Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto naujienos Archives | Page 6 of 13 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA mokslininkai: gėlo vandens trūkumas ir potvyniai pasaulyje kelia vis daugiau iššūkių

Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.

JT Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į saugų ir švarų vandenį

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė atkreipia dėmesį, kad tinkama mityba bei sanitarijos sąlygos yra svarbūs geros sveikatos aspektai. „Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pripažįsta, kad „Teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis“. Vanduo gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Vandens kiekybė ir kokybė svarbi klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos dalis“, – pastebi profesorė. Mokslininkė pasakoja, kad JT Generalinė Asamblėja yra įvardijusi, kad turi būti užtikrinamas pakankamas vandens kiekis kasdieniniam naudojimui – maisto ruošimui, drabužių skalbimui, namų valymui. Taip pat vanduo turi būti saugus – priimtinos spalvos, kvapo ir skonio bei nepavojingas žmonių sveikatai (be toksinių medžiagų) bei prieinamas – įperkamas ir pasiekiamas netoliese.

Kokybiškas ir lengvai prieinamas vanduo mums kasdienybė, tačiau yra šalių, kur kokybiško vandens trūkumas kelia daug problemų. Mokslininkė pastebi, kad pagal JT plėtros programą (UNDP), mažiausiai 1,8 milijardo žmonių visame pasaulyje vartoja užterštą geriamąjį vandenį. Be to, dėl vandens trūkumo kenčia daugiau nei 40 % pasaulio žmonių, prognozuojama, kad šis skaičius didės.

Vandens trūkumo sąsajos su ginkluotais konfliktais

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad nors dažnai vandens trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė dalies ginkluotų konfliktų priežastis, bet dažniausiai šalia vandens trūkumo būna socialinė politinė įtampa, ginčai dėl užtvankų, rezervuarų ir kitų didelio masto projektų. Taip pat dažnai į ginkluotus konfliktus veda ankstesni nesutarimai dėl abiem pusėms svarbių aplinkosaugos ir išteklių klausimų.

„Konfliktus dažnai lemia dėl klimato kaitos mažėjantis kritulių kiekis, nepakankamas vandens tiekimas ir priklausomybė nuo vieno pagrindinio vandens šaltinio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į didelį gyventojų skaičiaus augimą, sparčią urbanizaciją, modernizaciją ir industrializaciją. Tarp priežasčių gali būti ir ginkluotų kovų istorija bei prasti santykiai tarp šalių grupių“, – pastebi mokslininkė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė

Išnuomavus šešis ežerus, po liūčių miesto gatvės skendi vandenyje

Anot profesorės, daug netikėtų problemų gali kelti ir netinkama potvynių kontrolė mieste. Vienas iš naujausių pavyzdžių – potvyniai Pnompenyje, Kambodžoje. „Per pastaruosius 10 metų Kambodžos vyriausybė išnuomavo šešis ežerus žemės vystytojams, kurie užpildė ežerus vandeniu savo plėtros projektams. Užpildžius ežerus, per musoninius lietus vanduo kaupiasi ir užlieja miesto gatves, kai kurias užtvindo iki 76 cm gylio“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Kambodžos nacionalinio nelaimių valdymo komiteto duomenimis, nuo spalio pradžios smarkios liūtys ir atogrąžų audros sukėlė potvynius 19 iš 25 Kambodžos provincijų ir miestų, nukentėjo 312 224 žmonės, potvyniai panardino 73 720 namų ir daugiau nei 293 000 hektarų ryžių bei kitų pasėlių.

Stebuklingos upės paslaptis – organiką naikinantys bakteriofagai

Ne mažesnė problema ir užterštas vanduo. Prof. dr. L. Česonienė pasakoja, kad Indijos Gango upės tarša pavertė ją „toksišku vandens keliu“. Aplinkosaugininkai sveikino neseniai priimtą teismo sprendimą, pagal kurį Gango vanduo turi būti švarus.

Anot mokslininkės, nuvykus į Indiją ir pamačius Gangą, jo pakrantes ir ten vykstantį gyvenimą, vaizdas šokiravo. Iš Himalajų į Gango upę įteka krištolo skaidrumo vanduo, bet įtekančios nuotekos, pramonė, žemės ūkis, religinės tradicijos pastebimai keičia vandens spalvą, skaidrumą ir kokybę. „Upės pakrantėse vyksta indams svarbios kremavimo ceremonijos. Iš pradžių kūnas maudomas upės vandenyje, apipilamas aliejais ir upės pakrantėje kremuojamas. Kad nebūtų kvapo, naudojama speciali mediena. Kremuojant nesudega viskas iki pelenų, baigus degti, ateina baltai apsirengęs šventikas, jis nesudegusius kaulus ir pelenus išmeta tiesiai į upę“, – apie pakrantėse vykstančius ritualus pasakoja mokslininkė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad upės krante kremuojami tik turtingi žmonės, šis tradicinis kremavimas kainuoja apie tūkstantį eurų, vietiniame krematoriume kaina apie šešis kartus mažesnė, o pelenai patenka į tą patį Gango vandenį.

Anot prof. dr. L. Česonienės, indai tiki, kad Gango upė yra paslaptinga ir stebuklinga, ir ne be reikalo. „Kelionės metu paėmiau vandens mėginį. Jau parsivežus į viešbutį, nustebino vandens skaidrumas, jis atrodė visiškai švarus ir skaidrus. Pristatėme mėginį į laboratoriją ir, matę upės vandens užterštumą, tikėjomės, kad rezultatai bus labai blogi. Rezultatai nustebino, nes Gango vandens kokybė kai kuriais aspektais buvo geresnė nei Lietuvos upių, pavyzdžiui, Nemuno žemiau Kauno, ar Neries aukščiau Panerių. Paaiškėjo, kad Gango upėje gyvena bakteriofagai, kurie naudoja organines medžiagas ir taip valo upės vandenį. Jų aktyvumas toks didelis, kad Gangui apsivalyti užtenka pratekėti kilometrą, kai įprastai upėms reikia bent 20 kilometrų, kad oksiduotų ir eliminuotų taršą“, – kalba mokslininkė.

Nesaugus vanduo – vis dar aktuali problema

Mokslininkė pasakoja, kad dar viena rimtus iššūkius dėl vandens patiriančių šalių – Salvadoras, 98 % gėlo vandens šalyje yra užterštas ir 12 % gyventojų neturi prieigos prie jokio geriamojo vandens. 90 % šalies paviršinių vandenų yra užteršti nevalytomis nuotekomis, žemės ūkio ir pramonės atliekomis. Parazitais, bakterijomis ir grybeliais užteršto vandens vartojimas gali sukelti sekinančių, lėtinių ligų ir net baigtis mirtimi.

Prof. dr. L. Česonienė pastebi, kad situacija sudėtinga ir Ugandoje, kur nesaugiame geriamajame vandenyje plintančios bakterijos sukelia aklumą. Dėl šios ligos kenčia neproporcingai daug moterų, nes dėl lyčių vaidmenų jos atsakingos už sodo darbus, maisto ruošimą, vandens rinkimą ir kitas užduotis, dėl kurių jos patenka į nesaugų vandenį.

Ilgalaikis ginčas ir susirėmimai dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi

Mokslininkė pasakoja, kad vienas iš ginkluotų konkliktų pavydžių – Afganistano ir Irano jau daugiau nei šimtmetį trunkantys ir iki ginkluotų susirėmimų išaugę nesutarimai dėl upių vandens dalijimosi. Abi šalys įsivėlė į ilgalaikį ginčą dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi, pasienyje kilo susirėmimai dėl didžiausio gėlo vandens ežero Irane, Hamuno, išdžiūvimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad susirėmimas kilo eskaluojant Kabulo ir Teherano ginčą dėl Helmando upės, kuri yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis abiem šalims, remiantis žemės ūkį, pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas regione.

„Ežeras turi didelę reikšmę regiono aplinkai ir ekonomikai. Anksčiau tai buvo viena didžiausių pasaulyje šlapžemių, besidriekianti 4000 kvadratinių kilometrų (1600 kvadratinių mylių) tarp Irano ir Afganistano, maitinama Helmando upės. Ekspertai dėl susidariusios situacijos kaltina sausrą ir užtvankų bei vandens kontrolės poveikį. Iranas ir Talibanas smarkiai apšaudė. Žuvo ir buvo sužeisti kariai, o tai smarkiai sustiprino didėjančią įtampą tarp šalių. Abi pusės apkaltino viena kitą pradėjus susišaudymą“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Anot mokslininkės, Afganistanas ir Iranas jau daugiau nei šimtmetį nesutaria dėl upių vandens dalijimosi. Šalys 1973 metais pasirašė susitarimą – Helmando upės sutartį – dėl upių vandens paskirstymo reguliavimo. Tačiau susitarimas nebuvo nei ratifikuotas, nei visiškai įgyvendintas, todėl nesutarimai ir įtampa išliko.

Atkreipia dėmesį į vandens užtvankų saugumo klausimą

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad hidrotechnikos statinių, ypatingai užtvankų, saugumo užtikrinimas šių dienų kontekste taip pat išskirtinai svarbus klausimas. „Vienas naujausių pavyzdžių – beveik prieš metus vykęs Kachovkos užtvankos Ukrainoje sprogdinimas ir jo pasekmės visam regionui. Kachovkos užtvanka – viena iš šešių, 1944–1968 metais pastatytų ar atstatytų ant Dnipro upės, planuojant Baltijos ir Juodąją jūras sujungti laivybos kanalais. Ši užtvankų, kanalų, šliuzų sistema turėjo užtikrinti laivų navigaciją, ja norėta kompleksiškai spręsti energijos, transporto ir dirvožemio drėkinimo problemas. Lietuvoje užtvanka su hidroelektrine pastatyta tik ties Kaunu, nors buvo planuota statyti ir ties Druskininkais, Birštonu, Jurbarku“, – pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. R. Šadzevičiaus, Ukrainoje pastačius visas planuotas užtvankas, suformuotos vandens saugyklos, kurios atlieka svarbias funkcijas – Kachovkos užtvanka suformuoto rezervuaro vanduo buvo tiekiamas Zaporožės atominės elektrinės agregatams aušinti.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius

Mokslininkas pasakoja, kad 2023 m. birželio 6 d. naktį sugriovus 26 užtvankos šliuzus, iki 4,8 metro aukščio ir 24,4 km/val. greičiu judanti banga iš vandens saugyklos išnešė per dešimtmečius susikaupusius nešmenis, kuriuose buvo pavojingi pramonės įmonių atliekų teršalai, netgi radioktyvios medžiagos. Taip pat sugriovė pasroviui į Juodąją jūrą buvusio uosto saugyklas su trąšomis, įvairiais naftos produktais, taip dar labiau užteršdama vandenį. „Potvynio pikas pasiektas vos per kelias valandas nuo sprogimo. Buvo prognozuojamas nepertraukiamas 14 valandų trukmės vandens lygio kilimas ir 3 dienas trunkantis potvynis, tačiau vanduo kilo apie 4 paras. Nuslūgus potvyniui, po dviejų savaičių, upė tekėjo savo buvusia vaga, po dviejų mėnesių didžioji vandens saugyklos dugno dalis buvo išdžiūvusi. Po pusmečio buvusios vandens saugyklos teritorija buvo apaugusi karklais, kurių aukštis siekė suaugusio žmogaus ūgį“, – apie potvynio bangą ir jos išsisklaidymą bei teritorijos pokyčius nelikus vandens saugyklos, kalba mokslininkas.

Mokslininkas pastebi, kad nors yra įvairių nuomonių apie užtvankos pašalinimo naudą ir žalą, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus vandens lygio pokytis gali sukelti masinę ekologinę katastrofą. „Hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir staigus vandens lygio kritimas gali padaryti daug žalos. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje mažėja aplinkinių vietovių dirvožemio derlingumas. Be to, daugiau nei milijonas aplinkinių miestų ir gyvenviečių gyventojų gali likti be geriamojo vandens. Šiuo konkrečiu atveju taip pat kilo branduolinės katastrofos grėsmė, nes galėjo nutrūkti Zaporižės atominės elektrinės reaktorių aušinimas. Dėl masinio žuvų, paukščių ir kitų faunos rūšių kritimo, kyla grėsmė epidemiologinei padėčiai visame Juodosios jūros regione“, – kalba doc. dr. R. Šadzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros mokslininkė doc. dr. Midona Dapkienė atkreipia dėmesį, kad Dnipro vandens užterštumas tūkstančius kartų viršija normas. „Užtvankos sprogdinimas turėjo poveikį ir kaimynių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos – vandens išteklių kokybei“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Izraelio ir Palestinos konfliktas – geriamojo vandens trūkumas ir auganti tarša

Anot doc. dr. M. Dapkienės, su dideliais karo veiksmų lemtais iššūkiais susiduria ir Gaza bei Vakarų krantas, kur geriamojo vandens tiekimo sistema seniai yra trapi. „Gazos Ruože gyvenantys žmonės naudoja vandenį iš vietinių šulinių ir gręžinių, taip pat iš jūros vandens gėlinimo įrenginių gautą vandenį, taip pat vamzdynais iš Izraelio tiekiamą vandenį. Nuo Izraelio karinių veiksmų pradžios 2023 m. spalį Gazos miestų nuotekos nebetvarkomos, todėl didėja tarša. Taip pat išaugo ir vandens trūkumas, nes uždarytos trys gėlinimo įrenginiai, nutrauktas vandens tiekimas iš dalies vamzdynų“, – apie kylančius iššūkius kalba mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad Viduržemio jūros pakrantės vandenys užteršti nevalytomis nuotekomis, kurios nuolat patenka į jūrą iš tos pačios neveikiančios Gazos nuotekų valymo sistemos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė

Kitas svarbus momentas, į kurį mokslininkė pataria atkreipti dėmesį – regiono požeminio vandens užteršimo rizika. „Izraelio pajėgos pumpavo jūros vandenį į „Hamas“ įrengtus tunelius, esančius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. Aplinkosaugininkai pastebi, kad galimas ilgalaikis poveikis požeminiam vandeniui, nes pumpuojant jūros vandenį į smėlingame grunte iškastus tunelius yra didelė sūraus vandens prasiskverbimo į vandeningąjį sluoksnį ir gėlo vandens užteršimo tikimybė“, – pasakoja doc. dr. M. Dapkienė. Ji pastebi, kad tai ne tik tiesioginė žala šį vandenį naudojantiems 2,3 mln. palestiniečių, bet galima ir ilgalaikė žala žemės ūkiui, nes toks vanduo netinkamas pasėlių drėkinimui.

Doc. dr. M. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nurimus kariniams konfliktams ir karams, labai svarbu įvertinti bei įvardyti tikrąjį žalos aplinkai mastą, jos pasekmių sunkumą. „Atkūrimo po karinių konfliktų etape dažnai nepaisoma aplinkosaugos klausimų, nes vyriausybės ir investuotojai linkę teikti pirmenybę greitam šalių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui, kas prieštarauja integracinio ir tvaraus vystymosi užtikrinimui“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad aplinkos atkūrimas ir valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant visuomenių tarpusavio pasitikėjimą.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Vandens saugumas yra labai svarbus klausimas visoje Europoje ir pasaulyje. Europos Sąjunga įgyvendina skirtingus mechanizmus ir politiką, siekdama užtikrinti vandens saugumą ir gerinimą. Tai apima teisės aktus dėl vandens kokybės, vandens išteklių valdymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo standartus bei priemones, skirtas kovai su vandens tarša ir saugumo grėsmėmis.

Mokslininkai pastebi, kad galima prognozuoti augantį šiuos iššūkius galinčių padėti įveikti kvalifikuotų specialistų poreikį. Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius, jau nesustabdoma klimato kaita ir jos pasekmės, griaunantys ir žalos visam regionui darantys kariniai konfliktai leidžia daryti prielaidą, kad ateityje reikės dar daugiau šiuos iššūkius galinčių spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, pradedant nuo svarbių inžinerinių sistemų atkūrimo, inovatyvių bei efektyvesnių sistemų kūrimo iki opių ekologinių klausimų sprendimo, jautriai įvertinant poveikį aplinkai“, – kalba mokslininkė.

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai siūlo platų studijų programų pasirinkimą, siūlomos bakalauro, papildomosios ir magistrantūros studijų programos jau esamų ir būsimų iššūkių sprendėjais norintiems tapti jaunuoliams.

Darbo skelbimas. Tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojas (-a) darbui visoje Lietuvoje

UAB „Luxera“ ieško tiksliųjų žemės ūkio sistemų montuotojo (-os) darbui visoje Lietuvoje.

Darbo pobūdis:

  • Automatinio vairavimo sistemų montavimas klientams visoje Lietuvoje;
  • Automatinio vairavimo sistemų sukalibravimas ir paleidimas žemės ūkio technikoje;
  • Priedų žemės ūkio technikai, montavimas ir diegimas;
  • Bendravimas su įmonės klientais.

Reikalavimai darbuotojui:

  • Žemės ūkio technikos teorinis ir praktinis išmanymas;
  • Panaši darbo patirtis autoelektrikos srityje (privalumas);
  • B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (TR1/TR2 kategorijų turėjimas (stiprus privalumas));

Įmonė siūlo:

  • Veiklą dinamiškoje, greitai augančioje įmonėje;
  • Profesinio ir asmeninio tobulėjimo bei karjeros galimybes;
  • Patrauklų atlygio paketą;
  • Galimybę planuoti savo darbo dieną;
  • Galimybę derinti darbą ir studijas;
  • „Apple“ kompiuterinę įrangą.

Darbo užmokestis:

  • Nuo 1400 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (galutinis fiksuoto atlygio pasiūlymas priklausys nuo kandidato/ės kompetecijos);
  • Motyvacinė sistema, priklausanti nuo mėnesio rezultatų.

Kandidatavimas

Savo gyvenimo aprašymą (CV) siųskite el.paštu karolis@luxera.lt
arba susisiekite telefonu: +370 690 08005

VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

Net ir trumpam sustojus žemėtvarkos specialistų darbui būtų praktiškai paralyžiuotas valstybės funkcionavimas, nes nė vienos viešos ar privačios teritorijos formavimas, naujo kelio, tilto, pastato statyba, jo kaip nekilnojamojo turto vertinimas nevyksta nedalyvaujant žemėtvarkininkui. Šios srities specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rengiami jau daugelį metų, tačiau pastaruoju laikotarpiu šioje veiklos srityje įvyko tam tikrų pokyčių atsižvelgiant į žemėtvarkininkų trūkumo darbo rinkoje problemą bei tai, kad šiuolaikinė žemėtvarka yra ypač sparčiai besivystanti sritis, kurioje naudojami patys moderniausi prietaisai bei technologijos.

Studijų programoje – pokyčiai

Siekiant padidinti VDU Žemės ūkio akademijoje vykdytoje studijų programoje Žemėtvarka studijuojančių studentų skaičių 2020 m. rudenį buvo priimtas sprendimas iki tol buvusias atskiras studijų programas Žemėtvarka, Akvakultūros technologijos, Hidrotechninės statybos inžinerija sujungti į vieną bendrą studijų programą  Vandens ir žemės inžinerija, o ankstesniąsias studijų programas palikti kaip šios bendros studijų programos specializacijas. Deja, bet šis sprendimas daugiau studentų taip sutelkti vienoje bendroje studijų programoje nepasitvirtino. Kaip bebūtų gaila, kai kurios bendros studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijos rentabilaus stojančiųjų skaičiaus specializacijai vykdyti nesulaukė.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją 2023 m. rugsėjo 26 d. studijų programos Vandens ir žemės inžinerija komitetas priėmė sprendimą pertvarkyti Vandens ir žemės inžinerijos studijų programą pakeičiant jos pavadinimą ir pakoreguojant turinį. Taip atsirado atnaujinta bakalauro studijų programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas.

Specialistai – šiuolaikiški ir išmanantys pažangiausias technologijas

Žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai nuo ateinančių mokslų metų bus rengiami vykdant atnaujintą ir savarankišką studijų programą, kurios esminis tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti ir spręsti darnaus kultūrinio kraštovaizdžio, žemės ir kito nekilnojamojo turto objektų formavimo, naudojimo bei aplinkosaugos problemas, realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus įvairiose žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir vertinimo srityse.

Tikime, jog pakeistas studijų programos pavadinimas Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas labiau atspindės aktualizuotą šios studijų programos turinį. Studentams tai atveria naujas galimybes plėsti žinias, gebėjimus ir kompetencijas specializuojantis ne tik į iki šiol galimas žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro sritis, bet ir papildomai į nekilnojamojo turto vertinimo sritį.  Atnaujintą studijų programą sėkmingai baigę ir reikiamos darbo patirties įgiję  absolventai turės galimybę (t. y. bus išklausę reikiamą kursą, suteikiantį teisės aktais nustatytą kreditų skaičių) gauti ne tik iki šiol galimus žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo, geodezininko, matininko, bet ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus.

Programai – reikšmingas išskirtinumas

Tiek studijų programos pavadinimo pakeitimas, tiek ir turinio atnaujinimas suteikia šiai studijų programai reikšmingą išskirtinumą – tai vienintelė tokio pobūdžio aplinkos inžinerijos krypties studijų programa visoje Lietuvoje, unikali plačia savo aprėptimi (apima žemėtvarkos, geodezija ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis), palyginti su kitose aukštosiose mokyklose vykdomomis  panašaus pobūdžio studijų programomis. Sėkmingai baigusiesiems pirmosios pakopos studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas bus suteikiamas inžinerijos mokslų bakalauro laipsnis. Studijų programos absolventai gali tęsti studijas inžinerijos, technologijų mokslų arba kitų studijų krypčių grupių magistrantūros studijose Vytauto Didžiojo universitete bei kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Ragintume žemėtvarkos, hirotechnikos ir kitų giminingų sričių bendruomenės narius būti tikraisiais savo specialybių ambasadoriais bei paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės krypties studijas, kurios suteikia išties plačias karjeros perspektyvas. Tik taip užtikrinsime savo specialybių gyvybingumą bei visi kartu prisidėsime prie teigiamų pokyčių sprendžiant jaunų specialistų stygiaus problemą šalyje.

Jolanta VALČIUKIENĖ

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja, docentė

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2024

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie psichologinės sveikatos svarbą bei kaip rasti pagalbą sau, išmoksite, kaip valdyti konfliktus, išgirsite 5 laimės ekonomikos pamokas asmeniniam tobulėjimui. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“, kur kontaktiniu būdu vyksiančio renginio metu galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems. Seminarai vyks virtualioje aplinkoje, užsiregistravę gaus Teams nuorodą į pasirinktą seminarą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 8 d. 16:00 val. – 17:00 val. 

„Psichologinė sveikata – raktas į subalansuotą gyvenimą“

Psichologė, VDU doktorantė Olga Kirejeva

Kuomet ištinka psichologinė krizė, neiškart supranti, kur ir kaip ieškoti pagalbos. Neretai delsi, galvodamas (-a), gal pavyks ir pačiam (-iai) susitvarkyti. O kaip gi suprasti, kada išties laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą? Kaip susigaudyti tarp skirtingų paslaugų pasiūlos? Galų gale, kas suteiks geriausią pagalbą būtent tau? Aptarkime pagalbos galimybes bei kartu paieškokime tinkamo rakto į subalansuotą gyvenimą!

TEAMS NUORODA

 

Vasario 13 d. 16.00 val. – 17:00 val. 

„Konfliktai: iš kur atsiranda ir kaip valdyti?“

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Seminaras skirtas suprasti konfliktų raiškos mechanizmus ir supažindinti su konfliktų valdymo būdais. Susitikimo metu analizuosime konflikto kilimo priežastis, veiksnius, darančius įtaką konfliktinės situacijos dinamikai. Susipažinsime su konfliktų valdymo galimybėmis ir konkrečiais metodais.

TEAMS NUORODA

 

Vasario 22 d. 15:00 val. – 16:30 val.

„5 laimės ekonomikos pamokos asmeniniam tobulėjimui“

VDU bendruomenės gerovės koordinatorė dr. Viktorija Starkauskienė

Ar tiki, kad mums priklauso tik ta laimė, kurią sugebame suvokti ir kurti patys? Ar žinai, kad ji neturi būsimojo laiko ir nemėgsta sąlygų? Lektorė dr. Viktorija Starkauskienė kviečia į susitikimą – diskusiją, kad pasidalinti apie pagrindines Laimės ekonomikos pamokas, kurios puikiai gali padėti asmeninio tobulėjimo kelyje – pakeliui į tikslą.

TEAMS NUORODA

 

Vasario 28 d. 11:30 val. – 14:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’24

„Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Gyvas susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU studentams – studijų mainų konkursas ne ES/EEE šalyse

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto studentus dalyvauti konkurse studijų mainams 2024 m. pavasario semestre į ne ES/EEE šalis pagal „Erasmus+“ programą.

Paraiškos priimamos iki 2023 m. lapkričio 3 d.

VDU siūlo vieno semestro studijas pasirinktame regione:

Kilus klausimams – kreipkitės į VDU TRD koordinatorius Eglę Daukilaitę (egle.daukilaite@vdu.lt)  ir Raimundą Rukuižą (raimundas.rukuiža@vdu.lt).

INŽINERIJOS FAKULTETO MAGISTRANTŲ VIZITAS Į UAB „DOTNUVA BALTIC“ IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBĄ

Tęsiant ilgametes tradicijas, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijų programos pirmo kurso magistrantai lankėsi UAB „Dotnuva Baltic“ ir VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje“, kurių centrai įsikūrę Akademijoje Kėdainių r.

UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis supažindino magistrantus su įmonės kūrimosi etapais ir plėtra, akcentuodamas produkto vadybininkų  ir vadybininkų darbo subtilybes. Magistrantai supažindinti su žemės ūkio mašinų serviso organizavimo ypatumais ir sėklų fabriku. 

Lankantis VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje“ (LŽŪKT), su šios įmonės veiklos ypatumais magistrantus supažindino  Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė.

Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovė Dovilė Jakelaitienė supažindino su dirvožemio tyrimais, kintamos normos tręšimo planų sudarymu, mobilia gyvulininkystės laboratorija ir teikiamomis paslaugomis darbų ir priešgaisrinės saugos klausimais.

LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė labai išsamiai papasakojo apie laboratorijoje vykdomus dirvožemio ir vandens tyrimus. Magistrantai supažindinti su dirvožemio ir nuotekų bei paviršinio vandens  tyrimų metodikomis, laboratorijoje naudojama moderniausia įranga.

Ši pirmo kurso magistrantų išvyka pas socialinius dalininkus papildė studijų dalyko „Žemės ūkio gamybos technologijos ir jų vertinimas“ žinias.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto magistrantai susipažino su tiksliosios žemdirbystės naujovėmis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas džiaugiasi nuolatiniu ilgalaikiu bendradarbiavimu su UAB „DOJUS agro“. Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijų programos pirmo kurso magistrantai, studijuojantys „Žemės ūkio gamybos technologijas ir jų vertinimą“, pratęsė kasmetę tradiciją apsilankyti šioje įmonėje ir susipažinti su naujovėmis ir vystymosi kryptimis žemės ūkio sektoriuje. Šį kartą didesnis dėmesys skirtas tiksliosios žemdirbystės naujovėms aptarti.

UAB „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės skyriaus vadovas Edvinas Navickas supažindino magistrantus su įmonės veikla ir pravedė seminarą apie tiksliojo ūkininkavimo sprendimų taikymą ūkininkų ūkiuose. Magistrantai išsamiai supažindinti su tiksliosios žemdirbystės diegimo etapais, didesnį dėmesį skiriant automatinio vairavimo, telemetrijos, žemėlapių sudarymo ypatumams ir būsimomis naujovėmis žemės ūkyje. 

„VDU Karjeros dienos 2023: ir studentui, ir absolventui“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.

Šiemet renginys atnaujina savo formatą – pirmąją dieną visas dėmesys bus skiriamas studentams, o antrąją – absolventams, taip apjungiant Karjeros dienas su tradicine Absolventų diena, kuri kasmet vyksta antrąjį lapkričio penktadienį. Tačiau tiek studentus, tiek absolventus kviesime dalyvauti abiejose renginio dienose: įdomios veiklos ir progų bendrauti ras kiekvienas.

Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais

Prieš apsilankant tradicinėje darbdavių mugėje bei išbandant save praktikos ar darbo pokalbių metu, nuo spalio 11 dienos kviesime studentus dalyvauti 6 mokymų cikle (CV ruošimas, savęs pristatymas, kalbų mokėjimo svarba darbo rinkoje ir t.t.), kuriame kiekvienas galės tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurios pravers ateityje, planuojant ir kuriant savo karjerą.

Antrąją dieną (lapkričio 10) vyks tradicinė Absolventų diena, kurios metu, kviesime absolventus sugrįžti į universitetą, prisiminti savo karjeros kelią, pradėtą nuo studijų VDU ir atvedusį iki dabartinio karjeros taško. Tai proga ne tik sugrįžti į savąją Alma Mater, pabendrauti su dėstytojais, buvusiais kurso draugais, bet ir pasidžiaugti nueitu keliu iki savo šiandienos karjeros pasiekimų ir pasidalinti gerąja patirtimi su dabartiniais VDU studentais.

Patirtys, žinios ir įgūdžiai, įgauti studijų VDU metu – tai akcentai, kurie yra svarbūs ne tik studentų ateities karjeros, bet ir absolventų jau nueitame kelyje. Tad nepraleisk progos ir prisimink, kad universitetas yra vieta, suteikianti ne tik studijų žinias, bet ir kitokias, prasmingas patirtis, kurios neabejotinai pravers kuriant savo ateitį.

Facebook renginys

Lapkričio 9 dienos programa

Lapkričio 10 dienos programa

Inžinerijos fakulteto magistrantai supažindinami su naujais žemės dirbimo mašinų technologiniais sprendimais

Žemės dirbimas yra viena iš svarbiausių technologinių operacijų, darančių stiprią įtaką dirvožemio savybių kitimui, sėklų guoliavietės paruošimui, sėjai, augalų vegetacijai, derliui, aplinkos užterštumui ir t.t. Todėl žemės dirbimo mašinų darbinių dalių konstrukcinių ir technologinių parametrų sąveikos su dirvožemiu teorinis ir praktinis nagrinėjimas yra svarbi studijų proceso dalis.  

Šių metų spalio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos II kurso magistrantus priėmė UAB „Agrokoncerno technika“ atstovai. Įmonės pardavimų vadovas Justas Mulokas ir produktų grupės vadovas Skirmantas Diliautas supažindino magistrantus su jų atstovaujamų žemės dirbimo ir sėjos mašinų gamintojo „BEDNAR“ grupės produktais, pristatė naujus mašinų konstrukcinius ir technologinius sprendimus, išryškino galimybes taikyti išmaniąsias precizinio ūkininkavimo technologijas, pasidalino sukaupta patirtimi apie mašinų darbą skirtingų savybių dirvožemiuose, atsakė į studentams rūpimus klausimus.

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas. Paversk nuotykį patirtimi!

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija 750,00 Eur
II grupė Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija 750,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija 690,00 Eur
IV grupė Šveicarija* 700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

  • 100-499 km – 180,00 EUR
  • 500-1999 km – 275,00 EUR
  • 2000-2999 km – 360,00 EUR
  • 3000-3999 km – 530,00 EUR
  • 4000-7999 km – 820,00 EUR
  • virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik vasario.

Daugiau informacijos:

  • Programos koordinatorius Tomas Mickevičius
  • AdresasV. Putvinskio g. 23, 218 kab.
  • Telefonas+370 37 327987
  • El. paštastomas.mickevicius@vdu.lt