Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos

Spalio 21 d. Akademijoje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros suorganizuotas seminaras „Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos“. Universitete svečiavosi gausus būrys Norvegijos specialistų, įgyvendinančių žemės konsolidacijos darbus Osle ir Rytų Vikenlando vietovėse bei sprendžiančių iškylančius teisinius žemės naudojimo klausimus (ribų, servitutų nustatymas, kompensacijos ir kt.). Pradėdamas seminarą, aktyvus šio susitikimo iniciatorius dr. Giedrius Pašakarnis trumpai pristatė svečių iš Norvegijos atstovaujamą įstaigą – Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismą. Šis teismas yra vienas iš 19-os Norvegijoje veikiančių žemės konsolidacijos teismų. Jame dirba 21 darbuotojas: teisėjai, inžinieriai, matininkai ir konsultantai. Žemės konsolidacijos teismas pareiškėjų prašymus nagrinėja pagal Žemės konsolidacijos įstatymą, Teisingumo įstatymą ir kitus teisės aktus. Šis teismas sprendžia iškylančias žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų problemas.

Pasveikinusi visus renginio dalyvius Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė paminėjo, kad dar gyvename gana pakiliomis ir įkvepiančiomis naujiems siekiams neseniai atšvęsto Žemės ūkio akademijos (Akademija) 100 metų jubiliejaus nuotaikomis. Ji trumpai apžvelgė šios Akademijos istoriją, supažindino su Vytauto Didžiojo universiteto struktūra ir pagrindine veikla. J. Valčiukienė papasakojo apie Inžinerijos fakultete vykdomus tyrimus, koordinuojamas studijų programas, aptarė žemėtvarkos specialistų rengimo VDU ŽŪA aktualijas. Ji pasidžiaugė, kad didelė dalis mūsų fakulteto absolventų sėkmingai dirba žemės tvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kitose artimose srityse.

Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vyr. lektorius, dr. Giedrius Pašakarnis savo pranešime apžvelgė Lietuvos kaimo paveikslą po pastarosios žemės reformos, žemės konsolidacijos proceso teisinį reglamentavimą, trumpai aptarė 61 Lietuvoje įgyvendintą projektą. Pranešimą užbaigė susirūpinimu, kad Lietuva turi reikiamą teisinę bazę, kompetencijas, bet naujame 2021-2027 m. kaimo plėtros programos finansiniame periode nebenumatyti pinigai naujų žemės konsolidacijos projektų rengimui, kurie labai pasitarnautų sutvarkyti Rail Baltica projekto suskaidytą žemėnaudų struktūrą.

Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas pasidalino savo tyrimų rezultatais bei aptarė žemės sklypų pertvarkymo poreikį planuojant miestų teritorijas. Pranešėjas paminėjo, kad miestų teritorijoms rengiami detalieji planai arba šiuo metu rengiami žemės valdų planai, jų sprendiniai nėra pakankami miestų žemės naudojimo problemoms išspręsti.

Apie žemės konsolidacijos Norvegijoje ypatumus papasakojo Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismo Norvegijoje teisėjas dr. Oystein Bjerva. Jo atstovaujamo teismo jurisdikcijoje yra 1,6 mln. gyventojų turinti teritorija. Šioje įstaigoje dirba: 7 teisėjai, 1 teisėjo pavaduotojas, 8 matininkai, 6 administracijos pareigūnai.

Svarbūs žingsniai Norvegijoje sprendžiant žemių apskaitos ir naudojimo teisinius klausimus buvo XX amžiuje atlikti darbai, t.y. 1960 metais vykdytas Norvegijos teritorijos ekonominis kartografavimas ir 1980 metais pradėtas Nacionalinio kadastro žemėlapio sudarymas. Informacija apie Norvegijos nekilnojamojo turto objektus kaupiama Kadastro (Matrikkelen – norv.) ir Žemės registro (Tinglysing/grunnbok – norv.) sistemose.

Norvegijoje iškylančius žemės naudojimo, nuosavybės ar kitų daiktinių teisių turėtojų probleminius klausimus sprendžia Žemės konsolidacijos teismai. Šie teismai išsiaiškina ir nustato nekilnojamojo turto objektų ribas, atlieka situacijų vertinimą. Pavyzdžiui, Žemės konsolidacijos teismas gali suteikti teisę naudotis keliu arba leisti nutiesti kelią, pakeisti ar panaikinti nekilnojamojo turto objektų naudojimo teises (servitutus, pareigą prižiūrėti tvorą ar kitus objektus). Spręsdamas teisinius klausimus, Žemės konsolidacijos teismas įvertina, kad, įgyvendinant sprendimą, galimos patirti išlaidos ir nepatogumai netaptų didesni už naudą nekilnojamajam turtui ar naudojimosi teisei.

Apibendrindamas pranešėjas pastebėjo, kad šalyje reiktų skirti pakankamą dėmesį prevencinei veiklai, rengiamų nuosavybės ar kitas daiktines teises patvirtinančių dokumentų kokybei, taip ateityje sumažėtų neaiškumų ir ginčų tarp atskirų žemės naudotojų.

Tarp pokalbio dalyvių vykusi aktyvi diskusija parodė aptariamų klausimų aktualumą.

Svečiai iš Norvegijos aplankė ir VDU ŽŪA muziejų, kuriame teko pasukti galvas įvardijant muziejininkės dr. Rasos Pranskūnienės rodomus eksponatus, trumpai susipažinti su Akademijos istorija, pasijusti tiek studentais, tiek profesoriais. Taip pat pakvietėme aplankyti muziejuje naujai atidarytą Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Doc. dr. Virginija Gurskienė svečiams pristatė eksponatus, pasidalino žemės ir vandens išteklių tvarkymo mūsų šalyje istorinėmis įžvalgomis. Svečius pakvietėme išbandyti ir šios ekspozicijos eksponatus.

Seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad toks formatas ir pasidalinimas patirtimis buvo naudingas visiems. VDU ŽŪA Žemėtvarkos ir geomatikos katedra nekantriai lauks svečių iš kitų šalių ir naujų profesinės bei akademinės bendruomenės susitikimų.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių vizitas Varšuvos gyvybės mokslų universitete

Spalio 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė pagal Erasmus+ mobilumo programą lankėsi Varšuvos gyvybės mokslų universitete (SGGW).

Varšuvos gyvybės mokslų universitetas nuo 2023 m. priklauso Žaliųjų Europos universitetų aljansui (UNIgreen). UNIgreen yra aštuonių Europos universitetų aljansas, ypatingą dėmesį skiriantis tvariam žemės ūkiui, žaliosioms biotechnologijoms ir aplinkos bei gyvosios gamtos mokslams, kurie yra kertinės sritys, siekiant įgyvendinti efektyviai išteklius naudojančią žiedinę, skaitmeninę ir klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m.

SGGW siūlo 40 studijų programų lenkų kalba ir 12 studijų programų anglų kalba. Universiteto Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultete yra vykdomos aplinkos inžinerijos ir statybos inžinerijos studijų programos. Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė Akademiją, skaitė paskaitas, taip pat susitiko su Inžinerinės statybos instituto Geotechnikos katedros vadovu, profesoriumi dr. Wojciech Sas, docentais dr. Justyna Dzięcioł, dr. Andrzej Głuchowski ir aptarė bendrų projektų galimybes bei susipažino su studijų procesu ir tyrimais, vykdomais Statybos inžinerijos institute.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių – išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys – sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga – vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

Padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės nuotraukų galerija

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo dienos renginio – VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU ŽŪA mokslininkai dalijosi įkvepiančia patirtimi ir džiaugėsi pasiekimais. Po konferencijos renginio dalyviai rinkosi į simboliškai 12 valandą prasidėjusią padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietę, kurios metu 100-mečio atminimo ženklais apdovanota 100 bendruomenės narių. Taip pat įteiktos padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai skirti VDU darbuotojams, VDU ŽŪA bendruomenės atstovams, VDU ŽŪA mokomojo ūkio darbuotojams.

Maloniai kviečiame aplankyti padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.

Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe

Daug kalbant apie ateities iššūkių sprendimą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš laboratorijų į praktikų rankas perleistos šiuolaikinės technologijos jau pakeitė žemės ūkio ir su juo susijusius sektorius. Inovatyvios technologijos jau ne tik laukuose ir miškuose dirbančioje technikoje, bet ir vartotojų kasdienybėje – VDU Agroinovacijų centre iš augalinių žaliavų kuriami sveikatai palankesni produktai. Prie pokyčių prisideda ir dirbtinio intelekto atvertos naujos galimybės. Mokslininkai toliau tobulina jau sukurtas technologijas ir kuria naujus efektyvesnius, tvaresnius, žmogaus sveikatai bei aplinkai palankesnius sprendimus.

Agronomijos inovacijos – resursų taupymui ir gamtos saugojimui

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį į agronomijos srities žemės ūkio inovacijų galimybes. „Agrosektorius nuolat kinta ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Keičiantis aplinkai ir besikeičiant ūkininkavimo praktikoms, šiame sektoriuje taip pat pastebimi pokyčiai. Naujos technologijos industrijoje daugeliu atvejų padeda pagerinti produkcijos kokybę, efektyvumą, mažinti išlaidas ir valdyti poveikį aplinkai. Automatizuota technika, kurioje integruoti dirbtinio intelekto sprendimai, dronai, tręšimo, purškimo žemėlapiai naudojant GPS sistemas – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijos keičia žemės ūkį, vis labiau palengvinant žmogaus darbą, didinant produktyvumą, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimų, kaip puoselėti santykį su gamta“, – apie naujų technologijų galimybes kalba VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė.

„Taikant išmanias technologijas, ūkininkavimas tampa tvaresnis, į trąšų, augalų apsaugos priemonių atiduodama tiksliai pagal poreikį. Ūkininkai daugiau dėmesio skiria aplinkai draugiškų technologijų taikymui, minimaliam pesticidų ir trąšų naudojimui, dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Dauguma ūkininkų vis dažniau naudoja skaitmeninius įrankius derliaus prognozavimui, derliaus nuėmimo optimizavimui ar kitoms veikloms“, – agrosektoriaus ir agronomijos pokyčius vardija doc. dr. A. Adamavičienė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Mokslininkė pastebi, kad keičiantis visam agrosektoriui reikia vis daugiau su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų – žmogiškieji ištekliai itin svarbūs naujų technologijų diegimui ir efektyviam darbui.

Laboratorijose – beatliekės gamybos technologijos naujų sveikesnių maisto produktų kūrimui

Daug pokyčių vyksta ir augalinių žaliavų apdirbimo bei sveikatai palankių produktų kūrimo srityje. VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pasakoja, kad VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose aktyviai vyksta mokslo tyrimai bei modernizuojamas studijų procesas. Neseniai atidaryto VDU Agroinovacijų centro laboratorijose jau vykdoma Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla – maisto studijų krypties dėstytojai jau pateikė ekspertiniam vertinimui naujas projektines paraiškas, akcentuojant produktų sukūrimo galimybes būtent šiose laboratorijose.

„Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria išskirtinių produktų kūrimui pagal beatliekės gamybos technologijos principą. Siekiama, kad gamybos metu gaunami šalutiniai produktai būtų panaudojami kaip žaliavos kitiems gaminiams. Be to, norint sukurti kokybišką galutinį rezultatą, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuoti gėrimai, praturtinti įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais. Itin aukštos kokybės ekstraktų gamybai naudojami ekstraktoriai, kurių veikimo principas pagrįstas mikrobangomis, ultragarsu ar dideliu slėgiu. Moksliniams tyrimams vykdyti įsigytas bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Inovatyvių konservuotų produktų gamybai bus naudojamas daugiafunkcis pasterizatorius-sterilizatorius, moduliuojant technologinius parametrus taip, kad produkte būtų galima maksimaliai išsaugoti vertingąsias maistines savybes“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Pasitelkia naujausią DNR tyrimų įrangą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pasakoja, kad fakulteto misija yra kurti, diegti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus biologinių išteklių naudojimo bei pilnavertės ir saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto kuriamų ir diegiamų inovacijų ratas – įvairialypis ir daug platesnis nei numatyta formaliose Europos Sąjungos iniciatyvose.

„Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje vystomos su biotechnologijomis ir genetika susijusios inovacijos. Naudojama naujausia DNR tyrimų įranga, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių, ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Biologinės įvairovės išteklių laboratorijoje tarp kitų veiklų nagrinėjami praktiniai ekologinės miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos aspektai. Kuriami sprendimai, kaip elgtis NATURA 2000 teritorijose, kaip pasitelkti kontroliuojamus gaisrus natūraliems procesams miško ekosistemose imituoti, kaip atkurti pažeistas ekosistemas“, – apie ateities kartoms svarbius tyrimus kalba prof. dr. G. Mozgeris ir atkreipia dėmesį, kad su šios įrangos galimybėmis susipažįsta ir studentai, jiems sudarytos visos galimybės įsitraukti į vykdomus mokslinius tyrimus. Inovacijos diegiamos ir pačiame VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykdomų studijų programų įgyvendinimo procese bei keliant fakulteto mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciją, siekiant sklandaus žinių perteikimo ir studentų įtraukimo į šiuolaikinius mokslinius tyrimus.

Miškininkystės iššūkių sprendimui – dronai, sensoriai ir mokslininkų kuriamos inovacijos

Kitas svarbi tyrimų sritis – anglies kaupimą skatinančių miškininkavimo praktikų paieška bei šių praktikų patvirtinimo įrankių kūrimas. „Vienas iš pavyzdžių – neseniai pasiūlytas miškininkavimo modelis Lietuvos pušynuose, orientuotas į praktiškai nuolatos išlaikomą medžių dangą. Geresnis eko-fiziologinių procesų medyje ir miško ekosistemose pažinimas veda kokybiškai naujų praktinių miškininkavimo modelių Lietuvos miškuose link, ypač besikeičiančio klimato ir žmogaus pastangų šią kaitą sušvelninti sąlygomis“, – pastebi mokslininkas.

Prof. dr. G. Mozgeris atkreipia dėmesį, kad katedros mokslininkai su verslo įmonių partneriais yra vienintelė visiškai lietuviška grupė, siūlanti aerofotografavimo ir, artimiausioje ateityje, lazerinio skenavimo iš pilotuojamų orlaivių paslaugas. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai džiaugiasi turimu bei nuolat stiprėjančiu bepiločių orlaivių laivynu, kurį pasitelkia įvairiems jutikliams nešti. Nuolat kuriami nauji sprendimai, kaip užtikrinti tikslesnę ir efektyvesnę miško išteklių, jų būklės, medienos, laukinių gyvūnų populiacijų apskaitą. Be to, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai aktyviai įsitraukė į nesenai pradėtą vykdyti Forest 4.0 projektą, kuriame vystomi specialiai miškininkystei skirti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

Šiuolaikinės technologijos – tvaresniam ir žalesniam žemės ūkiui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad pastaraisiais metais ūkininkavimas tampa vis išmanesnis, nes tradicines žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo technologines operacijas keičia naujos, šiuolaikinės sumaniosios technologijos, palengvinančios ne tik sudėtingus darbo procesus, bet ir leidžiančios pasiekti gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu.

„Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – modernios inžinerinės priemonės, kurios tvirtais žingsniais skinasi kelią žemės ūkyje. Mūsų mokslininkų tikslas aktyviai dirbant ieškoti naujų jų panaudojimo galimybių, spręsti kylančius iššūkius, kurti ir tobulinti šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas ir džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su verslo įmonėmis ir užsienio universitetais.

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas, kai įvairūs dirvožemio ar augalų skenavimui naudojami išmanūs jutikliai ir pagal mokslininkų bei praktikų sukurtus metodus galima iškart nustatyti, kokių medžiagų trūksta, sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius arba tręšti realiu laiku pagal jutiklių pateikiamus duomenis. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Naujos ir labai svarbios mokslinių tyrimų sritys – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Daug dėmesio skiriama ir automatiniam žemės ūkio technikos vairavimui, kuris ūkininkams žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad naujosios žemės ūkio mašinos turi daug išmaniųjų įrenginių – jutiklių, skenerių, filmavimo kamerų, kurių duomenys siunčiami į kompiuterius. Sukaupiama labai daug duomenų, tačiau žemdirbiai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu atlikus išsamias tokių duomenų analizes būtų galima gauti daug naudingos informacijos, leidžiančios optimizuoti technologinius darbo procesus, efektyvinti žemės ūkio gamybą, taupyti laiką ir lėšas“, – apie naujų technologijų suteikiamas galimybes tvariai ir taupiai dirbti žemės ūkyje kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Tarpdisciplininis projektas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimui

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad daug dėmesio skiriama įvairių sričių specialistus sutelkiantiems projektams. „Transdisciplininio bendradarbiavimo projekte „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ dalyvavo 9 partneriai – agronomijos, socialinių ir inžinerinių mokslų mokslininkai, konsultantai ir 6 ūkininkai“, – pasakoja mokslininkė ir atkreipia į trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą – jų diegimas padeda mažinti aplinkos taršą, stiprina vietos ekonomiką ir užtikrina šviežesnį bei kokybiškesnį maistą galutiniams vartotojams. Be to, tai gali padidinti maisto saugumą ir skaidrumą, skatinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir jų sukurtų produktų vartotojų.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad transdisciplininis bendradarbiavimas gali skatinti proveržį į naujas pažinimo gelmes bei aktyvų gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų dialogą, stiprinti egzistuojančius ir nuolat besiformuojančius tinklus bei jų tinklaveiką. „Mokslininkų kartu su praktikais ir konsultantais sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Pagrindinė varomoji jėga, kurianti pagrindus vietos maisto sistemai, yra kooperacija, padedanti spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Kooperacija yra „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti biologiškai vertingų produktų pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių užtikrinant partnerystės gyvybingumą, mokumą, likvidumą, produktų vertės bendrakūros procesą, pagalbą reaguojant į mikro bendruomenių poreikius. Socialinės inovacijos atveria naujas galimybes stiprinti kaimo vietovių atsparumą, ugdyti studijuojančiųjų pagal magistrantūros studijų programą Kaimo plėtros administravimas ir praktikų žaliąsias ir kitas kompetencijas“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Inovacijoms valdyti reikės vis daugiau specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad besikeičiantis agrosektorius lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Tokie specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių, gebantys valdyti naujausias technologijas ir priimti vadybinius sprendimus, rengiami VDU Žemės ūkio akademijoje. Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti VDU Žemės ūkio akademija žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams, pasitelkdama naujausias technologijas ir kartu prisidėdama prie gamtos puoselėjimo.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10) įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: tvari ateitis – patikimose kūrėjų rankose

Absolventų rankose – bilietas į naują gyvenimo etapą

Šventinėse iškilmėse VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi ir didžiavosi VDU Žemės ūkio akademijos absolventais. „Šiandien jūsų rankose – bilietas. Svajonių, užsibrėžtų tikslų ir naujo gyvenimo etapo link. Šiandien jumis be galo didžiuojamės – turite pilną teisę išeiti aukštai iškėlę galvas, nes įrodėte galintys suderinti akademinius iššūkius ir savo asmeninius tikslus. Išeinate vedami tvirtų vertybių, esate stipresni, atkaklesni ir kantresni. Esame be galo laimingi, kad šiam keliui, kuris buvo paženklintas ne tik laimėjimais, bet ašaromis, ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo akimirkomis, pasirinkote mus“, – kalbėjo VDU rektorius.

Sveikindamas absolventus, prof. habil. dr. J. Augutis priminė, kad mokslas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. „Šios dienos bilietas nežymi galutinės stotelės. Tai galimybė keliauti toliau ir išbandyti savo troškimus. Nežinote, kur šis kelias jus nuves, tačiau peržengę baimės ir netikrumo ribas tikrai surasite veiklą, kuri miela jūsų širdžiai, kuri suteikia džiaugsmo ir vertės jūsų bei aplinkinių gyvenimams“, – teigė VDU rektorius.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Diplomas – atkaklumo, žinių ir įgūdžių simbolis

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė, kad universiteto baigimą žymintis simbolis – diplomas, yra tik menka dalis to, ką studentai patyrė per visus studijų metus: tai pirmųjų paskaitų jaudulys, pažintis su bendramoksliais, nerimo ir džiaugsmo akimirkos įveikus sudėtingus atsiskaitymus, bet visų svarbiausia – neįkainojama patirtis būti VDU dalimi. „Šiandien universitetas nebėra vien tik konkreti vieta. Tai erdvė bendradarbystei, klausimams, nuomonei, kūrybiškumui, atradimams. Esame tikri, kad visa tai su savimi išsinešate naujų atradimų link“, – kalbėjo VDU Studijų prorektorė ir pridūrė, kad studijos yra įsimintina žmogaus gyvenimo stotelė, kartu – tai naujų galimybių ir naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė absolventams linkėjo nestokoti drąsos, siekti savo svajonių ir niekada nenustoti tikėti savimi. „Šis diplomas yra jūsų pasiekimų simbolis. Tai liudija jūsų atkaklumą, žinias ir įgūdžius. Bet tai nėra pabaiga – tai tik nauja pradžia. Nuo šiol jūsų laukia nauji iššūkiai, naujos galimybės ir nauji pasiekimai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis niekada nesibaigia. Gyvenimas pateiks jums daug pamokų, ir kiekviena diena bus proga augti ir tobulėti. Nepamirškite savo vertybių ir tų pamokų, kurias išmokote per šiuos metus“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sėkmę garantuoja nuoseklus darbas ir pastangos

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir dekanai.

„Universitete augote ir brendote ne tik kaip specialistai, bet ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, tačiau studijų Agronomijos fakultete pabaiga – tai tik naujo ir ne mažiau svarbaus gyvenimo etapo pradžia. Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai jus išmokė pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam, reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo“, – linkėjo Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis absolventams linkėjo niekada nenustoti mokytis, nes gyvenimas niekada nenustoja mokyti. „Studijų metu parašyta daug darbų, išlaikyta nemažai egzaminų, apginti baigiamieji darbai. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų. Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo srities profesionalai“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakultetos dekanas ir absolventams linkėjo sėkmės, pridurdamas, kad tikroji sėkmė atkeliauja tada, kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai ir įdeda labai daug pastangų.

Geriausia investicija – žinios

„JAV politikas, publicistas, mokslininkas Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Investicija į žinias moka geriausias palūkanas.“ Mieli absolventai, labai linkiu, kad šios dienos investicija į jūsų gaunamus diplomus būtų tinkamai išnaudota, visuomet jauskite savo vertę. Linkiu kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas. Mieli absolventai, sveikinu jus ir džiaugiuosi kartu su jumis jūsų sėkme. Ir toliau siekite savo tikslų. Linkiu, kad visi jie būtų prasmingi. Sėkmės jums visur ir visada“, – absolventams linkėjo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Šiandien mūsų planeta susiduria su daug problemų – klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės nykimas. Miškai yra ne tik medžių rinkinys, bet gyvybiškai svarbi mūsų planetos dalis. Jie reguliuoja klimatą, saugo dirvožemį bei vandenis, suteikia prieglobstį gyvūnams ir augalams bei yra nepakeičiamas atgaivos šaltinis žmonėms. Jūs kaip miškininkai, ekologai esate atsakingi už šių unikalių ekosistemų puoselėjimą. Svarbiausia, jūs įgyjote supratimą, kad ekologija, miškininkystė yra ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jūs suprantate, kad aplinkos išteklius, miškus turime naudoti tvariai, atsižvelgdami į dabartinės ir ateities kartų poreikius“, – kalbėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Absolventams ypatingą dieną juos sveikino ir VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė. „VDU Studentų atstovybės vardu noriu nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasveikinti jus su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu – studijų baigimu! Noriu jums palinkėti, kad šis pasiekimas taptų tvirtu pamatu jūsų ateities svajonėms. Nevenkite didelių svajonių ir siekite jų visomis jėgomis, būkite atviri naujoms idėjoms ir galimybėms bei prisiminkite, kad mūsų Alma Mater visada jums atvira – sugrįžkite bendradarbiauti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventus kvietė VDU Studentų atstovybės prezidentė.

Tvari ateitis – patikimose rankose

VDU Žemės ūkio akademijos absolventus sveikinę mecenatai neabejoja – žalios ir tvarios ateities kūrimas atiduodamas į patikimas alumnų rankas. Nestokoti drąsos būti pavyzdžiu sau ir kitiems absolventams linkėjo AB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, UAB „Brasta Pack“ vadovas Mantas Rudaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto absolventas Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos (prezidiumo) narė Vaida Venckuvienė.

VDU ŽŪA absolventams – vardinės stipendijos

Iškilmingo renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteiktos stipendijos. Akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių įsteigta 2,5 tūkst. eurų vienkartinė vardinė stipendija už geriausią studijų programos Agronomija bakalauro baigiamąjį darbą skirta Gabijai Gudaitytei. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė už geriausią bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą įteikė Marijai Jankauskaitei. Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka už geriausius bakalauro ir magistro studijų programos Miškininkystė baigiamuosius darbus stipendijas įteikė bakalaurui Rokui Rutkauskui ir magistrui Pauliui Stonkui. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša už geriausią studijų programos „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“ magistro baigiamąjį darbą įteikė Giedriui Kurpeikiui.

VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė studijų programos Miškininkystė absolventams Giedriui Kurpeikiui, Rokui Rutkauskui ir Pauliui Stonkui įteikė apdovanojimus už aktualias miškų ūkio problemas sprendžiančius baigiamuosius darbus.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Ignas Andriukevičius, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką kūrė ir grupė „Iki mėnulio“.

Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.

Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems

VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.

Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.

Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.

„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas

Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.

Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai

VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.

„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.