Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto naujienos Archives | Page 5 of 12 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio Gegužinė: emocijos – ištirpdžiusios laiką ir sušildžiusios širdis

Šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) iš anksto žadėjo, kad tai darys skambiai. Gegužės 18 d. VDU ŽŪA surengta įspūdinga šventinė 100-mečio Gegužinė sujungė kelias kartas, priminė istoriją, tradicijas, atskleidė svajones, dovanojo daug smagių emocijų, pramogų bei patvirtino, kad Akademijos bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui.

Šimtmetis šalies žemės ūkio priešakyje

„Žemės ūkio studijų ir mokslo svarbą, įsteigdama Akademiją, prieš šimtmetį puikiai suprato mūsų tautos šviesuomenė, kūrusi nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Šiandien esate bendruomenė, savyje nešanti išskirtinį bendrystės geną – šalyje nerasime vietos ar institucijos, kur nebūtų susibūrę vienminčiai VDU ŽŪA absolventai. Netgi Seime turime neformalią frakciją, kurią sudaro politikai – Akademijos alumnai, Seime įkūrę klubo „ŽŪA Alumni“ skyrių. Jie visada stengiasi  prisidėti prie savosios Alma Mater klestėjimo“, – 100-mečio Gegužinės dalyvius sveikino VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, pastebėjęs, kad žemės ūkis buvo ir bus Lietuvos siela ir kūnas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė priminė, kad Akademijos bendruomenė visada buvo ištikima žemės ūkiui bei kaimui ir sunkiausiais laikotarpiais dirbo tam, kad Lietuvos žmonėms užtikrintų skalsų duonos kąsnį. O šiuo metu ji svariai prisideda kuriant modernų žemės ūkį ir maisto sektorių. „Šiandien didžiuojamės stipriu ryšiu su savo absolventais, džiaugiamės jais sugrįžusiais, džiaugiamės svečiais ir dabartine Akademijos bendruomene“, – įsimintinų akimirkų Gegužinės dalyviams linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis 

Jubiliejaus proga pasveikinti Žemės ūkio akademijos atvyko KTU ir VDU alumnų atstovai.  KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys priminė bendras dabartinių Kauno universitetų ištakas, Gegužinių tradiciją bei dovanojo nuostabią dovaną – KTU pučiamųjų grupės „The Brass Bees“ koncertą.

VDU ŽŪA šimtmečio Gegužinė startavo VDU Sporto centro organizuojamu bėgimu-ėjimu. Dalyvių tikslas buvo akademiniame miestelyje įveikti simbolinę 1924 m ilgio trasą. Drąsinančius žodžius bėgikams tarė VDU prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, tinklinio ir lengvosios atletikos treneris Alfonsas Kazlauskas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstubienė kalbėjo, kad koja kojon su pasauliniais iššūkiais ir inovacijomis žengianti VDU Žemės ūkio akademija yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje rengiami bioekonomikos, žemės ir miškų ūkio specialistai. „Čia studijuoja ir dirba gamtą ir technologijas mylintys žmonės, čia skleidžiamos tvaraus vystymosi vertybės, ugdomas pilietiškas požiūris į visuomenę ir šalies ateitį“, – Akademijos vizitinę kortelę pristatė VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Susitikimų džiaugsmo nesutrukdė nei liūtis

„Dėstytojui nėra didesnio džiaugsmo kaip matyti profesinėje veikloje daug pasiekusius savo buvusius studentus ir būti jų pakviestam drauge paminėti Akademijos 100-metį“, – šventine nuotaika dalijosi ypač gausaus būrio 1982-ųjų laidos VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų – agronomų praktikų, mokslininkų, ūkininkų, politikų – apsupta ilgametė šio fakulteto dėstytoja doc. dr. Nijolė Špokienė. Jos minčiai antrino ir kalbinta buvusios Hidrotechnikos katedros doc. dr. Renė Kustienė, teigusi, kad Akademija yra visas jųdviejų su vyru – buvusiu rektoriumi emeritu prof. habil. dr. Albinu Kusta – gyvenimas.

„Šiandien tiesiog labai daug juoko ir gerų emocijų, kurias sunku perteikti žodžiais“, – plačiai šypsojosi Inžinerijos fakulteto 2005 m. laidos absolventas, šiuo metu verslininkas Donatas Bagdonas, atvykęs dalyvauti studijų grupės draugų susitikime.

Iš Pasvalio kilusios, Akademijoje susibičiuliavusios, sostinėje karjeras kūrusios miškininkė Violeta Veličkienė ir agronomė Palmira Ačienė šventės dieną skaičiavo, kad šį pavasarį sukanka 50 metų, kai joms buvo įteikti studijų baigimo diplomai, o vėl sugrįžus į Akademiją apima jausmas,  jog tai buvo ką tik. Garbių senjorių žodžiams antrino ir buvusi Akademijos studentų atstovybės 2007-ųjų prezidentė Živilė Mediekšienė, bendram dalyvavimui 100-mečio Gegužinėje bei pasidalijimui smagiais prisiminimais sutelkusi ir kitus šios atstovybės vadovus.

Todėl, regis, vieninteliai žmonės – organizatoriai – šventės dieną buvo kiek nusiminę dėl jų planus sutrukdžiusios liūties.  Tačiau dalyviai, kurių būryje neabejotinai buvo labai gausus būrys žemės ūkio ekspertų, šypsodamiesi tvirtino, kad pasėliams lietaus jau reikėjo. Ir tai svarbiausia.

Organizatoriai buvo sumanę, kad pavasarine žaluma žaliuojančioje erdvėje priešais VDU ŽŪA centrinius rūmus visa bendruomenė drauge susės „žaliajai vakarienei“. Tačiau ir užklupus lietui gegužinės dalyviai nesutriko – jie persikėlė į studentiškus laikus menančias auditorijas, linksmai leido laiką po skėčiais ar būriavosi prie VDU ŽŪA fakultetus reprezentuojančių palapinių.

Fakultetų prisistatymų amplitudė – nuo istorinio traktoriaus iki povandeninio drono

Išradingai įrengtose fakultetų palapinėse netrūko ir šventinio šurmulio, ir žinių apie studijų programas sklaidos elementų. Pastarieji ypač domino jaunuosius lankytojus. Jie galėjo „pasisveikinti“ su Miškų ir ekologijos fakulteto atstovais dekano prof. dr. Vito Marozo, dr. Jolantos Stankevičiūtės ir dr. Daivos Tiškutės Memgaudienės demonstuojamais Medžioklėtyros laboratorijos eksponatais, pavartyti įspūdingą leidinį apie Lietuvos didžiagirias, kurio vienas autorių – VDU ŽŪA prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Agronomijos fakulteto palapinėje įvairių augalų, mikrožalumynų pavyzdžius demonstavo bei lankytojų prašė atspėti jų pavadinimus ir už tai prizus dalijusios doktorantės Aušrinė Simonavičiūtė ir Austėja Šverikaitė. Bioekonomikos plėtros fakulteto palapinėje buvo kviečiama „sulošti šachmatų partiją su ekonomistu“, o šį žaidimą moderavęs fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis šmaikštavo, kad ekonomistą įmanoma įveikti tik baigus studijas Bioekonomikos plėtros fakultete.

Inžinerijos fakulteto komanda lankytojus stebino įvairių laikotarpių absolventų laidų dovanotais suvenyrais ir įspūdinga kontrasto principu parengta ekspozicija. Joje – moderniausi doktoranto Lino Jurevičiaus, lektorės dr. Simonos Paulikienės demonstuoti povandeninis ir antžeminis dronai bei ne mažiau stebinanti istorinės technikos ekspozicija, kurios centre – Inžinerijos fakulteto lektoriaus Arvydo Pauliko 1927-ųjų laidos automobilis REN ir tarpukario Lietuvoje ūkiuose jau dirbusių vokiškų traktorių  LANDZ BULDOG išsaugotas egzempliorius.

Gegužinės pramogų pynėje – šokiai, dainos ir pačių pasigaminti saldainiai

100-mečio Gegužinės dalyvius visą popietę scenoje linksmino Vaikų tautinių šokių kolektyvų festivalio „Graži mūsų šeimynėlė“ dalyviai, į Akademiją suvažiavę iš Mažeikių, Skuodo, Kauno miesto ir Kauno rajono.

Jaunuosius šokėjus scenoje keitė vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai, aukštųjų mokyklų studentų pasirodymai.

Viso spalvingo tautinio koncerto kulminacija ir baigiamuoju akordu tapo VDU Žemės ūkio liaudiškų šokių kolektyvą „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė, koncentmeisterė Virginija Milaknienė), liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius) pasirodymai bei prieš dvejus metus 100 metų sukaktį atšventusio VDU ŽŪA choro „Daina“ (vadovė Ramunė Navickienė)  repertuaras.

Gegužinės scenoje taip pat pasirodė populiari muzikos grupė „Subtilus“, vakarėjant įvyko atlikėjo Manto Jankavičiaus gyvo garso koncertas.

Visą renginio dieną dalyvių ir svečių laukė įvairios edukacijos bei pramogos. VDU ŽŪA bibliotekoje buvo galima apžiūrėti parodą „Atgal į gegužinę“, apsilankyti VDU ŽŪA muziejuje, dalyvauti Dianos Žaldarienės įmonės lietuviškų karamelinių saldainių, turinčių tautinio paveldo statusą, edukacinėje programoje. Mažieji buvo kviečiami stebėti VDU ŽŪA teatro „Jovaras“ spektaklį  „Trys katinai“. Renginio dalyvių taip pat laukė pramoginė vaikų zona, aktyviausiųjų – sporto zona, išalkusiųjų – maisto zona, o ieškančiųjų lauktuvių – skanėstų ir suvenyrų mugė.

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės pagrindinis rėmėjas – UAB „VH Lietuva“, renginio rėmėjai: UAB „DeLaval“, UAB „Dojus Agro“, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, UAB „BalticAgro“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, Padovinio ŽŪB, UAB „Ivabaltė“, AB „East West Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Naujasis Nevėžis“. Pagrindinis informacinis rėmėjas UAB „Ūkininko patarėjas“, Informaciniai rėmėjai: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcija „Mano ūkis“,  UAB „Diena Media News“.

#100 VDU ŽŪA Gegužinė – piknikas

Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. 13 val. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris vyks gamtoje, VDU ŽŪA parke priešais Centrinius rūmus. Kaip ir priklauso, Gegužinėje netrūks daug šokių, muzikos ir juoko! 

Siekiame sukurti šventę, kurioje vietą ras kiekvienas dalyvis. Renginio svečius džiugins vaikų, studentų ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų pasirodymai, grupė „Subtilus“, o visą dienos festivalį vainikuos Manto Jankavičiaus šventinis koncertas! Be nuostabių pasirodymų scenoje festivalio dalyvių lauks ir kitos pramogos – šventė bus pradėta VDU ŽŪA 100-mečio bėgimu, parke bus įkurta zona, skirta vaikų pramogoms, poilsio zona studentams, o Akademijos alumnai ir absolventai kviečiami registruotis į Žaliąją vakarienę. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami užsukti į VDU ŽŪA fakultetų reprezentacinę zoną ir sporto / pramogų zoną, kurioje lauks prizai!

Registracija į šventinį VDU ŽŪA 100-mečio ėjimą-bėgimą

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui paminėti skirtas ėjimas-bėgimas 1924 metrų ilgio trasa akademiniame miestelyje. 100 pirmų užsiregistravusių dalyvių bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

Registracija į ekskursiją

Kviečiame apsilankyti VDU ŽŪA erdvėse ir sudalyvauti ekskursijoje po įdomiausias VDU ŽŪA vietas! Registracijos formoje maloniai prašome nurodyti savo kontaktus bei kokius fakultetus ir auditorijas norėtumėte aplankyti renginio metu. Užsiregistravusiems visa informacija bus pateikta el. paštu.

RENGINIO PROGRAMA

VDU ŽŪA akademiniame miestelyje vykusiame Studijų festivalyje – rekordinis moksleivių skaičius

Gegužės 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvietė šalies moksleivius į jau tradicija tapusį VDU Studijų festivalį. Renginio metu moksleiviai ne tik turėjo galimybę susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką ir pramogauti.

Festivalį aplankė ir daugiau nei 500 moksleivių, dalyvaujančių VDU Žemės ūkio akademijos edukaciniame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“. Eksperimentinių ir II lygio klasių moksleiviai lankėsi ne tik Studijų festivalyje, bet ir dalyvavo baigiamajame projekto renginyje.

VDU Valdo Adamkaus sporto centras vienai dienai tapo erdve, kurioje moksleiviai galėjo per labai trumpą laiką susipažinti su visu universitetu: nuo dominančių studijų programų, universitete veikiančių organizacijų, galimybės pabendrauti su dėstytojais ir studentais iki dalyvavimo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, inovacijų pristatymuose ar pramogauti žaidžiant žaidimus. Moksleivius atlydėję mokytojai taip pat nenuobodžiavo – turėjo galimybę pasiklausyti VDU dėstytojų vedamų seminarų ir praplėsti savo žinias, pasikonsultuoti.

Viena iš renginio organizatorių, VDU Priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė džiaugiasi, jog šiemet jau trečiąkart organizuotas festivalis sulaukė virš 1000 dalyvių, kurių kiekvienas galėjo atrasti širdžiai mielą užsiėmimą bei išbandyti daug naujų veiklų.

„Smagu, jog nepaisant prasto oro, festivalyje šiemet dalyvavo gerokai daugiau moksleivių nei pernai. Visi jie ne tik itin aktyviai dalyvavo VDU siūlytose veiklose, atlikinėjo įvairias užduotis, bet ir domėjosi artes liberales studijomis, studijų programomis, gretutinių studijų galimybėmis, bendravo su fakultetų dėstytojais ir studentais“, – pasakojo universiteto atstovė.

VDU AJMD „Modusas“ nariai moksleivius įtraukė į įvairius eksperimentus, kurių drąsiausieji nepabijojo rankose laikyti liepsną ar didįjį Madagaskaro tarakoną. Teisės fakulteto organizacija „Elsa“ pasiūlė sudalyvauti inscenizuotos žmogžudystės tyrime, paremtu populiarių kriminalinių serialų motyvais, kuriame moksleiviai turėjo įsijausti į tyrėjų vaidmenis. Tuo metu besidomintys pedagogikos studijomis turėjo išnarplioti galvosūkiais ir robotikos elementais paremtas pabėgimo kambario užduotis.

„Moksleiviai buvo kviečiami ir į Užsienio kalbų kavinę, judesio laboratoriją, tvarios mados eksperimentus, autokrautuvo vairavimo simuliaciją ir į daugybę kitų veiklų. Džiugu, kad dauguma drąsiai įsitraukė į renginio metu siūlytus užsiėmimus ir bendravo vieni su kitais. Beje, dalis moksleivių VDU Studijų festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą ir prižadėjo čia vėl sugrįžti kitais metais“, – įspūdžiais dalijosi viena renginio organizatorių L. Petrauskaitė.

Festivalio metu vyko ir taikliausio metiko konkursas, kurio metu buvo galima laimėti neeilinį prizą – krepšinio kamuolį su „Žalgirio“ krepšininkų parašais. Šis prizas atiteko Jonui Jankauskui iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos.

VDU Studijų festivalyje veiklų netrūko ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams, kurie turėjo galimybę sudalyvauti ne tik universiteto dėstytojų vedamuose seminaruose, bet ir apsilankyti naujai įkurtame VDU STEAM didaktikos centre, kur jų laukė kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis per kūrybą“.

„Nuoširdžiai manau, jog geriausia pažintis su būsimomis studijomis yra per patirtį. Būtent tokią galimybę suteikia VDU Studijų festivalis – ne tik pamatyti, kaip atrodo universiteto gyvenimas, bet ir patiems jį išbandyti bei sukurti kažką unikalaus ir savo“, – tikina VDU Studijų Priėmimo skyriaus vadovė L. Petrauskaitė.

Renginio metu vyko ir VDU mokyklų tinklo narių, šiuo metu vienijančių daugiau nei 10 šalies mokyklų, partnerių susitikimas. Renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno „Santaros“, VDU „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Prezidento Valdo Adamkaus, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis, Ariogalos gimnazijos, VDU „Atžalyno“ progimnazijos, VDU klasikinio ugdymo mokyklos bei VDU Sokrato licėjaus.

VDU ŽŪA edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės ir II lygio klasės sėkmingai baigė jau trečiuosius mokslo metus

Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio rengimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas skatinti moksleivius rinktis inžinerinės krypties studijas ir jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus it sniego gniūžtė, neįveikiama net kaitrios pavasario saulės, ritasi per Lietuvą plėsdama moksleivių veiklų spektrą ir apimtis ir pritraukdama vis daugiau rajonų moksleivių bei projekto rėmėjų. Gegužės 10 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko iškilminga edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos eksperimentinių bei II lygio klasių mokslo metų baigimo šventė, kurios pozityvia energija tryškusius dalyvius vienu metu sunkiai betalpino erdvi Akademijos Iškilmių salė –eksperimentinių (I lygio) ir II lygio programų baigimo pažymėjimai čia įteikti bemaž 500 moksleivių iš devynių šalies savivaldybių – Rokiškio, Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės, Šakių, Akmenės, Mažeikių, Zarasų. Geriausių II lygio projektų, kuriuos kūrė ir pristatė Rokiškio ir Pasvalio moskleiviai, autoriams atitinkamai skirtos Rokiškio verslo klubo įsteigtos piniginės premijos bei Pasvalio rajono savivaldybės dovanos.

 Plečia akiratį, motyvuoja siekti žinių,  mezgasi naujos partnerystės

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių veiklose dalyvaujančius moksleivius sveikino šio projekto iniciatoriai ir partneriai – verslo, savivaldybių atstovai, VDU ir VDU ŽŪA vadovai. Nuoširdžių padėkos žodžių už regionų jaunimo motyvaciją siekti universitetinio išsilavinimo bei padėti rasti prasmingą gyvenimo kelią projekto iniciatoriams ir rėmėjams negailėjo ir moksleivius atlydėję pedagogai.

„Esame iš vieno atokiausiai nuo didmiesčių įsikūrusio Lietuvos rajono – Mažeikių. Matome didžiulę šio projekto prasmę netgi keliais aspektais – jis plečia vaikų akiratį, motyvuoja siekti žinių, o iš skirtingų šalies vietovių atvykusiems pedagogams suteikia progą ne tik pabendrauti, bet ir megzti naujų partnerysčių ryšius. Štai Mažeikių moksleiviams kaimyninio Akmenės rajono, kuriame sparčiai vystosi gamyba, savivaldybės meras jau pažadėjo sudaryti sąlygas susipažinti su moderniomis vietos įmonėmis“, – džiaugėsi kalbinta Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytoja Laima Steponkevičienė, pastebėjusi, kad ir jai pačiai, gimnazistams dėstančiai ekonomikos dalyką, yra įdomu pasižvalgyti po VDU ŽŪA kaip Lietuvos bioekonomikos mokslo tyrimų centrą.

Regionų verslas, savivalda ir akademinė bendruomenė sutaria, kad už ateities visuomenės kūrimą atsakingi visi

Atidarydama iškilmingą projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos eksperimentinių klasių baigimo pažymėjimų įteikimo ceremoniją, VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė neabejojanti, kad geras idėjas paversti gerais darbais įmanoma tik dirbant vienminčių komandoje. „Džiugu, kad regionų verslas, savivalda ir akademinė bendruomenė sutariame, jog už ateities visuomenės kūrimą esame atsakingi visi“, – projekto partneriams dėkojo VDU studijų prorektorė dr. S. Pilkienė, jaunajai auditorijai linkėjusi neapsiriboti pažymėjimų gavimu, bet sugrįžti į Akademiją tęsti moksleiviams skirtų veiklų, o vėliau – studijuoti.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama eksperimentinių klasių narius, kalbėjo, kad jiems įteikiami programos baigimo pažymėjimai yra įgytų žinių ir prasmingų patirčių oficialus patvirtinimas. „Esate ateities lyderiai, kurie kursite inovacijas, todėl drauge su jumis džiaugiamės, kad dar būdami moksleiviai turėjote išskirtinę galimybę žinių ir naujų patirčių įgyti universitetinėje aplinkoje. Tad ir ateityje kopkite vis aukštyn“, – linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipė moksleivių dėmesį, kad šios aukštosios mokyklos mokslininkai svariai prisideda sprendžiant sudėtingiausius globalius iššūkius ir kad čia rengiami ateities ekonomikai, t. y. biologiniais ištekliais grindžiamai bioekonomikai, aktualiausių sektorių profesionalai. Prof. dr. A. Blinstrubienė taip pat moksleiviams priminė, kad svajonės neišsipildo savaime – jas jaunam žmogui galima įgyvendinti tik nuosekliai žengiant mokslo ir žinių keliu.

Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, žvelgdamas į edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narių sausakimšai užpildytą VDU ŽŪA Iškilmių salę ir jos balkoną, su šypsena veide prisipažino, kad apie tokį savo idėjos rezultatą prieš trejus metus nedrįso net svajoti. VDU ŽŪA absolventas, klubo „ŽŪA alumni“ prezidentas I. Tarvydis ragino moksleivius, pedagogus, kolegas verslininkus tapti šio projekto ambasadoriais ir ateityje juo aprėpti visą Lietuvą, nes projekto tikslingumas jau neturi kelti abejonių niekam.

Išlaikyti žinių ir universitetinio išsilavinimo siekimo kryptį eksperimentinių klasių nariams linkėjo šio projekto partnerio – Rokiškio profesinio mokymo centro – direktorė Diana Giedrikienė, Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, UAB „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė, Šakių rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriau vedėjas Darius Aštrauskas, taip pat Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja Birutė Gudauskienė.

Moksleivių projektuose – tvarios idėjos: energetiniai augalai, pakeisiantys iškastinį kurą, dvipusio vandens lygio reguliavimas laukuose

Gausiais aplodismentais salė pasitiko į sceną kopiančius projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ II lygio Rokiškio inžinerijos ir gamtos mokslų klasės bei Pasvalio inžinerijos klasės moksleivius – šiųmečio II lygio projektų konkurso rengėjus ir pirmųjų vietų nugalėtojus.

Inžinerinės krypties projektų nugalėtoja tapo jungtinė Rokiškio r. Kamajų ir Juodupės gimnazistų komanda, parengusi projektinį pasiūlymą, kaip energetiniais augalais galima pakeisti iškastinį kurą. Gamtos mokslų kryptyje laureatu tapo to paties rajono Pandėlio gimnazijos gimnazistų projektas „Dvipusis vandens lygio reguliavimas laukuose“.

VDU ŽŪA edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ inžinerijos eksperimentinės klasės koordinatoriaus Inžinerijos fakulteto doc. dr. Jono Čėsnos teigimu, moksleivių darbus vertinusi komisija rėmėsi pakankamai rimtais kriterijais. Tai – idėja, aktualumas, komandos sutelktumas, ateities lūkesčiai.

Projekto baigimo pažymėjimai įteikti bemaž 500 moksleivių ir mokytojų

II lygio inžinerijos ir gamtos mokslų klasių programų baigimo pažymėjimai drauge su projekto iniciatorių ir rėmėjų palinkėjimais šiemet įteikti: Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos, Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos, Rokiškio r. Juodupės,  Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, Pasvalio r. Vaškų gimnazijos, Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleiviams.

Inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių dalyvių pažymėjimai įteikti: Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos, Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos, Rokiškio r. Juodupės gimnazijos, Rokiškio profesinio mokymo centro, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro,  Biržų „Saulės“ gimnazijos, Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos, Pasvalio r. Vaškų gimnazijos, Akmenės r. Ventos gimnazijos, Akmenės r. Papilės Simono Daukanto gimnazijos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos, Mažeikių Gabijos gimnazijos, Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos, Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos, Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos, Šakių r. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Šakių r. Griškabūdžio gimnazijos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinės mokyklos moksleiviams.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė VDU Muzikos akademijos Klasikinio dainavimo katedros studentė, dainų autorė, atlikėja, TV projekto „Lietuvos balsas“ dalyvė Vytautė Tamutytė.

Kontaktai pasiteiravimui dėl edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“:
Dr. Brigita Medveckienė
„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo vadybininkė
Telefonas +370 625 80444
El. paštas brigita.medveckiene@vdu.lt

VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!

Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.

Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.

„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.

Registracija į VDU Studijų festivalį

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio video akimirkos:

Kviečiame išsamiau susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:


Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA mokslininkai: gėlo vandens trūkumas ir potvyniai pasaulyje kelia vis daugiau iššūkių

Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.

JT Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į saugų ir švarų vandenį

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė atkreipia dėmesį, kad tinkama mityba bei sanitarijos sąlygos yra svarbūs geros sveikatos aspektai. „Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pripažįsta, kad „Teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis“. Vanduo gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Vandens kiekybė ir kokybė svarbi klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos dalis“, – pastebi profesorė. Mokslininkė pasakoja, kad JT Generalinė Asamblėja yra įvardijusi, kad turi būti užtikrinamas pakankamas vandens kiekis kasdieniniam naudojimui – maisto ruošimui, drabužių skalbimui, namų valymui. Taip pat vanduo turi būti saugus – priimtinos spalvos, kvapo ir skonio bei nepavojingas žmonių sveikatai (be toksinių medžiagų) bei prieinamas – įperkamas ir pasiekiamas netoliese.

Kokybiškas ir lengvai prieinamas vanduo mums kasdienybė, tačiau yra šalių, kur kokybiško vandens trūkumas kelia daug problemų. Mokslininkė pastebi, kad pagal JT plėtros programą (UNDP), mažiausiai 1,8 milijardo žmonių visame pasaulyje vartoja užterštą geriamąjį vandenį. Be to, dėl vandens trūkumo kenčia daugiau nei 40 % pasaulio žmonių, prognozuojama, kad šis skaičius didės.

Vandens trūkumo sąsajos su ginkluotais konfliktais

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad nors dažnai vandens trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė dalies ginkluotų konfliktų priežastis, bet dažniausiai šalia vandens trūkumo būna socialinė politinė įtampa, ginčai dėl užtvankų, rezervuarų ir kitų didelio masto projektų. Taip pat dažnai į ginkluotus konfliktus veda ankstesni nesutarimai dėl abiem pusėms svarbių aplinkosaugos ir išteklių klausimų.

„Konfliktus dažnai lemia dėl klimato kaitos mažėjantis kritulių kiekis, nepakankamas vandens tiekimas ir priklausomybė nuo vieno pagrindinio vandens šaltinio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į didelį gyventojų skaičiaus augimą, sparčią urbanizaciją, modernizaciją ir industrializaciją. Tarp priežasčių gali būti ir ginkluotų kovų istorija bei prasti santykiai tarp šalių grupių“, – pastebi mokslininkė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė

Išnuomavus šešis ežerus, po liūčių miesto gatvės skendi vandenyje

Anot profesorės, daug netikėtų problemų gali kelti ir netinkama potvynių kontrolė mieste. Vienas iš naujausių pavyzdžių – potvyniai Pnompenyje, Kambodžoje. „Per pastaruosius 10 metų Kambodžos vyriausybė išnuomavo šešis ežerus žemės vystytojams, kurie užpildė ežerus vandeniu savo plėtros projektams. Užpildžius ežerus, per musoninius lietus vanduo kaupiasi ir užlieja miesto gatves, kai kurias užtvindo iki 76 cm gylio“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Kambodžos nacionalinio nelaimių valdymo komiteto duomenimis, nuo spalio pradžios smarkios liūtys ir atogrąžų audros sukėlė potvynius 19 iš 25 Kambodžos provincijų ir miestų, nukentėjo 312 224 žmonės, potvyniai panardino 73 720 namų ir daugiau nei 293 000 hektarų ryžių bei kitų pasėlių.

Stebuklingos upės paslaptis – organiką naikinantys bakteriofagai

Ne mažesnė problema ir užterštas vanduo. Prof. dr. L. Česonienė pasakoja, kad Indijos Gango upės tarša pavertė ją „toksišku vandens keliu“. Aplinkosaugininkai sveikino neseniai priimtą teismo sprendimą, pagal kurį Gango vanduo turi būti švarus.

Anot mokslininkės, nuvykus į Indiją ir pamačius Gangą, jo pakrantes ir ten vykstantį gyvenimą, vaizdas šokiravo. Iš Himalajų į Gango upę įteka krištolo skaidrumo vanduo, bet įtekančios nuotekos, pramonė, žemės ūkis, religinės tradicijos pastebimai keičia vandens spalvą, skaidrumą ir kokybę. „Upės pakrantėse vyksta indams svarbios kremavimo ceremonijos. Iš pradžių kūnas maudomas upės vandenyje, apipilamas aliejais ir upės pakrantėje kremuojamas. Kad nebūtų kvapo, naudojama speciali mediena. Kremuojant nesudega viskas iki pelenų, baigus degti, ateina baltai apsirengęs šventikas, jis nesudegusius kaulus ir pelenus išmeta tiesiai į upę“, – apie pakrantėse vykstančius ritualus pasakoja mokslininkė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad upės krante kremuojami tik turtingi žmonės, šis tradicinis kremavimas kainuoja apie tūkstantį eurų, vietiniame krematoriume kaina apie šešis kartus mažesnė, o pelenai patenka į tą patį Gango vandenį.

Anot prof. dr. L. Česonienės, indai tiki, kad Gango upė yra paslaptinga ir stebuklinga, ir ne be reikalo. „Kelionės metu paėmiau vandens mėginį. Jau parsivežus į viešbutį, nustebino vandens skaidrumas, jis atrodė visiškai švarus ir skaidrus. Pristatėme mėginį į laboratoriją ir, matę upės vandens užterštumą, tikėjomės, kad rezultatai bus labai blogi. Rezultatai nustebino, nes Gango vandens kokybė kai kuriais aspektais buvo geresnė nei Lietuvos upių, pavyzdžiui, Nemuno žemiau Kauno, ar Neries aukščiau Panerių. Paaiškėjo, kad Gango upėje gyvena bakteriofagai, kurie naudoja organines medžiagas ir taip valo upės vandenį. Jų aktyvumas toks didelis, kad Gangui apsivalyti užtenka pratekėti kilometrą, kai įprastai upėms reikia bent 20 kilometrų, kad oksiduotų ir eliminuotų taršą“, – kalba mokslininkė.

Nesaugus vanduo – vis dar aktuali problema

Mokslininkė pasakoja, kad dar viena rimtus iššūkius dėl vandens patiriančių šalių – Salvadoras, 98 % gėlo vandens šalyje yra užterštas ir 12 % gyventojų neturi prieigos prie jokio geriamojo vandens. 90 % šalies paviršinių vandenų yra užteršti nevalytomis nuotekomis, žemės ūkio ir pramonės atliekomis. Parazitais, bakterijomis ir grybeliais užteršto vandens vartojimas gali sukelti sekinančių, lėtinių ligų ir net baigtis mirtimi.

Prof. dr. L. Česonienė pastebi, kad situacija sudėtinga ir Ugandoje, kur nesaugiame geriamajame vandenyje plintančios bakterijos sukelia aklumą. Dėl šios ligos kenčia neproporcingai daug moterų, nes dėl lyčių vaidmenų jos atsakingos už sodo darbus, maisto ruošimą, vandens rinkimą ir kitas užduotis, dėl kurių jos patenka į nesaugų vandenį.

Ilgalaikis ginčas ir susirėmimai dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi

Mokslininkė pasakoja, kad vienas iš ginkluotų konkliktų pavydžių – Afganistano ir Irano jau daugiau nei šimtmetį trunkantys ir iki ginkluotų susirėmimų išaugę nesutarimai dėl upių vandens dalijimosi. Abi šalys įsivėlė į ilgalaikį ginčą dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi, pasienyje kilo susirėmimai dėl didžiausio gėlo vandens ežero Irane, Hamuno, išdžiūvimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad susirėmimas kilo eskaluojant Kabulo ir Teherano ginčą dėl Helmando upės, kuri yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis abiem šalims, remiantis žemės ūkį, pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas regione.

„Ežeras turi didelę reikšmę regiono aplinkai ir ekonomikai. Anksčiau tai buvo viena didžiausių pasaulyje šlapžemių, besidriekianti 4000 kvadratinių kilometrų (1600 kvadratinių mylių) tarp Irano ir Afganistano, maitinama Helmando upės. Ekspertai dėl susidariusios situacijos kaltina sausrą ir užtvankų bei vandens kontrolės poveikį. Iranas ir Talibanas smarkiai apšaudė. Žuvo ir buvo sužeisti kariai, o tai smarkiai sustiprino didėjančią įtampą tarp šalių. Abi pusės apkaltino viena kitą pradėjus susišaudymą“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Anot mokslininkės, Afganistanas ir Iranas jau daugiau nei šimtmetį nesutaria dėl upių vandens dalijimosi. Šalys 1973 metais pasirašė susitarimą – Helmando upės sutartį – dėl upių vandens paskirstymo reguliavimo. Tačiau susitarimas nebuvo nei ratifikuotas, nei visiškai įgyvendintas, todėl nesutarimai ir įtampa išliko.

Atkreipia dėmesį į vandens užtvankų saugumo klausimą

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad hidrotechnikos statinių, ypatingai užtvankų, saugumo užtikrinimas šių dienų kontekste taip pat išskirtinai svarbus klausimas. „Vienas naujausių pavyzdžių – beveik prieš metus vykęs Kachovkos užtvankos Ukrainoje sprogdinimas ir jo pasekmės visam regionui. Kachovkos užtvanka – viena iš šešių, 1944–1968 metais pastatytų ar atstatytų ant Dnipro upės, planuojant Baltijos ir Juodąją jūras sujungti laivybos kanalais. Ši užtvankų, kanalų, šliuzų sistema turėjo užtikrinti laivų navigaciją, ja norėta kompleksiškai spręsti energijos, transporto ir dirvožemio drėkinimo problemas. Lietuvoje užtvanka su hidroelektrine pastatyta tik ties Kaunu, nors buvo planuota statyti ir ties Druskininkais, Birštonu, Jurbarku“, – pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. R. Šadzevičiaus, Ukrainoje pastačius visas planuotas užtvankas, suformuotos vandens saugyklos, kurios atlieka svarbias funkcijas – Kachovkos užtvanka suformuoto rezervuaro vanduo buvo tiekiamas Zaporožės atominės elektrinės agregatams aušinti.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius

Mokslininkas pasakoja, kad 2023 m. birželio 6 d. naktį sugriovus 26 užtvankos šliuzus, iki 4,8 metro aukščio ir 24,4 km/val. greičiu judanti banga iš vandens saugyklos išnešė per dešimtmečius susikaupusius nešmenis, kuriuose buvo pavojingi pramonės įmonių atliekų teršalai, netgi radioktyvios medžiagos. Taip pat sugriovė pasroviui į Juodąją jūrą buvusio uosto saugyklas su trąšomis, įvairiais naftos produktais, taip dar labiau užteršdama vandenį. „Potvynio pikas pasiektas vos per kelias valandas nuo sprogimo. Buvo prognozuojamas nepertraukiamas 14 valandų trukmės vandens lygio kilimas ir 3 dienas trunkantis potvynis, tačiau vanduo kilo apie 4 paras. Nuslūgus potvyniui, po dviejų savaičių, upė tekėjo savo buvusia vaga, po dviejų mėnesių didžioji vandens saugyklos dugno dalis buvo išdžiūvusi. Po pusmečio buvusios vandens saugyklos teritorija buvo apaugusi karklais, kurių aukštis siekė suaugusio žmogaus ūgį“, – apie potvynio bangą ir jos išsisklaidymą bei teritorijos pokyčius nelikus vandens saugyklos, kalba mokslininkas.

Mokslininkas pastebi, kad nors yra įvairių nuomonių apie užtvankos pašalinimo naudą ir žalą, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus vandens lygio pokytis gali sukelti masinę ekologinę katastrofą. „Hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir staigus vandens lygio kritimas gali padaryti daug žalos. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje mažėja aplinkinių vietovių dirvožemio derlingumas. Be to, daugiau nei milijonas aplinkinių miestų ir gyvenviečių gyventojų gali likti be geriamojo vandens. Šiuo konkrečiu atveju taip pat kilo branduolinės katastrofos grėsmė, nes galėjo nutrūkti Zaporižės atominės elektrinės reaktorių aušinimas. Dėl masinio žuvų, paukščių ir kitų faunos rūšių kritimo, kyla grėsmė epidemiologinei padėčiai visame Juodosios jūros regione“, – kalba doc. dr. R. Šadzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros mokslininkė doc. dr. Midona Dapkienė atkreipia dėmesį, kad Dnipro vandens užterštumas tūkstančius kartų viršija normas. „Užtvankos sprogdinimas turėjo poveikį ir kaimynių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos – vandens išteklių kokybei“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Izraelio ir Palestinos konfliktas – geriamojo vandens trūkumas ir auganti tarša

Anot doc. dr. M. Dapkienės, su dideliais karo veiksmų lemtais iššūkiais susiduria ir Gaza bei Vakarų krantas, kur geriamojo vandens tiekimo sistema seniai yra trapi. „Gazos Ruože gyvenantys žmonės naudoja vandenį iš vietinių šulinių ir gręžinių, taip pat iš jūros vandens gėlinimo įrenginių gautą vandenį, taip pat vamzdynais iš Izraelio tiekiamą vandenį. Nuo Izraelio karinių veiksmų pradžios 2023 m. spalį Gazos miestų nuotekos nebetvarkomos, todėl didėja tarša. Taip pat išaugo ir vandens trūkumas, nes uždarytos trys gėlinimo įrenginiai, nutrauktas vandens tiekimas iš dalies vamzdynų“, – apie kylančius iššūkius kalba mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad Viduržemio jūros pakrantės vandenys užteršti nevalytomis nuotekomis, kurios nuolat patenka į jūrą iš tos pačios neveikiančios Gazos nuotekų valymo sistemos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė

Kitas svarbus momentas, į kurį mokslininkė pataria atkreipti dėmesį – regiono požeminio vandens užteršimo rizika. „Izraelio pajėgos pumpavo jūros vandenį į „Hamas“ įrengtus tunelius, esančius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. Aplinkosaugininkai pastebi, kad galimas ilgalaikis poveikis požeminiam vandeniui, nes pumpuojant jūros vandenį į smėlingame grunte iškastus tunelius yra didelė sūraus vandens prasiskverbimo į vandeningąjį sluoksnį ir gėlo vandens užteršimo tikimybė“, – pasakoja doc. dr. M. Dapkienė. Ji pastebi, kad tai ne tik tiesioginė žala šį vandenį naudojantiems 2,3 mln. palestiniečių, bet galima ir ilgalaikė žala žemės ūkiui, nes toks vanduo netinkamas pasėlių drėkinimui.

Doc. dr. M. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nurimus kariniams konfliktams ir karams, labai svarbu įvertinti bei įvardyti tikrąjį žalos aplinkai mastą, jos pasekmių sunkumą. „Atkūrimo po karinių konfliktų etape dažnai nepaisoma aplinkosaugos klausimų, nes vyriausybės ir investuotojai linkę teikti pirmenybę greitam šalių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui, kas prieštarauja integracinio ir tvaraus vystymosi užtikrinimui“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad aplinkos atkūrimas ir valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant visuomenių tarpusavio pasitikėjimą.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Vandens saugumas yra labai svarbus klausimas visoje Europoje ir pasaulyje. Europos Sąjunga įgyvendina skirtingus mechanizmus ir politiką, siekdama užtikrinti vandens saugumą ir gerinimą. Tai apima teisės aktus dėl vandens kokybės, vandens išteklių valdymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo standartus bei priemones, skirtas kovai su vandens tarša ir saugumo grėsmėmis.

Mokslininkai pastebi, kad galima prognozuoti augantį šiuos iššūkius galinčių padėti įveikti kvalifikuotų specialistų poreikį. Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius, jau nesustabdoma klimato kaita ir jos pasekmės, griaunantys ir žalos visam regionui darantys kariniai konfliktai leidžia daryti prielaidą, kad ateityje reikės dar daugiau šiuos iššūkius galinčių spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, pradedant nuo svarbių inžinerinių sistemų atkūrimo, inovatyvių bei efektyvesnių sistemų kūrimo iki opių ekologinių klausimų sprendimo, jautriai įvertinant poveikį aplinkai“, – kalba mokslininkė.

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai siūlo platų studijų programų pasirinkimą, siūlomos bakalauro, papildomosios ir magistrantūros studijų programos jau esamų ir būsimų iššūkių sprendėjais norintiems tapti jaunuoliams.

Darbo skelbimas. Tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojas (-a) darbui visoje Lietuvoje

UAB „Luxera“ ieško tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojo (-os) darbui visoje Lietuvoje.

Darbo pobūdis:

  • Automatinio vairavimo sistemų montavimas klientams visoje Lietuvoje;
  • Automatinio vairavimo sistemų sukalibravimas ir paleidimas žemės ūkio technikoje;
  • Priedų žemės ūkio technikai, montavimas ir diegimas;
  • Bendravimas su įmonės klientais.

Reikalavimai darbuotojui:

  • Žemės ūkio technikos teorinis ir praktinis išmanymas;
  • Panaši darbo patirtis autoelektrikos srityje (privalumas);
  • B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (TR1/TR2 kategorijų turėjimas (stiprus privalumas));

Įmonė siūlo:

  • Veiklą dinamiškoje, greitai augančioje įmonėje;
  • Profesinio ir asmeninio tobulėjimo bei karjeros galimybes;
  • Patrauklų atlygio paketą;
  • Galimybę planuoti savo darbo dieną;
  • Galimybę derinti darbą ir studijas;
  • „Apple“ kompiuterinę įrangą.

Darbo užmokestis:

  • Nuo 1400 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (galutinis fiksuoto atlygio pasiūlymas priklausys nuo kandidato/ės kompetecijos);
  • Motyvacinė sistema, priklausanti nuo mėnesio rezultatų.

Kandidatavimas

Savo gyvenimo aprašymą (CV) siųskite el.paštu karolis@luxera.lt
arba susisiekite telefonu: +370 690 08005

VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

Net ir trumpam sustojus žemėtvarkos specialistų darbui būtų praktiškai paralyžiuotas valstybės funkcionavimas, nes nė vienos viešos ar privačios teritorijos formavimas, naujo kelio, tilto, pastato statyba, jo kaip nekilnojamojo turto vertinimas nevyksta nedalyvaujant žemėtvarkininkui. Šios srities specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rengiami jau daugelį metų, tačiau pastaruoju laikotarpiu šioje veiklos srityje įvyko tam tikrų pokyčių atsižvelgiant į žemėtvarkininkų trūkumo darbo rinkoje problemą bei tai, kad šiuolaikinė žemėtvarka yra ypač sparčiai besivystanti sritis, kurioje naudojami patys moderniausi prietaisai bei technologijos.

Studijų programoje – pokyčiai

Siekiant padidinti VDU Žemės ūkio akademijoje vykdytoje studijų programoje Žemėtvarka studijuojančių studentų skaičių 2020 m. rudenį buvo priimtas sprendimas iki tol buvusias atskiras studijų programas Žemėtvarka, Akvakultūros technologijos, Hidrotechninės statybos inžinerija sujungti į vieną bendrą studijų programą  Vandens ir žemės inžinerija, o ankstesniąsias studijų programas palikti kaip šios bendros studijų programos specializacijas. Deja, bet šis sprendimas daugiau studentų taip sutelkti vienoje bendroje studijų programoje nepasitvirtino. Kaip bebūtų gaila, kai kurios bendros studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijos rentabilaus stojančiųjų skaičiaus specializacijai vykdyti nesulaukė.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją 2023 m. rugsėjo 26 d. studijų programos Vandens ir žemės inžinerija komitetas priėmė sprendimą pertvarkyti Vandens ir žemės inžinerijos studijų programą pakeičiant jos pavadinimą ir pakoreguojant turinį. Taip atsirado atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas.

Specialistai – šiuolaikiški ir išmanantys pažangiausias technologijas

Žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai nuo ateinančių mokslų metų bus rengiami vykdant atnaujintą ir savarankišką studijų programą, kurios esminis tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti ir spręsti darnaus kultūrinio kraštovaizdžio, žemės ir kito nekilnojamojo turto objektų formavimo, naudojimo bei aplinkosaugos problemas, realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus įvairiose žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir vertinimo srityse.

Tikime, jog pakeistas studijų programos pavadinimas Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas labiau atspindės aktualizuotą šios studijų programos turinį. Studentams tai atveria naujas galimybes plėsti žinias, gebėjimus ir kompetencijas specializuojantis ne tik į iki šiol galimas žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro sritis, bet ir papildomai į nekilnojamojo turto vertinimo sritį.  Atnaujintą studijų programą sėkmingai baigę ir reikiamos darbo patirties įgiję  absolventai turės galimybę (t. y. bus išklausę reikiamą kursą, suteikiantį teisės aktais nustatytą kreditų skaičių) gauti ne tik iki šiol galimus žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo, geodezininko, matininko, bet ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus.

Programai – reikšmingas išskirtinumas

Tiek studijų programos pavadinimo pakeitimas, tiek ir turinio atnaujinimas suteikia šiai studijų programai reikšmingą išskirtinumą – tai vienintelė tokio pobūdžio aplinkos inžinerijos krypties studijų programa visoje Lietuvoje, unikali plačia savo aprėptimi (apima žemėtvarkos, geodezija ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis), palyginti su kitose aukštosiose mokyklose vykdomomis  panašaus pobūdžio studijų programomis. Sėkmingai baigusiesiems pirmosios pakopos studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas bus suteikiamas inžinerijos mokslų bakalauro laipsnis. Studijų programos absolventai gali tęsti studijas inžinerijos, technologijų mokslų arba kitų studijų krypčių grupių magistrantūros studijose Vytauto Didžiojo universitete bei kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Ragintume žemėtvarkos, hirotechnikos ir kitų giminingų sričių bendruomenės narius būti tikraisiais savo specialybių ambasadoriais bei paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės krypties studijas, kurios suteikia išties plačias karjeros perspektyvas. Tik taip užtikrinsime savo specialybių gyvybingumą bei visi kartu prisidėsime prie teigiamų pokyčių sprendžiant jaunų specialistų stygiaus problemą šalyje.

Jolanta VALČIUKIENĖ

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja, docentė