Raktas į sėkmingą karjerą: šias studijas pasirinkusius jaunuolius darbdaviai tiesiog graibsto

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas – vienintelė ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti aukštojo mokslo institucija šalyje, kurioje rengiami išskirtinių kompetencijų įgiję inžinerijos specialistai. Tai – absolventų gebėjimas kurti ir valdyti moderniausias technologijas sąveikoje su gyvąja gamta. Tradiciška yra ir tai, kad šias studijas baigusiems absolventams netenka laukti, kol juos pasirinks vienas ar kitas darbdavys – aukštos kvalifikacijos specialistų stokojantys darbdaviai patys aktyviai dalyvauja studijų procese, tad didžioji dalis absolventų jau būna sėkmingai įsidarbinę dar studijuodami. Raktas į šią sėkmę – aukšta VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vykdomų studijų programų kokybė, kurią didele dalimi lemia aktyvus dėstytojų dalyvavimas mokslinėje veikloje, bendradarbiavimas su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis bei moksleivių motyvavimas rinktis nelengvas, tačiau perspektyvias inžinerijos krypties studijas.

Fakulteto „vizitinėje kortelėje“ – išskirtinis akademikų ir doktorantų skaičius

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis vien akademikų skaičiumi – šiuo metu jame dirba trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o metų pabaigoje pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja beveik pusšimtis fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Itin produktyviai dirba ir mūsų doktorantai, kurių didžioji dauguma vėliau papildo fakulteto komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto „vizitinę kortelę“ komentuoja šio fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Inžinerijos krypties studijos, pašnekovo pastebėjimu, yra vienos sunkiausių. Tad pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„VDU ŽŪA šiemet pradėjo antrąjį savo veiklos šimtmetį. Ir į jį žengiame su ambicija būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Šiuo metu startuoja nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais.

Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos.

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, programa kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį, atskleisdama jo modernumą, ir yra gerai vertinama pačių studentų bei darbdavių.

Taip pat atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja antrosios pakopos studijų programa, vykdoma anglų kalba, Akvamatika, parengta kartu su Silezijos universitetu. Taip pat studentai jau netrukus galės rinktis naujai sukurtą bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – teigia doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje. Su visais fakultete atliekamais moksliniais tyrimais bei sukurtomis inovacijomis susipažįsta ir studentai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

„Ypač geri fakulteto mokslininkų darbo rezultatai aplinkos inžinerijos kryptyje. Džiugina ir LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias. O kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. Jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, pernai buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose. Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle visų pirma tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų-naudos efektas. Jeigu jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

Aukšti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslo pasiekimai leidžia atliepti lūkestį žemės ūkiui veikti santarvėje su gamta ir technologijomis

Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių Lietuvos agrosektoriaus raidą ir vis spartesnius inovacijų diegimo šiame sektoriuje tempus, išskirtinio dėmesio nusipelno šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininčios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas. Šio fakulteto absolventai buvo tie lyderiai, kurie šaliai atkūrus nepriklausomybę pirmieji ryžosi savarankiškai ūkininkauti, kūrė agroverslus, tapo vakarietiškomis nuostatomis grindžiamos žemės ūkio politikos formuotojais. Remdami savąją Alma Mater jos socialiniai partneriai įsteigė pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, organizavo inžinerijos klasių tinklo šalies moksleiviams sukūrimą. Akademinį kelią pasirinkę absolventai ir šiuo metu rengia specialistus pagal aktualias inžinerijos krypties studijų programas bei moksliniu produktyvumu pirmaudami šalyje garsina fakulteto vardą tarptautinėje mokslo erdvėje.

Istorija ne lepino, o grūdino

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis akademikų skaičiumi – šiuo metu jame darbuojasi trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o ką tik pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė doc. dr. Vilma Naujokienė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Po Akademijoje įvykusio dviejų iki 2021 m. veikusių inžinerijos krypties fakultetų sujungimo mūsų kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat šiuo metu turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja per 40 fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Mūsų fakultete itin produktyviai dirba ir doktorantai, kurių didžioji dauguma papildo mūsų komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

Pašnekovas primena, kad inžinerijos mokslų pradžia Akademijoje laikytini 1928 m., kuomet Dotnuvoje veikusioje žemės ūkio specialistų kalvėje buvo įsteigta Žemės ūkio inžinerijos katedra. Į fakulteto lygmenį ji iškilo pirmaisiais pokario metais – 1946-aisiais, kai buvo įsteigtas Inžinerijos mokslų fakultetas. Netrukus, augant aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikiui, jis buvo išskaidytas netgi į tris fakultetus – Melioracijos, Žemėtvarkos ir Žemės ūkio mechanizacijos.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Įvairiais laikotarpiais šių trijų fakultetų veiklų intensyvumas svyravo, priklausomai nuo kitusio ekonominio ir politinio konteksto. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1994 m. buvo nutarta inžinerines veiklas Akademijoje plėtoti dviejuose fakultetuose, o Akademijai susijungus su VDU, nuo 2021 m. inžinerijos krypties mokslas ir studijos sutelkti viename Inžinerijos fakultete. Iš tiesų apie tai pasvarstydavome ir anksčiau, tačiau galutinį sprendimą nulėmė susiklosčiusios neišvengiamos aplinkybės. Inžinerijos krypties studijos yra vienos sunkiausių. Ir pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Akademijos inžinerijos krypties programoms ypač skaudų smūgį sudavė 2009-ųjų aukštojo mokslo reforma, kuomet valstybiniams universitetams buvo pritaikytas laisvosios rinkos modelis ir abiturientai patys pradėjo spręsti, kur jiems neštis valstybės skiriamą studijų finansavimo krepšelį. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas, įtakojančias fakulteto veiklą, komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„Prie bendruomenės, kurią sudaro Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Vandens inžinerijos, Žemėtvarkos ir geomatikos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrų darbuotojai bei aktyvumu garsėjantys mūsų socialiniai partneriai, telkimo svariai prisideda naujai suburta Inžinerijos fakulteto taryba. Jos nariai – abiejų iki 2021 m. veikusių fakultetų, taip pat socialinių partnerių bei studentų atstovai. Tapdamas Tarybos pirmininku jaučiau nerimą, kaip sėkmingai seksis dirbti su dviem į naują struktūrą sujungtiems kolektyvams, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad Inžinerijos fakultete nėra dviejų kolektyvų – esame viena, darbšti, kūrybinga, diskutuojanti ir mokanti rasti geriausius sprendimus bendruomenė“, – reziumuoja prof. dr. A. Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Išskirtines programas kuria, dėsto ir studijuoja išskirtinė bendruomenė

„Į Akademijos antrąjį veiklos šimtmetį žengiame su aiškia Inžinerijos fakulteto ateities vizija. Turime ambicijų būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Pasak dekano, Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis ne tik įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje, bet svarbiausia – savo kūrybinga bendruomene, gebančia generuoti naujas mokslo idėjas ir jas įgyvendinti.

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Dar šių metų pabaigoje startuos nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa, kurioje inžinerija sujungiama su informatika, suteikia galimybes įgyti ateities darbo rinkai itin svarbias kompetencijas – gebėjimą biologinėse sistemose (gyvoje gamtoje) diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei efektyviai įdarbinti robotus. Pernai atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Universiteto Senato tvirtinimui esame pateikę ir dar vieną naujai sukurtą programą – Vandens inžinerija. Nuo ateinančių metų startuos antrosios pakopos programa anglų kalba „Akvamatika“, parengta kartu su Lenkijos, Silezijos universitetu. Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Pasak pašnekovo, fakultetas šiuo metu yra identifikavęs ir stipriąsias, ir silpnąsias savo veiklos grandis ir kryptingai žengia strateginių tikslų link. Šie tikslai – būti vis labiau tarptautiškam bei stipriam ypač aplinkos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos kryptyse.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, aplinkos inžinerijos kryptyje fakulteto mokslininkų darbo rezultatai yra ypač geri. Tai patvirtina tiek išoriniai ekspertiniai, tiek institucijos vidaus vertinimai.

„Prieš porą metų vykstant palyginamajam vertinimui užsienio ekspertai mūsų tarptautinius pasiekimus aplinkos inžinerijos mokslo kryptyje įvertino ketvertu, mechanikos inžinerijos kryptyje – trejetu, todėl esame numatę strategiją, kaip ateityje dar sustiprinsime ir pastarąją kryptį“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis, atkreipiantis dėmesį, kad į aukščiausią balą, t.y. penketą, gali pretenduoti tik pasaulio mastu lyderiaujantys universitetai. Ypač džiugina ir ką tik LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias.

„Kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. O jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, šiemet buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Akademiko žodžiais, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį į džiuginančius pastarųjų metų Inžinerijos fakulteto rezultatus dalyvaujant projektinėje veikloje – teikiama vis daugiau paraiškų bei laimimas finansavimas tyrimams atlikti vis didesniame skaičiuje nacionalinių ir tarptautinių mokslo konkursų. Tai tarptautinių „Horizon“, LIFE programų projektai, taip pat LMT, Inovacijų agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų inicijuoti projektai bei projektai, įgyvendinami kartu su Lietuvos ūkio subjektais.

„Fakultete turime dirbančių kolegų – žinomų mokslininkų užsieniečių iš Belgijos, Turkijos, Ukrainos universitetų. Jų dalyvavimas taip pat prisideda prie bendros sėkmės“, – aukštų mokslo rezultatų kontekstą komentuoja Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle pirmiausia tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų–naudos efektas. Jei jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos

Spalio 21 d. Akademijoje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros suorganizuotas seminaras „Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos“. Universitete svečiavosi gausus būrys Norvegijos specialistų, įgyvendinančių žemės konsolidacijos darbus Osle ir Rytų Vikenlando vietovėse bei sprendžiančių iškylančius teisinius žemės naudojimo klausimus (ribų, servitutų nustatymas, kompensacijos ir kt.). Pradėdamas seminarą, aktyvus šio susitikimo iniciatorius dr. Giedrius Pašakarnis trumpai pristatė svečių iš Norvegijos atstovaujamą įstaigą – Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismą. Šis teismas yra vienas iš 19-os Norvegijoje veikiančių žemės konsolidacijos teismų. Jame dirba 21 darbuotojas: teisėjai, inžinieriai, matininkai ir konsultantai. Žemės konsolidacijos teismas pareiškėjų prašymus nagrinėja pagal Žemės konsolidacijos įstatymą, Teisingumo įstatymą ir kitus teisės aktus. Šis teismas sprendžia iškylančias žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų problemas.

Pasveikinusi visus renginio dalyvius Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė paminėjo, kad dar gyvename gana pakiliomis ir įkvepiančiomis naujiems siekiams neseniai atšvęsto Žemės ūkio akademijos (Akademija) 100 metų jubiliejaus nuotaikomis. Ji trumpai apžvelgė šios Akademijos istoriją, supažindino su Vytauto Didžiojo universiteto struktūra ir pagrindine veikla. J. Valčiukienė papasakojo apie Inžinerijos fakultete vykdomus tyrimus, koordinuojamas studijų programas, aptarė žemėtvarkos specialistų rengimo VDU ŽŪA aktualijas. Ji pasidžiaugė, kad didelė dalis mūsų fakulteto absolventų sėkmingai dirba žemės tvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kitose artimose srityse.

Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vyr. lektorius, dr. Giedrius Pašakarnis savo pranešime apžvelgė Lietuvos kaimo paveikslą po pastarosios žemės reformos, žemės konsolidacijos proceso teisinį reglamentavimą, trumpai aptarė 61 Lietuvoje įgyvendintą projektą. Pranešimą užbaigė susirūpinimu, kad Lietuva turi reikiamą teisinę bazę, kompetencijas, bet naujame 2021-2027 m. kaimo plėtros programos finansiniame periode nebenumatyti pinigai naujų žemės konsolidacijos projektų rengimui, kurie labai pasitarnautų sutvarkyti Rail Baltica projekto suskaidytą žemėnaudų struktūrą.

Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas pasidalino savo tyrimų rezultatais bei aptarė žemės sklypų pertvarkymo poreikį planuojant miestų teritorijas. Pranešėjas paminėjo, kad miestų teritorijoms rengiami detalieji planai arba šiuo metu rengiami žemės valdų planai, jų sprendiniai nėra pakankami miestų žemės naudojimo problemoms išspręsti.

Apie žemės konsolidacijos Norvegijoje ypatumus papasakojo Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismo Norvegijoje teisėjas dr. Oystein Bjerva. Jo atstovaujamo teismo jurisdikcijoje yra 1,6 mln. gyventojų turinti teritorija. Šioje įstaigoje dirba: 7 teisėjai, 1 teisėjo pavaduotojas, 8 matininkai, 6 administracijos pareigūnai.

Svarbūs žingsniai Norvegijoje sprendžiant žemių apskaitos ir naudojimo teisinius klausimus buvo XX amžiuje atlikti darbai, t.y. 1960 metais vykdytas Norvegijos teritorijos ekonominis kartografavimas ir 1980 metais pradėtas Nacionalinio kadastro žemėlapio sudarymas. Informacija apie Norvegijos nekilnojamojo turto objektus kaupiama Kadastro (Matrikkelen – norv.) ir Žemės registro (Tinglysing/grunnbok – norv.) sistemose.

Norvegijoje iškylančius žemės naudojimo, nuosavybės ar kitų daiktinių teisių turėtojų probleminius klausimus sprendžia Žemės konsolidacijos teismai. Šie teismai išsiaiškina ir nustato nekilnojamojo turto objektų ribas, atlieka situacijų vertinimą. Pavyzdžiui, Žemės konsolidacijos teismas gali suteikti teisę naudotis keliu arba leisti nutiesti kelią, pakeisti ar panaikinti nekilnojamojo turto objektų naudojimo teises (servitutus, pareigą prižiūrėti tvorą ar kitus objektus). Spręsdamas teisinius klausimus, Žemės konsolidacijos teismas įvertina, kad, įgyvendinant sprendimą, galimos patirti išlaidos ir nepatogumai netaptų didesni už naudą nekilnojamajam turtui ar naudojimosi teisei.

Apibendrindamas pranešėjas pastebėjo, kad šalyje reiktų skirti pakankamą dėmesį prevencinei veiklai, rengiamų nuosavybės ar kitas daiktines teises patvirtinančių dokumentų kokybei, taip ateityje sumažėtų neaiškumų ir ginčų tarp atskirų žemės naudotojų.

Tarp pokalbio dalyvių vykusi aktyvi diskusija parodė aptariamų klausimų aktualumą.

Svečiai iš Norvegijos aplankė ir VDU ŽŪA muziejų, kuriame teko pasukti galvas įvardijant muziejininkės dr. Rasos Pranskūnienės rodomus eksponatus, trumpai susipažinti su Akademijos istorija, pasijusti tiek studentais, tiek profesoriais. Taip pat pakvietėme aplankyti muziejuje naujai atidarytą Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Doc. dr. Virginija Gurskienė svečiams pristatė eksponatus, pasidalino žemės ir vandens išteklių tvarkymo mūsų šalyje istorinėmis įžvalgomis. Svečius pakvietėme išbandyti ir šios ekspozicijos eksponatus.

Seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad toks formatas ir pasidalinimas patirtimis buvo naudingas visiems. VDU ŽŪA Žemėtvarkos ir geomatikos katedra nekantriai lauks svečių iš kitų šalių ir naujų profesinės bei akademinės bendruomenės susitikimų.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių vizitas Varšuvos gyvybės mokslų universitete

Spalio 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė pagal Erasmus+ mobilumo programą lankėsi Varšuvos gyvybės mokslų universitete (SGGW).

Varšuvos gyvybės mokslų universitetas nuo 2023 m. priklauso Žaliųjų Europos universitetų aljansui (UNIgreen). UNIgreen yra aštuonių Europos universitetų aljansas, ypatingą dėmesį skiriantis tvariam žemės ūkiui, žaliosioms biotechnologijoms ir aplinkos bei gyvosios gamtos mokslams, kurie yra kertinės sritys, siekiant įgyvendinti efektyviai išteklius naudojančią žiedinę, skaitmeninę ir klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m.

SGGW siūlo 40 studijų programų lenkų kalba ir 12 studijų programų anglų kalba. Universiteto Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultete yra vykdomos aplinkos inžinerijos ir statybos inžinerijos studijų programos. Statybos ir aplinkos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė Akademiją, skaitė paskaitas, taip pat susitiko su Inžinerinės statybos instituto Geotechnikos katedros vadovu, profesoriumi dr. Wojciech Sas, docentais dr. Justyna Dzięcioł, dr. Andrzej Głuchowski ir aptarė bendrų projektų galimybes bei susipažino su studijų procesu ir tyrimais, vykdomais Statybos inžinerijos institute.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių – išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys – sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga – vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

Padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės nuotraukų galerija

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo dienos renginio – VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU ŽŪA mokslininkai dalijosi įkvepiančia patirtimi ir džiaugėsi pasiekimais. Po konferencijos renginio dalyviai rinkosi į simboliškai 12 valandą prasidėjusią padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietę, kurios metu 100-mečio atminimo ženklais apdovanota 100 bendruomenės narių. Taip pat įteiktos padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai skirti VDU darbuotojams, VDU ŽŪA bendruomenės atstovams, VDU ŽŪA mokomojo ūkio darbuotojams.

Maloniai kviečiame aplankyti padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.

Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe

Daug kalbant apie ateities iššūkių sprendimą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš laboratorijų į praktikų rankas perleistos šiuolaikinės technologijos jau pakeitė žemės ūkio ir su juo susijusius sektorius. Inovatyvios technologijos jau ne tik laukuose ir miškuose dirbančioje technikoje, bet ir vartotojų kasdienybėje – VDU Agroinovacijų centre iš augalinių žaliavų kuriami sveikatai palankesni produktai. Prie pokyčių prisideda ir dirbtinio intelekto atvertos naujos galimybės. Mokslininkai toliau tobulina jau sukurtas technologijas ir kuria naujus efektyvesnius, tvaresnius, žmogaus sveikatai bei aplinkai palankesnius sprendimus.

Agronomijos inovacijos – resursų taupymui ir gamtos saugojimui

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį į agronomijos srities žemės ūkio inovacijų galimybes. „Agrosektorius nuolat kinta ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Keičiantis aplinkai ir besikeičiant ūkininkavimo praktikoms, šiame sektoriuje taip pat pastebimi pokyčiai. Naujos technologijos industrijoje daugeliu atvejų padeda pagerinti produkcijos kokybę, efektyvumą, mažinti išlaidas ir valdyti poveikį aplinkai. Automatizuota technika, kurioje integruoti dirbtinio intelekto sprendimai, dronai, tręšimo, purškimo žemėlapiai naudojant GPS sistemas – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijos keičia žemės ūkį, vis labiau palengvinant žmogaus darbą, didinant produktyvumą, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimų, kaip puoselėti santykį su gamta“, – apie naujų technologijų galimybes kalba VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė.

„Taikant išmanias technologijas, ūkininkavimas tampa tvaresnis, į trąšų, augalų apsaugos priemonių atiduodama tiksliai pagal poreikį. Ūkininkai daugiau dėmesio skiria aplinkai draugiškų technologijų taikymui, minimaliam pesticidų ir trąšų naudojimui, dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Dauguma ūkininkų vis dažniau naudoja skaitmeninius įrankius derliaus prognozavimui, derliaus nuėmimo optimizavimui ar kitoms veikloms“, – agrosektoriaus ir agronomijos pokyčius vardija doc. dr. A. Adamavičienė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Mokslininkė pastebi, kad keičiantis visam agrosektoriui reikia vis daugiau su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų – žmogiškieji ištekliai itin svarbūs naujų technologijų diegimui ir efektyviam darbui.

Laboratorijose – beatliekės gamybos technologijos naujų sveikesnių maisto produktų kūrimui

Daug pokyčių vyksta ir augalinių žaliavų apdirbimo bei sveikatai palankių produktų kūrimo srityje. VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pasakoja, kad VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose aktyviai vyksta mokslo tyrimai bei modernizuojamas studijų procesas. Neseniai atidaryto VDU Agroinovacijų centro laboratorijose jau vykdoma Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla – maisto studijų krypties dėstytojai jau pateikė ekspertiniam vertinimui naujas projektines paraiškas, akcentuojant produktų sukūrimo galimybes būtent šiose laboratorijose.

„Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria išskirtinių produktų kūrimui pagal beatliekės gamybos technologijos principą. Siekiama, kad gamybos metu gaunami šalutiniai produktai būtų panaudojami kaip žaliavos kitiems gaminiams. Be to, norint sukurti kokybišką galutinį rezultatą, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuoti gėrimai, praturtinti įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais. Itin aukštos kokybės ekstraktų gamybai naudojami ekstraktoriai, kurių veikimo principas pagrįstas mikrobangomis, ultragarsu ar dideliu slėgiu. Moksliniams tyrimams vykdyti įsigytas bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Inovatyvių konservuotų produktų gamybai bus naudojamas daugiafunkcis pasterizatorius-sterilizatorius, moduliuojant technologinius parametrus taip, kad produkte būtų galima maksimaliai išsaugoti vertingąsias maistines savybes“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Pasitelkia naujausią DNR tyrimų įrangą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pasakoja, kad fakulteto misija yra kurti, diegti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus biologinių išteklių naudojimo bei pilnavertės ir saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto kuriamų ir diegiamų inovacijų ratas – įvairialypis ir daug platesnis nei numatyta formaliose Europos Sąjungos iniciatyvose.

„Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje vystomos su biotechnologijomis ir genetika susijusios inovacijos. Naudojama naujausia DNR tyrimų įranga, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių, ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Biologinės įvairovės išteklių laboratorijoje tarp kitų veiklų nagrinėjami praktiniai ekologinės miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos aspektai. Kuriami sprendimai, kaip elgtis NATURA 2000 teritorijose, kaip pasitelkti kontroliuojamus gaisrus natūraliems procesams miško ekosistemose imituoti, kaip atkurti pažeistas ekosistemas“, – apie ateities kartoms svarbius tyrimus kalba prof. dr. G. Mozgeris ir atkreipia dėmesį, kad su šios įrangos galimybėmis susipažįsta ir studentai, jiems sudarytos visos galimybės įsitraukti į vykdomus mokslinius tyrimus. Inovacijos diegiamos ir pačiame VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykdomų studijų programų įgyvendinimo procese bei keliant fakulteto mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciją, siekiant sklandaus žinių perteikimo ir studentų įtraukimo į šiuolaikinius mokslinius tyrimus.

Miškininkystės iššūkių sprendimui – dronai, sensoriai ir mokslininkų kuriamos inovacijos

Kitas svarbi tyrimų sritis – anglies kaupimą skatinančių miškininkavimo praktikų paieška bei šių praktikų patvirtinimo įrankių kūrimas. „Vienas iš pavyzdžių – neseniai pasiūlytas miškininkavimo modelis Lietuvos pušynuose, orientuotas į praktiškai nuolatos išlaikomą medžių dangą. Geresnis eko-fiziologinių procesų medyje ir miško ekosistemose pažinimas veda kokybiškai naujų praktinių miškininkavimo modelių Lietuvos miškuose link, ypač besikeičiančio klimato ir žmogaus pastangų šią kaitą sušvelninti sąlygomis“, – pastebi mokslininkas.

Prof. dr. G. Mozgeris atkreipia dėmesį, kad katedros mokslininkai su verslo įmonių partneriais yra vienintelė visiškai lietuviška grupė, siūlanti aerofotografavimo ir, artimiausioje ateityje, lazerinio skenavimo iš pilotuojamų orlaivių paslaugas. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai džiaugiasi turimu bei nuolat stiprėjančiu bepiločių orlaivių laivynu, kurį pasitelkia įvairiems jutikliams nešti. Nuolat kuriami nauji sprendimai, kaip užtikrinti tikslesnę ir efektyvesnę miško išteklių, jų būklės, medienos, laukinių gyvūnų populiacijų apskaitą. Be to, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai aktyviai įsitraukė į nesenai pradėtą vykdyti Forest 4.0 projektą, kuriame vystomi specialiai miškininkystei skirti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

Šiuolaikinės technologijos – tvaresniam ir žalesniam žemės ūkiui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad pastaraisiais metais ūkininkavimas tampa vis išmanesnis, nes tradicines žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo technologines operacijas keičia naujos, šiuolaikinės sumaniosios technologijos, palengvinančios ne tik sudėtingus darbo procesus, bet ir leidžiančios pasiekti gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu.

„Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – modernios inžinerinės priemonės, kurios tvirtais žingsniais skinasi kelią žemės ūkyje. Mūsų mokslininkų tikslas aktyviai dirbant ieškoti naujų jų panaudojimo galimybių, spręsti kylančius iššūkius, kurti ir tobulinti šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas ir džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su verslo įmonėmis ir užsienio universitetais.

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas, kai įvairūs dirvožemio ar augalų skenavimui naudojami išmanūs jutikliai ir pagal mokslininkų bei praktikų sukurtus metodus galima iškart nustatyti, kokių medžiagų trūksta, sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius arba tręšti realiu laiku pagal jutiklių pateikiamus duomenis. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Naujos ir labai svarbios mokslinių tyrimų sritys – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Daug dėmesio skiriama ir automatiniam žemės ūkio technikos vairavimui, kuris ūkininkams žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad naujosios žemės ūkio mašinos turi daug išmaniųjų įrenginių – jutiklių, skenerių, filmavimo kamerų, kurių duomenys siunčiami į kompiuterius. Sukaupiama labai daug duomenų, tačiau žemdirbiai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu atlikus išsamias tokių duomenų analizes būtų galima gauti daug naudingos informacijos, leidžiančios optimizuoti technologinius darbo procesus, efektyvinti žemės ūkio gamybą, taupyti laiką ir lėšas“, – apie naujų technologijų suteikiamas galimybes tvariai ir taupiai dirbti žemės ūkyje kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Tarpdisciplininis projektas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimui

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad daug dėmesio skiriama įvairių sričių specialistus sutelkiantiems projektams. „Transdisciplininio bendradarbiavimo projekte „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ dalyvavo 9 partneriai – agronomijos, socialinių ir inžinerinių mokslų mokslininkai, konsultantai ir 6 ūkininkai“, – pasakoja mokslininkė ir atkreipia į trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą – jų diegimas padeda mažinti aplinkos taršą, stiprina vietos ekonomiką ir užtikrina šviežesnį bei kokybiškesnį maistą galutiniams vartotojams. Be to, tai gali padidinti maisto saugumą ir skaidrumą, skatinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir jų sukurtų produktų vartotojų.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad transdisciplininis bendradarbiavimas gali skatinti proveržį į naujas pažinimo gelmes bei aktyvų gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų dialogą, stiprinti egzistuojančius ir nuolat besiformuojančius tinklus bei jų tinklaveiką. „Mokslininkų kartu su praktikais ir konsultantais sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Pagrindinė varomoji jėga, kurianti pagrindus vietos maisto sistemai, yra kooperacija, padedanti spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Kooperacija yra „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti biologiškai vertingų produktų pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių užtikrinant partnerystės gyvybingumą, mokumą, likvidumą, produktų vertės bendrakūros procesą, pagalbą reaguojant į mikro bendruomenių poreikius. Socialinės inovacijos atveria naujas galimybes stiprinti kaimo vietovių atsparumą, ugdyti studijuojančiųjų pagal magistrantūros studijų programą Kaimo plėtros administravimas ir praktikų žaliąsias ir kitas kompetencijas“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Inovacijoms valdyti reikės vis daugiau specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad besikeičiantis agrosektorius lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Tokie specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių, gebantys valdyti naujausias technologijas ir priimti vadybinius sprendimus, rengiami VDU Žemės ūkio akademijoje. Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti VDU Žemės ūkio akademija žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams, pasitelkdama naujausias technologijas ir kartu prisidėdama prie gamtos puoselėjimo.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10) įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija