laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti“, – sako pranešėjas.

Vasario 19 d. 14:00 val. – 15:00 val.

„Studentų gerovė universitete: įsitraukimo, paramos ir bendruomeniškumo stiprinimas“

VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 505 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimo metu bus pristatyta nauja studentų gerovės programa, skirta didinti studentų įsitraukimą į universiteto veiklas, užtikrinti individualią pagalbą bei kurti tvarią ir palaikančią bendruomenę. Aptarsime mentorystės programą „Studentai – studentams“, individualių konsultacijų svarbą, veiklų koordinavimą, skirtą psichologinei ir socialinei gerovei, bei programos įgyvendinimo etapus. Šis projektas atspindi universiteto įsipareigojimą stiprinti studentų gerovę bei skatinti jų aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Vasario 26 d. 13:00 val. – 15:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’25

„Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA Karjeros dieną’25 – jau netrukus.

————————————————–

Raktas į sėkmingą karjerą: šias studijas pasirinkusius jaunuolius darbdaviai tiesiog graibsto

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas – vienintelė ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti aukštojo mokslo institucija šalyje, kurioje rengiami išskirtinių kompetencijų įgiję inžinerijos specialistai. Tai – absolventų gebėjimas kurti ir valdyti moderniausias technologijas sąveikoje su gyvąja gamta. Tradiciška yra ir tai, kad šias studijas baigusiems absolventams netenka laukti, kol juos pasirinks vienas ar kitas darbdavys – aukštos kvalifikacijos specialistų stokojantys darbdaviai patys aktyviai dalyvauja studijų procese, tad didžioji dalis absolventų jau būna sėkmingai įsidarbinę dar studijuodami. Raktas į šią sėkmę – aukšta VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vykdomų studijų programų kokybė, kurią didele dalimi lemia aktyvus dėstytojų dalyvavimas mokslinėje veikloje, bendradarbiavimas su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis bei moksleivių motyvavimas rinktis nelengvas, tačiau perspektyvias inžinerijos krypties studijas.

Fakulteto „vizitinėje kortelėje“ – išskirtinis akademikų ir doktorantų skaičius

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis vien akademikų skaičiumi – šiuo metu jame dirba trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o metų pabaigoje pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja beveik pusšimtis fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Itin produktyviai dirba ir mūsų doktorantai, kurių didžioji dauguma vėliau papildo fakulteto komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto „vizitinę kortelę“ komentuoja šio fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Inžinerijos krypties studijos, pašnekovo pastebėjimu, yra vienos sunkiausių. Tad pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„VDU ŽŪA šiemet pradėjo antrąjį savo veiklos šimtmetį. Ir į jį žengiame su ambicija būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Šiuo metu startuoja nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais.

Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos.

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, programa kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį, atskleisdama jo modernumą, ir yra gerai vertinama pačių studentų bei darbdavių.

Taip pat atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja antrosios pakopos studijų programa, vykdoma anglų kalba, Akvamatika, parengta kartu su Silezijos universitetu. Taip pat studentai jau netrukus galės rinktis naujai sukurtą bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – teigia doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje. Su visais fakultete atliekamais moksliniais tyrimais bei sukurtomis inovacijomis susipažįsta ir studentai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

„Ypač geri fakulteto mokslininkų darbo rezultatai aplinkos inžinerijos kryptyje. Džiugina ir LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias. O kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. Jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, pernai buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose. Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle visų pirma tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų-naudos efektas. Jeigu jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

Aukšti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslo pasiekimai leidžia atliepti lūkestį žemės ūkiui veikti santarvėje su gamta ir technologijomis

Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių Lietuvos agrosektoriaus raidą ir vis spartesnius inovacijų diegimo šiame sektoriuje tempus, išskirtinio dėmesio nusipelno šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininčios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas. Šio fakulteto absolventai buvo tie lyderiai, kurie šaliai atkūrus nepriklausomybę pirmieji ryžosi savarankiškai ūkininkauti, kūrė agroverslus, tapo vakarietiškomis nuostatomis grindžiamos žemės ūkio politikos formuotojais. Remdami savąją Alma Mater jos socialiniai partneriai įsteigė pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, organizavo inžinerijos klasių tinklo šalies moksleiviams sukūrimą. Akademinį kelią pasirinkę absolventai ir šiuo metu rengia specialistus pagal aktualias inžinerijos krypties studijų programas bei moksliniu produktyvumu pirmaudami šalyje garsina fakulteto vardą tarptautinėje mokslo erdvėje.

Istorija ne lepino, o grūdino

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis akademikų skaičiumi – šiuo metu jame darbuojasi trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o ką tik pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė doc. dr. Vilma Naujokienė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Po Akademijoje įvykusio dviejų iki 2021 m. veikusių inžinerijos krypties fakultetų sujungimo mūsų kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat šiuo metu turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja per 40 fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Mūsų fakultete itin produktyviai dirba ir doktorantai, kurių didžioji dauguma papildo mūsų komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

Pašnekovas primena, kad inžinerijos mokslų pradžia Akademijoje laikytini 1928 m., kuomet Dotnuvoje veikusioje žemės ūkio specialistų kalvėje buvo įsteigta Žemės ūkio inžinerijos katedra. Į fakulteto lygmenį ji iškilo pirmaisiais pokario metais – 1946-aisiais, kai buvo įsteigtas Inžinerijos mokslų fakultetas. Netrukus, augant aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikiui, jis buvo išskaidytas netgi į tris fakultetus – Melioracijos, Žemėtvarkos ir Žemės ūkio mechanizacijos.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Įvairiais laikotarpiais šių trijų fakultetų veiklų intensyvumas svyravo, priklausomai nuo kitusio ekonominio ir politinio konteksto. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1994 m. buvo nutarta inžinerines veiklas Akademijoje plėtoti dviejuose fakultetuose, o Akademijai susijungus su VDU, nuo 2021 m. inžinerijos krypties mokslas ir studijos sutelkti viename Inžinerijos fakultete. Iš tiesų apie tai pasvarstydavome ir anksčiau, tačiau galutinį sprendimą nulėmė susiklosčiusios neišvengiamos aplinkybės. Inžinerijos krypties studijos yra vienos sunkiausių. Ir pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Akademijos inžinerijos krypties programoms ypač skaudų smūgį sudavė 2009-ųjų aukštojo mokslo reforma, kuomet valstybiniams universitetams buvo pritaikytas laisvosios rinkos modelis ir abiturientai patys pradėjo spręsti, kur jiems neštis valstybės skiriamą studijų finansavimo krepšelį. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas, įtakojančias fakulteto veiklą, komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„Prie bendruomenės, kurią sudaro Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Vandens inžinerijos, Žemėtvarkos ir geomatikos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrų darbuotojai bei aktyvumu garsėjantys mūsų socialiniai partneriai, telkimo svariai prisideda naujai suburta Inžinerijos fakulteto taryba. Jos nariai – abiejų iki 2021 m. veikusių fakultetų, taip pat socialinių partnerių bei studentų atstovai. Tapdamas Tarybos pirmininku jaučiau nerimą, kaip sėkmingai seksis dirbti su dviem į naują struktūrą sujungtiems kolektyvams, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad Inžinerijos fakultete nėra dviejų kolektyvų – esame viena, darbšti, kūrybinga, diskutuojanti ir mokanti rasti geriausius sprendimus bendruomenė“, – reziumuoja prof. dr. A. Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Išskirtines programas kuria, dėsto ir studijuoja išskirtinė bendruomenė

„Į Akademijos antrąjį veiklos šimtmetį žengiame su aiškia Inžinerijos fakulteto ateities vizija. Turime ambicijų būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Pasak dekano, Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis ne tik įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje, bet svarbiausia – savo kūrybinga bendruomene, gebančia generuoti naujas mokslo idėjas ir jas įgyvendinti.

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Dar šių metų pabaigoje startuos nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa, kurioje inžinerija sujungiama su informatika, suteikia galimybes įgyti ateities darbo rinkai itin svarbias kompetencijas – gebėjimą biologinėse sistemose (gyvoje gamtoje) diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei efektyviai įdarbinti robotus. Pernai atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Universiteto Senato tvirtinimui esame pateikę ir dar vieną naujai sukurtą programą – Vandens inžinerija. Nuo ateinančių metų startuos antrosios pakopos programa anglų kalba „Akvamatika“, parengta kartu su Lenkijos, Silezijos universitetu. Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Pasak pašnekovo, fakultetas šiuo metu yra identifikavęs ir stipriąsias, ir silpnąsias savo veiklos grandis ir kryptingai žengia strateginių tikslų link. Šie tikslai – būti vis labiau tarptautiškam bei stipriam ypač aplinkos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos kryptyse.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, aplinkos inžinerijos kryptyje fakulteto mokslininkų darbo rezultatai yra ypač geri. Tai patvirtina tiek išoriniai ekspertiniai, tiek institucijos vidaus vertinimai.

„Prieš porą metų vykstant palyginamajam vertinimui užsienio ekspertai mūsų tarptautinius pasiekimus aplinkos inžinerijos mokslo kryptyje įvertino ketvertu, mechanikos inžinerijos kryptyje – trejetu, todėl esame numatę strategiją, kaip ateityje dar sustiprinsime ir pastarąją kryptį“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis, atkreipiantis dėmesį, kad į aukščiausią balą, t.y. penketą, gali pretenduoti tik pasaulio mastu lyderiaujantys universitetai. Ypač džiugina ir ką tik LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias.

„Kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. O jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, šiemet buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Akademiko žodžiais, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį į džiuginančius pastarųjų metų Inžinerijos fakulteto rezultatus dalyvaujant projektinėje veikloje – teikiama vis daugiau paraiškų bei laimimas finansavimas tyrimams atlikti vis didesniame skaičiuje nacionalinių ir tarptautinių mokslo konkursų. Tai tarptautinių „Horizon“, LIFE programų projektai, taip pat LMT, Inovacijų agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų inicijuoti projektai bei projektai, įgyvendinami kartu su Lietuvos ūkio subjektais.

„Fakultete turime dirbančių kolegų – žinomų mokslininkų užsieniečių iš Belgijos, Turkijos, Ukrainos universitetų. Jų dalyvavimas taip pat prisideda prie bendros sėkmės“, – aukštų mokslo rezultatų kontekstą komentuoja Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle pirmiausia tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų–naudos efektas. Jei jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.