VDU Studijų festivalis 2025

Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!

Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)

2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

Didžėjus Arnas apie šiuolaikinę inžineriją ir „ofisą ant ratų“: šiandien pasiektas lygis – ne riba

Kai širdyje gyvena smalsumas, noras kurti ir siekti prasmingų dalykų, net nauji, nepažinti keliai tampa savaime aiškūs. Būtent taip baigęs mokyklą pasijuto Arnas Katilius – jaunas vaikinas iš Kuršėnų, kuriam mintis apie inžinerijos studijas kirbėjo jau seniai, bet aiškaus plano dar nebuvo. Sprendimą lėmė ne tik loginiai argumentai, bet ir vidinis jausmas, kad pasirinkta kryptis – arti širdies. Studijos Arnui tapo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir galimybė susikurti gyvenimą, kuriame dera žinios, darbas ir laisvalaikio pomėgiai. Šiandien Arnas – ne tik studentas, bet ir vienos didžiausių agrosektoriaus įmonių darbuotojas, didžėjus, muzikos mylėtojas ir aktyvus vaikinas, kuris tiki, kad viskas prasideda nuo drąsos būti savimi.

Didžėjavimas ir inžinerija – (ne)suderinama?

„Didžėjaus pultą čiupinėjau nuo mažens. Laikui bėgant šis pomėgis tapo ir papildoma veikla. Groju privačiuose renginiuose, viešose erdvėse, pavyzdžiui, miestelių šventėse. Didžėjavimą galėčiau palyginti su inžinerija. Tenka ne tik didžėjauti, bet ir statyti garso įrangą – čia taip pat yra tam tikri inžineriniai sprendimai. Beje, apie inžineriją galvojau dar būdamas moksleiviu, tik nebuvau apsisprendęs, kurią kryptį pasirinkti. Pradėjau domėtis studijų galimybėmis Kaune. Mano akį patraukė studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tuo metu ji buvo nauja. Pradėjau domėtis giliau, susipažinau su mokomaisiais dalykais. Įstojau ir manau, kad nesuklydau“, – savo pasirinkimą komentuoja pašnekovas.

Aktyvus studentas gyvenimą tapo ryškiomis spalvomis – perspektyvios studijos, turiningas laisvalaikis. Šią paletę neseniai papildė ir dar vienas komponentas – Arnas įsidarbino vienoje didžiausių agrosektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos partnerių, įmonėje. „Pirmame studijų kurse gavau skatinamąją stipendiją. Tąkart vykau į įmonę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. O šiais metais, kai Akademijoje vyko Karjeros diena, apsilankiau įmonės stende ir pasiteiravau apie praktikos arba darbo galimybes. Vėliau įmonė su manimi susisiekė, o dabar jau dirbu dirvožemio tyrimų srityje – esu tiksliosios žemdirbystės pagalbinis darbuotojas. Važiuoju į ūkius ir pagal iš anksto numatytą planą tyrimams imu mėginius“, – darbo specifiką aptaria studentas.

Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jau „dirba“ ir praktikoje – Arnas sako, kad darbe neretai tenka prisiminti dirvožemio tyrimų specifiką, planų sudarymą ir kt. „Mano darbe svarbu lankstumas, tikslumas, atsakingumas ir kruopštumas“, – pagrindines darbe reikalingas savybes aptaria Arnas.

Naujame gyvenimo etape – patirtys, pamokos ir iššūkiai

Iš Kuršėnų kilęs Arnas sako, kad baigus mokyklą ir įstojus į universitetą gyvenimas atverčia naują, patirčių ir pamokų kupiną knygos lapą, skatinantį augti kaip asmenybę. „Prasideda kitas etapas: palikęs gimtuosius namus ir išvykęs studijuoti į kitą miestą tapau daug savarankiškesnis. Atsiranda daugiau pareigų. Visos šios patirtys užaugina pareigingą, savarankišką žmogų. Studijos plečia akiratį, įgyju ne tik inžinerines žinias, bet ir bendrą išprusimą“, – teigia vaikinas ir priduria, kad nors jis jau antrakursis, tačiau tiki ir žino, kad studijų metu jo dar laukia reikšmingas ir naudingas studijų laikas.

Šiais metais mokyklą baigiantys jaunuoliai vasaros laukia su jauduliu širdyse – laukia egzaminų sesija, o vėliau – ir svarbus pasirinkimas, klausimas, reikalaujantis atsakymo: kuriuo gyvenimo keliu eiti toliau. „Moksleiviams palinkėčiau klausyti savo širdies ir rinktis tą sritį, kurioje mato savo ateitį. Nereikia bandyti kažkam įtikti ir priimti „primetamus“ dalykus. Dar – dalyvaukite studijų mugėse, domėkitės, skaitykite apie studijų galimybes, nuvykite į norimą universitetą: pajauskite jo aurą, aplankykite fakultetus. Ir viskas ateis savaime“, – patarimais dalijasi Arnas.

Nors Arnas šiuo metu – antrakursis, tačiau mintyse jau dėlioja asmenines ateities perspektyvas.

„Galvoju apie magistrantūros studijas. Žinoma, norėčiau tęsti karjerą, kuri būtų susijusi su mano specialybe. Galbūt kažkada svarstysiu apie savo verslo kūrimą“, – sako Arnas ir priduria, kad ateitį norėtų sieti su inžinerijos kryptimi, o didžėjavimą priskirti hobiui arba papildomam darbui.

Ar inovacijos turi tobulėjimo ribą?

Arnui apie agrosektorių yra tekę girdėti įvairiausių stereotipų, tačiau vaikinas sako jau spėjęs ne kartą įsitikinti – žemės ūkis yra kuriantis proveržį. „Faktas, prieš 20–30 metų žemės ūkis nebuvo toks inovatyvus, tačiau šiais laikais agrosektorius kupinas naujovių ir technologijų: dronai, įvairūs, modernūs traktoriai – tai yra „ofisas ant ratų“. Šiandien pasiektas lygis – ne riba. Manau, kad žemės ūkis ateityje tobulės dar labiau. Keisis kartos, žmonės bus dar labiau išmanūs ir technologijas žemės ūkyje norės pritaikyti dar labiau. Nors agrosektorius ir šiuo metu yra inovatyvus, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Todėl ir tvariosios inžinerijos specialistų karjera – perspektyvi. Pats matau, kad šiuo metu trūksta specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Vieno pokalbio su agroverslo įmonės atstovu metu stebėjomės, kodėl inžinerijos krypties studijų programos nėra populiarumo viršūnėje – juk konkurencingi atlyginimai ir perspektyvi karjera laukia kiekvieno, norinčio tobulėti“, – sako Arnas ir baigdamas pokalbį priduria: akivaizdu, po studijų tiek jo, tiek grupiokų tikrai laukia veržli ateitis, kupina galimybių.

Arno istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė inžinerija – ne tik apie sudėtingus skaičiavimus ar techniką, bet ir apie kūrybiškumą, inovacijas bei nuolatinį augimą. Pasirinkęs kelią, kuris atitinka jo vertybes ir interesus, Arnas ne tik siekia profesinių aukštumų, bet ir išlieka savimi – aktyviu, smalsiu ir veržliu žmogumi.

VDU moksleivius kviečia svajones įgyvendinti iš anksto – skirs skatinamąsias stipendijas labiausiai motyvuotiems

Svajojantiems apie studijas, bet susiduriantiems su nerimu, ar tikrai viskas klostysis pagal planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia savo svajonių siekti lengviau. Universitetas kartu su verslo mecenatais labiausiai motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas VDU planuojantiems būsimiesiems studentams skirs skatinamąsias stipendijas.

Universiteto atstovų teigimu, tai – puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus.

„Kviečiame moksleivius išdrįsti svajoti, o mes padėsime jų svajones įgyvendinti”, – sako VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Idėja steigti šią stipendiją gimė norint sujungti du labai svarbius elementus: moksleivius ir verslo atstovus.

„Moksleiviai nerimauja dėl savo būsimų pasirinkimų, ar studijos suteiks saugumą, darbą ateityje, jie jaučiasi neužtikrinti ir dvejojantys dėl daugelio dalykų, kurių vienas dažniausių – finansinis studijų aspektas. Tuo metu verslo pasaulio atstovai, kurie yra šios stipendijos mecenatai, susiduria su specialistų trūkumu, todėl yra pasiruošę investuoti į jaunąją kartą. Būtent tai ir paskatino sukurti platformą, kurioje šios dvi žmonių grupės susitiktų ir iš to gimtų prasmingi bei ateitį kuriantys ryšiai”, – kalba L. Petrauskaitė.

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė

Pasak universiteto atstovės, verslo įmonėms dalyvauti šioje programoje verta ne tik dėl galimybės užsitikrinti, jog ateityje būtų žmonių, galinčių sklandžiai įsilieti į jų įmonių veiklą. „Žmogiškieji ištekliai visada išliks svarbiausiu resursu, į kurį investuoti yra būtina“, – tvirtina L. Petrauskaitė.

VDU – labiausiai studentus remiantis universitetas šalyje

Kaip teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, kitų aukštųjų mokyklų tarpe VDU išsiskiria kaip daugiausia studijų stipendijų fondų skirtingoms tikslinėms grupėms remti turintis universitetas. Šiuo metu universitete veikia daugiau nei 10 skirtingų fondų, studentai gali pretenduoti gauti daugiau nei 20 mecenatų įsteigtas stipendijas.

„Remti studentus, suteikiant jiems didesnes galimybes siekti asmeninių užsibrėžtų tikslų, visuomet buvo ir bus vienas iš pagrindinių universiteto vertybinių principų. Ši vakarietiška tradicija yra užkoduota atkurtojo VDU DNR. Nepriklausomybės pradžioje pirmaisiais universiteto mecenatais tapo jį atkurti padėjusio JAV lietuvių išeivijos bendruomenės nariai. Ši tradicija yra tęsiama iki šiol“, – pasakoja S. Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Ji pabrėžia, jog universitetas jautriai ir operatyviai reaguoja į visuomenėje vykstančius pokyčius. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir daugeliui šeimų netekus finansinio stabilumo buvo įkurtas fondas pirmakursiams iš socialiai pažeidžiamų grupių, kuriems dėl susiklosčiusios situacijos tapo sunkiau siekti aukštojo išsilavinimo.

„Esame įkūrę ir talentų paramos fondą itin gabiems vaikams, kuriems reikalinga paskata jų asmeniniams rezultatams pasiekti. Pernai įsteigta ir aktyviems bei visuomeninėje, pilietinėje, kultūrinėje veikloje ar net globaliu mastu pasižymėjusiems būsimiems pirmakursiams skirta Artes liberales 35-mečio studijų stipendija. O sprendžiant itin reikalingų darbuotojų klausimą, kartu su verslo partneriais šiemet nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos ir įsteigti verslo mecenatų stipendijas. Taip siekiame moksleiviams padėti įveikti prieš baigiamuosius egzaminus kylantį nerimą ir jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities ir svajonių specialybės žinant, jog prie tų svajonių įgyvendinimo prisidės ir pats universitetas ar verslo partneriai“, – iniciatyvą apibūdina VDU Studijų prorektorė.

Svarbiausias veiksnys – turėti tikslą ir sistemingai jo siekti

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė pažymi, jog svarbiausias veiksnys, norintiems pretenduoti į šią stipendiją, yra motyvacija.

„Juk visi norime dirbti atsakingų, kūrybingų, drąsių žmonių apsuptyje. Jauni specialistai savo karjeros pradžioje dažnai dar nėra spėję sukaupti didelio žinių ir kompetencijų bagažo, tačiau yra rimtai nusiteikę viso to išmokti. Šia, kartu su verslo atstovais sukurta, iniciatyva ir norime prisidėti prie jau dabar kryptingai savo svajonių ir tikslų siekiančių jaunuolių motyvacijos stiprinimo“, – pabrėžia L. Petrauskaitė.

Pasak S. Pilkienės, visuomenėje nuolat girdime daugybę istorijų, kokį nerimą išgyvena abiturientai, bijodami nepatenkinti tėvų, mokytojų ar net savo pačių lūkesčių atitinkamai išlaikyti egzaminus ir įstoti į norimą studijų programą. Dažniausiai jaunuoliams kylantys klausimai: ar pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą, kiek kainuos pragyvenimas, kas apmokės už studijas ir pan.?

„Siekdami padėti sumažinti šiuos nerimą keliančius jausmus mes moksleiviams siūlome jau dabar pradėti įgyvendinti savo svajones. Tereikia užpildyti paraišką ir pateikti svarbiausius argumentus, kokioje studijų programoje moksleivis ar moksleivė nori studijuoti, kodėl jam/jai svarbu įgyti būtent tokį išsilavinimą ir papasakoti, kiek pastangų įdėta einant šio tikslo link. O jų istorijas išgirdę universiteto atstovai ar verslo partneriai suteiks galimybę iš anksto užsitikrinti papildomą finansavimą išsvajotam tikslui pasiekti“, – projekto misiją apibūdina prorektorė.

Gausus būrys rėmėjų

Prie VDU iniciatyvos jau prisijungė Lietuvos ir tarptautinės kompanijos, kurioms socialinė atsakomybė visuomenės vystymui yra viena iš pagrindinių veiklos vertybių. Šiuo metu projekte dalyvauja tokios įmonės kaip „Hegelmann Transporte“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, AB „Linas Agro“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Rovaltra“, UAB „Delaval“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Nordzucker Business Services“, UAB „Nando“ ir kitos.

„Tai įmonės, kurios jau ne vienerius metus bendradarbiauja remiant VDU studentus, tad džiaugiamės jų ryžtu prisidėti ir prie šios naujos iniciatyvos. Socialiai atsakingo verslo atstovai žino, jog geriausias būdas išvengti darbuotojų trūkumo ateityje yra investicija į studentus. Daugiausiai tai įmonės, kurios investuoja į mechanikos bei vandens inžinierių, žemėtvarkininkų, miškininkų, apskaitininkų, maisto kokybės ekspertų ir kitų labai trūkstamų specialistų rengimą. Tačiau VDU pirmakursių fondas yra skirtas įvairių studijų krypčių studentų rengimui, kadangi jau dabar Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas visose veiklos srityse“, – teigia S. Pilkienė.

Atranka vyks keliais etapais

Norintieji pretenduoti gauti stipendiją turi užsiregistruoti Moksleivių ID platformoje ir užpildyti stipendijos gavimo paraišką, pateikiant motyvuotus argumentus, kodėl jo/jos studijas turėtų finansuoti universitetas ar socialiniai partneriai. Tuomet sulaukę universiteto ar socialinių parnerių pasiūlymo finansuoti ar remti studijas, įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą stojimo paraiškoje pasirinktą studijų programą nurodžius pirmuoju prioritetu.

Pretendentų atranka bus vykdoma 3 etapais. Pirmasis etapas vyksta iki birželio 1 d., antrasis – iki rugpjūčio 1 d., trečiasis – iki rugpjūčio 31 d. Atranką vykdys komisija, sudaryta iš universiteto atstovų ir mecenatų, kuri priims sprendimus dėl stipendijų skyrimo.

Su paraiškas pateikusiais moksleiviais VDU atstovai susisieks per savaitę nuo paraiškos pateikimo ir informuos, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi bei priimami. Informaciją apie stipendijos paskyrimą būsimi studentai gaus iki nurodyto etapo pabaigos.

Priklausomai nuo konkurso ir moksleivio motyvacijos, įstojus į valstybės finansuojamą vietą būsimiems pirmakursiams gali būti pasiūlytos įvairios stipendijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas – studijų kainos padengimas sieks nuo 25 iki 100 proc. visos sumos.

Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

Automobilių sporto entuziasto Martyno gyvenimo kelią nubrėžė lemtingas pokalbis: kitos kryptys man jau neberūpėjo

Iš Šakių rajono kilęs Martynas Krapavickas, pasakodamas apie save, brėžia svarbias savo gyvenimo sritis – studijos, hobis, darbas. Taip jau sutapo, kad visas šias tris sritis jungia vienas žodis: „mechanika“. Nors galbūt teigti, kad taip sutapo – nėra visiškai tikslinga. Martynas aiškiai žino, kaip gyvenime kurti harmoniją: darbą ir hobį kiekvieną dieną praturtina studijų metu įgyjamomis žiniomis.

Pokalbis, nulėmęs ateitį

Keleri paskutiniai metai mokykloje Martynui buvo įdomūs, tačiau kartu – ir sudėtingi, kadangi reikėjo nuspręsti, kurią studijų kryptį pasirinkti. „Daug galvojau, tačiau linkau į tiksliuosius mokslus – matematika ir fizika man buvo įdomesni dalykai.
Dar iki dvyliktos klasės nebuvau galutinai apsisprendęs, kurią inžinerijos sritį pasirinkti. Svarsčiau įvairias galimybes, tačiau viską nulėmė apsilankymas Studijų mugėje. Ten pamačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stendą ir jame pasikalbėjau su vienu VDU Žemės ūkio akademijos dėstytoju. Akademijos atstovas papasakojo apie studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir man to visiškai užteko – nuo tos akimirkos neabejojau, kur noriu studijuoti. Kiti universitetai ir studijų kryptys man tiesiog neberūpėjo – žinojau, kad noriu mokytis būtent čia“, – motyvuotą pasirinkimą komentuoja Martynas.

Gyvenimas taip sudėliojo, kad jaunąjį talentą mechanika „persekioja“ ir už studijų ribų. Pagrindinis ir daugiausiai laiko bei pastangų reikalaujantis hobis – automobilių sportas. „Pastaraisiais metais į tai koncentruojuosi labiausiai ir tam skiriu nemažai laiko. Dalyvauju slalomo varžybose, kartais ir kitose panašaus pobūdžio varžybose. Kartais vykstu vienas su savo automobiliu, kartais važiuojame su draugais – bendradarbiaujame, padedame vieni kitiems. Šis hobis reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių investicijų, tačiau tai – mano aistra.
Automobilių sportas yra tiesiogiai susijęs su mechanika. Varžybose norint geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulinti automobilį – kažką remontuoti, keisti, išimti ar įdėti. Tai reikalauja mechanikos ir inžinerinių žinių, todėl galima sakyti, kad mano studijų kryptis ir hobis papildo vienas kitą. Studijos suteikia teorinių žinių, kurias galiu pritaikyti praktiškai, o automobilių sportas padeda geriau suprasti mechanikos principus realiame gyvenime. Dar vienas mano pomėgis – žaisti krepšinį, kai turiu laiko, tačiau dažniau pats stebiu „Žalgirio“ rungtynes nei pats žaidžiu. Visgi didžiąją mano laisvalaikio dalį užima automobilių sportas, todėl kitiems užsiėmimams tiesiog nebelieka tiek daug laiko“, – sako pašnekovas.

Kiekvienas procesas turi priežastį

„Praktiką pradėjau atlikti jau nuo pirmo kurso, nors oficialiai mano studijų kryptyje ji yra privaloma tik nuo trečio. Kadangi viena didžiausių agrosektoriaus įmonių, VDU ŽŪA partneriai, ieškojo praktikantų, jie susisiekė su manimi ir pasiūlė prisijungti. Taip nuo pirmo kurso pradėjau ten dirbti ir atlikau praktiką. Vėliau įmonėje likau dirbti vasarų metu, o pastaruoju metu pavyksta suderinti darbą su studijomis net ir mokslo metais.
Darbas yra glaudžiai susijęs su mano studijomis. Čia atlieku technikos remonto darbus, tobulinu įvairius sprendimus, ieškau efektyvesnių būdų problemoms spręsti. Darbe nuolat reikia pritaikyti studijų metu įgytas žinias, galvoti apie tai, kodėl ir kaip veikia tam tikri mechanizmai. Tai puiki praktika, padedanti įtvirtinti teorines žinias realioje aplinkoje“, – džiaugiasi Martynas.

Pašnekovas priduria – šiame darbe labai svarbu komunikabilumas, loginis mąstymas ir supratimas, kaip viskas veikia. Taip pat reikalingas paprastas žmogiškumas – gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, ieškoti bendrų sprendimų.

„Kaip studijos mane užaugino kaip asmenybę? Tapau labiau pasitikintis savimi, drąsesnis. Įgijau daugiau žinių, o tai kaip būsimam specialistui leido jaustis tvirčiau. Visa ši patirtis davė tik teigiamus rezultatus – jaučiuosi augantis į aukštesnio lygio specialistą, o tai man – didelis privalumas.
Studijuodamas Akademijoje supratau daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, anksčiau atrodydavo, kad žinau, kaip veikia tam tikri įrenginiai ar mechanizmai, tačiau nebuvau susimąstęs, kodėl jie veikia būtent taip. Studijos padėjo giliau suprasti tuos procesus – pradėjau ne tik priimti, kad tiesiog „taip yra“, bet ir suvokti priežastis, technologinius sprendimus bei inžinerinius principus, kurie tai lemia“, – pasakoja Martynas.

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų

Paklaustas, ar turi patarimų moksleiviams – būsimiems studentams, jaunuolis tikina, kad siekiant tikslų, gyvenime visada reikia įdėti pastangų ir noro. Tačiau, net ir užklupus nesėkmėms, reikia nepamiršti: ir tai praeis.

„Patarčiau rinktis tai, kas pačiam įdomu ir prie širdies – sritį, kurioje labiausiai norėtum save matyti. Labai svarbu nepasiduoti spaudimui ir nesirinkti tik dėl to, kad kažkam kitas pasirinkimas atrodo „geresnis“. Dar – prieš egzaminus stengtis nestresuoti – viskas susiklostys taip, kaip turi būti. Tiesiog ateisi ir parodysi, ką žinai. Kad ir kokie rezultatai būtų – gyvenimas tuo nesibaigia. Jeigu nepavyks vienur, pavyks kitur. Visada yra išeitis. Renkantis studijas svarbu gerai įsigilinti į pasirinktą studijų programą – ne tik į jos pavadinimą, bet ir į tai, kokie dalykai ją sudaro. Reikia įvertinti, ar tie dalykai tau bus įdomūs, ar jie atitinka tavo lūkesčius“, – patarimų negaili pašnekovas.

Martynas užtikrintas – savo gyvenimą ir po studijų nori sieti su agrosektoriumi. „Man patinka technika ir visa kita, kas yra susiję su šia sritimi. Tai man artima ir įdomu, todėl norėčiau ir toliau dirbti šioje srityje, kur galiu pritaikyti savo žinias bei žingeidumą“, – sako vaikinas ir priduria, kad baigęs studijas savo kelią tęsti planuoja ir magistrantūroje.

Pasak pašnekovo, VDU Žemės ūkio akademija augina profesionalius specialistus, kurie prisideda prie agrosektoriaus tobulėjimo: kuo daugiau kvalifikuotų žmonių, tuo greičiau žemės ūkis modernėja – atsiranda pažangesnė technika, efektyvesni sprendimai. „Tai tiesiogiai prisideda prie viso sektoriaus plėtros. Inžinerijos krypties specialistų ateitis – labai perspektyvi. Atlikti praktiką pradėjau dar studijuodamas pirmame kurse, iškart sulaukiau darbo pasiūlymo. Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų. Jeigu studentai rodo norą ir iniciatyvą, durys jiems tikrai yra atviros. O ir technologijos labai greitai tobulėja. Manau, kad per artimiausius dešimt metų žemės ūkis bus dar labiau pažengęs. Automatinio vairavimo sistemos, telemetrija, kompiuterizuota kontrolė – visa tai labai padeda taupyti laiką ir išteklius“, – sako jaunasis talentas, akcentuojantis: turime priimti naujoves ir inovacijas, jos leidžia dirbti išmaniau ir efektyviau.

Atsinaujinęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ tapo dar labiau patrauklus motyvuotiems moksleiviams

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo atstovais vystomas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ įgauna pagreitį: Akademijoje jau įvyko pirmieji du iš 15 šalies savivaldybių – Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r., Kazlų Rūdos sav., Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r. – atvykusių moksleivių susitikimai su VDU ŽŪA mokslininkais. Netrukus projekto dalyviai bus laukiami dar viename – trečiajame – susitikime Akademijoje, vėliau lankysis agrosektoriaus įmonėse, o gegužę pasitiks švęsdami pasiektą projekto finišo liniją ir iškilmingai atsiimdami projekto baigimo pažymėjimus VDU Žemės ūkio akademijoje.

Šiais metais projektas moksleivius pasitiko atsinaujinęs

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė džiaugiasi jau devintus metus organizuojamo edukacinio projekto raškomais vaisiais – projektas kasmet pasižymi vis didesne kokybe, motyvuotų moksleivių noru tobulėti ir mokytis iš savo srities profesionalų.

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė

„Šiais metais projektas, skirtas 10–12 klasių moksleiviams, dalyvius pasitiko atsinaujinęs. Atsižvelgus į bendradarbiaujančių savivaldybių ir moksleivių grįžtamąjį ryšį remiantis ankstesnių metų potyriais, siekiant išsigryninti tikslinę, labiausiai suinteresuotą moksleivių grupę, kuri būtų labiausiai susidomėjusi VDU ŽŪA siūlomomis mokslo kryptimis, taip pat siekiant dar didesnės susitikimų kokybės, šiemet, siekiantiems dalyvauti projekte, įvesta motyvacinė registracijos anketa, padedanti pažinti save, atrasti motyvacijos ir numatyti dominančią mokslo / studijų kryptį. Ankstesniais metais I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėdavo pasirinkti vieną klasę iš pasiūlytų keturių. Šiais metais I lygio programos dalyviai pirmojo ir antrojo susitikimų metu turėjo galimybę „pasimatuoti“ visas keturias – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos – klases. Taip moksleiviai galėjo susipažinti su visa VDU Žemės ūkio akademija, studijų galimybėmis ir mokslininkų vykdomais tyrimais“, – projekto pokyčius komentuoja dr. B. Medveckienė.

Moksleiviai projekto pokyčius jau spėjo įvertinti teigiamai. Pasak projekto vadybininkės, nors prieš apsilankydami Akademijoje dalis jaunuolių buvo tvirtai nusprendę, kurią kryptį norėtų rinktis, tačiau sudalyvavę visų keturių klasių susitikimuose džiaugėsi įgyta patirtimi. „Po susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais moksleiviai džiaugėsi „prisilietę“ prie visų keturių Akademijos fakultetų: turėjo galimybę pajausti, kuo gyvena kiekvienas fakultetas, bendruomenė ir mokslininkai“, – atsiliepimus komentavo VDU ŽŪA atstovė.

Šiais metais projekte iš viso dalyvauja apie 700 moksleivių. I lygyje – 438, II – lygyje 262 moksleiviai. Prie pernai metais dalyvavusių 9 rajonų (Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r.) šiemet prisijungė dar 6 (Kazlų Rūdos sav, Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r.).

Projekto dalyviams – plačios aprėpties verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų, ekologijos užsiėmimai

Šiais metais pirmojo ir antrojo vizito į Akademiją metu projekto dalyvių laukė gausi susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais programa. „Susitikimų metu vystomos temos atspindi VDU ŽŪA mokslininkų vykdomus tyrimus, Akademijos siūlomas studijų programas. Mums itin svarbu, kad moksleiviai į mokslo aktualijas ir inovacijas galėtų pažvelgti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėjo galimybę sužinoti, kaip nepasiklysti šiuolaikinių finansų labirintuose, kaip planuoti ir valdyti savo finansus. Susitikimų metu kalbėta ir globaliomis temomis, pavyzdžiui, apie maisto švaistymo problemą. Projekto dalyviai taip pat aiškinosi, kaip gimsta žaliosios erdvės; kokią informaciją galima sužinoti iš medžio pjūvio; kaip žemės ūkyje veikia įvairi įranga ir technika – moksleiviai susipažino, kaip nuimamos įvairios grūdinės kultūros; gilino žinias apie temperatūrą ir aiškinosi, kaip ją išmatuoti. Vizito Akademijoje metu laboratorijose moksleivių taip pat laukė įdomios užduotys: čia jie tyrinėjo įvairias žaliavas, susipažino su augalų auginimu terpėse. Praktinės užduotys laukė ir susitikimo metu, kur kalbėta apie žemės ir nekilnojamo turto reikšmę“, – pasakoja dr. B. Medveckienė.

Projekto tęstiniame – II lygyje – dalyvaujantys moksleiviai, pildydami motyvacinę registracijos anketą, buvo paprašyti įvardyti, kurią klasę – Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų ar Ekologijos – klasę pageidauja rinktis. II lygyje moksleiviai gilina atitinkamos srities kompetencijas rengdami pasirinktos – verslo, savivaldos ar ŽŪA dėstytojų – pasiūlytos temos projektus, kuriose, mentoriaujant VDU ŽŪA dėstytojams, sprendžia probleminį klausimą ir ieško galimų sprendimų. Pirmojo susitikimo metu moksleiviai buvo supažindinti su pasirinktos krypties projekto tikslu, uždaviniais ir rengimu. Projekto dalyviai taip pat buvo pakviesti klausytis paskaitų / dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurių tematika buvo pritaikyta pagal vieną iš keturių pasirinktų klasių.

„Verslumo klasę pasirinkę moksleiviai gilino žinias finansų srityje, dalyvavo išmanumo turnyre ir analizavo šalies ekonomikos subtilybes. Inžinerijos klasės moksleiviai susipažino su kosmoso technologijomis, skirtomis žemės ūkio mašinų valdymui; brėžinių rengimu; medžiagų mechaninių charakteristikų tyrimais; dronais ir kita inžinerijos srities įranga. Gamtos mokslų klasės moksleiviai susitikimų metu gamino kokteilius, naudodami liofilizuotas medžiagas, ir nustatinėjo kokteilių maistinę vertę; susipažino su kontroliuojamos aplinkos daržininkyste; susipažino su fiziologiniais procesais augaluose; atliko maisto produktų juslinę analizę. Moksleiviai taip pat vyko į VDU ŽŪA Bandymų stotį, kur susipažino su vykdoma veikla ir atliekamais tyrimais. Ekologijos klasę pasirinkusieji projekto dalyviai aiškinosi vandens ekosistemos pokyčius, nuotolinio tyrimo metodus aplinkotyroje; susipažino su miškų genetika; analizavo, kaip rūgštingumas veikia maisto skonį; aiškinosi, kaip aplinka veikia žmogaus sveikatą; gilino žinias apie chemines medžiagas; analizavo paukščių buveines ir kitą sparnuočių specifiką“, – moksleiviams pasiūlytų patirčių sąrašą komentuoja VDU ŽŪA atstovė.

Moksleiviai džiaugiasi įgyta patirtimi

Vasario 26 d., antrojo vizito į Akademijoje metu, moksleiviai ir juos lydintys mokytojai taip pat buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA Karjeros dienoje „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“. Renginys subūrė kelis šimtus moksleivių ir studentų, kurie turėjo galimybę aplankyti 28 įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų stendus.

Renginio metu į Akademiją moksleivius atlydėjusi Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Raudonienė džiaugiasi edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ kuriama pridėtine verte. „Moksleiviai, dalyvaudami šiame projekte, tobulina įgūdžius ir įvairias kompetencijas. Ypač moksleivius žavi galimybė atlikti laboratorinius darbus. VDU ŽŪA dėstytojų paskaitos naudingos bendram išprusimui ir gilinant turimas žinias. Moksleiviai į Akademiją važiuoja itin noriai o po kiekvieno vizitodžiaugiasi įgyta patirtimi ir laukia kitų susitikimų. Projekte dalyvaujame trečius metus. Būna, kad II lygį pasirinkę moksleiviai artėjant projektinių darbų pristatymui turi nuogąstavimų – tačiau viešasis kalbėjimas taip pat itin naudingas: taip moksleiviai turi galimybę įveikti save, o vėliau jie džiaugiasi įgyta patirtimi“, – teigia B. Raudonienė.

Trečius metus projekte dalyvaujančios Plungės „Saulės“ gimnazijos karjeros specialistė Irena Norgėlienė antrina B. Raudonienei – moksleiviai noriai vyksta į Akademiją ir džiaugiasi projekto teikiamomis naudomis.

„Moksleiviai turi galimybę pažinti VDU ŽŪA, dėstytojus, bendruomenę, čia vykdomus mokslinius tyrimus. O vėliau, baigę mokyklą, studijoms jie gali pasirinkti tai, su kuo jau yra susipažinę. Džiaugiamės ir projekto naujiena – motyvacine registracijos anketa. Į Akademiją atvyksta motyvuoti moksleiviai. II lygyje dalyvaujantys moksleiviai galimybę atlikti projektinį darbą vertina teigiamai – jiems tai yra įdomu. Yra ir moksleivių, jau galvojančių apie studijas VDU Žemės ūkio akademijoje“, – teigia I. Norgėlienė pridurianti, kad kol kas tarp dažniausiai ateities studijoms norimų pasirinkti sričių iš studentų lūpų skamba agronomijos ir inžinerijos krypčių pavadinimai.

Įsibėgėjant pavasariui – dar daugiau patirčių

Kovo 28–29 d. projekto I ir II lygio moksleiviai į Akademiją atvyks jau trečiąjį kartą. Čia jaunuoliai ir juos lydintys pedagogai lankysis VDU ŽŪA organizuojamoje parodoje „Ką pasėsi… 2025“, kur turės galimybę susipažinti ir pabendrauti su agrosektoriaus įmonėmis, klausyti parodos metu vykstančių seminarų. I lygio moksleivių taip pat laukia seminaras „Tu – lyderis?/!“. Šio vizito metu II lygio moksleiviai, vykdantys pasirinktos krypties projektą, turės galimybę dar kartą gyvai susitikti su VDU ŽŪA dėstytojais ir užduoti rūpimus klausimus.

Ir tai – dar ne visos projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ siūlomos galimybės. „Pavasarį moksleivių laukia dar vienas susitikimų ciklas – „Diena su agrosektoriaus lyderiais“. Jaunuoliai ir juos lydintys mokytojai lankysis agrosektoriaus įmonėse ir susipažins su įmonių vystoma veikla, sužinos, kokių kompetencijų reikia ateities profesionalams ir apžvelgs perspektyvios karjeros galimybes. Ugdymo įstaigos taip pat turi galimybę agrosektoriaus lyderius kviesti atvykti į mokyklas“, – projekto naudas aptaria dr. B. Medveckienė.

Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždaromasis renginys vyks gegužės 16 d. „Tądien projekto dalyvius kviesime apsilankyti VDU Studijų festivalyje. Moksleivių lauks fakultetų ir įvairiausių pramogų erdvė. Mokytojams taip pat skirsime dėmesį – VDU Studijų festivalyje juos kviesime klausyti seminarą, dalyvauti kitose festivalio veiklose. Gegužės 16 d. II lygio moksleiviai Akademijoje taip pat pristatys viso projekto metu vykdytus pasirinktos krypties projektus, o po jų visus projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvius pakviesime į iškilmingą renginį, kur bus paskelbti geriausi projektai, moksleiviams bus įteikti programos įvykdymo pažymėjimai, o mokytojams – kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai“, – sako edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė.

Akimirka iš 2023–2024 m. m. projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždarymo renignio

Minint Kovo 11-ąją apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais liudijantys tikrąją nepriklausomybės dvasią

Šiandien žodis „laisvė“ – kaip niekada reikšmingas. Laisvė – tai tvirtas pamatas, ant kurio kuriama mūsų valstybė, bendruomenė ir asmeninė atsakomybė už ateitį. Minint 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko kasmetinis Kovo 11-osios minėjimas, kurio metu apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, savo darbais ir ypatingais pasiekimais kuriantys inovatyvią, darnią ir tvarią Akademiją. Šių žmonių indėlis į šviesią Lietuvos ir pasaulio ateitį dar kartą liudija apie tikrąją nepriklausomybės dvasią, kuri šiandien itin gaji.

Galimybė būti savimi savo valstybėje – neįkainojama vertybė

Susirinkusius į iškilmingą renginį sveikinusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė tiems, kurie prieš 35 metus drąsiai visam pasauliui pareiškė: „Norime būti laisvi“, kvietė nuoširdžiai padėkoti. Šiandien turime neįkainojamą vertybę – galimybę būti savimi savo valstybėje.

„Laisvė – tai didžiausia galimybė gyventi ir kurti. Nepriklausomai nuo to, kuria kalba kalbame, kokie mūsų tikėjimo ar kultūrų skirtumai ir ypatumai, nepriklausomoje valstybėje tai garantuota galimybė kurti tai, ką norime ir kuo tikime, tai galimybė gyventi taip, kaip manome esant geriausia, tai galimybė prisidėti prie savo gimtojo miesto ir savo šalies dabarties bei ateities ir klestėjimo. Ši diena yra tarsi atramos taškas, į kurį atsirėmę galime iš naujo išgyventi vienybę. Yra kas mus vienija, nors ir esame skirtingi. Turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Yra už ką ir prieš ką esame atsakingi. Tai Lietuva – mūsų Tėvynė, mums dovanota ir patikėta. Vėl įkvepiame laisvės, kuri turi atsakomybės skonį. Vėl kartojame sau, kad esame tiek laisvi, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir vieni už kitus. Šios atsakomybės neįmanoma perduoti tik kitiems, kaip ir negalima jos reikalauti vien iš kitų. Per maža ją kai kada prisiminti ar kitiems priminti, nes tik įgyvendinant ją kasdienybėje laikosi ir auga Lietuva. Lietuvos tvirtumui ypač svarbus jos žmonių tarpusavio ryšys“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Motyvuotiems studentams skirtos skatinamosios stipendijos

VDU Žemės ūkio akademijos studentai – tai tvarios ateities kūrėjai, kuriems rūpi, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. Studentų ateičiai neabejingi Akademijos partneriai jaunosios kartos atstovams renginio metu įteikė skatinamąsias vardines stipendijas. VDU ŽŪA absolventų Ievos ir Arno Radzevičių stipendija įteikta studijų programos Agronomija pirmakursei Rasai Šiuliokaitei.

UAB „Nando“ skatinamąsias vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentams: ketvirtakursei Gabijai Žilytei, antrakursiui Mantui Liucvaikiui, antrakursei Mildai Galminaitei.

VDU ŽŪA partneriai AB „East West Agro“, kasmet prisidedantys skatinant motyvuotą ir veržlią jaunąją kartą, vardines stipendijas skyrė studijų programos Agronomija studentėms – trečiakursei Aurelijai Balsytei, ketvirtakursei Kotrynai Veikalaitei ir studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentams – trečiakursiui Pauliui Marcinkui ir ketvirtakursiui Dovydui Mikulskiui.

Geriausia investicija yra investicija į žinias. Motyvuotiems studentams, savo žinių kelią tiesti pasirinkusiems VDU ŽŪA, iškilmingo renginio metu vardines stipendijas skyrė ir Akademijos partneriai UAB „Nordzucker Business Services“. Skatinamosiomis įmonės stipendijomis apdovanoti studijų programos Apskaita ir finansai ketvirtakursiai Karolina Štilpaitė, Augustė Kačerauskaitė, Paula Rimkutė, trečiakursė Ieva Kavaliauskaitė ir antrakursis Žanas Muchinas.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatinamąsias stipendijas skyrė studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pirmakursei Agnei Kasputytei ir trečiakursei Gabijai Viktorijai Rumeikaitei.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė Kauno valstybinio teatro solistai Iveta Kalkauskaitė, Andrius Apšega ir pianistas Dominykas Šimonis.

Nominacijų apdovanojimai

Nominacija „Metų mokslo įvertinimas“

Nominacija įteikta VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stočiai – už Kauno rajono mero padėką bei gautą nominaciją „Metų ūkis 2024“, skirtą už ilgametį darbą vykdant mokslinius tyrimus bei dalinantis žiniomis, indėlį į žemės ūkio pažangą.

Nominacija „Metų projektas“

Metų projektu tapo projektas „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis“. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komandos projekto vadovė vyresn. m. d. dr. Vaida Steponavičienė ir projekto vykdytojai: vyr. m. d., prof. dr. Vaclovas Bogužas, vyr. m. d., prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys.

Nominacija „Metų pradedantysis tyrėjas“

Nominacija įteikta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros magistrantui Mantui Brazauskui – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus.

Nominacija „Metų darbuotojas“

Nominacija apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų administratorė Aušra Vitkauskienė – už nuolatinę pagalbą, atsakingumą, geranoriškumą, pozityvų požiūrį ir nuoširdų bendradarbiavimą.

Nominacija „Metų nacionalinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkių komandos – vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitos Kulaitienės, m. d., doc. dr. Dovilės Levickienės ir m. d., doc. dr. Nijolės Vaitkevičienės – bendradarbiavimui su verslo įmone UAB „SoTU SoTU“ – už kuriamus inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės, sveikatai palankius maisto produktus, turinčius funkcinių ir medicininių savybių normaliai žarnyno funkcijai palaikyti.

Nominacija „Metų tarptautinė partnerystė“

Nominacija įteikta Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriui, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Ryčiui Skominui – už reikšmingą tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio universitetais ir verslo parneriais.

Nominacija „Metų dėstytojas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Dovilė Levickienė – už studentų vertinimus, dėstymo kokybę vedant paskaitas ne tik lietuviams, bet ir vizituojantiems studentams iš užsienio, studijų programų populiarinimą vedant įvairius užsiėmimus jaunajai kartai;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros d dr. Jurgita Zaleckienė – už puikią studijų kokybę, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, nuoširdų bendravimą su studentais, atsakingai atliekamas Žemės ūkio verslo vadybos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkės pareigas, įsitraukimą į studijų programų viešinimo darbus;
Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katerdos vedėja, doc. dr. Jolanta Valčiukienė – už pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis mokslo ir studijų institucijomis ir studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei..
Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė – už nuoširdų darbą su studentais, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, intensyvių „Erasmus+“ kursų organizavimą.

Nominacija „Metų studentas“

Nominacijos laimėtojai:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agronomijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė Erika Jakienė – už nuoširdų atsidavimą, žinių siekimą, pozityvumą ir gebėjimą burti aplinkinius bendriems tikslams, aktualių mokslinių tyrimų vykdymą, aktyvų VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą, prisidėjimą prie edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ veiklų, narystę Agronomijos fakulteto taryboje bei studentų atstovybės VDU fakultetų taryboje;
Bioekonomikos plėtros fakulteto Magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai 3 kurso studentė Rugilė Gudaitienė – už puikius studijų rezultatus, aktyvų įsitraukimą į mokslinę veiklą;
Inžinerijos fakulteto Bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 kurso studentas Vidmantas Trumpius – už puikius studijų rezultatus ir puikiai vykdomas grupės seniūno pareigas;
Miškų ir ekologijos fakulteto Bakalauro studijų programos Miškininkystė 3 kurso studentė Margarita Žemaitytė – už puikius studijų rezultatus.

Studijų metodinių priemonių konkurso apdovanojimai

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Viktorija Vaštakaitei-Kairienei, jaunesn. m. d., dr. Jūratei Staveckienei, doc. dr. Jurgitai Kulaitienei – už laboratorinį ir demonstracinį stendą „Inovatyvūs daržovių auginimo metodai kontroliuojamoje aplinkoje“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovui Bogužui, doc. dr. Linai Marijai Butkevičienei, vyr. lekt. dr. Jovitai Balandaitei – už sėjomainų kolekciją „Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Metodinių leidinių kategorijoje I-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Ilonai Vagusevičienei, prof. dr. Kęstučiui Romaneckui, doc. dr. Vytautui Liakui, prof. dr. Zitai Kriaučiūnienei – už vadovėlį „Augalų produktyvumas“ (sudarytojas prof. P. Duchovskis). Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso apdovanojimai

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje I-oji vieta skirta: Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesoriui, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. akademikui dr. Egidijui Šarauskiui, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Zitai Kriaučiūnienei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Davut Karayel, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Vilmai Naujokienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Išmaniųjų žemės ūkio technologijų ir mašinų poveikis dirvožemiui, augalams ir aplinkai“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje II-oji vieta skirta: Bioekonomikos tyrimų instituto ir Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitai Kulaitienei, m. d., doc. dr. Nijolei Vaitkevičienei, m. d., doc. dr. Dovilei Levickienei, jaunesn. m. d., asist. dr. Mariui Lasinskui – už mokslo produkcijos rinkinį „Abiotinių ir biotinių veiksnių įtaka augalinės žaliavos ir perdirbimo produktų kokybei“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje III-oji vieta skirta Bioekonomikos tyrimų instituto ir Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyresn. m. d., prof. dr. Kęstučiui Navickui, vyresn. m. d., doc. dr. Kęstučiui Venslauskui, m. d., asist. dr. Mantui Rubežiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, diegiant efektyvias organinių atliekų perdirbimo technologijas“. Laimėtojams skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje I-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Kristinai Lekavičienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Inovatyvūs sprendimai žemės ūkyje ir jų įtaka aplinkai“. Laimėtojai skirta premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje II-oji vieta skirta Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. laborantei, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Jūratei Staveckienei – už mokslo produkcijos rinkinį „Sunokimo tarpsnio ir genotipo įtaka kiauliauogės (Solanum sp.) vaisių fitocheminei sudėčiai“. Laimėtojai skirtas diplomas.

Mokslo darbų konkurso Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijoje III-oji vieta skirta Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros asistentui, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Linui Jurevičiui – už mokslo produkcijos rinkinį „Nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės integravimas efektyviam hidroenergetikos išteklių vertinimui ir vandens saugyklų valdymui“. Laimėtojui skirtas diplomas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

VDU ŽŪA langas. Daugiau pieno ir mėsos, mažiau oro taršos – tai įmanoma

Gyvulininkystės ūkiuose diegdami tvarias inžinerines sistemas galime ženkliai padidinti mėsos ir pieno gamybą, nedidinant oro taršos.

Lietuvoje yra visos galimybės padidinti pieno ir mėsos gamybą bent du kartus. Klimatinės sąlygos puikiai tinka gyvulininkystei, gyvulių tankis yra labai mažas, lietuviai myli gyvūnus ir moka juos auginti, yra visos galimybės (technologinės ir finansinės) kurti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriuose net jaunimas galės mėgautis įdomiu ir nesunkiu darbu. Stiprinant gyvulininkystę stiprės ir augalininkystės sektorius, nes reikės daugiau pašarų, didės poreikis kokybiškiems, vietiniuose ūkiuose tvariai pagamintiems pašarams.

Apie geras galimybes gyvulininkystės plėtrai galima plačiai rašyti, tik ar geriems norams nesutrukdys viena kliūtis – siekis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, mažinti oro taršą? To siekti mus ragina norai turėti švaresnį orą ir įvairūs įsipareigojimai mažinti oro taršą. Apie tai reikia galvoti ir to siekti, tik nereikia bijoti plėtoti gyvulininkystę. Jeigu mes norėsime, tai oro taršą ženkliai sumažinsime ir didinant gyvulių skaičių.

Mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos

Gyvūnai neteršia aplinkos ir yra mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos. Tik reikia teisingai pažvelgti į tuos gyvūnus ir viską įvertinti.

Kiekviena ūkinė veikla daro poveikį aplinkai. Tačiau ūkinė veikla atneša ir daug naudos žmogui. Taip, laikant galvijus išsiskiria metano dujų (CH4), kurios daro poveikį šilumos mainams atmosferoje ir klimato kaitai. Dar galima pasakyti, kad šių dujų vienos tonos poveikis 28 kartus didesnis nei anglies dvideginio. Tačiau suskaičiavus visas dujas, Lietuvoje ŠESD sudėtyje metanas sudaro apie 17 proc., iš jų gyvulininkystėje tik 11 proc.

Dėl šių metano dujų dažnai labai kaltinama gyvulininkystė. Pamirštama, kad gyvulininkystė mus aprūpina ne tik maisto produktais, bet ir žaliava biometano gamybai (mėšlas yra pati geriausia žaliava biometano gamybai), kuris šaliai labai reikalingas siekiant energetinės nepriklausomybės. Iš mėšlo biometaną galime gaminti ištisus metus ir pasiekti didelį energetinį efektyvumą, gaminant elektros energiją ar biometaną panaudojant vidaus degimo varikliuose, t. y. transporte. Tik reikia didinti laikomų gyvūnų skaičių ir sukaupiamo mėšlo kiekį – didinti žaliavos kiekį biometano gamybai. O mėšlo jau šiandien labai trūksta. Todėl geriau didinkime gyvūnų kiekį, o ne mėšlo importą.

Gyvulininkystė taip pat padeda didinti bioįvairovę visoje ekosistemoje, didina ganyklų plotus (taip pat daugiamečių pievų), padeda kaupti anglį dirvožemyje, didina dirvožemio gyvybingumą ir derlingumą ir t. t.

Taigi Žmogus neturi teisės pykti ant gyvūnų, nes nėra už ką, gyvūnai neteršia aplinkos. Žmogus turi pykti ant savęs, kad jis tapo labai godus ir nesugeba susitvarkyti, taip pat nesugeba susitvarkyti ir su metano dujomis. O tam yra visos galimybės, reikia tik norėti.

Reikia skatinimo mėšlą nukreipti biodujų gamybai

Reikia sudaryti technologines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvulininkystės ūkiuose diegti moksliniais tyrimais pagrįstas efektyvias metano emisijos mažinimo priemones pagal principą „žinios+inovacijos+finansai“.

Surinkime metano dujas ir panaudokime energijos gamybai. Lietuvoje metano dujų gyvulininkystėje išgaruoja 72,43 kt per metus, iš jų 62,95 kt iš virškinimo procesų gyvūnų žarnyne (sudaro 86,9 proc. nuo bendros emisijos gyvulininkystėje) ir 9,48 kt iš mėšlo (13,1 proc.). Pagrindiniai metano emisijos šaltiniai: pieniniai galvijai (metano emituoja apie 47 proc. nuo bendros emisijos žemės ūkyje); mėsiniai galvijai (apie 46 proc.); kiaulės (apie 3 proc.); avys (apie 2 proc.) (Lithuania’s Greenhouse Gas Inventory Report 2024).

Galimybės sumažinti metano emisiją iš mėšlo tvarkymo technologijų, surenkant iš mėšlo išsiskyrusį metaną, yra geros. Yra visos sąlygos daugiau kaip 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujoms gaminti, t. y. surinkti daugiau kaip pusę išsiskyrusio metano ir panaudoti energijos gamybai. Tam yra visos gyvulių laikymo technologinės galimybės. Daugiau kaip 34 proc. kiaulių mėšlo jau naudojama biodujoms gaminti, o dar 57 proc. ūkiuose sukaupiama skystojo mėšlo, t.y. beveik visas kiaulių mėšlas gali būti panaudojamas biodujų gamybai. Laikant karves skystojo mėšlo sukaupiama 38 proc., kitus galvijus – 23 proc., stambėjant ūkiams skystojo mėšlo bus sukaupiama vis daugiau. Lietuvoje yra daugiau kaip 120 stambių (laikoma daugiau kaip 200 karvių) pieno gamybos ūkių, kuriuose tikslinga būtų pastatyti nedidelės galios biodujų jėgaines.

Mažinant metano emisiją iš mėšlo, rekomenduojama:

– efektyviau panaudoti mėšlą biodujų gamybai: įrengiant biodujų jėgaines ūkiuose arba/ir sukuriant žaliavų tiekimo grandines į didelės galios biodujų jėgaines regionuose, skatinant ūkininkus mėšlą nukreipti biodujų gamybai;

–sudaryti sąlygas ekonomiškai pelningai biodujų gamybai (pvz., subsidijuoti biometano gamybą; pagal ilgalaikę sutartį gamintojui mokėti gamybos sąnaudomis pagrįstą kainą už pagamintos energijos vienetą).

…ir mažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų

Reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti daugiau kaip 15 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja daugiau kaip 20 %); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Mažinant metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne, rekomenduojama:

–skatinti ir motyvuoti gyvūnų augintojus taikyti klimatui draugiškus gyvulių šėrimo racionus, virškinamumą aktyvinančių medžiagų naudojimą: racione naudoti probiotikus, metano inhibitorius, racione lyginant su norma sumažinti baltymų, sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, o padidinti ląstelienos;

–galvijus grupuoti ir šerti skirtingais racionais;

–intensyvinti ir skatinti gyvulininkystės ūkių skaitmenizavimą, tiksliųjų technologijų diegimą: automatizuotas šėrimas, melžimas, mėšlo tvarkymas, procesų ir gyvulių bandos valdymas, gyvūnų laikymo sąlygų gerinimas ir kt.;

–gerinti galvijų laikymo sąlygas bei sveikatingumą ir taip didinti jų produktyvumą;

–ilginti galvijų ganymo laikotarpį;

–laikyti produktyvesnių veislių galvijus.

Mažinant metano emisiją reikia tiksliau nustatyti metano išmetimus gyvulininkystėje, rekomenduotina patikslinti metano emisijos koeficientus galvijams, kiaulėms ir avims pagal taikomas naujas gyvulių laikymo technologijas, taikomas inovacijas dujų emisijai mažinti, naujus pašarų racionus ir juose naudojamus priedus.

Gyvulininkystės ūkių atstovams rūpi oro taršos mažinimas, jie ūkiuose nori ir pagal savo galimybes diegia inovacijas mažinančias metano emisiją. Tačiau susiduriama su šiomis problemomis: labai trūksta patikimos, tyrimų rezultatais pagrįstos informacijos apie metano emisiją, jo žalą aplinkai ir siūlomas priemones metano emisijai mažinti. Kaip tas priemones taikyti, jų efektyvumą, poveikį aplinkos taršai, taikomų priemonių ekonominį efektyvumą. Nėra sistemos, skirtos ūkiuose diegiamų oro taršos mažinimo inovacijų skatinimui. Ūkius, kurie investuoja į inovacijas ir eina „klimatui neutralaus ūkio“ kryptimi, reikia viešint ir skatinti, pvz., jų produkcija ženklinti specialiu ženklu; už taip pagamintą produkciją mokėti brangiau.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Partnerio turinys:

Seminaras „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“

Kovo 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedra kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 seminare „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“.

Seminaras vyks Aukštaitijos profesinio rengimo centre (Technikumo g. 2, Alanta).

Seminaro programa:

9.30-10:00 val. Registracija į seminarą.

10.00-10.30 val. Projekto veiklos 3 metų apžvalga. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė.

10.30-11:30 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT) didėjantis aktualumas“. R. Čiūtas.

11.30-12.00 val.. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU Žemės ūkio akademijos dr. E. Linkevičius.

12.00-12.30 val. Kavos pertrauka.

12.30-13.00 val. ,,Bioanglies gamyba, panaudojimo galimybės ir technologijos“. VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. E. Zvicevičius.

13.00-13.30 val. Paulownijos auginimo technilogija Aukštaitijos profesinio rengimo centre. PRC mokytoja V. Šeikienė.

13.30-14.00 val. Diskusijos ir atsakymai į klausimus.

Jaunųjų žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų profesinės sėkmės istorijos: žinios ir motyvacija atveria visus kelius

Žemėtvarkininko ir hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybės yra unikalios ir mūsų šaliai labai reikalingos, aprėpiančios daug svarbių veiklos sričių. Tačiau, tikėtina, tai nėra tos profesijos, apie kurias vaikai svajoja nuo mažens. Neretai jaunuoliai šias specialybes renkasi paskatinti artimųjų arba tęsdami šeimos dinastiją. Skirtingų motyvų vedini rinktis būtent šias studijas, įgiję universitetinį išsilavinimą žemėtvarkos specialistai dirba žemės administravimo ir tvarkymo srityje, hidrotechninės statybos inžinieriai – vandentvarkos, statybų sektoriuje, atrasdami vis naujų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų ir kurti savas profesinės sėkmės istorijas.

Tad išties įdomu išgirsti, dėl kokių motyvų iš gausybės pasiūlos jauni žmonės pastaraisiais metais pasirinko būtent šias specialybes, ar pasitvirtino jų lūkesčiai ir kaip sėkmingai klostosi profesinė karjera. Į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) Inžinerijos fakulteto (iki 2021 m. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas) absolventai: žemėtvarkininkai Toma Karvelytė Janulionienė ir Dainius Vitkauskas bei hidrotechnikai Gintarė Karalevičiūtė ir Vygandas Narkus.

Profesijos pasirinkimas yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Tik pasirinkę širdžiai mielą specialybę ir darbą galime realizuoti save, atskleisti savo gabumus ir galimybes. Kas jus paskatino pasirinkti atitinkamai Žemėtvarkos ar Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą?

Toma Karvelytė Janulionienė: 11–12 klasėse galvojau apie pedagogo arba želdynų projektuotojo specialybes, tačiau abejojau. Kadangi buvau vyriausia iš trijų vaikų šeimoje ir neturėjau galimybės studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, stengiausi patekti į nemokamą vietą. 2005–2010 metų laikotarpiu vykstant žemės reformai mano tėtis buvo susidūręs su tam tikromis problemomis dėl žemės, daug girdėdavau apie jos matavimus, dokumentų tvarkymą, teisės aktų pokyčius. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemoje pirmuoju numeriu ir įrašiau studijų programą Žemėtvarka. Kai gavau teigiamą atsakymą, kad įstojau į valstybės finansuojamą vietą, labai apsidžiaugiau. Man patiko, kad žemėtvarkininkai daug bendrauja su žmonėmis, išmano ir savo darbe taiko teisines žinias, naudoja naujausias technologijas ir prietaisus – elektroninius tacheometrus, dronus, 3D lazerinius skenerius. Taip pat tai labai plati specialybė – galima matuoti žemės plotus, pastatus, inžinerinius statinius, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba, turint Akademijoje įgytus žinių pagrindus mokytis 3D modeliavimo, fotogrametrijos ir kartografijos. Dirbant šioje srityje labai svarbios ir vadybos kompetencijos: laiko ir procesų planavimas, rizikų valdymas, darbas komandoje ir kt.

Toma Karvelytė Janulionienė

Dainius Vitkauskas: Pasirinkti profesiją baigiant mokyklą yra tikrai nelengva, tačiau man padėjo draugė, o dabar jau žmona, kuri paskatino rinktis žemėtvarkininko specialybę. Ieškojau dinamiško darbo, kuriame derėtų tiek darbas biure, tiek galimybė judėti lauke, lankytis įvairiuose objektuose. Man žemėtvarka – profesija, kurioje turiu galimybę derinti teorinį darbą su praktika. Ši specialybė suteikė progų aplankyti daugybę įdomių, nuostabaus grožio Lietuvos vietų, kur net nebūčiau pagalvojęs užklysti.

Vygandas Narkus: Dar besimokant mokykloje vasaromis tekdavo darbuotis įmonėse, kurios vykdė melioracijos darbus, tiesė kelius ir gatves, įrenginėjo pralaidas. Ši statybos sritis man jau buvo tapusi artima, todėl išlaikęs brandos egzaminus, norėjau įgyti profesiją, kurios atstovai vykdo panašius darbus. Kita vertus, mane, moksleivį, žavėdavo statybos ar projektų vadovai, kurie atvažiuodavo į objektus su baltais šalmais, turėjo daug žinių, paskirstydavo darbus ir t.t. Tad mano siekis buvo išlipti iš purvinų batų, kastuvo rankose ir pakilti iki balto šalmo pareigų.

Gintarė Karalevičiūtė: Rinkdamasi studijų kryptį niekada neabejojau – žinojau, kad ateitį siesiu su statybos inžinerija. Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą pasirinkau todėl, kad norėjau įgyti įvairių šios srities žinių, mėgstu konkretumą ir norėjau dirbti su informacija, kuri yra svarbi ir aktuali esamu metu. Būtent šios studijos atvėrė galimybes platesniam inžineriniam suvokimui ir mąstymui. Labai svarbus aspektas studijų metu buvo universiteto dėstytojų požiūris į studentus ir komunikavimas, kai žinios gaunamos iš geriausių savo srities specialistų.

Keletą metų praleidote akademinėje aplinkoje, bendravote su dėstytojais ir bendramoksliais, studijavote ir „studentavote“. Ar pritartumėte, kad studijos aukštojoje mokykloje ne tik suteikia profesiją, bet ir visapusiškai formuoja asmenybę? Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš studijų laikotarpio?

Toma Karvelytė Janulionienė: Manau, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Aš buvau ta studentė, kuri, pasitaikius progai, visur dalyvavau, daug ką pati organizavau. Mano šūkis buvo: „Kada, jei ne dabar?“ Šiandien tik gailiuosi, kad kartais save pristabdydavau, kad, pavyzdžiui, neišvykau ilgesniam laikotarpiui studijuoti pagal ERASMUS+ studentų mainų programą. Bet vykau į trumpalaikes ERASMUS+ ir BOVA stažuotes. Jų metu įgijau naujų kompetencijų, patobulinau anglų kalbos žinias specialybės terminais, įgijau tarptautinės patirties. Stažuočių užsienyje sertifikatai ir tarptautinė patirtis labai padėjo, kai vėliau reikėjo gauti kvalifikacinius pažymėjimus. Aktyviai dalyvavau studentų atstovybės (SA) veikloje. Pradėjau nuo narės, tada gavau galimybę tapti marketingo komiteto koordinatore, vėliau vadovavau projektų komitetui, galiausiai tapau SA viceprezidente. Labai vertinu šią patirtį ir įgytas pažintis. Atstovybė suteikė daug drąsos, išmokė planuoti, dirbti komandoje.

Dainius Vitkauskas: Įvairi patirtis, įgyta studijų metu, tapo pagrindu mano profesiniam ir asmeniniam augimui. Universitetas buvo ne tik profesinių žinių šaltinis, bet ir socialinių ryšių formavimo vieta. Studijuodamas universitete ne tik įgijau profesinių žinių, bet ir susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau ryšį. Mes nuolat bendraujame, aptariame veiklos rezultatus ir iššūkius. Taip pat kartu dirbame prie bendrų projektų, kurie lpadeda tobulėti ir plėsti savo kompetencijas. Labai svarbu, kad esu tikras, jog atsidūręs „akligatvyje“ galiu kreiptis patarimų į savo buvusius kursiokus, o dabar jau kolegas. Taip pat gerą įspūdį paliko dėstytojai – jie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra pasiruošę atsakyti į įvairius klausimus, net ir tuos, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe. Tokie patarimai neabejotinai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo.

Dainius Vitkauskas

Vygandas Narkus: Pirmieji studijų metai universitete truputį išgąsdino, kadangi teko mokytis tikrai sudėtingų dalykų: bendrosios chemijos, elektrotechnikos, fizikos. Tuo metu atrodė, kad jie nedaug susiję su hidrotechnika. Tačiau bėgant laikui, viskas stojo į savo vietas, studijų procese prasidėjo specialybės dalykai, o fundamentinės žinios taip pat niekur nedingo. Turbūt kaip ir daugeliui studentų labai įstrigo praktika prie Dubysos upės, kur atlikinėjome hidrometrijos ir hidrogeologijos matavimus. Praktikos metu ne tik įgijome daug praktinių žinių ir įgūdžių, bet turėjome galimybę artimiau susipažinti su fakulteto dėstytojais, taip pat vieni su kitais, visiems drauge vakarais papramogauti, pažaisti tinklinį ir t.t.

Gintarė Karalevičiūtė: Visiškai pritariu, kad studijos aukštojoje mokykloje suteikia ne tik profesiją, bet ir visapusiškai suformuoja asmenybę. Studijos man padovanojo gerus draugus, pažinčių ratą, susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti. Būtent bakalauro studijų metai man buvo geriausias savęs paieškų ir asmeninės motyvacijos atradimo periodas. Aš universitete jaučiausi, o ir dabar jaučiuosi kaip antruosiuose namuose. Tai aplinka, kur visada sutiksi draugų, kur sudarytos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti ir visada gera sugrįžti. Čia visada susitikęs su dėstytojais gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, paskatintas prisijungti prie universitete ir kitur vykstančių veiklų.

Jūsų pavyzdys griauna klaidingą stereotipą, esą įgijus žemėtvarkininko ar hidrotechnikos inžinieriaus profesiją sunku rasti darbą. Prašome pasidalyti, kaip ir kur pritaikėte įgytas specialybės žinias ir gebėjimus?

Gintarė Karalevičiūtė

Toma Karvelytė Janulionienė: Esu biržietė ir dar studijuodama sužinojau, kad Biržuose veikia geodezinius darbus atliekanti įmonė UAB „Šiaurinis taškas“. Tad dar būdama antrakursė kreipiausi į šios įmonės vadovą. Kelias savaites savanoriškai mokiausi braižyti iš matavimo duomenų, vėliau gavau pasiūlymą vasarą grįžti padirbėti. Taip ir padariau – atlikinėjau lauko matavimus, rengiau topografinius planus. III kurse ten pat atlikau ir profesinės veiklos praktiką, o baigusi studijas įsidarbinau bei pradėjau specializuotis kadastrinių matavimų atlikime ir žemėtvarkoje. Įmonės direktorius pastebėjo mano iniciatyvumą, aktyvumą bei žinojo apie mano turimas kompetencijas, įgytas nevyriausybinių organizacijų veiklose, todėl gaudavau papildomų užduočių, susijusių su įmonės komunikacija. Tai buvo reklaminės ir reprezentacinės medžiagos rengimas, socialinių tinklų administravimas. „Šiauriniame taške“ dirbti pradėjau 2019 m., o 2022-aisiais išėjau motinystės atostogų. Planavau po metų grįžti į ankstesnes pareigas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad tapau Biržų rajono savivaldybės mero patarėja.

Visada buvau aktyvi, smalsi ir pilietiška. Dar būdama šešiolikmetė pradėjau domėtis šalies politika ir įsitraukiau į politinės jaunimo organizacijos veiklą, ten susipažinau su politikais, tapome kolegomis bei bičiuliais. Nuo 2017 m. esu centro kairės politinių partijų narė. 2020–2023 m. buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narė. 2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvau sąraše, o po rinkimų mūsų partijai buvo pasiūlyta prisijungti prie valdančiosios koalicijos Biržų rajone, o man pasiūlytos mero patarėjos pareigos. Eidama jas buvau atsakinga už mero komandos viešuosius ryšius bei kuravau man artimas sritis: jaunimo reikalus, verslą, teritorijų planavimą ir žemėtvarką. Šiame darbe dažnai tekdavo panaudoti konkrečias žemėtvarkos ir teritorijų planavimo žinias. Vienas mano darbo pavyzdžių – pradėjusi dirbti atkreipiau vadovo dėmesį į jau pasenusius Biržų regioninio parko specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir kad jų sprendiniai nebeatitinka šių dienų realijų, todėl gyventojai susiduria su tam tikromis problemomis. Siekiant pakeisti situaciją teko daug gilintis, domėtis, ką gali padaryti savivalda, kad artimiausiu metu šie dokumentai būtų atnaujinti ir gyventojams bei savivaldai padėtų veikti, o ne trukdytų. Taigi, esu pabuvojusi įvairiuose savivaldos veiklos rolėse: kaip gyventoja, kaip privačiame versle dirbanti samdoma darbuotoja, kaip sprendimų priėmėja, jų įgyvendintoja, dirbanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Drąsiai sakau, kad žemėtvarkos žinios visose šiose grandyse yra labai naudingos, nes padeda į situaciją žvelgti trimis svarbiais aspektais – socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu.

Dainius Vitkauskas: Įgijus žemėtvarkininko specialybę, darbą susirasti tikrai nėra sunku. Per pastaruosius 2–3 mėnesius mūsų komanda priėmė penkis naujus žemėtvarkos specialistus, nes iš tikrųjų šioje srityje darbuotojų trūksta. Aš karjerą pradėjau dar antrojo kurso pabaigoje, kuomet atlikau praktiką UAB „Kelprojektas“ (šiuo metu UAB „Tyrens Lietuva“), o po jos buvau pakviestas likti dirbti. Nors kartais sakoma, kad praktikoje tenka viską mokytis iš naujo, mano atveju universitete įgytos AutoCAD, GeoMap ir kitos žinios pasirodė labai naudingos. Praktikoje teko braižyti sudėtingesnius dalykus, tačiau turėjau tvirtą teorinį pagrindą, o tai labai palengvino procesą. Taip pat ir su matavimo prietaisais bei 3D braižymu – visos įgytos žinios pritaikomos kasdienėje veikloje.

Vygandas Narkus: Baigęs studijas įsidarbinau savo gimtinės, Plungės rajono, įmonėje, kuri užsiima kelių, hidrotechnikos, kitų inžinerinių statinių statyba. Dirbdamas įmonėje, pradėjau magistrantūros studijas, kadangi norėjau tobulėti ir įgyti daugiau žinių. Darbą ir o studijas suderinti nebuvo lengva, teko nemažai pavažinėti tarp Kauno ir Plungės, tačiau magistro diplomas suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir žinių. Dirbdamas statybos vadovo asistentu įvykdžiau nemažai sėkmingų projektų, pasisėmiau patirties, ir pagaliau atsivėrė galimybė tapti statybos vadovu – kas kadaise atrodė kaip tolimas kelias, tapo ranka pasiekiama. Po mokymų, išlaikytų egzaminų ir gautų atestatų įgijau teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, galėjau būti atsakingas už objektų statybą ir darbų koordinavimą. Per septynerius darbo metus vykdžiau ne vieną valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, taip pat įvairių objektų – gatvių, pralaidų, melioracijos sistemų, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitokių inžinerinių statinių – rekonstrukciją ir statybą Klaipėdos miesto, Klaipėdos. Plungės, Mažeikių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbu kitoje įmonėje, kurioje einu statybos direktoriaus pareigas kelių tiesimo padalinyje, ieškau įmonei darbų, dalyvauju viešųjų pirkimų konkursuose, tvarkau „infostatybos“ dokumentaciją ir koordinuoju daugiau nei 100 žmonių kolektyvo darbą.

Vygandas Narkus

Gintarė Karalevičiūtė: Baigiant trečiąjį studijų kursą visiems studentams privalu atlikti profesinę praktiką pasirinktoje įmonėje. Norėjau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Vėliau likau šioje įmonėje dirbti. Šiuo metu dirbu inžiniere-sąmatininke įmonėje UAB „Parama“. Kasdienis darbas įdomus tuo, kad jame nėra rutinos. Skirtingi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai, ypatingai – žiema. Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko. Laikas, praleistas dirbant įmonėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Norėčiau paminėti, kad savo karjeroje teko patirti, kad moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus. Nelengva dirbti statybose, kur paprastai dauguma dirbančiųjų yra vyrai, o ypač vadovauti. Moterims tenka gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytų, jog sugeba dirbti puikiai.

Kiek reikšminga jūsų gyvenime karjera – siekis judėti į priekį? Ar užtenka profesionaliai dirbti ir džiaugtis gautu rezultatu, ar yra poreikis siekti naujų žinių, tobulėti? Koks tas jūsiškis sėkmingos profesinės veiklos „receptas“, kokie pagrindiniai jo „ingredientai“?

Toma Karvelytė Janulionienė: Šiuo gyvenimo laikotarpiu karjera man yra svarbi: man ir patinka, ir siejasi su ekonominiu stabilumu, t.y. gerovės ir ateities perspektyvų užtikrinimu mano vaikams. Visada norisi siekti naujų žinių ir eiti pirmyn, paauginusi vaikus norėčiau baigti dar vienas magistro studijas, tik šį kartą socialinių mokslų krypties. Profesinėje veikloje visada stengiuosi darbą atlikti kokybiškai ir kruopščiai, į situaciją pažvelgti plačiau ir įvertinti ją įvairiais aspektais. Nevengiu būti iniciatyvi – jei turiu minčių, idėjų visada mėgstu jomis dalintis, diskutuoti, kitiems padėti ar patarti.

Dainius Vitkauskas: Aš vadovaujuosi vienu principu: tobulėjimas ir nuoseklus darbas. Man nuolat svarbu mokytis naujų dalykų, nes be to gyvenimas taptų nuobodus. Pavyzdžiui, mano hobis – dronai – pradžioje atrodė kaip paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau dabar tai tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Naudoju dronus ne tik projektų įgyvendinimo etapams fiksuoti, bet ir kuriu ortofotografijas bei 3D modelius. Jei nebūčiau siekęs tobulėti šioje srityje, nebūčiau turėjęs galimybės dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uoste, Kauno oro uoste ar Ignalinos atominėje elektrinėje. Todėl tikiu, kad gyvenimo prasmė yra nuolatinis judėjimas į priekį, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas.

Vygandas Narkus: Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, noriu pritaikyti savo darbams dirbtinį intelektą, kad būčiau efektyvesnis, greitesnis už konkurentus. Taip pat jau trečius metus studijuoju aplinkos inžinerijos mokslų krypties doktorantūroje. Sunku derinti darbą ir mokslus, atsiranda vis daugiau prioritetų – šeima, turiningas laisvalaikis, tačiau norisi turėti kelias specialybes, kad būtų labiau užtikrinta ateitis. Europai einant Žaliuoju kursu, siekiant išsaugoti gamtą, siekiu praplėsti, pagilinti žinias ir gal net palikti savo įnašą šioje srityje.

Gintarė Karalevičiūtė: Kiekvienas mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną, ir žmogų turi lydėti noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir, be abejonės, žinių. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tuo pasinaudoti. Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokios nuovokos apie atliekamą darbą, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes nežinant tiesiog galima pakenkti. Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane, ir kas bus po manęs.

Straipsnio autorė: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr., m. d. Midona Dapkienė